PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XI-1500 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3014(2)

  

2023-11-21

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

   1

(3)

 

(3)

 

 

 

 

 

Argumentai:

     Įstatymo Projekto 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstyto Savanoriškos veiklos įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje  yra nustatomas draudimas savanoriauti (įskaitant ir tokį savanoriavimą, kai asmuo užsiima savanoryste jaunimo, vaikų nevyriausybinėje organizacijoje), jei tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, savanoris dirba pagal darbo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad neretai jaunimo organizacijos išgali įdarbinti vieną asmenį nedidele etato dalimi (kai kurios iš jų išsilaiko vien iš savo nario įmokų), o visa kita tokio jaunuolio savanoriška veikla užima žymiai daugiau laiko nei veikla pagal darbo sutartį. Tokiam jaunuoliui, kuris nedidele etato dalimi yra įdarbintas nevyriausybinėje organizacijoje uždraudus dirbti savanoriumi, jis negalės savanoriauti net ir tais atvejais kai vyksta dideli renginiai, trunkantys kelias dienas, kur reikalinga jo pagalba ne tik kaip dirbančio  pagal darbo sutartį minimalų laiką, bet ilgesnį laiką kaip savanorio. Manau, kad toks draudimas ribotų jaunimo  asociacijų veiklą, numatytą Konstitucijos 35 straipsnyje aiškinant šį straipsnį  kartu su Konstitucijos 39 str. 3 dalimi, pagal kurią nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ypač atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvoje tik apie  vieną procentą jaunimo dalyvauja savanoriškoje veikloje, kai kitose ES šalyse – 10 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas draudimas vaikų, jaunimo organizacijose yra neproporcingas, siūlau padaryti išlygą Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, nustatant, kad draudimas netaikomas tais atvejais, kai priimančios organizacijos daugiau kaip pusę steigėjų, dalyvių sudaro asmenys iki 30 metų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį  ir ją išdėstyti jį taip:

“3. Savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai priimančios organizacijos arba koordinuojančios organizacijos daugiau kaip pusę steigėjų, dalyvių sudaro asmenys iki 30 metų.“

2.

1

(14)

 

(1) 

 

     Įstatymo Projekto 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstomo Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savanorio dalyvavimas savanoriškoje veikloje pripažįstamas kaip jo praktinio, pagal veiklos pobūdį analogiško, darbo ir (ar) mokymosi patirtis (1 dalis).

 Toks šio straipsnio 1 dalies reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnio, pagal kurio 41 str. 1d. Atvejo vadybininku[1] skiriamas, be kita ko, fizinis asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį <...>“. Šiuo įstatymu siekiant tapti atvejo vadybininku savanorystės patirtis su šeima ir vaikais pačiu įstatymu yra pripažinta lygiaverte darbo santykiams su šeima ir vaikais; nėra būtinas joks papildomas Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažinimas ar nepripažinimas.  Įstatymais savanorystė gali būti pripažįstama analogiška darbo patirtimi ir kitais atvejais. Todėl siūlau Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įrašyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti pripažįstama savanorystės patirtis lygiaverte darbo santykiams patirtimi, suteikiančia teisę asmeniui užimti atitinkamas pareigas ar dirbti atitinkamą darbą. Atsižvelgiant į tai, kad savanorystės patirties prilyginimas darbinei patirčiai, kai  dėl to asmuo įgyja teisę užimti atitinkamas pareigas, ar darbo vietą yra esminė teisė, todėl ji turėtų būti įtvirtinta įstatymu. Todėl siūlau papildyti 14 str.1 d. ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir jį  išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos įstatymais savanorio dalyvavimas savanoriškoje veikloje gali būti pripažintas kaip jo praktinio, pagal veiklos pobūdį analogiško darbo  patirtis skiriant jį į pareigas, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savanorio dalyvavimas savanoriškoje veikloje pripažįstamas kaip jo praktinio, pagal veiklos pobūdį analogiško, darbo ir (ar) mokymosi patirtis.“

 

 

 

 Teikia Seimo narys                                                                                         Jurgis Razma

 

 

 

 

 

 

 


[1] Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus.