Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 221
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti savo vietas. Pradedame lapkričio 15 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo nario priesaika
Gerbiami kolegos, šįryt Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą, jį dabar ir perskaitysiu. „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nusprendžia:
1. Pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo narės L. L. Andrikienės, išrinktos daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais nuo 2022 m. lapkričio 15 d. Paskutinė Seimo nario įgaliojimų diena – 2022 m. lapkričio 14 d.
2. Pripažinti negaliojančiu L. L. Andrikienei išduotą Seimo nario pažymėjimą nuo 2022 m. lapkričio 15 d.
3. Pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – A. Jakavonytė.“
Pasirašo komisijos pirmininkė J. Petkevičienė.
Gerbiami kolegos, dabar norėčiau į tribūną pakviesti priimti priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkę D. Jočienę. Prašau.
D. JOČIENĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-107 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Laimos Liucijos Andrikienės įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Angelei Jakavonytei“. Juo nusprendė pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – A. Jakavonytė. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre šiandien, 2022 m. lapkričio 15 d. Taigi jis įsigaliojo ir minėta Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdama Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, laikytis įstatymų, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucijos sudedamosios dalies Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas arba perskaitomas. Po to vardinis priesaikos tekstas yra pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę.
Vardinį priesaikos lapą priesaiką priėmęs asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją priimant Seimo nario priesaiką salėje esantys asmenys stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi, norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narę Angelę Jakavonytę.
A. JAKAVONYTĖ. Aš, Angelė Jakavonytė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
D. JOČIENĖ. Ačiū. Skelbiu, kad Seimo narė A. Jakavonytė prisiekė 2022 m. lapkričio 15 d. Seimo plenariniame posėdyje ir remiantis Konstitucijos 59 straipsniu įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusią Seimo narę A. Jakavonytę. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norėčiau į tribūną pakviesti gerbiamą L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ. Gerbiamoji Pirmininke, mieli kolegos, šį rytą vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje buvo nutraukti mano Seimo narės įgaliojimai. Jūs tai jau žinote. Tai buvo padaryta remiantis vakar Briuselyje, Europos Sąjungos Taryboje, priimtu sprendimu paskirti mane Europos Audito Rūmų nare. Jau rytoj ankstų rytą kilsiu į Liuksemburgą, rytoj prasidės mano darbas Europos Audito Rūmuose. Po dvejų mūsų bendro darbo Seime metų negalėjau išvykti neatsisveikinusi. Taigi keletas žodžių vietoj trumpo sudie.
Pirmiausia ačiū už pasitikėjimą. Ačiū už pasitikėjimą Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei, Prezidentui G. Nausėdai. Ačiū jums, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Ačiū už įtikinamą rezultatą, kai balsavote dėl mano kandidatūros liepos 19 dieną. Turėdama tokį galingą užnugarį, galėjau jaustis tvirtai, siekdama Europos Parlamento pritarimo mano kandidatūrai, taip pat ir teigiamo Europos Sąjungos Tarybos sprendimo. Dar kartą ačiū visiems, kurie įvairiuose šio skyrimo į pareigas proceso etapuose man patarė, padėjo, parėmė. Trumpai sakant, prisidėjo, kad Lietuvos teikiamos kandidatės paskyrimui būtų pritarta, kad Lietuva turėtų naują atstovą Europos Audito Rūmuose.
O dabar apie tai, ką noriu ir turiu jums pasakyti kaip kolegė, dvejus metus dirbusi Seime ranka rankon ir petys petin su daugeliu iš jūsų ne tik Seimo komitetuose, bet ir komisijose, tarpparlamentinių ryšių grupėse, darbo grupėse, vykusi kartu su jumis į misijas užsienio šalyse, aktyviai veikusi įvairiais parlamentinės diplomatijos formatais.
Pirmiausia ačiū už tai, kad šiais metais patikėjote man vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Tapau komiteto pirmininke man pačiai netikėtai, nesvajojusi apie tas pareigas, nesiekdama jų. Nutiko taip, kad man teko vadovauti komitetui Rusijos karo prieš Ukrainą realybėje. Neabejotina, karas veikė mūsų komiteto darbą, darbo netrūko. Prieš kai kuriuos Europos Sąjungos sprendimus parlamentinės diplomatijos pedalą buvome nuspaudę iki maksimumo, išnaudodami ir trijų Baltijos valstybių, ir Šiaurės ir Baltijos valstybių aštuoneto, kitus daugiašalius ir dvišalius formatus. Dirbome susitelkę, nuosekliai, konstruktyviai ir tradiciniais, ir iki tol nenaudotais būdais, telkdami paramą kovojančiai Ukrainai. Taip pat visais įmanomais būdais, siekdami stiprinti pasaulio demokratijų aljansą, kad bendromis jėgomis atremtume autokratijas, kurios taip pat veikia toli gražu ne pavieniui.
Palieku Seimą nepabaigusi vieno svarbaus darbo – politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos tebėra nepasirašytas. Darbo grupė, kuriai man teko vadovauti, padarė didelį darbą ir susitarimo projektas tikrai yra mūsų visų – visų partijų atstovų bendro darbo produktas, o ne kieno nors iš viršaus nuleistas projektas, pasiūlytas politinių partijų lyderiams. Pasirašykite jį. Jis yra toks, dėl kurio nė vienam jį pasirašiusiam nei dabar, nei ateityje nebus gėda. O tai yra svarbu, kaip svarbu apskritai šioje mūsų situacijoje, šiandieninėje mūsų situacijoje, paskelbti jungtinę parlamentinių partijų deklaraciją, tai ir yra susitarimas dėl užsienio politikos, dėl jos prioritetų ir tikslų. Tokia yra šio susitarimo esmė. Tinkamas laikas, mano supratimu, buvo birželis, kai dauguma partijų savo valdymo struktūrose, prezidiumuose, valdybose, tarybose buvo aptarusios tą projektą ir pritarusios jam. Taigi padarykite tai.
Ačiū jums, Pirmininke, Seimo Pirmininke, už supratimą ir paramą. Buvo gera ir lengva su jumis dirbti. Džiaugiuosi turėjusi galimybę jus geriau pažinti. Ačiū Seimo darbuotojams, kurie padėjo įgyvendinti daugelį sumanymų, kurie rengė projektus, redagavo, vertėjavo, lydėjo į misijas, patarinėjo, žodžiu, atliko milžinišką darbą, kuris bendrapiliečiams lieka nematomas.
Baigdama noriu pasakyti: nuo rytojaus esate laukiami Europos Audito Rūmuose. Mano kabineto durys ir tiesiogine, ir perkeltine prasme jums yra atviros. Aš savo ruožtu tikrai atvyksiu pas jus į Seimą, prašysiuosi priimama komitetuose, nes labai noriu, kad Seimo nariai žinotų apie auditus, atliekamus atitinkamose srityse, apie jų rezultatus ir teikiamas rekomendacijas. Juk visada geriau mokytis iš svetimų klaidų. Jos pigiau kainuoja.
Linkiu sėkmės mane Seime pakeitusiai A. Jakavonytei. Būkite tvirta, miela Angele. Jūsų šeimos istorija, jūsų asmeninis patyrimas įpareigoja. Tegul jums sekasi.
Žinote, kolegos, o dabar svarbiausia – mylėkite vieni kitus. Mylėkite. Tiesiog mylėkite! Seimą palieku, bet jame lieka du man labai brangūs žmonės, Nepriklausomybės Akto signatarai – E. Gentvilas ir E. Zingeris. Ne, mes ne giminės, bet drąsiai sakau, jie abu yra man labai brangūs. Tokie, ant kurių jei ir pykstu, tai su meile. Priežastis – dveji mūsų bendro darbo metai Aukščiausiojoje Taryboje. Tas nepaprastas laikas, kai mūsų atgimusi Lietuva kėlėsi, kūrėsi, kai reikėjo visų ir kiekvieno atsidavimo, darbo, neskaičiuojant valandų. Visomis priemonėmis ieškant paramos Lietuvai pasaulyje, sprendžiant daugybę problemų namuose. Neidealizuoju to laiko, visko buvo ir tada. Bet bendras darbas tomis ypatingomis sąlygomis, kai kiekvienas atsiskleidė visa esybe, buvo tai, kas mus sujungė visam gyvenimui.
Dabartinė mūsų realybė kai kuo panaši į tuos, jaunimo požiūriu, labai senus laikus. Todėl ir sakau: mylėkite vieni kitus, o kritikuodami kolegą ar kolegę, prisiminkite, kad kiekvienas turime mamą, mamą, kuri savo sūnaus ar dukros kritiką, piktus, užgaulius žodžius sugeria širdimi. Mes skubame, bėgame, dirbame, dirbdami užsimirštame. O mūsų mamos kiekvieną pasakytą ar parašytą žodį apie savo vaiką girdi ir priima širdimi. Ruošdamiesi kritikuoti kolegą prisiminkite savo mamą, tai tikrai padės.
Ir visai paskutiniai žodžiai iš šios tribūnos. Saugokite Lietuvos parlamentą, Tautos atstovybę, brangūs, dabar jau buvę, kolegos. Padarykite taip, kad mūsų visų Tautos atstovybė būtų gerbiama, kad ja būtų tikima ir pasitikima. Tikiu jumis, jūs tai galite. Padarykite. Padarykite. Apkabinu jus visus kartu ir kiekvieną atskirai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju, miela Laima, sėkmės jums darbuose.
Gerbiami kolegos, šiandien gimtadienį švenčia premjerė I. Šimonytė. Miela Ingrida, sėkmingų metų, sveikiname. (Plojimai) Dėkoju, kolegos. Dar minutėlę sveikinimams ir tuomet pereisime prie darbų.
10.22 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, taip pat vienas skelbimas dėl priėmimo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Yra gautas naujosios Seimo narės A. Jakavonytės kreipimasis: „Prašau priimti mane į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją nuo šių metų lapkričio 15 dienos.“ Frakcija tam yra pritarusi.
10.22 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 1922 m. lapkričio 15 d. (antradienio) darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, taigi pereiname prie darbotvarkės. Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra norinčių pasisakyti dėl darbotvarkės? Nematau tokių. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Puiku, dėkoju. Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.22 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143(2). Svarstymo stadija ir kviečiu pirmąjį pranešėją M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF*). Komitetas lapkričio 9 dieną apsvarstė minėtą projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šį sprendimą priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą J. Razmą, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, Audito komitete daugumą sudaro opozicijos atstovai, bet nepaisant to šiam projektui buvo pritarta. Balsų santykis: už – 5, prieš – 1. Sprendimas skamba taip: „Pritarti iniciatorių pateiktam projektui, papildomai atkreipiant dėmesį į Valstybės kontrolės spalio 28 dienos išvadoje „Dėl struktūrinių postūmių užduoties“ pateiktus pastebėjimus, kad išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su visuomenės senėjimu, ir nors kryptis didinti senatvės pensijų socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis.“ Su tokia pastaba komitetas, kaip minėjau, projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą M. Majauską, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pratęsiu gerbiamo J. Razmos suformuotą mintį, jog vieni komitetai turi daugumą, kiti neturi daugumos. Ne tik Audito komitetas, bet ir Biudžeto ir finansų komitetas dirba turėdamas mažumą, čia opozicija turi daugumą. Nepaisant to, Socialinio draudimo fondo biudžeto projektui yra pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl lydimųjų norėčiau pakviesti gerbiamą J. Varkalį, kad pristatytų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl lydimojo 1-3.2 klausimo.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2144. Balsavimo rezultatai pritarus komitetui – pritarta bendru sutarimu.
Kitas lydimasis – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145 buvo apsvarstytas komitete ir nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas.
Pereiname prie diskusijų. Pirmasis užsirašė frakcijos vardu kalbėti R. Žemaitaitis. Kviečiu į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, leiskite pacituoti paskutinių dienų vieną straipsnį Lietuvos nacionalinėje televizijoje… „Už butą susimoki ir nebėra ką valgyti. Eilė prie nemokamo maisto, sudėtingos žmonių istorijos, o restoranams I. Šimonytė ir jos valdančioji dauguma kompensuoja 127 mln.“ Štai toks yra mūsų socialinis biudžetas – virš 6 mlrd., bet šita valdančioji dauguma viena ranka 127 mln. atiduoda prabangos turėtojams žmonėms. Šiandieną, taikydami PVM lengvatą, jūs netgi 88 % Lietuvos gyventojų uždedate naštą, kad už likusius 12 ar 14 % Lietuvos gyventojų, kurie valgys restoranuose, jie apmokėtų.
Leiskite pacituoti kitą straipsnį. Praėjusią savaitę aš jums sakiau, kad tai yra „Carito“ biudžetas. Jūsų valdančioji dauguma šaipėsi iš R. Žemaitaičio pasakymo, bet, deja, yra visai kitaip. Šiandieną Lietuvos „Caritas“ po mano pranešimo padaro spaudos pranešimą – skursta kas ketvirtas šalies gyventojas. Tokia yra jūsų realybė. Deja, iš valdančiosios daugumos visi apsimeta, kad jie yra socialiai atsakingi, globojantys ir panašiai. Kada „Caritas“ organizuoja kalėdinę, naujametinę šventę prie eglučių, valdančiosios daugumos morzelės visos sėkmingai dalina kruopas, manus, šiltą sriubą ir konservus. Bet, deja, to nėra. Aš kaip niekada laukiu kalėdinės akcijos, kada vyks Šilalėje, Kelmėje, Šilutėje, Klaipėdoje, ir norėsiu pažiūrėti, ką konservatorių atstovai prie eglutės dalins. Dalins vėl tą pačią sriubą ir sakys, kad jie yra socialiai teisingi.
Mielieji mano, praėjusią savaitę biudžeto svarstymo stadijoje aš jums pasakiau, koks yra skurdo lygis. Nepraėjo nė 3 dienos, Statistikos departamentas pateikia iš esmės analogiškus skaičius, kokius aš suskaičiavau rugsėjo mėnesį. Deja, dabar „Caritas“ prognozuoja, kad atskirties padidėjimas bus 24,5 %, aš kalbėjau, kad bus apie 18–19 %. Tie skaičiai rodo, kad eilės didėja. Bet dabar pažiūrėkime į jūsų socialinį biudžetą, kuriuo jūs čia labai giriatės. Ką jūs padarote? Šiandien žmogus, gaudamas nedarbingumo išmoką, gauna 70 % savo atlyginimo. Dabar įsivaizduokime: moteris, šeima, dviejų asmenų šeima, du vaikus auginanti šeima, turi paėmusi kreditą Vilniuje. Palūkanų normos Lietuvoje auga žvėriškai ir paskola pabrangsta 140 eurų, ką rodo statistika ir ką rodo nuo kitų metų liepos 1 dienos dar galimai didėjanti palūkanų norma. Bet jeigu šiandien mama suserga, gauna tik 70 % savo atlyginimo. Ką tai reiškia? Reikia mokėti kreditą, kreditas pabrangsta, kaip ir sakiau, 150 (…). Didžioji dalis šitų žmonių turi pasiėmę ir lizingu automobilį. Automobilio lizingas, suskaičiavau, pabrangs apie 55 eurus. Iš kokių jinai pinigų turi gyventi?
Dabar mes kalbame apie socialiai atsakingą biudžetą. Ogi žiūrėkime, ką randame. Įmonė… Ir čia jau liberalai ir Laisvės partija miega, o miega kaip tie meškiukai po egle. Įmonė sumoka nuo kiekvieno darbuotojo nuo pirmos dienos į socialinio draudimo biudžetą pinigus, bet jūs nė vienas nepakėlėte akių, net nedrįsote užregistruoti pasiūlymo, nors aiškinate, kad jūs už verslą esate. E. Gentvilas aiškina vienoje televizijos laidoje, koks jis yra liberalas ir kaip reikia mažinti mokesčius, ir kaip reikia apmokestinti. Gerbiamasis Eugenijau, o kodėl jūsų frakcija neregistruoja, kad nuo pirmos dienos ir gautų nedarbingumo išmoką žmogus, nes įmonės sumoka nuo pirmos dienos. Jeigu nuo pirmos dienos sumoka, tai nuo pirmos dienos turėtų ir mokėti. Kodėl verslas už jus, už jūsų valdančiąją daugumą, dar turi mokėti 3 dienas? Bet jums tai – nei Liberalų sąjūdžiui, nei Laisvės partijai, visiškai neįdomu. Įdomu, kokią socialistinę, komunistinę politiką jūs vykdote? Aišku, vykdote tokią, kokią didieji broliai jums įsako.
Dabar grįžtame prie kitos dalies. Pensijų didinimas numatytas 11,6 %. Infliacija planuojama, ką aš ir kalbėjau, apie 18–19 %. Lietuvos bankas praėjusį penktadienį išplatino analogišką pranešimą, tai, ką aš konstatavau rugsėjo mėnesį. Negana to, infliacijos 2022 metų metinis vidurkis bus 22 %, spalio–lapkričio mėnesiais buvo 22,6–22,4 %. Aš vėlgi kreipiuosi į Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją, ką jūs po galais veikiate, kad šiandien, kur jūs kalbate apie pajamų dydį, jūs ne didinate, bet jūs realiai tuo pasiūlymu mažinate! Jeigu rodote, kad jūs turėsite „Sodros“ biudžetą virš 214 mln., šiandien, manau, tie pinigai turėtų būti skiriami visiškai kitam dalykui.
Dabar grįžkime prie pačių vaiko pinigų ir vaiko priežiūros pinigų. Labai giriasi jūsų Seimo Pirmininkė, kaip mes čia papildomai dienų suteiksime, kaip jūs, mielos mamytės, gausite pinigėlių, kaip jums čia dirbti nereikės, kaip papildomą dieną, kaip tėvelius ir vyrus varysite dirbti. Atsiverskite biudžetą, pasižiūrėkite. Net nėra nė 2 %, kad ta suma padidėtų. Ar jūs čia tyčiojatės, ar jūs idiotais laikote žmones, čia sėdinčius, su šituo ekranu? Jūs net 2 % nepasiūlėte padidinti, nors rezerve galėjote nors 1,5 % ar 0,3 %.
Dabar kitas įdomesnis dalykas. Vėlgi labai atsiprašau, čia jau ne R. Žemaitaičio sąmokslo teorija, o Statistikos departamento. Praėjusią savaitę dar nebuvo viešai paskelbta, iš tos tribūnos aš jums pasakiau, kad iš Lietuvos išvyko apie 35 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ką parodo Statistikos departamentas penktadienio išvakarėse pranešime, ogi kad išvyksta 30 tūkst. ir išvyksta nuo 20 iki 40 darbingo amžiaus. Kaip jūs surinksite „Sodros“ biudžetą, jeigu šiandien dirbantis žmogus, jaunas žmogus, išlaiko 1,7 pensininko? Šitų asmenų, kurie išvyks, jūs netenkate darbo užmokesčio, „Sodros“ įmokų, sveikatos draudimo įmokos ir pajamų mokesčio, bet jūs rodote, kad jūs surinksite 211 mln. Aš niekaip nesuprantu, kaip jūs galite šitą dalyką daryti?
O įdomu yra tai, kad analizuojant šitą biudžetą, kaip jūs čia planuojate jį perskirstyti, giliausias skurdas gresia tarp 50 ir 64 metų žmogui. Bet vėlgi jums absoliučiai net neįdomu, kas šiandien vyksta.
Mielieji, tikiuosi, kad restoranų lengvata nesulauks dienos šviesos, o žmogui, kuris stovi prie kalėdinės eglutės, prie „Carito“ bliūdelio, nebeteks stovėti ir iš gėdos raudonuoti prieš savo vaikus ir šeimą. To aš jums ir linkiu.
PIRMININKĖ. Kviečiu L. Nagienę, ji irgi pasisakys frakcijos vardu.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikėtų gal ir džiaugtis, kad mes „Sodros“ biudžetą turime nedeficitinį, biudžetas yra suplanuotas ir nemažas rezervas. Jį sudarys net 1 mlrd. 600 mln., bendrą rezervą. Bet mane labiausiai domina… Aš kažkada buvau, dirbau „Sodroje“. Kalbėsiu apie pensijas. Nesinorėtų, kad mūsų būsimi pensininkai pasakytų, o ką man duos „Sodra“, kodėl aš turiu sąžiningai mokėti mokesčius nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio ir taip mažinti šešėlį? Ir kad uždarę duris nepasakytų, aš nieko iš „Sodros“ negausiu ir man niekas nieko neduos. Tokių tikrai buvo prieš 10–15 metų. Uždarydavo duris ir sakydavo: aš nemokėsiu mokesčių, mokėsiu tik tiek, kad galėčiau apgauti valstybę. Norėdami mažinti šešėlį, mes turėtume galvoti, kokią įtaką turėtų turėti pensijos daliai individualioji pensijos dalis. Šiandien, kiek aš žinau, pati pasirašiau dėl vieno iš siūlymų, reikėtų didinti individualiąją dalį, taip (…) mūsų atskirtis, taip būtų daug geriau. Dabar mes turime taip: to, kuris uždirba daugiau ir sumoka daugiau mokesčių, individualioji dalis yra realiai mažesnė, kai kuriais atvejais nesiekia net 40 %. Tai yra dabar mes žinome, kad vidutiniškai 45 % sudarys individualioji dalis buvusio jo darbo užmokesčio.
Norėdami paskatinti žmones tam, kad jie suvoktų, jog jų individualioji dalis bus didesnė, didės įtaka jų pensijos dydžiui, aš manyčiau, šį koeficientą, dabar numatytą didinti, mes turėtume ir didinti. Taip mes mažintume šešėlį. Kaip bebūtų, šešėlis tikrai dar yra. Mažintume šešėlį ir skatintume sąžiningai mokėti mokesčius, nes žmogus tikėtųsi gauti daug didesnę pensiją, sulaukęs senatvės. Tai mes turėtume ir pagalvoti, kad grąža tikrai turėtų būti didesnė.
Be to, nepamirškime, jeigu kažkada partijos pasirašė susitarimą dėl Švietimo įstatymo, būtų labai džiugu, jei galėtų būti ir toks partijų susitarimas dėl pensijų. Būtų numatyta kokia nors grąža, kokie nors procentai, kokią dalį sudarytų individualioji dalis. Jeigu Vyriausybė šiandien remia privačius pensijų fondus ir skiria net 222 mln. 830 tūkst., tai mes čia nerandame papildomų 89 mln. individualiajai pensijos daliai padidinti. Ar tai yra dideli pinigai? Aš nemanau, kad tai yra dideli pinigai. O mūsų pensininkams individualioji dalis pakiltų vidutiniškai 11 eurų. Tai tikrai prisidėtų ir prie to, kad žmonės būtų suinteresuoti ir galvotų apie tai, kad privalo sąžiningai mokėti mokesčius.
Todėl tikrai kviečiu šiuo atveju… Negalėsiu palaikyti vien dėl to, kad jūs komitete nepalaikėte mūsų pritarimo, todėl aš šiandien susilaikysiu balsuodama dėl šito pateikto biudžeto. Nekalbu apie skurdą, nekalbu apie bazinę pensiją. Dėl bazinės pensijos galiu pasakyti, kad aš trupučiuką… Kalbant su bet kuriuo piliečiu jie visada sako, kodėl jūs sulyginote visus, ir neturinčius darbo stažo? Turintieji 15 metų gauna tokio pat dydžio bazinę pensiją kaip ir užsidirbę ir turintieji būtinąjį darbo stažą. Tai yra neproporcinga. Tikrai ankstesnės Vyriausybės buvo labai konkrečiai pasakyta: proporcingai nuo darbo stažo. Šiandien yra kitaip. Yra kitaip, bet tai, kaip sakoma, istorija jau nutyli.
Aš tikrai labai kviečiu palaikyti tai, ką mes siūlome. O jeigu nebus palaikyta, aš tikrai nepritarsiu „Sodros“ biudžetui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kalbant apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, matyt, verta pirmiausia kalbėti apie tai, kas yra šiame biudžete. O jame nėra to, ką galbūt bandė įvardinti prieš tai kalbėjusieji. Restoranų eilutės neatsispindi „Sodros“ biudžete, o pats biudžetas atitinka laikmečio iššūkius, užtikrina aiškumą, stabilumą ir yra pamatuotos galimybės. Projekto autoriai ne vaikšto ant plonos raudonos galimybių ribos, o leidžia užtikrinti finansiškai saugų biudžeto vykdymą. Pajamų augimas planuojamas apie 9 %, tai yra didesnis, negu laukta šiemet. Apskritai turbūt turime vieną iš rekordinių, turbūt pirmas atvejis yra, kai planuojamas teigiamas biudžeto rezultatas ir visos draudimo rūšys yra su teigiamu balansu. Pajamos viršys išlaidas beveik 236 mln. eurų ir, matyt, tai yra ta pati svarbi pagalvė, kuri leistų šiais neapibrėžtumo ir nežinomybės laikais, kuriais gyvename, didinti tą patį rezervą, ruoštis toms situacijoms, kurios gali ištikti, ir galėtume turėti galimybę jas amortizuoti.
Pensijoms indeksuoti papildomai skiriame per pusę milijardo eurų. Matyt, tai yra ta galimybių riba, kuri išties nekuria įtampos pačiame biudžete ir leidžia ne visiškai padengti, bet padėti sušvelninti tiek infliacijos įtaką, tiek apskritai viso to karo nulemtų veiksnių įtaką žmonių gyvenimui. Pensijos, kaip rodo, planuojama, kad vidutinė pensija didės apie 12 % ir jau šiais metais turintiems stažą pasieks apie 575 eurus. Pažymėtina, kad, lyginant su darbo užmokesčio augimu ir jo prognoze kitiems metams, planuojama, kad vidutinis darbo užmokestis neto augs apie 8 %, tai pensijos, lyginant su šiuo darbo užmokesčio augimu, augs apie 4 % sparčiau.
Taip, šios Vyriausybės tikslas – palaipsniui didinti ryšį tarp mokėtų įmokų ir gaunamų išmokų – stiprinti individualiąją dalį, todėl ji indeksuojama didesniu dydžiu – 15 %, o bendroji dalis – 9 %. Jeigu norime artėti, kad tas santykis bendrosios dalies, kuri mokama iš biudžeto, ir individualiosios iš „Sodros“ susilygintų artimoje perspektyvoje, viena prie kitos artėtų, tai išties, matyt, ir turime palaikyti, kad tas ryšys tarp mokamų įmokų jaustųsi tikrai spartesnis ir indeksavimas būtų tikrai didesnis.
Didžiausi pokyčiai kitais metais, be abejonės, laukia keleto biudžetų. Kalbant apie motinystės socialinį draudimą, kuris taip pat buvo šioje tribūnoje prisimintas ir minėtas. Išlaidos auga 68 mln., iš jų 31 mln. dėl pakeistos vaiko priežiūros išmokų tvarkos. Taip, gal 2 % skamba kaip ne ypač didelis padidėjimas, bet jeigu žiūrime, su kuo lyginame, kad apskritai liūto didžiąją dalį biudžete užima pensijų dalis, tai supraskime, kad pensijoms išleidžiami 4 mlrd., o motinystės išlaidų bendras biudžetas yra apie 400 mln. Jeigu tuos dydžius lyginame, tai, be abejonės, jų procentinė išraiška gali ir nedaryti įspūdžio, bet faktinė išraiška, kad tiems tėvams, kurie naudosis nauja tvarka, eis ir tėčiai neperleidžiamų tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų, tai išties 31 mln. eurų per metus yra ganėtinai reikšminga dalis.
Apie 20 % numatoma auginti nedarbo draudimo išlaidas, tai yra vėl apie 60 mln. eurų. Dėl prastėjančių nedarbo prognozių, matyt, tai yra taip pat suprantama ir objektyviai pagrindžiama suma, dėl to tikrai šiuo metu nėra tikslinga mažinti įmokų į Garantinį fondą. Tokių siūlymų kai kuriuose komitetuose atsiranda ir minčių pasvarstyti kilo. Dėl išmokų dydžių į Garantinį fondą diskusija būtų aiškesnė, matyt, kitais metais, kai matysime, kokia bus ekonominė situacija po šiuo metu esamo ir laukiamo didelio neapibrėžtumo. Juolab kad kitais metais planuojama, kad išmokų gavėjų skaičius didės apie 40 % – iki 9 tūkst.
Na, ir kaip buvo minėta, iš tiesų ta pagalvė, tas nenumatytiems atvejams kaupiamas rezervas papildomas apie 300 mln. eurų. Tai, matyt, kuria tą stabilumo ir finansiškai atsakingo biudžeto projektavimą. Tam galimybių turime ir išties turime numatyti visus saugiklius, kurie yra reikalingi. Tą yra numatę projekto autoriai, todėl kviečiu palaikyti šį pateiktą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norėję pasisakyti diskusijoje pasisakė. Apsvarstysime dar kelias pataisas šiek tiek vėliau.
10.45 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-4 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131(2). Svarstymas. Pranešėjai. Pirmasis – M. Lingė. Prašau, gerbiamas Mindaugai, pristatyti komiteto išvadą. Gerbiamas Mindaugai, išvadą dėl Pensijų anuitetų fondo biudžeto.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 9 dieną apsvarstė, bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti gerbiamą R. Budbergytę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. A. Čepononis – Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Prašau.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Mieli kolegos, mūsų Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė ir priėmė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, visos išvados pristatytos. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Motyvai po svarstymo. Nėra užsirašiusių.
Kadangi jau prasidėjo balsavimo laikas, kviečiu užimti vietas. Balsuosime dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2131 po svarstymo. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 71, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
10.47 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kelių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142(2). Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto išvadą pristatyti gerbiamą J. Džiugelį.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas apsvarstė patobulintą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Mykolo nėra. Gerbiamas A. Čepononis.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki. Mūsų kaip papildomas komitetas apsvarstė ir priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Žukauskas – Švietimo ir mokslo komitetas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą pataisą spalio 26 dieną, pritarė Teisės departamento išvadai, kad yra tam tikras šių pataisų neaiškumas, nes kai yra neigiamai įvertinama ne tik švietimo įstaigos vadovo veikla, bet ir švietimo pagalbos įstaigos vadovo, taip pat švietimo pagalbos įstaigos vadovo pavaduotojo, švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, siūlo įrašyti šitas pareigybes į 14 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir 14 straipsnio 10 dalies 4 punktą, kad taip pat tai liestų ne vien švietimo įstaigų vadovus, bet ir minėtas pareigybes. Priėmė šiuos pasiūlymus bendru sutarimu. Taip pat siūlo paminėti pačiame projekte, kad ir 14 straipsnis keičiamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
Dabar norėčiau pakviesti D. Griškevičių, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Komitetas klausimą svarstė vasario 19 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Tik pateikta, kad pagrindiniam komitetui reikėtų tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visos išvados pristatytos. Diskusijoje norinčių pasisakyti nėra. Motyvai dėl darbotvarkės 1-5 klausimo. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
Taigi kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2142. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 107, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Taigi po svarstymo pritarta.
10.51 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 1-3.1 klausimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2143. Yra gauta Seimo narių pataisų. Pirmoji dėl 6 straipsnio yra Seimo narės R. Baškienės pataisa, pasiūlymas. Prašau, gerbiama kolege, pristatyti. L. Kukuraitis norėtų pristatyti. Tai jūs pirma. Taip.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerai. Gerbiami kolegos, teiktas siūlymas iš tikrųjų prašo jūsų visų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje pensijos nėra didelės ir pakeitimo norma nesiekia 50 %, ką mes norėtume pasiekti. Dabartinių pensijų didinimas (tai vertiname) neatsveria infliacijos ir kylančių maisto ir paslaugų kainų.
Kitas akcentas, apie kurį norime kalbėti, kad bazinė pensija didinama iš valstybės biudžeto, individualioji dalis – iš „Sodros“. Galime pasidžiaugti, kad Socialinio draudimo fondo biudžetas yra viršplaninis. 2023 metais į „Sodros“ rezervą mes įdėsime 235 mln. eurų. Rezervas labai svarbus ir mums duoda tam tikrą stabilumą, tačiau 2023 metais jis pasieks 1 mlrd. 605 mln. Mūsų siūlymas ir buvo įvertinti tai, kad „Sodros“ rezervas didėja ir kad jis yra ganėtinai stabilus ir didelis, todėl siūlome sparčiau didinti individualiąją pensijos dalį. Tai pasiektų žmones ir paskatintų dirbančiuosius atkreipti dėmesį į įmokų svarbą ir atitinkamai į pensijos dydžio augimą. Todėl 5 % padidinę iki 20 % individualiąją dalį mes panaudotume tik 89 mln. eurų iš 1 mlrd. 600 mln. Rezervinio fondo. Tai tikrai nebūtų ženkli minusinė našta ir prisidėtų prie žmonių pensijų didėjimo papildomai po 11 eurų.
Komitete balsai pasiskirstė beveik po lygiai ir nulėmė pirmininko balsas, todėl aš manau, kad tikrai mes galėtume šį sprendimą priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas komiteto pirmininke, komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Išties gerbiama Rima palengvino dalią pristatant išvadą. Buvo įgarsinta, kad komitetas nepritarė taip pasiskirsčius balsams: 6 – už, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pirmininko balsas lėmė sprendimą, kad nėra pritarta šiam pasiūlymui. O pagrindinis argumentas yra, kad naudojant rezervo išlaidas ir būtent tokia apimtimi kiltų rizika, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas tolesniais metais sulėtės arba išvis nevyks. Taigi žiūrint, pavyzdžiui, į 2025 metų situaciją, įsijungtų jau kita taisyklė, pagal kurią būtų galima didinti pensijas, negu dabar yra naudojamasi. Kaip pavyzdys yra pateikiamas, kad vietoj 7,6 % pagal darbo užmokesčio fondo pokytį galėtų didėti tik 2,6 % tuometinis pensijos didinimas. Taigi norint išlaikyti tą formulę, kurią galime ir dabar taikyti, ir ateityje, ir šiek tiek didesne suma, matyt, tikrai nėra tikslinga panaudoti jau visų rezervo galimybių ir taip paliekant ateičiai sprendimus. Komitetas, kaip minėjau, nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Motyvai dėl pasiūlymo. Už norėtų kalbėti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų aš palaikau šitą projektą. Pirmiausia gal galėtų man kas nors atsakyti, koks turėtų būti rezervas ir kur, kokiame teisės akte yra numatyta, kiek mes turėtume sukaupti rezervo. Jeigu mes imtume ir būtent mažintume atskirtį nuo buvusio darbo užmokesčio ir didintume gaunamą išmoką, tai yra iš tikrųjų skatintume sąžiningai mokėti socialinio draudimo įmokas nuo priskaityto darbo užmokesčio, mes kaip tik paskatintume ir surinktume daug daugiau, nes žmonės visada suinteresuoti, jeigu aš sumokėsiu mokesčius, kokia man bus grąža. Kelia tokį klausimą. Tikrai mes turėtume kaip tik ir galvoti visą laiką didindami individualią dalį, kad ta atskirtis būtų bent 55 % buvusio darbo užmokesčio. Todėl siūlau palaikyti ir kviečiu visus palaikyti būtent šią pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, motyvai prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli kolegos, šitas pasiūlymas iš esmės keistų indeksavimo tvarką. Ji dabar yra nuo bazinės dalies ir šitas pasiūlymas pareikalautų daugiau nei 156 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos nėra suplanuotos, nepaisant to, kad reikšmingai didėja numatomos pensijos. Todėl kviesčiau nepritarti šiam siūlymui, nes nesant suplanuotų lėšų biudžete tektų skolintis, o tai didintų deficitą. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, dabar balsuodami turime apsispręsti dėl R. Baškienės siūlymo, jam komitetas nepritarė. Kas pritariate R. Baškienės siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 49, prieš – 15, susilaikė 53. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių L. Kukuraičio, R. Baškienės ir kitų. Prašom gerbiamą L. Kukuraitį pristatyti jį.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Dėl trijų priežasčių mes teikiame šį pasiūlymą. Pirmoji priežastis yra tai, kad pensijos per dvejus metus kyla mažiau nei infliacija, o ypač pagrindinių produktų, bazinių produktų – energetikos, maisto ir kitų. Taigi perkamoji pensininkų galia krenta ir kris toliau. Antroji priežastis yra pensininkų skurdas, vis dar yra apie 40 % santykinio skurdo ir tikrai nemažės artimiausiu metu. Ir trečioji dalis yra ta, kad lėšų yra, nes jeigu jau mūsų visų sumokamas darbo užmokesčio fondas leidžia „Sodrai“ didinti individualią pensijos dalį 15 %, tai lygiai tiek pat galime mokėti ir iš valstybės biudžeto, o kad tas lėšas Vyriausybė paskiria kitur, tai nėra pensininkų problema.
Todėl teikiame siūlymą ateinantiems 2023 metams pensijų indeksavimo koeficientą numatyti 1,1534, o pensijų sąskaitos… apskaitos vieneto vertės dydį 6,03 euro, tai leistų padidinti pensijas apie 30 eurų. Aišku, lėšos nėra mažos, bet, kaip ir sakiau, darbo užmokesčio fondas, surenkamas per darbo užmokesčio mokesčius, leistų tai padaryti. Taip pat tai leistų išlaikyti ir spartesnį individualios pensijos indeksavimą, dėl jo buvo sutarta praėjusiais metais. Tai nėra… Nesakykite, kad tai politinis pensijų reguliavimo būdas, nes politinis pensijų reguliavimas prasidėjo praėjusiais metais, kai Vyriausybė pateikė savo pensijų reformą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Gerbiamas komiteto pirmininke, pristatykite komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui. Pagrindiniai argumentai yra tai, kad prieštarauja Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintai pensijų indeksavimo tvarkai. Norint pritarti tokiam pasiūlymui, pirmiausia reikėtų keisti Pensijų įstatymo 8 straipsnį.
Antras paminėtinas aspektas, be abejonės, įgyvendinimui reikalingi papildomi valstybės biudžeto ištekliai. Skaičiuojama, kad norint įgyvendinti šios apimties, kuri buvo pristatyta, papildomai reikėtų apie 276 mln. eurų. Ir svarbu, matyt, pastebėti, kad apskritai ta bendroji dalis, naudojama iš valstybės biudžeto, finansuoti bendrąją pensijų dalį, yra kaupiama ir išmokama iš įvairių, pačių įvairiausių pajamų, tai ir gyventojų mokesčių, sunešamų į valstybės biudžetą. Komiteto sprendimas: už pasiūlymą balsavo 5, prieš – 3, susilaikė 4. Nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pasitikėjimas Seimu dingsta tada, kai politikai viena kalba, o kita daro. Pirmiausia apie praeitą kadenciją. Praeitoje kadencijoje mes padarėme mokesčių reformą ir pradėjome finansuoti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto tam, kad būtų galima ją didinti ne tik iš vieno šaltinio, bet ir iš kitų papildomų šaltinių. Ir buvo aiškus valdžios pažadas, kad bazinė pensija didės tiek pat, o gal net ir greičiau, labiau negu individualioji vien tam, kad mažintume skurdą. Buvo toks pažadas, jį dalino ir buvusi valdžia, ir opozicija tam pritarė.
Dabar apie šios kadencijos nenuoseklumą. Visai neseniai, kai sumažinote stažo įtaką pensijai, jūs kalbėjote, kad reikia mažinti skurdą, kad mūsų orientacija yra į tai, kad žmonės, kurie neišgyvena, nepaisant tos nelygybės nuojautos, neteisybės nuojautos, gautų papildomus pinigus, argumentavote tai skurdo mažinimo tikslais. Dabar gi, kai jūs nedidinate bazinės pensijos tiek, kiek didinate individualią, staiga skurdo argumentai kažkur dingo, staiga nebėra to nuoseklumo ir jūs nenorite skirti tų pinigų, kurių valstybė turi ir gali tą nuoseklumą dar iš anos kadencijos tęsti. Siūlau pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų suprantamas Demokratų frakcijos noras, aiškus tikslas apsaugoti pažeidžiamus asmenis. Suprantama, vyresnio amžiaus žmonės dažnai neturi santaupų, neturi galimybės pasiskolinti, neturi galimybės papildomai uždirbti, yra priversti neretai riboti savo būtiniausius poreikius, todėl jų pajamų didinimas yra valstybės prioritetas.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais infliacija yra 18 %, ateinančiais metais – 6 %. Ši Vyriausybė pensijas per dvejus metus didina 30 %. Tai yra sparčiausias didinimas per pastarąjį dešimtmetį, iš esmės paskutinį kartą tai buvo V. Blinkevičiūtės laikais. Ir todėl siūlau šiuo atveju nepritarti kolegų pasiūlymams ir fiksuoti jau priimtus sprendimus komitetuose ir išsakytas viltis Seimo salėje, jog šiais metais didiname pensijas, didiname ateinančiais metais ir didinsime jas toliau sparčiai, gerokai sparčiau, nei jos augo iki šiol. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl L. Kukuraičio ir kitų Seimo narių pasiūlymo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 50, prieš – 12, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narės R. Baškienės. Prašom, gerbiama Rima, jūsų pasiūlymas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi pirmajai daliai nebuvo pritarta ir Seimas jau apsisprendė balsuodamas, šie straipsniai tarpusavyje susiję ir tai yra Rezervo fondo dydis, todėl dėl jo balsuoti jau nebereikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet turėsime apsispręsti dėl viso 1-3.1 klausimo po svarstymo. Dėl motyvų užsirašiusiųjų? Yra. Už norėtų kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt turime suprasti – opozicija ką nors turi siūlyti. Savaime suprantama, niekada opozicija turbūt nesiūlys mažinti, visada siūlys didinti. Natūralu, turime tai suprasti ir priimti. Vėlgi turbūt nelabai suprantu tų kolegų, su kuriais teko dar būti parlamente 2007–2008 metais, kai tikrai buvo labai didelis padidinimas, tačiau nebuvome pasiruošę krizei, neturėjome rezervų. Tada turbūt prisimename, kaip pavydėjome estams, kurie turėjo tam tikrus rezervus ir tą sunkmetį, sunkų kalnelį, peršoko kur kas lengviau.
Turbūt neturėtume kalbėti blogai apie tam tikrus rezervus. Aišku, turbūt reikėtų susitarti dėl jų, koks dydis turėtų būti to rezervo. Tačiau didinti šiuo metu pensijas tiek, kiek norėtųsi, nevertėtų, nes mes turbūt patys matome, kad ir infliacija, ko gero, turi tam tikrą reiškinį, kai išmetimas tam tikrų pinigų taip pat skatina infliaciją. Šiuo metu tikrai, manau, Vyriausybės parengtas sprendimas, pensijų didėjimas tam tikru dydžiu, vidutiniškai 12 %, iš tikrųjų yra tam tikras balansas ir šiuo metu esančiai infliacijai. Taip pat nemanau, kad vis dėlto… Suprantu kairę pusę – noras didinti mažiausias pensijas didinant individualią bazinę dalį taip pat nevienodai suprantamas tarp žmonių. Vis dėlto nemažai žmonių, kurie mato, kad vis dėlto ta individuali dalis turi mažiausią reikšmę, taip pat sutinka ne su dideliu entuziazmu, nes, kaip ir sako, mes dirbome, uždirbome, įdėjome tam tikru metu į socialinio draudimo fondus pinigus, kuriais naudojosi, o šiuo metu ta reikšmė (individualios) mažėja.
Iš tikrųjų manyčiau, kad subalansuotas yra biudžetas, siūlau pritarti, nes didėjimas yra. O ateityje matysime ir dėl rezervo, ir dėl kitų dalykų, kaip čia viskas vystysis, nes iš tikrųjų situacija nėra pakankamai apibrėžta. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties klausiausi ir vienos, ir kitos pusės, toks vaizdas man susidaro, kad arba jūs tikrai realiai neskaitote biudžeto, arba jūs nesekate Lietuvos banko duomenų, Europos Centrinio Banko ir apskritai jūs nesekate „Sodros“ duomenų. Tai yra vieni siūlome didinti pensijas, kiti siūlome atsisakyti stažo, kiti siūlome grąžinti stažą, bet niekas visiškai iš Seimo narių net nekalba apie bazinio pajamų dydžio didinimą.
Šiandien esminis dalykas, dar kartą pacituosiu „Carito“ organizacijos pranešimą šį penktadienį: „24,6 % žmonių jau šiandien patiria skurdą. Skurdo lygis Lietuvoje per ateinančius 2023 metus, planuojama, nuo 16,6 % padidės iki 19 %, o galimai net iki 20 %.“ Todėl aš tikrai, mielieji kolegos, kviečiu balsuoti prieš šitokį „Sodros“ biudžetą, nes, mano supratimu, mano suvokimu, tai visiškai neprisidės prie mūsų Lietuvos ekonomikos gerinimo ir prie žmonių socialinių garantijų, priešingai – mes dar daugiau žmonių išskirsime į skurdo lygį. Tai tikrai kviečiu bent jau balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2143(2).
Balsavo 116 Seimo narių: už – 76, prieš – 3, susilaikė 37. Po svarstymo pritarta.
Dabar turėtume apsispręsti dėl lydimojo 1-3.2 klausimo – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2144(2).
Dėl motyvų čia užsirašiusių nėra. Taigi balsuojame.
Balsavo 116: už – 76, prieš – 2, susilaikė 38. Po svarstymo pritarta.
Ir balsuojame dėl lydimojo 1-3.3 klausimo – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2145. Balsuojame.
Balsavo 117: už – 95, prieš – 1, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ar aš galėčiau paprašyti šių įstatymų priėmimą numatyti taip pat ketvirtadienį? Dėl esmės čia nėra jokių ginčų. Juk visi suprantame, kad reikia pensijas indeksuoti ir biudžetą patvirtinti. Galbūt tuomet kito antradienio darbotvarkė galėtų būti šiek tiek laisvesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi skubos tvarkai Vyriausybės vardu ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, prie 3-1 klausimo neteisingai dega lemputė, turėtų būti ne geltona, o žalia. (Juokas salėje) Ačiū. Pakeiskite.
PIRMININKĖ. Pataisysime lemputę. Ačiū. Ir perduodu pirmininkavimą J. Razmai. Prašau.
11.12 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Tęsiame posėdį. Dabar 1-7.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2124(2). Ir lydimasis 1-7.2 klausimas. Svarstymo stadija. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir lydimasis. Pranešėjas būtų A. Matulas. Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2124. Už balsavus 6, prieš – 1, susilaikius 5, pirmininko balso persvara buvo pritarta 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Taip pat svarstėme lydimąjį įstatymo projektą – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2125. Jam komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau pasisakys kitų komitetų atstovai. A. Kubilienė pateiks Audito komiteto išvadą dėl pirmo projekto.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas lapkričio 4 dieną svarstė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į šiuos argumentus. Numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas drastiškai auga ir yra nepagrįstai didelis. 2022 metais jis sudarė 344 mln. 248 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2023 metais jis sieks 511 mln. 690 tūkst. eurų. Tokio dydžio rezervas nėra paremtas aiškiais poreikiais, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis reikalingas ir kokioms reikmėms bus naudojamas.
Antra. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatoma, kad išlaidos brangstantiems energetiniams ištekliams iš dalies kompensuoti bus dengiamos ne iš valstybės biudžeto, bet iš PSDF biudžeto lėšų, nors kitose srityse šios išlaidos planuojamos dengti valstybės biudžeto lėšomis. Dėl šių aplinkybių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti planuojamų išlaidų dalies didėjimas bus mažesnis, nei 2023 metais galėtų būti skirtas.
Balsavimo rezultatai. Komitete išsiskyrus išvadų rengėjų pozicijoms dėl komiteto sprendimo balsuota alternatyviai. Už kolegos J. Razmos pasiūlymą balsavo du žmonės, tai yra pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Kaip minėjau, du komiteto nariai. Ir už mano, tai yra A. Kubilienės, pasiūlymą siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti balsavo keturi komiteto nariai. Pritarta B alternatyvai, tai yra mano pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Čepononis pateiks Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl pirmojo projekto.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, po svarstymų pritarė. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau diskusija. Pirmasis diskusijoje užsirašęs R. Žemaitaitis. Frakcijos vardu. 7 minutės. Kviečiu į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Po penktadienio susitikimo su keleto ligoninių atstovais tą biudžetą mes pavadinome nabašninko biudžetu su auksiniu rožančiumi. Pasakysiu paprastą dalyką, kodėl yra nabašninko biudžetas su auksiniu rožančiumi. Todėl, kad rezervas yra 511 mln., tuo momentu 2022 metų biudžetas buvo 320 mln. Tai yra 210 mln. daugiau, negu turėjome 2022 metais.
Ką tai reiškia? Įvertinus Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, patikrinus, koks yra formuojamas Europos Sąjungos rezervas, ir patikrinus pasaulio valstybinių įstaigų, rezervą sudaro nuo 10 % iki 15 %. Išimtiniais atvejais, esant nepaprastoms situacijoms, gali būti iki 15 %. Deja, mūsų Lietuvos biudžeto rezervas sudaro net ketvirtadalį viso sveikatos draudimo biudžeto.
Ką reiškia, mieli kolegos, šitie dalykai? Ogi atsiranda tokios akcijos kaip petys už laisvę, draugas už draugus. Tokiu atveju šita pinigų panaudojimo schema įgyja ministro parašą. Tokiu atveju išeina, kad Seime mes čia nepatvirtiname, ligonių kasos nemato visų skaičių, ministro politinis biuras pataria, ministras tais įsakymais galės 511 mln. taškyti į dešinę ir į kairę. Ir reklamos užsakymas, fotografavimasis su braškėmis, su katinėliais ir šuniukais gali mums kainuoti 800 tūkst., gali kainuoti 1 mln., o gali kainuoti ir 3 mln. Dabar klausimas, ar mes tokios situacijos norime? Aš manau, kad ne.
Kitas įdomesnis dalykas yra tai, kad jūs – Seimo nariai ir Valstybės kontrolė net negali šiuo atveju patikrinti ir ko nors pasakyti. Aš grįžtu į 2018… 2019 m. balandžio 24 d. – tas pats sveikatos apsaugos ministras, kuris tuo metu buvo vyriausiasis valstybės kontrolierius Lietuvoje, savo išvadoje pasakė, kad finansų ir rezervų naudojimas ministro įsakymu yra ydingas ir prieštaraujantis, nes taip kyla galimų korupcijos apraiškų. Dabar tas pats ministras sau patvirtina 511 mln. biudžetą.
Dabar toliau sekame. Užpraeitą savaitę penktadienį Klaipėdoje susitikimo su ligoninių vadovais metu uždaviau klausimą, kodėl šiandien rajoninių ligoninių atlikti tyrimai nesinchronizuojami su universitetinėmis ir respublikinėmis ligoninėmis. Buvo atsakymas, kad informacinės sistemos yra visiškai kitos. Paklausus Registrų centro, kodėl Registrų centras nesuvedė e. sveikatos sistemos, išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija nenupirko rajoninėms ligoninėms licencijų, kurios būtinos, kad duomenys būtų perkelti.
