LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-970

 

2021-12-08  Nr. 109-P-60

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

3

8

 

9

 

9

10

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams,  teikiame šias pastabas.

1. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kuria Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnis dėstomas nauja redakcija, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, kuriomis keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, o buvusios 9 ir 10 dalys pernumeruojamos į 10 ir 11 dalis, ir 8 straipsnio 2 dalis, kuria keičiamo įstatymo 18 straipsnis dėstomas nauja redakcija, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktą, projekto 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnį 11 ir 12 dalimis,  projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad išvardinti pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Siekiant, kad išvardinti projektu siūlomi pakeitimai nebūtų panaikinti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 6 straipsnio 3 ir 5 dalims, 8 straipsnio 2 daliai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

6

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra reglamentuojama keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytų subsidijų teikimo „eilė“, todėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „ne eilės tvarka“ nėra aiški. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje minimas Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditų daliai apmokėti, sąrašas, todėl svarstytina, ar neturėtų būti vartojamos tos pačios sąvokos.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

6

 

 

3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas vietoj formuluotės „nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis“ įrašant formuluotę „esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

6

 

 

4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl gautos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą šeimos sąvoką šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, o į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Atsižvelgus į keičiamame įstatyme įtvirtintą šeimos sąvoką, svarstytina, ar subjektų, kuriems paveldėjus būstą nebūtų taikomos subsidijos grąžinimo nuostatos, ratas neturėtų būti praplėstas.

Ši pastaba iš dalies taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 3 punktui, atsižvelgus į tai, kad savininko pasikeitimas dėl registruotos partnerystės sutarties nutraukimo taip pat galėtų būti objektyviai pagrįstu pagrindu netaikyti nuostatų dėl subsidijos grąžinimo.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

6

 

 

5. Pažymėtina, jog turtas (būstas), įsigytas gavus subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gali būti sunaikintas nebūtinai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pavyzdžiui, tuo atveju jeigu turtas (būstas) būtų sunaikintas dėl gaisro, kurį sukėlė tretieji asmenys, o ne gamtos reiškiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad „gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, ką patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu. Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis neturėtų būti papildytina atitinkamomis nuostatomis, apimančiomis atvejus, kai turtas (būstas) sunaikinamas ir (ar) kitaip pažeidžiamas ir tampa nebetinkamas gyventi ne dėl kredito gavėjo kaltės.

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

6

 

 

6. Atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą turtas parduodamas fizinio asmens bankroto procesu metu, siūlytina patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių ,,fizinio asmens bankroto byloje“ įrašyti žodžius ,,fizinio asmens bankroto proceso metu“.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

8

1

 

7. Projekto 8 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje įrašytinas praleistas straipsnio numeris, t. y. po žodžio ,,Pakeisti“ įrašytinas skaičius ,,16“.

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

8

2

 

8. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkto a papunktyje žodis „procentų“ keistinas žodžiu „procentais“.

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

8

4

 

9. Projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 42 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šios straipsnio 4 dalies 2 punkte, neišbraukiami. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte paaiškinama, jog terminas „iki birželio 1 dienos“ nustatytas „iki to paties termino, kuris taikomas turto ir pajamų deklaravimui“. Pažymėtina, jog šiuo atveju aktualus turto ir pajamų deklaravimo terminas yra gegužės 1 (Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į teisės aktais nustatytą turto ir pajamų deklaravimo terminą, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patikslintas.

Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 51 daliai.

Pritarti.

.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

8

8

 

10. Projekto 8 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti šios nuostatos taikymo taisyklių, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip jo nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai 5 metų laikotarpis dar nebūtų suėjęs prašymo pateikimo metu, tačiau sueitų prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat neaišku ir tai, ar ši nuostata būtų taikoma iki jos įsigaliojimo pateiktiems, tačiau dar neišnagrinėtiems prašymams. Projektas tobulintinas šalinant nurodytus neaiškumus.

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

10

 

 

11. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto a papunktyje žodis „procentų“ keistinas žodžiu „procentais“.

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

10

 

 

12. Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnis dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame straipsnyje atsisakytina dalių numeracijos su novela, o straipsnio dalis numeruotina iš eilės.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

11

 

 

13. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinio būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais. Svarstytina, ar šis nuomos mokestis neturėtų būti nustatomas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis, t. y. papildomai atsižvelgiant į  rinkos pataisos koeficientą, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje.

