LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 363
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ, G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos, o tiksliau, dėl rytinio posėdžio vedimo tvarkos. Prašau pasakyti, kodėl pirmiau buvo balsuojama už darbotvarkės 1-8 klausimą, tai yra Miškų įstatymą, dėl kurio balsavimas įvyko 12 val. 42 min., o dėl 1-7 klausimo, kuris darbotvarkėje, natūralu, yra aukščiau už 1-8 klausimą, Odontologijos, buvo balsuojama penkiomis minutėmis vėliau. Kas priėmė sprendimą, ar buvo Seimo sutikimas pakeisti balsuojamų darbotvarkės klausimų eiliškumą? Darbotvarkė yra išlikusi kompiuteryje, užfiksuoti balsavimo laikai už konkrečius numerius. Prašau man atsakyti, kodėl buvo pakeista balsavimo eiliškumo tvarka pagal darbotvarkės numerius: dėl 1-7 klausimo balsuota vėliau nei dėl 1-8 klausimo. Taip suklaidinote Seimo narius. Keturi Seimo nariai, aš tikiuosi, patys pasakys, užsiregistravo balsuoti dėl Odontologijos įstatymo, tačiau balsuojant buvo pranešta, kad balsuojama dėl Miškų įstatymo, – taip Miškų įstatymas buvo priimtas.
Žmogiškai tariant, prasidėjus balsavimo procedūrai, slenkant 30 sekundžių eilutei, Seimo narių kompiuteriuose viršuje užrašyta – Odontologijos įstatymas, 1-7 klausimas pagal darbotvarkę. Posėdžio pirmininkas ponas A. Nekrošius praneša žodžiu, kad dabar balsuojame dėl Miškų įstatymo, pasikeičia kompiuteriuose įrašas – 1-8 klausimas. Taip buvo pakeistas darbotvarkės balsavimo eiliškumas, o svarbiausia, šitie keturi Seimo nariai, užsiregistravę balsuoti už Odontologijos įstatymą, pabaigoje tapo žmonėmis, kurie tariamai užsiregistravo balsuoti dėl Miškų įstatymo. Tokiu būdu Miškų įstatymą pavyko priimti.
Prašau paaiškinti šitą procedūrą ir pažeidimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Paaiškinti tikrai negaliu, galės paaiškinti… Yra du variantai: arba pats A. Nekrošius paaiškins savo veiksmus, arba kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. (Šurmulys salėje) Prašau. Prašom, I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš buvau iš tikrųjų viena iš tų…
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …kurie neteisingai suprato, nes, kaip ir sakė E. Gentvilas, ekrane degė Odontologijos įstatymas. Pagal mūsų Seime patvirtintą darbotvarkę ir turėjo būti Odontologijos įstatymas. Kai pirmininkas staiga pasakė, kad Miškų įstatymas, mes jau net paspaudę buvome.
Aš nesuprantu, kaip taip staiga pirmininkas viską sukeitė savavališkai, todėl mes kreipiamės į Etikos ir procedūrų komisiją ir prašome išsiaiškinti, paėmus stenogramas ir vaizdo medžiagą, kuri yra, iš tikrųjų pasižiūrėti, kaip čia buvo ir kodėl taip nutiko.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4269 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege, teisingas sprendimas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes aš tikrai nepaaiškinsiu. (Balsai salėje) Kolegos, pradedame savo posėdį.
Kolegos, rezervinis klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4269. Dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Aš noriu paprašyti frakcijos vardu pusės valandos pertraukos, kad vėl nebūtų panašiai kaip kolegoms su Miškų įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašymas teisėtas. Kolegos, tuomet grįžtame. Kas nors prieštaraujate? Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritaria kolegos K. Mažeikos pasiūlymui dėl pusės valandos pertraukos, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 60, prieš – 14, susilaikė 11. Pusės valandos pertrauka.
14.06 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės kai kurių klausimų. 1-9 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4044, kuris yra prie projekto Nr. XIIIP-4043, tačiau priminsiu situaciją, jog nebuvo apsvarstyta Seimo narės I. Šimonytės pataisa. Gal kolegė Ingrida galėtų pristatyti? Kviečiu kolegę A. Kubilienę. Prašom. Komiteto nuomonė. Bet pradžioje – I. Šimonytė. Prašom, kolege. Atsiprašome, kompiuteris nespėja.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pataisos esmė yra tokia, kad papildžius įstatymą dabar teikiamomis nuostatomis susidaro teisės aktų normų kolizija dėl to, kaip turi būti naudojamos rezervo lėšos, tai yra tos lėšos, kurios konkrečiais metais yra pervedamos į rezervą. Nes viena nuostata apibrėžia, kaip yra naudojamos rezervo lėšos, ir duoda nuorodą į atitinkamą Vyriausybės nutarimą. Ši nuostata, naujos nuostatos, kurios yra numatytos įstatymo projekte, tarsi leistų atlikti tokį patį perskirstymą kaip tarp bet kokių išlaidų eilučių, kadangi pervedimai į rezervą šiame biudžete kažkodėl paradoksaliai yra laikomi išlaidomis. Todėl mano pasiūlymo esmė, kad ta priešprieša būtų išspręsta ir kad būtų labai aišku, kad rezervas yra naudojamas pagal rezervo nustatytas taisykles, taip pat ir lėšos, kurios yra pervedamos į rezervą einamaisiais metais, o tarp kitų išlaidų eilučių perskirstymas būtų atliekamas taip, kaip yra numatyta projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. Prašau, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto nuomone, siūlomas teisinis reglamentavimas būtų perteklinis, nes Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnis ir PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu, detaliai reglamentuoja PSDF biudžeto rezervo panaudojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti. A. Sysas – už I. Šimonytės pataisą, taip?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ne vieną kartą iš valdančiosios daugumos girdėjau, kad jie pasisako už aiškumą, skaidrumą, kad kuo mažiau šmugeliavimo būtų, ypač kai yra įstatyme viena nuostata, o poįstatyminiuose aktuose – visiškai kita. Ta jūsų dviveidystė, kuri svarstant vienus įstatymus kaip reikalavimo norma būna, kitais atvejais jūs nutariate, kad šiuo atveju jums patogiau turėti tokias taisykles. Taigi aš pasisakau už I. Šimonytės pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti prieš. Balsuojame. Kas palaiko I. Šimonytės pataisą, kuriai komitetas nepritarė, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Už I. Šimonytės pataisą, kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 37, prieš – 19, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Ar galime balsuoti už visą straipsnį, ar bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Balsavimas dėl viso priėmimo, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4044, kuris yra prie projekto Nr. XIIIP-4043. Yra norinčių kalbėti. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano manymu, teikiamo Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra geras ir galima jam pritarti, nes tai noras užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį PSDF biudžeto lėšų naudojimą ir valdymą, numatant galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, einamaisiais biudžetiniais metais padengti įsipareigojimus kreditoriams, viršijant tam tikru išlaidų straipsniu nurodytuoju įstatymu numatytą šio biudžeto lėšų sumą.
Tačiau man, aš jau kalbėjau ir komitete, šiek tiek nerimą kelia kitas šio klausimo aspektas. Mes esame kreipęsi ir į gerbiamąjį ministrą, ir į finansų ministrą, ministeriją tuo klausimu, nes mes kaip labai skaudžią problemą nuolat įvardiname nepakankamą lėšų skyrimą iš valstybės biudžeto valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Mes tai motyvuojame tuo, kad neskyrę tam tikslui reikiamos lėšų sumos mes pažeidžiame įstatymą valstybės deleguotų funkcijų finansavimo vykdymui sveikatos paslaugoms ar vaistams skirtų lėšų sąskaita. Todėl, gerbiamas ministre, kreipiuosi į jus. Aš balsuosiu už, bet vis dėlto priėmus šį įstatymą kreipiuosi į jus, kad darytumėte žygius, viską, kad galų gale būtų atverta ta Pandoros skrynia ir, kas priklauso finansuojamam valstybės biudžetui, būtų atiduotas finansavimas PSDF. Prašom.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, negali nei prieš, nei už būti už tokį projektą, juolab kad iki šios dienos esanti 14 straipsnio formuluotė atitiko, ji buvo logiška. Dabar skaitant 14 straipsnio 3 dalį labai keistai skamba: „Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą prisiimti įsipareigojimai pagal tam tikrą jų išlaidų straipsnį.“ Ką tai reiškia? Mielieji, paliekame visišką neapibrėžtumą, paliekame Vyriausybę į tam tikrą kampą įvarytą ir tam tikru laiku tam tikroms atsirandančioms išlaidoms… galime jas skirstyti. Sveikatos draudimo fondo lėšos yra išimtinai skirtos tik gydyti arba atlyginimams, koeficientams kelti ir panašiai. Negali šiaip sau paimti fondo lėšas ir įdėti į bendrą biudžetą. Aš kviečiu kolegas susilaikyti, kad liktų dabar galiojanti redakcija.
PIRMININKAS. Kolega A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik kolegai Remigijui norėčiau gal patikslinti ir pasakyti. Iš tiesų be reikalo jūs nuogąstaujate, nes ir tie patys atlyginimai yra apmokami iš paslaugos įkainio. Iš tiesų, kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra daugiau negu 2 mlrd. eurų, tai paklaidos, sakykime, planuojant vaistų arba paslaugų eilutes, vis dėlto įvyksta ir kai kur įvyksta sutaupymas, kai kur, kaip šiemet atsitiko, atsiranda papildomas poreikis vaistams. Tiesiog kolegoms paaiškinu: visi šie likę pinigai, kurie būdavo sutaupomi, nukeliaudavo į rezervą ir mes jų vėl panaudoti nebegalėdavome. Kad taip neatsitiktų ir metams einant galėtume tas lėšas panaudoti efektyviau ten, kur iš tikrųjų yra poreikis, tam šita įstatymo pataisa ir buvo teikiama. Vis dėlto kviesčiau palaikyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ištisai treti metai matome, kaip yra centralizuojama valdžia Sveikatos apsaugos ministerijos rankose, ir apie tai jau šneka ir vykdomosios institucijos, kurios turi įgyvendinti ministro įsakymu priimtus sprendimus. Dabar mes norime suteikti teisę perskirstyti tarp eilučių finansavimą. Iš esmės Seimas atsisako savo funkcijų studijuoti, analizuoti, tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, nes gali būti įrašyti du skaičiai – įplaukos ir išlaidos. Ir viskas, ir mes tada pakeliame rankas, ir mūsų vaidmuo kaip parlamentinės valstybės baigiasi. Mes buvome siūlę tam tikrus dalykus, kad vis dėlto turėtų būti informuotas Sveikatos reikalų komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, kad būtų kažkaip pagrindžiama, dėl ko rengiamasi perskirstyti. Kolegė I. Šimonytė buvo pasiūliusi mechanizmą, bet viskam aklai yra nepritarta, todėl aš manau, kad tas siūlymas be jokio apsidraudimo leisti vienam ministrui perskirstyti milijonus iš vienos eilutės į kitą yra nelogiškas ir nereikalingas, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, dar kartą pakartosiu. Kai ėjote į valdžią, vis šnekėjote apie skaidrumą ir aiškumą. Ar galima šitą įstatymo projektą vadinti skaidriu ir aiškiu, kai krūva pinigų yra skirstoma vieno asmens ar kelių asmenų rate? Opozicija siūlė ne vieną labai konkretų siūlymą dėl rajoninių ligonių finansavimo padidinimo, dėl vaistų padidinimo. Sveikatos reikalų komitete girdėjau atsakymą, kad yra rezervas ir iš rezervo viską sutvarkysime. Manau, kad tokiuose sprendimuose atsiranda be galo daug subjektyvizmo ir ne veltui ir pacientai, ir medikai vienu balsu kalba, kad ir biudžetas, ir šitie įstatymai yra labai neskaidriai priimami. Todėl aš irgi pasisakau prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. I. Degutienė – prieš.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš jau nekartosiu to, ką kolegos kalbėjo norėdami balsuoti prieš, bet dar kartą noriu priminti…
PIRMININKAS. Per mikrofoną!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dar kartą noriu priminti, kad kol kas pagal Konstituciją mes esame parlamentinė valstybė ir Valstybės biudžeto įstatymų projektai, ar tai būtų Privalomojo sveikatos draudimo, ar „Sodros“, yra priimami Seime. To tikrai turi laikytis visos valdžios institucijos ir pagal labai konkrečias nuostatas tie Seime priimti įstatymai turi būti vykdomi. Tuo tarpu mes dabar suteikiame sveikatos apsaugos ministrui teisę skirstyti įstatyme nenumatytas valstybės biudžeto išlaidas jau po priimto Valstybės biudžeto įstatymo čia, Seime.
Turbūt ne paslaptis, kad kuo daugiau yra vienvaldystės – šiuo atveju net ne Vyriausybės nutarimu, o ministro įsakymu galima perskirstyti lėšas, – tuo yra daugiau neskaidrumo, neaiškumo ir vietos korupcijai. Todėl aš tikrai ir komitete tam nepritariau, ir dabar kviečiu nepritarti 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4044, kuris yra prie Nr. XIIIP-4043. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, balsavimas pradėtas!
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai, atsiprašau, 101 Seimo narys: už – 55, prieš – 24, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(8) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(8). Priėmimas. Yra daug pataisų. Kviečiu gerbiamą pirmininkę kolegę G. Burokienę ir eisim pastraipsniui.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nemažai yra Teisės departamento pataisų, bet joms visoms yra pritarta.
PIRMININKAS. Visoms Teisės departamento pataisoms yra pritarta.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Bet vis tiek einame pastraipsniui. 2 straipsnis. Šitam pritarta, taip?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Redakcinė pastaba – pataisyta, pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Galime pritarti? Pritarta. Toliau – 5 punktas. Teisės departamento pastabai taip pat pritarta, taip?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Redakcinė pataisa – pataisyta, pritarta.
PIRMININKAS. Dar pataisa dėl 9 punkto, jai komitetas taip pat pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau 2 straipsnis. Atsiprašau, ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, 2 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarė iš dalies. Departamentas prašė, ir mes patikslinome, ir pritarėme iš dalies, nes dar ir savo pridėjome, kad „bendrijos susirinkimo sprendimu“, patikslinome, ir „bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimų protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių, gatvių, užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.“
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei, jis pritarė Teisės departamentui iš dalies? Bendru sutarimu? Ačiū.
2 straipsnio dar vienas 8 punktas. Taip pat Teisės departamento pastabos. Komitetas pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Galima balsuoti už visą 2 straipsnį? Pritariame jam bendru sutarimu? Ačiū.
3 straipsnio pakeitimai. Taip pat Teisės departamento pastabos. Komitetas pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarė. Patikslino pagal Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar viena Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Mes, atsižvelgdami į pastabą, tiesiog suformulavome straipsnį, kuris skamba taip: „Tais atvejais, kai sukuriamas naujas bendrojo naudojimo objektas, jis įtraukiamas į bendrojo naudojimo objektų aprašą pažymint, kokie asmenys prisidėjo prie jo sukūrimo. Šis objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiems savininkams, kurie dalyvavo jį sukuriant. Naujai įsigyto objekto priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidas apmoka asmenys, kuriems jis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sodo sklypo perleidimo atveju sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis pereina naujajam savininkui tik tuo atveju, jeigu sodo sklypo perleidėjas yra prisidėjęs prie šio objekto sukūrimo.“
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume pritarti šitai komiteto nuomonei, kuriai Teisės departamentas pritarė iš dalies? Galime? Bendru sutarimu. Ačiū. Ir 3 straipsniui taip pat? Ačiū.
5 straipsnio… Atsiprašau, dėl 4 straipsnio Teisės departamento nėra… Galime pritarti? Galime. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 straipsnis. Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Prašom, pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia Teisės departamentas kėlė klausimą dėl smulkių naminių gyvulių – triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kitų rūšių sąrašo, kuris, jie sakė, nėra aiškus. Mes pritarėme dėl Civilinio kodekso nuostatų, kad bitės priskiriamos naminiams gyvūnams, bet nepritarėme sąvokos „naminiai gyvūnai“ pakeitimui. Tai yra galiojančio įstatymo redakcijos nuostata ir nesukelia praktinio įgyvendinimo problemų.
PIRMININKAS. Kolegos, labai triukšminga. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei, kuriai iš dalies pritarė Teisės departamentas? Galime bendru sutarimu. Visam straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
8 straipsnis. 7 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 8 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas irgi turi pastabų. Komitetas pritarė. Galime pritarti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti 9 straipsniui? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Atsiprašau, 10 straipsnis. 10 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 11 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Mes patikslinome pagal Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kolegos, pereiname į penktojo skirsnio 13 straipsnį. 12 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ir 13 straipsniui – taip pat. Ačiū. 14 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam 14 straipsniui? Galime. 15 straipsniui? Galime. Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai… Net trys. Pirmajai komitetas pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarėme. Išbraukėme.
PIRMININKAS. Antrajai komitetas taip pat pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir trečiajai taip pat pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. O ketvirtajai nepritarė. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia dėl bendrijų įstatų. Įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojama, kas turi būti nustatyta bendrijos įstatuose. Be kitų įpareigojimų, juose nustatoma tikslinių kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka bendrijos nariams ir kitiems asmenims.
Taip pat įstatuose nustatoma nepiniginių įnašų įvertinimo ir kitų asmenų darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad bendrijos įstatų, kiek tai susiję su kitais asmenimis, laikymasis turi būti privalomas ir kitiems asmenims.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Jis nepritarė Teisės departamento… (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Ir visam 16 straipsniui taip pat? Ačiū.
Dėl 17 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Galime pritarti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. 17 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 18 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 19 straipsniui taip pat. Viskas. Ačiū, pirmininke.
Norinčių kalbėti yra. A. Kubilienė – pirmoji. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Už.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai noriu priminti, kad Seimas po svarstymo 59 balsais už, 4 – prieš ir 2 susilaikius pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Taip pat noriu atkreipti ir priminti jums tai, kad net trys komitetai buvo paskirti dėl šio įstatymo projekto ir visi trys pritarė. Akivaizdu, kad šūkio „Nėra įstatymo, nėra problemos“ šalininkai šiame Seime tikrai neturi daugumos. Šiandien didžioji dalis balsuoja už tai, kad Sodininkų bendrijoms reikalingos aiškios bendros jų gyvenimo taisyklės, reglamentuojančios tiek bendrijoms priklausančių, tiek nepriklausančių, bet ten gyvenančių teises ir pareigas. Todėl rengiant projektą iš tikrųjų buvo atsižvelgta ir į aktualius teisminės praktikos atvejus.
Sodų bendrijos laipsniškai integruojasi į miestus ir miestelius, tačiau tai neįvyksta per vieną dieną, tai yra procesas. Suprantama, kad tokie pokyčiai negali vykti be bendradarbiavimo su sodininkų savivalda, savivaldybių ir kitų suinteresuotųjų atstovais. Manau, šiandien Seimas aiškiai suvokia, kad sodininkų bendrijų gyventojams turi būti panaikinta iki šiol galiojanti atskirtis. Aš kalbu apie įvairias komunikacijas. Taigi, darbo grupės, kuri buvo sudaryta prie Vyriausybės, kuriai vadovavo aplinkos viceministras, kurioje dirbo visų suinteresuotų institucijų atstovai, parengtos pataisos ir pagrindinio komiteto patobulinimai projektą maksimaliai subalansavo visiems skirtingiems interesams. Todėl, kolegos, kviečiu pritarti taip sodininkų laukiamam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Petrai Gražuli, jūs galite žibintuvėlį išjungti, nes labai?.. (Juokas salėje) Supratau, bet būtų gerai, kad išjungtumėte. Ačiū. Prieš – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas nėra koks nors stebuklas ir išsigelbėjimas. Čia vienas buvo toks geras terminas, kuomet vienas iš valdančiųjų atstovų ieškojo ekspertinės išvados ir tiesiai tam ekonomikos mokslų daktarui pasakė, kad mums reikalingas atmazas. Šis Sodininkų bendrijų įstatymas – tam tikras atmazas.
PIRMININKAS. Prašau naudoti valstybinę kalbą, kolega!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, viskas gerai. Aš naudoju tą, kuria rašoma laikraščiuose. Vėlgi tai toks graudus laiškas savivaldybėms. Konkrečiai norėčiau pacituoti: „Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimų protokolus dėl savivaldybės perduotinų kelių, gatvių.“ Ką reiškia ketinimų protokolas? Esmė šių visų reikalų yra ne protokolai, o lėšos, kurias turėtų numatyti ir skirti valstybė tam, kad tie keliai būtų sutvarkyti ir apskritai jie būtų vadinami keliais, nes tarp pastatytų namų nėra jokio privažiavimo. Tai didžiulis galvosūkis savivaldybėms, praktiškai kai kada neišsprendžiamos tam tikros problemos, kur iš tikrųjų Seimas gera valia sako, na, savivaldybės, pasirašykite kokius nors ketinimų protokolus. Iš tikrųjų tai yra tam tikra žmonių apgavystė, suvedžiojimas ir suklaidinimas. Aišku, dabar visi žmonės, kurie rikiuodavosi prie Seimo narių kabinetų kaimuose ir miesteliuose, visus priimant žmones, dabar rikiuosis sėkmingai prie merų kabinetų, prie kitų valstybės tarnautojų, dirbančių savivaldybėse, ir sakys, štai įstatymas priimtas, ten rašo, kad jūs privalote pasirašyti ketinimų protokolus, tai galbūt ir problemas išspręsite. Deja, ne. Manyčiau, reikėtų vis dėlto pradėti iš esmės spręsti klausimą. Tuos kelius galbūt turėtų ir pati valstybė kaip nors įteisinti, išspręsti problemas, o nenumesti jų savivaldybėms. Aš tikrai susilaikysiu dėl tokio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Ačienė – už. Prašom, kolege.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dalis kolegų, čia sėdinčių salėje, balsavo už tą įstatymo pirminį variantą, tai įvyko 2003 metais. Peržiūrėjus visą šitą teisės aktų istoriją, pakeitimų tikrai buvo, sakyčiau, nedaug – tiktai septyni ir jie vyko kas dveji metai. Paskutinį kartą šito įstatymo projekto keitimai yra atlikti 2014 metais. Taigi nuo to laiko praėjo jau penkeri metai.
Aš noriu dar paantrinti kalbėjusiai kolegei, kad čia yra ne Seimo narių išmislas, čia yra pačios asociacijos, jungiančios beveik visas sodininkų bendrijas, toks pasiūlymas ir taip toliau. Tikrai čia nebuvo jokių zadanijų, kaip sakant, ar atmazų. Noriu dar paantrinti, kad daug kalbantys kelia emocijas, kad čia bus draudžiami verslai ir kad tai yra užkraunama našta savivaldybėms. Vis dėlto sodininkai – tai savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys. Nuo kada savivaldai našta tampa joje gyvenantys žmonės? Iš tikrųjų reikia neturėti tokių baimių ir palaikyti šitą teisės aktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš nežinau, ką mes apgaudinėjam. Turbūt jau kalbėjau svarstymo metu apie kolūkius, kurie sugriuvo, bet liko sodininkų bendrijos, tai galima prilyginti tiems patiems kolūkiams. Pažiūrėjus Teisės departamento pastabas, kurioms lyg ir komitetas iš dalies pritarė, tai iš tiesų nepritarė esminiams dalykams, o pritarė tik neesminiams. Todėl ir kalbame – pritarta iš dalies.
Aš nenorėjau kiekvienu klausimu kalbėti, bet pasakysiu bendrai, kad iš tiesų yra tik gilinama problema, tai nėra sprendimo būdai. Ir jeigu bandoma prisidengti 7 mln., kuriuos Vyriausybė skyrė sodininkų keliams, tai tikrai yra ašara jūroje, kiek tų pinigų ir lėšų reikia, turbūt yra tik labai maža dalis. Kalbant apie dar svarbesnius dalykus, tai yra kas atsitiks, kai sodininkų bendrijų pirmininkų vaidmuo taps kaip mero bendrijoje, tai turbūt mes kalbėjome apie tarp Kauno rajono ir Kauno miesto kilusias problemas. Tai dabar kiekviename mieste su kiekviena sodininkų bendrija savivaldybė turės lygiai taip pat pasirašyti ketinimų protokolus, perėjimo, bendradarbiavimo ir taip toliau, o žmonės, kurie nenori būti bendrijoje, kurie nori būti normalūs savivaldybės gyventojai, neturi pasirinkimo. Pagal šį projektą jie privalės mokėti mokesčius, nors ir prieštarauja, nors ir tikrai atsiriboja nuo sodininkų bendrijos.
Aš už tai, kad visi žmonės būtų lietuviai, visi būtų Lietuvos piliečiai, savivaldybių piliečiai, o ne kažkokių atskirų kolūkinių sodininkų bendrijų piliečiai. Labai keista, kai Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė inicijuoja ir tą projektą tempia į priekį. Aišku, pati gyvena sode, tai deklaravo, bet aš manau, sveikatos terminais tai yra žvakė nabašninkui, kitaip nepavadinsi. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S. Gentvilas – už. Simonai, prašom. Kolegos, tylos!
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš siūlyčiau jums pradėti dirbti, nes atrodo, kad per pastaruosius metus atėjote tik antpečių panešioti. Gerbiamos kolegės yra cielos penkios kolegės, kurios inicijavo jau aštuntą įstatymo projektą, nes Aplinkos ministerija nieko nesprendžia. Ir premjero sudarytai darbo grupei pirmininkavo viceministras, jūsų ministerijos viceministras.
Gerbiamas ministre, užuot peikęs žmones su iniciatyva, Seimo narius, pats užsiimkite dešimtadalio Lietuvos gyventojų problema, nes Lietuvoje sodininkų bendrijų sklypų yra 230 tūkst. Tai nėra asmeninė A. Kubilienės ar kitų iniciatorių problema, tai yra nuolatinė Lietuvos miestų problema. Ir ji yra nesprendžiama, ji yra nesprendžiama. Štai ateina kažkas su įstatymo iniciatyva, užuot ėmęsi kaip ministerija su pasiūlymais suredaguoti šitą, jūs sakote tik tai, kad ad hominem – štai kažkas, sveikatos sistemą išmanantis, negali teikti teisingų pasiūlymų. Taip, tai yra lūkesčius sukeliantis įstatymo projektas, kaip sako gerbiamas E. Pupinis. Taip, strėlės bus nukreiptos į savivaldybių administracijas, bet tai yra bent kažkoks žingsnis į priekį esant absoliučiai neveikliems Aplinkos ministerijai ir jums, Kęstuti Mažeika.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Salamakinas – prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pamąstykime, atsakykime į klausimą, kas yra tas sodas? Kad ir kaip žiūrėk, sodas tai yra tas, kur auginamos morkos, burokai, dar kokie nors obuoliai. Mes dabar kalbame apie kelius, apie dar kažką. Kam reikalingas sode kelias, ir dar asfaltuotas? Žmogus atvažiuoja ten užsiauginti ropių.
Priminsiu istoriją, dėl ko tie sodai atsirado.
Sovietiniais laikais nebuvo parduotuvėse nusipirkti nei morkų, nei burokų, todėl davė po 6 arus žmonėms, kad jie augintų šias morkas ir burokus ir turėtų daržovių. Dabar padarėme gyvenamuosius kvartalus. Nueikite Vilniuje ir pažiūrėkite. Sodas: dešimt gyvenamųjų namų ir dar vienas koks nors sklypelis likęs. Ir mes vadiname sodais. Seniai buvo galima juos paversti gyvenamaisiais kvartalais, sutvarkyti vandenis, fekalijas, sutvarkyti kelius. Bet ne, yra problema, dvi problemos yra: pirma, sodininkų bendrijų vadai ir antra problema – mažesnis mokestis ten gyvenantiems už žemę.
Kažkodėl niekaip nenorime eiti tuo žmogišku keliu. Europoje jūs niekur nerasite tokio balagano, kaip dabar turime su sodais. Aišku, didžiulis darbas yra pakeisti įstatymus, ne vien Sodininkų bendrijų, ir grįžti į normalų gyvenimą tose vietose, ne taip, kaip dabar yra. Čia tas lopymas yra nulis, absoliučiai nulis, nieko nebus. Aš jums prisiekiu, po metų vėl ateis kas nors ir sakys – dar taisome, ir dar taisysime. Kol nepadarysime gyvenamųjų kvartalų, problemos neišspręsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Pasisakantys prieš šį įstatymą panaudojo kriminalinio žargono žodį atmazas. Tenka apgailestauti, kad išsikėlus Lukiškių kalėjimui iš Seimo pašonės kalėjimo žargonas vis dėlto liko Seimo salėje. Jeigu mes vis dėlto kalbame apie šį įstatymą, akivaizdu, jau buvo paminėta, jis inicijuotas pačių sodo bendrijų.
Ilgą laiką buvo ignoruojama realybė, kad sodai jau nebėra tie sodai, kurie buvo tarybiniais metais. Negyvenkime mes sustojusiais laikrodžiais ir nežiūrėkime į juos. Laikas pasikeitė. Sodų bendrijose jau susiformavo kita infrastruktūra, ten nemažai žmonių ne vien tik augina daržoves, bet ir gyvena. Bet kokiu atveju valstybės pareiga rūpintis savo piliečiais, nesvarbu, kur jie gyvena: ar kaime, ar mieste, ar sode.
Šis įstatymas ir suteikia šią galimybę valstybei. Taip, tai yra mažas žingsnis į priekį, bet kai valdančiosios daugumos politinio pasitikėjimo ministras K. Mažeika šį įstatymą pavadino žvake nabašninkui, tai man dar kyla klausimas. Ko gero, šis ministras nelabai susigaudo, kad būtent ši valdančioji dauguma, inicijuodama šį įstatymą, pramuša tą betoninę sieną. Man atrodo, ateityje iš tikrųjų bus priimami tie sprendimai, kurie tobulins šitą įstatymą ir padės legalizuotis žmonėms soduose, sulaukti deramo valstybės požiūrio į juos.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kupčinskas – prieš. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties teoriškai šis įstatymas tikrai gražus ir turėtų veikti, bet aš manau, kad paprasčiausia būtų paklausti Savivaldybių asociacijos ir merų, ar šis įstatymas veiks. Kad jis neveiks, aišku iš mūsų vizitų po Lietuvą. „Girdime Lietuvą“ vizitų metu tikrai prieidavo ne viena sodininkų grupė. Jie mums su D. Kreiviu kišdavo raštus ir popierius įvairiausius, rodydavo, kaip žmonės, sodininkai, atlikę visokius kadastrinius matavimus, beldžiasi į savivaldybę ir tiesiog niekas jų su tais popieriais nepriima.
Šioje situacijoje aš matau, kad teorija graži, bet praktiškai neveiks, ir tie 7 mln., skirti visai Lietuvai, tikrai neišgelbės sodininkų bendrijų. Aišku, Seimo nariai galės ramiai miegoti ir sakyti, kad išsprendėme problemą. Bet praktiškai, jūs pakalbėkite su merais, tikrai tai neveiks. Nė viena savivaldybė nenori ir nepriima spręsti sodininkų klausimų, nes supranta, kad pinigų nebus. Tie 50 %, kurie galėtų ateiti, užkrauna dar didesnę naštą savivaldybei, nes 50 % yra tik keliams tvarkyti, asfaltuoti, o yra visa infrastruktūra, bet įstatymas to nesprendžia.
Balsuosiu prieš ir raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsiskyrė.
Balsuojame dėl įstatymo priėmimo, dėl Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2277. Kas pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2277 pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 76, prieš – 4, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.40 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4229 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228 ir lydimasis. A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi kitas kolega ministras laukia pateikimo, tai frakcijos vardu dėl šio klausimo prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas pritaria A. Verygos ir Valstiečių frakcijos pasiūlymui dėl pusės valandos pertraukos, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 64, prieš – 22, susilaikė 20. Pusės valandos pertrauka.
14.42 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 383, 402 ir 562 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4164(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4164, sujungti Nr. XIIIP-4164 ir Nr. XIIIP-3564. Prašau. Kolega T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame, nėra bendro sutarimo dėl to. Kas pritaria Valstiečių frakcijos T. Tomilino pasiūlymui dėl pusės valandos pertraukos, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 63, prieš – 25, susilaikė 17. Pusės valandos pertrauka.
Replika po balsavimo. Prašau. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi čia ne kartą vartojome svetimžodžius: atmazą, nabašninkus ir kitus, noriu pasakyti, kad žodį reikia ne naudoti, naudojame daiktus, žodį reikia vartoti.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš dabar, gerbiamas posėdžio pirmininke, nesuprantu, po kokio balsavimo replika? Aš stovėjau po Sodininkų bendrijų… o jau padėjote tris balsavimus. Šiaip kaip posėdžio pirmininkas pagal Statutą, kaip žinote, negalima taip daryti, bet jau nieko nepadarysi.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gal nepastebėjau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Na, pastebėjote, aš suprantu, pirmininke. Kai valdančioji koalicija, tai reikia tas pertraukas daryti. Visi mes buvome tame žaidime.
PIRMININKAS. Na, reikėjo likti valdančiojoje koalicijoje, būtumėte pastebėtas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iš tikrųjų ką aš, kolegos, noriu pasakyti. K. Mažeika labai teisingai pasakė. Iš tikrųjų, kaip kolega sako, vartotinas žodis nabašninkas. Tikrai užkūrėme tą žodį nabašninkas, tą žvakę, ir pasakysiu kam. Šiandieną iš tikrųjų tą nabašninko žvakę užkūrėme savivaldai. Rytinio posėdžio metu mes priėmėme Savivaldybių rodiklių įstatymą. Ten nė puse žodžio nenumatėme nė vieno euro cento šiems dalykams. Po pietų mes priimame įstatymą, ką tai reiškia? Kad savivaldybės 2020 metais tvirtindamos biudžetą turės atsižvelgti į Sodininkų bendrijų įstatymą ir galimus jų reikalavimus ir prašymus. Tai yra kelių programų lėšos atsiras ir savivaldybėms deleguoti jų funkcijas… Aš tiesiog dabar noriu paklausti, kadangi matau tris, keturis ministrus, kaip jie planuoja ministerijoje ir Vyriausybės posėdyje išspręsti šio biudžeto įgyvendinimo klausimą? Tai jums kainuos maždaug apie 8–9 mln. Šiandien jūs tikrai nusiuntėte ir visos valdančiosios koalicijos, ir opozicijos merams po žvakę lapkričio 1 dienos proga.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Na, tikrai, man atrodo, teigiant tai, kad būtent apgautos yra savivaldybės, reikėtų įsigilinti į įstatymo nuostatą. Gerbiamas Seimo nary Žemaitaiti, gerbiamas Seimo nary, aš norėčiau, kad jūs išgirstumėte. Jūs ką tik pasakėte, kad savivaldybės tarsi paliktos prie sudužusios geldos, bet šiandien įstatyme yra numatyta, kad tos papildomos išlaidos turi būti skiriamos ne iš savivaldybių biudžeto, bet turi būti skiriamos Vyriausybės. Šiandien biudžeto projekte yra numatyta papildomai 4 mln. būtent toms funkcijoms vykdyti. Būtent šitoms. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nereplikuojame iš vietų! Ačiū.
14.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4269 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Kolegos, einame toliau. Grįžtame prie… Pusės valandos pertrauka padaryta dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4269. Seimo nutarimas. Kviečiu kolegę A. Širinskienę į tribūną pateikti projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams ir taip toliau. Jūs jau pateikėte, kaip suprantu. Dabar turėtume atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Kolegos, netriukšmaujame!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pateikėja, jūsų komisija dirba nuo 2018 metų rudens. Vadinasi, daugiau negu metai. Vis dėlto koks pagrindinis siekis? Ar kad būtų kokybiškiau parengti atsakymai, ar iš tikrųjų kas nors sąmoningai vilkina, aš taip supratau iš jūsų pasisakymo? Ar pastebėjote tokių faktų, kad tam tikros institucijos vilkintų tą procesą?
Antra. Pateiksite išvadą, o kokią teisinę galią ji turės ir kokie kiti žingsniai, jūsų nuomone, turėtų būti po jūsų išvadų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …pasiklausti NSGK komiteto, kokią galią jų išvada turėjo. Tačiau nepaisant to, vis dėlto sprendimai po NSGK išvados yra priimami. Beje, ir po mūsų tyrimo kai kurių prokurorų liudijimų tiesiog atsirado pasiūlymų, kurie jau nelaukiant išvados buvo registruoti. Aš tikiuosi, kad jie tikrai nebus paskutiniai pasiūlymai.
Dėl tyrimo terminų tenka pripažinti, kad tikrai susiduriame ir su atsisakymais liudyti, atsisakymais pateikti dokumentus. Aš turiu omenyje, kad valstybinės įmonės arba valstybinės įstaigos prašo terminų pratęsimo. Tas dokumentų pateikimas vyksta iki šio momento tokiais maksimaliais terminais, kas natūraliai laiko prasme tikrai yra labai didelis trikdis, nes, tarkim, belaukdami prokuratūros atsakymo, mes negalėjome nei vykdyti apklausų, nei ką nors daryti, kol buvo laukiama dokumentų.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, jau antrą kartą į jūsų komisiją arba komitetą, kuriam suteiktos komisijos teisės, kreipėsi grupė Seimo narių, kadangi viešai E. Masiulis paskelbė, kad „MG Baltic“ byloje jis yra prokuratūrai pateikęs medžiagą, kad vykdęs Prezidentės nurodymus, tačiau prokuratūra, kaip teigia E. Masiulis, tą visą medžiagą iš bylos yra išėmusi. Mes, grupė Seimo narių, antrą kartą prašome, kad jūs pakviestumėte E. Masiulį ir tą medžiagą paimtumėte ir įsigilintumėte, kokie ten buvo nurodymai, teisėti, neteisėti, kiek tų nurodymų buvo duota. Aš manau, tai yra labai svarbi informacija. Taip pat išsiaiškinsite, kodėl prokurorai iš bylos šitą medžiagą yra išėmę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai nenoriu vertinti konkrečių bylų, kurių yra aktualios aplinkybės, bet jūs, manau, žinote, kokias galias turi Seimas, kai kalbame apie prokuratūros aktualius tyrimus arba bylas teismuose.
PIRMININKAS. Klausia kolega V. Ąžuolas. Atsisakote klausti? Klausia A. Skardžius. Nematau.
Gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti? Nematau. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsas salėje: Ne.“) Ne.
Gerai, balsuojame, kolegos. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4269, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Po pateikimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 54, prieš – 28, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Povilai Urbšy, kviečiu į tribūną. Prašome pasisakyti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes visi prisimename, dėl ko šita komisija buvo sukurta? Ar prisimename klausimus, į kuriuos buvome įpareigoję šitą komisiją atsakyti? Aš manau, kad jeigu būtų apklausa, tai atsakymai būtų labai įvairūs. Iš tikrųjų šitą komisiją galima pavadinti Širinskienės komisija, ir tie klausimai, kurie yra, lyg ir skirti tam, kad išaiškintume klausimus, svarbius mūsų valstybės nacionaliniam saugumui, bet akivaizdu, kad šita komisija buvo sudaryta tik prisidengiant nacionalinio saugumo interesais, nes tikslas buvo vienas – suvesti politines sąskaitas.
Aš suprantu, kad iš tikrųjų yra neatsakyti klausimai dėl „MG Baltic“ tyrimo, koks ten yra konservatorių pėdsakas. Gal galų gale reikia išsiaiškinti ir dėl P. Urbšio, ar jis darė įtaką, ar nedarė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko atleidimui, ar galų gale G. Landsbergio suinteresuotumą dėl žmonos verslo. Bet man atrodo, šiuo atveju pati A. Širinskienė diskredituoja šitą tyrimą tais nuolatiniais pratęsimais, nes jos gebėjimas Seimą įklampinti į nuolatinę tarpusavio asmeninių santykių aiškinimosi klampynę iš tikrųjų yra pavyzdinis. Tai, kad nuo šių politinių dulkių šiandien didesnė Lietuva čiaudo, akivaizdu. Ir tikrai, jeigu valstiečiai nori padėkoti kam nors dėl savo krentančio reitingo, tai jūs nežiūrėkite į opoziciją ir konservatorius, kada nors padėkos vakarą surenkite A. Širinskienei. Na, turi unikalią savybę ir unikalų gebėjimą valstiečius įmurkdyti eilinį kartą į tokią situaciją, kai tarsi atrodytų, kad jums tiktai rūpi, kaip čia vienam kitam įgnybti, o jūsų visi tie darbai, kurie susiję su valstybės reikalais, su tuo, kad vis dėlto jūs norite parodyti, kad jūs esate ta jautresnė, sąžiningesnė valdžia, nueina šuniui ant uodegos.
Eilinį kartą, kai jinai kalba apie tai, kad reikia pratęsimo, ar jūs girdėjote argumentus, kokie buvo argumentai? Žinote, reikia vertėjo paslaugų ir vėl yra kažkokie stori segtuvai. Aš suprasčiau, jeigu komisijos pirmininkas ar pirmininkė ateitų ir motyvuotų, štai mes padarėme tiek apklausų, tiek yra atsakytų klausimų, tiek nėra atsakytų klausimų, aš tada tikrai patikėčiau, kad komisija dirba ir tas laikas yra reikalingas tam, kad būtų galima objektyviau ištirti. Dabar aš matau tai, kad paprasčiausiai komisijos pirmininkė su savo pareigomis nesusitvarko.
Jeigu iš tikrųjų, valdantieji, norite, kad ta komisija būtų efektyvi ir pasiektų savo tikslą, jūs pasvarstykite, ar nereikia keisti komisijos pirmininko. Žinau, kad daugeliui nuo tos minties gali prapulti ir apetitas arba atsidursite toje nežinioje, bet tai eilinį kartą parodo, kaip Seimas tampa kelių žmonių asmeninių ambicijų įkaitu. Iš esmės mes jau negalime kalbėti, kad tai yra tautos atstovybė. Aš manyčiau, kad jeigu mes dar gerbiame tą Seimą, nepritarkime šitam siūlymui. Tikiu, kad balandžio mėnesį, kai mes ateisime į Seimo posėdžių salę, vėl, ko gero, bus siūlymas pratęsti komisiją, nes tai būtina nukelti į rinkimų laikotarpį, kad eilinį kartą būtų iššautas tuščias šūvis, kad vienaip ar kitaip būtų sumenkintas vienas ar kitas politinis oponentas. Taip, bet ar dėl to reikia gaišinti mus ir dėl to reikia išlaidauti mokesčių mokėtojų skiriamus pinigus mūsų darbui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E. Gentvilą į tribūną. Prašom. Frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kalbėsiu frakcijos vardu. Su kolegomis pajuokavome, bet tikrai tampa nebejuokinga. Galiu pats tapti tyrimo objektu, nes ta komisija yra keršto komisija, o ne tyrimų komisija. Pats sąmoningai vienintelis kaip opozicijos atstovas dirbu šioje komisijoje ir drįstu spėti, kad kvalifikuotai galiu įvertinti, kam ši komisija sudaryta ir ką ji veikia.
Visų pirma, praėjusių metų rugsėjo 25 dieną Seimas sudarė komisiją, pavadinamu „Dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje“. Siūlau Seime papildyti – dėl galimos Rusijos neteisėtos įtakos politiniams procesams, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcijai, kadangi tai buvo VSD duomenys referendumui dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ir kitiems buvo pasakyta: galėsi siūlyti komisijoje.
Komisijai pradėjus darbą, pasiūliau tirti Rusijos įtaką. Buvo nuspręsta, natūralu, balsų dauguma, aš iš opozicijos vienintelis, netirti Rusijos. Ką mes nuosekliai matome (nuo R. Karbauskio trąšų iki pat šitos komisijos), netirti Rusijos įtakos. Ši komisija kreipėsi į Saugumo departamentą, pašydama duomenų apie galimą neteisėtą įtaką ar poveikį Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje. Nežinau, dėl kokių priežasčių negavo. Ponas V. Bakas kažkada išdėstė savo požiūrį, kodėl negavo, nežinau, ar dėl to, ar ne, ir ši komisija liko ant ledo pliku užpakaliu – neturi, ką tirti.
Laimei, tuo metu iš Valstiečių frakcijos pabėgo P. Urbšys. Reikia suėsti P. Urbšį arba, kaip aš sakau, kiaulviedrį paplavų ant P. Urbšio galvos užversti. Atrado 2017 metų balandžio mėnesio publikacijas apie P. Urbšio pokalbius Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Ir tada nutarė aktualizuoti, kad reikia papildyti komisijos darbą, įtraukiant klausimą dėl P. Urbšio ir V. Pranckiečio, kuris, matyt, buvo praradęs R. Karbauskio malonę jau tuo metu, dėl galimo poveikio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariams, nors lyg turėtų komisija tirti poveikį valstybės politikams, politiniams procesams ir valstybės tarnautojams. Gerai, žiūrime. Ir tada prasidėjo V. Pranckiečio ir P. Urbšio taršymas, pasitelkiant buvusius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbuotojus, bandant ką nors išpešti. Gal turite paplavų?
Nežinau, ką atras A. Širinskienės komisija, gal ir atras, kaip aš sakiau: Homo sapiens yra kūrybingas žmogus, o ponia A. Širinskienė kūrybiškumo požiūriu yra antžmogis – virš Homo sapiens. Tikiuosi, kad tikrai atras, nes toks uždavinys. Žinoma, visada budintis klausimas buvo G. Landsbergis, A. Landsbergienės mokykla, A. Landsbergienės sutartis. Man ten irgi daug neaiškumų, bet ar ši komisija turi tuos dalykus tirti? Ar turi kviesti opozicinės partijos pirmininką liudyti? Gabrielius pasakė, kad ne. Ne – tai ne. Nekviečia. Aš irgi norėjau su Gabrieliumi ten susitikti, bet neatėjo, nes jam kažkodėl A. Širinskienė nepatinka, gerbiamas Gražuli. O man patinka, dirbu šioje komisijoje.
Toliau vis tiek nėra ką veikti: G. Landsbergis neatėjo, P. Urbšį išdemontavo, pažiūrėjo, kas ten jo viduje, V. Pranckietį kitais būdais nutarė kapoti. Matėme tuos būdus. Kirvis atšipo, atrodo, nepavyko. Reikėtų dar ką nors patyrinėti. Jėzau Marija, kaip gerai, R. Masiulis atleido A. Vaitkų, mano didelį draugą. Žinote, bylinėjomės dėl 2 mln. Pralošė A. Vaitkus su visais trupiniais, sakysime. Liko be nieko, tačiau R. Masulis įgavo valdančiųjų nemalonę ir, matyt, pirmiausia R. Karbauskio ir A. Širinskienės. Reikia patratinti R. Masiulį, pirmiausia ištratino iš ministrų. Gaila, kad su Prezidento pagalba, ir dabar prasideda tyrimas dėl R. Masiulio galimai neteisėtos veiklos 2010–2012 metais „Klaipėdos naftoje“. Žiūriu ir aš tuos dokumentus. Man ten daug kas neaišku. Tikrai daug kas neaišku. Tikrai, kaip aš sakau, visus vagis reikia išgaudyti, bet komisijos darbo uždavinys – dėl įtakos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams. Nežinau, kaip čia dabar suksis R. Masiulis, ar ateis liudyti, ar neateis, ar bus kviečiamas liudyti, nežinau.