Mieli žmonės ir kolegos, kad jūs suvoktumėte, kaip mes esame kvailinami su PSDF biudžetu. Mes nenuperkame licencijos, Radviliškio rajoninė ligoninė atlieka tyrimus, nusiunčia pacientą į Šiaulius ir Šiaulių ligoninė atlieka tuos pačius tyrimus iš naujo, iš ligonių kasų paima ir tuos pinigus, ir tuos pinigus. Sakome, čia viskas gerai. Mano galva, tai nėra gerai.
Kitas įdomus dalykas. Dabar ministras giriasi, kad didina atlyginimus 8 %. Tikrai, gerbiami kolegos, siūlyčiau įdėmiai išstudijuoti, kaip tie 8 % yra įkalkuliuojami į atlyginimus. Ogi viso labo yra tik 6 %. Kodėl? Nes padidina minimalią mėnesinę algą, o minimaliai mėnesinei algai didinti šičia sveikatos draudime nėra numatyta pinigų.
Dar įdomus dalykas. Mes kalbame apie vidutinį, sako, medicinos personalo darbuotojų 8 % kilimą. Tuo momentu minimali mėnesinė alga didėja 16 %, pensijos didėja 11,6 %, o infliacija bus 18–19 %. Kyla kitas klausimas, kaip tokiu atveju išeina tokia situacija, kad mes atlyginimų ne tai kad nedidiname, bet, įvertinę šių metų infliaciją – 22,4 % arba 22 %, mes juos net sumažiname.
Penktas dalykas svarstant PSDF biudžetą. 2 mlrd. eurų sveikatos draudimo biudžetas. O ką mes randame inovatyviems vaistams? Ministras nuo ryto iki vakaro ir valdančioji dauguma žviegia, kaip jie patys sako, per televiziją: mes skirsime pinigų inovatyviems vaistams, atliksime laboratorinius tyrimus, nereikės rinkti pinigų. Kaip draugas A. Tapinas pasakė, kam tai mergaitei rinkti 2 mln., iš to man nėra jokios naudos. Tokiu atveju išeina taip, kad mes neskirsime inovatyviems vaistams, o jūs, mielieji žmonės, susikrapštykite pinigų sveikatos draudimui.
Po velnių, kam mes mokame mokesčius, jeigu šiandien inovatyviems vaistams ir inovatyvioms technologijoms mes turime kaulyti pinigų iš visų gyventojų, išsipildymo akcijas daryti, „Karakumų asilėlį“ per TV3 ir panašiai. Negi šiandien valstybė to nusipelnė? Aš manau, kad ne. Įdomiausia tai, kad inovatyvūs vaistai yra pakišti biudžete po kitų vaistų finansavimu. Kai aš paklausiau G. Kacevičiaus, o kiek yra procentine išraiška, man atsakė: deja, mes negalime atsakyti, nes į bendrą kompensavimą… Aš pamėginau išstudijuoti 2020, 2021, 2022 metų situaciją. Tai inovatyviems vaistams, klausykite, iš 2 mlrd. eurų skirs tik nepilnus 10 mln. Tai apie ką mes čia, kolegos, kalbame? Čia mes kalbame apie žmogaus sveikatą? Aš jums dar kartą sakau: nabašninko biudžetas su auksiniu rožančiumi jums, o ne PSDF biudžetas.
Kitas dalykas. Kolega Antanas, kiti kolegos, ką mes sakėme? Kad turi didėti valstybės draudžiamus asmenis… Šiame biudžete ne tai kad nedidėja, bet faktiškai net mažėja 2 %. Tokiu atveju, užuot kompensavę iš valstybės biudžeto, mes viską darome iš sveikatos draudimo biudžeto.
Dabar kitas dalykas, ką aš atrandu. Klausiu pačių ligoninių vadovų, kiek reikės kompensacijoms už šildymą, nes pabrango elektra, visa kita? Suvedu skaičius. Kitiems metams, planuojama, reikės 70 mln. eurų. 70 mln. eurų sveikatos draudimo pinigų, o mes nerandame inovatyviems vaistams 23 mln. eurų. 70 mln. eurų, kur turėtų būti kompensuojama iš nacionalinio biudžeto, kaip ir kitoms institucijoms, mes kompensuojame iš sveikatos draudimo. Protu, ko gero, sunku tą dalyką suprasti.
Vėl grįžtame prie įkainių. Randame įkainius, kurie yra patvirtinti 2004, 2007, 2010 metais, netgi ir prostatos programos. Kaip jums atrodo, numatyta didinti? Ogi, deja, ne. Jie didina maždaug 6–7 %, o tuo momentu, dar kartą sakau, paslaugos pabrango nuo 2004–2010 metų 250 %.
Pabaigai aš tik galiu pacituoti Bibliją: „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.“ Aš tikrai galiu jums palinkėti, gerbiamieji, kad ligonių pamatyta šviesa bus laikina ir gydymo sulauks tik 2025 metais, kai jus, valdančioji dauguma, ištiks amžinoji šviesa, ir jiems tegu šviečia. Aš tikiuosi, po 2024 metų rinkimų jums tikrai ta amžinoji šviesa ir sušvis, nes jūsų sveikatos draudimas yra nukreiptas būtent prieš žmogaus gydymą. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Toliau pasisakys diskusijoje A. Butkevičius taip pat frakcijos vardu.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tikrai retai teko kalbėti, bet šį kartą ryžausi dėl vienos arba kelių pagrindinių priežasčių.
Pirma priežastis yra ta, kad Biudžeto ir finansų komitete, kai vyko šio projekto svarstymas ir ligonių kasų vadovams uždaviau klausimą, kokie yra prioritetai ir kuriems prioritetams yra numatę skirti daugiau lėšų, ar įvertino dabartinių ligų, kaip pasakius, augimo skaičių, kaip pavyzdį sprendžiant tas problemas paminėjau širdies ir kraujagyslių ligų mažinimą ir mirtingumo gal mažėjimą, tiesiog negavau atsakymo. Tiesiog supratau, kad biudžeto planas sudaromas kaip ir seniau, nuo sovietinių laikų: jeigu praeitais metais buvo skiriama X lėšų kuriai nors medicininei paslaugai atlikti, tai dabar X + 10. Toliau mes taip keliaujame ir nesigiliname, ar tikrai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje yra aiškiai apibrėžti tikslai, kurie turėtų būti įgyvendinti, ir po vienų metų ar po kelerių metų mes galėtume pasidžiaugti, kad sėkmingai kovojame su tam tikrų ligų suvaldymu, nedidėjimu arba mirtingumo mažėjimu.
Man labai patiko, kai sveikatos apsaugos ministru buvo V. P. Andriukaitis ir buvo pradėjęs steigti klasterius. Klasteriai tikrai parodė, jau vien 2014 metais, aš paimsiu tik vieną klasterį, širdies ir kraujagyslių ligų, jeigu jis taip vadinasi, atleiskite, jeigu klystu, nes nesu medikas, tarp Kauno klinikų ir Šiaulių respublikinės ligoninės prasidėjo stiprus bendradarbiavimas, keitimasis specialistais, informacijos superoperatyvus pateikimas apie ligonius, pacientus iš Šiaulių respublikinės ligoninės į Kauno ligoninę. Atsimenu, kai dalyvavau metiniame geriausių gydytojų apdovanojimo renginyje, buvo pabrėžta, kad per metus buvo sumažintas 20 % mirtingumas, anksčiau buvęs vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Šiandien svarstant Biudžeto įstatymo projektą, kai uždaviau tokius klausimus, sako, kad tokių prioritetų nėra, sako, nėra. Tai man ir kilo klausimas: koks yra planavimas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų? Paprasčiausiai supratau, kad paslaugų vertės balas, jeigu yra 1, tai yra padidintas iki 1,26, ir tas padidinimas turi būti numatytas ir susimokėti, liaudiškai pasakius, paprasčiausiai padidėjusias energetikos kainas.
Konkrečiai paskambinau kai kurių ligoninių direktoriams ir paklausiau, pavyzdžiui, kiek jūsų ligoninėje padidėjo energetinės išlaidos? Devynis kartus. Kai kuriose ligoninėse, kurios turi įsigijusios arba pasistačiusios saulės energijos jėgaines, susimontavusios šilumos siurblius, energetinių išlaidų padidėjimas siekia tris kartus. Kai buvo užduotas klausimas, kaip ruošiasi kompensuoti tą kainų padidėjimą, buvo atsakyta, kad ministerija numatė iš to padidinto paslaugų vertės balo 1,26.
Latvijoje, pavyzdžiui, yra aiškiai apibrėžtos lėšos ir numatytos lėšos – skiriamos kompensacijos švietimo įstaigoms, sveikatos įstaigoms ir kai kurioms kitoms biudžetinėms organizacijoms. Vienkartinės. Jos yra skirtos konkrečiai atskira eilute apmokėti energetinių išteklių pabrangimui.
Tikrai aš manau, kad toks planavimas, galima sakyti, vykdomas sąskaita vėl tų žmonių, kuriems paslaugų vertė turėtų didėti gerinant sveikatos paslaugas, sudarant sąlygas greitesniam pacientų prieinamumui. Vakar susitikau su Vilkaviškio rajojo skyriaus POLA vadovu. Žinote, kai eilė žmonių laukia prie ligoninės konsultacinės poliklinikos, pirmieji žmonės ateina prie registratūros ir laukia lauke ryte, 4 valandą, 4 valandą, kyla klausimas: ar situacija sveikatos apsaugos sistemoje sistemiškai gerėja ar blogėja?
Pateiksiu kitą pavyzdį, nes aš mėgstu kalbėti faktais. Kai paklausiu žmonių, kuriems reikia stimuliatorių dėl tam tikrų sveikatos (širdies) problemų, reikia laukti 10–12 mėnesių. Ar tie skaičiai yra teisingi, ar neteisingi, tikrai teko kalbėtis tiek su Santaros klinikų kardiologijos vadovais, tiek su Kauno klinikų vadovais, buvo atsakyta, kad taip. Kodėl? Todėl kad sistemiškai nemokate organizuoti ir spręsti sveikatos apsaugoje susidariusių problemų.
PIRMININKAS. Paskutinis diskusijoje pasisakys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš mane kalbėjusieji įvardijo ne vieną Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto trūkumą. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad vis dėlto mes čia kalbame apie PSDF, nes dar yra valstybės biudžetas, iš kurio sveikatos sistemai taip pat tam tikri pinigai yra skiriami, ir kur vėlgi reikia atskiros diskusijos apie tai, ką čia kolegos kalbėjo, ir apie investicijas, apie tuos pačius kompetencijos centrus, nes investicijos neatkeliauja per Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Bet aš noriu būtent apie šį biudžetą pakalbėti. Kaskart, kai matome pristatant tiek šitą, tiek kitus biudžetus, yra sakoma, kad, suprask, tokių gerų biudžetų dar Lietuva nėra gyvenime mačiusi, jau čia yra aukso amžius. Iš tikrųjų sveikatos draudimo biudžetas auga, bet tas augimas neturi jokio ryšio, sakykime, su valdžios sprendimais. Jis auga dėl to, kad žmonės tiesiog sumokėjo daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokų, ir tiek.
Dabar ką daro mūsų valdžia? Tai ji net paskirstyti nepasivargina tų pinigų, kuriuos gyventojai sumoka. Jau čia kolegos kalbėjo apie pusę milijardo pasiekusį rezervą. Ką prieš tai kalbėjęs kolega A. Butkevičius sakė, kad pamiršo pasakyti, tai aš pasakysiu, ką čia reikia paminėti. Komitete mes turėjome labai įdomią diskusiją, kur ir komiteto pirmininkas sutiko, kad, suprask, čia yra įstatymuose užprogramuotas tas rezervo toks didžiulis augimas. Tai aš turbūt niekada nepamiršiu dabartinės premjerės, kuri prieš tai buvo opozicijoje, klausimo man kaip tuometiniam ministrui, kai rezervas siekė, rodos, 300 mln. eurų, kai sakė, jūs čia gal kokiai pandemijai ruošiatės, ar kam? Tai norėtųsi paklausti dabartinės premjerės, kam jie ruošiasi turėdami pusę milijardo eurų PSDF rezervą? Greičiausiai niekam nesiruošia. Jeigu jau yra sakoma, kad tai yra įstatymuose užprogramuotas tas rezervo augimas, tada mano klausimas, o kodėl nėra atneštas joks įstatymo pakeitimo projektas, kuris leistų suvaldyti tokį nevaldomą rezervo augimą. Juo labiau kad mes matome pagyras apie tai, kaip augs medikų darbo užmokestis, bet kai pažiūri į procentinę išraišką, tai matai, kad tas darbo užmokesčio augimas iš tolo net nepasiveja infliacijos. Tai reiškia, kad medikų darbo užmokestis iš esmės net nuvertėja tokios infliacijos fone. Jungtinėje Karalystėje mes net matome žinutes apie medikų streikus, kurie susiję su nepakankamu darbo užmokesčio augimu esant didelei infliacijai.
Kitas didelis trūkumas yra tas, kad išaugę energijos kaštai gydymo įstaigoms yra dengiami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto visiškai kitaip, negu buvo dengiami kaštai, išaugę dėl kovido pandemijos, kai buvo paskelbta ir valstybės lygiu ekstremali situacija, ir tam buvo naudojami biudžeto ištekliai tiek įsigyjant papildomas priemones, tiek mokant papildomus priedus medikams prie darbo užmokesčio. Dabar gi energetikos išteklių kainų augimas yra kompensuojamas iš tų pinigų, kurie turėtų būti skiriami visiškai ne energetikos ištekliams, jų kainoms kompensuoti, o vaistams įsigyti. Mes čia vis gauname nesibaigiančius pacientų laiškus apie tai, kad tai vienas, tai kitas vaistas yra nekompensuojamas, ir turime persiuntinėti ligonių kasoms ir ministerijai su klausimu: kada jis bus kompensuojamas ir įtrauktas į kompensavimą, vis išgirstame pasakymus, kad lėšos nesuplanuotos ir panašiai.
Vis dėlto matau keletą tokių pagrindinių problemų, kaip ir minėjau, tai nesuvaldytas rezervo augimas ir tai, kad energetiniai ištekliai yra kompensuojami iš tų pinigų, kurie turėtų būti skiriami visiškai kitoms reikmėms. Dėl to aš, balsuojant už šitą biudžeto projektą, balsuosiu susilaikydamas.
PIRMININKAS. Dabar mus informavo komiteto pirmininkas A. Matulas, kad jis diskutuoti kažkodėl užsirašė prie lydimojo projekto. (Balsai salėje) Ne viskas, galima užsirašyti prie bet kurio, tik paprastai sistema sukelia į vieną, nelabai žinome, kodėl nesukėlė. (Balsai salėje) A. Matulas turi teisę pasisakyti dėl lydimojo, bet… (Balsai salėje) Kolegos, netęskime neformalių replikų. Pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, paprastai sistema rodo vieną eilę. Ačiū, pirmininke, kad leidote pasisakyti.
Žinote, aš visiškai suprantu, R. Žemaitaitis važinėja, dirba daug, yra partijos pirmininkas, jam reikia surinkti tuos pereinamuosius 5 % balsų, 6 %, kad papultų ir taptų parlamentine… Kalbėti žmogus moka, selektyviai išrenka įvairias problemas ir atrodo, kad tikrai jau dangus griūva, bet taip nėra.
Bet aš niekaip nesuprantu buvusio ministro A. Verygos, mano draugo, kuris, na, pasibaigus jo kadencijai jau po 2 mėnesių tapo pagrindiniu sveikatos sistemos kritiku ir didžiausiu naujojo ministro kritiku. Nors apie ką čia dabar jis ir kolega R. Žemaitaitis kalbėjo, iš esmės du trečdaliai dalykų yra jūsų darbo arba kai kurio neveiklumo, arba neteisingų priimtų sprendimų padariniai. Pavyzdžiui, kad ir tas pats rezervas.
Taip, mes kritikavome, kad yra sukauptas didelis rezervas, bet dabar tas rezervas toliau formuojamas pagal jūsų Vyriausybės priimtus teisės aktus. Jeigu mes jų nekeisime, yra skaičiavimai, jog gali būti, kad 2023 metų gale, 2024 metais tas rezervas gali pasiekti ir milijardą eurų. Tai tikrai po Naujųjų metų sėdėsime komitete. Žinau, ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė galvoja, kaip padaryti, kad tas rezervas atitiktų kitų valstybių patirtį ir būtų nuo 10 iki 15 %, šiuo metu mes jį turime apie 17 %. Bet tikrai nėra taip, kaip Remigijus kalbėjo, kad ministras galės savavališkai tas lėšas skirstyti į kairę ir į dešinę. Tik nedidelę dalį ministras galės skirstyti, tik nedidelę dalį, o toliau jis šitų sprendimų daryti negalės.
Dabar vėlgi kolega, mano gerbiamas draugas A. Butkevičius irgi teikia siūlymus, kaip spręsti kai kurias problemas. Kolegos, aš turiu tam tikrą analizę padaręs, tai žiūriu, kad atkūrus nepriklausomybę 14 metų faktiškai sveikatos sistemos politiką formavo socialdemokratai, beveik 50 % laiko šitą politiką formavo socialdemokratai. Ir dabar mes sulaukiame tam tikrų pastabų, kurios iš esmės yra sisteminės. Jeigu mes nerasime bendro sutarimo, mes negalėsime jų išspręsti.
