LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 336
STENOGRAMA
2019 m. spalio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. spalio 15 d. posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. spalio 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės pirmasis atsistojo P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF*). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų siūlyčiau 2-15 klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIIP-3854 – perkelti į rytinę darbotvarkę, nes vis dėlto klausimas ir trumpas, ir pakankamai svarbus, rezonansinis. Kadangi Miškų įstatymą išbraukėme iš rytinės darbotvarkės, tikrai siūlyčiau pasvarstyti ne kai visi pavargę ir kai nieko čia nėra, o iš tikrųjų ryte, nes tai liečia tuos alkoholio „paštomatus“, dėl kurių, aš nežinau, ar taip, ar taip Sveikatos reikalų komitetas suformuluos, bet tą klausimą reikia spręsti. Aš labai prašau į rytinę darbotvarkę. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Tai yra projektas Nr. XIIIP-3854 ir jis yra darbotvarkėje kaip 2-16.
V. Ačienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). A. Kubilienė. Taip?
PIRMININKAS. A. Kubilienė. Atsiprašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kolegos, frakcijos vardu prašyčiau iš darbotvarkės išbraukti projekto Nr. XIIIP-3864 pateikimą. Čia yra Alkoholio kontrolės įstatymo projektas ir mes norėtume pasitarti su ekspertais, nes visiškai panašus projektas neseniai buvo. Mes jį atmetėme, dabar vėl siūlomas ir mes norime pasitarti su ekspertais.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mano labai panašus prašymas, kaip ir kolegos P. Saudargo. Tai 2-18 klausimą – projektą Nr. XIIIP-3923 – taip pat perkelti į rytinę darbotvarkę. Pakankamai svarbus rezonansinis klausimas, susijęs su vaikų sveikata. Labai prašyčiau perkelti į rytinę darbotvarkę, kad galėtume jį išdiskutuoti ir priimti. Ačiū. Iš popietinės perkelti į rytinę.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Norėčiau paprašyti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu sugrąžinti Miškų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3491. Papildomi ir pagrindinis komitetai yra apsvarstę visus esamus siūlymus, naujų siūlymų neregistruota. Iki Konstitucinio Teismo nurodytos gruodžio 2 dienos lieka pusantro mėnesio. Taigi nėra argumentų, kodėl neįtraukti. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome grąžinti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tada pagal darbotvarkę nuosekliai eikime ją tvirtindami.
Klausimas 1-12, tai yra Miškų įstatymas. S. Gentvilas siūlo grąžinti į darbotvarkę. Buvo diskusija ir Seniūnų sueigoje apie tai. Kokios būtų dėl to nuomonės? Balsuojame, ar grąžiname į darbotvarkę? Balsuojame. Tie, kurie mano pritarti S. Gentvilui, kad būtų grąžinta į darbotvarkę, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 28, prieš – 31, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta, projektas Nr. XIIIP-3491 negrąžinamas į darbotvarkę.
Kitas pasiūlymas buvo dėl darbotvarkės 2-16 klausimo. Tai P. Saudargo siūlymas frakcijos vardu perkelti į rytinę darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3854. Ar galime iš karto pritarti ir perkelti į rytinę darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Rytinio posėdžio darbotvarkės gale. Gerai, perkelta.
Toliau. Kitas pasiūlymas buvo dėl darbotvarkės 2-17 klausimo. A. Kubilienė frakcijos vardu siūlė išbraukti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3864. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Ir buvo M. Majausko siūlymas darbotvarkės 2-18 klausimą perkelti į rytinę darbotvarkę. Galime pritarti? Negalime pritarti. Balsuojame. Tie, kas už M. Majausko pasiūlymą frakcijos vardu, kad klausimas būtų perkeltas į rytinę darbotvarkę, balsuoja už, o tie, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 58, prieš – 14, susilaikė 32 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Darbotvarkės 2-18 klausimas perkeliamas į rytinės darbotvarkės pabaigą.
Visai darbotvarkei turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta visai darbotvarkei. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiami kolegos, turime patvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Tai yra R. Budbergytė, A. Dumbrava, V. Kernagis, G. Kindurys, A. Skardžius, G. Steponavičius, L. Talmontas ir J. Varžgalys. Tokia grupė dirbtų nuo spalio 14 dienos iki lapkričio 14 dienos.
10.08 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3795(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3795. Svarstymas. Pranešėja A. Norkienė paskelbs Užsienio reikalų komiteto išvadą. Prašau į tribūną.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, mieli kolegos. Užsienio reikalų komitetas spalio 9 dieną svarstė šį įstatymą, pritarė komiteto patobulintam projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvadą paskelbs A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šitą projektą ir bendru sutarimu balsavo už. Pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti šitam įstatymui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl nuomonės už ir prieš taip pat neužsirašė.
Gerbiami kolegos, siūlau po svarstymo šiam projektui pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
10.10 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3768(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3768. Pranešėja A. Širinskienė paskelbs Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektą. Teisės departamento ir papildomo komiteto pastabų nebuvo. Projektui pritarėme bendru sutarimu: už – 7.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Navickas paskelbs Žmogaus teisių komiteto išvadą.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Rugsėjo 25 dieną Žmogaus teisių komitetas svarstė šitą projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, kad pareikštų nuomonę, taip pat neužsirašė. Gerbiami kolegos, siūlau po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam projektui. Dėkoju, pritarta.
10.11 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769. Svarstymas. Pranešėjas M. Adomėnas paskelbs Kultūros komiteto išvadą.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kultūros komitetas spalio 9 dieną svarstė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam, taip pat ir komiteto išvadoms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Navickas paskelbs Žmogaus teisių komiteto išvadą.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas rugsėjo 25 dieną svarstė šitą projektą ir jam pritarė bendru sutarimu, rekomendavo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai taip pat neužsirašė, nuomonių reikšti – taip pat. Šiam projektui siūlau pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
10.12 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo statuto
„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo
ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463. Svarstymas. Pranešėja
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai paskelbti – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Statuto pataisas birželio 12 dienos posėdyje ir taip pat bendru sutarimu (už – 11) pataisoms ir patobulintam variantui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kai kam gali atrodyti, kad šios Statuto pataisos yra nereikšmingos ir tiesiog rutininės, bet vis dėlto, ko gero, dauguma sutiksite, kad Lietuvos valstybės pripažinimas daugiausia priklausė nuo tų valstybių, kurios išdrįso nepaklusti tuometei geopolitinei konjunktūrai, ir būtent tuose parlamentuose, kur Seimo nariai vis dėlto vadovavosi sąžine ir bendromis vertybėmis. Būtent tos valstybės ir tie parlamentarai palaikė mūsų valstybės atkūrimą.
Pirma valstybė, kuri pripažino Lietuvą, buvo Islandija. Ir visi mes prisimename, kiek tai buvo reikšminga mums visiems ir mūsų valstybei. Man atrodo, mes ir valstybę kurdami visi turėjome kažkokią savo viziją. Ir mes visi, kurie buvome išrinkti į Seimą, ko gero, įsivaizduojame, kad esame laisvi piliečiai, kad kiekvienas turime savo laisvą mandatą, kad mes esame adekvatūs žmonės.
Šios įstatymo pataisos suabejoja, ar čia esantys, sėdintys Seimo nariai yra adekvatūs, ar jie iš viso yra mūsų valstybės, kaip čia pasakius, draugai, nes tomis pataisomis yra reglamentuojama, kaip turi būti sudaromos tarpparlamentinės parlamentarų grupės. Ir praeitoje kadencijoje buvo tam tikrų bandymų apriboti Seimo narių valią, Seimo narių laisvą mandatą suburti tarpparlamentines grupes. Tai įvyko po to, kai kai kurių Seimo narių iniciatyva Seime atsirado Taivano, Tibeto ar Karabacho grupės. Tada tiek Azerbaidžano ambasada, tiek Kinija faktiškai darė spaudimą Lietuvos Respublikos Seimui ir dėl šio spaudimo atsirado pataisos suteikti išskirtines teises Užsienio reikalų komitetui, kad jis revizuotų Seimo narių laisvą valią ir tik jo pritarimu galėtų atsirasti bet kokios parlamentinės grupės. Dabartinėje redakcijoje yra nuostata: „Tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu. Seimo Pirmininkas, gavęs iniciatorių teikimą, praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą.“
Dabar siūlomame variante yra įtvirtinama, kad Užsienio reikalų komitetas atsakingas už Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymą, ir yra nuostata, kuri panaikina būtent laisvą Seimo narių apsisprendimą ir palieka tik tokią nuostatą: „Seimo Pirmininkas, gavęs iniciatorių teikimą dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės sudarymo, perduoda jį Užsienio reikalų komitetui apsvarstyti artimiausiame posėdyje. Užsienio reikalų komitetui pritarus iniciatorių teikimui dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės sudarymo, Seimo posėdžio pirmininkas Seimo posėdžio metu praneša Seimo nariams apie gautą teikimą.“
Jeigu manote, kad virš jūsų turi būti Užsienio reikalų komitetas, jeigu manote, kad iš tikrųjų jūs nesate visiškai adekvatūs ir susigaudantys, kas yra ta mūsų valstybės užsienio politika, ir bijote pakenkti savo elgesiu, pritarkite toms Statuto pataisoms.
PIRMININKAS. Kviečiame pranešėją A. Širinskienę, svarstysime pataisas. A. Širinskienę kviečiu į tribūną svarstyti pataisų.
Pirmasis pasiūlymas – Seimo nario V. Simuliko. Prašom pristatyti.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš siūlau palaikyti tai, kas yra siūloma, dėl to, kad manyčiau, kad kai kurie klausimai yra susiję tiesiogiai su parlamentinių grupių organizavimu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlė nepritarti sakydamas, kad ir pirminis iniciatorių siūlymas yra susijęs su Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėmis, ir nematė pagrindo išplėsti tą sąvoką.
PIRMININKAS. Dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl šio pasiūlymo. Pritariantys V. Simuliko pasiūlymui, balsuoja už, pritariantys komitetui, balsuoja prieš.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 41, prieš – 11, susilaikė 46 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat V. Simuliko. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad yra susijęs pasiūlymas ir mes pavadinime nekeitėme. Tiesiog vargu ar jis galėtų būti svarstomas.
PIRMININKAS. V. Simulikas atsiima pasiūlymą. Dėkoju. Trečias pasiūlymas taip pat V. Simuliko. Ar jis yra susijęs?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat susijęs.
PIRMININKAS. Taip pat susijęs ir V. Simulikas jį atsiima. Nebalsuojame. Dėl viso projekto po svarstymo nuomonė prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiimu.
PIRMININKAS. A. Navickas – nuomonė prieš.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Sveiki. Iš esmės pats kažkada bandžiau aiškintis, ką reiškia ši Statuto nuomonė. Mano giliu įsitikinimu, ji šioje kadencijoje buvo aiškinama ne visai teisingai. Mano supratimu, tikslas, kas dabar buvo įrašyta į Statutą ir ką iš esmės sakė ir P. Urbšys, yra pabrėžimas, kad kiekvienas Seimo narys yra laisvas reikšti savo nuomonę, turi laisvą mandatą ir atstovauja tik savo rinkėjams, o darbdavys nėra nei Seimo Pirmininkas, nei koks nors komitetas, o būtent rinkėjai.
Dabartinis Statuto pataisymas tarsi įveda daugiau tvarkos, sumažina laisvės. Mano supratimu, tai nėra gerai, nes, kai kam atrodytų, gali būti net pačios kvailiausios tarpparlamentinės grupės čia įvestos, jos gali sugadinti tarptautinius arba mūsų užsienio santykius, bet, kita vertus, tik rinkėjai gali nuspręsti, ar tai teisingai padaryta, ar ne. Tuo labiau kad tikrai jokiai tarpparlamentinei grupei nėra įsipareigojimo kaip nors teikti paramą, duoti pinigų ar kaip nors panašiai. Šiuo atveju aš tikrai siūlau nepritarti šioms Statuto pataisoms ir vis dėlto saugoti laisvą Seimo nario mandatą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po svarstymo. Pritariantieji projektui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 59, prieš – 12, susilaikė 29 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
10.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3020(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3020(2). Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Svarstymas. Prašau pateikti išvadą po svarstymo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dar vienas Seimo statuto pakeitimo įstatymo projektas. Jam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu ir jį gerokai patobulino.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Sysas. Kviečiu į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, atrodo, visai nereikšmingas įstatymas, deja, turėčiau pasakyti, kad tai, ką siūlė mano kolegos, po komiteto svarstymo vėl padarytas toks pataisymas, bet jis nieko nesprendžia. Situacija visgi rimta. Kam teko būti ir pozicijoje, ir opozicijoje, gali pasakyti, kad Vyriausybė kartais neteikia išvadų dėl projekto pusantrų metų. Anoje kadencijoje buvo tokių atvejų – pusantrų metų neduoda, tris, keturis, šešis mėnesius.
Aš manau, kad Vyriausybės pareiga duoti išvadą dėl projekto – teigiamą, neigiamą. Ypač dabar populiaru, kai Vyriausybė duoda tokią labai saliamonišką išvadą, kad iš esmės būtų pritarta, bet komitetui siūlo nesvarstyti. Tada kas čia per išvados tokios?
Aš manau, kad ir Seimas, ir Vyriausybė suinteresuoti, kad įstatymai galiotų, kad juos tauta suprastų ir kad jie veiktų. Aš manau, kad šioje situacijoje, kai vietoje keturių savaičių padaroma 30 darbo dienų… Na, dar dėl šito galime čia šešias ar keturias savaites laukti. Kai lauki tris mėnesius, čia ne pats didžiausias dalykas. Bet toliau parašome, kad jeigu išvados nėra, tada kviesimės Vyriausybės atstovą, kuris pasakys, kodėl nėra išvados. Tas atstovas gali eiti metus arba pusę metų, nes termino vėl neįrašome.
Aš manau, kad mes visi suinteresuoti, kad visgi būtų aiškumas. Jeigu yra įstatymo projektas ir yra tokia Seimo nuostata, kad būtų gauta Vyriausybės išvada, Vyriausybės išvada turi būti per protingą laikotarpį. Tada Seimas žino Vyriausybės poziciją, juo labiau kad Seimas ne visada laikosi Vyriausybės nuomonės, gali priimti sprendimą.
Aš manau, kad pagalvokime, ar tikrai tai, kas pasiūlyta dabar po komiteto… yra pats racionaliausias grūdas, nes ypač dėl tokių įstatymo užrašymų kenčia opozicija. Dažniausiai opozicijos įstatymų labai ilgai nesvarsto ir tam suranda tūkstantį priežasčių.
Gerbiami kolegos, aš manau, kad galbūt reikėtų grįžti prie mano kolegų siūlyto varianto, kuris apibrėžia žymiai griežčiau. Yra keturių savaičių laikotarpis, na, galime nesiginčyti – gali būti šešios, bet jeigu Vyriausybė neduoda išvados, atriša rankas parlamentui ir komitetams toliau svarstyti ir priimti sprendimą. Tai būtų racionalu ir įgalintų Vyriausybę ne pro pirštus žiūrėti į Seimo įstatymų leidėjų, pavienių Seimo narių ar grupių, iniciatyvą, o rimtai kiekvienu atveju svarstyti ir duoti tokią išvadą, kuri pasitarnautų įstatymo pataisos ar pasiūlymo kokybei. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Reikėtų prisiminti pirminę idėją – šiuo metu galiojančią įstatymo nuostatą, kuri sako… Statuto, kad išvada turi būti pateikiama per keturias savaites. Tai iš esmės 20 darbo dienų. Matome, kad dažnai Vyriausybė to nepadaro. Nuostata, reikalaujanti, kad ji tai padarytų, arba automatiškai būtų traktuojama, jog ji pritaria, man atrodo, buvo teisinga. Dabar gi, jeigu bus pritarta, kaip dabar yra siūloma, iš tikrųjų bus dar blogiau, nes iš keturių savaičių yra daroma 30 darbo dienų, kas yra šešios savaitės. Nuo keturių savaičių ilginama iki šešių savaičių ir pavedama atsakingai institucijai pateikti paaiškinimą. Aš visgi manau, kad turėtume grįžti prie pirminio varianto, tęsti svarstymą ir nustatyti kokį nors tarpinį variantą, pavyzdžiui, grįžti ir likti prie tų keturių savaičių, bet nustatyti įpareigojimą ne atsakingai institucijai, o Vyriausybei. Tai yra aukščiausiu politiniu lygiu prisiminti, kad jinai vėluoja pateikti, ir pateikti argumentus, kodėl jinai vėluoja pateikti šią išvadą. Kviečiu nestabdyti svarstymo, pritarti ir per priėmimo stadiją teikti siūlymus ir koreguoti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Razma. Ar yra salėje? Nėra. Tada nuomonė prieš – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro man nesuprantama, kodėl išvada turėtų būti vilkinama ir rašoma mėnesių mėnesius, o paskui tiktai būtų paaiškinama, kodėl nesugebėjo parašyti. Tai ir išvada gali būti parašyta tokia, kad mes neturime nuomonės. Na, tokia išvada. Tada patys spręskite Seime, o ne pateikti kokią nors žodinę išvadą, kodėl neparašė. Su išvada, jeigu Seimas prašo, Vyriausybė turi elgtis atsakingai ir suformuluoti išvadą. Negalima pritarti tokiam siūlymui, kuris nieko kito nereiškia kaip vilkinimo. Iš tikrųjų neretai yra piktnaudžiaujama tuo vilkinimu ir būtent opozicijos teikiami siūlymai nesulaukia Vyriausybės išvados ir tai tampa pretekstu nesiūlyti tų siūlymų. Nepritarkime tam. Jūs, valstiečiai, dabar esate pozicijoje, po to būsite opozicijoje, negi taip turėtų elgtis su jumis valdantieji?
