LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 11 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 77, 170 IR 492 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 77, 170 ir 492 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų parengimą paskatino tarp nepilnamečių, įskaitant mažamečius, masiškai plintantis elektroninių cigarečių vartojimas ir praktikoje kylančios veiksmingo atsakomybės taikymo problemos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje 2023 m. rugsėjo 25 d. paskelbtas pranešimas, kuriame akcentuojama, kad rūkymo paplitimas tapo šiandienos pasauline epidemija. Kaip rodo tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, ypač išpopuliarėjo elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako gaminių vartojimas tarp jaunų asmenų. Didėjantį vartojančių elektronines cigaretes jaunuolių skaičių lemia daugelis veiksnių, vienas jų – vyraujanti jaunimo nuostata, kad elektroninės cigaretės nekenksmingos sveikatai, tačiau tai netiesa. Elektroninės cigaretės yra žalingos, jose yra toksinių ir sveikatai labai žalingų medžiagų. JAV Širdies asociacijos pareiškime (2022 m.) teigiama, jog moksliniai tyrimai rodo, kad elektroninių cigarečių sudėtyje gausu įvairių termiškai neatsparių organinių dalelių, kurios kaitinant skyla į toksines medžiagas – stiprius kvėpavimo takų dirgiklius ir žinomus kancerogenus. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) pripažįsta, kad nors elektroninių cigarečių ilgalaikis poveikis dar nėra gerai ištirtas, atlikti tyrimai rodo žalingą jų poveikį širdžiai ir plaučiams. PSO duomenimis, niekada nerūkę nepilnamečiai, vartojantys elektronines cigaretes su nikotinu, yra du kartus dažniau linkę vėlesniame gyvenimo etape pradėti rūkyti tabako cigaretes (plačiau žr. https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/sam-kviecia-atkreipti-demesi-i-el-cigareciu-zala).

Lietuva taip pat gerokai viršija Europos mokyklų alkoholio ir narkotikų vartojimo tyrime (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) (toliau – ESPAD) dalyvaujančių šalių vidurkį pagal šiuos rodiklius: naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų (Lietuvos rodiklis siekia 7 proc., ESPAD šalių vidurkis – 4 proc.), rūkiusiųjų elektronines cigaretes (Lietuvos rodiklis siekia 65 proc., ESPAD šalių vidurkis – 40 proc.), mokinių, kurie būdami 13 metų ar jaunesni surūkė pirmąją cigaretę (Lietuvos rodiklis siekia 33 proc., ESPAD šalių vidurkis – 18 proc.) ir pirmąją elektroninę cigaretę (Lietuvos rodiklis siekia – 19,5 proc., ESPAD šalių vidurkis – 11 proc.).

Ypač neigiamas su tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių apyvarta susijusias tendencijas rodo statistiniai duomenys apie administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Vien per praėjusius metus buvo nustatyti 178 tabako gaminių ar su jais susijusių gaminių nupirkimo ar perdavimo nepilnamečiams (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 77 straipsnis) atvejai ir šis skaičius daugiau negu dvigubai didesnis nei per visus 2019 metus, kai tokių atvejų buvo 71. 2020 m. tokių atvejų buvo 83, 2021 m. – 64, 2022 m. – 105. Iš 178 atvejų 155-iose administracinių nusižengimų bylose nusižengimų dalykas buvo elektroninės cigaretės, tai sudaro beveik 87 proc. visų atvejų. Pažymėtina ir tai, kad tokius nusižengimus darančių nepilnamečių skaičius išaugo kartais, t. y. iš 178 nustatytų nusižengimų net 85 atvejais juos padarė nepilnamečiai, kai 2019 m. tokių atvejų buvo vos 18 (2020 m. – 18, 2021 m. – 26, 2022 m. – 46). Pažymėtina, kad tokius nusižengimus padariusių jaunesnių nei 16 metų asmenų 2019 m. buvo vos 2, o 2023 m. – 57, t. y. šis skaičius išaugo beveik 30 kartų.

Taip pat auga nusižengimų, susijusių su tabako gaminių ar su jais susijusių gaminių turėjimo ir vartojimo apribojimais, skaičius (ANK 492 straipsnis). Štai per 2023 m. buvo pradėta 3 306 administracinių nusižengimų teisenos, kai 2022 m jų buvo 1 992, o 2021 m. – 1 489. Tokių nusižengimų, kuriuos padarė nepilnamečiai, 2023 m. buvo 2 587 ir šis skaičius beveik 3 kartus didesnis, nei buvo 2021 m. (881). Taigi, atsižvelgiant į pradėtų teisenų pagal ANK 492 straipsnį statistinius pokyčius, taip pat į ANK 77 straipsnio taikymo tendencijas, galima daryti išvadą, kad praktiškai absoliuti dauguma padaromų Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatytų pažeidimų yra susiję su elektroninėmis cigaretėmis ir su nepilnamečiais.

Pažymėtina ir tai, kad elektroninės cigaretės dažnai tampa ne tik ir ne tiek tabako gaminių, kiek kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įrankiu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teigimu, iš tyrimų ir teisme išnagrinėtų bylų duomenų matyti, kad tarp nepilnamečių populiariausia ir labiausiai paplitusi narkotinė medžiaga yra THC (vadinamasis „tručas“) ir psichoaktyvioji medžiaga – sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA, kurios dedamos į elektronines cigaretes ir garinamos („veipinamos“). Be to, iššūkių kelia ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų – sintetinių kanabinoidų, vartojamų dedant į elektronines cigaretes, atsiradimas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vykdydamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytų draudimų ir įpareigojimų laikymosi priežiūrą, susiduria su ūkio subjektais, kurie, sistemingai nepaisydami teisės aktų reikalavimų ir siekdami išvengti atsakomybės, steigia įmones užsienyje, vykdo nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis, o tai sudaro sąlygas jų įsigyti nepilnamečiams. Yra tokių ūkio subjektų, kurie už įvairius pažeidimus yra bausti daugiau kaip 20 kartų, tačiau skirtos baudos tokiai elgsenai įtakos nedaro.

Didėjantis elektroninių cigarečių populiarumas tarp jaunimo, ypač tarp nepilnamečių ir net jaunesnių kaip 16 metų asmenų, sparčiai augantis pažeidimų, kurių dalykas yra elektroninės cigaretės, skaičius aiškiai rodo, kad šiuo metu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytos ekonominės sankcijos ir ANK įtvirtintos administracinės nuobaudos nedaro prevencinio poveikio ir neatgraso nuo pažeidimų.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.

Įstatymų projektų tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme ir ANK atsakomybė už pažeidimus, susijusius su skirtingais tabako gaminiais, nėra diferencijuojama. Tiek už įprastų tabako gaminių, tiek ir už naujų su tabako gaminiais susijusių gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, apyvartos taisyklių pažeidimus taikomos vienodos teisinės sankcijos. Be to, už daugelį tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių apyvartos pažeidimų nustatytos teisinės sankcijos iš esmės nesikeitė labai ilgą laiką, todėl jų dydžiai neatitinka susiklosčiusios padėties ir neatgraso nuo neteisėto elgesio.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymų projektais siūloma:

1) griežtinti juridinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų filialų atsakomybę, nustatant du ir daugiau kartų, nei yra šiuo metu, didesnes ekonomines sankcijas už elektroninių cigarečių, o kai kuriais atvejais – ir visų tabako gaminių apyvartos taisyklių pažeidimus;

2) nustatyti daugiau atvejų, kai už padarytus tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių apyvartos reikalavimų pažeidimus juridiniai asmenys netektų licencijų verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir (ar) mažmenine prekyba ir pan.;

3) papildyti pažeidimų, kuriuos padarius būtų taikomi ribojimai sprendžiant klausimą dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatytų licencijų išdavimo, sąrašą;

4) išskirti ANK straipsniuose, kuriuose nustatyta atsakomybė už tabako, tabako gaminių ar su jais susijusių gaminių apyvartos taisyklių pažeidimus, administracinius nusižengimus, kurių dalykas yra elektroninės cigaretės ir į kurių padarymą įtraukiami nepilnamečiai, taip pat nustatyti didesnes baudas už šių administracinių nusižengimų padarymą;

5) atsisakyti įspėjimo kaip administracinės nuobaudos už elektroninių cigarečių turėjimo ar vartojimo apribojimo pažeidimus.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Numatoma, kad Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės.

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, įstatymų projektai parengti tikintis, kad didesnės baudos ir griežtesnė atitinkamų licencijų, numatytų Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, atėmimo tvarka atgrasys fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisėtos prekybos elektroninėmis cigaretėmis bei kitų įstatymų projektuose išvardytų teisės pažeidimų.

7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?

Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.

Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektai naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia.

11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.

Įstatymų projektų įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „administracinis kodeksas“, „administracinių nusižengimų teisena“, „administracinis nusižengimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.