Be abejonės, biudžetas auga iš esmės tik valstybės draudžiamų asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų sąskaita, kitų šaltinių mes daugelį kadencijų neieškojome. Įmokos skiriasi, valstybė gali sumokėti kelis kartus mažiau, nors draudžia beveik pusantro milijono žmonių. Ir čia mes turime ryžtis suformuluoti aiškų uždavinį, kad per artimiausius metus valstybės įmoka už valstybės draudžiamus asmenis turi pasiekti pirmiausia savarankiškai mokančių asmenų įmokos dydį ir po to už valstybės… savarankiškai dirbančių asmenų įmokos dydį.
Visi žinome, kad kiekvieną kadenciją bandėme būti geri prieš rinkimus ir šiandien turime, atrodo, 23 kategorijas, grupes žmonių, kurie moka skirtingas įmokas. Konstitucinis Teismas dar 2013 metais yra pasakęs, taip, įmokos dydis gali skirtis, bet jis turi priklausyti nuo pajamų. Šiandien, deja, yra taip, kad kai kurie žmonės, kurie gauna geras pajamas, moka labai mažas įmokas. Bet turime pasidžiaugti, kolegos, kad įmokos… Šitoje geopolitinėje situacijoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas auga 8,3 %. O jeigu paimtume PSDF biudžeto augimo tempus per paskutinius kelerius metus, štai 2002 metais PSDF biudžetas skaičiuojant eurais sudarė 560 tūkst. eurų, 2013 metais, prieš 10 metų, – 1 mlrd. 320 mln. eurų. Kitais metais mes jau turime biudžetą virš 3 mlrd. Be abejonės…
PIRMININKAS. Viršytas laikas. Pabaikite sakinį, ir viskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Aš agituoju pritarti PSDF biudžetui, kuris auga ir šitoje geopolitinėje situacijoje yra visiškai neblogas. Papildomai yra numatytos ir Europos Sąjungos lėšos, ir RRFʼo. Taigi sistemoje blogiau nebus, bet tik geriau.
PIRMININKAS. Gerai. Baigėme diskusijas. Dėl motyvų dėl šio paketo… Bet Sekretoriatas informavo, kad yra pasiūlymų, tada viskas bus sprendžiama per balsavimo intervalą.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2112(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau svarstome darbotvarkės 1-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2112(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas A. Čepononis. Ir visi kiti Seimo komitetai taip pat… Bet matau, kad žmonių nėra. Galbūt kitų komitetų išvadas (jos yra formalios) mes perskaitysime iš vietos.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mūsų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, tikrai ilgai diskutavo, tačiau galų gale po visų diskusijų priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kaip minėjau, taupydamas laiką, aš skaitysiu kitų komitetų išvadas. Aplinkos apsaugos komitetas projektui pritarė bendru sutarimu. Audito komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikiusių nėra. O išvada kiek platesnė – pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. O pasiūlymas yra sąlygotas Valstybės kontrolės išvados. Skamba taip: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sukurti numatytas trūkstamas… Tiesa, ar buvo komiteto atstovė? Aš gal be reikalo uzurpavau, bet maniau, kad yra trumpa išvada. Tai tada perskaitysiu siūlymą: sukurti numatytas trūkstamas Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo apskaitai tvarkyti naudojamos informacinės sistemos MAIS funkcijų specifikacijas, reikalingas nuosekliai šio fondo finansinių ataskaitų formavimo iš patvirtintų apskaitos registrų tvarkai užtikrinti.
Toliau 2 punktas taip pat dėl valstybės informacinių sistemų ir registrų inventorizacijos.
3 punktas. Patikslinti valstybės mineralinių išteklių verčių nustatymo tvarką ir imtis kitų reikiamų veiksmų.
Ir 4 punktas. Skatinti Finansų ministerijos valdomos bendros informacinės sistemos finansinei apskaitai tvarkyti plėtrą savivaldybių viešojo sektoriaus subjektuose ir taip toliau. Čia gana išsamūs pasiūlymai.
Toliau tęsiame kitų komitetų išvadas, jos jau yra trumpos, lakoniškos. Ateities komitetas siūlo iš esmės pritarti nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Išvadų yra vienas punktas: atsižvelgiant į valstybės audito metu nustatytus trūkumus, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įvertinti valstybinio audito išvadas ir įgyvendinti pateiktas rekomendacijas. Pritarta bendru sutarimu.
Ekonomikos komitetas jokių pastabų neteikia. Pritarė išvadai bendru sutarimu: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui.
Europos reikalų komiteto išvada priimta bendru sutarimu. Ji tokio pat turinio kaip Ateities komiteto: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir Europos reikalų komiteto išvadai.
Kaimo reikalų komiteto išvada – pritarti Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 4, nėra balsavusių prieš ir susilaikiusių.
Kultūros komitetas taip pat pritarė nutarimo projektui. Pritarė bendru sutarimu.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti nutarimo projektui ir komiteto išvadoms, jose tik pritariama Teisės departamento pastaboms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto irgi lakoniška išvada – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. O komiteto išvadoje yra Valstybės kontrolės išvada paminėta dėl sąlyginės nuomonės dėl šio klausimo.
Sveikatos reikalų komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu. Vėlgi čia į išvadą yra įtraukta Valstybės kontrolės išvada ir pastabos.
Švietimo ir mokslo komitetas. Švietimo ir mokslo komiteto išvada jau yra kitokio pobūdžio. Nepritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį tobulinti, atsižvelgiant į nuolat pasikartojančias Valstybės kontrolės pastabas. Siūlyti tobulinti ir teisės aktus, reglamentuojančius valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rengimą. Pritarta bendru sutarimu. Čia jau griežtas komiteto sprendimas.
Toliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Užsienio reikalų komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. O išvados yra tik pritarti Teisės departamento pastaboms. Pritarta bendru sutarimu.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Ir 2 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma valstybinio audito nustatytų trūkumų kartojasi kiekvienais metais, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įvertinti audito metu pateiktas rekomendacijas, laikytis atsakingo požiūrio į apskaitą ir dėti pastangas ateityje nekartoti ataskaitoje nurodytų klaidų. Kokių nors pasiūlymų nėra. Išvadai pritarta bendru sutarimu.
Žmogaus teisių komiteto sprendimas – pritarti nutarimo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų? Tuoj pažiūrėsime. Prieš užsirašė L. Nagienė. Prašom. Aš dar prieš jums kalbant paminėsiu, kad projekte yra du straipsniai. Gal galime fiksuoti, kad sprendžiame iš karto dėl abiejų straipsnių? Ir tada pasisakome dėl viso projekto dėl motyvų. L. Nagienė. Prašom. Motyvai prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žinote, perskaičius Valstybės kontrolės vertinimą ir jo rezultatus susidaro tokia nuomonė. Dešimt metų tą patį perrašinėjame. Taip, kažkada man teko dirbti savivaldybėje, lygiai taip pat – paimi ir nuolat tos pačios bėdos, tie patys trūkumai. Aš jaučiu, kad šį kartą mes vėl pabalsuosime, pritarsime ir vėl tą patį kitais metais perrašysime. Kaip aš galiu balsuoti už, jeigu aiškiai parašyta – finansinių ataskaitų rinkinyje duomenų iškraipymai reikšmingi ir paplitę. Tai kaip aš galiu… Jis neparodo net teisingos mūsų valstybei priklausančio turto, įsipareigojimų ir pajamų vertės. Skaitau toliau. 337 mln. turto ir atitinkamai finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto duomenys yra neteisingi. Ar mes bent kažkiek suvokiame, apie ką kalbame? Kokias mes priemones priimsime ir kokį planą padarysime, jeigu kiekvienais metais tą patį fiksuosime, gal net didesnius iškraipymus kitą kartą fiksuosime? 23 valstybės informacinės sistemos ir registrai viešojo sektoriaus neužregistruoti. Niekaip negaliu suvokti, ar aš galiu balsuoti už tokį iškraipymą ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, jeigu tokie dideli iškraipymai? Kviečiu ir opoziciją, ir kitus tikrai nepritarti, turi būti padarytas priemonių planas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl projektų apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2113(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar svarstome kitą panašaus pobūdžio nutarimo projektą, tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Pranešėjai, vėl A. Čepononis – Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Aš prašyčiau pakelti rankas komitetų atstovų, kurie norės pasisakyti, galbūt aš taupydamas laiką taip uzurpuoju komitetų išvadų teikimo galimybę. Matysime tada. Prašom.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkui. Ko gero, aš irgi taupydamas laiką labai konkrečiai ir lakoniškai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jeigu pageidauja, Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pasakys komiteto pirmininkė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes Aplinkos apsaugos komitete pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komitetas. Nematau R. Budbergytės. Čia yra platesnė išvada. Atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą, pateiktą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo, kurį anksčiau svarstėme, „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto tobulinimo, pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui.
Pasiūlymų nėra. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikiusių nėra. O išvadoje yra čia vėl įdėtos Valstybės kontrolės pastabos ir taip pat konstatuotas atsižvelgimas į Teisės departamento nuomonę.
Ateities komiteto išvada: iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Išvadose yra 6.2 punktas: atsižvelgiant į valstybinio audito metu nustatytus trūkumus, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įvertinti valstybinio audito išvadas ir įgyvendinti pateiktas rekomendacijas. Pritarta bendru sutarimu.
Ekonomika. Sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Už – 10, susilaikė 1.
Europos reikalų komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir Europos reikalų komiteto išvadai. Išvadose yra konstatuotas pritarimas Valstybės kontrolės pastaboms ir Teisės departamento pastaboms.
Kaimo reikalų komiteto išvada: pritarti Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Išvadose vėl tas pats – pritarimas Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pastaboms.
Kultūros komiteto išvada: pritarti nutarimo projektui. Pritarta šiai išvadai bendru sutarimu.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir šio komiteto išvadoms. Jose yra tik pritarimas Teisės departamento pastaboms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 3. Išvadose yra pritarta Teisės departamento pastaboms ir Valstybės kontrolės pastabos taip pat įvertintos.
Sveikatos reikalų komiteto išvada. Jai pritarta bendru sutarimu. O išvada skamba taip: pritarti Seimo nutarimo projektui.
Švietimo ir mokslo komiteto vėl griežta išvada. Gal komiteto pirmininkas nori ją pristatyti, ar man ją perskaityti? (Balsas salėje) Ne. Išvadą pristatyti į tribūną reiktų eiti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir siūlo nepritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-2113(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį grąžinti tobulinti. Atsižvelgiant į nuolat pasikartojančias Valstybės kontrolės pastabas, siūlyti tobulinti ir teisės aktus, reglamentuojančius finansinių ataskaitų rengimą.
Aš dar galiu pakomentuoti, kad iš tikrųjų metai iš metų kartojasi tie patys dalykai. Valstybės kontrolė rodo pirštu į trūkumus ir kažkaip lengvai viskas po to patvirtinama. Mūsų galva… Mes paklausėme, kur yra šuo pakastas ir dėl ko taip vyksta, ir išgirdome labai įdomų atsakymą, kad Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės požiūris į šias ataskaitas skiriasi. Man atrodo, kad tokia situacija valstybėje yra netoleruotina, reikia suformuoti tą požiūrį įstatymų lygiu, kad po to nekiltų ginčų. Tam siūlymui buvo bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau aš tęsiu komitetų išvadų skelbimą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Užsienio reikalų komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Išvadose yra tik pritarimas Teisės departamento pastaboms.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Išvadoje kaip tik čia yra 2 punktas: atsižvelgiant į tai, kad dauguma valstybinio audito metu nustatytų trūkumų kartojasi kiekvienais metais, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įvertinti audito metu pateiktas rekomendacijas, laikytis atsakingo požiūrio į apskaitą ir dėti pastangas ateityje nekartoti ataskaitoje nurodytų klaidų. Tokiai komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.
Ir Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada – pritarti Seimo nutarimo projektui. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Svarstymo stadijoje diskutuoti niekas neužsirašė. Einame prie priėmimo. Čia vienas straipsnis ir galime iš karto kalbėti dėl viso projekto dėl motyvų priėmimo stadijoje. A. Gedvilas buvo užsirašęs prieš, bet jo salėje nėra. Baigėme motyvų išsakymo stadiją. Balsuosime dėl projekto nustatytu laiku.
Gerai, kad baigėsi tokie projektai, dėl kurių buvo reikalingos visų komitetų išvados.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2114(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2114(2). Pranešėjai būtų: M. Majauskas įgalioja A. Čepononį iš Biudžeto ir finansų komiteto. Ruošiasi R. Budbergytė – Audito komiteto išvada.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų atidžiai komitete, kaip pagrindiniame komitete, buvo svarstoma ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Audito komiteto išvadą pakomentuos komiteto atstovė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė rinkiniui.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti svarstymo stadijoje niekas neužsirašė. Einame prie priėmimo. Čia turbūt taip pat vienas straipsnis. Taip, vienas straipsnis. Dėl atskirų straipsnių spręsti nereikia, tai iš karto pasisakome dėl viso projekto priėmimo stadijoje, jeigu yra pageidaujančių. Nėra. Baigiame kol kas šio projekto nagrinėjimą. Balsuosime dėl jo priėmimo nustatytu laiku.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2111(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau tada pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2111(2). Pirmiausia pranešėjas A. Matulas – Sveikatos reikalų komiteto išvada. Po to R. Budbergytė ir A. Čepononis pateiks savo komitetų išvadas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė minėtą nutarimo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: „Pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-2111(2) ir komiteto išvadai.“ Užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad kartu pritarė ir papildomų Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau A. Čepononis – papildomo komiteto išvada.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir R. Budbergytė pateiks Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas taip pat apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Svarstant diskutuoti turbūt nebus užsirašiusių? Nėra.
Tada priėmimas. Vienas straipsnis. Iš karto pasisakome dėl viso projekto. Nėra pageidaujančių. Balsuosime nustatytu laiku.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2116(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2116(2). Pranešėjas – M. Lingė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 9 dieną apsvarstė ataskaitą ir nutarė priimti sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Budbergytė – Audito komiteto išvada.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Bendru sutarimu taip pat buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Čepononis – Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Kadangi visi einate pristatyti išvadų, būkite arčiau – sutaupysime laiko.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju. Mūsų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje vėl nėra pageidaujančių kalbėti. Po svarstymo iškart prieiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime nustatytu laiku.
12.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2117(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2117(2). Pranešėjas – M. Lingė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo dėl Garantinio fondo projektui. Bendru sutarimu priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Audito komiteto išvada.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas taip pat bendru sutarimu nutarė pritarti.
PIRMININKAS. Turėtų būti Ekonomikos komiteto išvada, bet aš nematau pranešėjo, tai perskaitysiu jų išvadą: „Siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir Ekonomikos komiteto pasiūlymams.“ O pasiūlymai yra štai tokie: „Atsižvelgiant į Garantiniame fonde 2021 metais sukauptas lėšas, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įvertinti galimybę sumažinti įmokų į Garantinį fondą tarifą, išplėsti atvejų, kai gali būti mokama iš Garantinio fondo, skaičių, didinti iš Garantinio fondo mokamų išmokų dydžius.“ Labai geri, jautrūs pasiūlymai. Tokiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
Diskusijoje nėra kalbančių. Tada svarstymą baigėme.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Sprendžiame iš karto dėl viso projekto. Dėl motyvų neužsirašė niekas. Balsuosime per nustatytą balsavimo intervalą.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2118(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas M. Lingė pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir Audito komiteto išvada.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Pereiname prie priėmimo. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vienas straipsnis. Iš karto dėl visų projektų būtų pasisakoma, bet nėra. Balsuosime per nustatytą intervalą.
12.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1962(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1962(2). Pranešėjas – taip pat M. Lingė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkui. Audito komiteto išvada.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui dėl rinkinio patvirtinimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti nėra pageidaujančių. Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Iš karto sprendžiame dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per nustatytą intervalą.
Kaip matote, energingai svarstydami išvadas beveik įveikėme darbotvarkės atsilikimą.
12.11 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2) (svarstymas)
Dabar gal šiek tiek daugiau diskusijų keliantys projektai. Darbotvarkės 1-16.1 ir 1-16.2 klausimai – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036(2) ir lydimasis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2). Išklausysime Sveikatos reikalų komiteto išvadą, kurią pateiks M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė klausimą 2022 m. lapkričio 9 d. Projektui pritarė 8 Seimo nariai, 3 Seimo nariai susilaikė.
PIRMININKAS. Čia pranešėjai, man atrodo, ne tą išvadą buvo pateikę.
M. DANIELĖ (LF). Taip, atsiprašau.
PIRMININKAS. Pateikė išvadą dėl projekto, kuris yra išbrauktas iš darbotvarkės – Sveikatos draudimo įstatymo.
M. DANIELĖ (LF). Taip, atsiprašau.
PIRMININKAS. Dabar orientuokimės į tabaką ir alkoholį.
M. DANIELĖ (LF). Svarstymas buvo lapkričio 9 dieną. Pritarta bendru sutarimu projektui.
PIRMININKAS. O dėl lydimojo Alkoholio kontrolės?
M. DANIELĖ (LF). Alkoholio kontrolės įstatymo projektui taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi jūs esate užsirašiusi ir diskutuoti, galite likti tribūnoje, kaip tik galėsite ir pasisakyti.
M. DANIELĖ (LF). Dabar?
PIRMININKAS. Žinoma.
M. DANIELĖ (LF). Mieli Seimo nariai, aš norėčiau pakviesti į šiuos projektus pažvelgti šiek tiek plačiau, nes tai, ką matome dabar, tai, kas vyksta Seime, yra pavienės iniciatyvos, be jokio strateginio mąstymo. Apskritai šalyje, Lietuvoje, mes turime kas trečią mūsų pilietį rūkantį. Šita statistika nesikeičia paskutinius 20 metų. Tiesą sakant, rūkymo priklausomybė niekada neatrodė niekam nei įdomi, nei aktuali.
Visą šitą suaktualinimą sukėlė naujojo rūkymo reiškinio atsiradimas, kai pradėjo keistis vartojimo įpročiai ir atsirado įrenginiai, skirti nikotinui pasisavinti, atskiri produktai nuo tabako. Lietuva labai ilgai delsė reguliuoti tuos produktus ir mes iš tiesų licencijavimą šitų produktų, skirtų nikotinui pasisavinti, pasidarėme tik pernai, prieš vienerius metus. Tai buvo geras žingsnis ir čia gerbiamas Seimo narys V. Kernagis tikrai gauna pliusą už puikią iniciatyvą. Šito sprendimo tikrai reikėjo ir būtent dėl to, kad buvo uždelsta, iš tiesų labai daug elektroninių nikotino pasisavinimo produktų pateko į nepilnamečių rankas. Mes turime tokį savotišką sprogimą, mes turime didelį skaičių jaunų žmonių, kurie itin susidomėjo šitais nikotino įrenginiais, ir dabar jau problema yra ne nepilnamečių rūkymas, o nepilnamečių naudojimasis nikotino pasisavinimo įrenginiais.
Kaip pradėjome reaguoti? Licencijavimas buvo geras žingsnis, tačiau jokios kitos strategijos neatsirado. Šiandien mes kalbame ir komitetuose svarstome nacionalinę darbotvarkę, kurioje taip pat tik 20 %, tai yra vos keletas puslapių, vos pora puslapių, yra skirta apskritai rūkymo klausimui. Šita darbotvarkė yra iki 2035 metų ir joje naujasis rūkymas, tai yra visi šitie elektroniniai įrenginiai, kaitinamasis tabakas, kurį, beje, rūko ir Seimo nariai, pastebėkite, yra tiesiog net neminimas nacionalinėje darbotvarkėje. Vadinasi, iki 2035 metų, daugiau nei dešimtmetį, mes vis dar žadame apsimesti, kad jokio naujojo rūkymo nėra ir jokių čia naujų reiškinių nėra.
Taip pat nėra jokios strategijos, ką daryti su senuoju rūkymu. Tai reiškia, kad yra žmonių, kurie šiuo metu domisi įrenginiais ir juos perka. Ir yra žmonių, kurie toliau rūko papirosus arba paprastąsias cigaretes, paprastąjį senąjį tabaką, ir tai yra netgi skirtingų kartų atstovai. Abiem šioms grupėms reikia strateginių sprendimų. Tad mes turime kelti klausimus, kaip mes įgyvendinsime draudimą parduoti nepilnamečiams, nes šitą įstatymą mes turime, mes žinome, kad įrenginiai nėra skirti nepilnamečiams, tačiau didelis susidomėjimas yra tarp jų. Mes uždraudėme skonius, ėjome draudimų keliu, matome, susidomėjimas nemažėja, jokio platesnio vaizdo vis dar nėra. Kaip užtikrinsime, kad ta prekė taptų nepatraukli jaunimui, kaip edukuosime jaunimą, kaip sudarysime sąlygas suaugusiesiems, kurie nori atsisakyti tabako, rūkymo ir pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų. Kaip mes užtikrinsime jiems reikalingą informaciją ir prieinamumą prie šitų produktų, tuo pat metu neskatindami jaunimo susidomėjimo arba per didelio susidomėjimo šitais naujais produktais. Galų gale, ką darysime su rūkančiais tabaką, kaip skatinsime juos mesti rūkyti, kokia bus šitų paslaugų aprėptis, kokios bus investicijos į šitas paslaugas ir taip toliau, ir taip toliau.
Nėra atsakymų į šituos klausimus – 20 metų mes turime nekintantį rūkančių žmonių skaičių ir neturime jokių sprendimų. Mes keliame akcizą ir pasakojame apie tabako žalą. Visi rūkantieji puikiai žino apie tabako žalą geriau nei nerūkantieji, ir vis tiek rūko. Akivaizdu, kad mes neturime jokio strateginio mąstymo ir jokio strateginio plano, kaip gyvensime toliau. O tai, ką matome šiandien, matome pavienius draudimus, kurie veda prie dar kitų pavienių draudimų, ir iš principo jokio pagerėjimo bendroje situacijoje mes nematome.
Dar žinome, yra labai svarbi išmokta pamoka, kad neproporcingi draudimai ką daro? Jie didina produktų žalą ir nuo tos žalos nukenčia vis daugiau žmonių. Šiandien matome jau pasekmes skonių draudimų, kai neužtikrinama garinimo produktų kokybė ir vis daugiau nelaimingų atsitikimų yra tarp jaunų žmonių.
Tiesiog, kalbant apie patį projektą, pats projektas gali būti vertinamas įvairiai, tačiau šiandien mums reikia labiau strategiškai mąstyti ir galvoti, kaip toliau gyvensime tiek senojo rūkymo klausimu, kaip jį spręsime, tiek naujojo rūkymo, tad šitų strategijų ir darbo grupių tikrai reikia. Reikia sėsti ir galvoti, kaip iš tikrųjų spręsti šitą problemą, o ne piarintis paprastais, elementariais draudimais po draudimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti taip pat užsirašęs A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Pasipiarinsime. Miela kolege, aš nežinau, kur jūs praleidote paskutinius keliolika metų, kaip jūs taip praleidote pro savo akiratį ir nepastebėjote, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra parengusi tokią Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, ją Lietuva yra ratifikavusi, pritaikiusi tam tikras priemones. Nežinau, iš kur jūs iš viso ištraukėte, kad nėra jokių strategijų, niekas nedaro mokslo. Jūs paskaitykite, pagūglinkite, yra Google Scholar, ten rasite ir Lietuvą, rasite tyrimų apie tabaką, rasite informacijos apie tai, kaip gydyti tabako priklausomybę, ir taip toliau. Lietuva turi priemonių, skirtų tabako priklausomybei gydyti. Tai nėra elektronkės, tai nėra IQOS, tai nėra dar koks nors pakaitalas, kuris yra strateginis tabako pramonės atsakas į Tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Tabako pramonė buvo pridėjusi į kelnes, kai šalys masiškai ratifikavo šią konvenciją. Buvo susitaikiusi su tuo, kad, ko gero, šį verslą reikės užbaigti. Bet atsirado kažkokių elektroninių reikalų, marmalų, tuomet jie sukūrė naują strategiją. Jūs kiekviename komiteto posėdyje ją netingėdama įgarsinate, suprask, neva mažiau pavojingi produktai. Gerbiama kolege, jūs juos reklamuojate. Šių produktų žalą įrodyti užtruks dešimtmečius, taip, kaip užtruko įrodyti tabako gaminių žalą. Tai, ką dabar šneka tabako gamintojai, yra blefas ir spekuliacija mokslu. Nėra įrodyta mažesnė žala. Mažesnės emisijos nereiškia mažesnės žalos. Strategija yra. Priklausomybių ligų centrai teikia pagalbą metantiems rūkyti, yra nikotino pakaitinė terapija, ją galima įsigyti vaistinėse, o ne „Maximoje“, kokiose nors „Ecodumo“ šmūmo parduotuvėse. Nei dozuotė aiški, tie produktai nei rekomenduojami, nei siūlomi kaip pagalba metantiems rūkyti. Tai yra išsidirbinėjimas.
Dar daugiau. Aš, kaip šios šalies pilietis, esu nuoširdžiai nustebęs ir pasimetęs tam tikra prasme. Aš nesu matęs gyvenime tokio verslo įžūlumo, kai Seimui priėmus teisės aktų projektus… Dar čia kolegą Remigijų noriu, žiūriu į R. Žemaitaitį, jis sakė, kad reikia šiems verslams ilgesnio pereinamojo laikotarpio, nes jie turi sandėliuose neišparduotų, suprask, kažkokių reikalų. Mielas Remigijau, jiems porą savaičių užteko, kad pakuotes perspausdintų, pavadinimus pakeistų, jokių metinių sandėlių, pasirodo, jie nebuvo sukaupę, momentaliai, per kelias valandas, persiorientavo, pervadino tuos pačius gaminius kitais pavadinimais, pasislėpė ir taip toliau. Tai yra toks ciniškas šio verslo išsidirbinėjimas ir įstatymų ignoravimas, kai įmonė, veikianti Lietuvoje, perregistravo savo svetainę kur nors kitoje valstybėje, galūnę .lt pakeičia į .com ir pardavinėja tą patį šlamštą, nežinau, vaikams ar kam tik nori.
Aš galvoju, kad tas čia teikiamas projektas yra toks minimum higienos, ką reikėtų padaryti. Žinoma, jis visų problemų tikrai neišspręs, be abejo, reikės ieškoti kokių nors naujų priemonių, bet mes privalome suteikti institucijoms galimybę ir teisę bent jau tam, ką jos gali daryti, imtis tam tikrų priemonių, kad valstybės institucijos bent jau turėtų vieną kitą įrankį mūsų verslams, įžūliai apeinantiems įstatymus, įžūliai su jais nesiskaitantiems, sukontroliuoti. Neužkibkite ant šito kabliuko apie mažesnes žalas. Žalas reikia įrodyti. Tai yra moksliniai tyrimai, sakiau, trunkantys dešimtmečius. Tai yra viso labo spekuliacijos.
Tikrai kviečiu palaikyti šiuos projektus ir suteikti mūsų institucijoms įrankius ir galimybes nors šiek tiek prisidėti prie to, kad įstatymų būtų laikomasi.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijas baigėme. Dabar dėl motyvų. Yra už kalbančių. A. Veryga dar kartą nori kalbėti už. (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Tai gal tiek to. Užleidžiu.
PIRMININKAS. Tiek to, sako. Tada A. Vinkus turi teisę pasisakyti už. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LVŽSF). Aš norėčiau dėl motyvų.
PIRMININKAS. Taip, taip.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Na, aš gerbiu kiekvieną prelegentą, kuris įrodinėja savo tiesą, bet mes… Bent aš iš savo patirties daug dešimtmečių dirbdamas medicininį ir diplomatinį darbą noriu pasakyti – mes visi propaguojame prevenciją, rūkymo prevenciją. Daugėja kardiologinių susirgimų ir nemažėja… Stenokardijos, infarktai, nemigos, neurotinės būsenos, visi kiti dalykai – nuo pat jauno amžiaus. Man atrodo, kad mes turime kaip tik užsiimti, propaguoti auklėjamąjį darbą, pradėti nuo šeimų, mokyklų ir bet kurių institucijų. Sveikata yra visose politikose. Kiekviena žinyba turėtų skleisti tuos prevencijos niuansus, o ne agituoti, kad reklama yra geras dalykas. Aš palaikau poną A. Verygą, jis labai nuoširdžiai, labai profesionaliai, labai pasiruošęs sakė, ir siūlau išlaikyti tai, ką sveikas protas mums diktuoja.
PIRMININKAS. Gerai, baigėme išsakyti motyvus. Balsuosime dėl šio projekto ir kitų labai greitai.
12.27 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964(2) (svarstymas)
Turime galimybę nagrinėti paskutinį iki pertraukos numatytą projektą – Alkoholio kontrolės įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1964(2). Išklausysime komitetų išvadas. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks L. Mogenienė.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Gerbiami Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimas: 10 kolegų – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomų komitetų išvados. V. Kanopa pateiks Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. KANOPA (LSDPF). Komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bei pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ir L. Slušnys turėtų pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Nematau. Tai A. Matulas turės tada gelbėti padėtį.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir 4 balsavus už, 1 – prieš ir 3 susilaikius pritarė projektui. Lėmė komiteto pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Dėkui. Jau čia pat mūsų balsavimo intervalas, bet turbūt jį keliomis minutėmis nutolinsime, pabaigsime svarstyti šį projektą. Diskutuoti yra užsirašę du Seimo nariai: A. Veryga ir A. Kupčinskas. Labai tikiuosi, kad jie koncentruotai, trumpai pasisakys. Pasistenkite.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, pasistengsiu, bet nepažadu, nepažadu. Kolegos, nors, atrodo, tokia smulkmena čia klausimas, bet aš pabandysiu sudėlioti esminius akcentus. Pasakysiu, kad jaučiuosi truputį išdurtas kolegos teikėjo šito įstatymo projekto. Aš gerai prisimenu, kai jis pateikė šitą projektą, mes kalbėjome, kad vis dėlto reikia suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio verslams. Jis sakė – gerai, galima iš abiejų pusių čia viską suvienodinti. Aš buvau įregistravęs siūlymą ir visi šitie argumentai visiškai išplaukė. Niekam nebeįdomu visuomenės sveikata. O aš noriu ją vis dėlto priminti.
Nors sakoma, kad aiškinamajame rašte gal koks žodis neteisingai įsivėlė, aš, gerbiamas Andriau, pacituosiu tiksliai. Ten ne žodis, ten yra visas sakinys, o sakinys netyčia neįsivelia. Jame jūs teigiate, kad tokio tipo tara yra patogesnė vartotojams, dėl ko, manytina, galėtų būti patrauklesnė vartotojui kainos atžvilgiu. Čia kuris žodis neteisingai įsivėlė – vartotojas ar tara, ar kaina, ar kas čia negerai yra įsivėlę? Tai yra labai aiškus ir labai suprantamas sakinys, kurio prasmė yra visiškai nedviprasmiška ir, manau, labai teisingai surašyta.
Dabar aš jums priminsiu dar vieną dalyką. Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas. Teigiama, kad šio įstatymo tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.
Toliau 3 straipsnyje teigiama, kad valstybės alkoholio kontrolės politikos principai yra šie (porą pacituosiu): mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, riboti alkoholinių gėrimų pardavimą ir vartojimo skatinimą.
Gerbiamas pataisos teikėjau, kaip jums atrodo, kaip jūsų pateikti paaiškinimai dėl jūsų siūlymo koreliuoja su valstybės alkoholio kontrolės principais, kaip jie koreliuoja apskritai su alkoholio kontrolės tikslu? Mano manymu ir supratimu, jie yra į priešingą pusę.
Dar daugiau. Komitete aš stebėjau diskusiją, mačiau, kaip jūs diskutavote. Jūs nusprendėte, kad nereikia notifikuoti šito jūsų siūlymo dėl taros pakeitimo. Aš galvojau, dėl ko jūs taip užsispyrėte dėl to notifikavimo, kad nereikia jo. Šiandien aš supratau, dėl ko.
Lietuva jau praėjusioje kadencijoje notifikavo taros apribojimus ir jūs žinote, kas buvo surašyta argumentuose notifikuojant? Argumentai buvo dėl visuomenės sveikatos. Tai yra buvo pateikti argumentai, kaip taros tam tikri apribojimai, sumažinimai ir taip toliau teigiamai paveiks visuomenės sveikatą. Dabar įsivaizduojate, kaip būtų, jeigu jūs pateiktumėte notifikuoti tai, ką jūs teikiate? Jums reikėtų dėstyti Europos Komisijai visiškai priešingus argumentus. Lietuva atrodytų kaip kvailė, kuri nesugeba apsispręsti, ko jinai iš tikrųjų nori. Jinai nori visuomenės sveikatos, ar jinai nori padėti pramonei?
Kolegos, atsitokėkite. Atsitokėkite, jeigu jūs iš tikrųjų norite suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio verslui. Yra galimybė. Yra užregistruotas mano siūlymas. Tai nereikia tų tetrapakų tada vežioti iš niekur. Tegul vynas būna išpilstytas, nors ir koks jis būtų, į tuos stiklinius butelius. Manau, visi gurmanai tikrai tik plos rankomis dėl to, galės juos guldyti, statyti, visaip laikyti lentynose, dėstyti apie savo vyno kultūrą, bet nenešioti jų 3,5 litro ar 5 litrų bankėse ar tetrapakuose, nors ir kaip jūs juos pavadinsite.
Būkite žmonės! Lietuva tikrai atrodė kaip civilizuotas kraštas, kai laikėsi nuoseklios politikos. Notifikuoti šitą dalyką vis tiek teks, kad ir kokį jūs jį priimsite. Jeigu priimsite tokį, koks jis yra dabar, tikrai asmeniškai pažadu kreiptis į Europos Komisiją ir pranešti, kad Lietuva yra šitą procedūrą praleidusi. Tada tikrai atrodysime kaip kvailiai. Nedarykite šitos klaidos.