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-3020.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 39 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
10.32 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161, 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 377 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3753(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 377 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3753. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs A. Širinskienė. Gal S. Šedbaras galėtų paskelbti, nesant A. Širinskienės salėje?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra europinis projektas. Jis yra susijęs su Eurojusto atstovo skyrimu, dalyvavimo procedūromis. Komitetas svarstė spalio 9 dieną ir bendru sutarimu septyniems balsavus už pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Nuomonių už, prieš taip pat nėra. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu šiam projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.
10.33 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2231 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3739(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3739. Svarstymas. Pranešėjos taip pat nėra salėje. Prašysime S. Šedbarą paskelbti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai gana nesudėtingas įstatymo projektas. Nebuvo gauta jokių pastabų. Komitetas svarstė rugsėjo 25 dieną ir, visiems dešimčiai komiteto narių balsavus už, pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių taip pat niekas neužsirašė pareikšti. Galime po svarstymo šiam projektui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.34 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2975 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2975. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs Z. Streikus. Kviečiu į tribūną.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gegužės 15 dieną apsvarstė Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė įstatymo projektą atmesti atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą, kad projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami specialiuose tarnybos ir darbo santykius ir jų procedūrinius aspektus reguliuojančiuose teisės aktuose. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sakyti nuomones Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, gal galime pritarti komiteto nuomonei taip pat bendru sutarimu, kaip pritarė komitetas? Dėkoju, pritarta. Projektas atmestas.
10.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3607(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3607. Svarstymas.
Pranešėjas A. Kirkutis paskelbs Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Ar yra salėje? Algimantai Kirkuti, kviečiu jus į tribūną. Algimantai Kirkuti, kviečiame į tribūną.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Balsų persvara Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė klausimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos išvadą paskelbs Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, rugsėjo 25 dieną Savižudybių ir smurto prevencijos komisija gana aktyviai diskutavo ir priėmė bendru sutarimu – siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro pateiktas pastabas ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pasiūlymą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau priminti, kad prieš gerus dvejus metus įvairūs bendruomenės nariai kėlė klausimus, ar mes žinome, kur iš tikrųjų sveikatos sistema keliauja, kaip ji turėtų būti organizuojama. Paprastai tokius strateginius dalykus ir apibrėžia dokumentas, apie kurį mes šiandien kalbame. Ir tuo metu buvo išsakytas poreikis, kad reikėtų jį peržiūrėti, papildyti, nes ten nebuvo numatyta tokių dalykų kaip tam tikros pacientų saugumo užtikrinimo priemonės, geros vadybos praktika, papildomoji ir alternatyvioji medicina ir panašiai. Iš tiesų skyrėme labai daug laiko diskusijoms, įvairiems norams, poreikiams išklausyti. Šita strategija yra papildyta naujais dalykais, kuriuos išsakė tiek medicinos, tiek visuomenės sveikatos bendruomenė.
Kokių nors radikalių, kardinalių pokyčių ten nėra, bet aš manau, kad ir nelogiška yra strateginius dokumentus kardinaliai keisti, nes Lietuva iš principo yra teisingame kelyje įgyvendindama savo sveikatos politiką. Aš manau, kad tai yra subalansuotas dokumentas, kuris šiandien atliepia didžiosios dalies bendruomenės interesus. Kviesčiau palaikyti ir jam pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų gana keistai jaučiuosi, kalbėdama prieš strategiją, kurioje yra siekiama tiek daug gerų ir kilnių tikslų. Tikrai nesu prieš juos. Tačiau, mano galva, šioje strategijoje ypač daug kalbama apie tikslus ir labai mažai apie priemones, kaip tų tikslų reikėtų siekti.
Taip pat kitas priekaištas, kuris, mano galva, yra svarbus, yra tai, kad šios strategijos negalima pavadinti prevencine. Pavyzdžiui, labai svarbi sveikatos ir sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas, bet jam yra skiriamas vienas sakinys visoje didelėje strategijoje. Prie uždavinių įrašytas azartinių lošimų prieinamumo mažinimas, tačiau neparašyta nė sakinio apie tai, kaip bus to siekiama.
Kitas uždavinys – kompiuterinių žaidimų prieinamumo mažinimas. Tačiau šis tikslas nepagrįstas nei skaičiais, nei aprašytas metodas, kaip to ketinama siekti. Iš esmės pritariu strategijos tikslams, bet vis dėlto atkreipiu dėmesį į jos netobulumą. Labai norėtųsi, kad ją tobulinant būtų įdėta daugiau darbo, galbūt daugiau kalbamasi su ekspertais, apie kuriuos ką tik kalbėjo ministras. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė, balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-3607.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 41 Seimo narys. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3607 pritarta.
10.41 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1138(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1138(2). Svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto išvadą paskelbs Seimo narys K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė rugsėjo 25 dieną, 7 balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius, komitetas atmetė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1138(2), atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. liepos 18 d. buvo priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, maždaug prieš pusantrų metų į mane kreipėsi jauna moteris, kurios vyras buvo gydytas vienoje stambioje ligoninėje, prašė manęs padėti gauti… ir mirė žmogus. Prašė padėti gauti dokumentus, išrašą, ligos istoriją. Mėnesį buvo vilkinama. Po to, kai aš raštu kreipiausi, ligos istorija, išrašai buvo duoti, bet moteris pastebėjo, žmona pastebėjo, kad yra daug, jos manymu, klastočių, įrašų dėl konsultacijų, kurių, jos manymu, nebuvo. Kiek žinau, dabar vyksta teismo procesas.
Todėl aš dar kartą peržiūrėjau Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, jame iš esmės tokia galimybė yra, bet nėra tiksliai nustatyta, kada žmogus gali gauti tuos išrašus. Ir tikriausiai visi įtariame, kad tokių prierašų, tokių klastojimų yra ir gali būti. Todėl pateikiau siūlymą sukonkretinti, kada žmogus gali gauti, peržiūrėti savo ligos istorijos išrašus, fotokopijas. Teisės departamentas turi tik vieną nedidelę techninę pastabą. Nežinau, kodėl yra nepritariama. Suprantu, kad medikams tai būtų apsunkinimas, bet, man atrodo, tai pasitarnautų pacientų labui, nes kokybė kartais yra tokia, kad žmogui kelia daug abejonių, ar teisingai ir laiku paskirtas gydymas.
Man yra keista, kodėl Sveikatos reikalų komitetas, užuot tobulinus, siūlo atmesti. Bet tikriausiai čia kartojasi situacija, kaip ir vakar pas premjerą opozicinių partijų atstovai buvome nuėję kalbėti apie sveikatos apsaugą ir buvo pasakyta, kad Vyriausybė darys išvažiuojamąjį posėdį, sieks kai kurių rajonų smulkesnes ligonines jungti prie stambesnių. Kai mes pasakėme, kad prieš dvejus su puse metų tokį projektą pateikėme, bet Vyriausybė atmetė, premjeras sutriko, ar tikrai taip gali būti.
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai tikriausiai čia kartojasi situacija, jums dar reikia laiko, kad suvoktumėte, kad čia yra problema, po to patys pateiksite panašų siūlymą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-1138. Komitetas siūlo atmesti. Pritariantieji atmetimui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 58, prieš – 25, susilaikė 21 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta – projektas atmestas.
10.46 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 17 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3854 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kadangi sutaupėme laiko, o esame perkėlę iš popietinės darbotvarkės į rytinę darbotvarkę, tai siūlau imti darbotvarkės 1-13 klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3854. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymas gana trumpas ir paprastas, tačiau problema yra gana komplikuota. Kaip girdėjote, Lietuvoje atsirado nauja paslaugos rūšis – vadinamieji alkoholio paštomatai, kur tu gali įsigyti realiai alkoholio realiu laiku po tų valandų, kai alkoholis jau yra draudžiamas įsigyti, bet kada iš esmės. Tie, kurie teikia šią paslaugą, verslininkai, sakyčiau, demagogiškai atsako, kad jie neparduoda alkoholio neleistinu laiku, jie jį paskolina arba žmogus tiesiog padeda pasaugoti pas juos į paštomatą tą alkoholį, paprastai tai yra stiprus alkoholis, degtinės butelį.
Mano siūlymas yra Alkoholio kontrolės įstatymą papildyti sąvokomis, įvedamos dvi naujos sąvokos, tai yra: alkoholio produktų skolinimas, alkoholio produktų pardavimas fiziniam asmeniui, atidedant apmokėjimą, arba alkoholio produktų pasaugojimas, tai yra paslauga fiziniam asmeniui už tam tikrą atlygį stacionariuose saugojimo įrenginiuose pasaugoti alkoholio produktus. Taigi mes iš esmės įvestume dvi naujas sąvokas – alkoholio produktų pasaugojimas ir skolinimas. Tada jau Seimo valioje būtų, o ką daryti su tomis sąvokomis, ar jas visai uždrausti? Mano konkrečiu atveju yra siūlymas, kad alkoholio produktų skolinimo ir pasaugojimo veikla yra draudžiama, tačiau komitetas gali pasvarstyti, galbūt skirti didelius mokesčius tokiai veiklai. Iš esmės keičiantis pasauliui, atsirandant naujoms prekybos galimybėms, mes žinome, kad dabar žmogus gali tiesiog užsisakyti krepšelį maisto iš parduotuvės, yra žmonių, kurie teikia tą paslaugą, atveš, žinome „Barborą“, kai jau nebereikia pačiam važiuoti į parduotuvę, ir taip toliau, ir taip toliau. Žodžiu, plečiantis galimybėms, įvairiems paštomatams, plečiantis atsiskaitymo būdams, mes susiduriame su naujomis įvairių prekybos variantų formomis. Lygiai taip pat ir alkoholio pramonėje mes turime akcentuoti tą realybę ir įvesti naujas įsigijimo formas, ir tokiu būdu vėliau žiūrėti, ką daryti, ar apmokestinti labiau, ar uždrausti. Turbūt pristatymo tiek, jeigu bus jūsų klausimų, aš mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Klausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, atrodo, šita atsiradusi situacija liudija, kad draudimai nieko neišspręs. Visko reglamentuoti neįmanoma, nebent iš viso uždrausti alkoholio įvežimą į Lietuvą, gal tai būtų išeitis. Su kolegomis šnekamės, mes žavimės Lietuvos verslininkais, kurie teisėtais būdais randa teisėtus sprendimus, kaip apeiti galiojančius draudimus. Aš, beje, nesakau, kad tie draudimai, laiko apribojimas yra kažkokia nesąmonė. Bet štai draudimų kultūra atveda prie naujų verslo formų ir ką jūs darote? Mūsų kolegos dešinieji susijungė į aljansą su draudimų koalicija ir uždraudžia tai, kas yra tautos gyvastis – verslumo idėją. Kodėl jūs čia šitaip norite uždrausti, apmokestinti? Ar jūs dar mūsų broliai, ar jau ten pusbroliais pasidarėte?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū. Mūsų tikrai tautos gyvastis – verslumas, bet tautos pražūtis yra alkoholis. Tai turbūt visi suprantame ir visi balsavome. Aš taip pat palaikiau alkoholio ribojimų paketą, kuris buvo, bet turbūt jūsų klausime ir yra kelios dimensijos.
Viena dimensija – draudimai, apribojimai ir visa kita. Jeigu mes norime grįžti prie šios diskusijos, ji yra labai ilga ir plati. Mano atspirties taškas yra visiškai kitas. Tai yra ta situacija, ta teisinė bazė, aplinka, kuriai Seimas jau pritarė, visuomenė jau baigia priprasti ir staiga kažkas, kaip jūs džiaugiatės… Man džiaugsmo čia mažai atsiranda, nes tai nėra visiškai teisėti būdai. Tai yra įstatymo apėjimas.
Tačiau trečia dimensija, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, ką aš pasakiau, aš nesiūlau iš karto su fakelais bėgti prie tų paštomatų ir juos deginti. Aš kaip tik siūlau apibrėžti tą veiklą ir tada jau būtų Sveikatos reikalų komiteto ar Seimo valia, ką daryti su ta veikla. Būtų tokie žingsniai. Aš siūlau įvardinti, ką jie daro konkrečiai, nes jie tai įvardina tik žiniasklaidai: sako, mes paskoliname, o mes pasaugome. Gerai, įveskime šias sąvokas. Seimas neapsižiūrėjo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, palaikau idėją – vis dėlto ši sritis turi būti reguliuojama. Mes turime daug problemų su alkoholiu ir ypač pasekmių dėl alkoholio. Ar jūs turite duomenų, rengdamas šitą įstatymą, kiek jau tokių skolinimosi būdelių, sandėliukų ant Lietuvos yra ir gal turite adresų? Gal kam nors iš Seimo narių prireiktų. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Yra Vilniuje, daugiausia šita veikla yra išvystyta Vilniuje. Yra penki tokie „paštomatai“. Pavyzdžiui, Antakalnio 77, V. Druskio 4, Kalvarijų, Savanorių. Aš nemanau, kad čia reikėtų labai reklamuoti. Kolegos džiaugiasi, linksi galvomis. Iš tiesų yra konkrečios vietos, jos yra veikiančios ir žmonės jau gali ten įsigyti. Čia juokas juokais. Aš, naudodamasis proga, atsakydamas į jūsų klausimą, pabrėžčiau, kad problema yra, kad ir nepilnamečiai įsigyja, nes čia su ta programa… žinote, aš su kodu galiu ateiti vidury nakties ir aštuonerių metų vaikas būdamas išsiimsiu tą šnapso bonką. Štai kur yra problema.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas pataisų teikėjau, aš matau, kad draudimų politikos lauke tolesnių draudimų sumanymo klodai yra neišsemiami. Jūs turbūt esate vienas iš tų pavyzdžių, jūs ieškote vis naujų terpių, kur dar būtų galima ką nors sureguliuoti mėginant draudimų politiką padaryti baigtine visuma. Nežinau, kiek aš jus galėčiau dėl to žygio sveikinti, bet mano klausimas yra kitas.
Sakykite, ar jūs nemanote, kad jūsų projektas irgi nėra iki galo išbaigtas, nes jūs kalbate apie stacionarius saugojimo įrenginius? Juk yra taksi bagažinės ir mobiliosios saugyklos. Jeigu jau užsimojote, sureguliuokite viską, kas juda ir nejuda, ir tada jūsų projektas bus dar tobulesnis. Nemanote?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Jūs turbūt pats suprantate, kad veikla, kurią Seimas gali reguliuoti, turbūt yra legali. Štai ten turi kreipti dėmesį. Jei veikla nelegali, turi užsiimti policija ir įvairios tarnybos, kurioms priskirta kontrolės funkcija. Mūsų funkcija yra leisti įstatymus, sukurti įstatyminę bazę. Tai yra kaip tik ne tiek iš draudimų paskatos gimusi idėja, bet iš išties demagogiško požiūrio, kaip verslas randa landų. Aš tikrai sveikinu verslą. Tai yra išmanu, gudru, bet ar tikrai, liaudiškai tariant, ieškome durnių? Akivaizdu, kad yra bandymas apeiti paprastą ribojimą. Tai yra laiko ribojimas, tai yra tiesiog paprastas bandymas. Mes, kaip Seimas, turbūt neturėtume leisti valstybėje taip šeimininkauti. Vis dėlto įstatymų laikytis reikia.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų vienas draudimas 2017 metais, na, ne vienas, o draudimų paketas gimdo naują draudimą, nes žmonės apeina aną reguliavimą, susikuria nauja veikla ir dabar jūs siūlote naują draudimą. Ar jums neatrodo, kad čia yra nesibaigianti istorija. Mes galime labai labai toli nueiti būtent alkoholio kontrolės politikos ir tikriausiai kitose srityse lygiai taip pat, bet šioje srityje tai labai aštriai matoma. Vis dėlto ar nejaučiate, kad jūsų pasiūlymas yra ne visai sistemiškas ir toks, kuris… na, po metų tikriausiai vėl stovėsite šioje tribūnoje su nauju draudimu, nes kas nors jau bus sugalvojęs, kaip apeiti šį draudimą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama kolege, kaip savo pristatymo pradžioje aš ir atkreipiau dėmesį, tai ne visai yra draudimas. Mano įstatymo projektas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis apibrėžia tą naują veiklą, nes žmonės ja užsiima. Jeigu žmonės ja užsiima, ją reikėtų apibrėžti. Tada mes turime galvoti, o ką su ta veikla daryti, kiek jinai yra nelegali, galbūt, aš siūlau kaip alternatyvą, pritaikyti didesnius mokesčius, kad tai nebūtų paskata tiems priklausomiems ar galų gale nepilnamečiams. Aš irgi parsisiunčiau programėlę, Artimiausias.lt yra apsas telefone, gali parsisiųsti. Tą gali atlikti ir nepilnamečiai. Čia yra problema. Mes turime tai reglamentuoti. Tai nėra naujas draudimas, jis atliepia turbūt besikeičiančio pasaulio situaciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pradžioje noriu replikuoti dėl liberalų pasisakymų prieš draudimus. Alkoholio vartojimas yra ribojamas ir reguliuojamas, ir liberalai turbūt irgi neleis vartoti alkoholio nepilnamečiams. Tai yra uždrausta. Vis dėlto alkoholio vartojimas yra reguliuojamas. O dabar klausimas būtų jums. Aš manau, kad čia tuoj pat atsiras kitų apėjimų. Tarkime, iš to automato mes neleisime pasiskolinti, bet galbūt per kokį apsą bus leidžiama pagaminti. Tiesiog užsakys, kad pagamintų jam.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tiesų idėja gana įdomi – gamyba. Bet vėlgi turbūt skirkime. Na, ta gamyba ar ten kokteilį suplakti, tai vyksta baruose, restoranuose, kur yra visiškai kitas ribojimas. Mes kalbame apie prekybą tais alkoholio produktais, kurie yra rinkoje. Tie buteliai… ir čia, man atrodo, būtų bandymas tiesiog… Na, apeiti galbūt ne visai apsimokantis dalykas, jeigu tu pradėsi gaminti alkoholį virtualiai. Nežinau, čia mes prifantazuosime tuoj tikrai sudėtingų dalykų. Man atrodo, čia yra paprastas dalykas. Aš bandau reaguoti į situaciją, kuri jau yra, veikla jau egzistuoja, jinai yra gana išsiplėtusi.
Dar kartą tik atkreipsiu kolegų dėmesį, kad tai yra potenciali landa įsigyti nepilnamečiams, ir patiems registruojantis, nes vaikai, tikrai mažesni nei 20 metų, gali turėti ir banko korteles, sąskaitas, lygiai taip pat aš galiu paprašyti kokio nors vyresnio pusbrolio ar pusseserės, kad man sukurtų šį priėjimą, ir pats, kaip matėte, visame Vilniaus mieste galiu nuvažiuoti ir bet kuriuo paros metu išsiimti tą butelį. Tai tikrai reikia reglamentuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, taip, reikia sveikinti verslumą. Aš suprantu, kad Seimas priima įstatymus, o kažkas galvoja, kaip iš karto juos apeiti. Aš manau, kad iš principo turbūt ne vienas iš čia esančių salėje ir turbūt dauguma Lietuvos gyventojų be tokio taromato, kuris duoda pilną butelį, tikrai gali išgyventi. Tai ne reikalingiausias produktas. Sveikinu iniciatyvą, kad mes visgi sureguliuotume, kas yra skolinimas, kas yra pasaugojimas. Manau, vėl pakartosiu, ne reikalingiausi produktai, kurie tokiu būdu saugomi ir skolinami. Juo labiau kad turime ne pačią geriausią statistiką alkoholio vartojimo pasekmių, nėra išspręsta problema, kas naudojasi tais taromatais, kad gali bet kas. Siūlau pritarti įstatymo projektui ir svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, reikia sutikti su kolega Algirdu, kad tai nėra svarbiausia produkcija. Akivaizdu, reikia pritarti tam, kad reikia kovoti su nepilnamečių arba neturinčių teisės vartoti alkoholį žmonių polinkiu vartoti. Beje, čia netinka žodis „nepilnamečiai“, nes uždrausta iki 20 metų vartoti alkoholį, tai ir žmonėms, kurie yra pilnamečiai. Todėl kalbėti apie tai, kad nepilnamečiai negali, tai reikštų, kad pilnamečiai jau gali.
Gerbiamieji, tai rodo problemą, arba sisteminę problemą, kuri yra Seime – suvokimo stoką, kad draudimais mes toli niekur nenueisime. Kiekvienas draudimas gimdo apėjimą, pavadinau tai verslumo dvasia ir tautos gyvastimi ir, tiesą sakant, be ironijos pavadinau, nes daugeliu atvejų visokios prohibicijos ir kitokie draudimai gimdo verslą, dažnu atveju šešėlinį verslą. Šiuo atveju, mano manymu, mano supratimu, tai nėra nelegalus verslas, tai nėra šešėlinis verslas, o yra teisėtas bandymas apeiti atsiradusius draudimus. Taigi mes turime suprasti, kad draudimų politika visada turės kitą dalį, šiuo atveju legalią, o kas dar blogiau – kitu atveju kas nors susikurs nelegalią alternatyvą. Todėl mes turime atsikratyti pomėgio viską drausti, viską apriboti ir ieškoti kitokių išeičių ne draudimais, o sąmonės ugdymu, sąmonės didinimu, susivokimo didinimu spręsti tuos klausimus. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po pateikimo dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 82, prieš – 6, susilaikė 6 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu, kad pagrindinis būdų Sveikatos reikalų komitetas? Ačiū, pritarta. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Pritariame. Dėkoju.
11.03 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3923 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-14 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3923. Pranešėjas – Seimo narys M. Majauskas. Pateikimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, labas rytas. Noriu pristatyti klausimą, kuris, mano giliu įsitikinimu, reikalauja jūsų dėmesio, ir neatidėliotino dėmesio. Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių galioja draudimas nuotoliniu būdu internetu įsigyti nikotino produktų. Priežastis, kodėl toks draudimas yra, kad negalėtų įsigyti vaikai, nes puikiai suprantame, kad jeigu jie ateina į parduotuvę, yra kasininkas, pardavėjas, tai yra kaip toks saugumo filtras, kuris patikrina ir vizualiai, galbūt ir dokumentą patikrina, ar žmogus, kuris nori įsigyti tabako produktą, yra pilnametis. Nuotoliniu būdu patikrinti yra daug sunkiau, todėl daugelis pasaulio šalių draudžia tabako gaminių nuotolinę prekybą. Lygiai toks pat draudimas galioja ir Lietuvoje, toks draudimas galioja jau daug metų. Vienintelė problema ir skirtumas tarp Vakarų šalių ir Lietuvos, kad ten verslas laikosi tokio draudimo, o Lietuvoje verslas nesilaiko šio draudimo, ir ne tik kad nesilaiko, ne ieško jokių landų, kaip čia ką tik girdėjome, bet piktybiškai, šiurkščiai tiesiog nusispjauna į įstatymus ir pažeidinėja draudimą prekiauti internetu nikotino produktais.
Aš pateiksiu kelis pavyzdžius. Vienas iš jų yra „Ecodumas“, galite dabar patys susivesti ir pasižiūrėti. Ši kompanija prekiauja nikotino produktais internetu, nors yra labai aiškus draudimas tai daryti. Ši kompanija buvo drausta 11 kartų. Bendra baudų suma jau yra 20 tūkst. eurų. Iš tų vienuolikos kartų net tris kartus ši kompanija yra bausta už nikotino produktų pardavimą nepilnamečiams. Tokių kompanijų yra ne viena. Galime pažiūrėti, „Geras Dūmas“, „Ecodumas“, „Royal Smoke“, „Cigman“. Tai yra interneto svetainės lietuviškų kompanijų, kurios prekiauja nikotino produktais, taip sudarydamos galimybę vaikams įsigyti nikotino produktų. Kreipiausi į policiją dėl to, kreipiausi dėl to į Narkotikų kontrolės departamentą. Abi institucijos labai aiškiai pasakė, kad jos yra bejėgės, esamos poveikio priemonės neduoda jokių rezultatų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pasiūlė dar vieną priemonę, tai yra suteikti jiems galimybę blokuoti tas piktybines svetaines, kurios prekiauja nikotino produktais nuotoliniu būdu, taip sudarydamos galimybę įsigyti tų produktų nepilnamečiams.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerai, kad teikiamas toks įstatymo projektas, tik man šiek tiek abejonių kyla dėl tų užsienyje registruotų įmonių, nes jūs įstatyme kalbate apie tarptautinę tarpvalstybinę prekybą, o aiškinamajame rašte rašote apie jų filialus. Tai kaip įmanoma tada būtų kontroliuoti, jeigu dirbtų užsienyje registruota įmonė ir siųstų čia tuos gaminius? Ar tai įmanoma kokiu nors būdu patikrinti? Gali būti taip, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gaus tokias nesunešiojamas kurpaites – gali veikti, bet su užsieniečiais nelabai gali susitvarkyti. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Draudimas yra skirtas tik toms svetainėms, kurios yra skirtos vidaus rinkai. Tai yra Lietuvoje veikiančios svetainės arba užsienyje veikiančios svetainės, kurios būtų pritaikytos Lietuvos rinkai. Toks draudimas nėra siūlomas „Amazonui“, nors ir pats „Amazonas“ neleidžia nikotino produktų prekybos. Leidžia tam tikros šalys tik pačių įrenginių, bet nė viena, mano žiniomis, neleidžia jokių nikotino produktų.
Taigi tai, kaip yra surašytas įstatymas, ir tai, kokia yra Tabako ir alkoholio kontrolės departamento praktika, yra orientuota į svetaines ir į verslą, kuris piktybiškai pažeidžia ir siūlo parduoti nikotino produktus Lietuvos rinkai, Lietuvos vartotojams, iš esmės padarydamas priėjimą prie šių produktų nepilnamečiams. Šis instrumentas sudarytų galimybę departamentui taip pat užblokuoti svetainę, jeigu, tarkime, lietuviškas verslas perkeltų svetainę į Latviją, tačiau svetainė yra nukreipta tiksliai į Lietuvos rinką, išversta Lietuvos rinkai, pritaikyta Lietuvos rinkai, tada toks piktybinis įstatymo pažeidimas taip pat būtų sutvarkytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Nuomonė už po pateikimo – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Manau, kad nėra prieš. Tai sveikintinas įstatymo projektas, iš tikrųjų daug problemų turime dėl elektroninės prekybos, ypač tarp moksleivių. Aišku, reikės atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Manau, komitetas galės tą sutvarkyti ir palinkėti, kad tas įstatymas tikrai veiktų. Ačiū. Pritarkime jam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nuomonių prieš nebuvo. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Po pateikimo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, grįžtame… Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas ir kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Pritarta. Dėkoju.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3946 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 1-10 klausimas. Atvyko pranešėja ir pretendentai. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3946. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Pateikimas. Kviečiu į tribūną.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, jums vertinti pristatau Respublikos Prezidento pasirinktą kandidatą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Tai E. Rimšelis – profesionalus ir sąžiningas teisėjas. E. Rimšelis daugiau kaip dešimt metų Apeliaciniame teisme ėjo įvairias tiesiogiai su teisėjo veikla susijusias pareigas, penkerius metus dirbo Prezidento patarėju teisės klausimais, keletą metų užsiėmė advokato praktika. Šiuo metu dirba Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. E. Rimšelis yra apsigynęs daktaro disertaciją baudžiamosios teisės srityje, aktyviai užsiima moksline ir pedagogine veikla.
Gerbiamieji Seimo nariai, taip, E. Rimšelio kandidatūra prieš metus negavo pakankamo Seimo narių palaikymo, tačiau nauji Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos rezultatai buvo vienareikšmiški. E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba. Prezidentui pradėjus eiti pareigas, šis klausimas buvo atidėtas siekiant išsiaiškinti objektyvias aplinkybes, galėjusias nulemti jau minėtą Seimo sprendimą. Išsiaiškinome, E. Rimšelis yra nepaprastai profesionalus, sąžiningas ir principingas teisininkas, jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų sutrukdyti jam eiti pareigas aukštesnės pakopos teisme, nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, valstybės tarnybai reikia žmonių, kurie turimą aukščiausio lygio profesionalumą sutinka įprasminti valstybės tarnyboje. Prezidentas kreipiasi į jus tikėdamasis sprendimo, kuris labiausiai prisidėtų prie teismų sistemos stiprinimo ir Apeliacinio teismo profesionalumo. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviečiame prisistatyti pretendentą E. Rimšelį.
E. RIMŠELIS. Laba diena, dėkoju Pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiamieji Seimo nariai, esu šioje salėje kaip kandidatas į labai svarbias pareigas Lietuvos Respublikoje, todėl, be abejo, esu dėkingas Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui ir patarėjai, kuri pristatė, iš tikrųjų labai dėkui už gražius žodžius dėl mano kandidatūros ir už pasitikėjimą teikiant mano kandidatūrą jums svarstyti.
Prezidento patarėja užsiminė apie mano biografinius aspektus, todėl nesikartosiu, neplėtosiu jų. Jeigu trumpai, vienu sakiniu, pabandyčiau apibrėžti save, tai turbūt pirmiausia turėčiau pasakyti, kad esu Lietuvos valstybei ir žmonėms jau daugelį metų dirbantis teisėjas, tikrai negailiu savo sveikatos, laiko ir jėgų, dirbdamas šį darbą, dirbu atsakingai ir tikiu, kad sąžiningas darbas yra teisėjo karjeros prielaida. Suprantu, kad teisėjo karjera nėra tik kompetencijos klausimas, bet taip pat ir pasitikėjimo konkrečiu asmeniu klausimas, šiuo atveju manimi. Esu tvirtas ir tikras, kad niekada nepadariau nieko, dėl ko Respublikos Prezidentas ar jūs, Seimo nariai, turėtumėte abejoti mano kandidatūra. Perėjau tikrai sudėtingą atrankos procedūrą kartu su kitais kolegomis, kurių kandidatūras jūs jau neseniai svarstėte ir joms pritarėte. Atrankos komisija palaikė mano kandidatūrą, matė patirtį – beveik 20 metų dirbau valstybei klausimais, susijusiais su baudžiamąja teise. Tikiu, kad tikėsite ir jūs.
Suprantu, kad daug klausimų kyla dėl mano ankstesnio darbo prezidentūroje. Taip, dirbau šį darbą prieš 10 metų. Niekada nedalyvavęs politikoje, jokiuose politiniuose procesuose, sutikau padėti išrinktai šalies vadovei ir jos politinei komandai patarti teisės klausimais. Tokį sutikimą supratau kaip pareigą valstybei, valstybei, kurioje gyvenu, valstybei, kurioje manau, kad dar galiu būti naudingas.