Pritarti.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d.

13

2

 

14. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nustatomos projekto 8 straipsnio 5 dalies, kurioje dėstoma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, įsigaliojimo nuostatos ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio taikymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, siūlytina šias nuostatas išdėstyti atskirose projekto 13 straipsnio dalyse.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

 

 

 

<...>

Siūlau:

Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo sąraše) laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. negali būti ilgesnis kaip 5 metai ir nuo 2026 m. sausio 1 d. negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Tačiau Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo informuoti sąraše įrašytus asmenis ir šeimas dėl galimybės pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Pažymėtina, kad daugelyje savivaldybių šia paramos forma  naudojamasi labai vangiai, tik nedidelis asmenų ir šeimų skaičius naudojasi šia kompensacija, o kai kuriose savivaldybėse (išskyrus Vilniaus ir kitų didmiesčių savivaldybes) yra tik keli asmenys ar šeimos, o gal ir iš viso nėra tokių asmenų ir šeimų.

Atsižvelgiant į Įstatyme nustatytą pasirinkimo principą, į tai, kad savivaldybės administracija privalomai informuoja asmenis ir šeimas dėl galimybės naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, bei į tai, kad asmenys ir šeimos šia paramos forma naudojasi nepakankamai, nors ir yra skiriamas pakankamas finansavimas ir šios kompensacijos nereikia laukti, o galima pasinaudoti iš karto pateikus prašymą, tikslinga Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (Įstatymo redakcija nuo 2026-01-01) patikslinti, nurodant, kad jei asmeniui ir šeimai yra raštu pasiūlyta (suteikta informacija) pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jis netenka teisės į faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Siūlau pakeisti taip:

„2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteiktas socialinis būstas pasibaigus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytam laikotarpiui. ir kuriems savivaldybės administracija nepasiūlė pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į šią kompensaciją pagal šio straipsnio 1 dalį.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

 

 

 

Taip pat siūlau, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą būtų tikslinga papildyti nuostata, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti atvejus, kada savivaldybės būsto pardavimo jų nuomininkams kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektyvius kriterijus (tarkime, namo statybos metai, ar tai yra bendrabučio patalpos, arba gyvenamoji patalpa neturi patogumų ir pan.), siekiant, kad kuo daugiau savivaldybės būstų nuomininkų nusipirktų nuomojamą būstą. Lėšos, pardavus šiuos būstus, naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

3.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

11

 

 

Siūlau tikslinti 21 straipsnį. Savivaldybės ir socialinio būsto nuomos kaina skaičiuojama pagal formules, nurodytas Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. Į šias formules įeina įvairūs dydžiai, kurių dalį tvirtina Registrų centras (šie dydžiai keičiasi kasmet), o dalį tvirtina savivaldybių tarybos.

Todėl šioje dalyje tikslinga nustatyti, kad savivaldybės taryba tvirtina ne patį savivaldybės ar socialinio būsto nuomos mokestį eurais, bet kai kuriuos dydžius, reikalingus atitinkamam nuomos mokesčiui apskaičiuoti

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

4.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

10

 

 

Siūlau iš šios dalies (20 str. 5 d. 2 p. b p.) išbraukti b papunktį, nes Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto b papunktis, manytina, pažeidžia socialinio solidarumo, lygiateisiškumo ir kt. principus. A

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

5.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

10

 

 

Siūlau visiems socialinio būsto nuomininkams, kuriems pajamos viršija nustatytą normatyvą daugiau kaip 25 proc. (pagal Įstatymo projektą – 35 proc.) sudaryti vienodą galimybę išsinuomoti tą patį socialinį būstą kaip savivaldybės būstą terminuotam laikotarpiui pirmaisiais metais taikant rinkos pataisos koeficientą 1,2 kiekvienos savivaldybės tarybos pasirinkimu nuo 1 iki 3 metų, kad nuomininkas galėtų susirasti būstą (analogiškai, kai asmenys yra 3 metams įrašomi į sąrašo priedą)

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

6.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

8

10

 

