LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2535

2018-11-14  Nr. 103-P-53

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: G. Kazakevičius – švietimo ir mokslo viceministras, A. Mikalauskas – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, J. Akromienė – Švietimo tinklo koordinatorė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2018-09-18	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 3 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija.	Pritarti.
1.2	Teisės departamentas, 2018-09-18	2			2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį 5 punktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derinant su kitais šio 5 straipsnio punktais, principo pavadinimas turi būti dėstomas vardininko linksniu – „bendradarbiavimas“.  Be to, šiame punkte vartojama sąvoka „švietimo institucijos“ tikslintina, nes ši sąvoka nėra vartojama keičiamame Švietimo įstatyme. Taip pat svarstytina, ar bendradarbiavimas neturėtų būti taikomas ne tik nepilnamečių asmenų atstovams, bet ir patiems pilnamečiams mokiniams.	Pritarti.
1.3	Teisės departamentas, 2018-09-18	5			3. Projekto 5 straipsniu pildomame keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 9 punkte tikslintina sąvoka „mokymo programą“, kadangi keičiamame Švietimo įstatyme kalbama tik apie profesinio mokymo programas. Galbūt tikslinga vartoti įstatyme vartojamą „ugdymo programų“ sąvoką. Be to, šiame punkte tikslintina sąvoka „mokyklos darbuotojai“, kadangi ši sąvoka keičiamame Švietimo įstatyme nėra vartojama.	Pritarti.
1.4	Teisės departamentas, 2018-09-18				4. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti numatytas vėlesnis jo įsigaliojimo terminas ir pavedimas atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi projektu yra siūloma tikslinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtį, o dėl to teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamos ir atitinkamos ugdymo programos.	Pritarti.
2.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-09-21			*	Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2535, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija 2018-10-16 g-2018-9646			*	Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija palaiko grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiamą Švietimo įstatymo Nr. X I-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama Švietimo įstatymą papildyti nuostatomis „formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą“, „ugdyti asmens sugebėjimą sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą“, „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“ ir „atsakingą tėvystę bei motinystę.“ Tokie ugdymo tikslai yra būtini siekiant suformuoti Švietimo įstatyme aprašomą „dorą, atsakingą, siekiantį žinių, patriotiškai nusiteikusį ir turintį komunikacinius gebėjimus“ asmenį. Tik iš esmės sustiprinus jaunimo rengimą šeimai Lietuvos mokyklose šie Švietimo įstatyme keliami ugdymo tikslai neliks deklaratyvūs.	Pritarti.
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-19 g-2018-9781	5	1		Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11,47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2535, pritaria 3, 5,10 ir 11straipsnių pakeitimui, tačiau iš esmės nepritaria 47 straipsnio pakeitimui, kuriuo siūloma papildyti1 dalį nauju 9 punktu: „gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą Švietimo ir mokslo ministerija vis labiau ragina mokiniams ugdymą organizuoti kitose aplinkose, kitais būdais, įskaitant ir susitikimus su ne mokyklos darbuotojais, o tėvų sutikimai raštu būtų tikras "stabdys", nes neįmanoma kiekvienam renginiui, susitikimui surinkti visų mokinių tėvų parašus. Visiškai žlugtų karjeros ugdymo ir profesinio konsultavimo veikla, būtų problemų dėl pilietiškumo veiklų, verslumo, nebegalėtume įsileisti į mokyklą atvažiuojančių muzikos, teatro atstovų, kurie pravestų edukacinius renginius ir 1.1. Savivaldybių nuomone, net sveikatos priežiūros specialistai, faktiškai dirbantys mokyklos patalpose, yra ne mokyklos darbuotojai, o visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, tai jie nebegalės mokiniams vykdyti jokių prevencinių programų ir dalyvauti pamokose be tėvų sutikimo.	Pritarti iš dalies.	Komitetas pritarė Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui.
3.	Nacionalinis švietimo NVO tinklas, 2018-11-05 g-2018-10290	3, 5	4		Atkreipiame jūsų dėmesį, kad LR Seimo narių grupės siūlomi LR Švietimo įstatymo 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr. XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo, švietimo ir žmogaus teisių organizacijomis. Šie pakeitimai neparemti išsamia situacijos analize, o grindžiami vienu pranešimu tarptautinėje konferencijoje („Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23) ir tendencingu JAV mokslininkų tyrimu. Mūsų įsitikinimu siūlomos nuostatos prieštarauja LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. patvirtintai Geros mokyklos koncepcijai, kuri apibrėžia mokyklą kaip “pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti [...] mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi.” Todėl iš esmės nesutinkame su žemiau nurodytais pakeitimais. Įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suteikti pranašumą tik vienam šeimos modeliui, tokiu būdu nuvertinant kitus šeimos modelius, prieštarauja LR švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje įtvirtintiems vertybiniams humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimybių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos ir dialogiškumo principams. Mūsų nuomone siūloma 3 straipsnio 4 punkto nuostata „stiprinti teigiamą požiūrį į <...> tėvystės ir motinystės papildomumą“ sudarytų sąlygas diskriminacijai atsirasti, įpareigodama mokyklos bendruomenę vertinti šeimas, kurias kuria tėvas ir mama, kaip pranašesnes už kitų sudėčių šeimas (vienišų tėvų ar mamų šeimas, vienos lyties šeimas, senelių auginamus vaikus ir pan.). Toks žmonių asmeninių savybių ir poreikių įvairovės, saviraiškos ir pasirinkimų laisvės ribojimas prieštarauja LR Švietimo įstatymo nuostatoms kurti socialiai teisingą švietimo sistemą. Be to, Pedagogų kodekse numatyta, kad pedagogai privalo priimti atsakomybę už savo darbo etiką bei vadovautis darbe žmogaus teisių užtikrinimo principais – vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekti, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jų elgesiui profesinėje veikloje. Tai reiškia, kad jei įstatymo pakeitimai būtų priimti, tiek mokytojai, tiek mokiniai atsidurtų diskriminacinių nuostatų spąstuose. Taip pat ši nuostata prieštarauja Jungtinių Tautų konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnio c) punktui, kuriuo turi būti užtikrintas „bet kokių stereotipinių pažiūrų į vyrų ir moterų vaidmenį uždraudimas visų lygių ir formų mokyme skatinant bendrą mokymą ir kitus mokymo tipus, kurie padės pasiekti šį tikslą, ypač peržiūrint vadovėlius, mokyklų programas ir parenkant mokymo metodus“. Prieštaraujame ir 5 straipsnio 47 straipsnio pakeitimui: „5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Šie pakeitimai, skatindami mokyklų užsidarymą, iš esmės stabdytų Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos siekio kurti šalies švietimo sistemą, kurią “sudaro [...] tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje” įgyvendinimą. Jie prieštarauja ir Geros mokyklos koncepcijoje įtvirtintai nuostatai, kurioje sakoma: “Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais.” Mokykla pati nėra pajėgi užtikrinti visapusiško, aktualaus, atliepiančio visuomenės ir mokinių poreikius, švietimo, todėl siekdama organizuoti ugdymąsi, pagrįstą sąveikomis ir partnerystėmis, dialogišką, bendruomeninį, tinklinį, peržengiantį mokyklos sienas, globalų, kontekstualų, aktualų (ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas), ji privalo bendradarbiauti su išorės organizacijomis ir įvairių sričių žinovais, kurie padėtų aktualizuoti ir įvairinti ugdymo turinį. Taip pat siūlomos nuostatos prieštarauja Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje numatytam tikslui “mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms”, ribodamos mokyklos bendruomenės teisę savarankiškai organizuoti ugdymo(si) turinį bei priimti sprendimus dėl optimalių konkrečiai mokyklos bendruomenei reikalingų ugdymo(si) formų. Dėl aukščiau nurodytų argumentų švietimo įstaigos labiau izoliuotųsi ir nesudarytų sąlygų mokiniams gauti visapusišką, kokybišką, poreikius atitinkantį šiuolaikinį švietimą. Tai neatitinka paskutiniais metais LR Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos politikos, kuria siekiama mokyklų bendruomenėms suteikti daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės už ugdymo turinį. O sukurtos perteklinės biurokratinės kliūtys įvairioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, nuomonės formuotojams, visuomenės autoritetams, specialistams ir netgi politikams ribotų susitikimus su mokiniais ugdymo tikslais. Įstatymo pakeitimai taip pat apsunkintų mokyklų vadovų ir mokytojų darbą papildomais biurokratiniais reikalavimais, trikdančiais kokybiško ugdymo turinio organizavimą (pavyzdžiui, tėvų sutikimų tikrinimas, ugdymo proceso užtikrinimas tiems mokiniams, kurie tėvų sutikimo negavo ir kt.). Teisės aktų pakeitimai, susiję su vaiko gerove, pirmiausia, privalo atitikti vaiko interesus. Tačiau, mūsų įsitikinimu, siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai yra žalingi visiems mokiniams, nes šios nuostatos apribotų jų galimybę mokyklose gauti visapusišką, aktualų ugdymą, ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta Geros mokyklos koncepcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai neatitinka galiojančių Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, prašome nepritarti šiam teisės akto projektui.	Pritarti iš dalies.	Komitetas pritarė Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio patikslinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje, kaip vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų įtvirtintas tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principas.
4.	Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2018-11-05 g-2018-10296	5			Lietuvos jaunimo organizacijų taryba prašo nepritarti Švietimo įstatymo projekto Nr. XI-1281 47 straipsnio pakeitimui. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės siūlomi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr. XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo ir švietimo organizacijomis. Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimas, prieštarauja Geros mokyklos koncepcijos strategijai 2022, kurioje sakoma: „Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais“, todėl iš esmės nesutinkame su šio straipsnio pakeitimu.	Pritarti iš dalies.	Komitetas pritarė Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Jurgis Razma, Gabrielius Landsbergis 2018-09-14	5	1			Argumentai: Šios nuostatos siūlau atsisakyti, nes tai dar viena prievolė mokytojams, kurią sunku realizuoti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti projekto 15 straipsnį: „15 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu: „5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ 2. Buvusį 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. „	Pritarti iš dalies.	Pritarta Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui.
2.	Seimo narys Paulius Saudargas, 2018-10-17	5	1			Argumentai: Kadangi rašytinio sutikimo reikalavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas dėl mokytojų darbo krūvio, šios nuostatos, dar labiau didinančios administracinę naštą mokytojams, siūlau atsisakyti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 sakinį: „5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu: „5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“	Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniu paskirtam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario Pauliaus Saudargo pasiūlymą.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 2.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Rastenis.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                   Rimantė Šalaševičiūtė

Komiteto biuro patarėja A.Dolmantienė