LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553

 18, 26 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-338

2021-03-17  

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Agnė Bilotaitė, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė,  Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministro Vyriausioji patarėja Rasa Kiūdytė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas       Vytautas Valentinavičius, Respublikos Prezidento patarėja Simona Vilkelytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-15	1	1		Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:                 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nereikėtų atskleisti formuluotės „papildomai pasitikrinusiems“ turinį, t.y. iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, ar tam tikrose darbų ir veiklų srityse dirbantys darbuotojai turėtų kartą kažkuriuo metu papildomai pasitikrinti, ar, vis dėlto, preziumuojama, kad darbuotojai turėtų paskui ir toliau periodiškai tikrintis, kas, atsižvelgiant  į siūlomo reguliavimo tikslą, mūsų manymu, būtų logiška. Jei siekiama nustatyti galimą periodišką darbuotojų tikrinimąsi, nuostata turėtų būti patikslinta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1^1 dalies, kurioje taip pat numatytas vienkartinis sveikatos pasitikrinimas.	Pritarti
		1			Atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminiais teisės aktais negalima aiškinti ir (ar) plėsti įstatyminių normų turinio bei į tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ne savo nuožiūra turi priimti sprendimus dėl įstatymo taikymo apimties, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1^1 dalyje siūlome aiškiau apibrėžti kriterijus, pagrindus ar sąlygas, kuriems esant Nacionalinis visuomenės sveikatos centras būtų įgaliotas nustatyti tam tikro rato darbuotojų (tenkinančius nurodytus pagrindus ar sąlygas) privalomą sveikatos pasitikrinimą dėl užkrečiamos ligos.	Pritarti
		1			Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje brauktini žodžiai „arba darbdavio lėšomis“, nes siūloma formuluotė klaidingai suponuoja, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, gali būti apmokami ir darbdavio lėšomis. Pažymėtina, kad pirmajame keičiamos dalies sakinyje jau įtvirtintas imperatyvas, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, todėl antrojo sakinio nuostata, numatanti, kad išlaidos už papildomus sveikatos patikrinimus (kurie, savo ruožtu, taip pat matyt iš dalies bus periodiniai) darbdavio lėšomis ne turi būti, o gali būti apmokamos, yra netiksli ir klaidinanti. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome papildyti šios dalies pirmąjį sakinį jame numatant, kad darbdavys apmoka ne tik periodinius, tačiau ir papildomus sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamos ligos. Taip išdėsčius pirmąjį sakinį, o antrajame sakinyje išbraukus žodžius „arba darbdavio lėšomis“, tiesiog būtų įtvirtinta speciali norma, numatanti, kad tam tikrais Vyriausybės nustatytais atvejais papildomo darbuotojų sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamos ligos išlaidos galės būti apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (t.y. ne darbdavio, kaip numatyta pirmajame sakinyje). Jeigu būtų neatsižvelgta į šią pastabą, antrąjį sakinį reikėtų tikslinti ir jį dėstyti taip: „Darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, apmokami darbdavio arba gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka“.	Pritarti
		1			Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus ir įvertinus tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau nei pusę keičiamo įstatymo 18 straipsnio sudėtinių dalių, siūlytina visą 18 straipsnį dėstyti nauja redakcija.	Pritarti
					Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, siūlytina įstatymo projektą papildyti straipsniu, numatančiu vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, iki kurios institucijoms, rengiančioms poįstatyminius teisės aktus, būtų sudaryta galimybė parengti ir patvirtinti šiuos teisės aktus. Be to, atskira šio straipsnio dalimi, institucijos turėtų būti įpareigotos tokius teisės aktus priimti.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	V.Klioc S.Laurynaitienė R.Vaičiulis I.Jankauskienė L.Junda S.Raicevičius V.Pundzevičius V.Lukoševičius V.Radavičius B.Vieraitytė A.Vieraitytė				Išreiškia nepritarimą teikiamam įstatymo projektui dėl privalomo Covid-19 testavimo. Privalomas testavimas, pareiškėjų teigimu,  yra antikonstitucinis aktas prieš žmogų, nes žmogaus asmuo yra neliečiamas ir be jo sutikimo negali būti atliekami medicininiai ar moksliniai eksperimentai, todėl visi, kurie balsuos už tokį įstatymą/įstatymo pakeitimą, tiesiogiai pažeis priesaiką, lygių galimybių įstatymą, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Prašo balsuoti PRIEŠ teikiamą Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo NR. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-338.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kontrolierių įstaiga				Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 19¹ ir 19^2straipsniais, siekdama, kad teisinis reglamentavimas nesudarytų prielaidų žmogaus teisių ir laisvių nepagrįstų suvaržymų rizikai, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553  18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-338 (toliau – Projektas) bei teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. Visų pirma Seimo kontrolierius pažymi, jog pirmiausia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad teisės aktais suteiktais įgaliojimais žmogaus teisės ir laisvės nebūtų varžomos labiau, negu tai būtina teisėtiems tikslams pasiekti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta, jog nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais atvejais, esant būtinybei demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, valstybės institucijos turi teisę apriboti naudojimąsi tam tikromis asmens teisėmis, tačiau šie apribojimai negali būti taikomi jokiems kitiems tikslams negu tie, kuriems jie įvesti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad taikomos žmogaus teisių ribojimo priemonės turi būti būtinos demokratinės visuomenės siekiamam tikslui įgyvendinti, t. y., atitikti neatidėliotiną socialinį poreikį, proporcingos siekiamam teisėtam tikslui, o nurodytos institucijų priežastys priemonių taikymui turi būti pagrįstos, tinkamos ir pakankamai motyvuotos[1]. Seimo kontrolierius palankiai vertina Projekto rengėjų sprendimą atsisakyti pirminio Projekto varianto, pristatyto 2021 m. kovo 8 d. Vyriausybės posėdyje, nuostatų, susijusių su asmeniui taikomu būtinuoju (privalomuoju) ištyrimu, kurios sukėlė abejonių dėl taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui įgyvendinti. Vis dėlto, siekiant išvengti galimo darbdavio piktnaudžiavimo įstatymu įtvirtintomis priemonėmis bei apsaugoti darbuotojo teisėtus interesus taip pat atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo suformuluotą praktiką, kad griežčiausiosios taikomos priemonės turėtų būtų proporcingos, individualizuotos ir taikomos tik išimtinais atvejais, kai yra išnaudojamos švelnesnės priemonės, siūlytume keičiamo 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip, kad darbuotojui pirmiausia, pagal galimybes, būtų siūloma dirbti nuotoliniu būdu iki dienos, kai jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba jį perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą ir tik išnaudojus šias galimybes darbdavys galėtų prieš darbuotoją panaudoti griežčiausią priemonę – nušalinimą nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio. Seimo kontrolieriaus nuomone, atsižvelgus į pirmiau pateiktą vertinimą Projektu pateikti pasiūlymai būtų subalansuoti, proporcingi bei atitiktų šalies tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.	Pritarti

            5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: - .

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

-  iš esmės pritarti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo  įstatymo projektui Nr.XIVP-338

 - siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento  bei Seimo kontrolierių įstaigos pastabas.

7. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –1, susilaikė – nėra.

8. Komiteto paskirti pranešėjai:  Tomas Vytautas Raskevičius .

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Tomas Vytautas Raskevičius

---

[1] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Halford prieš Jungtinę Karalystę, 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimas byloje Uzun prieš Vokietiją.