Na, gerai. Mažokai, dar reiktų ką nors. Prezidentė juk baigė savo kadenciją. Jėzau Marija! Tada atsiranda Seimo narių siūlymas „tulpių paštą“ patyrinėti. Kaip ten bus įdomu „tulpių paštą“ tyrinėti! Garbė A. Širinskienei. Ji pritarė ir mano argumentams, ir pati pridėjo argumentų ir pasakė: šiuo metu vyksta teismo procesas baudžiamojoje byloje dėl „MG Baltic“. Ten kaip vienas iš epizodų yra analizuojamas „tulpių paštas“. Masiulis, matai, turi pasiaiškinti, tas kitas Masiulis, turi pasiaiškinti, ką ten susirašinėjo. Tai gal negerai kištis į vykstantį teismo procesą, nes ten „tulpių paštas“ irgi analizuojamas. Jeigu ne tas teismas arba jeigu jis jau būtų pasibaigęs, o laukiu kada jis pasibaigs, nes ten liberalai bus išteisinti, ši komisija tvatintų Prezidentę kulkosvaidžiais iš paskos. Pasigailėtų, kad buvo Prezidentė.
Tai štai, gerbiamieji, mano išvada yra tokia. Kaip būna miestuose budinčios vaistinės, kurios budi naktimis, taip yra budinti komisija, kuri mato prasmę dar budėti kaip koks budys, gal kas nors dar neįtiks R. Karbauskiui ir A. Širinskienei, gal pasitrauks koks nors A. Baura, pavyzdžiui, ar ne, tai, Baura, galiu garantuoti, susitiksime komisijoje, jeigu komisijos darbas bus pratęstas, tik pirmiau pačiam, kaip padoriam žmogui, reikia išeiti iš šitos šutvės. Tai štai. Mano manymu, negalima pratęsti komisijos darbo. Tegul dirba ir duoda išvadas, nes kitaip griaunamas Seimo autoritetas. Likęs laikas, pasakau, kada vyko komisijos paskutiniai posėdžiai nuo šios vasaros: birželio 20 dieną, po to rugsėjo 18 dieną, po to spalio 16 dieną ir po to posėdžių nebuvo. Gruodžio 4 dieną vyko pasitarimas štai dėl šio klausimo. Šitaip dirba? Šitaip dergia Seimo autoritetą. Pasakysiu, kas dergia. (Triukšmas salėje) Šita komisija.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš diskutuojant siūlyčiau nevartoti žodžio „šutvė“ ir panašių, nes jums turbūt irgi nepatiktų, jei jus vadintume šutve. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, balsuojame.
Atsiprašau. Už, prieš. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, P. Urbšys padarė didelę pažangą, ne tik sukonservatyvėjo, bet tapo ir sistemos dalimi, kuri užvaldžiusi žiniasklaidą ir užvaldžiusi teisingumą. Matau, jau vis dažniau matau, į užvaldytą visuomeninį transliuotoją jau dažniau pakviečia Povilą, ir manau, kad po šio pasisakymo ir balsavimo dar bent dešimt kartų išvysime užvaldytoje žiniasklaidoje. Tai ten sisteminė klanų žiniasklaida.
Antras dalykas. Žinoma, galbūt ir su bylomis susitvarkyti, jau jos nutrauktos, nes sistemiškai pasikeitė Povilas ir tapo sistemos dalimi, kuri griauna valstybę. Ir man labai keista. Žiūrėkite, kai konservatoriai kaip tas pitbulis įsitvėrė į A. Skardžiaus koją, trejus metus tampė, viskas gerai, vykdome teisingumą. Visi konservatoriai su P. Urbšiu, viskas gerai. Turi ši komisija dirbti.
Kai M. Bastį praeitoje kadencijoje teriojome, viskas gerai, čia vykdomas teisingumas! Čia valstybei perversmas gresia! Dabar I. Rozovą užsipuolėme, kad kažkur su kažkuo pyragaitį suvalgė, ar J. Narkevičius kotletą dar, viskas gerai, pulkime. Bet kad J. Narkevičius atrado, kad pono R. Masiulio buvusi ministerija geležinkeliuose 40 mln. eurų galėjo… konkursą, jeigu būtų išskirstytas, sutaupiusi būtų, niekas nemato. Visa žiniasklaida užvaldyta, puiku, darykime tą konkursą, kas tie 40 mln.! Ponai konservatoriai! O ponas… Kas griauna autoritetą? Visi privalo ateiti į komisiją, o G. Landsbergis yra virš sistemos, nes jis sukūrė šią sistemą su savo seneliu. Jis gali neiti į komisiją, neduoti parodymų ir gali vilkinti jos darbą. Štai kas griauna! Yra įstatymai, bet virš įstatymo yra ponas Gabrielius, konservatorių lyderis. Taip, man atrodo, dirbkime, kurkime, pratęskime ir, galų gale, na, klausykime!
PIRMININKAS. Laikas, Petrai!
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną sakinį. Ar gali būti mokyklų verslas pelningesnis už naftos verslą? Galima prilyginti tik narkotikų bizniui tokį pelningumą.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Baikite juokus!
PIRMININKAS. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro gal čia taip nulemta, nes pagal Šventąjį Raštą Petras ir Povilas stovi prie tų pačių vartų, todėl Petras niekaip negali manęs palikti, rūpinasi dėl mano politinės tapatybės, nukrypimų. Aš tik noriu pasakyti vieną dalyką – mes kiekvienas čia davėme priesaiką, davėme priesaiką tarnauti valstybei ir žmonėms. Na, ką bendro turi tos komisijos tyrimas su duota priesaika? Nieko. Aš ir siūlau – atsikvošėkime. Aš nebijau, tegul tiria mane skersai išilgai, galų gale, jeigu jums taip rūpi, išskirkite, padarykite atskirą komisiją, pagreitintu būdu dar, žiūrėkite, ir apkaltą gal suorganizuosite, gal nors taip patenkinsite tą savo keršto aistrą, bet baikite tyčiotis iš valstybės!
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4269, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 59, prieš – 33, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas – ketvirtadienį. Replika – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, gerbiamieji, jeigu kam nors nežinomas lietuvių norminės kalbos žodis „šutvė“, viena reikšmė – streikas, ne tą turėjau omenyje, kita reikšmė – pasilinksminimas, vakarėlis, suėjimas su vaišėmis, ne tą turiu omeny. Turėjau omeny pirmąją reikšmę – būrys, gauja, kompanija, paprastai kokį bendrą interesą turinčių ar mėgstančių patriukšmauti asmenų. Tai čia yra šutvė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš ne apie tai kalbu, kad tai yra nevartotinas žodis, jis, aišku, yra vartotinas, bet gal mes galime demokratiškai, inteligentiškai čia diskutuoti, nebūtinai vartoti tokius… Aš tiktai pasiūliau, bet jūs galite daryti, kaip norite. (Šūksniai salėje) Petras ir baigiam.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš sureaguosiu į E. Gentvilo pasakymą. Niekas daugiau netriukšmauja, nemaištauja valstybėje ir nekursto visokių nesantaikų, streikų, vakarienių visokių, tik konservatoriai su liberalais! O čia… (Šūksniai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – 2-1, projektas Nr. XIIIP-4244. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Kol ministras ateis, K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš labai noriu padėkoti Petrui už intelektualią ir novatorišką kalbą. Dar nebuvau girdėjęs nieko panašaus.
15.08 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4244 (pateikimas)
PIRMININKAS. Prašau, ministre. Pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė pusmečiui, tai yra iki kitų metų birželio 30 dienos, atidėti „Sodros“, kaip vienintelio anuiteto mokėtojo, veiklos pradžią. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą „Sodra“ anuiteto mokėtoju turėtų tapti nuo 2020 m. sausio 1 d. Dėl „Sodrai“ nebūdingų funkcijų, tai yra aktuarinio investavimo, draudimo rizikos skaičiavimo, mirtingumo lentelių sudarymo ir panašiai, įgyvendinimo buvo kreiptasi pagalbos į Europos Komisiją ir nuo 2019 metų pavasario visą laiką intensyviai dirbama su EBPO ekspertais.
Tačiau aiškėja, kad nustatytas terminas – 2020 m. sausio 1 d. yra nepakankamas tinkamai įgyvendinti pensijų anuiteto… įgyvendinimą. „Sodrai“ reikės vykdyti visiškai naujas funkcijas, reikės įdarbinti reikalingus specialistus (aktuarą, investicijų valdymo specialistus, rizikų valdymo specialistus), parengti ir patvirtinti būtiną pensijų anuitetų fondo valdymo tvarką, parengti ir patvirtinti pensijų anuiteto kainodarą, sukurti ir paskelbti pensijų anuitetų skaičiuoklę, tinkamai informuoti visuomenę apie naujus pensijų anuitetų produktus, jų ypatumus, skirtumus, kiekvienam pensijų anuiteto gavėjui tinkamiausio produkto pasirinkimo kriterijus. Be to, pensijų anuiteto mokėtojas turės apmokyti visoje Lietuvoje veikiančius „Sodros“ teritorinių skyrių klientų aptarnavimo specialistus, kad gyventojai būtų tinkamai ir kvalifikuotai konsultuojami pensijų anuitetų klausimais. Atidėjus „Sodros“, kaip vienintelio anuitetų mokėtojo, veiklos pradžią iki 2020 m. birželio 30 d., anuitetus toliau mokėtų gyvybės draudimo bendrovės, su kuriomis pats asmeniškai buvau susitikęs ir gavau jų patikinimą, kad šią veiklą jos galėtų tęsti iki birželio pabaigos.
Prašome šitam projektui pritarti, nes jeigu jam nepritartume, būtų labai sudėtinga įgyvendinti nuo sausio 1 dienos, nes tam, kad mes tinkamai įgyvendintume, reikia keisti labai daug įstatymo nuostatų, kurias šiaip jau esame parengę, bet pavasario sesijoje priimtume ir nuo liepos 1 dienos pradėtume nauja sistema.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, suprantu jūsų norą pasiruošti kokybiškai. Aš žinau, kad tikrai dedamos milžiniškos pastangos, kad ta sistema būtų tikrai efektyvi, kad atsirastų reikiamus gebėjimus turintys asmenys administruoti tokią sudėtingą sistemą. Aš džiaugiuosi, kad mes einame priešingu keliu negu privatizacija – mes atiduodame į valstybės rankas mūsų pensijų anuitetų valdymą. Mes tai jau padarėme ir dabar turime tiesiog tam geriau pasiruošti.
Mano klausimas. Ar jūs sutinkate su tuo, kad galbūt toje anuitetų valdymo sistemoje dalyvautų ir socialinių partnerių atstovai – profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų tam, kad jie iš tikrųjų keltų savo gebėjimus ir galėtų ateityje kurti profesinius pensijų fondus?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų profesinių sąjungų kompetencijas reikia kelti, kad ilgainiui galėtų startuoti profesiniai fondai Lietuvoje. Ar tai yra to planuojamo komiteto, kuris dar net nėra patvirtintas, nes nepakeisti teisės aktai, ribos, ar ne, bet kuriuo atveju turime padėti profesinėms sąjungoms dalyvauti šitame procese ir užtikrinti siekį, kad darbuotojų socialinės garantijos būtų kiek galima geriau užtikrinamos. Pačią tvarką atnešime pavasario sesijoje ir tada galėsime šią diskusiją pratęsti.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, žinant apsisukimų greitį, kliūčių ruožą ir iššūkių dydį, kodėl taip kukliai? Kodėl tik iki liepos 1 dienos? Ar nevertėjo iškart tą atidėti metams, nes vidinė nuojauta man sako, kad ir per pusmetį jūs dar neprasisuksite?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų buvome ambicingi jau ir nuo sausio pradėti. Turime parengtus visus teisės aktus, kurių reikia tam, kad bent jau sutvarkytume teisėkūrą, o įgyvendinamąją dalį esame pajėgūs įgyvendinti per pusmetį. Jeigu mums pavyks pavasarį pirmoje sesijos dalyje priimti pakeitimus, tai iki liepos 1 dienos turėtume sutvarkyti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, tikrai palaikiau jūsų šitą norą, kad „Sodra“ perimtų anuitetų mokėjimą. Tada labai entuziastingai to ėmėtės. Irgi buvo abejonių, ar jūs spėsite padaryti. Tos abejonės, deja, pasitvirtino. Ar jūs nematote kliūties, kad tiesiog tokiems kvalifikuotiems darbams, ir ypač finansų srityje, esant „Sodros“ atlyginimams jūs tiesiog nerasite specialistų, o „Sodros“ atlyginimų įstatymas neįgyvendintas praėjusiais metais ir, kaip viceministrė pasakė, ji ir nesiruošia įgyvendinti įstatymo, nors privalu laikytis įstatymo, ar jūs pajėgsite suformuoti deramą komandą, nes čia šiaip nėra kokių nors išmokų paprastas administravimas?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų labai aktualus klausimas, nes tokie specialistai yra vieni brangiausių rinkoje ir juos įdarbinti yra labai sudėtinga. Todėl tikrai ieškome ir struktūrinių sprendimų, kaip tai galėtume padaryti, kad pritrauktume geriausius specialistus. Džiaugiuosi, kad jau ir šitame etape, kai mes planuojame visą sistemą, dalyvauja vieni geriausių ekspertų Lietuvoje. Jie yra aktyvūs dalyviai ir tikiuosi, kad tęs darbus ir užtikrins, kad ta sistema veiktų geriausiai.
Dėl klausimo antros dalies apie „Sodros“ pakėlimą į kitą kategoriją. Mes šitą klausimą tikrai svarstysime tuo metu, kai Vidaus reikalų ministerija atneš įstatymus, susijusius su pakėlimu.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, (atsikosti) atsiprašau, mokesčių reformos metu mes, kaip liberalai, pritarėme pačiai pensijų reformai, tačiau nepritarėme anuiteto monopolizavimui. Akivaizdu, jūs ateinate prieš tris savaites iki įsigaliojimo ir pasakote, kad nesate pasiruošę. Šiandien kiti gyvybės draudimo fondai teikia tokią privačią paslaugą, turi profesionalus ir tarptautinius profesionalus, tai gal jūs permąstykite ir iš esmės atsisakykite šios funkcijos, nes abejoja ir A. Sysas, ir gerbiamas R. J. Dagys, galų gale ir kokia bus šito kaina? Aš nemąstote iš esmės leisti žmonėms patiems pasirinkti „Sodros“ ar kitą, privatų, anuitetą? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šis klausimas jau buvo diskutuotas pačioje reformos svarstymo stadijoje. Ir jisai pasitvirtino, kai atvyko EPBO ekspertai, kad jeigu mes norime ilgalaikės naudos vartotojui, tai centralizavimas arba vieno tiekėjo tokiai nedidelei rinkai, palyginti su kitomis rinkomis Europoje, vieno tiekėjo nauda yra teigiama būtent vartotojams. Šiuo atveju einama teisingu keliu, tas yra patvirtinta. Tik įgyvendinimo dalis, norėjome padaryti iš tiesų geriausią, dėl to rėmėmės geriausiais ekspertais Europoje ir sukonstravome tą modelį, jį atnešime, pristatysime pavasario sesijoje. Tai užtruko, tą turime pripažinti, tačiau paties kelio krypties siūlome nekeisti.
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kai svarstėme pensijų reformą, išties buvo kalbama apie tai, kad „Sodra“ galės pigiau teikti anuiteto paslaugą, tačiau dabar, kai matome iškylančius iššūkius dėl atlyginimų, dėl specialistų ir dėl kitų dalykų, ar manote, kad iš tikrųjų taip bus, ar iš tiesų „Sodra“ bus pajėgi teikti pigiau anuiteto paslaugas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tiktai taip. Trumpalaikėje perspektyvoje mes turime šiek tiek iššūkių, nes leisdami ribą, nuo kada priklauso teisė įsigyti anuitetus arba prievolė įsigyti anuitetus… Leidžiant žemyn patenka daug daugiau žmonių, kad ir kaip būtų, pagal pensijas patenka daug moterų, jų gyvenimo amžius yra ilgesnis statistiškai nei vyrų, dėl to užtikrinti bent jau tą pačią anuitetų kainą mums būtų sėkmė artimoje perspektyvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje, kai turėsime daug daugiau dalyvių, tada tikrai „Sodra“ galės pasiūlyti mažesnius anuitetus, tą patvirtino ir EBPO ekspertai.
PIRMININKAS. Kolega R. Šarknickas. Prašau. Nenorite. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi visą laiką palaikiau, kad anuitetus mokėtų „Sodra“, bet man tiktai…
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
A. PALIONIS (LSDDF). …kyla vienas labai paprastas klausimas. Kadangi nukeliate mokėjimus metams, išpirkimus, kaip bus su tais anuitetais, kuriuos per tą pusmetį išpirks privatus sektorius, ar „Sodra“ po to perims? Aš taip suprantu, mes „Sodrai“ ir perdavėme, kad rizika būtų kuo mažesnė, kad pasiūlymas žmogui būtų kuo geresnis, o dabar fondai pasidalina gerokai didesnę riziką. Ar ministerija svarstė, kaip jūs liepos 1 dieną, kai jau pradėsite vykdyti, ar jūs perimsite tuos pusmečio anuitetus, ar neperimsite?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų yra keli šimtai tų žmonių, kurie išsipirkę anuitetus. Maža tikimybė, kad atsiras daug daugiau per šį pusmetį tų, kurie įsigyja anuitetą. Šis klausimas buvo keltas ir draudimo bendrovių – kas bus su tais žmonėmis ir ar galėtų „Sodra“ perkelti. Tai yra techniškai labai sudėtingas sprendinys, bet mes su draudimo bendrovėmis turime darbo grupę, kad surastume geriausią sprendimą tiems žmonėms, kurie dalyvauja šiame procese.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, niekas neprieštarauja. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Nori? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) Galime. (Balsai salėje) Norite kalbėti? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, ačiū ministre, už pristatymą. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4244. Kas palaiko įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas, kolegos, pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai – vienbalsiai už. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti šioje sesijoje. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašom, kolege.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Prašom, dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pirmiausia kreiptis į Seimo Pirmininką, kuris turi pasirašyti priimtus Seimo įstatymus. Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimai neteisėtų procedūrų priimant Miškų įstatymą, kai vieno balsavimo metu per 30 sekundžių buvo sukeista, Odontologijos įstatymas pakeistas į Miškų įstatymą. Bent trys Seimo nariai, kurie užsiregistravo balsuoti dėl Odontologijos įstatymo, bet jų balsas buvo įskaitytas kaip balsavimas dėl Miškų įstatymo, taip pat pasirašė šitą kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Kadangi yra kreiptasi dėl galimai netinkamos procedūros, dėl neteisėtai sukeistos darbotvarkės, kurią Seimas buvo patvirtinęs, tai aš kreipiuosi visų iniciatorių vardu į Seimo Pirmininką susilaikyti nuo Miškų įstatymo pasirašymo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai yra informacija.
15.22 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4229 (pateikimo tęsinys)
O dabar baigėsi pusės valandos pertrauka. Farmacijos įstatymo 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4228 pateikimo tęsinys. Gruodžio 5 dieną buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Dabar yra tik klausimai. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Tribūnoje sveikatos ministras A. Veryga.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pone ministre, aš paskaičiau 2 straipsnio, tai yra 8 straipsnio pakeitimo, projektą ir pagalvojau, kad ilgainiui jūs turbūt ketinate atsisakyti ir gydytojų paslaugų, nes pagal tai, kas ten parašyta, tai vaistus pacientui gali paskirti ir robotas. Yra vadovaujamasi ne paciento interesais, bet tiesiog mažiausios kainos principu ir dar atsisakote galimybės pacientui, kuriam reikia brangesnio vaisto, kad jis galėtų bent primokėti ir gauti tinkamą vaistą. Aš nesuprantu jūsų kaip gydytoja. Tai kam tada mokytis daktarams 10, 12 metų, jeigu jais visiškai nepasitikima. Tai gal tada pasamdykime robotus, ministerija nustato, kaip paskirti vaistą nuo kokios ligos, ir gydytojų iš viso nereikia. Galės visi emigruoti į Norvegiją. Aš jūsų nesupratau.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pabandysiu paaiškinti, kad iš tiesų mane suprastumėte. Pirmiausia tiek aš, tiek kiti medikai, kurie esate čia Seime, pabandykite prisiminti farmakologiją, kai jūs studijavote, kaip ji buvo dėstoma ir ko mokė dėstytojai. Kadangi man teko studijuoti, teko dirbti universitete, aš puikiai žinau, kaip yra mokoma. Gydytojai yra mokomi skirti veikliąją medžiagą. Jie niekada neskyrė firmų. Firmas gydytojai pradėjo skirti tada, kada firmos pradėjo vaikščioti pas gydytojus, vežioti juos į keliones, mokėti jiems už įvairiausias kvalifikacijas ir panašiai. Tada atsirado firmos. Dabar daugybę metų veikia tvarka, kai gydytojas išrašo veikliąją medžiagą. Nebeišrašo firminių pavadinimų. Yra šalių, kur yra likęs firminių pavadinimų išrašymas. Lietuvoje ta tvarka veikia daugybę metų. Gydytojui šita tvarka niekaip neapriboja jokio pasirinkimo, jis skiria vaistą. Šita tvarka yra reikalinga, kad vaisto gamintojai, kurių yra keletas, konkuruotų dėl kainos ateidami į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Tai niekaip nekeičia gydytojo apsisprendimo ir galimybės pacientui gauti vaistą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš atsipašau, bet jūs nesąžiningai atsakėte į mano klausimą ir aiškinote man, kas yra stalas. Jūs neleidžiate pacientui primokėti už tą vaistą, kuris jam reikalingas, ir sakote, kad jis būtinai turi mokėti visą kainą tuo atveju, jeigu buhalteriniai principai jam, kaip pacientui, netinka, va aš apie tai klausiau. Aš suprantu, kad jūs norite taupyti sveikatos biudžeto lėšas, bet iki šiol galiojo principas, kad pacientas gali primokėti. Pagal dabartinę jūsų siūlomą pataisą ir to nebelieka, ir jam apskritai kaip pabauda. Jeigu tu atsisakai to generinio vaisto, tai tada mokėk visą kainą. Kas galėtų paneigti, kad dabar yra proteguojamos generinių vaistų gamintojos? Aš taip galvoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Atsakysiu į antrą jūsų klausimą. Suprantu, čia bus galima klausti, kiek nori. Aš jums atsakiau į pirmo jūsų klausimo dalį, atsiprašau, kad į vieną nesugebėjau atsakyti. Ir nereikia nieko paneigti. Taip, generinių vaistų substitucija yra rekomenduojama tiek Europos Komisijos, tiek EBPO, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos ir nieko čia nereikia paneigti. Tai yra siūloma praktika, kad nebūtų taškomi biudžeto pinigai, kurių laukia pacientai, kurie išvis jokio vaisto negauna. Primokėjimas paliekant kainyne bet ką nesukuria rinkos generinių vaistų gamintojams ir neverčia jų konkuruoti dėl kainos. Šitų pataisų nebuvimu yra labiausiai suinteresuotos kompanijos, kurios nenori leisti kainos ir nori, kad lietuviai už šiuos vaistus mokėtų brangiau negu vokiečiai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jūs, ministre, dabar savo įsakymą, kuris galiojo ir buvo patvirtinta tokia tvarka, kokią norite įkelti į įstatymą… Faktiškai galiojant jūsų įsakymui buvo keletas tokių ir neigiamų aspektų: ir medikamentų asortimentas mažėjo mažmenoje, nes kas tris mėnesius keičiant kainyną jau nebeįveža didmenininkai tiek medikamentų; pacientų išlaidos auga už medikamentus, nes jie patys perka; kompensavimo išlaidos iš PSDF irgi didėja; be to, buvo problemų ir su pacientų sveikata – diabetas, epilepsija, hipertenzinė liga. Faktiškai buvo daug ir tokių neigiamų aspektų.
Jūs dabar sakote apie veikliąją medžiagą. Ir aš mokiausi, ir žinau, kad jeigu tiktai ta veiklioji medžiaga, tada užtektų vieno vaisto, jei būtų tik viena veiklioji medžiaga, daugiau nieko nebereikėtų. Bet yra įvairūs gamintojai. Tie medikamentai, kurių chemija ta pati… Yra begalė sudėtinių dalių ir dar, be to, yra leidžiama, kad skirtųsi generikų veikliosios medžiagos procentas plius minus 20. Tai tikrai nereikia šnekėti apie tai, kad veiklioji medžiaga yra panacėja ir viskas tuo ir baigiasi. Vis dėlto klausimas būtų toks: kodėl, sakykime, gydytojams yra ribojama pasirinkimo teisė gydyti pacientus tokiais vaistais, kuriais jie norėtų gydyti ir kurie padeda pacientams, nes…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Man labai sunku patikėti, kad tai yra gydytojo klausimas, bet tiek to. Nežinau, ar aš nelietuviškai kalbu, ar jūs negirdite, ką aš sakau. Daugybę metų galiojo tvarka, kaip gydytojas išrašo vaistą. Kaip man dar kitaip reikia paaiškinti, kad tai neriboja gydytojo pasirinkimo. Kiek metų neberašo gydytojas firminio pavadinimo, rašo veikliąją medžiagą. Tai ką gydytojas renkasi?
Dabar dėl jūsų paminėtų „faktų“. Tai yra ne faktai, o demagogija. Todėl, kad pacientų nusiskundimų dėl vaistų pašalinių reakcijų po to, kai buvo įvesta šita tvarka, sumažėjo 20 %, penktadaliu. Tai ne padaugėjo, o sumažėjo.
Dabar dėl pacientų priemokų. Jos sumažėjo nuo 47 iki 18 mln. eurų. Šituos pinigus prarado konkrečios firmos. Už trukdymą konkuruoti, aš galiu tiesiog pakartotinai jums pacituoti, kad Europos Sąjungos valstybėse konkurencijos tarnybos nubaudė vaistų firmas bendra suma, kuri siekia 1 mlrd. eurų baudų, būtent už tai, ką jūs bandote padaryti Lietuvoje. Kadangi Lietuvoje firmos nedrįsta pačios to daryti, žinodamos, kad netgi už antigenerinę komunikaciją yra numatytos baudos, tai bando daryti Seimo nariai. Aš kviečiu kolegas nepasiduoti šiam dalykui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš išsibraukiu – beprasmiška klausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Teisingai.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, dar iš tiesų jūs sakėte, kad kolega R. Martinėlis jums nesiasocijuoja su gydytoju. Aš galiu pasakyti, ir jūs nesiasocijuojate su gydytoju – daugiau su chemiku arba finansininku. Suprantu, iš daktaro pozicijos gali būti taip, bet ką daryti iš žmogaus pozicijos, kai pagyvenusiam senam žmogui atneši vaistą, prie kurio jis pripratęs, ir bandai išaiškinti cheminę sudėtį ar ką nors, jis paprasčiausiai sako: vaikeli, čia ne tie vaistai, aš noriu tų pačių. Kaip būnant gydytoju būtų galima paaiškinti cheminę sudėtį, formules ir taip toliau, kai žmogus psichologiškai… Aš suprantu, kad jūs netikite placebo efektu, bet taip yra pasaulyje, kad vis dėlto žmonės įsitikinę, kad šis vaistas jam padeda. Kodėl šiuo atveju reikia išaiškinti formulėmis, o ne žmogiškai būtų galima leisti vartoti tuos vaistus ir laimingai galbūt po kiek laiko numirti, o ne išgyventi, kad jis numirs, nes vartojo ne tuos vaistus?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Labai teisinga jūsų pastaba dėl placebo, yra dar ir nocebo efektas, žinomas medicinoje, jo tikrai niekas nėra paneigęs. Todėl aš ir jus kviečiu labai atsakingai kalbėti apie vaistus. Aš neatsitiktinai paminėjau, kad prancūzai yra priėmę netgi tvarką, kuri draudžia antigenerinę komunikaciją, nes net ir komunikavimas, ir abejonės kėlimas, kad tai yra kažkas kita, negero ir panašiai, ir sukelia žmonėms šituos efektus. Tai ne vaisto skirtumas, o būtent komunikacija sukelia įvairiausius psichologinius aspektus.
Gydytojas vis dėlto skiria žmogui vaistą, ne žmogus pats renkasi, nes čia mes kalbame apie receptinius vaistus. Jeigu gydytojas skiria laiko paaiškinti arba bent jau nesukelia abejonės, žmonėms tokių problemų ir nekyla.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Galima kalbėti po du, nes du įstatymai. Už – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien nuėję į vaistinę jau neprašome vaistų nuo temperatūros, sakydami firminį pavadinimą. Tiesiog prašome vaisto, kuris mažina temperatūrą. Lygiai taip pat ir su skausmą mažinančiais vaistais – prašome, kad sumažintų skausmą, o ne firminį pavadinimą, nes kai kurių firmų, kurios sukūrė tuos vaistus, jau nebėra. Todėl čia situacija yra lygiai tokia pati. Tikrai kviečiu pasekti pažangios Europos keliu, o ne tuo keliu, kuriuo eina kai kurie Seimo nariai stabdydami šį progresą. Tai tikrai yra tik laiko klausimas, kada mes rinksimės ne pavadinimą, ne pinigų kiekį, o vaistą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tiesų džiaugiuosi, kad sveikatos apsaugos ministras pagaliau sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatomis, kad jo priimti poįstatyminiai teisės aktai, susiję su kompensuojamųjų vaistų skyrimu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kuris suponuoja teisės aktų hierarchiją, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.
Noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybė privalo kontroliuoti, kad farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatingumui. Tai suponuoja, kad pagal Konstituciją įstatymais turi būti įtvirtinta valstybės priedermė rūpintis žmonių sveikata ir laiku tinkamai suteikta medicinos pagalba bei paslaugos žmogui susirgus. Ir ką mes turime?
Vėl projektu siūlomas pigiausio vaisto pardavimo, išdavimo imperatyvas. Ką tai reiškia? Kaip teisingai pastebėjo Teisės departamentas, gali būti tokia situacija, kai tokio vaistinio preparato tuo metu gali ir nebūti arba kad ta vaistinė apskritai tokiais vaistiniais preparatais, kurie kainyne įrašyti kaip vaistiniai preparatai su mažiausia paciento priemoka, neprekiauja. Ir vėl bandoma įtvirtinti asmens teisę į teisingą sveikatos… gydymą ribojantį reguliavimą. Todėl aš manau, kad siūlomas įstatymo projektas pažeidžia pacientų, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, teises. Prašau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kviečiu kolegas palaikyti teikiamus siūlymus ir įstatymo projektą, nes šiandien jis jau yra pasiteisinęs praktikoje. Daugybėje diskusijų su farmacininkais vis dėlto labai akivaizdžiai buvo patvirtinta, kad be vaistų gamintojų konkuravimo mūsų rinkoje iš tikrųjų nebūtų jokių galimybių mažinti pačias kainas vartotojams, o šiuo atveju būtent tos pačios rūšies vaistų gamintojai ir konkuruotų. Dėl to mažiausią kainą pasiūlęs gamintojas… arba jo vaistas, jo produktas būtų pasiūlytas pirmą kartą į vaistinę dėl konkrečių sveikatos problemų besikreipiančiam žmogui, pacientui. Manau, kad tikrai tai yra geras siūlymas. Jis yra perspektyvus ir tuo, kad ta sistema iš tiesų jau dabar yra patvirtinta ir veikianti. Taigi tikrai kviečiu visus palaikyti ir daryti viską, kad mūsų mažos šalies rinkos sąlygomis vaistų gamintojai būtų suinteresuoti už mažesnes kainas tiekti gydomuosius preparatus.
PIRMININKĖ. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties tikriausiai neišgirs čia anoje pusėje sėdintys žmonės, aš jau daugiau kalbėsiu tautai, žmonėms. Kai pasižiūri į tuos jūsų reitingus ir tai, kad jūs nesuprantate, dėl ko tie reitingai krenta, štai dėl tokių darbelių ir krenta, kai jūs šnekate tai, ką jūs norite šnekėti, o visi kiti negirdite. Kolegos, kurie sėdite, dauguma jūsų pradėkite galvoti. Negi jūs negirdite pacientų? Dabar teiginys, kad veiklioji medžiaga veikia taip pat. Kažkodėl visi mokslininkai, organizacijos, išskyrus Kauno klinikas (vėlgi klaustukas, kodėl), aiškiai pasisakė mokslininkai su didesniu stažu, su geresniu išsilavinimu, patirtimi negu kolega A. Veryga, kad veiklioji medžiaga veikia… turi skirtingą terapinį poveikį vaistas, kad ir su ta pačia terapine medžiaga. Netgi priklauso nuo vaistų formos, nuo vaistų įsisavinimo, rezorbcijos, laiko. Jeigu nebūtų taip, tai pats ministras nebūtų padaręs išimties epilepsija sergantiems žmonėms, Parkinsono liga sergantiems žmonėms, kai jau leidžia pasirinkti, nes ten dozės pokytis ypač greitai atsiliepia.
Dabar tas teiginys, kad nešvaistykime pinigų, lėšų be reikalo. Žiūrėkite, kolegos, 54 mln., ministerijos duomenimis, praeitais metais žmonės sumokėjo už vaistus, kurie išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų, vadinasi, 54 mln. sumokėjo daugiau, plius viršytas biudžeto iš PSDF 36 mln., nes… tris savaites paėmė iš rezervo 36 mln. Vadinasi, farmacinės kompanijos praeitais metais uždirbo 90 mln. daugiau. Nesvarbu, etinės ar generinės kompanijos. Jūs išgirskite, ką šnekate. Jeigu dabar atsakomybę turėjo prisiimti A. Veryga, kad neleidžia parinkti tinkamo gydymo (ką gydytojai liudijo teismui), tai jeigu šiandien jūs balsuosite už tą įstatymą, jūs patys turėsite prisiimti atsakomybę prieš žmones, kad įteisinate tvarką, dėl kurios Vyriausiasis administracinis teismas…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …pasisakė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Nuomonės skirtingos.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 60, prieš – 17, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Gerbiama Asta Kubiliene, kokią datą siūlote dėl Farmacijos įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo svarstymo, nes nėra numatyta? (Balsai salėje) Ar pavasario sesijoje?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ne, 19 dieną, trečiadienį.
PIRMININKĖ. Gruodžio 19 dieną? Gerai, ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, 17 dieną… ar trečiadienis…
PIRMININKĖ. Kaip?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 17 dieną, atsiprašau, suklydau.
PIRMININKĖ. Gruodžio 17 dieną svarstymas. Gerai, ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti tokiai datai? (Balsai salėje) Yra kitas siūlymas – pavasario sesijoje, tada balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad svarstymas būtų gruodžio 17 dieną, balsuojate už, kas už tai, kad pavasario sesijoje, balsuojate prieš.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 56, prieš – 43. Taigi svarstymas gruodžio 17 dieną.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš, gerbiama posėdžio pirmininke, norėčiau Vyriausybės išvados, nes yra teismo sprendimas ir teismo sprendimo… realiai jis yra įgyvendinamas, bet tik iš dalies. Aš manau, tai sukels labai daug problemų, plius ir finansiniai dalykai. (Šurmulys salėje)
Antras dalykas. Gerbiami kolegos, mes šiandien diskutuojame dėl šitų dalykų ir yra toks adventinis laikotarpis, aš tai siūlyčiau paprastą, elementarų dalyką. Pateikite įstatymo projektą, kad visų vaistų būtų viena pakuotė – juoda arba balta ir, kaip sakė K. Mažeika, su pagrabo žvake, tada niekam nebereikės – kam generiniai, negeneriniai ir panašiai, nes dabar ginčas yra, kokia vaistinė, kokį paduoda. Viena dėžutė visiems – ir išspręsite problemą.
PIRMININKĖ. A. Veryga replika.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tiesų jūs čia, manau, galvojate, kad pajuokavote, britai, tarp kitko, turi tokią tvarką ir nesuka sau galvos. Aišku, mes nesiūlome šito. Aš kolegoms dar kartą noriu akcentuoti – šita tvarka šiuo metu galioja ir veikia, tai apie kokias mes čia išvadas kalbame? Nereikia jokios išvados todėl, kad tai yra teismo sprendimas, kad turi būti perkelta tiesiogiai į įstatyminį lygmenį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, bet vis tiek yra siūlymas ir mes balsuodami apsispręskime, ar reikia Vyriausybės išvados. (Šūksniai salėje) Kas už tai, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 45, prieš – 44, susilaikė 11. Vyriausybės išvados nereikia.
A. Matulas – replika po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad buvo delsiama du mėnesius, ir dabar teismo sprendimą bando įgyvendinti ne Vyriausybė, bet atskiri du Seimo nariai. Teismas aiškiai pasisakė, kad ribojimas gauti tinkamą gydymą arba skirti tinkamą gydymą, jeigu esi draustas privalomuoju sveikatos draudimu, prieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principui, bet paliko nenagrinėti tos situacijos dėl to, kad pripažino, kad ministras A. Veryga viršijo savo įgaliojimus ir nustatė tvarką tokią, kuri negali būti nustatoma poįstatyminiais teisės aktais. Tai dabar kolega A. Veryga interpretuoja, kad teismas nepasisakė dėl tos antros dalies, dėl skyrimo tvarkos, nors perskaitykite tekstą, kas netingite, ir aiškiai pamatysite, ką teismas dėl to pasakė.
Kolegos, jau dveji metai žmonės negauna tinkamo gydymo. Buvo daugybė komplikacijų, aš nerodysiu į kai kuriuos Seimo narius, kurie, pakeitus gydymą, kai jiems pakeitė gydymą, atsidūrė net reanimacijoje dėl to, kad vadinamąjį tą patį terapinio… veikliosios medžiagos vaistą paskyrė. Bet sukėlė komplikacijų dėl to, kad įsisavinimas ir dozę gauna ne tokią pačią. Kolegos, galvokime, ką darome.
PIRMININKĖ. Trumpinkite replikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs visi turite prisiimti atsakomybę. Komitetas turi prisiimti atsakomybę, kad nevykdė parlamentinės kontrolės. Dvejus metus žmonės kentėjo, permokėjo 54 mln. už vaistus, kurie išbraukti, bet pirko, jiems gydytojai rekomendavo, nes poveikis buvo kitoks.
PIRMININKĖ. Kolega, replikos laikas baigėsi.
15.46 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 383, 402 ir 562 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4164(2)ES (svarstymo tęsinys)
Baigėsi dar viena pertrauka. Tai Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 383, 402 ir 562 straipsniais įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną V. Ąžuolą, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas. Prašom pateikti išvadą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus. Pagrindiniai akcentai, tai yra direktyvos perkėlimas dėl pelno mokesčio mokėjimo, taip pat ir investuojamo pelno į startuolius pakeitimai. Papildomai gauta pasiūlymų, kad bankų pelnas būtų papildomai apmokestinamas 5 % daugiau. Šiuo metu yra mokamas 15 % bankų pelnas, būtų mokama 20 % pelno mokesčio.
Komiteto balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Pagal darbotvarkę laiko mums skirta 20 minučių. Siūlau diskusijai skirti 15 minučių. Ar pritariate tam? Pritariate. M. Majauskas. Prašom, diskusija.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Laiko nedaug, tai eisiu iš karto prie reikalų. Visuomet stengiuosi objektyviai vertinti valdančiosios daugumos siūlymus: kai jie yra blogi, kritikuoti, kai jie yra geri, stengiuosi apginti. Šiuo atveju, man atrodo, siūlymas yra būtent toks, kurį verta palaikyti. Išsakysiu kritikas ir pabandysiu jas atremti.
Pirma. Dažnai kalbama, kad pelno mokestis nėra racionalus mokestis, reikėtų apmokestinti vartojimą ir išsigryninimą, o pelną leisti palikti įmonėms toliau investuoti, kurti darbo vietas ir investicijas, o apmokestinti būtent dividendus. Tačiau bankai, konkrečiai Švedijos bankai, Lietuvoje nemoka dividendų mokesčio. Kai jie sumoka dividendus į motinines kompanijas, vėliau dividendų mokestį ir gyventojų pajamų mokestį moka Švedijoje. Jeigu mes norime apmokestinti skandinaviškus bankus, mes turime apmokestinti pelną.
Antra kritika sako, o kodėl dabar išskiriame bankų sektorių iš visų kitų? Visur kitur – 15, o štai bankų sektoriui siūloma 20. Aš manau, kad bankų sektorius Lietuvoje yra ypatingas, po Ūkio ir „Snoro“ bankų bankroto, po bankų DNB ir „Nordea“ susijungimo mes iš esmės turime tris bankus. Jie veikia išskirtinai palankiomis sąlygomis, ribotos konkurencijos sąlygomis, kai yra realiai, šiurkščiai kalbant, trys konkurencingi bankai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie gali sau leisti nustatyti naujų būsto paskolų palūkanų normas pusantro karto didesnes negu euro zonos vidurkis: Lietuvoje – 2,44 %, euro zonos vidurkis – 1,48 %. Todėl rezultatas labai paprastas: nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje – 13,5 %, Europos Sąjungoje – 7 %, euro zonoje – 6 %. Taigi akivaizdu, kad resursų prisidėti bankai turi.
Trečia kritika – o kur dingo kitos kredito institucijos, kodėl nėra, pavyzdžiui, greitųjų kreditų, kodėl jiems nesiūloma didinti pelno mokesčio? Atkreipsiu dėmesį, kad bankai naudojasi išskirtinėmis sąlygomis, turėdami pelno mokesčio lengvatą, kai jie gali susimažinti apmokestinamąjį pelną formuodami blogų paskolų atidėjinius. Tokios privilegijos kredito įstaigos, tokios kaip greitųjų kreditų bendrovės, neturi.
Ketvirta dažna kritika, kurią girdime, kad bankai pabandys išvengti. Vis dėlto išvengti būtų daug lengviau Z. Jedinskio pasiūlymo, kai yra siūloma apmokestinti aktyvus, kaip Lenkijos atveju matėme, tuos aktyvus tiesiog perleido kitoms jurisdikcijoms, ten, kur toks mokestis yra netaikomas. Šiuo atveju pelno mokesčio neišvengs, taip pat ir filialai.
Penkta kritika – mes prarasime konkurencingumą. Atkreipsiu dėmesį, kad Estijoje pelno mokestis – 20 %, Latvijoje pelno mokestis – 20 %, Lenkijoje pelno mokestis – 19 %. Lietuvoje jis – vos 15 %. Taigi didindami iki 20 %, man atrodo, konkurencingumo neprarasime.
Šešta kritika – šis mokestis gali nugulti ant vartotojo pečių, nes konkurencija yra maža. Tačiau tikimybė, kad toks mokestis nuguls ant vartotojų pečių, yra mažesnė, negu mes apmokestintume aktyvus, nes už aktyvus reikėtų mokėti, nepaisant to, geri metai ar blogi metai. Tu uždirbai pinigų ar neuždirbai pinigų, tu turi mokėti mokesčius. Ir tais atvejais, kai metai nėra galbūt labai geri, bankai, kitos institucijos tokius mokesčius bandytų perkelti ant vartotojų pečių. Šiuo atveju, jeigu mokamas pelno mokestis, tu moki tada, jei tu turi iš ko mokėti, tai yra tu uždirbai pelno.
Septinta kritika – turime derinti projektą su atsakingomis institucijomis. Atkreipsiu dėmesį, kad būtent šią iniciatyvą – apmokestinti bankus papildomai pelno mokesčiu pateikė Lietuvos bankas Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu. Kaip suprantu, projektą parengė Finansų ministerija gal net kartu su Lietuvos banko specialistais, čia bankas galėtų patvirtinti ar paneigti. Tad techniškai tikėtina, kad pats projektas yra ganėtinai tvarkingas, o ir kreiptis į ECB būtinybės šiuo atveju nėra.
Aštunta kritika yra tokia dažnai girdima ir pats ją neretai vartoju, kad priimant įstatymą, … dabar priimame įstatymą, o jis įsigalioja po kelių savaičių. Tai nėra biudžeto lydimasis projektas ir pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį… sako, kad mokestiniai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Tačiau, pasirodo, yra išimtis ne tik biudžeto projektams, bet ir europiniams projektams. Ir šis projektas eina kaip europinis. Tačiau dar galioja ir viena protingumo, na, tokia taisyklė. Mes puikiai suprantame, kad nors projektas yra protingumo…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tuoj pat baigiu. Bet siūlymas… Kad projektas yra europinis, bet siūlymas tikrai nėra europinis. Ir su visa pagarba valdantiesiems, man atrodo, kad vis dėlto reikėtų pritaikyti šešių mėnesių įsigaliojimo, nuo paskelbimo iki įsigaliojimo, taisyklę, kad galėtų verslas ir visas sektorius prisitaikyti.
Tad jeigu iš tikrųjų valdantieji sutiktų…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs stipriai viršijote laiką!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nestipriai, tik 10 sekundžių.
PIRMININKĖ. Ne, 26.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad būtų galima tokiam projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jeigu susitarėme dėl 15 minučių, tai labai tiksliai kalbėkime ir tilpkime į laiką gerbdami kitus. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, finansų sektorius yra taip išsivystęs, kad yra vos kelios dešimtys žmonių, kurie visiškai supranta, kaip jis veikia. O įtraukiant dar (…) kartais atrodo, kad jis yra neperprantamas. Nevaidinsiu aš čia daug suprantančio, bet keletą argumentų norėčiau pasakyti prieš šio įstatymo įsigaliojimą.