Antrą kartą ryžausi šiai procedūrai ne avantiūristiškai. Nesu kietakaktis, siekiantis karjeros bet kokiu būdu. Tai yra pirmiausia reakcija į mano artimų draugų, pirmiausia kolegų iš teismų sistemos palaikymą, kurio sulaukiau po ankstesnės atrankos. Todėl dalyvauju kaip reakcija į tą palaikymą ir kaip padėka į tą palaikymą. Tikiu, kad, įvertinę ir naujojo šalies vadovo sprendimą, jūs taip pat įvertinsite. Manau, kad esu dar naudingas valstybei, galiu toliau dirbti Lietuvos žmonių labui mėgstamą ir mylimą darbą, ir viliuosi sulaukti jūsų palaikymo.
Esu čia, kad atsakyčiau į jūsų klausimus. Pabandysiu tai padaryti nuoširdžiai, atvirai ir tiek, kiek jums bus įdomu, ar frakcijose, ar individualiai, kaip tik pageidausite, pabandysiu išsklaidyti bet kokias jūsų abejones. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pretendente į Apeliacinio teismo teisėjus, jūs ilgą laiką dirbote Prezidentės D. Grybauskaitės komandoje. Kaip žinome, po truputį aiškėja tam tikros pikantiškos detalės. Visai neseniai buvo spaudoje pasirodžiusi informacija vieno patarėjo, kad Prezidentė pati reketavo verslininkus, kad padarytų prezidentūros kilimui 80 % nuolaidą. Kaip jūs, kaip teisininkas, kaip patarėjas ir būsimas teisėjas, galėtumėte vertinti tokią situaciją? Kiek aš pamenu, panašiai elgdavosi reketininkai perestroikos laiku.
E. RIMŠELIS. Tikrai nedalyvavau tame pokalbyje, jeigu toks buvo, negirdėjau jo, nežinau nė jo konteksto ir nežinau, kokia forma buvo tas pokalbis, jeigu toks buvo. Baudžiamosiose bylose aš matau reketo bylas, matau turto prievartavimą, koks jis būna. Taip pat suprantu, kad žmonės dažnai derasi. Ar tą gali daryti valstybės pareigūnas, eidamas pareigas, tai jau gal kitas klausimas, bet vis tiek turime visuomet žiūrėti, kaip tas buvo daroma, kokiame kontekste tas buvo daroma. Tikrai negaliu pasisakyti, nes to nežinau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas pretendente, šiandien frakcijoje jūsų buvęs kolega L. Balsys jus charakterizavo ir aš tikrai balsuosiu už jus, bet norėčiau vis dėlto išgirsti jūsų nuomonę, kokia jūsų nuomonė dėl teismų tarėjų institucijos. Tai padėtų man apsispręsti toliau balsuojant dėl šito klausimo. Dėkoju.
E. RIMŠELIS. Visiškai pozityvi mano nuomonė ir tai nėra joks pataikavimas idėjoms ir panašiai. Daugelis teisėjų tarėjų dalyvavimą arba žmonių įtraukimą į teismą mato kaip pozityvų dalyką, nes žmonės pamatys, kaip mes dirbame, kaip priimame sprendimus. Tą daro daugelis šalių. Taip, būna visokių niuansų ir problemų, priimant sprendimus, bet to bijoti nematau jokio pagrindo. Klausimas, matyt, yra dėl mechanizmo, kaip jisai bus įgyvendintas, kaip jie bus atrenkami, kas jie bus, kiek jie norės dirbti, bet tai yra požiūrio ir techninių detalių dalykai.
Pati idėja, dėl kurios jūs klausiate, kaip jūs žiūrite į idėją, tai pozityviai vienareikšmiškai. Man atrodo, kad ta diskusija yra pajudėjusi iš tam tikro sąstingio taško. Atsirado projektų šiek tiek detalesnių, atsirado iniciatyvų ir dėl pataisų, koks bus jų dalyvavimas, kad jie ir sprendimus galės priimti, jau atsirado ir požiūris, kokiose bylose. Tai atsargus ėjimas, tik korupcinės bylos, labai nedidelės apimties civilinės bylos, kiek žinau projektą. Toks atsargus pradžios ėjimas, manau, tikrai leis įvertinti rezultatus, kaip tai veiks.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs, suprantame, nuėjote ilgą ir sudėtingą teisininko kelią, bet kažkada buvo pradžia. Ką jūs dabar patartumėte šiais naujais laikais jauniems būsimiems teisininkams, kurie galbūt dabar studijuoja? Kokie turėtų būti jų pirmieji žingsniai ir ar palaikytumėte jaunimo atėjimą į taip sunkiai patenkamas vietas, kurios dabar, na, priklauso nuo daugelio veiksnių: ir Teisėjų taryba, ir teikimai, ir visa kita? Kaip turėtų atrodyti pirmieji jaunųjų teisininkų žingsniai, jūsų akimis?
E. RIMŠELIS. Visų pirma, aš pats turiu tris vaikus ir nė vieno nekalbinu žavėtis teise, tai tikrai nėra lengvas darbas ir pasirinkimas. Jaunimui turbūt pirmiausia sakyčiau, kad nesirinktų to kelio vien dėl to, kad tai gražiai skamba. Aš pats susiduriu su studentais nuo pat jų pirmo atėjimo į universitetą, daugelis jų pasirenka šią profesiją dėl to, kad gal prestižu laiko ar susižavi iš filmų, bet toliau tai blėsta, jeigu mes jų nesudominame.
Tiesiog aš visuomet stengiuosi sudominti. Jeigu tai nepavyksta, jeigu jie nesusižavi šia sritimi, siūlau rinktis kitą kelią. Tai tikrai pernelyg atsakingas, pernelyg sudėtingas darbas, jisai nėra lengvas, kaip dažnai įsivaizduojama, kad tai yra, na, tuščiažodžiavimas, dažnai vertinama, kalbėjimas ir tiek. Nelengva priimti sprendimus dėl žmonių likimo. Reikia būti tam pasiryžusiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jūs esate buvęs Prezidento patarėju. Kaip vertinate Prezidento patarėjų skambučius teisėjams, kai tai gali būti susiję su tam tikrų bylų nagrinėjimu ar tam tikra teismų veikla?
E. RIMŠELIS. Absoliučiai skeptiškai. Galiu patikinti (jeigu yra manymas, kad aš tą galbūt dariau), kad niekada to nedariau. Su jokiu teisėju, su jokiu asmeniu nekalbėjau apie jokių bylų nagrinėjimus. Patarėjų bendravimas su teismų savivalda yra būtinas, jis neišvengiamas. Joks projektas be idėjos teismų srityje nepavyks, jeigu nerasime sutarimo.
Tas pats ir tarėjų klausimu. Bendravimas būtinas. Bet patarėjas, šioje srityje dirbdamas, puikiai supranta, kad, keliant aukščiausius standartus teisėjams, turi dirbti lygiai taip pat ir dar pagal aukštesnius standartus. Net per aplinkui koks nors bandymas kalbėtis su teisėju iš karto nuaidėtų visoje sistemoje – tu būtum niekas ateityje.
Niekada nebūsi teisėjas, jeigu taip elgsiesi, todėl manau, kad tai tiesiog yra arba nesuvokimas, jeigu taip elgiamasi, arba vienareikšmiškai negalimas elgesys, ir aš jį labai smerkiu. Taip, kartais būna, matyt, tokių norų, bet niekada to nedariau ir manau, kad profesionalai, kurie ateina ten dirbti, tarnauti valstybei, supranta, ko jie ten ėjo. Supranta, kad tai bus ne pliusas CV, tai sudėtingas darbas ir jį reikia dirbti sąžiningai, nes tu tokius standartus keli kitiems.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, neabejoju jūsų kompetencijomis, tačiau norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Akcentavote, kad niekada nebuvote politikas, tačiau vieną tarpsnį dirbote greta politikos, greta didžiosios politikos. Kaip jūs vertinate, mano nuomone, vis dar egzistuojančius dvejopus standartus? Ką tik nuskambėjo Vijūnėlės dvaro istorija, tačiau prieš tai buvo ir kitų istorijų Neringoje, Nidoje, kai vienais atvejais teismas priima sprendimus nugriauti pastatą, tačiau pasitaikydavo atvejų, kad to ir nereikėdavo daryti. Kaip jūs vertinate tokius dvejopus standartus ir ką reikėtų daryti, kad to nebūtų?
E. RIMŠELIS. Dvejopų standartų teisinėje valstybėje neturėtų būti. Teisėjų uždavinys, vienas iš esminių uždavinių, ir yra dirbti taip, kad jų nebūtų. Tam yra precedento doktrina, reikalavimas žiūrėti į precedentus. Bet laikausi vienos taisyklės, kurią dažnai taikau su studentais. Studentas pribėga po paskaitos ar seminaro ir klausia, štai tokia mano senelių, draugų istorija, kaip čia reikia elgtis. Niekada negaliu suteikti konsultacijos, nematydamas labai konkrečių faktų. Mes turime kiekvienoje individualioje situacijoje matyti tas aplinkybes, kurios yra konkrečios situacijos aplinkybės. Jeigu jos sutampa, dvejopų standartų negali būti. Bet aš nesigilinau į tuos sprendimus, aš jų nesu ypač skaitęs, net neprisimenu, tiesą sakant, apie kuriuos Nidoje kalbate. Pamenu lyg vizualiai tuos pastatus, bet tikrai nežinau detalių, kodėl teismas priėmė tokius sprendimus. Tikiu, kad rado kažkokių aplinkybių, kurios buvo svarbios būtent dėl tokio sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, susitikimai su frakcijomis, kurios pageidavo pretendento, bus 17 dieną, svarstymas ir priėmimas numatomas spalio 22 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.29 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dėkoju už jūsų aktyvų darbą ir tęsiame šios dienos darbotvarkę. Pranešu, kad darbotvarkės 1-11 klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2) ir jo lydimieji teisės aktų projektai. Noriu jums priminti, kad buvome padarę pertrauką pagal 158 straipsnio 1 ir 2 dalis. Dabar grįžtame prie plenarinio posėdžio metu pradėto priėmimo. Kviečiu pranešėją – K. Mažeiką. Ačiū, kad jūs esate. Kaip ir buvome sutarę, 16 straipsnis, kuris taip ir liko mūsų neišdiskutuotas. Šiandien jau turime Aplinkos apsaugos komiteto išvadą ir prašau gerbiamojo pranešėjo pranešti Seimo nariams, ką gi komitetas per šią pertrauką suredagavo ir kaip išsprendė minėtą problemą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šįryt vyko Aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Komitetas Seimo pavedimu apsvarstė 16 straipsnio 2 ir 4 dalių tarpusavio suderinamumo normas, kad jos neprieštarautų viena kitai ir taip pat kitiems įstatymu jau priimtiems straipsniams. Komitetas siūlo išdėstyti 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip… Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 susilaikė. Siūloma pritarti žodžių „planuojama išgauti“ išbraukimui, išlaikyti komiteto siūlytą 1 punkto patobulintą redakciją ir siekiant sisteminio teisės normų dėstymo po žodžio „vandenvietės“, derinant su 2 ir 4 punktais, įrašyti žodžius „kurią gali sudaryti gręžinys ar gręžiniai“.
PIRMININKĖ. Prašom, kad visiems būtų aišku, perskaityti galutinę redakciją.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Toliau siūloma, kad gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti… kurią gali sudaryti gręžinys ar gręžiniai… Tai principas toks. Kaip ir minėjau, 7 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar visi supratote formuluotę, ji pakankamai aiški, ir pritariate komiteto pozicijai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui dėl visų punktų, kuriuos pranešėjas ką tik pristatė perskaitydamas formuluotę: „…gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurią gali sudaryti gręžinys ar gręžiniai, mažiau kaip 100 kub. metrų gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.“ Čia yra antroji formuluotė. Atitinkamai pirmoji skiriasi, kad dešimt, taip, pranešėjau?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. 4 punktui, taip pat atitinkamai įrašant žodžius „kurią gali sudaryti gręžinys ar gręžiniai“…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. …bendru sutarimu pritariame? Pritariame. Visą 16 straipsnį galime priimti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Balsuojame. Siūlo balsuoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl 16 straipsnio. Yra siūloma balsuoti dėl 16 straipsnio, kolegos. Motyvų niekas nenorėjo išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš – 4, susilaikė 14. 16 straipsnis priimtas.
Mielieji kolegos, dėl kitų straipsnių Seimas jau apsisprendė ir priėmimas buvo. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Keturi – už, keturi – prieš. Dėkoju pranešėjui. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, viena vertus, įstatymo mes negalime nepriimti. Visada, aišku, galime nepriimti, bet yra sankcijos, nes yra Europos Sąjungos direktyva, kurią reikia įgyvendinti, ir Europos Komisija jau pradėtų Lietuvai pažeidimo procedūrą, jeigu mes neįgyvendintume Vandenų direktyvos. Šiuo atveju šis įstatymas užpildytų teisinės sistemos Lietuvoje spragą. Jį privalome priimti.
Dabar klausimas, kokį jį priimtume. Ilgos diskusijos dėl vandenviečių ir gręžinių. Iš tikrųjų negrįšime, komitete mes šiandien ryte radome tam tikrus kompromisus. Tačiau aš noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į kitą aspektą, kad šiuo įstatymu mes dabar iš esmės draudžiame CO2 laidojimą Lietuvos teritorijoje bet kur žemės gelmėse. Prie šito klausimo komitete buvo pažadėta lyg ir grįžti. Mes tikrai turėtume daryti rimtą mokslinę diskusiją, kokį poveikį Lietuvos gelmėms darytų, galbūt ne visur, galbūt saugomose teritorijose, galbūt ten, kur iš tiesų gali būti daromas poveikis geriamojo vandens kokybei, tai, žinoma, nereikėtų. Kita vertus, ar tikrai visur, ar, pavyzdžiui, buvusiuose naftos gręžiniuose negalėtume laidoti CO2, čia man ir kaip fizikui kyla klausimas, ar tikrai to negalima daryti. Aš norėčiau rimtų mūsų mokslininkų mokslinių studijų, kad jie aiškiai pasakytų, kokį poveikį daro žemės gelmėms. Sako, parūgština dirvą. Na, parūgština. Kas iš to, kad ten kilometro gylyje parūgštins tą dirvą? Ar nuo to nukentės vandens kokybė? Vėlgi į šituos klausimus turi atsakyti ne politikai. Todėl aš palieku tam tikrą daugtaškį prie šio įstatymo ir tikiuosi, kad komitete mes prie šių klausimų grįšime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, politologai šitą įstatymo priėmimą galės vertinti retrospektyviai, matydami Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimus ir Lenkijos įmonių norą išgauti naftą Lietuvos teritorijoje, skubinimą, įstatymo atmetimą, šitą antrąją įstatymo versiją, kuri išėjo iš Vyriausybės visiškai subalansuota, bet eigoje superpragmatiškas ūkininkų interesas išmušė maksimalią įmanomą gyvulių ūkio galimybę. Ir tai tiesiog peizažinis vaizdelis, kaip ūkininkai nemokės jokių mokesčių už konstituciškai visai visuomenei priklausantį požeminį vandenį, Lietuvos išteklius smėlį ir žvyrą.