PIRMININKAS. Kaip tik iniciatorius turi galimybę atsakyti į priekaištus, po to mes jau čia balsuosime, ar daryti tą klaidą, ar nedaryti jos, kaip traktuoja kolega Aurelijus.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia jau apie moralę, apie viską jums gerbiamas Aurelijus išaiškino. Tik aš iš karto pasakysiu: man labai keista, kai praėjusioje kadencijoje buvo nuspręsta eiti diskriminaciniu keliu ir pirmiausia diskriminuoti vietos gamintojus, vietos vyno gamintojus. Man labai tai keista. Iš tikrųjų aš nežinau, kokie ten lobistai priėjo prie praeitos kadencijos valdančiosios daugumos, kad jie prastūmė ar paliko tokią išlygą pačiame įstatyme, kad užsienio importuotojai ir gamintojai gali į Lietuvą įvežti 3 litrų pakuotėse vyną, pagamintą išorėje ar svetur, o Lietuvos gamintojai, ne vynuogių vyno gamintojai, o būtent vaisių ir uogų, to daryti negali. Tikrai labai keista.
Žinote, kas nutiko šiuo metu, prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos agresijai Ukrainoje? Vien Lietuvos importuotojai, tai yra vien Lietuvos gamintojai, kurie importuodavo apie 10 mln. butelių į Lietuvą, kad galėtų išpilstyti savo produkciją, deja, tos galimybės nebeteko, nes daugiausia stiklo tara šviesios paskirties, tai yra šviesaus tūrio, būdavo importuojama iš Baltarusijos ir iš Ukrainos. Ukrainoje subombarduoti arba negali veikti du iš trijų fabrikų.
Būtent „Anykščių vynas“ ir kiti Lietuvos vyno gamintojai kreipėsi į Ekonomikos komitetą, kreipėsi kovo mėnesį. Mes užklausėme ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ir Vyriausybės, ar jie matytų prasmę, kad tokia pati išlyga kaip importuotojams būtų taikoma ir Lietuvos gamintojams.
Mūsų platuma yra tokia, kad pas mus labai gerai nedera, neauga pačios vynuogės, dėl to pas mus dauguma vyno spaudžiama, gaminama iš vaisių ir uogų. Todėl, aš manau, tikrai neturi būti diskriminuojami Lietuvos gamintojai. Joks prieinamumas nebūtų didinamas. Būtų užtikrinamos lygiavertės konkurencinės sąlygos ir galbūt net mažesnė kaina nei vyno importuotojų iš užsienio.
Tai ir norėta pasakyti aiškinamajame rašte, kad būtų sukurtos lygiavertės konkurencinės sąlygos, nes dabar Lietuvos gamintojai to negali padaryti. Ir dar kartą kartoju: labai keista, kad praėjusioje kadencijoje kažkokie lobistai būtent prastūmė importinio vyno išlygą. Būtent jiems, o Lietuvos gamintojai liko kvailio vietoje. Ypač atsižvelgiant į dabartinį stiklo taros trūkumą apskritai visuose sektoriuose. Net jeigu paklaustumėte šeimininkių, kurios dabar šių metų derlių bandė vekuoti, jos taip pat susiduria su 1, 2, 3 litrų stiklo taros trūkumu, nes paprasčiausiai jos nėra. Paklauskite šeimininkių, jos skolinasi vienos iš kitų rūsių stiklainius, nes jų nėra nusipirkti.
Šiuo atveju, aš manau, tikrai mes turime suvienodinti konkurencines sąlygas ir nedaryti dirbtinių kliūčių, nediskriminuoti Lietuvos vyno gamintojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Dabar apsispręsime dėl pasiūlymų dėl šio projekto. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pirmiausia yra A. Kupčinsko pasiūlymas. Aš prašyčiau, kad pasiūlymo autorius mane girdėtų. (Balsai salėje) Aišku, dabar kviesiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovę L. Mogenienę, ji taip pat nelabai girdi mane. Klausiu A. Kupčinsko (iš vietos būtumėte pasakęs): ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies, ar prašysite balsuoti už pasiūlymą visos apimties?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Dėl šio pasiūlymo balsuoti nereikės. Yra A. Verygos pasiūlymas. Dėl to čia ir kviesiu L. Mogenienę. A. Veryga turbūt prašys balsuoti dėl jo pasiūlymo. Prašom, jums žodis, pristatyti pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano siūlymo esmė yra labai paprasta. Kadangi tikrai pritariu kolegos A. Kupčinsko minčiai, kad reikia išlyginti konkurencines sąlygas Lietuvos gamintojams ir importuotojams, neturėtų būti kokių nors išskirtinių sąlygų nei vieniems, nei kitiems, mano siūlymo esmė yra nustatyti tuos pačius apribojimus importuojamiems gėrimams, kokie jie galioja ir lietuviškiems. Taip tas konkurencines sąlygas suvienodinti. Prašyčiau palaikyti tokį siūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę išklausysime. Kviečiu L. Mogenienę į centrinę tribūną. Kokie argumentai dėl nepritarimo pasiūlymui.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Ekonomikos komitetas nepritarė Seimo nario A. Verygos pasiūlymui, nes prieš tai pritarė Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymui tuo pačiu klausimu ir Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kas pageidauja dėl pasiūlymų? Nėra. Balsuosime dėl šio A. Verygos pasiūlymo.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 35, prieš – 27, susilaikė 57. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso projekto dėl motyvų A. Širinskienė kalba prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, jūs Lietuvoje darykite, ką norite, galite ir uždrausti alkoholio gamybą, bet kai jūs pradedate reguliuoti Europos Sąjungos klausimus, o prekybos apribojimai, kai yra nustatomas tam tikras taros reikalavimas, liečia ir prekių judėjimą tarp valstybių narių, tai būkite žmonės, susiderinkite su Europos Komisija, tam yra notifikavimo procedūra. Kodėl aš taip žiūriu į kolegą P. Saudargą? Kai mes jūsų pasiūlymus anoje kadencijoje priiminėjome, tai mes notifikavome ir laukėme pusantrų metų, kol valstybės narės patvirtins, ar jos turi prieštaravimų, ar ne. Tai būkite žmonės, nedarykite Europos Sąjungos teisės pažeidimo, išlaikykite notifikavimą, jis turėjo jau būti padarytas, ko jūs tikrai nesate padarę.
PIRMININKAS. A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Iš tiesų pagrindinis šio įstatymo tikslas – sudaryti vienodas sąlygas Lietuvos gamintojams ir importuotojams, kad Lietuvos gamintojai galėtų pilstyti vyną Lietuvoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir importuotojai iš kitų Europos Sąjungos šalių. Man atrodo, čia yra visiškas nesusipratimas, kad iki šiol lietuviai to negalėjo daryti. Ekonomikos komitetas vienareikšmiškai – už – 10, susilaikė 1 – pasisakė, kad reikėtų priimti tokį įstatymo projektą ir paskatinti mūsų gamintojus turėti tokią galimybę.
O kolegai A. Verygai norėčiau atsakyti, nejaugi mes norime įstatymais reguliuoti – pieną pilstyti po pusę litro, po litrą, po 0,2 arba duoną pjaustyti gabaliukais ir versti pakuoti kiekvieną gabaliuką atskirai. Man atrodo, balsuokime už. Aš kviečiu tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl viso projekto, ar pritariame po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 86, prieš – 14, susilaikė 14. Pritarta po svarstymo. Čia buvo viešai skelbiama, kad reikalingas notifikavimas. Jeigu teoriškai to reikės, aš manau, Teisės departamentas priėmimo stadijoje tai aiškiai pasakys. O kadangi mes ne uždedame, o nuimame apribojimus, man atrodo, kad tai tikrai nereikalinga. Bet palikime tą teorinę galimybę priėmimo stadijai.
Dabar… Prašom, replika po balsavimo. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolega. Specialiai nesirašiau nei svarstymo stadijoje, nesirašiau nei prieš. Norėjau pažiūrėti, kaip balsuos mano kolegos konservatoriai. Aną kadenciją, kai buvo P. Saudargo projektas dėl grietinėlės slojikėlio alkoholiui pilstyti į plastikinę tarą, ko gero, visi prisimenate, kaip jūs tuo metu draskėte akis ir reikalavote notifikavimo ir kreipimosi į Europos Komisiją. Deja, jūs šiandien pasielgėte visiškai kardinaliai priešingai. Tai jūs man atsakykite, gerbiami konservatoriai, kuris čia jūsų tas tikrasis veidas? Vieną kartą jūs vienaip elgiatės, o kitą – kitaip.
O dabar dar pagrindinė replika. Gerbiamas kolega Andriau Bagdonai, jeigu jūs pamiršote, tai vyriausiasis Lietuvos derybininkas… Buvo toks šūkis: „Už Petrą! Už Petrą! Už Petrą!“ Tai gerbiamas P. Auštrevičius, Liberalų sąjūdžio atstovas, tuo metu buvo Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas ir būtent jis suderėjo tokias sąlygas, kur aiškiai parašyta: „prekių judėjimo principas“. Ir jeigu yra bet koks taros ar bet ko kito ribojimas, tai P. Auštrevičiaus, Liberalų sąjūdžio dėka tas ribojimas atsirado sutartyje.
Jeigu jūs norite, tiesiog ką jūs darykite? Denonsuokite dabar Europos Sąjungos ir Lietuvos sutartį ir gyvenkite taip, kaip jūs norite. Nors iš esmės aš iš vidaus pritariu jūsų esminiam projektui. Reikia kreiptis į Europos Komisiją, kad ši nesąmonė būtų išspręsta. O dėl šitos nesąmonės tai Liberalų sąjūdžio lyderis P. Auštrevičius yra kalčiausias. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Aš matau, E. Gentvilas nori atsakyti. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš trumpai, bet tikrai nepiktai ir ne taip rėksmingai. Aš noriu pasakyti, kad bet kuris derybininkas, nesvarbu, Petras, Liberalų sąjūdžio žmogus, ne liberalų, nevažiuoja su savo pozicija derėtis. Jis gauna Vyriausybės įgaliojimus, su jais važiuoja derėtis ir atstovauja valstybės pozicijai. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad koks nors Petras ar Remigijus nuvažiuoja ir šneka savo susigalvotas nesąmones, tai tokie žmonės šneka nesąmones.
12.46 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Kolegos, pereisime prie ramesnių projektų. Žiūrime į darbotvarkę, į 1-7.1, 1-7.2 klausimus – tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2) ir lydimasis Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2). Svarstymo stadija.
Iš karto galime išsakyti motyvus, nes tai, kas suvestiniame projekte parašyta kaip kitų komitetų pastabos, nėra pasiūlymai, už kuriuos reikėtų balsuoti. Iš karto sprendžiame dėl viso paketo.
Motyvai. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi, kai buvo svarstymas, salėje dalyvavo tik penki Konservatorių partijos atstovai, kiti, matyt, išimtinai šventė kažkokią ypatingą šventę šiandien Konservatorių frakcijoje ir jų nebuvo, negirdėjo argumentų, gerbiami kolegos, aš jums dar kartą noriu paminėti.
Šiandien mūsų rezervas 511 mln. yra didžiausias Europos Sąjungoje sveikatos draudimo rezervas, koks gali būti. Ką šiandien kalbėjo mano kolega Antanas, ir negaliu su juo nesutikti, ir mačiau, su kokia skaudančia širdimi jis šiandien dėstė savo argumentus ir mintis. O mintis yra kodėl? Todėl, kad visoje Europoje sveikatos draudimo rezervas yra 10–11 %, ir gaila, kad Vyriausybė nieko nepadarė, kad toks rezervas būtų.
Taip, 2023–2024 metais gal jūs ką nors ir padarysite, bet iki to laiko žmonės negaus gydymo. Vien šiandien, kad žmogus gautų atlikti MRT, reikia laukti 3–4 mėnesius. Atlikus ligonių kasų analizę, kad ta eilė sumažėtų iki 2 savaičių, viso labo reikia tik 7 mln., 7 mln., kad MRT tyrimo (magnetinio rezonanso) sutrumpėtų eilė. Ir kada sutrumpėja eilė, žmonės gauna gydymą. Yra suskaičiuota ne mano, o ligonių kasų, kad tai papildomai į biudžetą generuotų apie 140 mln. eurų.
Aš neįsivaizduoju, kodėl jūs šito dalyko nedarote, o elgiatės priešingai. Jūs kalbate apie gydytojų atlyginimo kėlimą, tai jis realiai yra tik 6 % vietoj jūsų žadamų 8 %. Nekalbu apie kitų medicinos darbuotojų, tai yra seselių, felčerių, slaugytojų ir laborančių, šiandien jie lieka už ribų.
Taip, sveikatos draudimas, galime sakyti, geras, taip, sveikatos draudimas yra rekordinis. Taip, mes šiandien galime pasigirti, bet už valstybės draudžiamus asmenis jūs net nė vieno procento nepadidinate. Už vaistus, inovatyvius vaistus, jūs realiai nė vieno procento nepadidinote, kad inovatyvūs vaistai taptų prieinami, ir jūs paliekate ministrui savo parašu dalį sveikatos draudimo finansavimo pinigų skirstyti.
Kaip aš ir sakiau: „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie! Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia!“ Aš tikiuosi, kad jūs suprasite, kad dėl jūsų šiandien sveikatos draudimo tas mirtingumas bus gana didelis.
PIRMININKAS. Ir A. Matulas turi galimybę atsakyti į priekaištus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pratęsdamas Remigijaus mintį, noriu, Remigijau, pasakyti: ilsėkis ramybėje, amen, biudžetas yra visiškai neblogas, auga virš 8 %. Na, o tas pavyzdys dėl inovatyvių vaistų, tai mes radome tokią situaciją – gal keliasdešimt inovatyvių vaistų VVKT tiesiog nevertino, nes buvusios Vyriausybės buvo priimtas sprendimas sukurti tokią grupę, skyrių, bet lėšų tam nebuvo skirta visiškai. Tai dabar tokia komanda iš penkių žmonių dirba, inovatyvūs vaistai vertinami ir įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Vėlgi turime pasidžiaugti, kad PSDF biudžetas yra gana ženklus, aš jau minėjau svarstymo metu diskusijose, kad vien tik nuo 2013 metų PSDF biudžetas nuo 1 mlrd. 320 auga kitais metais iki 3 mlrd. 45. Be abejo, kaip sakiau, problemų yra daug, yra daug grupių žmonių, kurie turi lengvatas, nepagrįstas lengvatas, jas reikia peržiūrėti. Tad darbo yra, bet mes komitete kartu su ministerija tuos dalykus svarstysime.
Tikrai rekomenduoju priimti PSDF biudžetą, nes jis yra tikrai geras, o tai, kad turime rezervą, kuris formuojamas pagal buvusius Vyriausybės teisės aktus ir kuris tikrai yra didokas, aš manau, kad mes kartu: Vyriausybė ir Finansų ministerija, Sveikatos ministerija, komitetas, pabandysime peržiūrėti jo formavimo principus, nes jeigu nieko nedarysime, mūsų skaičiavimais, ligonių kasų skaičiavimais, rezervas po metų gali pasiekti ir 1 mlrd. Tai jūs teisus, šitą reikia peržiūrėti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo projektams – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2124(2) ir Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2125(2).
Balsavo 122: už – 67, prieš – 13, susilaikė 42. Po svarstymo pritarta.
Dėl šio projekto premjerė nebeprašo skubos, kaip kad buvo dėl „Sodros“ projekto. Taip, taip, čia mes po svarstymo pritarėme abiem. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi čia siūlymų nebuvo, o tik retorinės figūros, tada siūlyčiau priėmimą jų abiejų organizuoti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Tada balsuosime, ar pritartume skubos siūlymui. Kadangi buvo ir kritiškų požiūrių į šiuos projektus, aš paleidžiu balsavimą.
Balsavo 121: už – 67, prieš – 21, susilaikė 33. Dėl skubos yra pritarta.
Dabar bus daug balsavimų be jokių motyvų, nes motyvai buvo išsakyti.
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2112(2) (priėmimo tęsinys)
Pradedame nuo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-2112(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 74, prieš – 12, susilaikė 33. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2113(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2113(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 71, prieš – 13, susilaikė 33. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2114(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2114(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113: už – 81, prieš – 3, susilaikė 29. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2111(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2111(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 76, prieš – 5, susilaikė 38. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2116(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2116(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 88, prieš – 2, susilaikė 27. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2117(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2117(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121: už – 92, prieš – 2, susilaikė 27. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2118(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2118(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 90, prieš – 1, susilaikė 28. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1962(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis iš šios serijos – Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1962(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 85, prieš – 2, susilaikė 31. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2) (svarstymo tęsinys)
Paskutinis balsavimas. Čia svarstymo stadija. Balsuosime dėl dviejų projektų paketo, projektų Nr. XIVP-2036(2) ir Nr. XIVP-2037(2). Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112: už – 102, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Rytiniame posėdyje liko Seimo narių pareiškimai, jeigu jų turime. Tuoj patikrinsime. Yra net keturi. Pirmą pareiškimą perskaitys Seimo narys D. Kepenis.
13.01 val.
Seimo narių pareiškimai
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vakar visi turbūt matėme laidą „LRT forumas“. Kodėl tokios ilgos eilės pas daktarą? Netgi laidos vedėja taip pat privalės laukti daug mėnesių ir laidos gale pasakė, kad taip jai niekas ir neaišku ir tos eilės, ko gero, netrumpės. Vienintelis žmogus, kuris vakar kalbėjo, mano akimis, mano nuomone, pasakė tikrąją priežastį. Lietuvoje visiškai neskiriama dėmesio, kad tos eilės trumpėtų, kad tiesiog žmonėms ten nereikėtų ateiti, be reikalo sėdėti, nes jie turi imunitetą, jie gyvena sveikai, jie užsiima profilaktika.
Štai dabar pakalbėkime apie tai, kas apsaugo mus nuo ligų arba kas stumia į ligas. Štai mano rankose du buteliukai. Vakar įsigijau viename prekybos centre. Štai jie. Čia yra litras, o čia yra 2 litrai. Kaina yra lygiai ta pati – 1 euras be cento, 1 euras be cento. Atmetus tarą, 89 centai už 1 litrą vandens ir 2 litrus saldaus gėrimo. Įsivaizduokite, kiek cukraus yra pridėta, kad būtų saldus šitas 2 litrų skystis. Maža to, dar gerdami šitą skystį, kuris tiesiogiai varo žmones į ligas, ypač širdies ir kraujagyslių ligas, laimėsite 500 eurų. 1 litras – 1 euras be cento, 2 litrai – 1 euras be cento. Ir spalvotas, ir saldus, ir vaikai šitą labai mėgsta. Vandens, aišku, mes niekas nenorime gerti, nes neskanu. Mielieji, ką dabar daryti, kad ne tiktai savo vaikų nežudytume ir žmonių nevarytume į ligą, ypač širdies ir kraujagyslių, diabetą ir taip toliau? Ką daryti? Be abejo, reikia ugdyti jaunimą nuo pat pirmųjų dienų, kad jis gyventų sveikai ir vietoj šito saldaus birzgalo vartotų vandenį arba bent jau daržovių sultis ar tiesiog valgytų daržoves. Ką daryti? Reikia mokyti.
Dabar pažiūrėkite. Mes su jumis tuoj pat balsuosime dėl biudžeto, jame yra ir visuomenės sveikata. Ten yra daug kitokių straipsnių ir kamputyje – kiek mes skiriame sveikai gyvensenai, kiek moksleivių sportui, kūno kultūrai. Pažiūrėkite. Per tuos kelerius paskutinius metus, kai jau atėjo mūsų nauji valdantieji, tas skaičius padidėjo gal keliais procentais, buvo 20 %, 22 %, 24 %. Bet reikia, kad reakcija prasidėtų, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kaip gyventi sveikai, kaip atskirti vandenį nuo birzgalo, reikia, na, minimum 100 mln. eurų, kad reakcija prasidėtų, nes lygiai tas pats kas virti košę 30 laipsnių vandenyje, žinome, kas iš to išeis. O ten net nėra 30, ten 28 mln. O reikia virš 100 – 117, kad prasidėtų, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje gautų bent jau galimybę laisvalaikiu, po pamokų užsiimti kūno kultūra ir sportu.
Kodėl mes taip elgiamės? Ar nesuprantame, ar turime kažką pikto? Mes dažnai vienas kitą pravardžiuojame vatnikais, penktakoloniais. Kas gali būti baisiau tautai, kaip naikinti žmones, žinant, ką mes darome. Tiesiog naikiname – kas metus poros procentų mūsų žmonių antsvoris auga ir tai yra pagrindinis faktorius, kad augtų ligotumas. Jeigu norime stabdyti ligotumą, turime keisti. Jeigu mums dabar trūksta pinigų, tai produktai, kuriuose yra cukraus, dažniausiai yra pigesni. Kodėl? Todėl, kad cukrus net už miltus pigesnis pasidarė. Vadinasi, reikia apmokestinti akcizais visa tai, kas naikina sveikatą, ir padidinsime galimybę sportuoti ir judėti vaikams.
Taigi aš kreipiuosi į visus kolegas – tikrai nebežaiskime. Pamatėme, kiek milijardų išmetėme pandemijai ir kur jie visi nuėjo. Liaudiškai kalbant, ant durniaus didžioji dauguma sumos išmesta. Ant durniaus. Nors dabar susipraskime: vietoj tų 7 mlrd., kuriuos skyrėme pandemijai, raskime bent 100 mln., kad vaikų sportas, kūno kultūra pradėtų judėti iš mirties taško. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau. Pareiškimą perskaitys A. Veryga. (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, mes esame tikras stebuklų kraštas, tampame stebuklų kraštu. Jau ne pirmas kartas, kai ten, kur turime ką nors gero, darome viską, kad tik tą gera sugriautume, sugadintume. Visai neseniai Seimas pabalsavo už vyno bambalius, mes šiandien sulaukėme frakcijoje žiniasklaidos atstovų, kurie mums papasakojo tokių dalykų, nuo kurių plaukai šiaušiasi. Dėl ko aš sakau, kad mes esame tikrai stebuklų kraštas ir darome viską, kad sugriautume savo reputaciją ir pasiblogintume situaciją?
Kontekstas yra toks, kad pagal Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksą mes šiuo metu esame dešimtuke kaip valstybė, tikrai esame geroje situacijoje. Lyg ir, atrodo, viskas turėtų būti gerai. Seime visus metus veikia darbo grupė dėl žiniasklaidos savireguliacijos. Kas atsitinka tai grupei padirbėjus metus? Iš komiteto išeina siūlymai, kurie faktiškai neturi nieko bendro su tuo darbo grupės rezultatu. Kaip sako tie žmonės, kurie patys dalyvavo šitoje darbo grupėje ir rengė siūlymus, kurie turėtų pagerinti žiniasklaidos savireguliaciją, kad jeigu bus priimta tai, ką komitetas išnešė visiškai nesuderintą su darbo grupe, tai mūsų žiniasklaida atsidurs ne devintoje, o turbūt penkiasdešimtoje vietoje pagal žiniasklaidos laisvės indeksą.
Ką mes čia visi išdirbinėjame? Ką iš tikrųjų valdantieji išdirbinėja? Žmonės, kurie šiandien lankėsi mūsų frakcijoje, labai aiškiai pasakė, kad tai yra tam tikrų labai siaurų interesų atstovavimas, bandymas eliminuoti dideles skėtines žiniasklaidos asociacijas, organizacijas, kurios pirmiausia ir turėtų būti suinteresuotos žiniasklaidos savireguliacija, jas pakeičiant iš esmės vienu asmeniu, tai yra mūsų nacionaliniu transliuotoju.
Kur čia yra ta demokratija, kur čia yra ta žiniasklaidos laisvė, kur čia yra tarimasis, apie kuriuos kalbėjo mūsų dabartiniai valdantieji, važinėdami po Lietuvą ir žadėdami daugiau jėgos. Su vienu dalyku aš tikrai galiu sutikti. Tos jėgos yra žiauriai daug. Tik klausimas, ar ta jėga yra nukreipta į tą pusę, ar yra nukreipta į demokratijos pusę, ar vis dėlto yra nukreipta į tą pusę, kad mūsų žiniasklaidos laisvė būtų suvaržyta, kad būtų atstovaujama vienai tiesai, kad tyrimų (na, vadinkime juos „tyrimais“), kurie yra naudingi vienai politinei jėgai, net nebūtų galima apskųsti, kad nebūtų įmanoma savireguliacijos principais patiems žurnalistams įvardinti kaip šališkus, kaip pažeidžiančius tam tikras žiniasklaidos laisvę ir teises, kad čia nebėra tada jokios žiniasklaidos ir panašiai, kad jie atsidurtų mūsų politinėje darbotvarkėje.
Mieli valdantieji, atsikvošėkite! Tie patys žurnalistai, bus laikas, kai jūs būsite opozicijoje, nežinau, yra ta politinė švytuoklė, manau, kad jums reikės kokiu nors būdu ir savo tam tikrą politinę darbotvarkę komunikuoti… Tai pražudė laisvą, iš tikrųjų nepriklausomą žiniasklaidą, jums teks ją pirkti tada. Ir nusipirkti tada, aš nežinau, ar jūs tikrai turėsite tiek pinigų. Būkite protingi ir tai, kas buvo sutarta darbo grupėje, atneškite į parlamentą. Tai yra jūsų ir mūsų visų garbės reikalas.
PIRMININKAS. Matau, kad Kultūros komiteto pirmininkas nori sureaguoti į tą emocingą kalbą. (Balsai salėje) Kadangi pareiškimas buvo… Tai nebus, matyt, pareiškimas, o tik atsakymas į priekaištus. (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tegul ateina čia užsirašyti.
PIRMININKAS. Užsirašymas dėl pareiškimų yra baigtas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai leiskite užsirašyti, tegul ateina, na. Tegul užsirašo.
PIRMININKAS. Jeigu kolegos siūlo tokį variantą, galime padaryti ir taip. Pareiškimų žanru leisime pasisakyti, kai pasisakys V. Ąžuolas. Dėl vedimo tvarkos galima.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, apie ką ir kalbame, ponai. Yra toks žanras kaip dėl vedimo tvarkos. Aš tik noriu sureaguoti. Kadangi man dabar nėra galimybės užsirašyti ir kalbėti, bet aš noriu tuoj pat oficialiai paneigti visa tai, ką čia kalbėjo Seimo narys A. Veryga. Jau vien todėl, kad jų frakcijos atstovas S. Tumėnas tuos pusantrų metų buvo būtent tos darbo grupės narys. Jau vien todėl, kad tie du žmonės iš jūsų frakcijos yra deleguoti į Kultūros komitetą, kuris nepateikė jokio siūlymo. Jūs visiškai arba neįsigilinęs, arba jūs klaidinate. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Tai, ką jūs pasakėte, neatitinka jokios tiesos. Tai yra politiškai visiškai angažuota speciali akcija, kad diskredituotų būtent tos darbo grupės pusantrų metų darbą. O aš paskui ateisiu su visais jau oficialiais paaiškinimais ir visą tą situaciją paaiškinsiu ir žmonėms, ir žiniasklaidai, ir visiems tiems, kuriems rūpi. Ir iš tikrųjų tai, kad mes esame devintoje vietoje, mes pasiekėme per tuos dvejus metus būdami būtent čia šiandien, dirbdami. (Juokas)
PIRMININKAS. Dėkui.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, mieli ponai, jūs galite juoktis. Jeigu jūs mokate skaityti, tikrai jūs pažiūrėkite visus dokumentus. Gerbiamas Aurelijau Veryga, tamsta šiandien prisakėte, aš jau du kartus pakartojau jūsų pavardę, prisakėte labai daug netiesos. Tai tikrai nedera jums kaip rimtam žmogui, rimtam politikui. Bent jau pasidomėkite turiniu ir tuo, ką jūs kalbate. Ačiū.
Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Kai tik bus proga, aš tikrai viską detaliai išaiškinsiu. Kviečiu šį klausimą įtraukti, turiu omenyje, kad jūs išbraukėte šiandien iš darbotvarkės, prašau kaip komiteto pirmininkas įtraukti į kitą, artimiausią, mūsų Seimo posėdį, tai yra galbūt ketvirtadienį, ir ten mes galėsime diskutuoti svarstymo metu, o ne reikšti kažkokias replikas, kurios neturi nieko bendro su turiniu. Labai jums ačiū už parodytą dėmesį ir išklausymą.
PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos suteiksiu abiem. Aš tik paaiškinsiu, kad čia mažiau kiltų aistrų dėl šio projekto. Kadangi iš tikrųjų iš žiniasklaidos atstovų yra rimtų pastabų dėl šio projekto, neatsitiktinai mes jį išbraukėme iš darbotvarkės, ir čia nėra, kaip kolega Aurelijus sakė, kažkoks valdančiųjų sumanymas, nes jūsų frakcijos kolega S. Tumėnas balsavo už šitą projektą komitete. Tai irgi tiksliau turėtumėte viską skelbti. Dabar visi turi galimybę rašyti pasiūlymus dėl projekto, jeigu mato, kad ten galima ką nors patobulinti, puikiausiai gali teikti tobulinimo pasiūlymus.
Prašau – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš atėjau sureaguoti, nes pavardė buvo paminėta, bet iš tikrųjų noriu pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
A. VERYGA (LVŽSF). Nelabai suprantu žanro, kas čia dabar vyksta. Yra Seimo narių pareiškimų laikas, jūs suteikiate žodį žmogui, kuris faktiškai padaro pareiškimą, kalba apie motyvus, pasisakymus, tai jis turėjo progą užsirašyti šiandien. Aš norėčiau šokinėti po visokių pasisakymų, bet aš to nedarau, nes gerbiu patvirtintą darbotvarkę, Statutą. Tai prašymas yra jums būtent dėl vedimo tvarkos daugiau tokių dalykų tiesiog nedaryti.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Yra problema, kad tas pasisakymas dėl vedimo tvarkos yra labai toks neapibrėžtas dalykas. Jeigu pažiūrėsite Seimo istoriją, kas ką kalba dėl vedimo tvarkos, tai pamatysite labai įvairių atvejų. Dar dėl vedimo tvarkos prašau kolegą D. Gaižauską.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Aurelijus paprašė, kad jūs daugiau taip nedarytumėte, o aš paprašysiu, kad jūs paaiškintumėte, kodėl jūs jo nenutraukėte? Jūs esate posėdžio pirmininkas ir tam ir esate čia, kad pasakytumėte visiems, ką mes turime daryti, ir jeigu negerai darome, sustabdyti. Paaiškinkite, ką dabar V. Juozapaitis čia padarė, kodėl jūs jam leidote kalbėti daugiau negu 2 minutes ir kodėl jūs jo nesustabdėte? Kas čia per vedimo tvarka ir kas čia per pirmininkavimas, galite man paaiškinti?
PIRMININKAS. Tai aš jau aiškinau prieš tai ir problema, matyt, yra ta, kad Statute nėra detalizuota, kas tai yra pasisakymas dėl vedimo tvarkos. Matyt, reikia tiesiog pasistengti tą detaliau aprašyti, kad nekiltų tokių problemų, nes man sudėtinga dabar spręsti, pavyzdžiui, ar jūs dabar kalbėjote dėl vedimo tvarkos. Na, man atrodo, kad dėl vedimo tvarkos. Na, dėl vedimo tvarkos tiesiog jaučiuosi suvaržytas kam nors neleisti pasisakyti, kai to paprašo. Replikuoti, žinau, kad galima duoti tik po balsavimo, ne kitoje vietoje, kad turiu teisę iš viso neduoti replikuoti, o dėl vedimo tvarkos – tai toks yra labai išplaukęs reikalas. Pabandykime tuomet sukonkretinti tą vietą.
Prašau, paskutinis pranešėjas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, pagaliau. Iš tikrųjų galima pasakyti tik tiek, kad Kultūros komiteto pirmininkas yra aferistas ir melagis. Štai tuo jau šiandien įsitikinome. Viską, ką pasakė A. Veryga, jis ne pats sugalvojo. Jis pacitavo žiniasklaidos atstovų išreikštas mintis, jie atėjo į frakciją pas mus ryte. Pasirodo, Kultūros komiteto pirmininkas paaiškino, kad kalta opozicija, nes jeigu opozicijos atstovas yra komitete, tai jis yra kaltas dėl visko, ką priima Kultūros komitetas, dėl ko nubalsuoja. Tai, nežinau, gal Kultūros komiteto daugumą sudaro opozicija, na, jau taip išeitų.
Dabar kas įdomiausia, kad dabar atėjo tas karminis momentas turbūt, kai žiniasklaidą išmaudė liberalkonservatoriai ir išmaudė taip stipriai paskutinį momentą ir paskutinę minutę. Ir ką jie padarė? Jie sako žiniasklaidai, mes jus prievartausime, o jūs dabar bandykite patirti malonumą. Na, žiniasklaida bando patirti. Tam, kad malonumas būtų didesnis, tai liberalkonservatoriai ką padarys? Duos labai daug daug mokesčių mokėtojų pinigų viešinti. Na, kažkas jau pradės patirti malonumą, kažkas ne. Tiems, kurie dar nepatirs, duos dar daugiau. Tik šiuo atveju situacija yra tokia, kad liberalkonservatoriai žiniasklaidai ant galvos užlips tiek, kiek pati žiniasklaida leis. Tai jeigu su pinigais jie galės nupirkti tą malonumą, tai dalis patirs malonumą, jeigu nenupirks, tai ne. Bet mes puikiai žinome, kad žiniasklaida yra ketvirtoji valdžia. Jeigu žiniasklaida norėtų, jau rytoj liberalkonservatoriai, visa ta šaika ir šutvė būtų padėta į vietą dėl to, ką jie daro ir ką jie dirba. Na, bet žiūrime filmo tęsinį ir sužinosime, kas kaltas. Turbūt S. Tumėnas liks kaltas, kad komitetas ne taip nubalsavo, ar kiti nariai. Tad žiūrime, kaip sakoma, pati žiniasklaida nuspręs, kiek leisti ant galvos užlipti liberalkonservatoriams. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia labai aštriai ta tema buvo diskutuota, bet manau, kad ramiai rasime geriausius sprendimus.
Dar liko dėl šio projekto dvi stadijos Seime ir paieškosime teisingiausių sprendimų. Dėkui pareiškėjams.
Yra norinčių užsiregistruoti. Jie čia kantriai buvo, tai prašau registruotis.
Užsiregistravo 12 Seimo narių.
Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.