Pernai Lietuvos verslas uždirbo 9,2 mlrd. eurų pelno, čia nekalbant apie šešėlinį, kontrabandinį verslą ir visą šešėlyje egzistuojančią ekonomiką. Lietuvos bankai uždirbo 358 mln. eurų. Tai daug ar mažai? 4 % visų Lietuvos įmonių pelno. Ar daug yra 358 mln. eurų pelno bankams, kai 2009 metais jie turėjo 1 mlrd. 72 mln. eurų nuostolių? Ar tai daug, kai 2010 metais jie irgi skendėjo nuostoliuose ir valstybė negelbėjo jų? Lietuvos banko atstovai, dalyvaudami BFK komitete, liudija tai, kad bankų pelningumas prisideda prie finansinio valstybės stabilumo, ir mums reikia, kad mums nereikėtų gelbėti bankų taip, kaip reikėjo gelbėti, pavyzdžiui, latviams. Ir toks neproporcingas sektoriaus apmokestinimas yra ypač stebėtinas, kai jį pateikia sektoriaus dalyviai, kurie nelabai savo sektorių apmokestina. Kalbu apie V. Ąžuolą ir gerbiamą A. Palionį, jie žemės ūkio sektoriuje turi visai kitus pelningumo tarifus, kurie yra ne 15 % kaip yra įprastinis, bet žymiai mažesni. Šiame sektoriuje irgi galima paieškoti pelningų įmonių ir jų yra gausu. Kodėl kalbama tik apie bankus? Tai prasidėjo tada, kai į Prezidento kampaniją įsitraukė du bankininkai. Nuo tada matome akcijas ir kontratakas prieš skandinaviško kapitalo bankus patarinėjant buvusiam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, kad vienos valstybės kapitalas turėtų pasitraukti iš Lietuvos bankų, ant vieno startuolio trys komisijos, kurios visos baigėsi nesėkmingai, kalbos apie valstybinį banką, apie aktyvų didinimą, šaudymai pro šalį ir galų gale rastas pats nekalčiausias pelno mokestis, už kurį stebėtinai pasisako M. Majauskas, kas, tikiu, nėra bendra konservatorių nuomonė šiuo atžvilgiu.
Bankai nėra išskirtinai pelningi Lietuvoje, jų pelningumas yra vidutinis, o efektyvus Lietuvos pelno mokestis yra vos 7 %. Mes surenkame 7 % Lietuvos pelno, nuo Lietuvos įmonių uždirbto pelno į valstybės biudžetą. Klausimas, kur dingsta kiti? Tai yra visų pirma žemės ūkyje, kuris nėra apmokestinamas taip, kaip likusi dalis Lietuvos verslo. Jeigu žiūrėtume į sektorių, kur yra didieji pelnai, tai iš 9,2 mlrd. apdirbamojoje pramonėje pernai yra sukauptas 2 mlrd. pelnas, didmeninėje prekyboje – 1,5 mlrd., transporto sektoriuje – 1,5 mlrd., bankų pelningumas su 358 mln. eurų yra labiau ne kas kita kaip sąskaitų, ypač politinių sąskaitų, suvedinėjimas ir kaltųjų paieška, kas nepavyko iš tikrųjų per S. Jakeliūno pradėtas ir valdančiųjų užbaigtas laikinosios tyrimo komisijos išvadas. Aš manau, kad šitas bankų viršpelnio apmokestinimas, kuris taip skambiai yra paminėtas, yra baudžiamasis apmokestinimas sektoriaus, į kurį norima nukreipti dėmesį, ir tai nėra nei pelnytas, nei kaip nors pagrįstas siūlymas. Todėl visi, kurie bando pagrįsti šito siūlymo logiškumą, o jis pasirodė vos prieš ketvertą dienų, turėtų pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti, ar tikrai su tokiu banko apmokestinimu ir iniciatyvomis dar prieš dvi savaites apmokestinti jų aktyvus mes priviliosime naujus konkurentus esamų bankų, kuriuos Mykolas ir kiti vadina oligopoliniais bankais. Mano atsakymas yra ne, nes tiek premjeras, tiek Prezidentas važiuoja ir kviečia bankus, bet kai matome valdančiąją daugumą, kuri iš burtininko kepurės traukia kas tris savaites naują mokestį ir bando jį logiškais, susikaupusiais veidais pagrįsti, naujų konkurentų Lietuvoje nesulauksime. Kviečiu nepritarti šiam sektoriaus baudžiamajam apmokestinimui.
PIRMININKĖ. Dėkui. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau paneigti kai kuriuos mitus, ką tik čia išsakytus iš tribūnos, ir pasakyti, kad mes iš tikrųjų radome visai neblogą kompromisą. Pradėsiu nuo to, kad nuo 2016 metų, kai atsirado nauja dauguma ir Vyriausybė, visų dėmesys susitelkė į žemės ūkį ir visi pradėjo kalbėti apie tai, kad ūkininkai moka per mažus mokesčius.
Tai jūs dabar pažiūrėkite į realius skaičius. Stambiems ūkininkams, iš tikrųjų daug uždirbantiems, kartu sudėjus GPM ir „Sodrą“ mokesčiai kai kuriems padidėjo septynis kartus. Tai yra reikšmingas padidėjimas, visi skaičiai yra viešai skelbiami. Taip, anksčiau tie mokesčiai buvo tikrai nepakankami, bet tai tikrai ne mūsų problema. Kas valdė anksčiau valstybę, tie padarė tas klaidas ir išimtis. Ūkininkai savo solidarumo kainą seniai sumokėjo ir visiškai normalu yra diskutuoti apie kitus sektorius, kurie, pasirodo, irgi turi gyvulių ūkį. Gyvulių ūkis – tai nėra kaimo sąvoka, nėra kaimo reiškinys, jeigu taip vaizdžiai kalbant, ar ne?
Pasirodo, mes bankų sistemoje taip pat turime įvairiausius įmanomus atskaitymus nuo pelno, kurių nėra kituose sektoriuose, pavyzdžiui, kalbant apie rizikingas paskolas. Todėl atsižvelgiant į tai, ką mums Pasaulio bankas, Europos Komisija nuolat kartoja – jūsų mokestinė bazė yra per siaura tam, kad jūs galėtumėte kurti efektyvią ir šiuolaikišką valstybę, kuri turi daug viešųjų paslaugų… O mes esame pripratę prie viešųjų paslaugų, mes esame pripratę prie gero švietimo, prie geros sveikatos apsaugos. Mes norime didinti atlyginimus ne dešimtimis, o šimtais eurų viešojo sektoriaus darbuotojams. Beje, tą ir darome, pavyzdžiui, gydytojų atlyginimų augimas, pažiūrėkite, kokia statistika per trejus metus – ne 200 ir ne 300 eurų, o daug daugiau.
Visiškai normalu yra diskutuoti ne tik apie nekilnojamąjį turtą, ką nuolat Pasaulio bankas šneka, arba apie automobilius. Taip, mums nuolat rekomenduojama, kad čia yra rezervai, čia jūs turite didinti. Visiškai normalu kalbėti ir apie tuos sektorius, kurie turi rekordinius pelnus Europoje. Taip, pradėjome kalbėti apie bankus, stambius prekybos tinklus, kaip daro kitos šalys. Taip, skubos čia negali būti. Su bankais, manau, kompromisas yra visai neblogas, juo labiau kad jų atstovai ir Lietuvos bankas, kuris yra nepriklausomas, iš šios tribūnos sufleravo tuos sprendimus. Darykime juos. Kodėl mes bijome? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą V. Ąžuolą į tribūną. Gerbiamas Ąžuolai, prašom į tribūną, nes čia yra Seimo narių V. Ąžuolo, V. Ačienės, J. Varžgalio, A. Palionio pataisa. Gal jūs pats ir pateikite, ir pakomentuokite.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Trumpai pristatysiu. Pataisa susijusi su tuo, kad bankų sektoriui būtų didinamas pelno mokestis nuo dabar galiojančio 15 % iki 20 %. Komitetas pritarė iš dalies, nes mes siūlėme, kad didėtų 7 %, o komitetas koregavo, kad didėjimas būtų 5 %, taip suvienodinant lygius tarp gretimų šalių, nes gretimose šalyse pelno mokestis yra 20 %. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Autoriai, sutinkate su tokia komiteto nuomone?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar dėl pataisų. I. Šimonytė – prieš pataisą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia tikrai toks, kaip pasakytų Šveikas, – jėzuitiškas numeris – paimti visiškai nekaltą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, kuris yra reikalingas tiesiog perkelti Europos Sąjungos direktyvas, ir įdėti ten visiškai nesusijusią pataisą, dėl kurios nei laiko diskusijoms nebuvo, nei kokiam nors aptarimui. Aš nelabai žinau, kas yra viršpelnis rinkos ekonomikoje.
Antras dalykas, aš nelabai žinau, ar tikrai tas viršpelnis yra tiktai bankų sektoriuje. Man nelabai aišku, kodėl likusi finansų sektoriaus dalis čia neįtraukta, o galiausiai kodėl pataisos teikėjai nepaieškojo to viršpelnio ir kitose ekonominės veiklos srityse, nes gal jis ten taip pat yra? Aš nesuprantu, kodėl nėra paprasčiau svarstyti pelno mokesčio tarifo pakeitimą, tegul ir progresinį pelno mokesčio tarifą, jeigu kam nors atrodo, kad nuo kokios nors pelno ribos įmonės turėtų mokėti daugiau? Ir kam yra reikalingi tokie atradimai, kurie kelia klausimų dėl valstybės pagalbos, tiesiog dėl faktinių aplinkybių teisingo vertinimo, kadangi lyginti Lietuvos bankų rodiklius su euro zonos rodikliais, švelniai tariant, yra nepakankama, mat euro zonos bankų rodikliai yra blogi dėl įvairių priežasčių. Jūs turbūt nenorėtumėte Lietuvoje turėti daugelio tų bankų su jų paskolų portfeliais ir prastai atrodančiais balansais. Todėl tikrai negaliu pritarti nuostatai, kuri įregistruota kaip pataisa, tačiau iš esmės yra naujas apmokestinimas. Manau, kad tokiu būdu jį priimti tiesiog yra nepadoru.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad įsiskaitytumėte, ką siūlo autoriai ir kaip komitetas suredagavo, čia yra 7 straipsnio redakcija. Iš esmės jau mes dėl šios pataisos net nebalsuojame, ir dabar I. Šimonytės pasisakymas yra dėl viso projekto. Lygiai dėl viso tada kviečiu kalbėti ir V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau patikslinti, kad tai būtų ne naujas mokestis, o didinamas esamas pelno mokestis – tokia korekcija. Tai yra alternatyva ankstesniam pateiktam banko apmokestinimui, kur būtų nuo turto. Ši alternatyva būtent atliepia tiek Bankų asociacijos, tiek diskusijų metu, darbo grupių metu išsakytą poziciją, kad vis dėlto pats teisingiausias mokesčio didinimas būtų per pelną, nes, kaip sakant, metai bėga, pelnas gali mažėti, didėti, tad teisingiausia būtų papildomą mokestį mokėti nuo pelno. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl viso po svarstymo. Deja, iš tikrųjų ir man paaiškino, kad pagal Statutą taip ir yra: tekstas jau visai kitas, tekstas pataisytas komitete.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 71, prieš – 9, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta. Prašom dėl vedimo tvarkos, tiksliau, dabar jau replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jeigu pažiūrėtumėte dar kartą, taip, kaip projektas yra registruotas, užsirašę buvo dėl pataisų ir buvo užsirašę dėl viso projekto. Tai aš buvau užsirašęs dėl viso projekto, jūs nesuteikėte galimybės kalbėti. Man atrodo, kad tiesiog negražu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš kompiuterio negaliu reguliuoti, kaip jau čia buvo… (Balsai salėje) Kadangi mes davėme… Faktiškai aš turėjau neleisti I. Šimonytei pasisakyti, tai aš labai atsiprašau, bet pasisakė, ir kiti už, tai aš manau, kad vis tiek rezultatas, šiaip ar taip, yra aiškus, mes pritarėme po svarstymo, ir tiek.
Gerbiamasis V. Ąžuolas – replika po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau patikslinti tiktai kolegai Simonui, kad žemdirbiai moka tokius pat mokesčius. Gaila, kad trejus metus dirbate Seime, balsavote už pelno mokesčio padidinimą žemdirbiams, jis šiandien yra toks pat – 15 %. Atsisukite atgal ir pasižiūrėkite. (Balsai salėje) Atskaitymai tokie pat kaip ir kitoms verslo rūšims. Apie ką jūs šnekate?
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo“ projektas Nr. XIIIP-4220(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, projektas Nr. XIIIP-4220(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tiesiog komiteto išvada po svarstymo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu – 10 balsų už – jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas nenori. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
16.09 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4102(2)ES (svarstymas)
Įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4102(2). Svarstymas. Kviečiu A. Norkienę, Užsienio reikalų komiteto išvada. Svarstymas.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, mieli kolegos. Užsienio reikalų komitetas lapkričio 27 dieną svarstė ir bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Toliau.
16.10 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043(3) (svarstymas)
Toliau – 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išvados pristatymą. Diskusija. Ar leidžiame visiems keturiems pasisakyti? (Balsas salėje: „Vienam.“). Tada D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad šiandien mes turime gana sudėtingą situaciją, kai, atrodo, bandome kalbėtis ir ne visada vieni kitus girdime. Taip pat žinau, kad visi jūs, kolegos, tikrai turite didelį darbo krūvį, ne visada spėjate perskaityti elektroninį paštą, ir taip pat visi žinome, kad mūsų posėdžiai yra viešai transliuojami, juos stebi visuomenė. Todėl manau, kad tiesiog yra mano pilietinė pareiga atliepti į aktyvius prašymus svarbių pilietinės visuomenės grupių, medikų ir pacientų, ir pagarsinti jų poziciją dėl PSDF.
Noriu priminti, kad šių metų gruodžio 9 dieną pacientams ir medikams atstovaujančios organizacijos labai konkrečiai kreipėsi į mus prašydamos netvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, nes jie vienareikšmiškai vertina šį biudžeto projektą, ir negaliu su jais nesutikti, kaip socialiai nejautrų, neužtikrinantį pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą ir pažeidžiantį teisėtus medikų lūkesčius. Jie sako, kad buvo neišgirsti Sveikatos reikalų komitete ir Vyriausybėje, ir todėl teikia šiuos argumentus mums visiems dar kartą, kad mes juos išgirstume. Tai netgi tie, kurie negalėjote jų paskaityti, gal neradote laiko ar tai nebuvo pakankamai svarbu, norėčiau, kad bent dabar gyvai, žodžiu galėtų įsiklausyti, kad 2020 metų biudžete numatytas neproporcingas PSDF rezervo didinimas daugiau nei 200 mln. eurų, dėl ko 2020 metų gale PSDF rezervo lėšos viršys 600 mln. eurų ir sudarys net trečdalį visų faktinių PSDF išlaidų, nors kituose valstybės biudžetuose tokių didelių rezervų nenumatyta. PSDF lėšos yra tikslinės įmokos, mokamos gyventojų sveikatos priežiūrai užtikrinti, ir jos negali būti naudojamos kitoms reikmėms. Todėl jie vienareikšmiškai mano, kad valstybės fiskalinio stabilumo užtikrinimas negali remtis vien tik PSDF rezervo fondu.
Antras svarbus dalykas, kad nevykdomas sveikatos apsaugos ministro įsakymo punktas, numatantis valstybės įsipareigojimą augant PSDF biudžetui išlaidų vaistams dalį didinti ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF biudžetas. Šiuo metu projekte išlaidos vaistams didėja 2,9 %, nors PSDF biudžetas auga 11,9 %.
Trečias svarbus punktas. Projekte nenumatyta lėšų naujiems vaistams kompensuoti. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti numatoma skirti 359 mln., kai realus poreikis yra ne mažesnis nei 427 mln. Nors 2019 metų pabaigoje rezerve sukaupta 370 mln. eurų, rezervo lėšų naujiems vaistams kompensuoti nebuvo skirta ir šiuo metu 14 naujų vaistų kompensavimo laukia ne mažiau kaip 7 tūkst. 513 pacientų.
Taip pat 2017 metais nacionalinės sveikatos šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigota 2020 metų antrajame pusmetyje pasiekti, kad minimalus šalies gydytojų atlyginimas siektų 3 tūkst. 250 eurų, o slaugytojų – 1 tūkst. 625 eurus. Skirtumas tarp dabartinio ir siektino gydytojų bei slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio yra 23 %. Tam PSDF biudžete numatoma 36 mln. eurų.
Taip pat nevykdomas XVII Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimas parengti įrodymais ir gerąja tarptautine praktika pagrįstą sveikatos paslaugų vertės apskaičiavimo metodiką ir pagal ją perskaičiuoti teikiamų paslaugų įkainius.
Matau, kad mano laikas eina į pabaigą, tai noriu tiesiog pasakyti, kad mūsų visų prašo sąžiningai ir atsakingai žiūrint į šį balsavimą nepalaikyti šio Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir sumažinti PSDF biudžeto rezervą 100 mln. eurų, nes jie būtų tiesiogiai skirti kritinėms sveikatos sistemos problemoms spręsti. Noriu pabrėžti, kad pasirašo tiek pacientai, tiek medikai, kurie neretai kažkodėl yra supriešinami vieni su kitais, nors tai yra žmonės, kurie vieni kitus palaiko ir remia. Mes turime kreipimąsi tiek Onkologinių ligonių asociacijos, tiek Pacientų asociacijos „Kraujas“, tiek Vaikų retų ligų asociacijos, tiek Lietuvos vaikų vėžio asociacijos, tiek Lietuvos medikų sąjūdžio, tiek Lietuvos medikų forumo, tiek Jaunųjų gydytojų asociacijos, Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos ir Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos. Aš labai tikiuosi, kad, nepaisant partinių ir ideologinių skirtumų, ši žinutė šiandien galėtų būti išgirsta. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū pirmiausia už tai, kad labai tvarkingai tilpote į laiką. A. Matulas dalyvauja diskusijoje.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, per 19 metų Seime ir darbo Seimo Sveikatos reikalų komitete man nebuvo dar tokio atvejo, kad iš Vyriausybės grįžtų patobulintas privalomojo sveikatos draudimo biudžetas iš esmės blogesnis, negu buvo pirmasis variantas. Pirmajame projekte bent jau nebuvo supriešinti medikai su pacientais. Tai dabar gavome antrą variantą, ką mes matome? 36 mln. eurų, kurie buvo numatyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių eilutėje, nuimti ir pridėti prie paslaugų apmokėjimo, iš ko, be abejo, galima pirkti ir… finansuoti, didinti algas, mokėti atlyginimus. Pacientai logiškai sunerimę, kad jeigu šiais metais nesubalansavome vaistų eilutės ir viršijome biudžetą 36 mln. dėl įvairių priežasčių – dėl netinkamos vykdytos kompensuojamųjų vaistų reformos ir dėl kitų aplinkybių biudžetas yra viršytas, tai logiškai, norint išlaikyti šitą situaciją, o tuo labiau kad yra įsipareigojimų įtraukti naujus vaistus į sąrašą, ta eilutė neturėtų mažėti. O dabar, kaip sakiau, yra sumažinta. Tai pacientai pagrįstai piktinasi. Tiesa, komitete buvo išsakyta pono A. Verygos mintis, kad premjeras lyg ir davė pažadą ar palankiai žiūri, kad metų viduryje galbūt leis iš rezervų padidinti išlaidas vaistams. Tai palaukite, kas čia per nauja valstybės valdymo forma atsirado? Kažkas davė pažadą. Ar čia tokioje psichologinėje įtampoje yra noras toliau laikyti medikus, pacientus – gal duos, gal neduos? Kaip minėjo prieš tai šnekėjusi kolegė, kiek žmonių laukia tų sprendimų, o pinigų tai nėra.
Kitas aspektas. Jūs pažiūrėkite, kolegos, valstybė vėlgi pavedė Ligonių kasai… Privalomojo sveikatos draudimo fondui vykdyti tam tikras funkcijas, bet lėšų nenumatė. Jau antrajame variante yra numatyta, rodos, 4 mln. daugiau ir jau pasakyta, kad tai yra skirta už tai, kad Seimas priėmė įstatymą ir nuo kitų metų vidurio žmonėms, vyresniems kaip 75 ir daugiau metų, nereikės primokėti priedų perkant vaistus. Bet, kolegos, mes toliau šiandien svarstysime įstatymų projektus, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami nuteistieji. Tai buvo uždara sistema, kuri buvo finansuojama iš valstybės biudžeto. Apie 10 mln. iš esmės kainuos tas pavedimas, bet nė vieno euro papildomai nenumato. Vadinasi, gali būti, kad situacija PSDF biudžeto dėl to, kad pavesta tam tikrų įpareigojimų, bus blogesnė, galimybė didinti medikų atlyginimus arba kompensuoti vaistus bus dar blogesnė.
Nekalbu apie tai, kad absoliučiai nėra toliau įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas. 2013 metais Konstitucinis Teismas pasakė, kad visi turi mokėti pagal pajamas. Valstybė toliau moka 2,5 karto mažiau negu eilinis dirbantis žmogus ir mokantis į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, valstybė… pasakė, būtinoji pagalba gyvybei gelbėti ir išsaugoti turi būti apmokama iš valstybės biudžeto, bet neskiriama nė vieno euro, asignavimai – vėlgi.
Aš esu apskaičiavęs ir įregistravęs pataisą dėl biudžeto. Jeigu valstybė mokėtų tiek pat, kiek vidutiniškai moka dirbantis žmogus, tai jau 900 mln. papildomai PSDF biudžetas gautų. 54 mln. valstybė neprimoka už būtinąją pagalbą gyvybei gelbėti ir išsaugoti plius dėl asignavimų, kiek valstybė pavedė funkcijų, kurios nebūdingos PSDF, dar susidaro keliasdešimt milijonų. Vadinasi, virš milijardo…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …šita valstybė, šita Vyriausybė galimai nuvagia nuo pacientų ir medikų.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tai trečias pagal didumą mūsų biudžetas. Aišku, turbūt išsikvėpėme, nuleidome garą prie valstybės biudžeto, bet tai pirmiausia Lietuvos piliečių sveikata. Šiame Seime dar to nebuvo, bent aš neprisimenu, kad valstybės biudžetą būtų bandyta subalansuoti Lietuvos gyventojų sąskaita, nes rezervas, apie kurį čia kalbama, pirmiausia skirtas ne žmonių sveikatai, o biudžetui subalansuoti. Tai yra visiškai nauja.
Kiekvienais metais svarstant privalomojo sveikatos draudimo biudžetą – tos pačios problemos. Tai yra valstybės lėšų nepakankamas skyrimas už draudžiamuosius asmenis. Teisingai pastebėjo kolega Antanas, kad mes dar svarstysime kalinių draudimą, kurį įmeta į bendrą draudimą, ir mokesčių mokėtojai iš uždaros sistemos, kurią finansavo valstybė, turės iš tų pačių lėšų dar finansuoti, o Lietuva pasižymi tuo, kad kalėjimuose yra ne vienas šimtas žmonių. Tai dar papildomas krūvis PSDF biudžetui.
Kaip ir sakė mano kolegos, aš nenoriu iš dalies kartoti, nes Dovilė pasakė dalį tų argumentų, kuriuos išsakė pacientams ir medikams atstovaujančios organizacijos, įdomus faktas. Svarstant biudžetą arba kokį kontroversišką įstatymą, kai yra dvi skirtingos nuomonės, mes, Seimo nariai, gaudavome laiškus ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Šiuo atveju ir medikai, ir pacientai yra prieš ministrą A. Verygą, nes jokių kitokių nuomonių, išskyrus pono A. Verygos, toje pusėje nėra, kad reikia daryti šitaip. Medikai aiškiai konstatuoja, kad yra kolektyvinės sutartys, kurias pasirašė ponas ministras. Deja, proporcingai augant biudžetui, nedidėja nei kompensuojamiesiems vaistams skiriama suma, nei darbo užmokesčiui skiriama suma. Aišku, tikėtis, kad tai bus padaryta metų bėgyje iš rezervo… kaip koks fokusininkas triušius iš kepurės trauks ministras ir atskiroms grupėms suteiks privilegijas.
Aš manau, tai yra ydinga praktika, kai įstatyme yra labai daug subjektyvizmo ir paliekama priimti sprendimus vienam ministrui. Todėl kviečiu kolegas nepalaikyti tokio biudžeto, to reikalauja ir pacientams bei medikams atstovaujančių organizacijų laiškas, kurį jūs kiekvienas gavote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatausko nematau. Diskusija baigta. Tada dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Ai, dar pasiūlymai. Atsiprašau.
