LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 6, 31¹, 39 IR 81 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2085(3)

2023-03-15 Nr. 102-P-9

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jura Ivonaitytė, Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, Valstybės tarnybos politikos grupės patarėja Giedrės Sušinskaitė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus vedėja Egidija Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Gudelevičiūtė, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Darbo teisės grupės patarėja Agnė Nakčerienė, Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos atstovai: Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas, Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir šios sąjungos pirmininkės pavaduotojas Vidmantas Punelis, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas vadovas Saulius Džiautas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15				Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau pažymime, kad projektas teikiamas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu, reg. Nr. XIVP-2066(3), ir jo lydimaisiais įstatymų projektais, tarp jų Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektu, reg. Nr. XIVP-2098(3), kuriais siūloma pertvarkyti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų atlyginimą gaunančių asmenų darbo apmokėjimo sistemą, tačiau vertinamu projektu nėra teikiami atitinkami statutinių valstybės tarnautojų - pareigūnų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo pakeitimai. Nors pagal Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektą statutinių valstybės tarnautojų pareiginėms algoms apskaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas šiame projekte nurodytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1579,4 euro), vertinamame projekte nenumatyta nuo šios datos atitinkamai sumažinti pareigūnų pareiginių algų koeficientų, taigi būtų nustatytas neišbaigtas, nenuoseklus ir neaiškus nuo 2024 m. sausio 1 d. taikytinas pareigūnams darbo užmokesčio teisinis reguliavimas. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai nėra parengti. Be to, projektu nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nors minėtame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta analogišką valstybės tarnautojams taikomą teisinį reguliavimą panaikinti. Taigi pareigūnų darbo užmokesčio teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su bendra valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Manytina, kad atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Mūsų nuomone, statutinių valstybės tarnautojų teisinis statusas, kurį lemia jų atliekamos funkcijos, nėra toks išskirtinis, palyginti su kitais valstybės tarnautojais ir valstybės pareigūnais, kad juo būtų galima pagrįsti visiškai skirtingos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos darbo apmokėjimo sistemos nustatymą.	Pritarti	Komitetas siūlo nustatyti vienodas Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimo datas visoms valstybės tarnybos grupėms, tame tarpe ir statutiniams pareigūnams, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, pateiktam Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2066(3), kuriame siūloma palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2085(3) tobulinti, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymas: nustatyti vienodas Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimo datas visoms valstybės tarnybos grupėms, tame tarpe ir statutiniams pareigūnams, t. y.  nuo 2024 m. sausio1 d .

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                                    Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė