2018-05-15
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO nR. viii-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xIIIP-1596
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1 priedas |
Argumentai: Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Visos minėtos valstybės valdžios institucijos turi jų paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai (įstatymų leidžiamajai, įstatymus vykdomajai ar vykdančiai teisingumą) ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas). Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės vykdoma politika – tai šių valstybės valdžios institucijų kompetentinga veikla, skirta atitinkamiems reikšmingiems tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti. Šiame politinės valdžios lygmenyje priimtų sprendimų sėkmę sąlygoja įvairūs veiksniai, bet visais atvejais ypač svarbus vaidmuo tenka būtent šiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų korpusui. Pagal valstybės tarnybos konstitucinę sampratą <...> valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Seimui pavestų konstitucinių įgaliojimų vykdymą ir svarbą, taip pat Seimui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį bei tenkančią atsakomybę už tų funkcijų tinkamą vykdymą, užimamų pareigybių ypatumą, valstybės tarnautojų profesinį lygį, kvalifikaciją, nėra konstitucinio pagrindo šios institucijos funkcijas įgyvendinti padedantiems valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientus prilyginti prie vykdomosios valdžios institucijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų. Siekiant efektyvesnės ir kokybiškos įstatymų leidybos, taip pat vykdomosios valdžios parlamentinės kontrolės Seimas kaip institucija, taip pat Seimo kanceliarija turi išlaikyti ir pritraukti labiausiai kompetentingus ir patyrusius valstybės tarnautojus. Pasiūlymas: Projekto 1 priedą išdėstyti taip:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teikia
Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė
Guoda Burokienė