Žemės ūkiui padarytos išimtys buvo gėdingos, antikonstitucinės, ir aš pats svarstau kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar iš tikrųjų viena verslo grupė gali naudotis visuomenės ištekliais, kurie priklauso visai visuomenei, lygiai kaip ir medžiojamas turtas, gyvūnai, priklauso visai visuomenei, ir kiekvienas, sumedžiojęs šitą turtą, privalo mokėti mokesčius. Tai šiuo atveju viena ekonomikos grupė, šiuo atveju ūkininkai, valstiečių balsais susikūrė visišką išimtį tiek dėl požeminio vandens naudojimo, tiek dėl žvyro ir smėlio karjerų kasimo. Man tai atrodo nesisteminga. Ir kai kitą kartą jūs ateisite sakydami, kad kam nors reikia kelti mokesčius po dviejų savaičių teikdami biudžetą, aš priminsiu, kad jūs patys nenorite mokėti mokesčių už visuomenei priklausančius resursus. Aš kviesčiau pritarti, nes šitas gyvulių ūkio įteisinimas buvo daugiau negu gėdingas ir antikonstitucinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, ačiū Dievui, kad valstiečiai atsibudo nors įstatymo priėmimo stadijoje, prisiminė savo žalumą ir panaikino žalingą nuostatą mūsų gelmėse laidoti anglies dioksidą, nuodyti gėlą vandenį. Akivaizdu tai, kad būtent šito norėjo tie, kurie proteguoja Jungtinių Amerikos Valstijų interesus, kurie patys tik 2018 metais paleido eksperimentinę elektrinę su vadinamąja nuline emisija. 2021 metais jie tik baigs testavimą, o pas mus atsirado aktyvistų, kurie atsiraitoję rankoves darė viską, kad pas mus būtų atsiradusi daug galingesnė elektrinė su visiškai neprognozuojamu poveikiu gamtai. Jeigu kas nors kalba apie anglies dioksidą, kad čia gazuoto vandens burbuliukai, tai gal jie tegul susipažįsta su 1986 metais įvykusiu tragišku įvykiu pasaulyje, kai anglies dioksido išsiveržimo į atmosferą metu dėl to išsiveržimo žuvo 1 tūkst. 700 žmonių. Ten tas anglies dioksidas susikaupė natūraliu būdu, o mes norime dirbtiniu būdu savo gelmėse užtaisyti tokią uždelsto veikimo bombą.
Dėl vandens gręžinių – akivaizdu, kad čia paėmė viršų valstiečių ūkinis išskaičiavimas. Už žemės ūkyje naudojamą vandenį turėjo mokėti, o dabar yra padaryta nuostata, kad galės mokėti tik suvartojus 100 kubų. Akivaizdu, tai yra lengvata, kuri taikoma tiems, kurie daro verslą žemės ūkyje. Aš manau, tai sudaro galimybę vetuoti šitą įstatymą, nes pažeidžia Europos direktyvą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašome, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, man irgi nepatinka tos keistos išimtys, kurios yra šitame įstatyme. Kažkodėl galima dabar Lietuvą nusėti mažais karjeriukais, kasinėti, kaip kam patinka, smėlį, žvyrą kas kur sugalvoja. Lietuvos žemės turtai yra lyg ir pripažįstami Lietuvos nacionaliniu turtu ir valstybė turėtų juos naudoti racionaliai, o ne chaotiškai ir stichiškai. Čia mes įtvirtiname tokį chaotišką vartojimą.
Man nepatinka ir tai, kad valstiečiai yra kažkokia privilegijuota grupė žmonių, kurie gali labiau privilegijuotai vartoti vandenį. Kodėl valstiečio poreikis yra kažkuo didesnis negu miestiečio poreikis? Jeigu žmogus turi gręžinį, matyt, to gręžinio vandenį naudoja savo reikmėms ir jam irgi reikia to vandens. Valstiečiui irgi reikia. Jeigu apmokestiname, tai apmokestiname visus ir vienodai. Jeigu manome, kad karjerai turi būti eksploatuojami tvarkingai, paskui sutvarkomi po eksploatacijos pabaigos, tai turi irgi visur galioti tas pats. Negalima daryti tokių landų, kokios yra dabar padarytos šitame įstatyme, ir aš nepalaikysiu jo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai už. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt diskusijų nemažai sukėlė šis klausimas, bet, kalbant apie paskutinius pasakymus, apie tuos karjeriukus ir apie vienodą kaimo ir miesto žmogaus gyvenimą, aš patylėčiau, nes kai kaimo žmogus gaus tokius pat kelius, kokius turi miesto žmonės, tada bus galima ir lyginti. Tie mažieji karjeriukai, kaip čia buvo pasakyta, buvo kaip tik ir naudojami bendruomenėms, nes valstybė nesugeba sutvarkyti savo valstybinių kelių, privažiavimų prie ūkių, o moka mokesčius visi vienodai. Tie patys ūkininkai moka važiuodami ir savo automobiliais, ir kitais, tačiau tokių pačių paslaugų negauna. Tai buvo kaip ir gelbėjimo ratas kaimiškoms bendruomenėms, kai patys ūkininkai (dažniausiai tai būdavo smulkieji ūkininkai), dalyvaudami bendruomenės gyvenime, sugebėdavo bent šiek tiek pasitvarkyti kelią, kad būtų galima važiuoti ir privažiuoti. Iš tikrųjų dėl karjerų vienas.
Antras dalykas. Aišku, apie mokesčių mokėjimą – tai čia kitas klausimas. Taip, reikia daryti, kad mokesčiai būtų kiek įmanoma vienodesni. Mūsų kadencijos metu kaip tik ir buvo padaryta. Ūkininkai buvo įtraukti į socialinio draudimo mokesčius, į kitus mokesčius, ko nebuvo išvis. Dėl to būtų galima diskutuoti, bet priemonės, kurios dalyvauja gamyboje… Tas viskas atsispindi galutinėje produkto kainoje. Šiuo atveju, jeigu norite tai padaryti, savaime suprantama, vėlgi reikėtų žiūrėti visą sistemą, nes šiuo metu ūkininkas iš pagamintos produkcijos gauna tikrai… aš nekalbu apie didžiuosius ūkininkus, bet ypač apie vidutinius, tikrai ne tiek, kiek turėtų. Didžiąją to darbo dalį gauna perdirbėjai ir dar didesnę dalį gauna prekybininkai.
Šiuo atveju taip pat lygiagrečiai reikėtų tvarkyti reikalus ir tada galbūt kalbėti apie visuotinį apmokestinimą ir apie priemonių, kurios dalyvauja žemės ūkyje, apmokestinimą. Aš tikrai pritarsiu šiam įstatymo projektui, o svarstyti niekada nevėlu ir diskutuoti nevėlu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Bradauskas – motyvai prieš. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų dėl šio įstatymo aš turiu dvejopą nuomonę. CO2 laidojimui, aišku, aš nepritariu, nes neaišku, kuo tai atsilieps ateityje. Bet kalbant apie kaimo žmones, apie ūkininkus, paprastus valstiečius ir lyginant juos su, sakykim, kitų kategorijų darbuotojais, tai aš labai siūlyčiau pagyventi kaime ir pasižiūrėti, kaip dirba kaimo žmogus. Jis neturi darbo valandų, saulei netekėjus pradeda darbą, saulei nusileidus baigia darbą. Todėl lyginti čia visiškai net ir nevertėtų. Istoriškai taip susiklostė, kad kaimo žmogaus darbas yra vertinamas kur kas pigiau. Jeigu į turgų nueina žmogus ir nusiperka saują petražolių ar morkų, visą laiką kalba apie tai: brangu, brangu, bet jūs pagalvokite, kiek žmogui reikia įdėti triūso, kad jis užaugintų tas daržoves, parduodamas turguje beveik pusvelčiui. Todėl dar dėti mokesčius valstiečiams, ypač tiems, kurie turi dar ir gyvulių, ir daržus palaistyti reikia, ir visa kita, ir turi savo gręžinius, galų gale, jeigu ir žvyro sklype yra keliukui pasitaisyti, paremontuoti ir taip toliau – mes viską norime apmokestinti. Na, man ranka tam tikrai nekyla ir nekils, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – M. Puidokas. Prašome, kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). Visų pirma noriu padėkoti aplinkos ministrui K. Mažeikai už parodytą principingą poziciją, kas yra susiję su CO2 laidojimu, ir atlaikytą spaudimą iš Energetikos ministerijos, taip pat Aplinkos apsaugos komiteto nariams dėl to, kad sprendimas dėl CO2 laidojimo draudimo yra logiška tąsa, susijusi su skalūnų dujų visa epopėja, kurioje teko man tikrai labai aktyviai dalyvauti. Tada ir mano amerikietis dėdė, buvęs Indianos universiteto dėstytojas (…), skaitė paskaitas studentams ir aiškino, kad Lietuva, skirtingai negu Jungtinės Amerikos Valstijos, neturi Nevados ar Arizonos ir didžiulių dykumų, kur būtų galima užterštą vandenį laidoti požeminėse saugyklose, kad mūsų valstybės geografiniai ypatumai yra kitokie, kad mes turime įspūdingus, milžiniškus švaraus gėlo vandens telkinius ir juos yra mūsų pareiga saugoti tiek mūsų gyventojams dabartyje, tiek ir ateities kartoms.
Dėl to tas sprendimas yra ypatingos svarbos, nes Lietuva nėra valstybė, kurios teritorijoje būtų galima mėginti eksperimentuoti tokiais svarbiais dalykais, ir tiems, kurie teigia, ką aš girdėjau praeitos savaitės posėdyje apie įvairias neaiškias įtakas, galiu labai atsakingai pasakyti, kad su Vytauto Didžiojo universiteto, su Kauno technologijos universiteto studentais, dėstytojais tuo metu, kada buvo visa Žygaičių epopėja, patys rinkome duomenis, Europos Komisijos tyrimus, teko nuolat bendrauti ir konsultuoti tą pačią Žygaičių bendruomenę. Taigi ją konsultavo ne kokie nors mistiški ar menami įtakos agentai iš užsienio šalių, bet mokslininkai, dėstytojai ir pačioje Lietuvoje iniciatyvūs žmonės, kurie suprato, kuo tokie sprendimai gresia mūsų valstybei ir mūsų gėlo vandens ištekliams. Taigi tikrai labai svarbus draudimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Žemės gelmių įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai… tai yra už – 72, prieš – 3, susilaikė 20, o iš viso balsavo 95. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES) priimtas. (Gongas)
Kviečiu pranešėją K. Mažeiką. Priiminėsime lydimuosius teisės aktus.
11.48 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1788(2) (priėmimas)
Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1788. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimta. Dėl 2 straipsnio yra K. Mažeikos pasiūlymų. Prašome, kolega, pristatyti ir aptarsime.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kalbama apie įstatymo įsigaliojimą – dėl objektyvių priežasčių siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime tam pritarti? Pritariame. (Balsai salėje) Prašau? Yra prieštaraujančių, kad suredaguotume datą ir įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Manau, kad tą turime padaryti, nes spalio 1 diena jau praėjo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritariame. O antrasis jūsų pasiūlymas – kur pritarta iš dalies.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip pat dėl to, kad data jau praėjo, ir siūloma pritarti iš dalies, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. birželio 30 d. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir yra siūloma patikslinti įsigaliojimo datą – liepos 1 diena, kad atitiktų teisėkūros pagrindų reikalavimus.
PIRMININKĖ. Tada patikslinkime ir išsiaiškinkime iki galo, kad galiausiai liepos 1 diena yra galutinė įsigaliojimo diena. Taip?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Niekam nekyla abejonių ir bendru sutarimu tam pritariame.
2 straipsnį galime priimti? Priimame. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 13. Lydimasis įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1788) priimtas. (Gongas)
Kitas įstatymo projektas (tikriausiai dėl jo bus ir komentaras) – Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1789(2).
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, bet mums dėl jo balsuoti nereikia, nes yra perteklinis. Juolab kad liepos mėnesį buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir šitas įstatymas netenka prasmės, nes ten integruojama. Balsuoti ir priimti nereikia.
PIRMININKĖ. Ar visi kolegos tam pritaria? Tikrai šios nuostatos įtrauktos į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir viskas yra suderinta. Ačiū.
11.52 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 234 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1790(2) (priėmimas)
Kitas – Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1790(2). Priėmimas. 1 straipsnis. Galime jį priimti? 2 straipsnis – įsigaliojimo data.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, tai yra siūlymas, kaip ir prieš tai buvusiu atveju, dėl įsigaliojimo datos. Kadangi spalio 1 diena jau praėjusi, įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, bet galutinė data… kaip mes ir pirmu atveju esame sutarę dėl jau priimto įstatymo projekto, siūloma patikslinti įsigaliojimo datą – liepos 1 diena. Toks komiteto siūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime tam pritarti? Pritariame, kad visi teisės aktai įsigaliotų vienu laiku ir tai būtų liepos 1 diena? Pritariame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Po to bus dar vienas lydimasis, kai mes paskelbsime balsavimo rezultatus.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1790(2) priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791(2) (priėmimas)
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791(2). Tribūnoje pranešėjas K. Mažeika. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Gerbiami kolegos, yra 29, kad svarstytume? Sutariame, kad yra, ir leidžiame svarstyti. Matau, rankos kyla. S. Gentvilas. Prašau pateikti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kaip savo pasiūlymo aiškinamojoje dalyje sakiau, siūlau kompromisą, kad ūkininkai pradėtų mokėti mokestį, viršiję 10 kub. metrų vandens suvartojimą per parą visus metus. Tačiau kadangi ūkininkai sau nustatė, kad jie pradės mokestį mokėti tik viršiję 100 kub. metrų arba, kitaip sakant, 36 tūkst. kub. metrų per metus, aš manau, kad jie nėjo į kompromisą, todėl savo pasiūlymą atsiimu šitoje stadijoje. Man tai atrodo neracionalu, nes visas kitas verslas mokės po 10 euro centų, gyventojai mokės po 3 euro centus, o žemės ūkis iš esmės nemokės. Todėl aš, neradęs kompromiso, atsiimu savo siūlymą dėl tarifo mažinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nesvarstome, nes iniciatorius atsiėmė.
Seimo nariai V. Rinkevičius, V. Ąžuolas pateikė pasiūlymą. Kuris kolega pristato? Mes sutarėme, kad leidžiame pateikti taip pat neprašydami 29-ių pritarimo. V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Man reikia atsiversti.
PIRMININKĖ. Gal pranešėjas tada galėtų padėti?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …žemės ūkio veiklai, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės daugiau kaip 100 kub. metrų gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Kaina būtų 0,03 euro, tai yra 3 centai už kubinį metrą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs daugiau komentarų nenorite išsakyti. Komitetas pritarė iš dalies ir pranešėjas dabar pakomentuos komiteto poziciją.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Būtent siūloma, kad fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimui.
PIRMININKĖ. Ar sutinka pranešėjas… teikėjas, kad būtų papildyta taip, kaip pritarė komitetas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, sutinkame.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Motyvai dėl pasiūlymo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties mes galėjome šį įstatymą jau priimti, atsiskaityti Europos Komisijai už vėlavimą, tačiau komiteto posėdžio metu buvo rastas išmintingas sprendimas, kaip tą formuluotę, kuri tiktų ir ūkininkams, ir Europos Komisijai… Šiandien girdėjome įvairių nuogąstavimų, tačiau atsakingų institucijų atstovai patikino, kad tai yra gana gera formuluotė, greičiausiai ji tiks ir Europos Komisijai. Tačiau aš nesuprantu kolegų, kurie taip susirūpino ūkininkais, kad požeminis vanduo bus naudojamas laistyti daržams, kad tas vanduo bus naudojamas girdyti gyvuliams ir kad, neduok Dieve, jie daugiau nepaimtų negu 10 kub. metrų ar 100 kub. metrų. Juk nė vienas ūkininkas specialiai to dalyko nedarys, nešvaistys to brangaus turto. Bet tie patys kolegos ką tik praėjusiame posėdyje įrodinėjo, kad pumpuokime į požeminio vandens sluoksnius CO2 ir tūkstantį metų, mes juos užterškime, sunaikinkime šį brangų turtą, kad netiktų nei gyvuliams, nei žmogui, nei ateities kartoms. Šios veidmainystės tikrai, kolegos, negaliu pakęsti. Tai jaunų žmonių samprotavimas, kaip galima dėl kažkokio intereso, kažkokio privataus verslo taip pasielgti su mūsų išskirtiniu turtu – gėlu vandeniu.
PIRMININKĖ. Ačiū A. Skardžiui. Motyvai prieš pasiūlymą – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kasmet atliekamas Lietuvos aplinkos monitoringas rodo, kad 49 % Lietuvos upių, ežerų yra užteršti paviršine tarša. Pagrindinis teršėjas yra žemės ūkio perteklinis tręšimas ir povandeninio vandens užteršimas. Tą sako Aplinkos ministerija, paklauskite, pasiteiraukite ministro. Priešingai, negu jūs, gerbiamas Artūrai Skardžiau, teigiate, kad kažkas kažką užterš, nes mokslininkams leisime patyrinėti, šiandien faktas rodo, kad ūkininkai yra didžiausias Lietuvos upių ir ežerų teršėjas.