Į tribūną kviečiu gerbiamą A. Kubilienę. Ir yra Seimo narių J. Sabatausko, R. Budbergytės, L. Balsio, A. Syso, R. Popovienės, B. Bradausko, L. Jonaičio, D. Šakalienės, A. Salamakino siūlymas. Kas pristatote? A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes susirūpinę Lietuvos piliečių, kurie gyvena ne didžiuosiuose miestuose, sveikata. Kiekvienas, kuriam teko garbė apsilankyti didžiosiose mūsų klinikose – Santaroje arba Kauno klinikose, turbūt pastebėjote, kokios eilės prie gydytojų kabinetų. Kad patektum pas gydytojus, reikia laukti ne vieną mėnesį, nes pasekmė tokio finansavimo, kai visais atvejais siunčiama į centrines ligonines, o daug darbų būtų galima nuveikti vietoje. Taip būtų patogiau ir žmonėms. Deja, ten trūksta ir gydytojų, ir paslaugų. Todėl mūsų siūlymas skirti iš Rezervo fondo 50 tūkst. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, atsiprašau, 50 mln. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Manau, tikrai dėl to pirmiausia išloštų tie gyventojai, kurie gyvena kaimiškuose rajonuose, nes statistika rodo, kad penkiuose rajonuose su didžiausiomis sveikatos problemomis mirtingumas yra pusantro karto didesnis negu tarp Vilniaus ir Kauno gyventojų. Todėl kviečiu palaikyti mūsų siūlymą.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmas pasiūlymas. Jeigu iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiama kolege, jūs ne apie tai kalbate. Čia konkretus siūlymas. 1 straipsnis: „2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įplaukų, išlaidų ir likučių patvirtinimas.“
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas yra su klaidomis – išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ne didinamos, o mažinamos, nors pagal pasiūlymo argumentus siekis yra juos didinti. Dėl šios klaidos neteisinga bendra išlaidų suma.
Be to, pasiūlymas pateiktas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4043, kurį Seimas grąžino patobulinti.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą noriu pasakyti – čia yra gruodžio 5 dienos siūlymas. Aš apie šitą kalbu.
A. SYSAS (LSDPF). Šiandien iš ryto jūs svarstėte savo komitete, ir viskas buvo gerai. Apie ką jūs dabar šnekate?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš skaitau visus iš eilės. Man parodė Sekretoriato atstovai, kad šitas. Čia yra jau trečias pasiūlymas. Tai yra nepritarti. Galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš ir pirmininkei noriu pasakyti, ir A. Sysui, jūs nesimaišykite. Buvo pristatytas Seimo narių siūlymas, kuris buvo registruotas gruodžio 5 dieną. Ir komiteto pirmininkė aiškiai sako komiteto nuomonę būtent dėl šio gruodžio 5 dienos pasiūlymo. Ne apie šiandieną kalbama. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Kai yra toks nuomonių išsiskyrimas, mes dabar dėl šito turime balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Tai ir prašom tai daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėl pataisų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate kolegų J. Sabatausko, R. Budbergytės, L. Balsio, A. Syso, R. Popovienės, B. Bradausko, L. Jonaičio, D. Šakalienės, A. Salamakino gruodžio 5 dienos siūlymui dėl 1 straipsnio? Balsuojame. Komitetas nepritarė.
Balsavo 92: už – 35, prieš – 29, susilaikė 28. Nepritarta šitam siūlymui.
Toliau. Seimo nariai A. Matulas, J. Liesys, A. Armonaitė, I. Haase, I. Šimonytė, I. Degutienė, M. Majauskas, R. Martinėlis, A. Sysas, A. Mazuronis, R. Žemaitaitis – kitas siūlymas gruodžio 5 dienos. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties parlamentas turi unikalią galimybę balsuoti už šitą pasiūlymą ir aš pažadu kartu su I. Degutiene, su R. Martinėliu įtikinti visą frakciją, kad palaikytų PSDF biudžetą. O mūsų siūlymas toks, kad vis dėlto rezerve yra per daug numatyta lėšų, iš esmės beveik visas kitų metų PSDF augimas padedamas į rezervą dėl visiškai sunkiai suvokiamų priežasčių. Ministras nesugeba atstovėti savo biudžeto ir finansų ministras iš esmės primeta jam savo valią. Mes siūlome, kad rezerve liktų ne 570 mln., bet 470 mln. ir tą 100 mln. perskirstyti taip: 54 mln. skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, atstatyti 36 mln., kurie buvo pirmame PSDF biudžete vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, tada papildomai skirti medicinos reabilitacijai 5 mln. ir sveikatos programoms 5 mln. Tokiu būdu mes turėsime rezervą apie 20 %. Noriu priminti, kad estai per tą garsiąją krizę prieš dešimtmetį turėjo sukaupę, rodos, 15 % PSDF biudžeto ir jiems tos sumos pakako subalansuoti PSDF įkainius ir nemažinti tų įkainių. Mes dabar turėtume 20 % ir iš esmės patenkintume visus ir medikų, ir pacientų nuogąstavimus. Beveik garantuoju, jeigu visi priimtume PSDF biudžetą tokį, kokį mes siūlome, na, bent porą procentų valstiečių ir žaliųjų reitingai kitoje apklausoje jau tikriausiai pakiltų.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar pataisų svarstymas. I. Šimonytė pritaria pataisų autoriams.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, galima naudoti rezervo lėšas einamosioms išlaidoms finansuoti tada, kada tų išlaidų padidėjimas yra neprognozuojamas. Ar jūs galite pasakyti, kad vaistų eilutės išlaidų nepakankamumas yra dabar nematomas? Juk jūs planuojate kitais metais išlaidas mažesnes negu šių metų faktinės išlaidos. Jeigu jūs žinote, kad reikės kitais metais daugiau lėšų mokėti už vaistus, kodėl jūs nepasiūlote suplanuoti tų išlaidų biudžete? Šiaip ar taip, vis dėlto ne Vyriausybė tvirtina biudžetą, o biudžetą tvirtina Seimas. Ir jeigu Seimas žino, kad išlaidų suplanuota nepakankamai, tai jis negali tokio biudžeto tvirtinti ir negali už jį balsuoti. Ir tai, kad galime per metus padaryti kažkokią manipuliaciją, tiktai rodo, kad visa tai, kas dabar yra padaryta, yra padaryta dėl vienos paprastos priežasties, dėl skaičiuko, todėl, kad dabar reikia parodyti, kad yra kažkoks neva 0,2 % BVP perteklius, kurio iš tikrųjų nėra, nes jūs pati sakote, kad metams einant tos lėšos bus naudojamos.
Man yra žinoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau yra pralaimėjusi ne vieną bylą dėl to, kad kai kurie vaistai nėra įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir yra neužtikrinamas pacientų gydymas. Kaip galima tokiomis aplinkybėmis siūlyti planuoti per mažas išlaidas? Labai raginu atsikvošėti ir palaikyti šitą pasiūlymą. Juolab kad lėšų fonde tikrai yra.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Masiulis. Prieš siūlymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs manęs nepastebite, kai aš stoviu prie šoninio mikrofono ir noriu dėl vedimo tvarkos, tai pakalbėsiu apie tai, ką aš matau. Aš matau suglumusią komiteto pirmininkę, kuri nejaukiai jaučiasi, bando kažką perskaityti. Man žmogiškai jūsų gaila, tikrai gaila ir užjaučiu jus kaip žmogus žmogų. Bet norėčiau, kad jūs, kaip politikė, kaip komiteto pirmininkė, turėtumėte stuburą ir pristatytumėte pacientų interesą. Aš to nematau. Aš matau kažkokį trypčiojimą, mėtymąsi ir biurokratų surašytų pataisų perskaitymą. Tai gal komitetas turi kokį nors žmogų, kuris galėtų atstovauti pacientams, ligoniams ir čia pristatyti komiteto išvadas? O dabar man gaila jūsų ir aš nežinau, kaip balsuoti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). O man gaila jūsų. Aš atsakysiu į šitą klausimą, kadangi buvau paminėta. Noriu pasakyti, kad į biudžetą mes žiūrime sistemiškai, ne į vieną eilutę ir ne į vieną skaičiuką. Mes turime įstatymo pataisas, pagal kurias galime eilutes pakeisti, nes kai kurios biudžeto eilutės yra neišnaudojamos, pavyzdžiui, dėl programų, nors mes ir kviečiame pasitikrinti žmones, bet tos lėšos yra neišnaudojamos. Nepaisant to…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, tikrai jums niekas nesuteikė teisės komentuoti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Buvau paminėta.
PIRMININKĖ. Ir čia ne klausimų-atsakymų žanras, o turėtų būti balsavimas. Tai ir balsuojame. Kas pritariate pataisai… Jūs komiteto nuomonę išsakėte. Deja, kaip aš negaliu išsakyti savo asmeninės nuomonės čia sėdėdama, taip ir jūs stovėdama tribūnoje kaip komiteto pirmininkė.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 40, prieš – 21, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narių R. Budbergytės, J. Sabatausko, A. Syso gruodžio 6 dienos pataisa. Tam, kad kolegos galėtų pateikti, kadangi tai jau buvo po komiteto posėdžio, ar yra 10 žmonių, palaikančių šitą pataisą? Gerbiamas A. Sysas kažką nori pasakyti? Atsiimate? Kaip? (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pirminiame variante, dabar išsiaiškinome, buvo gramatinių klaidų, turbūt pasislinko ekselis, bet neturi reikšmės. Kadangi mes perregistravome tą pačią pataisą, šiandien svarstė komitetas ir jai nepritarė, balsavimas bus toks pat, tai aš nematau reikalo dar kartą balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas, tada taip ir yra. Ir dabar dėl viso po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų girdime apokaliptinius gąsdinimus dėl biudžeto, kurio išlaidos rekordiškai auga. Tuo metu, kai sistemai buvo karpomi asignavimai, buvo mokami centai už balus, buvo viskas nupjaustyta, tai viskas buvo gerai. Dabar, kai medikų atlyginimai didinami, nauji vaistai į kompensavimą įtraukiami, yra paišomas apokaliptinis scenarijus apie mirštančius pacientus ir priešinama bendruomenė.
Aš kolegoms noriu priminti, kad kelis kartus buvo teikti siūlymai efektyvinti sistemą, padaryti taip, kad rajonų ligoninės galėtų efektyviau veikti, tada nereikėtų jų papildomai per kažkokius indeksavimus finansuoti, bet, deja, tada jūs nepalaikėte. Ir iš kolegos A. Matulo aš vis girdžiu du visiškai skirtingus reikalavimus. Vieną kartą yra priekaištaujama dėl to, kad išlaidos vaistams auga, ir net prikaišiojama, kad neva kažkokioms firmoms auga, matomi kažkokie interesų konfliktai, kitą kartą jau yra sakoma, išlaidos vaistams neauga. Tai jūs gal vieną kartą apsispręskite, ką jūs iš tikrųjų norite pasakyti.
O bendruomenei noriu pakartoti, kad pacientai nebus palikti be vaistų. Jeigu iškils poreikis, tie pinigai bus skiriami. Nereikia demonizuoti ministerijos už suteikiamą tokią galimybę ir iš tiesų nereikėtų priešinti nei medikų, nei pacientų. Biudžetas yra augantis, todėl kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Čia valdantieji panašūs į šulerius, į kortų šulerius, kurie niekuomet savęs taip nevadina. Jie save vadina laimėtojais, nugalėtojais. Bet dar kartą jie fiskalinę drausmę bando įgyvendinti pacientų ir medikų sąskaita. Kodėl? Niekas nepaaiškina, kodėl rezervas yra 25 % PSDF biudžeto, kai net sunkiausiais metais PSDF biudžetas krito vos 3 %. Kodėl PSDF rezervas yra net trečdalis visų, absoliučiai visų valstybės rezervų, kai PSDF pajamos sudaro tik dešimtadalį visų valstybės viešojo sektoriaus pajamų. Kodėl reikia kaupti į PSDF rezervą 576 mln., kai aiškiai trūksta 79 mln. gydytojų ir slaugytojų atlyginimams pakelti ir ne šiaip iki kažko, o iki labai aiškiai pažadėtos sumos – 3 tūkst. 250 eurų per mėnesį gydytojams ir slaugytojams – iki 2 tūkst. 500 eurų per mėnesį? Man atrodo, kad mes negalime pritarti tokiam biudžetui, kuriame yra neišsklaidytos abejonės, kodėl yra tvirtinamas toks rezervas ir kam tiksliai jį planuoja valdantieji naudoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 56, prieš – 27, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Toliau replika po balsavimo – B. Bradauskas. Prašom
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ką tik išgirdau jūsų žodžius, kad pagal poreikį bus skiriamos lėšos. Aš noriu jums papasakoti vieną paprastą dalyką, kuris įvyko su manimi. Kai man užkalė variklis, aš nutariau Santariškėse paieškoti atsarginių dalių. Šeimos gydytojo, kad gaučiau siuntimą, laukiau mėnesį, širdies kraujagyslių tomografijos – pusę metų, o jeigu prireiktų stimuliatoriaus – dveji metai. Beveik treji metai, norint gauti atsarginių dalių. Leiskite paklausti, per tą laiką kiek gali žmonių išgyventi, belaukdami esant tokiai diagnozei? Aš galvoju, kad jūsų ministeriją – Sveikatos apsaugos ministeriją – reikia pervadinti genocido ministerija. Jūs naikinkite po truputį žmones savo tokiais sprendimais. O ministrą galima pavadinti grupenfiureriu.
PIRMININKĖ. A. Matulas – replika po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi kolega, mano mirtinas draugas paminėjo mano pavardę, aš noriu pasakyti, pirmiausia noriu padėkoti V. Rasteniui ir A. Širinskienei, kad jie balsavo priešingai negu jūsų dauguma, balsavo už mūsų pataisą – 100 mln. sumažinti rezervą ir perskirstyti taikiai, patenkinant visus pacientų ir medikų lūkesčius, išsiskirstyti ir laukti švenčių. Tai tikrai labai ačiū, kolegos, jums už tai, kad išdrįsote, o visi kiti skruzdėliukai, kurie bijo pareikšti savo nuomonę, nors, matau, didžioji dalis mato ir supranta, bendrauja su ligoniais, bet balsuoja kažko bijodami, kitą kartą per priėmimą apsispręskite.
O kolegai A. Verygai noriu pasakyti, jeigu jau nesubalansavote biudžeto šiais metais ir dėl įvairių priežasčių viršijote, jau nevardinsiu, 36 mln. išlaidas vaistams, tai logika yra tokia, kad jau kitais metais, augant ekonomikai, nebloginkite tos situacijos ir palikite tiek, kiek jūs jau šiais metais kaip faktą išleidote, bet ne, kažkodėl norisi jums visus laikyti psichologinėje įtampoje: gal skirsime, gal neskirsime, gal reitingai augs, gal neaugs, tada neduosime, o gal premjeras bus, gal nebus, gal jis pritars, gal nepritars. Na, taip negalima, taip nevaldoma valstybė, kolegos!
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, gerbiama opozicija, prieš pietus jūs šaukėte, kad valstybė biudžete rezervo nekaupia. Sutemus jūs jau šaukiate, kad rezervas per didelis. Ko jūs norite? Tai jūs džiaukitės tuo rezervu, gerbiamas Matulai, būsite sveikatos ministras kitoje kadencijoje ir tą rezervą jau jūs galėsite, kaip sakoma, iššvaistyti. O jūs tikrai mokate iššvaistyti tuos pinigus. Tai jūs padėkokite valstiečiams, kad jums palieka tokį didelį rezervą, ypač būsimam sveikatos ministrui A. Matului. Ko jie nori? Aš nesuprantu. Atsakykite, ko jūs norite? Ar per didelis rezervas, ar per mažas rezervas, ar kaupia, ar nekaupia Vyriausybė? Per didelis rezervas – blogai, per mažas rezervas – dar blogiau, nekaupia – visai blogai. Na, tie konservatoriai pasimetė tarp savęs.
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, aš pirmiausia kviesčiau…
PIRMININKĖ. Tyliai, tyliai! (Šurmulys salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). …nesišvaistyti epitetais…
PIRMININKĖ. Petrai!
A. VERYGA (LVŽSF). …nes tai nesuteikia, aš manau, solidumo Seimui, o kolegą Bronių kviesčiau užsukti kada į Sveikatos reikalų komitetą. Ką jūs minite apie eiles ir apie kardiologus, kai mes skiriame finansavimą toms įstaigoms, kur jie yra, aš gaunu barti iš savo mylimo kolegos, kad skiriame ten pinigus ir iš tikrųjų neteisingai valdome valstybę. Manau, kad iš jų, matyt, reikėtų „pasimokyti“, kaip tuos pinigus reikia nupjaustyti, nes jie tą labai meistriškai darė. Tikrai nesipriešinant ir nesiginčijant, šio rezervo panaudojimas nėra susijęs su prieinamumu, nes net jeigu ir būtų duodama papildomų pinigų, kardiologų dėl to daugiau neatsirastų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Šiuo klausimu dar prašau… Broniau, paskutinis klausimas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Ministre, aš matau, kad jūs Santariškėse nebuvote. Trūksta įrangos, kad panaikintų tas eiles ir pusės metų, ir dvejų metų, o tai visai nepriimtina, pas šeimos gydytoją mėnesį gali laukti, kad receptą išrašytų, po mėnesio tau tų vaistų gali ir nebereikti. Tai yra jūsų, kaip sakant, darbas. Jūs nuvažiuokite ir pamatysite, kad Santariškėms trūksta 6 mln. Tai aš registravau biudžeto pataisose, kad pašalintume šias problemas, bet, kaip visada, buvo išmesta į šiukšlių dėžę. Mes čia kalbame apie beveik 0,5 mlrd. rezervą, o žmonių surinktų pinigų neduodame – to, kas jiems priklauso. Štai kur yra problema!
PIRMININKĖ. Gerai, baigiame šitą klausimą – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymui po svarstymo…
16.48 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4219(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052(2) (svarstymas)
Toliau – projektai Nr. XIIIP-4219, Nr. XIIIP-4051 ir Nr. XIIIP-4052. Prašau. Ponas R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėtume frakcijos vardu prašyti pertraukos dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto ir lydimųjų.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate… Iki kito posėdžio pertraukos prašote? Supratome. (Balsai salėje)
Balsavo 88: už – 31, prieš – 38, susilaikė 19. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.49 val.
Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo Nr. XII-1623 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4231(2), Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 41, 251, 331 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1595 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4232(2) (svarstymas)
Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu R. Sinkevičių, Ekonomikos komitetas. Ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-4232(2).
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas, apsvarstęs tiek pagrindinį, tiek lydimąjį įstatymų projektus, bendru sutarimu siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Ar dėl kiekvieno atskirai balsuojame, ar kartu? Kas po svarstymo pritariate projektams Nr. XIIIP-4232 ir Nr. XIIIP-4231, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 17. Po svarstymo projektams Nr. XIIIP-4231 ir Nr. XIIIP-4232 pritarta.
16.51 val.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4002(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4003(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4004(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4005(2) (svarstymas)
Toliau dar vienas kompleksas įstatymų projektų. Pagrindinis, teiktas Prezidento, – Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji – Elektros energetikos įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Energetikos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną dėl Ekonomikos komiteto išvados V. Poderį.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke.
Iš eilės. Dėl Būtinųjų priemonių įstatymo komiteto nuomonė yra pritarti komiteto patobulintam… ne nuomonė, o sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
Tada iš eilės ir kitus?
PIRMININKĖ. Aš paprašiau išvados dėl visų trijų.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Dėl Energetikos įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.
Ir dėl Elektros energetikos įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nematau L. Kasčiūno. Gal gali ponas V. Bakas ateiti pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl visų šitų keturių įstatymų?
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir nutarė pritarti jam, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl visų kitų ta pati išvada, tai yra… dėl projektų Nr. XIIIP-4002, Nr. XIIIP-4003, Nr. XIIIP-4004 ir Nr. XIIIP-4005.
V. BAKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Taip?
V. BAKAS (MSNG). Tai eikite pristatyti, pirmininke, kažkaip… Dar šitie. Gerai.
Dabar dėl projekto Nr. XIIIP-4003. Taip pat bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui. Projektui Nr. XIIIP-4004 bendru sutarimu pritarta. Ir projektui Nr. XIIIP-4005 bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Motyvai dėl viso. Užsirašęs vienas L. Kasčiūnas, bet jo nėra. Gal balsuojame tada dėl visų keturių projektų po svarstymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIIP-4002, Nr. XIIIP-4003, Nr. XIIIP-4004 ir Nr. XIIIP-4005.
16.56 val.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214(2), Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3215, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3217,Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117(2) (svarstymas)
Toliau Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas ir lydimieji: Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Tribūnoje – A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai turėjome daug – net 16 klausymų. Išvada yra gana didelė. Gruodžio 4 dieną turėjome svarstymą komitete ir komitetas pasiūlymui pritarė… tai yra patobulintam projektui pritarė 6 balsavus už, 1 – prieš ir 4 susilaikius.
Ir su lydimaisiais yra analogiška situacija, tik turime tam tikrų atmetimų. Matyt, prie jų tada atskirai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėtume pertraukos iki kito posėdžio. Iš tikrųjų yra reikšmingos teisininkų pastabos, reikėtų labai prasmingai peržiūrėti šitą įstatymą, nes jisai kol kas atrodo antikonstitucinis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, turime balsuoti ir apsispręsti, ar pritariame pertraukai iki kito posėdžio. Balsuojame.
Balsavo 88: už – 34, prieš – 38, susilaikė 16. Pertrauka iki kito posėdžio.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
17.00 val.
Civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2536(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 10, 11, 12, 14, 15, 18, 21, 27, 29 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2537(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-9.1, 2-9.2 klausimai. Tai yra Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2536(2), Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2537(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę pateikti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Civilinio proceso kodekso pataisas apsvarstėme lapkričio 13 dieną ir komitetas pritarė bendru… atsiprašau, balsuodamas bendru sutarimu, tai yra 8 balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Niekas nepageidauja diskutuoti. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidaujate. Prašom balsuoti dėl šių įstatymų projektų po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymų projektams Nr. XIIIP-2536(2) ir Nr. XIIIP-2537(2) yra pritarta.
17.01 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2). Taip pat svarstymas. Ir vėl kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę pateikti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektą apsvarstėme, įvertindami ir Teisės departamento pastabas. Už – 4, prieš – 2, susilaikė 2. Sprendimą lėmė komiteto pirmininko balsas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti. Pasiūlymų nėra, motyvų pareikšti taip pat. Prašau balsuoti dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 12. Tai yra po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3839 yra pritarta.
17.03 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 35, 53 ir 74 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4125(2) (svarstymas)
Kitas – Seimo statuto 33, 35, 53 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4125(2). Svarstymo stadija. Ir vėl kviečiu komiteto pirmininkę pateikti komiteto išvadą. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas apsvarstė Statuto pataisas ir bendru sutarimu, 9 balsais už, pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje pageidauja dalyvauti P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų mes galvojame, kad Seime pasibaigė kai kurie procesai, kurie iš tikrųjų diskreditavo šį Seimą, bet, deja, turiu pripažinti, kad ne. Nes inicijuojamo Statuto pataisos irgi susijusios su tuo, kad galima toliau tęsti tą diskreditavimo kampaniją, šiuo atveju Seimo valdybos. Tas atvirumo priepuolis, kuris yra apėmęs, yra tik priedanga tam, kad būtų užslėptas noras bet kokia kaina tarsi nuplėšti kažkokią skraistę nuo valdybos ir parodyti – štai kokia ji yra. Todėl yra inicijuojamos įstatymo pataisos, kad būtų viešinami valdybos posėdžiai ir vienaip ar kitaip išskaidrinama jos veikla. Aš tikrai ne prieš viešinimą ir ne prieš skaidrinimą, bet faktas yra tai, kad eilinį kartą vėl inicijuojamos įstatymo pataisos, nesusijusios su tuo. Tikslas yra visai kitas.
