|
1
2
3
|
2
9
|
6
2
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos
Seimui buvo pateiktas ir užregistruotas Gyvenamosios vietos deklaravimo
įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau- Teisės departamentas)
pateiktose išvadose, dėl Įstatymo projekto, pažymėjo esminius šio Įstatymo
projekto trūkumus, tai - elektroninio pašto adresas
niekaip negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių; gyvenamosios
vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti elektroninio pašto adresą; visi
asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą.
Tačiau,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d.
nutarimu Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant
pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijos,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) kanceliarija,
Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų, kitos Vyriausybei
atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos nuo 2016 m. sausio 1 d. jau
yra įpareigotos, vietoj korespondencijos siuntų vienos kitoms ir kitiems
juridiniams bei fiziniams asmenims siųsti tik elektronines siuntas per
Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinę sistemą (toliau – E. siuntų pristatymo sistema). E. siuntų
pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti
ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų
atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą
ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas
ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos
elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus ir
asmenų poreikius, bei prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau
už pastarąją yra ženkliai patogesnės – siunčiamos nemokamai (tuo tarpu fizinė
registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet
kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. siuntų pristatymo
sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo
dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami
dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas
unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai,
taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. Be to, siunčiant per E.
siuntų pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas
gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos
kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu) gali dingti,
nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo
faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per
E. siuntų pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas
laiko žymomis, taip suteikiant vartotojui įrodinėjimo apie siuntos pristatymą
priemones – tai ypatingai aktualu bendraujant su valstybės institucijomis ar
kitomis institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kai atsakymų
pateikimui yra numatyti konkretūs terminai.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse,
tarp jų ir Lietuvoje, įsigalios „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas
(BDAR)“, kuris įpareigos subjektus dar labiau sugriežtinti asmens duomenų
saugumą. Dauguma valstybės institucijų ir privačių asmenų laikydamiesi
nustatytų reikalavimų bei suprasdami informacijos saugumo svarbą, griežtins
informacijos naudojimo, saugojimo ir siuntimo tvarkas ir apribos naudojimąsi
bei komunikavimą internetinėmis el. pašto sistemomis (gmail.com, yahoo.com ir
kt.), kaip neužtikrinančiomis tinkamo siunčiamos jautrios informacijos
saugumo. Jau šiuo metu nemažai didžiųjų bendrovių darbuotojams darbo metu yra
apribojusios prieigą prie el. pašto sistemų. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo
sistema yra saugi ir per ją gautus pranešimus asmuo galėtų skaityti arba
siųsti realiuoju laiku, neribojamas vietos ir laiko.
Prie E. siuntų pristatymo sistemos jungiasi ir teismai.
Fiziniams ir juridiniams asmenims naudojimasis E. siuntų pristatymo sistema
yra nemokamas. Visiems juridiniams asmenims E. siuntų pristatymo sistemoje
yra sukurtos E. siuntų pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės
(toliau – elektroninio pristatymo dėžutė), kurias juridiniams asmenims
belieka aktyvuoti. Visi fiziniai asmenys turi teisę naudotis E. siuntų
pristatymo sistema susikūrę savo elektroninio pristatymo dėžutę. Taigi E.
siuntų pristatymo sistema, kaip oficialaus elektroninio susirašinėjimo erdvė
būtų patogi, patikima ir pažangi alternatyva fiziniam „popierinių“ siuntų
siuntimui.
Teisės aktais prilyginus elektroninį susirašinėjimą oficialiam
susirašinėjimui, toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis
informacijos (dokumentų) perdavimas būtų visiems patogus, bei priimtinas.
Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai
apibrėžtų ir leistų visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pristatymo dėžutė
yra privalomas asmenį identifikuojantis požymis, kuriuo galima naudotis
tarpusavio socialiniuose santykiuose.
Šiuo pasiūlymu
siekiama, kad fiziniai asmenys aktyviau naudotųsi šiuolaikinėmis
technologijomis, elektroninėmis informacijos bei duomenų perdavimo
priemonėmis ar sistemomis, dėl ko, galėtu sutaupyti tiek lėšų, skirtų pašto išlaidoms,
kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui, tiek laiko
kurį sugaištų fiziškai siunčiant/atsiimant korespondenciją. Taip pat, bus
sumažintos perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartintas operatyvus raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos
pateikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis institucijų jau šiuo metu
turi įsidiegusios ir sėkmingai naudojasi E. siuntų pristatymo sistema.
Pasiūlymai:
1. Papildyti galiojančio įstatymo
2 straipsnį 6 dalimi ją išdėstyti taip:
„6. Elektroninio pristatymo
dėžutė - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė“
2. Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo
įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykimą iš
Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos
neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
1) Lietuvos Respublikoje
suteiktas asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
4) gyvenamosios vietos
deklaracijos ar prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų
apskaitą pateikimo data;
5) pilietybė;
6) asmens tapatybę
patvirtinančių dokumentų, taip pat užsieniečių asmens dokumentų,
patvirtinančių jų teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje,
kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą, duomenys (asmens
dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, asmens dokumento rūšis, serija ir
numeris, išdavimo data ir galiojimo data);
7) asmens kontaktiniai
duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) asmens elektroninio
pristatymo dėžutė ar asmens elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono
numeris;
8) gyvenamosios vietos adresas
arba savivaldybės pavadinimas (kai asmuo pateikia prašymą įtraukti į
gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas
(kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
9) duomenys apie patalpos ar
pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo, – jo vardas,
pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta; jeigu tai juridinis asmuo, –
juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas);
10) duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar
pastato numeris;
11) data, iki kurios galioja
deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji
vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į
gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
12) išvykimo iš gyvenamosios
vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos).
3. Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„Šis įstatymas įsigalioja 2018
m. sausio gegužės 1 d.
|