LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
El. p. [email protected]
Kopija (susipažinti):
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
(dėl išvados 2.1 pateikto siūlymo)
El. p. finmi[email protected]
Lietuvos savivaldybių asociacijai
El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL STATINIŲ (JŲ PATALPŲ) NAUDOJIMO PAGAL PASKIRTĮ KONTROLĖS TEISINIO REGLAMENTAVIMO
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, atsižvelgusi į temos aktualumą, į praktikoje paplitusius atvejus[1], savo iniciatyva atliko statinių (jų patalpų) naudojimo pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojami ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, (toliau – naudojimas pagal paskirtį) kontrolės teisinio reglamentavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, antikorupcinį vertinimą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Teisės aktai statinių naudojimo priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams[2] nustato pareigą ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlikti visų ypatingųjų statinių[3] ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų, naudojimo priežiūrą vietoje (kurios metu, be kita ko, patikrinama, ar statinys (jo patalpos) naudojami pagal paskirtį), tačiau faktiškai ši pareiga nevykdoma:
1.1.1. Pagal Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 105.1. papunktį, ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atlikta visų ypatingųjų statinių[4] ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų naudojimo priežiūra vietoje.
Tačiau praktikoje šio reikalavimo nesilaikoma: pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą informaciją[5], 2021 metais iš 14 066 ypatingų pastatų, kuriuos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ privaloma vieną kartą per metus patikrinti, buvo patikrinta 3 715 (t. y. apie 26 procentus) pastatų. Iš jų buvo nustatyti 49 pastatų (patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejai, iš jų pagal Administracinių nusižengimo kodekso 359 straipsnį („Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį“) buvo priimti viso 7 nutarimai (2020 metais – 5 nutarimai, 2022 metais – 5 nutarimai)[6].
1.1.2. Pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Pagal Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 111.1 papunktį, pasibaigus kalendoriniams metams statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai per 15 darbo dienų teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai informaciją apie praėjusių metų priežiūros rezultatus pagal šio reglamento 10 priedą (be kita ko, pagal šį priedą pateikiami duomenys, kiek yra ypatingų statinių, kiek iš jų patikrinta, kiek buvo nustatyta pažeidimų, kai statinys (patalpos) naudojami ne pagal paskirtį).
Tačiau tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu pateiktą paaiškinimą, šių iš statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų gautų duomenų panaudojimas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veikloje nenumatytas ir jie nenaudojami.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome spręsti minėtą statinių naudojimo priežiūros atliekančių subjektų veiklos neatitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams situaciją (nustatant statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai teikiamų duomenų panaudojimą, papildomą šių subjektų veiklos priežiūrą ar pan.).
1.2. Teisinis reguliavimas, nustatantis statinių naudojimo priežiūros tvarką, nereglamentuoja, kaip atlikti tikslinio statinio (patalpų) patikrinimo, ar statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja pagal paskirtį, procedūros. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai atlikdami minėtą patikrinimą, taiko įvairią praktiką.
Pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
Pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 6 dalį, statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reglamentuoja (VIII skyrius) procedūrą, kaip viešojo administravimo subjektai tikrina statinio naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą[7] (šio patikrinimo metu, be kita ko, patikrinama, ar statinys (jo patalpos) naudojami pagal paskirtį), tačiau nėra reglamentuojama, kaip atlikti tikslinio statinio (patalpų) patikrinimo, ar statinys (patalpos) naudojamos pagal paskirtį, procedūrą (tai aktualu, kai statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas turi pagrįstų duomenų apie statinio (patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį arba gauna suinteresuotų asmenų skundą (pranešimą) dėl šio pažeidimo).
Esant šiai teisinio reglamentavimo spragai, kai kurios savivaldybės pasitvirtinusios atskiras taisykles, reglamentuojančias tikslinio statinio (patalpų) patikrinimo, ar statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja pagal paskirtį, procedūrą, nors tokios galimybės Statybos įstatymas nenumato arba taiko minėtame statybos techniniame reglamente nustatytą procedūrą, skirtą patikrinti, kaip statinio naudotojas atlieka statinio techninę priežiūrą, nors ji yra perteklinė ir kai kuriais aspektais netinkama patikrinimui, ar statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja pagal paskirtį[8].
Atsižvelgiant į tai, praktikoje savivaldybės skirtingai atlieka patikrinimo, ar statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja pagal paskirtį, procedūrą: kai kurios savivaldybės, nustačiusios, kad statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja ne pagal paskirtį, netaiko administracinės atsakomybės, o pareikalauja per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą[9], kitos savivaldybės tokiu atveju iš karto taiko administracinę atsakomybę[10], dar kitos tokioje procedūroje priimamų sprendimų savo taisyklėse yra nereglamentavusios[11]. Kai kurios savivaldybės iš anksto įspėja pastato (patalpų) naudotojus apie numatomą atlikti patikrinimą[12] (tai sudaro galimybę paruošti pastatą patikrai, pašalinant tuos objektus, kurie kelia įtarimų, todėl tokie patikrinimai neatspindi realios situacijos), kitos tokio išankstinio įspėjimo netaiko[13].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome papildyti statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reglamentuojant, kaip atliekama tikslinio statinio (patalpų) patikrinimo, ar statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja pagal paskirtį, procedūra.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Kai kurios savivaldybės už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį taiko didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą[14], nors tai galimai neatitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo.
Įvertinus savivaldybių teisės aktus, nustatyta, kad kai kurios savivaldybės už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį pažeidėjams, kurie jau yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai, taiko didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą[15]. Tačiau svarstytina, ar tai atitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą:
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvokos apibrėžimas: apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija[16].
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, šiame įstatyme pateiktą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvokos apibrėžimą, abejotina, ar savivaldybės turi teisę taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą asmenims, kurie statinius (patalpas) naudoja ne pagal paskirtį.
Paminėtina, kad savivaldybės didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą už statinių (patalpas) naudojimą ne pagal paskirtį taiko tik asmenims, kurie jau yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai (t. y. nekilnojamasis turtas nepatenka į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą. Pavyzdžiui, kai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, viršija 150 000 eurų).
Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, didesnio nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymas asmenims, kurie statinių (patalpas) naudoja ne pagal paskirtį, teigiamai vertintinas kaip poveikio priemonė šalia taikomos administracinės atsakomybės (pagal Administracinių nusižengimo kodekso 359 straipsnį) ir ekonominių sankcijų (baudų) juridiniams asmenims (pagal Statybos įstatymo 59 straipsnį). Kadangi tai gali daryti poveikį ne tik asmenims nutraukti daromą teisės aktų pažeidimą, bet ir mažinti ydingą šiuo metu egzistuojančią praktiką statybų srityje, paplitusius piktnaudžiavimo naudojant statinius (patalpas) ne pagal paskirtį atvejus rekreacinėse zonose ir pan., tačiau būtina tai aiškiai reglamentuoti įstatymu. Taip pat, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas galėtų būti taikomas visais statinių (patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejais (o ne tik tais atvejais, kai pažeidėjai jau yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome ministerijai tai svarstyti ir inicijuoti atitinkamus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti statinių (jų patalpų) naudojimo pagal paskirtį kontrolės teisinį reglamentavimą.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[17] ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Andrius Kalesnykas, mob. 8 659 35075, el. p. andrius.kalesnykas@stt.lt