Jeigu yra noras skaidrinti, tai jūs man dabar paaiškinkite, kodėl, jei aš teisingai skaitau pasiūlymą, kad komisijų, išskyrus Etikos ir procedūrų komisiją ir Peticijų komisiją, taip pat išskyrus uždarus posėdžius, posėdžiai yra transliuojami Seimo interneto svetainėje. Tai labai įdomu. Labai norima išskaidrinti, parodyti valdybą žmonėms, bet šiuo atveju, kas yra susiję su Seimo skaidrumu ir jo jautrumu žmonių peticijoms, mes vis dėlto linkę paslėpti po savo uždarumo skraiste. Akivaizdu tai, kad iš esmės tai prieštarauja tam deklaruojamam skaidrumo principui. Kuo remdamiesi, sakykime, mes nenorime parodyti Etikos ir procedūrų komisijos veiklos? Jeigu mes iš tikrųjų laikomės etikos, moralės ir įstatymų, tai šiuo atveju yra tai, kad mes neturime ko slėpti. Bet kadangi dabar yra madinga vartoti kriminalinį žargoną, tai aš drįsčiau tada irgi neiškristi iš konteksto ir pavartoti vieną iš jo. Jeigu mes sprendžiame savo tarpusavio santykius ne pagal etiką ir moralę, o pagal paniatijas, be abejo, reikia laikyti viską uždarius ir nerodyti niekam, kaip mes vis dėlto priimame sprendimus Etikos ir procedūrų komisijoje. Tai gal nemeluokime vieni kitiems. Aš pritarčiau šitam siūlymui, jeigu mes nuimtume tą skraistę ir nuo Etikos ir procedūrų komisijos, paslapties skraistę, jeigu Peticijų komisija iš tikrųjų nebijotų viešumo ir paaiškintų, kodėl daugeliu atvejų, faktiškai 99 %, atmeta piliečių kreipimusis. Tai kam reikalinga ši Peticijų komisija? Tam, kad dar kartą būtų imituojamas žmonėms tam tikras įvaizdis, kad yra galimybė jums kreiptis į teismą? Tai gal to nedarykime. Todėl aš siūlau vis dėlto laikytis to skaidrumo principo, o nesivadovauti dvejopais standartais ir nepalaikyti šių siūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, po svarstymo motyvų taip pat niekas nepageidaujate pareikšti. Prašom balsuoti dėl Seimo statuto 33, 35, 53 ir 74 straipsnių pakeitimo projekto.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 67, prieš – 1, susilaikė 12. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-4125(2) yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kiek aš žinau, Etikos ir procedūrų komisijos ir Peticijos komisijos posėdžiai netransliuojami dėl Duomenų apsaugos įstatymo. Dėl to, kad mes nagrinėjame ir kalbame apie duomenis, kurių atskleidimas viešai gali pažeisti įstatymą. Kiek aš žinau, mūsų kolegos komisijoje niekas neprieštarautų, kad būtų transliuojama, bet, deja, tai ne mūsų sprendimas ir tikrai čia neįžvelkite nieko blogo. Bijau, kad jeigu mes atskleisime tam tikrus duomenis apie asmenis, kurie yra surašyti skunduose, rytoj nagrinėsime, rodos, dešimt naujų skundų, tai tikrai tada sulauksime tam tikrų tarnybų dėmesio. Čia tikrai ne dėl to, kad mes nenorime būti skaidrūs.
PIRMININKĖ. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pastabos sukėlė reakciją. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). (…) skaityti teisės aktus. Yra numatyti uždari posėdžiai. Kai bus komercinės paslaptys, asmens duomenys, tada ir padarysite juos uždarus.
PIRMININKĖ. Ir per centrinį mikrofoną – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu aš neklystu, Seimo Etikos ir procedūrų komisija nagrinėja Seimo narių santykius, kurie kelia vienų ar kitų abejonių, ar Seimo darbą. Dabar man pasakykite, kokia duomenų apsauga saugo mus, jeigu svarstomi mes? Aš sutinku, kad gali būti duomenų apsauga asmenų, kurie kreipiasi skundu dėl mūsų. Na, nuasmeninkime, neminėkime vardų ir pavardžių. Bet kodėl mes Etikos ir procedūrų komisijoje bandome pasislėpti po Duomenų apsaugos įstatymu?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, baigėme pasikeitimą pozicijomis.
17.11 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 136, 141, 158 ir 18025 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4103(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo statuto 67, 136, 141, 158 ir 18025 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4103(2). Vėl kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, dar vienos Statuto pataisos, kurioms komitetas pritarė 7 balsais už ir 3 susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Europos reikalų komiteto išvada. Komiteto pirmininko nėra. Kas galėtumėte pateikti Europos reikalų komiteto išvadą, kas iš pavaduotojų esate? Gal R. Budbergytė? Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mūsų siūlymas yra pagrindiniam komitetui pasiūlyti patobulinti pateiktą Seimo statuto straipsnių pakeitimo projektą atsižvelgiant į mūsų komiteto siūlymus. Pasiūlymai tokie. Projekte kaip išvadas ir ekspertinę nuomonę teikiančią instituciją vietoj Europos teisės departamento įvardinti Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentą.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti.
Yra siūlymų, kuriems komitetas nėra pritaręs. Gerbiama Širinskiene, kviečiu jus grįžti į tribūną. Daugiau yra redakcinio pobūdžio. 2 straipsnio 3 dalis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 2 straipsnio 3 dalis. Komitetas nepritarė Europos reikalų komiteto pastabai sakydamas, kad Seimo statute detalizuoti Teisingumo ministerijos administracijos struktūrinį padalinį yra netikslinga, nes jei būtų keičiama struktūra, tai šiuo atveju atitinkamai būtų problema dėl Statuto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijai galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritariame. Ir visam 2 straipsniui? Visi trys vienodi. Dėl 3 ir 4 straipsnių lygiai tas pats, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, analogiškas sprendimas jau yra priimtas. Vienoje vietoje nedetalizavus, matyt, ir kitose netikslinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, taip pat bendru sutarimu pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijai, siūlymui. Ačiū. Daugiau siūlymų nėra. Ar galime?.. Yra norinčių kalbėti, išsakyti motyvus. Motyvai prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš užsirašiau prieš suprasdama, kad priimti šias Statuto pataisas yra neišvengiama, kadangi jos tiktai įteisina tai, kas jau yra anksčiau įvykę, būtent tai, kad yra panaikintas atskiras Europos teisės departamentas – jis tapo Teisingumo ministerijos dalimi.
Suprantu, kad galbūt ne visiems šioje salėje tai yra aktualu, tačiau man, kaip ilgametei buvusiai parlamentarei, gaila, kad taip įvyko. Daugybę metų dirbau Europos reikalų komitete ir atsimenu, kad Europos teisės departamentas neretai išreikšdavo nuomonę, kuri nesutapdavo su Vyriausybės ar su valdančiosios daugumos nuomone. Mes ir patys esame buvę dauguma. Ta jų nepriklausomybė buvo labai vertinga, nes mes gaudavome tikrai ekspertinę išvadą.
Dabar, kai jau… Žinoma, tai yra įvykęs faktas, balsuoti prieš būtų beprasmiška. Aš nesirengiu to daryti, bet tikrai nėra geras dalykas ekspertus daryti paprastais biurokratais – valstybės tarnautojais, kurie jau bus pavaldūs ministrui. Nesvarbu, kokios čia bus partijos ar dauguma, bet tas pavaldumas atima dalį jų nepriklausomybės. Aš manau, kad Europos reikalų komitetas praranda vieną iš labai svarbių ekspertizės šaltinių. Todėl aš užsirašiau, kad jums priminčiau šią problemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, prašom po svarstymo balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4103(2).
Balsavo 80 Seimo narių: už – 63, prieš nėra ir susilaikė 17. Taigi Seimo statuto tam tikrų straipsnių pakeitimui po svarstymo yra pritarta.
17.17 val.
Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633(2), Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3634(2), Hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3635(2), Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3636(2), Sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3637(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3638(2), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3639(2), Civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3640(2), Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3641(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3642(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3643(2), Patentų įstatymo Nr. I-372 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3644(2), Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3645(2), Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3646(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3647(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3648(2) (svarstymas)
Mieli kolegos, toliau didelis kompleksinis klausimas, lydimieji – 15 įstatymų projektų. Tai yra projektas Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633(2) ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3634(2), Nr. XIIIP-3635(2), Nr. XIIIP-3636(2), Nr. XIIIP-3637(2), Nr. XIIIP-3638(2), Nr. XIIIP-3639(2), Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3640(2) ir lydimieji projektai nuo Nr. XIIIP-3641 ir baigiasi įstatymo projektu Nr. XIIIP-3648(2). Vėl kviečiu Teisės departamento pirmininkę A. Širinskienę pristatyti mums komiteto išvadą ir dėl lydimųjų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kartu ir rengdamas klausymus, paskui posėdyje svarstė Civilinio kodekso pataisų projektą Nr. XIIIP-3633 ir lydimuosius teisės aktus. Turėjome tikrai nemažai pastabų. Priėmėme sprendimą pritarti patobulintam projekto variantui 7 balsavus už, 4 susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašome Kaimo reikalų komitetą pateikti išvadą dėl Žemės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3648(2). Čia buvo papildomas. P. Čimbaro nematau. Gal komiteto pirmininkas A. Stančikas? Būkite malonus, pristatykite mums komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Komitetas svarstė minėtą įstatymą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs vienbalsiai pritarėte.
Diskutuoti niekas nepageidauja. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja. Šitas įstatymas su lydimaisiais, tai yra Hipotekos registro veiklos procesų reguliavimas sukurti elektronines paslaugas įkeitimo sandorio šalims, optimizuoti sąveiką su susijusiais registrais, skatinti naudotis įkeitimo institutu ir nustatyti valstybės informacinių išteklių optimizavimo įstatyminį pagrindą. Prašome balsuoti dėl viso įstatymo komplekso.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi, po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3633(2) ir visiems lydimiesiems yra pritarta.
17.23 val.
Civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3309(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3309. Ir vėl A. Širinskienė. Prašom. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą tikrai įvertindamas ir visas rizikas, kurias jisai gali iš esmės sukelti. Mes suprantame, kad kartais būna noras daryti didelius „Doing Business“ reitingus, tačiau tikrai nerizikuojant civilinių santykių stabilumu ir skaidrumu. Tiesiog po klausymų viską įvertinę mes nepritarėme įstatymo projektui ir siūlome jį atmesti. Komitetas balsavo vieningai – visų 11 komiteto narių balsų dauguma už atmetimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, komiteto pirmininke. Motyvus prieš nori pareikšti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, įstatymą inicijavo Lietuvos politinė žvaigždė V. Sinkevičius. Dėl įstatymo Vyriausybė dviem sakiniais parašė teigiamą išvadą – tiek premjeras S. Skvernelis, tiek teisingumo ministras E. Jankevičius. Viena iš šio įstatymo pakeitimo esmių yra, kad jisai Lietuvą iš karto trim vietomis kilstelėtų Pasaulio banko reitinge „Doing Business“. Ekonomikos komitete šiam klausimui pritarta bendru sutarimu. Bet kažkaip ateina jis iki Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir išsigąstama. Sakoma, ne, prastas projektas, žiūrėkite, trys ministrai ir dabartinis Europos komisaras klysta ir čia, šiukštu, nesiimkime inovacijų. Na atsipalaiduokime, gal atmeskime Teisės ir teisėtvarkos komiteto neigiamą išvadą, paskirkime naują komitetą, tarkime, tą patį Ekonomikos komitetą ir atraskime stiprybės pritarti tikrai progresyviam projektui. Matau ir R. Miliūtė, išvadų rengėja, yra užsirašiusi kalbėti Ekonomikos komitete. Atmeskime šitą Teisės ir teisėtvarkos komiteto neigiamą išvadą, paskirkime kitą komitetą ir eikime į priekį.
PIRMININKĖ. Ir už – A. Širinskienė. Motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Man yra keista, kada progresyvumas yra tapatinimas su skaidrumo trūkumu arba tapatinamas su tikrai nestabiliais civiliniais santykiais, su galėjimu manipuliuoti, kada yra duodamas įkeitimas. Aš manyčiau tai, kad komitete visi 11 Seimo narių, tarp kurių yra tikrai puikių teisininkų, buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, balsavo vieningai, sakydami, kad reikia atmesti… Mes klausymuose turėjome žmones, kurie kūrė Civilinį kodeksą ir kurie taip pat sakė, kad bus problema, jeigu bus pritarta tokiam įstatymo projektui. Tikrai, kolegos, manau, kad mes dėl populiarumo ar verslo sąlygų gerinimo neturėtume eiti į kompromisą su civilinių santykių stabilumu. Tikrai siūlau pritarti komiteto išvadai ir atmesti pasiūlymą. Niekas netrukdo iniciatoriams arba kitiems, pasiėmusiems jų idėją, tiesiog toliau tobulinti ir daryti, kad tas projektas bent jau atitiktų minimalius skaidrumo reikalavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašom balsuojant apsispręsti dėl Civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 55, prieš – 15, susilaikė 12. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3309(2) yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji valdantieji, turėsiu progą skambinti V. Sinkevičiui ir sakyti, kad jo projektą nupūtė jo partija, delegavusi jį į eurokomisarus. Jūs išreiškėte nepasitikėjimą eurokomisaru, išreiškėte nepasitikėjimą saviškiais Ekonomikos komiteto nariais, kurie balsavo už šitą projektą. Neišsireiškinėsiu, netęsiu, galvokite, ką darote. Aš suprantu, kad A. Širinskienė yra autoritetas, bet negi visi kiti yra kvailiai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, buvo formuluota dėl viso, ne dėl atmetimo, o formuluota po svarstymo, pagal komiteto poziciją. Ir mes pagal balsavimo rezultatus po svarstymo esame pritarę taip, kaip priėmė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Taip, atmesti.
17.29 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3570(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3571(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3572(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3573(2) (svarstymas)
Vėl kompleksinis darbotvarkės 2-15.1 – 2-15.4 klausimas, projektai Nr. XIIIP-3570(2), Nr. XIIIP-3571(2), Nr. XIIIP-3572(2), Nr. XIIIP-3573(2). Pagrindinis įstatymas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas su lydimaisiais – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projektu. Kviečiu išvadą pateikti Sveikatos reikalų komiteto narį A. Kirkutį. Prašom.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas lapkričio 27 dieną svarstė Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3570. Svarstymo metu buvo reaguota į visas gautas pastabas, į Seimo Sveikos gyvensenos komisijos dvi pastabas buvo reaguota nepritariant ir trims pastaboms nepritarta iš dalies. Visoms kitoms pastaboms buvo pritarta. Komitetas balsavo bendru sutarimu už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvadą prašau G. Vasiliauską pateikti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, rugsėjo 18 dieną svarstė Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3570. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir dėl lydimųjų lygiai taip pat.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3571 komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui.
Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3572 komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui.
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3573 komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visiems Žmogaus teisių komitetas yra pritaręs.
Dabar diskusija. Diskusijoje pirmas dalyvaus A. Vinkus. Prašom į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šiuo klausimu aš savo nuomonę esu išsakęs Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo labai atsakingai svarstoma, buvo pakviesti suinteresuoti asmenys dėl alternatyviosios medicinos, vyko diskusijos. Todėl aš noriu savo mintis pasakyti šioje plenarinių posėdžių salėje.
Diskutuojant su įvairiomis pusėmis dėl papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros reglamentavimo išsakomos labai įvairios nuomonės. Tai natūralu. Ši sritis niekada nebuvo teisiškai reglamentuota, todėl rinkoje atsirado labai įvairi veikla, siūlomos labai įvairios paslaugos.
Taip pat galima išgirsti nuomonę, kad teikiamas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas nėra tobulas. Turbūt galima su tuo sutikti, nes kiekvienam projektui tobulinti galimybių visada yra. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šį projektą Sveikatos apsaugos ministerija rengia jau penkerius metus. Jei dar skirtų tam tikslui penkerius metus, turbūt vis tiek visiems tinkančio vienintelio varianto išgauti nebūtų įmanoma.
Šiuo atveju bandoma sureguliuoti gana sudėtingą, beveik chaotiškai susiformavusią sveikatos priežiūros paslaugų sritį, todėl mano nuomonė būtų tokia, kad geriau priimti kad ir ne absoliučiai tobulą įstatymą, negu ir toliau neturėti jokio reglamentavimo. Todėl aš balsuosiu už ir kviečiu jus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir kviečiame sveikatos ministrą A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, na, iš tiesų labai įvairių nuomonių yra dėl šio įstatymo, ir, matyt, sunku rasti abejingą, ir kolegos medikai tikrai labai nevienareikšmiškai jį vertina. Bet aš noriu paminėti keletą svarbių aspektų, dėl ko, aš manau, jis yra reikalingas.
Pirmiausia šiandien mes de facto susiduriame su pačiomis įvairiomis praktikomis, kurių dalis yra sveikatinimo, dalis yra sunkiai iš viso sveiku protu paaiškinama, kaip gali prisidėti prie sveikatos, dalis apskritai yra skirta pinigams vilioti iš žmonių. Yra įvairiausių dalykų, kurie tikrai niekaip nesusiję su sveikata arba su sveikatinimu, bet taip yra vadinami. Tai, kad mes niekaip nereglamentuojame tos srities, ir sudaro galimybę šiandien klestėti įvairiausiems apsišaukėliams, šarlatanams, pinigų viliotojams. Tikrai žinau, kad ir pati bendruomenė, kuri nuoširdžiai stengiasi sveikatinti, šiandien dirba tokioje pilkojoje zonoje ir susiduria su tais pačiais apgaudinėtojais, manipuliuotojais ir pinigų viliotojais.
Nors šis įstatymo projektas nepateisina, matyt, visų tos bendruomenės lūkesčių, nes tikrai yra labai sudėtinga reglamentuoti sritį, kur yra labai daug veikėjų, labai daug įvairiausių paslaugų, aš vis dėlto raginčiau palaikyti jus šį įstatymo projektą, nes tai yra pirmas žingsnis pradedant šią sritį reglamentuoti.
Kai kas iš medikų kolegų skeptiškai vertina žodį „alternatyvus“, sako, kokia čia alternatyva tam, kas yra mokslu pagrįsta ir panašiai. Turbūt nemaža dalis jūsų esate girdėję apie tokias terapijas kaip kaniterapija, hipoterapija, delfinų terapija. Jos ligos neišgydo, tie šuniukai arba delfinai, kurie dirba su vaikais, turinčiais autizmo, raidos sutrikimų, arba keliauja į skyrius pas onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vaikus, padeda jiems pagerinti nuotaiką, pagerinti psichologinę būklę, tai iš tikrųjų yra svarbūs dalykai. Mes nesakome, kad tai yra alternatyva onkologinių ligų gydymui, tai yra papildomi dalykai, kurie padeda tiems žmonėms geriau jaustis, tiems vaikams lengviau sveikti, ir svarbu šiuos dalykus tiesiog tinkamai reglamentuoti ir sureguliuoti.
Aš vis dėlto kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Kaip ir sakiau, manau, kad tai yra pirmas žingsnis į tinkamą reglamentavimą, kad tai būtų ne bet kaip, ne bet kas, ne bet kada. Tinkamai reglamentavę, mes ateityje galėsime šią sritį plėsti, atsirandant daugiau įrodymų įtraukti papildomas sritis ir gyventi civilizuotai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dėl šių įstatymų projektų siūlymų nėra, jie buvo Sveikos gyvensenos komisijos, bet, kaip girdėjote pranešėją, jie komitete suderino, suredagavo, ir viskas yra gerai. Motyvų niekas nepageidaujate išsakyti. Prašau balsuoti dėl šių įstatymų komplekso.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 65, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi įstatymų projektams Nr. XIIIP-3570, Nr. XIIIP-3571, Nr. XIIIP-3572, Nr. XIIIP-3573 po svarstymo yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš buvau užsirašęs ir dėl motyvų kalbėti, ir diskutuoti. Jūs man nesuteikėte žodžio.
PIRMININKĖ. Galima atsiprašyti, mūsų sistema nerodė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kas iš to atsiprašymo? Kodėl jūs vienai pusei suteikiate, kitai nesuteikiate?
PIRMININKĖ. Prašom dabar sakyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai ką, post factum, kai jau balsavimas vyksta. Gal kas nors būtų balsavęs kitaip.
PIRMININKĖ. Reikėjo tada rodyti kokį nors ženklą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš ir rodžiau – šaukiau, kad aš užsirašęs, kai jūs sakėte… (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKĖ. Nėra piktybiškai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, vis dėlto reikėtų…
PIRMININKĖ. Prašau grįžti į vietą, suteiksime jums žodį. Išsakykite ir pakartosime balsavimą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro keistas įstatymas – reglamentuoti tai, kas iš viso yra šalia mokslo ir šalia suvokimo. Liaudies medicina, jos įvairūs gydymai šuniukais, dar kažkuo, kačiukais. Netgi tarp psichologų yra metodų, kuriuos patys psichologai sunkiai priima, adaptuoja, jie bando kaip nors interpretuoti, bet ne viskas legalizuota. Mes čia išduosime licencijas ir paskui bausime tuos žmones už tai, kad jie kažkam sugadino sveikatą. Mes valstybės vardu suteiksime galimybę užsiimti įvairiais šamanizmais, gydymu neaiškiais būdais, nors gyvename XXI amžiuje, kuris yra mokslo ir technologijų amžius. Baikime juokauti! Man keisti tokie siūlymai.
PIRMININKĖ. Dabar dar kartą yra užsirašę už gerbiamas A. Vinkus ir A. Veryga. Prašom, gerbiamas Antanai.
A. VINKUS (LSDDF). Aš jau šnekėjau. Aš dar kartą ir po kolegos dabar pasisakymo patvirtinu, ką sakiau. Įsitikinęs tuo ir daugiau neturiu ką pridurti.
PIRMININKĖ. Ir kviečiate balsuoti.
Gerbiami kolegos, prašom pakartoti balsavimą dėl Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto ir lydimųjų po svarstymo. Prašau balsuoti.
Balsavo 72: už – 60, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi visiems lydimiesiems taip pat yra pritarta.
17.43 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2) (svarstymas)
Kitas yra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2). Kviečiu išvadą pateikti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai: 9 – už, 3 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikia Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti yra užsirašę du Seimo nariai. Diskusiją pradeda A. Vinkus. Prašom į tribūną. (Balsai salėje) Sveikatos priežiūros įstaigų.
A. VINKUS (LSDDF). Projektas Nr. XIIIP-3163?
PIRMININKĖ. Taip.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, palyginus su ankstesniais variantais, manau, šis įstatymo projektas patobulintas siekiant įteisinti tikrai logiškesnes ir efektyvesnes nuostatas. Tarp jų vis dėlto dominuoja mūsų… Pradedame nuo neigiamų, kas blogai, kas blogai, nedarome to, neskiriame, lėšų nėra, neišgydysime ir taip toliau. Aš manau, nors kartą dienos pabaigoje norisi pažymėti, kas gerai padaryta.
