LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 11, 13, 19 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslai:

1)        vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos viešąjį juridinį asmenį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, numatyti galimybę socialinių paslaugų įstaigoms keisti teisinę formą pertvarkant jas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas, taip suteikiant galimybes pasinaudoti lankstesniu viešosioms įstaigoms taikomu teisiniu veiklos reguliavimu;

2)        reglamentuoti asmenų, kurie yra sudarę rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą tvarką.

Projekto uždaviniai:

1)        Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti, kad socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas;

2)        sudaryti galimybes savivaldybių administracijoms tinkamai įvertinti asmenų, kurie yra sudarę rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Almira Gecevičiūtė, tel.     8 706 68141, el. p. [email protected], Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis, tel. 8706 68241, el. p. [email protected].

 

3. Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas šiuo metu

Lietuvoje veikia daugiau nei 700 socialinių paslaugų įstaigų, iš jų 248 stacionarios socialinės globos įstaigos, teikiančios ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims, be tėvų globos likusiems vaikams. Viešosios įstaigos statusą turi ketvirtadalis (26 proc.) socialinių paslaugų įstaigų, iš jų apie 10 proc. savininkė ar dalininkė yra savivaldybė. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina 38 biudžetinių įstaigų ir 1 viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas numato galimybę iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą pertvarkyti į valstybės įmonę, iš savivaldybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą – į savivaldybės įmonę.  Biudžetinių įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas nėra numatytas.

Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kaip nustatyti asmenų, kurie yra sudarę rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, todėl savivaldybės taiko skirtingą praktiką. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė valstybinio audito 2015 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-9-10 „Ar teikiamos socialinės paslaugos tenkina didėjančius senyvo amžiaus asmenų poreikius“ pateikė rekomendaciją įstatymu reglamentuoti tokių asmenų mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.

 

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai

Projektu siūloma sudaryti teisines prielaidas socialinių paslaugų įstaigas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka pertvarkyti, pasirenkant viešosios įstaigos teisinę formą. Projekte nėra numatoma atskirų išimčių ar papildomų reikalavimų dėl įstaigos valdymo, turto, veiklos kontrolės po pertvarkymo toliau veikiančiai socialinių paslaugų viešajai įstaigai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įstaigos pertvarkymo tikslingumą bei sąlygas svarsto ir sutikimą duoda savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.  

Projektu tikslinami Įstatymo 11 ir 13 straipsniai, kuriais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių kompetencija papildoma nuostatomis dėl socialinių paslaugų įstaigų pertvarkymo. Pertvarkytoms iš biudžetinių įstaigų viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.

Biudžetinės įstaigos pertvarkymas į viešąją įstaigą sudarytų galimybę į įstaigos valdymą įtraukti nevyriausybinių organizacijų ir privatų sektorių, tai darytų įtaką aukštesnei socialinių paslaugų kokybei ir plėtrai.

Biudžetinę įstaigą pertvarkius į viešąją įstaigą, socialinių paslaugų finansavimas nesikeistų. Socialinės paslaugos būtų finansuojamos Įstatymo nustatyta tvarka.  Ilgalaikę socialinę globą teikiančioms buvusioms apskričių socialinių paslaugų įstaigoms tapus viešosiomis įstaigomis, už asmenų ilgalaikę socialinę globą, jei jie pradėjo ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose iki 2007 m. sausio 1 d., ir toliau būtų skiriamos lėšos, vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi. Kitų asmenų socialinė globa būtų finansuojama taikant Įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas. 

Siūlomas teisinis reguliavimas leistų įstaigoms vykdyti ūkinę komercinę veiklą, lanksčiau disponuoti turimomis lėšomis, gauti paskolas veiklai, dalyvauti įvairių fondų ir programų konkursuose, kurių taisyklės dažnai riboja biudžetinių įstaigų galimybes gauti finansavimą vykdomiems projektams.

Biudžetinėms įstaigoms persitvarkius į viešąsias įstaigas, jose dirbantiems darbuotojams, priklausomai nuo viešosios įstaigos veiklos rezultatų, galėtų būti užtikrintas konkurencingesnis darbo užmokestis.

Viešosios įstaigos, siekdamos socialinių tikslų, kartu galėtų užsiimti ūkine komercine veikla ir taip gerintų savo finansinę padėtį bei galėtų investuoti papildomai uždirbtas lėšas į socialinių paslaugų kokybę ir plėtrą. Viešųjų įstaigų ūkinės komercinės veiklos mokesčiai prisidėtų prie valstybės biudžeto įplaukų didinimo.

Viešosios įstaigos savo veikloje nebetaikytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio nuostatų, kurios šiuo metu įpareigoja biudžetines įstaigas grąžinti į biudžetą metams pasibaigus nepanaudotas lėšas. Per metus iškilus skubiam neplanuotų papildomų lėšų poreikiui (pvz., neplaniniams remonto darbams ar kitoms neatidėliotinoms nenumatytoms išlaidoms), šių problemų išspręsti be institucijos, įgyvendinančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, pagalbos nėra galimybių.  Viešosios įstaigos turima teisė persikelti sutaupytas lėšas į kitus finansinius metus padidintų įstaigų finansinį savarankiškumą, leistų operatyviau spręsti iškylančias problemas.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad, vertinant asmens, kuris yra sudaręs rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas turtas, perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos. Siūlomas pakeitimas sudarys teisines prielaidas užtikrinti vienodą asmenų mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą praktiką visose savivaldybėse.

Atsižvelgiant į tai, kad Projektui įgyvendinti reikės parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Projekto įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti

Neigiamų pasekmių ar rizikų nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

 

7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms, tačiau socialinių paslaugų įstaigos turės teisinės formos pasirinkimo galimybę, bus užtikrintas socialinių paslaugų tęstinumas, keičiant įstaigos teisinę formą iš biudžetinės į viešąją įstaigą.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų.
 
9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.

 

10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.

 

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priėmus Projektą, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Dėl Projekto pasiūlymų negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Biudžetinė įstaiga“, „pertvarkymas“, „mokėjimas už socialines paslaugas“.