Dabar apie šį mokestį. Mokestinis pasiūlymas, kurį siūlo… V. Rinkevičiaus ir kolegos V. Ąžuolo lengvata yra tokia mizerna, kad jūs net nenorite mokėti. Vandens mokestis 100 litrų žaliavinio pieno būtų tik 1 euro centas.
Gyvos pilno svorio kiaulės būtų tik 2 euro centai vandens mokestis. Bet tie, kurie neišgaus net iki 100 kub. metrų, jūs ir juos atleidžiate nuo šito mokesčio, sakydami, kad vargšas verslas negalės sumokėti. O iš čiaupo Fabijoniškėse įsipylusi į stiklinę vandens moteris turi mokėti 3 euro centus, nes jie yra įskaičiuoti į vandens tarifą. Tai kaip jūs solidariai prisidedate prie šitos valstybės finansų? Man atrodo, kad tos krokodilo ašaros, kad čia yra labai brangus mokestis, yra tik tam, kad išvengtumėte apskaitos legalizavimo ir leidimų, kurie pasakytų, kad dalis gręžinių turėtų būti uždaryti, nes jie stovi prie potencialiai atvirų taršos šaltinių, tai yra mėšlidžių. Čia yra didžioji tiesa. Nuo sovietmečio jūs naudojate išteklius, kurie iš tikrųjų pagal šiandieninius aplinkosauginius standartus turėtų būti uždaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. GENTVILAS (LSF). Šita mokestinė lengvata yra niekaip nepagrįsta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė iš dalies ir pateikė naują redakciją.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 65, prieš – 6, susilaikė 26. Kolegų V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymui pritarta pagal komiteto redakciją. Jie pirminiai siūlytojai, o komitetas pritarė iš dalies ir tai redakcijai apsisprendėme pritarti.
V. Rinkevičius – replika po šio balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu nuraminti kolegą Simoną, kad gyvulių, tiek kiaulių, tiek galvijų, karvių, Lietuvoje drastiškai mažėja, išvežame karves į Lenkiją ir greitai jų liks labai mažai, jos jokios įtakos neturės ir tų lengvatų nereikės. Taigi galite būti ramūs, gersite lenkišką pieną, džiaukitės ir būkite laimingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 2 straipsnį su ką tik priimtu pasiūlymu galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. Dėl jo K. Mažeikos pasiūlymas dėl įsigaliojimo datų, jos tokios pačios kaip ir ankstesniuose mūsų įstatymų projektuose – liepos 1 diena. Galime pritarti? Pritariame. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 74, prieš – 4, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1791(2) priimtas. (Gongas)
P. Urbšys – replika po balsavimo. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš buvau užsirašęs kalbėti prieš, tai pasinaudojęs replikos teise…
PIRMININKĖ. Matyt, technika pavėlavo reaguoti.
P. URBŠYS (MSNG). …iš tikro norėčiau reaguoti, kur čia kalba apie sunkią kaimo žmogaus dalią ir kad šios įstatymo nuostatos dabar palengvins gyvenimą tų, kurie per parą sunaudoja 100 kubų vandens. Tai čia yra tas vargšas kaimo žmogus. Mes visi įsivaizduojame, kad tai yra stambūs ūkininkai, turintys stambius ūkius ir kuriems reikia lengvatinių sąlygų, kad jie vystytų savo verslą. Jeigu mes kalbame apie direktyvą, direktyva vis dėlto orientuota į „teršėjas moka“ ir sąnaudų grąžinimą. Kad ir kaip būtų, dabar didžiausias mūsų žemės gelmių teršėjas, kuris daro įtaką mūsų gėlam vandeniui, esančiam žemės gelmėse, yra ne kas kitas, o tie, kurie verčiasi žemės ūkiu. Čia yra faktas. Būtent direktyvą mes ir įgyvendiname savo Gelmių įstatyme, norėdami apriboti to teršėjo galimybes naudotis tais gelmių vandenimis ir teršti tas gelmes, ir didinti to gėlo vandens sąnaudas.
Aš ne kartą sakiau, kad mes dirbtinai tuo įstatymu sudarome galimybę galbūt vetuoti jį tiems, kurie norėjo įtvirtinti anglies dioksido laidojimą. Jie tikrai darė viską, kad būtų uždegta žalia šviesa. Bet dabar jūs sukūrėte tam tikrą širmą ir uždangą jiems, kad jie neva rūpinasi ne dėl anglies dioksido, o rūpinasi dėl mūsų gėlo vandens. Ačiū jums, valstiečiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas atsistojo ankstėliau, tai jam suteiksiu žodį, o po to replika po balsavimo bus A. Stančiko. Prašome, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tai vis tiek noriu paprašyti, kad tie, kurie nepritaria šitam įstatymui, kartu imtųsi ruošti skundą Konstituciniam Teismui, nes visai visuomenei priklausantis požeminis vanduo, žvyro karjerai, smėlio resursai bus naudojami be apskaitos, be mokestinių išteklių. Tai pažeidžia patį principą, kad visas mūsų turtas bus naudojamas vienos ekonominės grupės su absoliučia išimtimi. Tai kviečiu prieiti po posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, klausausi ir niekaip aš nesuprantu, koks blogis pasidarė paskutiniu metu žemės ūkis, ypač teršimo atžvilgiu. Teršiamas vanduo. Kolegos, o jūs susimąstėte, kur kanalizuojamas vanduo patenka iš mūsų kanalizacijos valymo įrenginių? Ar iš tikrųjų jis yra idealus? Ar nėra šiuo atveju didžiulės problemos? Ir susimąstykite, kokie kiekiai visuomenės naudojamos chemijos, kuri yra ir plovimui naudojama, juk visa tai patenka.
Šiandien yra traktuojama, kad čia kaltas tik žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Niekaip aš nesuprantu, kas dabar čia atsitiko Lietuvoje. Tas žemės ūkis iš lėto traukiasi. Jeigu mes įsivaizduojame, kad žemės ūkyje labai gera gyventi yra, tai kodėl miestų žmonės nemeta darbų, verslas nemeta savo verslo ir neina į žemės ūkį, neūkininkauja? Ten nei mokesčių, taip sakant, mes šiandien priimame vienokias ar kitokias lengvatas, dar europinės išmokos. Bet kažkodėl tokio stebuklo nėra. Kažkodėl viskas vyksta atvirkščiai. Apie tai ir susimąstykime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tuo pačiu klausimu replikos du kartus… Ar papildyti norėjote? Simonas labai trumpai papildo savo repliką ir tuo baigiame.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami valstiečiai, ne man jums aiškinti, bet jūsų partijos pirmininkas yra didžiausias trąšų importuotojas į šitą šalį. Jeigu Europos Parlamente būtumėte, tai jūs susirgtumėte politine šizofrenija, nes Europos žalieji ir ūkininkai yra totaliai skirtingose pusėse, nes ten visiems yra žinomas faktas, kad cheminės mineralinės trąšos yra didžiausias paviršinių vandenų teršėjas. Jeigu jūs norite, Andriejau Stančikai, toliau slapstytis už šitų faktų, tai slapstykitės, bet Europos mastu tai jau yra seniai pripažinta tiesa.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Replikos baigiamos.
12.09 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3590, Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3591, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3592, Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3593, Melioracijos įstatymo Nr. I-3239 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3594, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3595, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3596, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3597, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3598, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3599, Fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3600, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3601 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3590. Atbėga šaunus kolega A. Salamakinas perskaityti Kaimo reikalų komiteto išvadą. Prašome.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmininke, tada gal visus vienuolika lydimųjų, kad man…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime kartu ir lydimuosius teisės aktus, kuriuos komitetas svarstė ir jų išvados pateiktos? Tačiau aš prieš tai perskaitau numerius: Nr. XIIIP-3591, Nr. XIIIP-3592, Nr. XIIIP-3593, Nr. XIIIP-3594, Nr. XIIIP-3595, Nr. XIIIP-3596, Nr. XIIIP-3597, Nr. XIIIP-3598, Nr. XIIIP-3599, Nr. XIIIP-3600, Nr. XIIIP-3601 ir tuo baigiame. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė pagrindinį įstatymą ir lydimuosius projektus ir mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins didesnio valdymo skaidrumo ir efektyvumo. Jam įgyvendinti reikės daugiau kaip 0,5 mln. eurų lėšų, todėl bendru sutarimu, už balsavus 5, visus projektus nutarta atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Motyvai. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šis įstatymas yra tipinis pavyzdys, keičiantis Vyriausybėje ministrams, nes jau dirba trečiasis ministras, o kompetencija kuo toliau, tuo labiau mažėja. Aš pateiksiu vėlgi skaičiais ir faktais, dėl ko mes siūlome grąžinti tobulinti, nes čia jungiamos trys institucijos: Žemės fondas, informacijos centras ir GIS centras, aš pavadinimus gal ir pasakiau sutrumpintai. Kaip minėjo pranešėjas, jų veiklai optimizuoti reikės 0,5 mln.
Kokiai veiklai optimizuoti? GIS centras, kurį jungia, negali dirbti su visais informaciniais centrais ir neturi licencijų. Tai čia bus skirta tik licencijoms suvienodinti. Ir dar kėlė tokią nuostabą: iš kur tie pinigai, tai čia maždaug iš Europos Sąjungos fondų, ir čia viskas gerai, ko jūs, Seimo nariai, rūpinatės. Aš galvoju, kad šiuos pinigus galima ir tikslingiau panaudoti, ne tik šioms organizacijoms jungti. Tačiau, kad nebūčiau vien populistas, pasakysiu, kaip galima daryti, ir tų pinigų nereikia. Galima buvo pagalvoti apie prijungimą prie gerai veikiančio informacijos centro ir taip tų pinigų nebūtų reikėję, nes informacijos centras visas licencijas dėl šio darbo turi.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam K. Starkevičiui. A. Stančikas. (Balsai salėje) Atsiprašau, kadangi ir lydimieji kartu, gal suteiksime galimybę ir A. Stančikui, nes kartu mes svarstome ir lydimuosius įstatymų projektus. Motyvai už.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką K. Starkevičius pasakė, aš tik papildysiu, kad šiandien, ko gero, dar ne laikas jungti, nes iš esmės yra ir taupymas finansų, nelabai komitetas šioje vietoje įžvelgė. Šiandien, esant tokiai situacijai, keičiantis ministrams ir pačioje Žemės ūkio ministerijoje, ir būtent su tuo susijusiomis kitomis įstaigomis… Tikrai komitetas įvertino tą situaciją ir, kaip kolega pristatė, būtent atmetėme.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto siūlymui atmesti? Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti, kad pritartume komiteto siūlymui ir atmestume Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą ir visus lydimuosius įstatymų projektus, dėl kurių išvadas A. Salamakinas pristatė.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai atmesti. Tokia komiteto nuomonė buvo ir jūsų dabar balsavimu išreikštas pritarimas.
12.14 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10, 11, 12, 14, 15, 161, 171 ir 26 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio panaikinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3903 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti jūsų, ar leistumėte pateikti darbotvarkės 2-16 klausimą, nes Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektą M. Majauskas jau pristatė, o čia kolega V. Kernagis ir dar 13 Seimo narių (jie yra įrašyti privalomai į darbotvarkę) norėtų pateikti projektą Nr. XIIIP-3903. Galime leisti pateikti? Galime. Dėkoju ir kviečiu V. Kernagį – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki kolegos, apie elektronines cigaretes yra be galo daug šnekama, yra šnekama apie tą nekontroliuojamą situaciją tarp paauglių, kai tu gali ir įsigyti tas cigaretes bet kur. Paskutinio tyrimo duomenimis, mokyklose rūko jau dešimties metų vaikai. Tai šita visa problema yra absoliučiai nekontroliuojama. Kolegos jau yra pateikę kelis įstatymų projektus, tai yra ir dėl kvapų draudimo, ir dėl palikimo tik tabako kvapo, ir dėl skysčių su skoniais, lygiai taip pat dėl svetainių blokavimo, ką M. Majauskas pateikė.
Aš manau, kad tai yra pavienės iniciatyvos, jos, be abejo, reikalingos, bet aš siūlau žiūrėti į visa tai plačiau ir manau, kad pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryti, tai yra būtent šitos veiklos licencijavimas. Aš trumpai pasakysiu, ką šitas licencijavimo įstatymo projektas siūlo. Visų pirma keisis nuobaudų sistema. Didės piniginės nuobaudos, bet už pakartotinius nusižengimus, tokius kaip prekyba nepilnamečiams arba nuotolinė prekyba, kas yra prekyba internetu, bus atimamos licencijos ir verslas tiesiog negalės veikti. Aš manau, kad tai yra be galo veiksminga ir protinga priemonė. Lygiai taip pat bus licencijuojama tiek mažmeninė, tiek didmeninė prekyba, tiek gamyba. Tai, kaip aš sakau, žmonės bent jau žinos, ką rūko, nebus galima pardavinėti nelicencijuotų skysčių, jie visi turės būti licencijuojami.
Ir trečias dalykas yra akcizai. Elektroninės cigaretės nuo kovo mėnesio yra licencinis produktas ir valstybė turėtų gauti iš to pajamas. Tačiau šiuo metu yra savanoriškas mokesčių mokėjimas, nes registruojasi tik tie, kurie nori registruotis. Šiuo atveju, jeigu veikla bus licencijuota, tai bus labai aišku, iš ko paimti ir už kokius parduotus produktus paimti tą akcizą. Trumpai tiek. Jeigu turite klausimų, klauskite. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmoji klausia A. Armonaitė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad gera kryptis, ir palaikysiu šį įstatymo projektą. Man atrodo, kad protingiausia buvo nuo jo pradėti – nuo licencijavimo ir taisyklių, aiškių taisyklių, sukūrimo. Tačiau čia, Seime, kelią jau skinasi draudimų projektas ir jam buvo pritarta po pateikimo. Tai kaip jūs vis dėlto vertinate, jeigu mes pritartume, Seimas pritartų šiam jūsų įstatymo projektui, galbūt nereikėtų ir ano jūsų kolegos M. Majausko projekto, kuris siekia uždrausti…
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kadangi šitas… Atsiprašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). …skysčius ir visa kita?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kadangi šitas licencijavimo įstatymo projektas turėtų būti notifikuotas, o ta procedūra gali užtrukti iki pusės metų, tai galbūt sprendimas dabar skubiau priimti tą blokavimo įstatymo projektą, kad būtų užkirstas kelias dabar esamoms svetainėms, būtų vienas iš logiškesnių žingsnių, bet šiaip aš manau, kad į tai reikia žiūrėti sistemiškai. Aš absoliučiai pritariu, taip pat manau, kad licencijavimo įstatymas apima kur kas daugiau ir išsprendžia kur kas daugiau problemų, negu kad, tarkime, mes užblokuosime svetaines, bet žmonės siųsis iš užsienio tas prekes. Aš manau, kad licencijavimo projektas yra pilnesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau iš dviejų dalių užduoti klausimą. Vienas dalykas, dėl kaštų. Vis dėlto licencijavimo apimtys gali būti nemažos ir turi būti tam tikra institucija, kuri tuos darbus atliks. Ar tai daugiau kainuos ir ar numatyta biudžete?
Ir antras dalykas, dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Ar yra įrašyta tik tam tikra tokia frazė, kad norėtųsi, kad būtų paskirta kažkokia institucija, kuri tarpvalstybinio bendradarbiavimo būdu išspręstų problemas, nes iš tikrųjų ta prekyba dažnai yra per sieną. Kaip tai bus padaryta ne popieriuje, o praktiškai?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėl pirmos klausimo dalies, dėl kaštų, aš galiu tik pasakyti, kad šiuo metu… Aš grįšiu prie to, kad šiuo metu nėra surenkami akcizai, tai aš nemanau, kad kaštai bus didesni negu akcizai, kuriuos mes surinksime licencijavę šią veiklą. Šiuo metu niekas net nežino, iš ko ateiti ir paprašyti pinigų. Žmonės, kurie nori, verslai registruojami, moka kažkokią dalį, neaišku, ar visą akcizą, ar ne visą akcizą. Tai yra visiškai nekontroliuojama. Licencijavimas išspręs šitą klausimą.
