PASIŪLYMAI

DĖL farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-1749

2022-11-08

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	3			Argumentai: Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas pagrindinių Projekto tikslų yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. KT168-N13/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 994 „Dėl Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad tik įstatyme turi būti numatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos nustatoma kokie vaistai kompensuojami ir koks tokios kompensacijos dydis. Tačiau Projekto 3 straipsnyje, nepaisant minėto Konstitucinio tesimo sprendimo, vėl siūloma tiesiog pavesti Vyriausybei nustatyti vaistinių preparatų grupavimo (o tai turi itin reikšmingos įtakos sugrupuotų vaistinių preparatų bazinei kainai) kriterijus. Todėl siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 5 dalį, įstatyme įtvirtinant pagrindinius vaistinių preparatų grupavimo principus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 5 dalies redakciją išdėstyti taip: „5. Vaistiniai preparatai bazinei kainai nustatyti grupuojami ir panašaus terapinio poveikio vaistinių preparatų grupės ir ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai apskaičiuoti sudaromos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Bazinės kainos nustatymo tikslu gali būti grupuojami tik tarpusavyje pakeičiami vaistiniai preparatai. Konkretus biologinis vaistinis preparatas gali būti grupuojamas tik su į jį panašiu biologiniu vaistiniu preparatu.“
2.	3			Argumentai: Projekte siūloma nustatyti konkretų maksimalų priemokos už vaistą ir medicinos pagalbos priemonę dydį eurais, tačiau dėl didelės infliacijos artimiausiu metu gali susidaryti situacija, kai Farmacijos įstatyme nurodytas konkretus priemokos dydis eurais jau taps neaktualus. Dėl lėtos įstatymo keitimo procedūros reikalingų pakeitimų priėmimas gali užtrukti, o rinkoje jau nebus realios galimybės užtikrinti nurodyto fiksuoto dydžio priemokas (pažymėtina, kad vien Projekto svarstymo Seime metu Projekto nuostatos dėl priemokos dydžio eurais jau buvo kelis kartus redaguotos (maksimali priemoka didinta kelis kartus per pusmetį). Tokia situacija gali lemti, kad dalis itin reikalingų vaistų neatitiks kompensavimo kriterijų ir taps nekompensuojami bei nebeprieinami Lietuvos gyventojams. Taip pat pažymėtina, kad Projekte pateikti maksimalios priemokos nustatymo kriterijai (priemokos dydis susietas su bazine kaina bei vidutine kompensuojamo recepto kaina), todėl konkretaus priemokos dydžio eurais nurodymas įstatyme yra perteklinis ir žalingas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų redakciją išdėstyti taip: „8. Į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo pakeitimus įrašomi vaistiniai preparatai, kurių priemokos atitinka vieną iš šių kriterijų: 1) paciento priemoka neviršija 25 proc. vaistinio preparato bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc. vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos; 2) paciento priemoka už vieno tiekėjo sudėtinį vaistinį preparatą neviršija 25 proc. praėjusių metų vidutinių recepto kompensuojamųjų kainų sumos, už dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtinį vaistinį preparatą – neviršija jo sudedamųjų dalių didžiausių priemokų sumos;“ 2. Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 12 dalies 1 punkto redakciją išdėstyti taip: „12. Į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną ar jo pakeitimus įrašomos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, kurių priemokos atitinka vieną iš šių kriterijų: 1) paciento priemoka neviršija 50 proc. medicinos pagalbos priemonės bazinės kainos ir praėjusių metų 50 proc. vidutinės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kainos;“