Siūlau išbraukti „ne rečiau kaip kartą per pusmetį“, nes ne visoms šeimoms ar asmenims reikia socialinių paslaugų, taip pat dauguma socialinio būsto nuomininkų gyvena tvarkingai, naudojasi socialiniu būstu pagal paskirtį, moka nuomos ir kitus mokesčius. Tokių nuomininkų būstus, suprantama, nėra būtinumo apžiūrėti du kartus per metus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybės funkcija, taip pat savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kaip dažnai socialinius būstus apžiūrėti, turi nuspręsti pati savivaldybė, atsižvelgdama į savo savivaldybės būstų situaciją. Be to, savivaldybių administracijos ir taip nuolat tikrina, kaip socialinio būsto nuomininkai vykdo sutartinius įsipareigojimus.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

7.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

8

7

 

Siūlau 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto nekeisti, nes ši nuostata yra galimai diskriminuojanti šeimas, kuriose abu sutuoktiniai augina vaikus. Be to, kaip ir minėta aukščiau, nėra galimybės nustatyti, ar asmuo tikrai vienas augina vaikus. Aiškinamajame rašte pasigendama statistinių duomenų, pvz., kiek savivaldybių sudarytuose sąrašuose yra įrašytų asmenų ir kiek yra įrašytų šeimų, o iš jų kiek yra vienišų motinų ar tėvų, auginančių vaikus. Atkreipiu dėmesį, kad dauguma šeimų, laukiančių socialinio būsto ir yra „vienišos“ mamos su vaikais. Nuostata yra diskriminuojanti ir nesąžininga susituokusių šeimų, kurios augina vaikus, atžvilgiu. Ši siūloma nuostata pažeidžia Įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą – parama būstui išsinuomoti būtų teikiama neužtikrinant asmenų ir šeimų lygybės.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

8.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

8

9

 

Siūlau, kad siūlomos nuostatos dėl Įstatymo 16 straipsnio papildymo 11 dalimi turėtų būti perkeltos į Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, jei šis papildymas iš viso yra tikslingas. Socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, tai jis ir turėtų būti papildytas minimomis nuostatomis.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

9.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

6

 

 

Siūlau išbraukti d papunktį (13 str. 2 d, 4 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą jaunos šeimos apibrėžimą, ne vyresni kaip 36 metų motina ar tėvas, vienas auginantis vaikus, taip pat yra jauna šeima, todėl subsidijos dydis, atsižvelgiant į vaikų skaičių, turi būti visoms jaunoms šeimoms vienodas.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

10.

Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)

2

3

 

Siūlau 9 straipsnio 3 dalies nepripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad socialinio būsto nuomininkas turi sutartyje nustatytų teisių ir pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad nuomos sutartis su socialinio būsto nuomininku nutraukiama dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (išskyrus, jei nuomininkas pats atsisako socialinio būsto nuomos). Tokiu atveju sutartis nutraukiama tik teismo sprendimu. Teismas nenutraukia nuomos sutarties ir nenusprendžia iškeldinti nuomininko ir jo šeimos narių, jei nenustato (suinteresuota šalis neįrodo), kad nuomininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ar negyvena socialiniame būste, jį subnuomoja.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

2

3

 

DĖL LSA NEPRITARIMO LR PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSIMUOMOTI ĮSTATYMO NR. XIII -1218 PAKEITIMO PROJEKTUI

 

   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai derinant Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė daugiau kaip 20 apibendrintų savivaldybių pastabų bei pasiūlymų.

   Norime pažymėti, kad į daugelį pastabų ir pasiūlymų neatsižvelgta, nebuvo organizuojamas savivaldybių specialistų/ praktikų pateiktų pastabų aptarimas ar diskusijos dėl praktiniam darbui netinkamų Projekto nuostatų. Savivaldybės turės įgyvendinti Įstatymo straipsnių pakeitimus, todėl nepritarimas keičiamiems projekto straipsniams kelia pagrįstas abejones dėl šio Projekto tinkamumo.  

Teikiame pagrindines LSA pastabas: 

1. Savivaldybės vienareikšmiškai nepritaria 9 straipsnio 3 dalies pripažinimui netekusia galios ir siūlo  palikti šią nuostatą galioti taikant ją ne tik socialinio būsto, bet ir savivaldybės būsto nuomininkams bei keičiant ribojimo terminą iki 3 metų, taip pat savivaldybių taryboms paliekant teisę terminą trumpinti ar visai jo netaikyti. Siūlome tokią redakciją:

„3. Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio arba savivaldybės būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 53 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.“

 