Šitame įstatymo projekte, jis patobulintas… ir tarp jų paminėtos kelios pozicijos. Gerai, kad atsisakoma visų darbuotojų konkursų, dėl ko ne kartą yra pasisakę Sveikatos reikalų komiteto nariai, vyriausieji gydytojai, medikai, į tai buvo atsižvelgta. Gerai, kad įstaigų vadovų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams, universitetinių ligoninių padalinių ir filialų vadovams kadencijų skaičius neribojamas. Gerai, kad nepriekaištingos reputacijos neatitinkančiu asmeniu nebelaikomas tas, kuriam dar tik pareikšti įtarimai.
Tačiau nesu įsitikinęs, ar gerai neleisti įstaigos vadovui konkuruoti dėl šios vietos daugiau kaip dvi kadencijas, jeigu jis gerai dirba. Viename iš Sveikatos reikalų komiteto posėdžių buvo diskutuojama apie tai, kad jeigu vadovas 10 metų gerai dirbo, kodėl jis negali tęsti šio darbo ir 11-ais metais, nes naujas atėjęs gali dirbti blogiau. Tačiau atsakant buvo paaiškinta, kad tokia tendencija formuojama visuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Pažiūrėjęs visus pozityvius akcentus, manau, tolesnėse diskusijose gerbiamas ministras ir visa ministerijos komanda, matydama, kaip veikia dabartinė sistema, kurią, jeigu mes priimsime, nubalsuosime, bus galima tobulinti, siūlyti pataisas, kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, mano bendravardis kolega Antanas beveik viską pasakė, tai yra iš esmės vienintelis ganėtinai neblogas pavyzdys, kada komitete buvo pritarta opozicijos siūlymams ir buvo patobulinti tam tikri dalykai, kuriuos minėjo kolega A. Vinkus. Siūloma nereikalauti konkurso vyriausiesiems finansininkams. Jūs įsivaizduojate, pasikeičia vadovas, kaip buvo planuojama, su juo kartu pasikeičia pavaduotojai ir vyriausiasis finansininkas. Tai ką jie turi išeidami daryti? Iškratyti tą kasą ar kaip? Visokių dalykų yra. Vadinasi, būtų nelikę nė vieno atsakingo žmogaus, kuris užtikrintų tęstinumą atėjus kitiems vadovams, kitiems pavaduotojams ir panašiai. Tikrai dėkingas, kad atsižvelgėte į šituos pasiūlymus.
Logiška, kad atsižvelgėte į tai, kad nebūtų siejamos įstaigos vadovo, pavaduotojų ir padalinių vadovų kadencijos su vadovo, nes pagaliau gali atsitikti, kad pavaduotojas ar kažkas išeina dėl kitų priežasčių, laimi konkursą, o tada po dvejų, trejų metų išeina vadovas ir jisai kažkodėl turi išeiti iš darbo. Čia nelogiška buvo.
Taip pat gerai, kad įsiklausėte ir pritarėme, kad nepriekaištinga reputacija turi atitikti valstybės tarnautojų reikalavimus, ne taip, kaip ten buvo nustatyta. Kažkas įtars, kažkas… Tuomet ministras dėl reputacijos turėtų atleisti visas savo padėjėjas, demonstruojančias erotiką, arba panašiai. Dabar įstatymas išties yra tobulesnis.
Turiu abejonių dėl tų kadencijų, kad įstaigos vadovas gali būti dvi kadencijas ir ne daugiau. Pažiūrėkite, pavyzdys. Dabar Suomijos premjere išrinkta 34 metų ponia, tai dabar išeina, kad ji dvi kadencijas kažkur vadovaus, tada jau 44 metų turėtų niekam netikti. Dabar yra jaunų vadovų, Kauno greitosios pagalbos vadovas, jaunas, energingas, pavyzdys yra visiems ir savo elgesiu, ir tvarka. Dabar jau iš esmės jo baigsis kadencija, jam nebus 50 metų, bus gal 45 metai, ir jis jau iš ten kažkodėl turės išeiti. Tai negi visi vadovai, kurie padirba dvi kadencijas, nesvarbu pagal amžių, jau yra vagys, apsivogę, prasivogę. Tai A. Vinkus seniai būtų netikęs, jau nekalbant apie mane, aš čia jau netinku, čia tik kai kurie žmonės iš daugumos, matyt, tinka.
Gerai, kad pataisytas įstatymo projektas. Prieš priėmimą, man atrodo, mes dar turime susėdę gerai pagalvoti, gali būti, kad pritarsime bendru sutarimu. Kadangi šiek tiek sutaupiau laiko, tai noriu padėkoti I. Šiaulienei, kad ji prieš tai ištaisė savo kalbą ir leido pasisakyti kolegai K. Masiuliui, ir pakartojo balsavimą. Žiūrėkite, prieš tai buvo už – 65, prieš – 1, susilaikė 5. Po išraiškingos, įtakingos K. Masiulio kalbos, 60, o ne 65 balsavo už, prieš – 1 ir susilaikė 11, ne 5. Tai yra gražus pavyzdys, kaip vis dėlto mūsų kalbos veikia, ir dalis žmonių įsiklauso, priešingai negu dabar buvo dėl Miškų įstatymo.
Miškų įstatymą Konstitucinis Teismas iš esmės atmetė dėl tam tikrų statutinių, procedūrinių pažeidimų, dėl ypatingos skubos tvarkos. Dabar vėl akivaizdu, kad per balsavimą buvo sumaišyta, tai aš rekomenduoju… Etikos ir procedūrų komisijoje svarstysime, bet aš rekomenduoja sutelkti pajėgas ir dar kartą pakartoti šį balsavimą. Jeigu toliau bus skundžiamas tas įstatymas, yra daug šansų, kad vėl dėl akivaizdžių procedūrinių pažeidimų, nes buvo sukeistas darbotvarkės eiliškumas ir užrašyta ekrane viena, o paskelbta, neryškiai, neaiškiai kalbant, paskelbta kita, ir vėl turėsime tą patį blyną. Labai prašau sekti kolegės pavaduotojos I. Šiaulienės pavyzdžiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Antanai, aš ne savo klaidą taisiau, o taisiau mūsų sistemos klaidą, nes sistema tiesiog nerodė. Išsakyti motyvus nėra problemos suteikti. Man atrodo, svarbu, jog visi esame patenkinti, ir iš esmės rezultatas nepasikeitė.
Kolegos, grįžtame prie pataisų siūlymų svarstymo. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Pirmas grupės Seimo narių: A. Matulo, J. Oleko, I. Degutienės ir J. Liesio. Pristatys A. Matulas, siūlymas? Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pirmininke, aš apie tai, ką dabar šnekėjau dėl vyriausiųjų finansininkų kadencijų, dėl pavaduotojų ir padalinių vadovų kadencijų susiejimo su vadovais, dėl nepriekaištingos reputacijos. Iš esmės yra atsižvelgta. Komiteto sprendimas mane ir mano kolegas tenkina ir aš nesiūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Jūs net nesiūlote balsuoti. Bet čia kol kas jūsų pirmas siūlymas yra ne dėl…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia dėl mokslo įstaigos.
PIRMININKĖ. …pareigybių, o čia yra apibrėžimas, kas yra universiteto vadovas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sutinkame. Su visa komiteto išvada sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate ir nereikalaujate balsuoti? Nei dėl pirmojo siūlymo, nei dėl kito siūlymo, kur dar plačiau apibrėžiama ligoninė. (Balsas salėje) Čia prisideda dar R. J. Dagys, S. Šedbaras ir P. Saudargas. Kas pristatys siūlymą? R. J. Dagys?
R. J. DAGYS (MSNG). Susipainiojau, kuris ten yra.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl mokslo įstaigos.
PIRMININKĖ. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip, kad universitetinė ligoninė yra mokslo įstaiga, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija. Siūlote įrašyti tokias sąvokas.
R. J. DAGYS (MSNG). Labai atsiprašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 2 straipsnio 5 dalis.
R. J. DAGYS (MSNG). Nepasiėmiau šios išvados, nenoriu neatsakingai komentuoti, teks pasikliauti komiteto…
PIRMININKĖ. Prašom, pirmininke, komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – nepritarti. Argumentai: pagal Mokslo ir studijų įstatymą universitetų ligoninės negali būti laikomos mokslo institucijomis. Mokslo institucijos yra aukštosios mokyklos, kuriose vykdomos studijos. Įstatymas taip pat išskiria mokslinių tyrimų institutus, kurie vykdo mokslinius tyrimus.
PIRMININKĖ. Ar, Rimantai, jūs reikalausite balsavimo?
R. J. DAGYS (MSNG). Iš tikrųjų aš net nežinau, kokia praktika mes remiamės, nes tų praktikų yra įvairiausių, moksliniai tyrimai gali būti vykdomi įvairiausiose mokslinėse įstaigose. Ir mokslinis darbas ten yra taip pat atliekamas. Aš nežinau, kodėl komitetas tam dalykui prieštarauja, čia yra turbūt daugiau konkurencija tarp dviejų kokių nors įstaigų. Bet šiaip bendrąja moksline praktika bet kuri ši įstaiga gali užsiimti. Kiek man jau yra tekę susidurti, matant ir straipsnius, ir publikacijas, dalyvauja tuose procesuose kaip mokslo įstaiga. Jeigu mes taip siaurai apibrėžiame, tai mes ją tiesiog kaip ir uždarome. Šiuo atveju aš manau, kad tas išplėtimas yra reikalingas, tai tiesiog padidina mūsų galimybes patiems apsispręsti, kokia ta įstaiga bus, kokie profiliai pasiliks. Taigi vis tiek spręs vykdomoji valdžia.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pagal Mokslo ir studijų įstatymą yra apibrėžta, kas yra mokslo įstaiga, ir ligoninės nepatenka.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jūs reikalaujate balsuoti? Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Tai, kad mūsų Mokslo ir studijų įstatymas taip apibrėžia, čia yra mūsų bėda. Mes siūlome čia pataisyti. Jeigu tai pataisai bus pritarta, tada pataisysime ir Mokslo ir studijų įstatyme.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo pataisos, kuriai Sveikatos reikalų komitetas nepritarė.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 23, prieš – 10, susilaikė 39. Taigi lieka komiteto pozicija. Pataisai nėra pritarta.
Toliau yra siūlymai dėl 4 straipsnio, bet jūsų pačios.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, mes su gerbiamu kolega A. Veryga atsiimame savo siūlymą.
PIRMININKĖ. Jūs atsiėmėte kartu su sveikatos ministru. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kuriam pritarėte iš dalies.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Nereikalaujate balsavimo? Dėkoju.
Toliau dar yra dėl to paties straipsnio Seimo narių A. Palionio ir P. Čimbaro. Komitetas jam yra iš dalies pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pagal komiteto poziciją pritarti? Teikėjai, nereikalaujate balsuoti? Dėkoju.
Vėl R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo – 15 straipsnio pakeitimas ir visas dėstymas. Komitetas nėra pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Argumentai yra pritarti Seimo narių A. Matulo, J. Oleko, I. Degutienės, J. Liesio pasiūlymui, kuriuo išdėstomas visas 15 straipsnis. Pritarus šiam pasiūlymui, jo nuostatos nederėtų su kitomis įstatymo projekto nuostatomis.
PIRMININKĖ. Vadinasi, jūs pritarėte žemiau einančioms…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nepritarėme. Komitetas nepritarė, nes mes pritarėme A. Matulo, J. Oleko, I. Degutienės ir kitų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar jūs atsiimate, Rimantai? (Balsas salėje) Dėkoju.
Toliau eina, kaip jūs ir sakėte, A. Matulo, J. Oleko ir I. Degutienės, bet čia sena redakcija ir komitetas yra nepritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Lygiai taip pat dar viena R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo redakcija, kuriai komitetas taip pat nėra pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar pritariame komiteto pozicijai bendru sutarimu? Dėkoju. Niekas nereikalauja balsuoti.
Ir dėl 5 straipsnio, senos redakcijos 55 straipsnio pakeitimas, vėl yra Seimo narių R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes pritarė, kaip ir minėjau, A. Matulo, J. Oleko, I. Degutienės ir J. Liesio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju, pritarta. O tolesnės yra susijusios ir nėra prasmės pagal mane balsuoti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, o mes su kolega A. Veryga pasiūlymą atsiimame.
PIRMININKĖ. Jūs paskutinį savo atsiimate. Dėkoju. Taigi motyvai po svarstymo. Už kalbės A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš jau visus motyvus pasakiau, daugiau komentuoti negaliu, tik agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, dėl tokio vėlaus meto tikrai nenorėjau įsileisti į didesnes diskusijas, bet matau tam tikrus teigiamus poslinkius, atsitraukiant nuo tos, mano galva, seniai kritikuotos ir visiškai nepasiteisinusios rotacinės ideologijos, kuria mes gyvenome kelerius metus. Čia Prezidentės iniciatyva siūlyta rotacija, kuri tokios žalos atnešė visoms įtaigoms, kad mes visi matome. Tai kodėl mes nedrįstame galų gale tiesiai šviesiai pasakyti, kad tai visiškai nepasiteisinęs dalykas, ir tiesiog nuosekliai visur tą ir padarykime iki galo taip, kaip buvo.
Čia žingsnis į priekį, bet iš tikrųjų tai yra… Aš todėl ir užsirašiau kalbėti prieš ir susilaikysiu balsuodamas, kad atkreipčiau dėmesį, imkimės galų gale… Jeigu kvailai padarėme, neišmintingai padarėme, tai pataisykime, nes tiek daug žmonių nukentėjo ir mūsų įstaigos, konkursai nevyksta, valstybės tarnyba nukraujavo. Ką mes prisidirbome dėl kažkokios šovusios į galvą idee fixe apie rotaciją? Ta idee fixe atnešė tiek žalos mūsų viešajam sektoriui, tai gal vieną kartą pasakom, na, suklydome ir taisome, visur taisome, kad to neliktų nė padujų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-3163(2) po svarstymo yra pritarta.
18.03 val.
Šeimos kortelės įstatymo Nr. XIII-1406 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4180(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Šeimos kortelės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4180(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, komitetas gruodžio 4 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, apsvarstė Teisės departamento išvadas, kurių daliai nepritarė, daliai pritarė, ir bendru sutarimu patvirtino galutinę šio projekto redakciją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kito komiteto nėra. Gerbiamas Rimantai, jūs užsirašęs dalyvauti diskusijoje, tai prašau pradėti. Jūs pats nenorite? Bet jūs užsiregistravote. Atsisakote, ačiū. Daugiau nėra norinčių diskutuoti. Siūlymų nėra, pataisų nėra. Motyvai už. Gerbiamas Rimantai, prašome. Atsisakote.
Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Šeimos kortelės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 70 Seimo narių ir visi už. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-4180(2) yra pritarta.
18.05 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 91, 92 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4141(2) (svarstymas)
Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4141(2). Kviečiu Audito komiteto išvadą pateikti G. Vaičekauską.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, malonusis Seime, kad teiksitės išklausyti.
Šių metų gruodžio 4 dieną Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4141. Komitetas projektą patobulino ir priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4141(2) ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: prieš ir susilaikiusių nebuvo, už buvo 6. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, diskusijoje dalyvauti niekas neužsiregistravote, motyvų pareikšti nepageidaujate, siūlymų dėl šio projekto neturime. Prašom po svarstymo balsuoti dėl Labdaros ir paramos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 69, prieš nėra ir susilaikė 1. Taigi projektui Nr. XIIIP-4141(2) yra pritarta.
Mieli kolegos, pagrindinę darbotvarkę mes įveikėme, bet liko rezerviniai.
18.07 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1991 (svarstymas)
Imsimės 2 rezervinio klausimo – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1991. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, pagrindinis komitetas apsvarstė ir siūlo projektą atmesti atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. jau galioja socialinio draudimo įmokų „atostogos“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims, taip pat jau yra nustatyti atvejai, kada savarankiškai dirbantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Be to, šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo pakeitimai, susiję su mokesčių ir pensijų sistemos pertvarka. Todėl šis projektas neatitinka įtvirtintų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo principų.
Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pozicija pareikšta. Pasiūlymų nėra. Komiteto pozicija – atmesti.
Motyvai. Prieš kalba V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėčiau pasisakyti prieš komiteto išvadą, nes norėčiau patikslinti. Anksčiau (…) sąvoka buvo galiojanti, nes pagrindinis tikslas buvo skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, kad žmonės, kurie turi darbo santykius, dirba kitame darbe, įregistravę kokį nors kitokį verslą, galėtų nemokėti „Sodros“ mokesčio. Žinoma, pasiekus tam tikrą dydį. Siūlau komiteto nuomonei nepritarti ir dar ieškoti būdų, kaip patobulinti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Man atrodo, komitetas gerai įsigilino į šitą klausimą ir mato. Kadangi jau pasikeitė ir tvarka nuo to laiko, kai čia buvo pateikta, mes tiesiog negalėtume dabar jo įgyvendinti taip, kaip kolega norėtų. Kita vertus, įmokos į socialinio draudimo biudžetą, kaip minėjau, turi būti subalansuotos, tai yra draudimo aksioma. Ši verslo rūšis turi privilegijas prieš kitus ir yra finansuojama tų, kurie moka darbo pajamas. Tai yra neteisinga, negerai, tai prieštarauja baziniams draudimo principams.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, jį pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atmesti. Kas palaikote komiteto poziciją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 23, prieš – 24, susilaikė 25. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicijai atmesti įstatymo projektą nėra pritarta. Tada, gerbiami kolegos, mes turime skirti kitą komitetą. Kokių bus siūlymų? J. Jarutis per šoninį mikrofoną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlyčiau paskirti Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, aš repliką po balsavimo norėjau. Galėčiau?
PIRMININKĖ. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš norėčiau paklausti mūsų komiteto narių valstiečių ir žaliųjų, kurie vienbalsiai pritarė ir balsavo, o dabar vienbalsiai balsuoja kitaip. Kas darosi jūsų galvoms į vakarą? (Plojimai)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad įstatymo projektas perduodamas Biudžeto ir finansų komitetui? (Balsai salėje) Prašom balsuoti, bus ramiau. (Šurmulys salėje)
Balsavo 71: už – 54, prieš – 6, susilaikė 11. Taigi skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas dėl projekto Nr. XIIIP-1921.
Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Tai dar kartą rodo mūsų darbo kokybę. Kad ir kaip kolega čia dabar stengtųsi prakišti tokį įstatymą, pagal dabar jau mūsų visų čia nubalsuotą tvarką jo tiesiog nebus įmanoma realizuoti. Ką mes čia darome? Jeigu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nesupranta socialinio draudimo, tai jūs kitų gal paklauskite ir nesėdėkite krūmuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, argumentai išsakyti. Komitetas dar galės padirbėti, galbūt ir prašviesės.
18.14 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-84) priėmimas
Ir protokolinis nutarimas „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“, projektas Nr. PNP-84. Pristato E. Pupinis. Peticijų komisijos išvada.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Peticijų komisija šių metų lapkričio 27 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo V. Jurgaičio peticiją, priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad antstoliui netenkinus gauto skundo, prašymo ar pareiškimo ir patvarkymo netenkinti skundo, prašymo ar pareiškimo neperdavus teismui, antstoliui būtų skiriama bauda, o tokiam pažeidimui pasikartojus turėtų būti sprendžiama dėl antstolio veiklos licencijos panaikinimo, taip pat pripažinti netekusia galios kodekso 510 straipsnio 4 dalį.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad galiojantis teisinis reguliavimas, susijęs su skundų nagrinėjimo tvarkos laikymosi kontrole, yra tinkamas ir pakankamas. Dėl siūlymo nustatyti, kad už pakartotinį skundą, nagrinėjimo tvarkos pažeidimą asmuo būtų atleidžiamas iš antstolių, pažymėtina, kad tokia sankcija būtų neproporcinga. Drausminės atsakomybės atveju drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių yra pati griežčiausia drausminės nuobaudos rūšis, kuri turėtų būti taikoma už ypač šiurkščius, pasikartojančius antstolio veiklos pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos asmenų teisės ar padaroma didelė žala.
Komisija taip pat nusprendė pasiūlyti Teisingumo ministerijai inicijuoti Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio papildymą nustatant, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami ne tik skundai dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, bet ir prašymai atlikti procesinius veiksmus.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą pakeisti kodeksą, kaip buvo siūloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti Peticijų komisijos išvadai? Dėkoju, pritarta Peticijų komisijos išvadai.
Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nenoriu daryti kokio nors atskiro pareiškimo, bet pirmiausia apeliuoju į Seimo pirmąją vicepirmininkę R. Baškienę, kuri atsakinga už darbotvarkių sudarymą. Nuolatinė tendencija, kuri pasitvirtina artėjant sesijos pabaigai – plūsteli ką tik registruoti įstatymų projektai. Dabar aš pažiūrėjau šios dienos darbotvarkę, mes užkrauname projektais, užkrovėme projektais, kurie ką tik registruoti. Ne pernai, ne užpernai, ne kadencijos pradžioje, ne šios sesijos pradžioje – rugsėjį, spalį, bet iš šiandien svarstytų 29 projektų 19 projektų yra registruoti lapkričio 12 dieną ir vėliau. Tik 10 projektų, maždaug trečdalis, kažkada anksčiau registruoti. Lyg nebūtų registruotų projektų ir taip toliau. Mes mėgstame dirbti ad hoc, priešokiais ir taip toliau. Čia tikrai nenoriu įvardinti konkrečių projektų, bet yra daugybė nebaigtų darbų iš praeities, bet visada Seimo sesijos pabaigą vainikuoja ką tik registruoti projektai. Prisimenu, kažkurią sesiją projektai buvo registruoti gruodžio 17 dieną ir varome iki Kalėdų priimti. Aš tikiuosi, kad šiemet šitoje sesijoje taip nebus. Sakau be kokių konkrečių priekaištų, noriu pasakyti, kad tikrai esama ir praeityje, seniau registruotų projektų.
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Nuoširdžiai dėkoju už pastabas, tačiau turiu atkreipti dėmesį, kad ir šiandien, pavyzdžiui, ministras L. Kukuraitis pateikė įstatymo projektą. Deja, ir gyvenimas diktuoja taip, kad neišvengiamai ministerijos pastebi, kad iki sausio 1 dienos kažką reikia pakeisti. Deja, gyvenimas vėl verčia daryti taip, kaip mes darome. Aišku, džiaugiuosi, kad nebėra skubos, nebėra ypatingos skubos, todėl laikas leidžia susidėlioti. Šios sesijos, kaip ir ankstesnių, gerbiamas kolega, deja, visos darbotvarkės mums nepavyks padaryti. Dar gal planuojamas vienas kitas nenumatytas posėdis. O tie, kuriuos jūs taip vaizdžiai įvardinote ir parodėte, tai susiję arba su biudžetu, arba su įsigaliojimo data. Tai nėra naujiena, kiek mano atmintis, o jūsų dar labiau, leidžia prisiminti, manau, kad visada, deja, tokia praktika buvo. Galbūt ji nėra pati geriausia, bet vėl grįžtu prie to teiginio – gyvenimas diktuoja kai kada daryti tokius veiksmus. Ačiū, kad jūs pastebite.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, nepaisydami grėsmingos darbotvarkės, mes ją sėkmingai įveikėme, ir dar anksčiau nustatyto laiko. Prašom pabaigai registruotis.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
Gruodžio 10 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
Kolegos, gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.