Jeigu atvirai, nelabai supratau antrosios dalies dėl tarptautinio bendradarbiavimo, bet aš manau, kad šiuo atveju daugiausia kalbama apie didmeninę prekybą, kuomet perkamos kokios nors prekės iš užsienio. Kadangi jos bus licencijuotos, ta problema turės būti išspręsta, jei aš teisingai supratau klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Galbūt čia ne tiek klausimas, kiek komentaras teigiant, kad licencijavimas bet kokiu atveju yra patikimesnė priemonė užkardyti šias problemas negu draudimas, nes draudimas visada sukelia šešėlį. Turbūt nuo vaikystės kiekvienas žino, arba auginęs vaikus: jeigu tu uždrausi, tas žmogus būtinai pamėgins vieną ar kitą dalyką padaryti. Taigi licencijavimas padėtų ir kontroliuoti tą situaciją, ir, be jokios abejonės, profilaktiškai tas veiktų teigiamai.
Aš galbūt nelabai įdėmiai klausiau jūsų pristatymo, atsiprašau, bet ar jūs turite šios veiklos licencijavimo užsienyje pavyzdžių?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Užsienyje šis projektas irgi tik skinasi kelią, bet mes turime labai gerą tradicinių tabako gaminių licencijavimo pavyzdį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Ši veikla privalo būti licencijuojama. Aš dabar tikrai nepateiksiu konkrečių pavyzdžių, kaip estai ar latviai yra padarę, bet visi stengiasi kaip nors pradėti reguliuoti šį verslą, kuris įsiskverbia taip greitai, kad vartoja dešimtmečiai, o tėvai net nežino, kad vaikai vartoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Paskutinis ruošiasi klausti R. Šarknickas.
R. J. DAGYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo licencijavimo kelias yra labai galimas ir gali veikti labai efektyviai. Tokia idėja tikrai svarstytina. Bet ar jūs pagalvojote apie licencijos atėmimo mechanizmą, nes dažniausiai tokie licencijavimo projektai paskęsta detalėse: kaip, kokiu būdu, už kokius nusižengimus, kas spręs, kaip kontroliuos, ir tos geros idėjos dažnai paskęsta tokiose diskusijose. Kaip jūs įsivaizduojate procesą, už ką turėtų būti atimama licencija, nes tai yra verslas ir susijusios pasekmės, ir ekonominės, ir darbuotojams, ir visa kita?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Visu koordinavimu užsiims Tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės departamentas. O licencijos būtų atimamos už pakartotinius nusižengimus. Tarkime, jei yra prekybos vieta, kurioje nepilnamečiams buvo parduotas produktas, tai pirmą kartą išrašoma bauda. Tos baudos numatytos nuo penkių iki dešimties kartų didesnės, negu yra dabar. Už pakartotinį nusižengimą tiesiog atimama licencija. Jeigu įmonės vykdo nuotolinę prekybą, tai yra prekybą internetu, už pakartotinį nusižengimą atimamos visos jų fizinių pardavimo taškų licencijos. Aš manau, kad labai veiksminga ir labai paprastai suprantama priemonė: nusižengei, pakartojai, nebegavai licencijos, nebegali užsiimti šituo verslu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. R. Šarknickas, prašom klausti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi tai vis tiek susiję su mokesčiais ir valstybės biudžetu, ar nemanote, kad galėtų būti iš pradžių perspėjimas, antra – bauda, o paskui atimama licencija? Kažkas panašaus yra Prancūzijoje – ne iš karto nubaudžiama, bet pirmiausia duodamas perspėjimas. Aš, aišku, palaikau jūsų šį teikimą, tik turiu tokį klausimą. Ar apie tai galvojote? Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Visi variantai yra svarstytini, bet aš pasakysiu savo asmeninę nuomonę – ne, nemanau. Aš manau, kad šis verslas jau dabar elgiasi įžūliai, tarkime, pardavinėdamas nepilnamečiams elektronines cigaretes: jie nusiperka internetu, niekas nepaklausia jų metų, jiems į paštomatą pristatoma, jie pasiima ir eina į mokyklą rūkyti. Jau dabar viena iš įmonių, kurios pavadinimo neminėsiu, yra vienuolika kartų bausta už šitą nusižengimą. Ką jie daro? Jie ateina, sumoka kelių šimtų eurų baudą ir toliau prekiauja. Ir net vykstant šitoms diskusijoms ta prekyba vyksta.
Aš manau, kad… (Balsai salėje) Aš manau, kad bauda ir licencijos atėmimas yra visiškai normalus tonas kalbėtis su šiuo verslu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Motyvai po pateikimo. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jisai sukuria aiškias taisykles ir aiškius rėmus, kaip šią veiklą reikėtų reglamentuoti. Sutinku, kad tai yra sistemiškiausias įstatymo projektas, kokį mes matėme pastaruoju metu, nes čia, Seime, siautėja dabar tam tikri ad hoc draudimai – ar kalbame apie aromatizuotas elektronines cigaretes, ar apribojimą internete. Šis įstatymo projektas iš tikrųjų turėjo būti pirmas, kurį mes svarstome. Aš tiesiog siūlau visus tuos įstatymus, kuriuos čia anksčiau paminėjau, kartu su šiuo svarstyti vienu kartu, kad mes matytume visą paveikslą, kad neperlenktume kai kur lazdos ir užtikrintume tiek kontrolę, tiek ir legalią verslo veiklą. Tiesiog kviečiu palaikyti ir einame į priekį su šiuo projektu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių išsakyti motyvus prieš nėra. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Balsuojame.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Jeigu būtų mažiau triukšmo, galėčiau jums padėkoti. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar galime tam pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Kaip ir siūlė kolegė A. Armonaitė, bus jungiama ir įsigilinama į visus pateiktus tuo metu įstatymų projektus.
Gerbiami kolegos, dar turime pusę valandos mūsų rytinio posėdžio laiko. Ar sutiktumėte, kad toliau svarstytume iš vakarinės darbotvarkės įstatymų projektus? Taip. Dėkoju.
12.28 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1474 (pateikimas)
Ar pasiruošęs V. Rinkevičius? Pasiruošęs. Darbotvarkės 2-17 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1474. Pateikimas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų Konstitucijoje yra numatyti religinių bendruomenių santykiai su valstybe ir būtent 43 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad bažnyčių bei kitų religinių bendruomenių būklė valstybėje yra nustatoma susitarimu. Tačiau Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme tai nėra apibrėžta, nustatyta, kokia tvarka tai gali būti padaryta, todėl siūlau papildyti įstatymą ir numatyti, kad būtent religinių bendruomenių ir bendrijų ir Vyriausybės arba atitinkamų valdymo sričių ministerijų santykiai gali būti nustatomi susitarimais. Susitarimai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė nustatytų tą tvarką, kokie gali būti tie susitarimai tarp atskirų religinių bendruomenių ir valstybės. Kartu noriu pasakyti, kad su viena religine bendruomene yra tarpvalstybinis… tai yra Šventasis Sostas, kuris turi savo atstovybę ir kaip valstybė turi sutartį su Lietuvos valstybe bei kitomis valstybėmis. Ten yra daugmaž apibrėžta santykiai ir visi susitarimai. Tačiau kitos tradicinės religinės bendruomenės neturi. Nors iš esmės jau dabar yra toks faktas, kai yra kapelionai, pavyzdžiui, reformatų religinėje bendruomenėje, kitos turi taip pat savo… yra žydų bendruomenių atstovai ir mūsų statutiniai pareigūnai, todėl siūlome papildyti įstatymą tokia nuostata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jums teks atsakyti į klausimus. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kolega, jūs dabar pasakėte daug daugiau, negu surašėte viską dokumente, nes ten viskas surašyta, mano nuomone, pernelyg taupiai.
Kita vertus, yra daug tokio abstraktumo. Nustatoma susitarimu – čia daug vietos yra džiazavimui.
Kitas dalykas. Jūs sakote – religinių organizacijų būklė. Ta būklė irgi yra daugiabriaunis dalykas, ar fizinė būklė, ar finansinė būklė. Ar nereikėtų tuos visus dalykus daugiau detalizuoti, nes dabar daug vietos yra tokiam džiazavimui?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia mes kalbame… Būtent ne būklė, o santykiai tarp religinės bendruomenės… Projekte yra, kad religinių bendruomenių ir Vyriausybės arba atitinkamų valdymo sričių ministerijų santykiai gali būti nustatomi susitarimais. Būtent santykiai tarp jų. O kokia būklė, tai yra kiti. Tai yra pripažintos devynios tradicinės bendruomenės. Aš manau, kad daugiausia jas liestų. Apie būklę čia mes nekalbame. Čia yra kituose teisės aktuose nustatoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi R. J. Dagys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal tik pritarčiau kolegai S. Tumėnui, išties jaučiamas džiazas. Aišku, tai linksma, faina, bet norėtųsi tokio gal tikslumo, kiek čia paveikė Kultūros paveldo departamentas, kiek jis čia gali kištis tarp susitarimų, nes yra toks jausmas, kad vietoje susitariame, pasidaliname. Kokia čia suma reikalinga? Ar paskui neliks tam tikrų spragų neskaidrumui ar panašiai? Norėjau paklausti, kiek čia dalyvauja ar dalyvaus Kultūros paveldo departamentas, kuris yra pavaldus Kultūros ministerijai?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš manau, kad čia neturėtų liesti… Nebent Vyriausybė galvotų kitaip. Čia daugiau liečia santykius tarp, kaip minėjau, pavyzdžiui, ir mūsų kariuomenėje, kur yra kapelionai, ir taip toliau. Tokie susitarimai, kur visuomenės veikloje… tarp visuomenės, valstybės, religijos, kai tie santykiai tiesiog yra ir savaime, tik reikia juos sutvarkyti, įteisinti valstybės mastu.
O dėl Kultūros paveldo departamento, tai aš manau, čia yra turbūt kiti dalykai. Nežinau, negaliu pasakyti, kad ką nors turėtų bendro. Nebent Vyriausybė tai numatytų, kaip ir įstatyme numatoma, savo nustatytoje tvarkoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, jūs pristatydamas tą problemą turbūt tikrai žymiai plačiau ją pristatėte, negu parašytas šitas įstatymo projektas. Iš tikrųjų mes turime žiūrėti į mūsų teisinę bazę, ką reiškia tie susitarimai, kaip jie įtvirtinami, kokiais aktais, nes ten tas susitarimas bus niekinis, jeigu jis pažeis kokius nors įstatymus ir konstitucinę tų įstatymų (…) Vyriausybės ar ministrų įsakymų tvarką. Kalbėjote apie bendruomenę, kad Šventojo Sosto susitarimai, bet ten reglamentuojama pagal tam tikrą tarptautinę teisę. Aš, nekvestionuodamas jūsų gerų norų, noriu paklausti, su kuo yra derintas šitas projektas, su kokiomis bendruomenėmis? Ar čia neįklimpsime į tokius ginčus būtent dėl to neapibrėžto susitarimo turinio?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Nėra derintas su atskiromis religinėmis bendruomenėmis, nei su viena. Tai buvo derinta su Vyriausybės… Atsakingas už religines bendruomenes buvo darbuotojas. Dabar jis jau nebedirba, bet buvo derinta su juo ir kai kurios nuostatos buvo kartu su juo tikslinamos. Tik tiek galiu pasakyti. O šiaip vis tiek jau dabar žinome, kad de jure nesame teisiškai pagal tą teisę, de facto jau yra. Pavyzdžiui, reformatų bendruomenės kapelionas. Man atrodo, jis ir Vidaus reikalų ministerijoje, ir Krašto apsaugos ministerijoje. Mes čia ir Seime, atsimenu, balsavome, priėmėme, kad būtų šitų religinių bendruomenių atstovai, dalyvautų toje sistemoje. Bet šitame įstatyme to nėra numatyta. Kituose statutuose, man atrodo, mes papildėme statutus, kur tai įteisinome, o čia, Religinių bendruomenių įstatyme, to nėra. Tiesiog reikia papildyti, sutvarkyti, kad visa sistema veiktų vienodai ir būtų ryšys tarp jų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi M. Adomėnas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai labai sveikintinas jūsų siūlymas visoms religinėms bendruomenėms sudaryti vienodas susitarimų sąlygas, tačiau ar tai išspręstų taip pat tam tikrų religinių bendruomenių nediskriminavimo klausimą? Pavyzdžiui, dabar daug metų jau diskutuojama ir svarstoma ir niekaip neišsprendžiamas evangelikų liuteronų bendruomenei turto grąžinimas arba kompensacija už Vilniaus universiteto valdomas patalpas. Kaip šitas klausimas? Galbūt reikėtų sistemiškai vertinti? Tarkim, kitos religinės bendruomenės šiuo metu išsprendė galbūt tuos klausimus, o tam tikros dar kaip ir neišsprendė. Gal taip paspartinti, paieškoti kokių…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia turbūt yra sprendžiami ne turto klausimai, restitucijos, pavyzdžiui, Kauno mieste reformatų bendruomenei buvo grąžinta bažnyčia žinote kada? Pernai ar užpernai Vyriausybės nutarimu. Šitai sprendžiama ir be šito įstatymo. Čia turbūt daugiau visuomeniniai santykiai tarp religinių bendruomenių ir valstybės, o dėl turto jau yra kiti teisės aktai. Aš taip manau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Adomėnas, bet jo nematau salėje. Yra M. Adomėnas. Kažkaip žvilgsnis nukrypo į kitą pusę. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jums iš kairės esu.
O aš norėjau pasiteirauti, ar yra tokio reguliavimo poreikis, nes šiuo metu, mano žiniomis, yra sudaromi įvairaus pobūdžio susitarimai – nuo sutarčių iki kitokio lygio susitarimų. Ar tikrai to reguliavimo trūksta ir jo reikia? Ar jūs žinote apie šiuo metu esamus susitarimus tarp įvairių lygių religinių bendrijų padalinių (struktūrinių vienetų), pačių bendrijų in corpore ir įvairių Lietuvos valstybės institucijų?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Šiandien tokios informacijos neturiu, kiek jų yra, kokių, bet jų tikrai, aš manau, yra, bet čia ir pati Konstitucija turėtų, kaip ji sako, mus įpareigoti nustatyti aiškiau tuos santykius, kad nebūtų dviprasmybių ir kokių nors teisinių spragų tuos santykius įgyvendinant. Tokios informacijos, kiek ir kokių yra, neturiu, negaliu atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Motyvai po pateikimo. Prieš – M. Adomėnas. Prašome.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, čia ne džiazas, čia mišrainė. Mišrainė teisėje yra pavojingas dalykas, nes yra supainiojamos kategorijos.
Yra Teisės departamento pastabos, kurios rodo, kad teisininkai nesupranta, kas norima šituo pasakyti, sako, kad čia nėra ką taisyti komitete, čia iš tikrųjų reikia arba perrašyti kvalifikuotai, arba geriau negadinti nusistovėjusių ir veikiančių santykių, nes susitarimai tarp Lietuvos valstybės ir religinių bendrijų egzistuoja, jie yra pasirašomi. Jų pagrindu yra sudaromos sutartys ten, kur reikia spręsti konkrečius klausimus – kapelionų, religinio ugdymo ir mokymo, švietimo mokyklose ir panašiai, labdaros įstaigų veikimo. Kitaip tariant, nėra problemos. Ir dabar bandoma nesamą problemą spręsti įmetant mišrainės, kur kalbama apie neapibrėžto lygmens susitarimus tarp Vyriausybės arba ministerijų. Vėlgi, neakivaizdu, ar tai nepažeidžia konstitucinio valstybės ir religijos atskirumo principo, nes kokio pobūdžio susitarimas? Jeigu tai sutartis dėl konkrečių paslaugų, vienas dalykas, bet susitarimo kaip tokio yra valstybės subjektas, ne ministerija…
Taigi, aš nemanau, kad tikslinga yra tęsti šitą prastai parašyto teisinio projekto agoniją. Tikrai, kolegos, siūlau nepritarti, nes tai yra jautri sritis, čia galima daug primakliavoti ir paskui ilgai srėbti savo pačių išvirtą šiupinį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Balsuojame po pateikimo dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo. Jį ką tik pateikė V. Rinkevičius.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 41, prieš – 6, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomas nėra numatytas, bet, matyt, R. Šarknickas nori pasiūlyti. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas, nes tai liečia ir paveldą.