Argumentai: Nuomos sutartis su socialinio būsto nuomininku nutraukiama tik teismo sprendimu, kai nuomininkas piktybiškai nesilaiko sutartyje nustatytų sutartinių įsipareigojimų (išskyrus atvejus, kai pats nuomininkas atsisako socialinio būsto nuomos). Praktinis darbas rodo, kad tokia nuostata drausmina socialinio būsto nuomininkus, motyvuoja juos integruotis į darbo rinką, mažina piktnaudžiavimą nemokėti skolų už nuomojamą būstą, dirbti nelegaliai. Svarbu, kad savivaldybių  tarybos turi galimybę lanksčiai reaguoti į realią situaciją ir gali Įstatyme nustatytą terminą trumpinti ar jo netaikyti. Asmenys ir šeimos, iškeldinus juos iš socialinio būsto, turi teisę naudotis kitomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis, pvz., būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, gali nuomotis savivaldybės būstą bendrabutyje, apsigyventi nakvynės namuose ar pan. Todėl asmuo, praradęs teisę į socialinio būsto nuomą, teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nepraranda.

Savivaldybių nuomone, nelikus šios sąlygos Įstatyme, nuomininkai piktnaudžiautų skiriama parama, suteiktomis teisėmis ir piktybiškai nesilaikytų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Dažnai pasitaikantys nuomos sutarčių pažeidimai yra susiję su nuomininkų skolomis už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Praktika rodo, kad įsiskolina net ir tie asmenys, kurie gauna valstybės skiriamas pinigines išmokas, bet panaudoja jas kitiems tikslams. Tokie  gyvenimo įgūdžiai yra perduodami ir šeimose augantiems vaikams. Todėl savivaldybės siūlo sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir ieškoti kitų būdų, skatinančių nuomininkus atsakingiau žiūrėti į energijos taupų vartojimą, savivaldybės turto priežiūrą ir savalaikį atsiskaitymą už paslaugas. Kai kurios savivaldybės pateikė siūlymus, pvz. susieti socialinio būsto skyrimą su jo išlaikymui skiriama pinigine parama.

Savivaldybės akcentuoja ir kitą praktikoje išryškėjusią problemą, kad iki šiol nėra sprendžiamas savivaldybės būstų nuomininkų skolų klausimas. Praktika rodo, kad dažnai nėra galimybės šias skolas išieškoti iš skolininkų ir jos tampa komunalinių paslaugų teikėjų nuostoliais. Komunalinių paslaugų teikėjai jau kuris laikas kelia klausimą dėl skolų padengimo iš savivaldybių biudžeto lėšų. Pvz. Elektros tiekimo srityje valstybės valdoma įmonė, kai negali išsiieškoti skolų iš nuomininkų, duoda savivaldybes į teismą ir skolos už elektros tiekimą yra priteisinėjamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Todėl siūloma vadovaujantis lygiateisiškumo ir proporcingumo principais ir šią nuostatą taikyti vienodai visoms savivaldybės būsto fondo sutartims.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

6

 

 

2. Savivaldybės nepritaria 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte įrašytam d. papunkčiui ir siūlo jį  išbraukti.

Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti didesnę (30 proc.) valstybės remiamo kredito subsidiją vaikus auginantiems vienišiems tėvams. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įrašyta visa eilė ir kitų išskirtinių lengvatų, numatytų vienišiems tėvams: didesnė valstybės remiamo kredito subsidija, teisė be eilės nuomotis socialinį būstą (Įstatymo 16 str. 8 d. 7 p. pakeitimas), vienišiems tėvams numatomos skirtingos pajamų ribos išbraukiant asmenis iš socialinio būsto laukiančiųjų sąrašų (16 str. 4 d. 2 p. b p. p.), nutraukiant savivaldybės būsto nuomos sutartis (Įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. pakeitimas),  taikomos skirtingos nuomos mokesčio nustatymo sąlygos (Įstatymo 20 str. 8 d. 4 p.), todėl siekdami nesikartoti, nepritarimo priežastis toliau nurodysime kompleksiškai visiems šiems punktams.

