AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 183 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 184, 185, 186 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

 

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas parengtas siekiant patikslinti Seimo statuto 5 dalies „Įstatymų leidybos procedūra“ 29 skirsnio „Rezoliucijos priėmimas“ nuostatas, kad būtų aiškesnis rezoliucijos projekto redagavimo ir jo priėmimo teisinis reguliavimas.

Pagal Seimo statuto 184 straipsnį, aiškinamą kartu su 113 straipsnio 1 dalimi ir 159 straipsnio 1 dalimi, rezoliucijos projekto redagavimas yra visa apimtimi Seimo narių balsavimo už rezoliucijos projektą be pataisų rezultato dispozicijoje. Seimo narys nepritardamas tik kai kurioms rezoliucijos projekto nuostatoms, bet ne visam projektui, balsuoja prieš arba susilaiko dėl rezoliucijos projekto priėmimo be pataisų, turėdamas teisėtą lūkestį teikti siūlymus ir redaguoti rezoliucijos projektą. Pažymėtina, kad Seimo nario teisė teikti pasiūlymus tiesiogiai priklauso nuo kitų Seimo narių balsuojančių už siūlomą rezoliucijos projektą be pataisų. Toks teisinis neaiškumas susidaro dėl esamo reguliavimo ribotumo, kadangi rezoliucijos projektas bus redaguojamas, o ne atmetamas, kai tam po balsavimo prieštarauja daugiau nei 1/3 visų Seimo narių, tačiau rezoliucijos projektą vis tiek turi palaikyti paprasta Seimo narių dauguma.  

2024 m. birželio 6 d. vakariniame Seimo posėdyje Seimo narys po balsavimo dėl Seimo rezoliucijos „Dėl tvarios miškų politikos“ projekto (Nr. XIVP-3850) replikavo: „<...> siū­lau pa­gal­vo­ti net ir apie Sta­tu­to pa­tai­są, nes iš­ei­na be­pro­tiš­ka si­tu­a­ci­ja – jei su­si­lai­ko 48, tai tai­so­me, nuo 48 iki kaž­kiek, per 60, dar tai­so­me, po to jau at­me­ta­me. Kaip čia iš­reikš­ti sa­vo va­lią, kad pri­ta­ri re­zo­liu­ci­jai, bet no­ri ją pa­tai­sy­ti?“ (VIII (Pavasario) sesijos vakarinio posėdžio Nr. 385 stenograma).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus, itin talpus, apimantis daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Be kita ko, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte teisinis aiškumas yra įtvirtintas kaip vienas iš teisėkūros principų, kuris nustato, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pagal Seimo statuto 9 straipsnio 6 punktą (2024 m. birželio 14 d. redakcija) Seimo narys turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime. Seimo statuto V dalyje yra įvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad visi Seimo nariai, gali teikti pastabas, pasiūlymus dėl Seime įregistruotų ir (ar) svarstomų teisės aktų projektų.

Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus argumentus, projektu siekiama mažinti diferencijavimą tarp įstatymo ir rezoliucijos projektų svarstymo bei priėmimo tvarkų, tam kad Seimo nario teisėti lūkesčiai teikti pasiūlymus taip pat ir rezoliucijos projektui būtų įgyvendinami.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Seimo statuto projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Jurgis Razma.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Pagal Seimo statuto 29 skirsnį rezoliucijos iniciatyvos teisę turintys subjektai pateikia rezoliucijos projektą ne vėliau kaip dvi valandos iki jos svarstymo Seimo posėdyje. Svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, o po to bendra tvarka vyksta diskusija (Seimo statuto 182 ir 183 straipsniai). Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas balsavimu nusprendžia dėl rezoliucijos priėmimo be pataisų, ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują (Seimo statuto 184 straipsnis). Pažymėtina, kad rezoliucijos projekto pasiūlymas bus priimtas, jeigu tam neprieštarauja 1/3 visų Seimo narių, kitaip rezoliucijos projektas bus redaguojamas, jeigu nepritarus 1/3 visų Seimo narių, rezoliucijos projektą palaiko paprasta Seimo narių dauguma, kitu atveju rezoliucija yra atmetama (Seimo statuto 113 straipsnis, 159 straipsnis, 184 straipsnis). Taigi, Seimo nario teisė teikti pasiūlymus dėl rezoliucijos projekto tiesiogiai priklauso nuo kitų Seimo narių balsavimo rezultato.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projektu siūloma Seimo statuto 183 straipsnyje nustatyti aiškų teisinį pagrindą, kuris leistų Seimo nariui gavus rezoliucijos projektą pateikti savo pasiūlymus iki Seimo balsavimo priėmimo stadijoje. Taip pat projektu siūloma Seimo statuto 183 straipsnyje aiškiai reglamentuoti visas rezoliucijos projekto svarstymo stadijų nuostatas.

Seimo statuto 183 straipsnio 1 dalyje, siūloma patikslinti, kad rezoliucijos projektas turi būti užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki jo pateikimo Seimo posėdyje.

Seimo statuto 183 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad pateikimo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas. Seimas gali nustatyti svarstymo datą bei paskirti tik pagrindinį komitetą rezoliucijai suredaguoti ir pasiūlymams apsvarstyti. Pagrindiniam komitetui suredagavus tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui nusprendus. Svarstymo metu bendra tvarka vyksta diskusija.

Seimo statuto 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas apsisprendžia dėl pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas ir balsuoja dėl viso rezoliucijos teksto priėmimo.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimto Seimo statuto pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Seimo statuto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Seimo statuto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.

 

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Seimo statuto projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.

 

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Seimo statutą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.

 

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Seimo statuto projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

 

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Seimo statuto projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

 

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Seimo statutui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų.

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Seimo statutui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

 

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Vertinimų ir išvadų negauta. 

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Rezoliucija, Seimo narių pasiūlymai, pagrindinis komitetas

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

 

Teikia: Seimo narys Jurgis Razma