LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 35  IR 35¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-09-14 Nr. XIIIP-1939(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projektu siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistinės (kurias gali steigti visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos), ne tik aprūpina šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau gali vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.

Pirma, teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema, pagal kurią galima būtų išskirti visuomenines vaistines, t.y. vaistines, kuriose parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, bei ligoninių vaistines, kurios aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei išimtinai tose įstaigose stacionariai gydomus ligonius. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą, ligoninių vaistinės steigiamos tam, kad užtikrintų tinkamą ligoninių stacionare gydomų ligonių gydymą, kurio neatimama sudėtinė dalis yra ir šių ligonių aprūpinimas vaistiniais preparatais bei sąlygų tinkamam jų vartojimui užtikrinimas. Ligoninių vaistinių veiklos pobūdis lemia tai, kad vaistiniai preparatai neišduodami (neparduodami) stacionare negydomiems asmenims. Preziumuojama, kad ligoninių stacionare negydomi asmenys, įsigydami vaistinius preparatus patys asmeniškai, turi gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomeninėse vaistinėse suteikia vaistininkas. Kadangi ligoninių vaistinėse farmacinė paslauga gyventojams neteikiama, tai lemia, kad ligoninių vaistinėms, jų patalpoms, įrengimams keliami mažesni reikalavimai nei visuomeninėms bei universitetų vaistinėms, teikiančioms farmacines paslaugas gyventojams ir kitiems asmenims, nevykdantiems asmens sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu norima tiesiog suniveliuoti ligoninių vaistinių bei visuomeninių vaistinių vykdomą veiklą, kas iš esmės lemtų ligoninių vaistinių veiklos specifiškumo panaikinimą, nes joms turėtų būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomeninėms vaistinėms.

Antra, nustačius, kad ligoninės vaistines gali steigti visos be išimties asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančios įstaigos, „ligoninės vaistinės“ sąvoka ne tik netenka prasmės, tačiau iš dalies tampa netgi klaidinanti.

Trečia, priėmus siūlomą pataisą, liktų neaišku, koks kokybinis (specifinis) kriterijus įgalintų atskirti visuomenines vaistines, skirtas aptarnauti visus be išimties gyventojus, nuo ligoninių vaistinių, kurios taip pat įgytų tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė galėtų parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi šiuo metu galiojančiame įstatyme tam tikras specifinis ligoninės vaistinės požymis (t.y. aiškiai ribotas ir apibrėžtas gyventojų, kurie galėtų būti aptarnauti ligoninės vaistinėse, ratas) nustatytas, tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas visuomenės bei ligoninių vaistinių specifiškumą iš esmės lemtų nebe vykdoma veikla, o steigėjas.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad LNSS priklausančių biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas lemia jų veiklos valstybinį finansavimą, t.y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė, ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą bei lėšas tinkamam šių įstaigų funkcijų vykdymui bei jų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios vykdytų betarpiškai su jų teikiamomis viešosiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusią farmacinę veiklą, t.y. verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, pagal kurį valstybės išlaikomi subjektai imtų dalyvauti esamoje farmacinėje rinkoje nevienodomis (geresnėmis) sąlygomis nei privatūs subjektai, yra proporcingas ir būtinas.

Departamento direktorius                                                                                           Andrius Kabišaitis

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic@lrs.lt

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis@lrs.lt