Savivaldybės nepritaria tokiai iniciatyvai - ši nuostatą neskatintų žmonių tuoktis ir kurti ilgalaikių santykių. Atvirkščiai, minėtos nuostatos skatina poras sąmoningai nesituokti ar nutraukti santuoką. Savivaldybės pateikia palyginimą:  2 vaikus auginanti šeima, kurioje vienam sutuoktiniui yra 36 metai, teisės į valstybės remiamo būsto kredito dalies subsidiją visai neturi,  tačiau nutraukus santuoką, tokia šeima galėtų gauti iki 26,1 tūkst. Eur negrąžintiną kredito subsidiją. Pažymima, kad  santuokos nutraukimas ar sąmoningas jos nesudarymas leistų be eilės nuomotis socialinį būstą, išvengti tam tikrais atvejais išbraukimo iš sąrašų, būsto nuomos sutarties nutraukimo, mokėti ženkliai mažesnį nuomos mokestį, dėl pajamų padidėjimo netekus teisės į nuomą socialinio būsto nuomos sąlygomis.

Savivaldybės akcentuoja, kad mažas pajamas turinčių asmenų tarpe itin paplitusi gyvenimo nesusituokus praktika. Atkreipiame dėmesį į ankstesnę savivaldybių praktiką, kuomet skiriant piniginę paramą, buvo vadovaujamasi vienišo asmens statusu. Tuomet savivaldybės gaudavo daugybę gyventojų skundų dėl neteisėtos socialinės piniginės paramos skyrimo formaliai nesusituokusiems, bet bendrą ūkį vedantiems asmenims, kaip vienišiems auginantiems vaikus. Problema buvo  sėkmingai išspręsta tik atsisakius piniginės paramos skyrimo pagal vienišo vaikus auginančio asmens statusą. Praktikoje bendro ūkio buvimą įrodyti yra labai sudėtinga, įrodymų rinkimas sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą, todėl dažni atvejai kuomet slepiamas faktas, kad realiai asmuo ne vienas augina vaiką (vaikus). Savivaldybių nuomone, tokia nuostata nėra socialiai teisinga, ji pažeidžia  lygiateisiškumo principą ir kitų asmenų teises laukiant socialinio būsto. Savivaldybės akcentuoja, kad santuokoje gyvenančios šeimos (kaip ir visi kiti asmenys turintys teisę į socialinio būsto nuomą, bet nepatenkantys į Įstatymu apibrėžtą plačią asmenų grupę, kuriems būstas nuomojamas be eilės) ilgą laiką neturės galimybės sulaukti socialinio būsto nuomos pasiūlymo, nes turinčių teisę nuomotis be eilės bus daugiau nei būsto nuomos pasiūla, o atsilaisvinę būstai bus nuomojami tik asmenims be eilės. Tikėtina, kad turinčių teisę nuomotis būstą be eilės formuosis naujos eilės, todėl bus užgožiama galimybė sulaukti būsto nuomos į šią grupę nepatenkantiems asmenims.

LR Vyriausybės programoje numatoma vienišiems tėvams sudaryti palankesnes socialinio būsto nuomos sąlygas, didinti paramos būstui adekvatumą, tačiau Projekte siūlomi pakeitimai  neturėtų mažinti būsto prieinamumo ir adekvatumo kitoms socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms: neįgaliesiems, našlaičiams, jaunoms šeimoms ir kt. 

Siūlomas pakeitimas nesiderina ir su Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuo 2024 metų socialinio būsto nuomos eilėje būtų laukiama ne ilgiau kaip 5 metus ir ne ilgiau kaip 3 metus nuo 2026 metų.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

6

 

 

3. Savivaldybės siūlo 13 straipsnio 8 dalies 4 punktą išdėstyti nauja redakcija:

„4) šeimoms, kurios nori perleisti už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje arba tinkamą būstą kitoje savivaldybėje, kai būstas yra per mažas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytą būsto naudingąjį plotą, tenkantį vienam šeimos nariui, arba pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jei šeimoje yra minėtame punkte nurodyti asmenys“;

Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, jog anksčiau nei per penkerius metus perleidus už kreditą išsigytą būstą kitų asmenų nuosavybėn, valstybės suteikta subsidija turi būti sugrąžinta, netaikoma šeimoms, kurios būstą keičia į didesnį, kai būstas yra per mažas pagal Įstatyme nustatytus būsto ploto normatyvus.