PIRMININKĖ. Jūs prašote, kad Kultūros komitetas būtų papildomas komitetas? Ar galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu ir siūlome svarstyti gruodžio 12 dieną.
12.41 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2378(2) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, noriu jūsų prašyti, žiūrėdama į laikrodį, leisti pateikti. Ar J. Razma yra pasiruošęs? J. Razma kaip visada pasiruošęs pateikti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2378(2). Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau esu apeliavęs į jus dėl tikslesnio valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms reglamentavimo. Suprantu, kad anksčiau, kai teikiau atitinkamą projektą, buvo jautri situacija dėl to, kad buvo sprendžiamas bendrijos „Romuva“ klausimas. Dabar, kai šitas klausimas Seime jau išspręstas, buvo balsuota, aš tikiuosi, kad vis dėlto ramiau, objektyviau ir tokiu konstituciniu žvilgsniu galėsime vertinti šitą klausimą.
Priminsiu, kad Konstitucijoje yra pasakyta, jog religinės bendrijos, kai nori gauti valstybės pripažinimą, privalo įrodyti, kad turi atramą visuomenėje. Be kitų dalykų, kurių aš nevardinsiu, jos turi būti Lietuvos istorinio, dvasinio, socialinio palikimo dalis, bet, kaip minėjau, yra svarbu išsiaiškinti dėl atramos visuomenėje. Konstitucijoje, kaip ir dažnais atvejais, yra pakankamai tokio bendro pobūdžio sąvokos. Bet šiuo atveju gerai yra tai, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kaip reikia suprasti tą atramos visuomenėje turėjimą. Ir būtent Konstitucinio Teismo yra pasakyta, aš siūlau atidžiai pasiklausyti, kad atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė ir negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, negali apsiriboti keliais veiklos dešimtmečiais, viena ar keliomis žmonių kartomis. O mūsų dabar galiojančiame Religinių bendrijų įstatyme apie tai nieko nėra pasakyta. Yra tik pasakyta, kad bendrija turi būti palaikoma visuomenės ir kad jos mokymas bei apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai.
Jeigu prieštarautų įstatymams ir dorai, turbūt mes čia turėtume kalbėti apskritai ne apie kažkokį valstybės pripažinimą, o kad tokios bendrijos iš viso negalėtų būti registruojamos ir negalėtų veikti.
Tik įstatyme yra įrašytas reikalavimas, kad bendrija gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo jos įregistravimo. Iš esmės taip ir išeitų, kad užtenka 25 metus čia veikti ir jau gali gauti valstybės pripažinimą. Jeigu grįžtume prie mano minėto Konstitucinio Teismo išaiškinimo, aš niekaip negaliu sutikti, kad 25 metai atitinka tą išaiškinimą, kai yra pasakyta, kad negali būti apsiribota keliais veiklos dešimtmečiais, netgi viena ar keliomis žmonių kartomis. Tai aš teikiamu projektu siūlau perkelti tą išaiškinimą, kurį jau yra padaręs Konstitucinis Teismas, o dėl trukmės, kada galėtų kreiptis, įrašau, kaip man atrodo, labai minimalų terminą – 80 metų. Šiaip, man atrodo, jeigu jau labai griežtai žiūrėtume į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, turbūt reikėtų rašyti ne mažiau kaip 100 metų, nes yra sakoma – ne mažiau kaip kelis veiklos dešimtmečius. 100 metų jau būtų nebe dešimtmečiai, o 100. Dar paminėsiu, kad dėl šių dalykų mes rengiame kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ir Konstitucinis Teismas savo nutarimu tą problemą išspręstų. Bet manau, kad, pataisę įstatymą, galime tai išspręsti mes patys, nereikėtų ir to kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas, ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, įstatymas diferencijuoja tarp tradicinių religijų ir valstybės pripažintų religijų. Pirmasis klausimas. Jeigu jūs sakote, kad valstybės pripažinta religija turi turėti jau 80 metų, tai tradicinė religija, kiek, jūsų įsivaizdavimu, turi turėti – kelis šimtus metų? Norėčiau jūsų traktavimo, kaip jūs tą suprantate.
Antrasis klausimas. Šiemet Europa mini 70-metį Europos žmogaus teisių konvencijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nagrinėjęs religinės laisvės ir religinės saviraiškos klausimus ir konkrečiai Jehovos liudytojų atveju, Austrijos atveju, 15 metų buvo traktuota kaip per ilgas terminas valstybės pripažinimui. Lietuvos „Romuvos“ bendruomenė jau ruošiasi skundui į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kaip jūs traktuojate šitą Žmogaus Teisių Teismo sprendimą? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matyt, valstybės pripažinimo turinys gali būti skirtingas ir galbūt tuo atveju, kurį jūs minėjote, tas pripažinimo neturėjimas kažkaip apsunkina bendrijos veiklą. Pas mus aš to apsunkinimo nematau. Bendrija gali veikti visiškai laisvai, tiktai ji negauna finansinės paramos – draudimo valstybės lėšomis jų dvasiniams vadovams. Tada nėra valstybės pareigos dėstyti jo turinio mokyklose. Aš nemanau, kad dėl to būtų kokių nors problemų Žmogaus Teisių Teisme pagal tą turinį, ką mums duoda valstybės pripažinimas Lietuvoje.
Aš dabar nespėliosiu, kiek dabar galėtų būti šimtų metų reikalavimas tradicinėms religinėms bendrijoms, ne tą klausimą mes sprendžiame. Aš kalbu apie tą konstitucinį straipsnį, kur yra reikalavimai būtent dėl valstybės pripažinimo.
PIRMININKĖ. A. Sysas. Maloniai prašom paklausti. Ruošiasi R. J. Dagys. Minutėlę atsiprašome.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėkui už galimybę. Gerbiamas kolega, galbūt nemaloniai paklausiu. Suprantu, kad turite kažkokią priešpriešą romuviečiams. Ar jūs čia tapatinate su R. Karbauskiu ir yra ta, niekaip takoskyros neatsiranda?.. Ir kodėl pasirinkote būtent 80 metų? Kalbėjote apie 100, gal net 200 metų galima būtų įkirsti. Kuo rėmėtės, kad 80 metų yra toks laikas, kai jau romuviečiai tikrai sustiprėtų? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip minėjau, romuviečių klausimą mes išsprendėme. Turbūt, kaip galiu suprasti, jūsų netenkina tas sprendimas. Tai čia visi balsavome, kas suprantame, ir aš manau, kad šiuo metu tą klausimą galėtume atidėti šiek tiek į šoną. Gerai, jie aiškinsis Žmogaus Teisių Teisme, jie turi tokią teisę ir gerbiame tokią teisę. Žinoma, reaguosime, jeigu tas Teismo sprendimas reikalaus kokio nors reagavimo.
O mano tikslas čia yra labai paprastas – tikrai pamėginti susitvarkyti su tuo įstatymu taip, kad jis atitiktų Konstituciją, ir kaip paties Konstitucinio Teismo jau yra pasakyta, kaip turi būti susitvarkoma.
Dėl 80 metų, aš sakau, čia gal ir mažokas terminas, gal ir 100 metų reikėtų rašyti. Dėl to galime diskutuoti, bet tikrai ne 25 metai. Turbūt jūs niekaip neišaiškinsite, kad 25 metai apima kelias kartas. Niekaip kelios kartos netelpa į 25 metų terminą. Į 80 metų, turbūt sutiksite, telpa, o kiek tų kartų, kaip mes traktuotume, yra mūsų politinio sprendimo erdvė. Nustačius 80 metų terminą, tai būtų atrama į tarpukario Lietuvą. Aš manau, tai nėra blogai, tai būtų teisinga, bet, kaip minėjau, dėl ilgesnio termino galima diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi R. Šarknickas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pradžioje norėčiau patikslinti jaunąjį kolegą, kad Jehovos liudytojai ne 15 metų egzistuoja, o įsteigti, atrodo, 1870 metais, tai šiek tiek ilgesnis laikotarpis šiuo atveju. Mes dabar kalbame apie pripažinimą. Iš tikrųjų pagrindinis klausimas yra mūsų įstatymo suderinimas su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jis turėtų atitikti. Taip mes suprantame problemą. Jeigu mūsų įstatymas kertasi su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jau yra problema, iš viso gali būti kvestionuojamas visas įstatymas, kuris turi tokias nuostatas, būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti sustabdyti šito įstatymo veikimą. Ar taip?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip aš minėjau, toks kreipimasis yra rengiamas. Ko gero, šią savaitę tekstas jau bus ir mes rinksime parašus, neatsižvelgdami į šitą balsavimą. Aš manau, kiekvieno iš mūsų pareiga: jeigu įžvelgiame galimą įstatymo nesutikimą su Konstitucija, galime imtis teisinių veiksmų, kad tą nesutikimą išspręstume. Turėtume padėti į šoną kokias nors simpatijas atskiroms religinėms bendrijoms ir žvelgti į tokius klausimus objektyviu konstituciniu žvilgsniu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi K. Masiulis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai liūdna į jus žiūrėti, kai pats lietuvis naikina savo Lietuvos istoriją, kuri turi bene giliausias šaknis ir randa bendrą draugystę su krikščionišku pasauliu. Šitaip niekinti, žeminti ir dar jūsų kolegai Ž. Pavilioniui išvadinti kagėbistais tuos žmones, kurių yra daugiau kaip 10 tūkst., – tai nerodo jokios pagarbos. Jūs stovite tribūnoje ir interpretuojate faktiškai šimtu procentų Konstituciją. Tai yra antikonstituciška iš tikrųjų. Dėl to labai gaila.
„Romuva“ jau yra pateikusi… Europos Žmogaus Teisių Teismui ir gavo atsakymą, kad jų skundas yra priimtas. Aš bijau, kad gali būti kaip ir su Austrija. Man bus labai įdomu pažiūrėti, ką jūs tada pasakysite.
Aš klausimo jums neturiu, nes tai yra spektaklis. Vietoj 10 metų padaryti 80 metų yra visiškas ciniškumas, išsityčiojimas iš žmogaus vertybių. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, jūs teatro žmogus, gal čia į viską žiūrite kaip į spektaklius, bet kai žiūrite, vis dėlto aš siūlyčiau girdėti, kas yra sakoma. Aš nė vieno blogo žodžio nepasakiau apie „Romuvą“. Valstybės pripažinimas nėra tai, kas leidžia ar neleidžia bendrijai veikti. Mes skirkime tuos dalykus. Aš galiu tikrai daug gerų žodžių pasakyti apie „Romuvos“ veiklą, bet vis tiek tai neprivers manęs žiūrėti į valstybės pripažinimo klausimą kaip nors nematant Konstitucijos.
Dėl Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, jeigu jie būna, kartais mes ir Konstituciją turime taisyti. Jeigu taip būtų, tai tą reikėtų daryti. Kaip žinome, vienu atveju čia ilgai vargstame dėl priesaikos sulaužymo ir turime keisti Konstituciją. Į viską žiūrėkime teisiniu žvilgsniu, bet aš siūlyčiau nekabinti čia etikečių, nesišvaistyti tokiais nepagrįstais kaltinimais.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš galvoju… Taip, viskas yra tiesa, bet ar tos kelios kartos, ar 60 metų nebūtų kelios kartos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų ta kelių kartų sąvoka suteikia tam tikrų interpretacijų. Manau, kad toje vietoje mes turime laisvę kažkiek į vieną ar į kitą pusę… Bet tikrai 25 metai, kurie dabar įrašyti, niekaip neapims kelių kartų. 25 metai yra viena karta. Tikrai tą terminą reikia ilginti ir, kaip minėjau, įvertinus visą Konstitucinio Teismo išaiškinimo tekstą. Mano pasiūlymas dar yra, ko gero, per daug trumpas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro, jeigu skaitytume Konstitucinio Teismo tekstą, kuris čia yra tik pakartotas, tai ten taip ir surašyta. Jeigu mes manome, kad Konstitucijos reikia laikytis (o mes turime taip manyti, mes negalime kitaip manyti, mes prisiekėme jos laikytis), tai reikia surašyti į įstatymą tai, kas surašyta Konstitucinio Teismo sprendime. Tai yra Konstitucija, Konstitucijos dalis. Kad ir kaip būtų skaudu galbūt kai kurioms religinėms bendruomenėms, bet įrašytos kelios kartos. Aš irgi galvoju: kelios kartos. Kelios, keli yra mažiausiai trys. Du jau nebūtų keli. Tai mažiausiai trys kartos, o karta yra 20–30 metų, taip tradiciškai laikoma. Tai ir išeina 80 metų. Čia minimalus terminas, kurį Jurgis ir įvardino. Aš manau, kad labai logiškas siūlymas šitaip įrašyti įgyvendinant Konstituciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šis balsavimas yra fundamentalus vertybinis balsavimas ir aš kviečiu konservatorius atsikvošėti, kokią Lietuvą mes kuriame. Pliuralistinę, religine laisve pasižyminčią, tą Lietuvą, kuria mes žavimės, kad savo kaimyno skirtumais nuo mūsų… ar Lietuvą, kuriai mes primesime iš tikrųjų tiek religiją, tiek tikėjimą. Prieš 30 metų visi per prievartą buvo ateistai. Dabar pasirodžius precedentui, kad nekrikščioniška, netradicinė religinė bendruomenė, išlaukusi 25 metus, nori pripažinimo valstybės mastu, ne tapti tradicine, bet tiesiog būti pripažinta valstybės mastu, yra niekinama ir ateinama su spaudžiamaisiais instrumentais, kai staiga rodomas entuziazmas įgyvendinant Konstitucinio Teismo doktriną, kai Konstitucinis Teismas galėjo pats įsakyti, kad reikia būtinai tvarkyti šį įstatymą. Konstitucinis Teismas to nepasakė.
Antras dalykas yra juridika. Europos žmogaus teisių konvencija 70 metų… ir kolega K. Masiulis važiuoja keturis kartus per metus į Strasbūrą muštis dėl įvairių pilietinių laisvių, bet religinė laisvė yra fundamentinė Europoje. Tai yra identiteto dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pasisakęs Strasbūre dėl to, kad valstybės negali riboti dalykų. Jos turi teisę atskirti, kas yra tradicinės religijos, bet leisti kitoms religinėms bendruomenėms dėstyti tai, kas neprieštarauja įstatymams. Leisti sudaryti santuokos sakramentus, leisti tikybos pamokose mokyklose dėstyti tai, kas neprieštarauja pasaulietiniams įstatymams. Jūs bandote tai užkirsti. Tokioje Lietuvoje aš nenoriu gyventi. Aš noriu gyventi Lietuvoje, kur mane žavėtų šių aplinkinių gyventojų skirtumai, o ne taptume vienodi…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …kaip prieš 30 metų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po pateikimo dėl J. Razmos pateikto Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 26, prieš – 26, susilaikė 15. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, grąžiname tobulinti ar atmetame? Balsuojantys už mano, kad reikia tobulinti, balsuojantys prieš, spaudžiantys mygtuką „minus“, mano, kad reikia atmesti?
Balsavo 64 Seimo nariai: už tobulinimą 29, prieš – 35. Atmesta. (Balsai salėje) Nėra 36-ių, vadinasi, tobuliname. Atsiprašau, viskas gerai. Tobuliname.
13.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš baigdama posėdį aš privalau pranešti, kad yra gautas pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko V. Pranckiečio atšaukimo. Po pareiškimu yra pasirašę 53 Seimo nariai. (Balsai salėje) Konstatuojama, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, žinodamas apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ 2019 m. gegužės 30 d. pasirašytą memorandumą, prie kurio pakviesta prisijungti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, ir jame išreikštą partijų siekį suburti valdančiąją koaliciją, sistemingai veikė prieštaraudamas memorandumo nuostatoms bei kenkdamas šių partijų koalicijos ir ja pagrįstos valdančiosios daugumos formavimuisi Lietuvos Respublikos Seime ir dėl to prarado pasitikėjimą. Vadovaudamiesi Statuto 217 straipsnio nuostatomis, pareiškiame, kad siūlome Seimui atleisti iš pareigų Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Kaip ir minėjau, po to eina 53 kolegų parašai.
Seimo nutarimas atitinkamai bus registruotas Seimo plenarinių posėdžių sekretoriate. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.