 Savivaldybės nepritaria pateiktai formuluotei ir pažymi, kad tokie atvejai praktikoje itin reti. Dažniausiai šeimos būsto įsigijimui ima kreditą, kurį reikia grąžinti per 20 ar daugiau metų, numato galimą šeimos didėjimą ir įsigyja pakankamo dydžio būstą. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai šeimos tampa mobilesnės ir lengviau keičia gyvenamąją vietą susiradus naują darbą. Savivaldybėms nesuprantama, kodėl tokiais atvejais Įstatymu siekiama šiuos žmones bausti, reikalaujant jiems grąžinti gautą subsidiją, į kurią jie turėjo teisę gavimo metu, o ne palaikyti tuos, kurie siekia daugiau uždirbti ir geba gerinti turimą būstą. Tokiais  atvejais neteikiama papildoma parama, nepatiriama jokių papildomų išlaidų, todėl neaišku, kodėl reikalaujama iš žmonių grąžinti teisėtai gautą subsidiją.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

8

2

 

4. Siūloma  nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkto naujam b papunkčiui, jį išdėstant nauja redakcija ir paliekant  lengvatą neįgaliems asmenims:

 „b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų.“

Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama numatyti išskirtines išbraukimo iš socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašų sąlygas vaikus auginantiems vienišiems tėvams.

Savivaldybės, kaip buvo rašyta anksčiau, iš esmės nepritaria lengvatų numatymui pagal santuokos sudarymo ar nesudarymo kriterijų/ požymį. Šis pakeitimas neatitinka siūlomo Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto pakeitimo, kuriame numatoma, kad vieniši tėvai turės teisę į socialinio būsto nuomą be eilės, neįrašant jų į socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašus, todėl nuostatos apie šių asmenų išbraukimą iš sąrašų yra perteklinės.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

15.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

8

5

 

5. Savivaldybės nepritaria 16 straipsnio 7 dalies pakeitimui ir siūlo jį išbraukti.

Argumentai: Pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos tvarką ir perduoti šią funkciją SADM ministrui.

Savivaldybės pažymi, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p.), kurią atliekant savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šios funkcijos atlikimą. Vykdant savarankiškąsias funkcijas savivaldybių veiklą sąlygoja įstatymu nustatyti reikalavimai ir tvarka, tačiau skirtingai nuo valstybės perduotų savivaldybėms valstybinių funkcijų, negali riboti valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Nepriimtina, kad Projekte norima apriboti savivaldybių tarybų sprendimų priėmimo teises, jas panaikinant arba perduodant Socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

 Savivaldybių tarybų teisių perdavimas ministrui prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui.  Atlikdamos savarankiškąsias funkcijas savivaldybėms turi būti užtikrinta Konstitucijoje numatyta kompetencijos teisė, vykdant įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais turėti sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, atitinkamai prisiimant atsakomybę už funkcijos vykdymą. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės skiriasi savo gyventojų sudėtimi, socialine situacija ir socialinio būsto fondų dydžiais, todėl savivaldybės geriausiai gali užtikrinti vietos bendruomenės interesus atitinkantį savivaldybės būsto fondo valdymą.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

16.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

8

6

 

6. Siūloma nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies pirmosios pastraipos pakeitimui ir palikti galioti esamą šios pastraipos redakciją.

Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos į sąrašus neįrašytiems asmenims tvarką.

Savivaldybių nuomone, tokia nuostata riboja savivaldybių teisėtą savarankiškumą vykdant savarankiškąsias funkcijas, todėl yra netinkama.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

17.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

8

7

 

7. Siūloma nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto pakeitimui, paliekant galioti esamą šio punkto redakciją.

Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti vaikus auginančių vienišų tėvų teisę be eilės išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą,

Nepritariama tokiai iniciatyvai dėl anksčiau įvardintų priežasčių, suponuojančių lygiateisiškumo principo nesilaikymą.

 

 

18.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

8

9

10

 

8.  Siūloma  nepritarti Įstatymo 16 straipsnio naujai 11 daliai ir 12 daliai ir siūloma jas  išbraukti.

Argumentai: Siūlomais pakeitimais norima socialinio būsto nuomos laukiantiems asmenims numatyti išskirtinį socialinių paslaugų planavimą bei organizavimą. Analogišką socialinių paslaugų teikimo išskirtinumą siūloma įteisinti socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims Įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje, papildomai numatant privalomą socialinių būstų lankymą ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Be to, įrašoma nuostata, kad socialinis būstas laikomas naudojamu ne pagal paskirtį, jei jame nuolat (ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) gyvena asmenys nenurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje.

Nepritariama šioms nuostatoms, nes savivaldybių praktika aiškiai parodė, kad realiai šių nuostatų įgyvendinti nėra galimybių. Pvz. Kauno m. savivaldybė, siekdama išimtinai teikti socialines paslaugas socialinio būsto nuomotojams, susidūrė su problema, kad 90  proc. tokių asmenų atsisako socialinio darbo organizatoriaus paslaugų bei siūlomų socialinių paslaugų. Teikiant socialinę pagalbą, prievartos negali būti, todėl ši nuostata realiai neįgyvendinama. Savivaldybės pažymi, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu savivaldybėse socialinės paslaugos teikiamos visoms socialinėms grupėms pagal įvertintą poreikį. Analogiškai veikia ir užimtumo tarnyba, teikianti asmenims pagalbą įsidarbinant.

Socialinių būstų lankymas ne rečiau kaip kartą per pusmetį taip pat yra sunkai įgyvendinamas - tai parodė Panevėžio miesto ir kitų savivaldybių darbo patirtis. Savivaldybėms šiam darbui  prireiktų didelių papildomų finansinių bei  žmogiškųjų  išteklių. Savivaldybės akcentuoja, kad savivaldybių tarybos yra suinteresuotos rūpintis turimais būstais, todėl joms turi būti suteikta teisė ir atsakomybė taikyti nuomojamo būsto valdymo priemones ir pagalbos žmonėms būdus pagal  įvertintus  žmonių poreikius. 

Siūlomas ne pagal paskirtį naudojamo būsto apibrėžimas neatitinka esamo teisinio reguliavimo nuostatų, nes socialinio būsto nuomininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę apgyvendinti nuomojamose būstuose sutuoktinius, sugyventinius, nepilnamečius vaikus, savo ir sutuoktinio ar sugyventinio tėvus ir kitus asmenis su kuriais ne mažiau kaip vienerius metus veda bendrą ūkį. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu apgyvendinti asmenys nėra nurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje jos sudarymo metu, o dėl tokių asmenų apgyvendinimo socialinio būsto nuomos sutartis nėra ir neturi būti keičiama. Todėl Projektu siūloma nuostata yra realiai neįgyvendinama.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

19.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

10

 

 

9. Siūloma nepritarti Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies naujam 5 punktui ir jį išbraukti.

Argumentai: Pakeitimu siekiama nustatyti, kad 6 mėnesių skolą už komunalines paslaugas  turintys nuomininkai keldinami iš socialinio būsto tik tuomet, kai jie atsisako socialinės pagalbos pagal galimybes dalyvauti darbo rinkoje ar užsiimti kita veikla, kurią vykdant gaunama pajamų, ar gali būti padidintos gaunamos pajamos. Savivaldybės nepritaria šiai nuostatai, nes visiškai  neaiškus jos praktinis įgyvendinimas. Neaišku, kaip reikėtų elgtis savivaldybei, jei asmuo formaliai pagalbos neatsisako, jei visos siūlomos įsidarbinimo galimybės jam yra netinkamos.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

20.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

10

 

 

10. Siūloma  20 straipsnio 6 dalį išdėstyti  nauja redakcija:

„6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu., jeigu asmuo ar šeima nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi kito būsto ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų;

2) asmuo yra neįgalusis arba šeimoje yra neįgaliųjų;

3) šeima augina tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“.

Argumentai: Pakeitimu siekiama panaikinti galimybę savivaldybių tarybų nustatytais atvejais likti gyventi buvusiame socialiniame būste mokant didesnį (rinkos kainai artimesnį) nuomos mokestį asmenims ar šeimoms, kurių pajamos viršija socialinio būsto nuomininkams nustatytas ribas, bet asmuo ar šeima neturi kito tinkamo būsto. Siūloma padidinti minėtas socialinio būsto nuomininkams nustatytas pajamų ribas, tačiau jas viršijant, iškeldinimas iš savivaldybės būsto jau neturi alternatyvos, išskyrus neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas ir asmenis, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau 5 metų.

Savivaldybių nuomone, šios nuostatos riboja savivaldybių savarankiškumą ir teisę savivaldybių taryboms priimti labiausiai vietos bendruomenės poreikius tenkinančius sprendimus. Be to,  naujai nustatomos (padidinamos) ribos yra vis tiek per žemos, kad asmenys turėtų lengvai prieinamą galimybę apsirūpinti būstu ne prastesniu už turėtą socialinį būstą. Pvz., Vilniuje gyvenantis vienas asmuo socialinį būstą privalės atlaisvinti, kai jo mėnesio pajamos pasieks 737 Eur, o trijų asmenų šeima, kai jos pajamos pasieks 1311 Eur per mėnesį. Mažesnėse savivaldybėse šios ribos dar mažesnės, atitinkamai 641 Eur ir 1153 Eur per mėnesį. Tokie  reikalavimai skatins žmones dirbti nelegaliai ar geriau atsisakyti dalies pajamų, bet gyventi savivaldybės būste. Nuoma rinkoje nėra stabili, o kai kuriose savivaldybėse ji sunkiai prieinama, todėl žmonėms nebus tikslinga siekti uždirbti daugiau, bet atitinkamai daugiau išleisti sprendžiant dažno persikraustymo ir nuomos rinkoje problemas. Įstatymas neturėtų sudaryti piktnaudžiavimo paskatų. Atkreipiamas dėmesys, kad ženkli dalis savivaldybės būstų jau dabar yra nuomojama ne socialinio būsto sąlygomis, mokant rinkos kainai artimą nuomos mokestį. Šių nuomininkų pajamų niekas netikrina ir nuomos sutarčių su jais nenutraukinėja, todėl kitokių standartų taikymas socialinio būsto nuomininkams neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, todėl toks reguliavimas nėra tinkamas.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

21.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)

10

 

 

11. Siūloma nepritarti 20 straipsnio  7 daliai,  20 straipsnio 8 dalies  punktui ir juos išbraukti.

Argumentai: Siekiama nustatyti, kad prieš nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartis, asmenims savivaldybė planuoja ir organizuoja socialinę pagalbą bei padeda asmeniui ar šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas ar išsinuomoti būstą rinkoje, jei asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai. Savivaldybėms neaišku, ką reiškia Įstatymo nuostata „jei asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai“, kokie tokio galėjimo ar negalėjimo kriterijai? Savivaldybės  atkreipia dėmesį, kad  tikėtina, jog asmens ar šeimos pajamos sudarys galimybę persikelti į kitą būstą tik reikšmingai pabloginant gyvenimo sąlygas, todėl gali būti, kad pagalbos susirandant naują būstą prievolės savivaldybėms numatymas Įstatyme gali tapti priežastimi ginčyti nuomos sutarčių nutraukimą teismuose motyvuojant poreikius tenkinančios pagalbos nesuteikimu. .

Nepritariama siekiui nustatyti, kad vaikus auginantiems vienišiems tėvams, gyvenantiems savivaldybės nuomojamuose (ne socialiniuose) būstuose nebūtų taikomas rinkos nuomos mokestis, kuris yra taikomas kitiems savivaldybės būstų nuomininkams. Lengvatos neturėtų būti numatomos tik pagal santuokos sudarymo ar nesudarymo požymį.

 Savivaldybės pritaria šiems Projekto pakeitimams: 8 straipsnio 2 punkto a papunkčio pakeitimui; 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimui; 10 straipsnio 2 punkto pakeitimui; 11 straipsnio 4 dalies pakeitimui; 12 straipsnio pakeitimui; 13 straipsnio pakeitimui, išskyrus 2 dalies 4 punkto d papunktį ir 8 dalies 4 punktą; 14 straipsnio pakeitimui; 16 straipsnio pavadinimo pakeitimui; 16 straipsnio 4 dalies 2 pakeitimui, išskyrus b papunktį; 16 straipsnio papildymui 41 dalimi; 16 straipsnio papildymui 42 dalimi; 16 straipsnio 8 dalies 10 punkto pakeitimui; 18 straipsnio 1 dalies pakeitimui; 20 straipsnio pakeitimui, išskyrus 5 dalies 2 punkto b papunktį, 5 punktą, 6 dalį, 7 dalį ir 8 dalies 4 punktą; 21 straipsnio pakeitimui; 25 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimui.

 Tikimės, kad bus atsižvelgta į savivaldybių specialistų pateiktas pastabas bei  argumentus. Manome, būtų tikslinga grąžinti Projektą tobulinimui,  sudarant galimybę išdiskutuoti neaiškias,  praktiniam  darbui netinkamas nuostatas ir  bendradarbiaujant priimti tinkamiausius sprendimus. 

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-970 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Antanas Čepononis, Valius Ąžuolas.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Mykolas Majauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė