Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 276
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame gegužės 23 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, norėčiau pasveikinti mūsų kolegą L. Kukuraitį, kuris vakar minėjo gražų jubiliejų. (Plojimai)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės tvirtinimo, norėčiau perskaityti, kas skaičiuos balsus balsavimo metu šiandieną, jei įvyktų slaptas balsavimas, ir visą mėnesį. Tai yra V. Ąžuolas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, P. Gražulis, L. Jonaitis iš Socialdemokratų partijos frakcijos, I. Kačinskaitė-Urbonienė, I. Pakarklytė iš Laisvės frakcijos, A. Petrošius – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, E. Rudelienė – Liberalų sąjūdžio frakcija ir T. Tomilinas – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gegužės 23 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG*). Mieli kolegos, frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės 1-10 klausimą – nutarimą dėl apkaltos proceso pradėjimo, nes tikėtina, kad bus išankstiniai rinkimai ir nereikia apkrauti teismų nereikalingu darbu.
Taip pat prašome išbraukti iš darbotvarkės 2-14 klausimą – Švietimo įstatymų paketą, nes irgi tikriausiai jau ministrės laikas pakuotis daiktus, o ne teikti įstatymų paketą. Bus progos pateikti kitiems. Frakcijos vardu prašome išbraukti šiuos du projektus.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš vienu klausimu noriu tik papildyti. Nekaskite kitam duobės, konservatoriai, nes patys įkrisite. Ir jau įkritote į priešlaikinius rinkimus.
PIRMININKĖ. Turite pasiūlymų?
P. GRAŽULIS (MSNG). Todėl aš siūlau frakcijos vardu mažiau kalbų daugiau darbų, įtraukti nutarimo projektą dėl Seimo pasileidimo. Projektas Nr. XIVP-757.
PIRMININKĖ. Pasileidimo. (Juokas)
P. GRAŽULIS (MSNG). Nespėsite manęs interpeliuoti. Pasileiskite ir eikite, ruoškitės rinkimams. Pažiūrėsime, ką jūs kalbate ir ką jūs darote. Frakcijos vardu prašom balsuoti, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl Seimo pasileidimo.
PIRMININKĖ. Petrai, jūs norite, jūs ir pasileiskite.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai palaukite, jūs norite, ne aš noriu. Valdantieji eina kiekvieną dieną televizijoje…
PIRMININKĖ. Koks numeris jūsų pasiūlymo?
P. GRAŽULIS (MSNG). …G. Landsbergis visiems išsukinėja rankas, kad privalote pasileisti, o dabar ką jūs čia kalbate? Melagiai, veidmainiai ir dar gal žulikai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, koks numeris jūsų siūlymo?
P. GRAŽULIS (MSNG). Nr. XIVP-757.
PIRMININKĖ. Gerai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ketvirtasis variantas. Kodėl ketvirtasis? Nes nuolat konservatoriai keitė datas, kada turi būti naujas Seimas. Tai tą dieną, tai tą dieną, aš vos spėdavau taisyti savo nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet lyg ir dabar apsistojo prie rugsėjo 6 dienos.
PIRMININKĖ. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, gerbiama Seimo Pirmininke, aš kaip tik manau, kad Seimas turi dirbti, nepriklausomai nuo visokių aplinkybių, ir aš siūlau įtraukti į darbotvarkę išbrauktus Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir lydimuosius, tai yra projektą Nr. XIVP-1694 ir tuos projektus, kurie yra visame pakete: Proceso kodekso, Notariato įstatymo ir Sutarčių ir teisių suvaržymo registro įstatymo pateikimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu?
V. MITALAS (LF). Prašymas įtraukti į tą pačią vietą, kur buvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, taip, mes turime dirbti sutartinai ir be pykčio, pritariu ir prašyčiau pritarti mano siūlymui darbotvarkės klausimą – Atmintinų dienų įstatymo straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-2448 išskaidyti į penkias dalis. Dabar tokia keista mada viską sukrauti į vieną krūvą ir jeigu pritari vienam, jeigu nepritari kam nors vienam, negali to padaryti. Kažkoks absurdas yra ta tradicija. Pavyzdžiui, Nuotoliu dirbančiųjų dieną su Lietuvos sutartinių diena. Na, skirtingi visiškai dalykai. Kviečiu išskaidyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą, tačiau Seimas neturi tokios galimybės išskaidyti tuos projektus. Komitetas yra juos pateikęs bendru projektu ir mes dėl jų apsispręsime balsuodami. Tokia yra tvarka. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš tik norėjau pasitikslinti. Seniūnų sueigoje mes diskutavome dėl galimybės slaptu balsavimu apsispręsti.
PIRMININKĖ. Aš ketinau tą pasakyti, dabar pasiūlyti. Ačiū, labai ačiū. Tai galime nuo to ir pradėti. Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, kad dėl L. Pernavo kandidatūros balsavimas būtų slaptas, kaip paprastai ir būna dėl asmenybių balsuojant? Ir mano siūlymas būtų, kad balsavimas vyktų nuo 13 val. 30 min. iki 14 valandos. Ar galime taip sutarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Gerai, balsuokime. Reikalauja balsuoti viena frakcija, taigi balsuokime. Kas pritaria, kad balsavimas būtų slaptas, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 113: už – 92, prieš – 14, susilaikė 7. Balsavimas bus slaptas nuo 13 val. 30 min. iki 14 valandos.
Dabar pagal frakcijų pasiūlymus. R. Tamašunienė pasiūlė išbraukti 1-10 klausimą, tai yra nutarimą dėl P. Gražulio. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už. Abu nutarimai, pasitikslinu, klausimai 1-10.1 ir 1-10.2. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 42, prieš – 64, susilaikė 4. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas, taip pat R. Tamašunienės frakcijos vardu, išbraukti 2-14.1 klausimą ir lydimuosius, tai yra Švietimo įstatymo pakeitimo projektų pateikimus. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už , kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 48, prieš – 64, susilaikė 3. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
P. Gražulis frakcijos vardu siūlė svarstyti projektą Nr. XIVP-757, pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo projektą, tačiau dėl jo nėra Teisės departamento išvados, todėl traukti šiandien į darbotvarkę, apsispręsti dėl to mes, deja, gerbiamas Petrai, negalime.
Dabar kitas pasiūlymas. V. Mitalas Laisvės partijos frakcijos vardu siūlo įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIVP-1694 ir lydimuosius. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 56, prieš – 46, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta. Fiksuojame, kad įtrauktas kaip pirmas klausimas, kaip ir buvo 1-2, kaip ir buvo prieš tai.
Toliau buvo S. Tumėno pasiūlymas, tačiau jo mes negalime svarstyti.
Kolegos, apsispręskime dėl visos darbotvarkės. Kas pritariate… Ar galime bendru? Ne, reikia balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 68, prieš – 21, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
10.12 val.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694(2), Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1695(2), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1696(2), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1697(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą I. Haase į tribūną.
V. Mitalas dėl vedimo tvarkos.
V. MITALAS (LF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? (Balsai salėje) Galime. Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pusvalandžio pertrauka dėl pirmo klausimo.
10.13 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636(2)VK (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Yra kelios pastabos. Prašysiu gerbiamo J. Džiugelio komiteto vardu jas pakomentuoti.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Gerbiamas Justai, tuoj įjungiame.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Dėkoju, kad leidžiate pristatyti iš vietos. Teisės departamentas pateikė kelias redakcinio pobūdžio pataisas, joms komitetas pritarė bendru sutarimu, kaip ir visam įstatymų paketui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Nuo 3 straipsnio iki 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 6 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas Justai.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju už pritarimą.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Kolegos, primenu, kad balsavimas yra numatytas nuo 11 val. 20 min. iki 11 val. 40 min. Toks yra balsavimo intervalas.
10.15 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637(2)VK (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-2.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų dėl 1–10 straipsnių nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.15 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų dėl 1–3 straipsnių nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime vėliau.
10.16 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639(2). Priėmimo stadija. Įstatymo projektą sudaro trys straipsniai, dėl nė vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio lydimojo įstatymo projekto nėra.
10.16 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640(2). Priėmimas. Sudaro jį du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.16 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 61, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641(2). Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje dėl 1–5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas numatytas nuo 11 val. 20 min.
10.17 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kelių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro dešimt straipsnių, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Taigi, dėl viso paketo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.17 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
10.18 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 901, 93, 116, 158, 1582, 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2626(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2626(2). Šį pakeitimą sudaro 14 straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.19 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475(2). Priėmimo stadija. Sudaro šį pakeitimą tik vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl motyvų dėl projekto Nr. XIVP-2475 užsirašiusių nėra. Apsispręsime per balsuoti numatytą laiką.
10.19 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.19 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime tam numatytu laiku.
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2). Priėmimo stadija. Šį nutarimą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašė kalbėti du Seimo nariai. A. Bagdono šiuo metu salėje nematau. Taigi motyvai už – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų, manau, nereikia įtikinėti nė vieno, kad pilietybės referendumas yra labai svarbus ne tik mūsų diasporai, kurios mes turime daugiau nei 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių užsienyje, bet ir pačiai Lietuvai.
Atliktas tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos, NATO, EBPO valstybės yra tik keturios, kur taip griežtai kaip Lietuvoje ribojamas pilietybės išplėtimas. Be Lietuvos, yra Estija, Austrija ir Japonija. Taigi matome, kad suvokimas, jog mūsų žmonės, kurie gimimu gali išsaugoti mūsų valstybės pilietybę, yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Kodėl? Todėl, kad karo Ukrainoje metu pamatėme, kad tie, kurie turi ir tos valstybės, ir mūsų valstybės pilietybes, buvo stipriausi lobistai, stipriausi gynėjai ir stipriausi įtakos darytojai tose valstybėse, kad pakeltų paramą Ukrainai.
Taigi mes matome tikrai didelę dalį žmonių, kurie yra patriotiški, kurie myli Lietuvą, kurie myli demokratiją, nepriklausomybę ir ją gintų, jeigu toks poreikis būtų. Bet aš nenoriu įtikinėti dar kartelį, noriu tik paraginti, nes pats referendumas yra labai sudėtingas, reikalingas labai didelis skaičius pasisakančių už, todėl noriu sukelti tiek politikus, tiek visuomenę labai atidžiai agituoti, labai įsilieti į visą šitą agitacinę informacinę kampaniją ir sukelti tikrai labai didelę bangą, kad antrą kartą, bet išspręstume šitą klausimą ir prie jo daugiau negrįžtume. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. A. Bagdonas – motyvai už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad šitas klausimas šiandien yra svarstomas, nes daugybė lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, laukia ne tik paties referendumo dėl galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, daugybė žmonių laukia sėkmingo rezultato. Ir aš ne tik raginu šiandien kolegas balsuoti už šį referendumą, už galimybę mūsų bendrapiliečiams tapti ir kitos šalies piliečiais, stovėti toje šalyje abiem kojomis ant žemės ir jaustis visaverčiais tos šalies piliečiais, bet ir tuo pat metu suteikti galimybę jiems bet kada grįžti į Lietuvą, išsaugojant ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Aš kviečiu vieningai balsuoti už ir siųsti aiškią žinutę visiems pasaulio lietuviams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, gerbiami kolegos. Motyvai dėl šio svarbaus sprendimo yra išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.24 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo svarbos“ projektas Nr. XIVP-2764 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo svarbos“ projektas Nr. XIVP-2764. Tai yra pateikimas. Į tribūną kviečiu D. Asanavičiūtę.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, noriu pristatyti rezoliuciją „Dėl Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo svarbos“, ją norėjau pateikti būtent su sprendimu skelbti referendumą. Ir šita rezoliucija kuo yra svarbi? Svarbi tuo, kad įvertinamas ir mūsų diasporos didžiulis darbas siekiant nepriklausomybės, siekiant išsivadavimo iš sovietų okupacinio režimo, taip pat siekiant tapti Europos Sąjungos, NATO, EBPO, UNESCO ir kitų svarbių organizacijų nariais. Aišku, ir parodant jų didžiulę pagalbą karo Ukrainoje metu, kai jie teikė ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir buvo aktyvūs visuomenės informatoriai, kas vyksta Ukrainoje ir kaip svarbu, kad Ukraina pasiektų pergalę.
Šios kadencijos metu iš tikrųjų su diaspora dirbama labai intensyviai. Yra įvairių formatų, kai keičiami diasporos atstovai. Taip pat ir svarstant Nacionalinį susitarimą dėl švietimo akcentuota lituanistinio švietimo svarba. Į Nacionalinę pilietinio pasipriešinimo strategiją taip pat įtraukta diaspora ir jos svarba ginant valstybę, jei to reiktų. Taip pat ir referendumas, dėl jo paskelbimo balsuosime tikrai netrukus. Todėl dėl tos politikos tęstinumo, tolesnio lituanistinio švietimo finansavimo, bendradarbiavimo su diasporos organizacijomis kultūros, švietimo, ekonomikos srityse, kartu užtikrinant ir dedant pastangas visiems ir kiekvienam iš mūsų dėl sėkmingo referendumo įgyvendinimo, yra labai svarbus ir šis Seimo pasižadėjimas. Šis Seimo įsipareigojimas, aš manau, siųstų dar stipresnį signalą užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams, mūsų Lietuvos Respublikos piliečiams, kad vis dėlto esame viena tauta, nors ir išsibarsčiusi po visą pasaulį. Bet jie yra svarbūs. Mes nedaliname į tuos, gyvenančius už Lietuvos sienos, ir tuos, gyvenančius Lietuvos teritorijoje. Aš manau, tai yra labai labai svarbu. Mūsų nusiteikimas, mūsų priimtinumas ir šios rezoliucijos priėmimas tą signalą diasporai ir siųstų, tą ir parodytų. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Paklausti jūsų neužsirašė niekas. Dabar diskutuoti taip pat… Sekundėlę, patikriname, ar yra užsirašiusių diskutuoti. Nėra. Dėl motyvų priėmimo stadijoje taip pat niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-9 klausimas yra Statuto pakeitimas. Kadangi buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio paskutiniame etape, paskutinėje stadijoje, vadinasi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, tai yra nuo 11 val. 20 min.
10.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734 (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734. Tai yra priėmimo stadija.
Sudaro jį du straipsniai. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar yra nemažai Seimo narių, kurie norėtų pasisakyti dėl motyvų. L. Slušnys kalba už. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Laba diena. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia pasakysiu turbūt tokį retorinį klausimą. Ar reikalavimas Seimo nariui tinkamai atlikti savo darbą gali būti vadinamas politiniu susidorojimu? Anot P. Gražulio, visą laiką girdime, kad taip. Iš tiesų pats net neneigia balsavęs, nors, viena vertus, neigia, kartais jis neneigia, atsiprašinėja, kad galėjo netyčia. Vis dėlto to neneigimas, ką visa tai reiškia? Kaip netyčia galima įsibrauti į kito Seimo nario darbo erdvę ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą už jį? Aš manau, kad tai yra spjūvis demokratijai į veidą, absoliutus rinkėjų ir kolegų negerbimas. P. Gražulis mielai toliau sau kasasi duobę sakydamas, kad nieko blogo dėl to poelgio nemato, nes taip darė ir ankstesnės kadencijos Seimo nariai.
Manau, kad kiekvienas balsas yra svarbus ir vertingas, o balsavimas už kolegas iškreipia balsavimo rezultatus. Be to, sudaromos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą, nesvarbu, kada ir kokiu laiku tu balsuoji. Su juo yra susipažinę visi Seimo nariai, priima priesaiką ir šio posėdžio metu… kiekvieno posėdžio metu balsuojame asmeniškai. Ir esame pasiruošę daryti išimtį dėl prastos atminties? Aš nesu linkęs tokių išimčių daryti. Gavome visas išvadas, tyrimo medžiagą. Aš manau, kad šis veiksmas buvo atliktas, ir tik pakartoju, ką visą laiką sakau, taip buvo balsuota, ir siūlau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kalbame, kolegos, apie spjūvius demokratijai į veidą skambiai, tai, matyt, parlamentinėje respublikoje didesnio spjūvio demokratijai į veidą negali būti, kaip nurodantis premjeras Seimui, kad jis pats pasileistų, kuomet balaganas kilo Vyriausybėje. Tai didesnio spjūvio kaip ši situacija, matyt, neįmanoma surasti. Bet kadangi jau premjerė nurodė Seimui pasitraukti ir, kaip suprantu, konservatorių balsais bus paskelbti išankstiniai rinkimai, tai šiuo atveju P. Gražulio apkalta netenka prasmės. Tiesiog Konstitucinis Teismas iki įvardinto rugsėjo mėnesio nespės nei priimti sprendimo, nei apsvarstyti mūsų išvados, nei tuo labiau Seimas nespės balsuoti dėl apkaltos.
Tokiu atveju, jeigu jau patys norite pasileisti ir nebedirbti, tai aš nematau jokios logikos diskutuoti apie P. Gražulio apkaltą, nes visi puikiai suprantame, kad apkalta, kuomet ji yra daroma dėl Konstitucijos sulaužymo arba šiurkštaus pažeidimo, arba priesaikos sulaužymo, negali į kitą kadenciją būti perkelta kaip Seimo nario atsakomybės klausimas. Veiksmai yra padaryti šioje kadencijoje, ši kadencija pagal jus baigiasi, norėjote netgi referendumą išimti iš šiandienos darbotvarkės, vos jį sugrąžinome, tai tikrai siūlau nebalsuoti – balsuoti prieš ir leisti taip, kaip ir tiems ministrams, kurie čekučių nebesuranda, tai šiuo atveju taip pat ir P. Gražuliui pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Motyvai už. K. Masiulio nėra. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Matyt, priešlaikiniai rinkimai ir būtų geriausias būdas pasitikrinti ponui P. Gražuliui rinkėjų pasitikėjimą, kaip ir visiems kitiems. Matyt, rinkėjai galėtų atsakyti į klausimą – yra čia koks nors čekučių skandalas ar nėra jokio čekučių skandalo? Jeigu aš neklystu, tai turbūt nepraėjo dar nė valanda nuo to laiko, kai tas pats P. Gražulis čia pat siūlė svarstyti Seimui nutarimą dėl priešlaikinių rinkimų.
Dėl jūsų, ponia, samprotavimų apie tai, kad premjerė čia kažką nurodo Seimui, tai aš per daug gerbiu Konstituciją ir per daug gerbiu Seimo statutą, kad galėčiau Seimui nurodyti. Seimas gali priimti tokį sprendimą, jeigu Seimas tokio sprendimo nepriims, bus kiti sprendimai, bet tai yra ne pirmas kartas, kai jūs meluojate ir manipuliuojate. Dėl to šiaip neaušinčiau savo burnos, bet kadangi jūsų globotinis ir augintinis P. Gražulis šiandien ryte pats reikalavo Seimo balsuoti už priešlaikinius rinkimus, tai tiesiog norėčiau, kad kartais jūs, kai kalbate, šiek tiek susivestumėte galus su tuo, kas šioje salėje vyko prieš keletą minučių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, taip, demagogija turbūt aukščiausio lygio, ypač komisijos pirmininkas mums demonstruoja, kaip netyčia galima įlįsti į kito balsavimo dėžutę. Pirmiausia, manęs tai neįtikino, aš nemačiau jokių vizualizacijų jūsų tyrimo komisijoje, ar tai buvo balsavimas, ar ne. Jeigu balsavimas ir buvo, tai buvo balsavimas pono L. Jonausko, opozicijos atstovo, turbūt už valdančiųjų Vyriausybės programą. Taip bent jau rodo balsavimo rezultatai.
Tačiau norėčiau atsakyti jums, kaip netyčia galima įlįsti į mokesčių mokėtojų kišenes, išrašinėjant metų metais čekučius ir dar tuo labiau neturint teisių, nes teisės atimtos už girtavimą, aš kalbu apie finansų ministrę. Na, va čia tai yra įlindimas į mokesčių mokėtojų kišenę ir aukščiausias demagogijos lygis. Kaip pasakytų jūsų buvęs premjeras ir Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas – š… ir tapšnoju. Štai taip jūs ir elgiatės. Taip galima vertinti jūsų rezultatą, gerbiamieji. Ir nesėdėkite tokiais lediniais veidais. Norėjote valdžios, gavote valdžią ir dabar nematysite vėl dvi kadencijas.
PIRMININKĖ. L. Pociūnienė – motyvai už.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu vis dėlto grąžinti prie temos, kurią svarstome. Manau, kad daugelio apie padorumą šiokį tokį supratimą turinčių Seimo narių akyse P. Gražulis jau seniai yra etikos užribyje. Labai gerai prisimenu, kai ir opozicijos nariai atsiprašė manęs už P. Gražulio išsišokimą, kai jis savo meluose valkiojo V. Pociūno pavardę. Aš manau, kad jeigu Vytautas būtų gyvas šiandien, tai jis tikrai žinotų, ką su tuo P. Gražuliu daryti. Puikiai atsimenu, kaip V. Pociūnas už pakarpos paėmęs išvedė iš Arkikatedros apsimyžusį ubagą, kuris lindo prie besimeldžiančių žmonių įkyriausiai reikalaudamas išmaldos. Ten buvo daugiau tvirtų vyrų šalia, bet vienintelis V. Pociūnas susiorientavo.
Aš labai noriu tikėti, kad šioje Seimo salėje vis dėlto atsiras principingų vyrų ir moterų, kurie žinos, susiorientuos, ką daryti su P. Gražuliu, kad bent jau šis veikėjas nežemintų absoliučiai kiekvienu atveju Seimo autoriteto, nes tai irgi yra priesaikos sulaužymas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš nelabai norėčiau kalbėti apie L. Pociūnienės pasisakymą, bet už vyrą kovojo, už jo garbę tol, kol negavo Seimo nario kėdės. Gavo Seimo nario kėdę ir pamiršo savo vyrą ir visas aplinkybes, kokiomis jis buvo nužudytas. Sveikinu jus dėl jūsų aukštos moralės standartų.
Antra, dėl pačios I. Šimonytės. Ponia Šimonyte, ketvirtadienį jūs turėsite galimybę balsuoti. Šiandien galbūt nurodėte Teisės departamentui, kad nepateiktų išvadų dėl nutarimo projekto ar nespėtų, bet ketvirtadienį yra opozicinė darbotvarkė, klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę dėl Seimo pirmalaikių rinkimų. Pažiūrėsime – viena jūs kalbate, kita darote, trečia galvojate.
Antras dalykas. Gerbiamieji, jūs palaukite – prokuratūra pradėjo tyrimą dėl pono A. Palionio liudijimo. Jūs gi kreipėtės, pone Slušny, jūsų komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su nutarimu. Kodėl jūs nenorite palaukti? Kur jūs čia skubate?
Antras dalykas. Man labai gaila, kad prokuratūra nepradėjo tyrimo, bet čia yra menkniekis. Dėl pedofilijos skandalo kas K. Bartoševičiui nutekino informaciją? Čia toks menkniekis, kad apie jį jau kalbėti nereikia, seniai tas reikalas pamirštas, bet jau šito pono Seimo nario matymas ar nematymas yra labai svarbus dalykas. Aš manau, kad jie išsiaiškins. Bet tie dalykai, tai jūs esate… Nekask kitam duobės, nes pats įkrisi. Ir įkritote, ponai, į tokią duobę, kad jūs nežinote, kaip iš jos išlipti per savo melą, veidmainystę. Pasileiskite ir eikite jūs geriau rinkti tų čekių, čekučių. Aš manau, būsite daug sąžiningesni ir teisesni.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nesiruošiau kalbėti, nes man atrodo, kad yra personažai, apie kuriuos kalbėti net nelabai gal ir verta, bet visgi ką ponas personažas pasakė L. Pociūnienei apie jos velionį vyrą, mano supratimu, nuneša bet kokį etikos stogą. Man atrodo, kad mes šitame Seime įpratome labai daug leisti tokiems klounams sakydami, kad jeigu jūs esate klounas, tai jums viskas galima. Taigi mes tikrai ir prisidedame prie tokio visiškai toksiško nuodingos atmosferos formavimo. Kai aš klausiausi to, ką pradžioje kalbėjo ir ponas A. Skardžius, galvojau, jeigu prie jo padėtume ventiliatorių, tai turbūt visi po šių žodžių turėtume sėdėti su dujokaukėmis, nes tie žodžiai yra tokia panieka, tvarkymas. Ir šiandien aš dabar galvoju, kad iš esmės tokia paniekos kultūra, tokia niekinimo kultūra, čia žodis „kultūra“ gal netinka. Aš tikrai manau, kad šitas Seimas jau turi baigti savo darbą, nes galų gale, jeigu mes galime toleruoti poną P. Gražulį, vadinasi, Lietuvoje kažkas su etika ir morale yra labai blogai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš matau, kad šiame Seime konservatoriai ir Laisvės partija įtvirtino patyčių kultūrą, trigubus teisinius standartus, kai pedofilija kaltinamas K. Bartoševičius yra ginamas, įspėjamas tolimoje šalyje, o, pavyzdžiui, aš buvau kratomas ir Seimo kabinete, ir visur, kur tik buvo galima tą padaryti, ir Seimo nario statusas tą daryti netrukdė. Netrukdė naudoti jėgos veiksmų, mane smaugti ir taip toliau.
Kokio rango tai yra trigubi teisiniai standartai mūsų valstybėje dabar P. Gražulio atveju? Gali jisai vieniems patikti, kitiems nepatikti, vieni gali jo nekęsti, kiti mylėti, bet jeigu mes esame teisinė valstybė, vadinasi, turime vadovautis įstatymais. O jeigu dabar ponas L. Slušnys su ponu T. V. Raskevičiumi iš anksto demonstruoja savo išankstinį nusistatymą, patyčias P. Gražulio atžvilgiu ir priima šiuos sprendimus, jie deklaruoja tai televizijos laidose, žiniasklaidoje, vadinasi, nei Seimo statutas, nei įstatymai šitiems ponams negalioja. Jie ateina ir pasako, kaip turėtų būti.
Dabar vėl matome videoįrašą, kuris nuo žurnalistų buvo atidžiai slepiamas, buvo baiminamasi jį pateikti neretušuotą. Iš to vaizdo įrašo nesimato, kad P. Gražulis būtų balsavęs. Galiausiai kiekvieno nusikaltimo turėtų būti koks nors motyvas. Dabar koks motyvas buvo P. Gražuliui balsuoti už savo kolegą, kai jo balsavimo rezultatas yra identiškas kaip ir kitų Socialdemokratų partijos frakcijos narių tame balsavime. Tai kaip jisai? Pakeitė tą balsą, pakeitė to balsavimo rezultatą, kaip nors suvaržė savo kolegos Seimo nario mandato teikiamas galimybes? Akivaizdu, kad tai yra tik būdas suvesti sąskaitas su nepatogiu Seimo nariu…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …kuris labai stipriai kenkia konservatoriams ir Laisvės partijai savo pasisakymais.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis dar norėtų replikuoti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų keista, ko gero, ir jūs, Pirmininke, keista, kad nesureagavote. Mūsų kolegė gerbiama L. Pociūnienė išvadino Lietuvos žmones apsimyžusiais ubagais, kurie lankosi arkikatedroje.
PIRMININKĖ. Prašom nemeluoti. Aš turėsiu reaguoti į melą, kurį sakote jūs, ir į jį reaguoju.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jinai pasakė… Gerbiama Viktorija, replika tai yra man. Jinai pasakė, kad apsimyžusį ubagą jos vyras išmetė iš arkikatedros, kur jis galimai ėjo išmaldos.
Tai, gerbiamieji, niekada neišsižadėkite ubago terbos ir lazdos, nes jūs patys nežinote, koks jūsų likimas bus. Jūsų kolegos gerbiamo E. Vareikio Vilniaus oro uoste buvo panaši situacija. Vadinasi, jis irgi yra ubagas, koks nors apsimyžėlis? Jeigu aš pasakyčiau, kad koks kriuksis Navickas šiandien kaltina visą Lietuvą ubagais ir apsimyžusiais, jums irgi tai patiktų? Jūs galvokite visų pirma, ką jūs šnekate, nes jūsų arogancija yra virš plintuso šiandien.
PIRMININKĖ. Remigijau Žemaitaiti, jums gali tekti ne vieną Seimo narį atsiprašyti už tai, ką jūs dabar sakote ir kuo kaltinate, nes kaltinate dalykais, kurie yra tiesiog melagingi. (Balsai salėje) Aš labai įdėmiai klausiau. Klausiau ir A. Skardžiaus, ir P. Gražulio pasisakymų. (Balsai salėje) Motyvai yra išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.44 val.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694(2), Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1695(2), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1696(2), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1697(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame prie klausimo, dėl kurio buvo paimta pertrauka. Tai yra darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694(2). Svarstymas. Kviečiu I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Prašom. (Balsai salėje) Ir dėl lydimųjų išvadas taip pat.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektą Nr. XIVP-1694. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą dėl pagrindinio ir taip pat dėl lydimųjų, taip? Dabar norėčiau pakviesti A. Navicką, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl pagrindinio įstatymo projekto ir lydimųjų.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir lydimuosius. Atsižvelgdamas, pasiūlydamas pataisas, perdavė jas svarstyti pagrindiniam komitetui, iš esmės pritardamas. Aš dabar tik bandau atrasti, seniai buvo. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Pateikta su patobulinimais priimti pagrindiniam komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Dabar pradedame diskusiją. Diskutuoti užsirašė daug Seimo narių. Pirmas frakcijos vardu – T. V. Raskevičius.
Galime apibrėžti diskusijos laiką, kadangi yra labai daug užsirašiusių. Kalbės, matyt, ne tik dėl pagrindinio, bet ir dėl lydimųjų, tai siūlau iki balsavimo laiko, iki 11 val. 20 min., ir diskutuoti. Tuomet pereisime prie balsavimo. Jeigu visiems taip tinka, gal taip ir fiksuokime. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamos Seimo narės, šiandien aš čia stoviu Seimo tribūnoje tikriausiai ne todėl, kad norite mane čia matyti ir girdėti kalbantį. Aš šiandien stoviu čia, nes mes negirdime ir nematome kai kurių mūsų Lietuvos Respublikos piliečių. Ir aš šiandien noriu kalbėti tai daliai Seimo narių, kurie ketina balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių, tokių žmonių kaip aš, Lietuvoje nėra ir jie apskritai neegzistuoja. Kadencija po kadencijos, o kai kurie iš jūsų ir dešimtmetis po dešimtmečio, mūru stovėjote prieš žmogaus teisių klausimus. Ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, o galbūt tik partijai, kurios nariais galbūt buvote iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės.
Atrodo, kad pats likimas šios kadencijos metu mums siunčia išbandymą jau trečią kartą pagalvoti apie savo asmeninį indėlį į Lietuvos istoriją ir jos vietą Europoje. Šiandien jau trečią kartą balsuosime dėl įstatymo, kuris nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties poroms, suteikia teises ir pareigas, kurias teisinėje sistemoje turi net ne sutuoktiniai, o artimieji. Ir net ne lygią ar vienodą, o mažesnę ir kompromisinę tokių teisių ir pareigų versiją.
Kol mūšio lauke ir bombarduojamuose miestuose guldydami galvas ukrainiečiai mėgina atitrūkti nuo rusiško pasaulio ašies, kol Irane moterys ir merginos yra persekiojamos, kalinamos ir žudomos vien už tai, kad pamiršo prisidengti veidą, mes su jumis čia, Lietuvoje, būdami nepriklausomi ir laisvos Europos Sąjungos valstybės parlamentarai, diskutuojame apie įstatymą, kuris nieko iš nieko neatima, o daliai visuomenės suteikia daugiau žmogaus teisių ir teisinės apsaugos. Tik apie tiek mes šiandien ir kalbame, balsuodami už Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Aš norėčiau, kad mes pabandytume įvardinti bent vieną klestinčią demokratinę Vakarų pasaulio valstybę, kurios piliečiams yra draudžiama patiems apsispręsti, su kuo nugyventi savo gyvenimą. Pabandykime. Bent vieną. O štai netoli mūsų, kaimynystėje į Rytus, tokių valstybių yra. Tose valstybėse nemėgsta ne tik gėjų, tose valstybėse nekenčia žodžio laisvės, demokratijos ir laisvų rinkimų. Ir aš tikrai labai gerai žinau, kad drauge mes padarysime viską, kas yra mūsų galioje, kad Lietuva į tokias Rytų despotijas ne tik nebūtų panaši, o būtų visiškai priešinga.
Šiandien mes vėl sprendžiame, dėkui Dievui, kad sprendžiame be ginklų rankose, į kurią pusę pasistums laisvojo Vakarų pasaulio siena mūsų regione. Civilinė sąjunga apskritai neturėtų būti priešinantis klausimas. Daugelis iš jūsų esate absoliučiai teisūs: šis įstatymo projektas yra aktualus labai mažai visuomenės daliai, todėl didžioji dauguma net neturėtų baimintis, kad tai kaip nors pakeis jų kasdienybę, nes jų tai paprasčiausiai neliečia.
O kalbant apie daugumą, suprantu, kad kai kurie iš jūsų šiandien galimai balsuosite ne pagal savo asmeninį įsitikinimą, o galvodami apie populiarumo reitingą ir artėjančius rinkimus. Žinau, kad paprašysiu jūsų šiandien labai daug. O paprašysiu ant svarstyklių lėkštutės padėti asmeninį interesą, visuomenės gerovę ir mano Lietuvos, vakarietiškos Lietuvos, ateitį.
Mano paties kelias į politiką prasidėjo ne todėl, kad degiau noru kam nors iš jūsų oponuoti. Niekada nežadėjau priešintis vadinamosioms tradicinėms vertybėms. Tik motyvacija ir noras padėti visiems šios valstybės piliečiams būti laimingiems pagal savo supratimą man suteikia jėgų šiandien stovėti čia ir vėl stovėti tikintis jūsų palaikymo. Mano sąžinė šiandien yra labai rami. Padariau viską, ką galėjau, o jums linkiu sėkmingo balsavimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau diskusijoje dalyvaus A. Kubilienė frakcijos vardu.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, paskutiniu metu iš tikrųjų labai daug kalbame apie civilinę sąjungą, apie partnerystę, bet paradoksalu tai, kad visiškai pamirštame, kad asmenys, peršantys mums šitą idėją, užmiršta svarbiausią dalyką: tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato. Nors žmogaus teisių pseudogynėjai viešojoje erdvėje deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykių prilyginimui šeimai, tačiau faktai rodo visai ką kita. Apie 72 % žmonių tam nepritaria. Kolegos, 72 % tam nepritaria ir tai nėra tik kažkokių portalų apklausos. Tai yra reprezentatyvūs piliečių nuomonės tyrimai. Šis didelis procentas nepritariančių pasiskirsto per įvairius rinkėjų spektrus. Nepritaria ir liberalai, ir konservatoriai, ir socialdemokratai, ir kitų partijų atstovai. Ir toks didelis kiekis žmonių tikrai nėra suklaidinti, kažkokie neišmanėliai ar kokie nors prorusiški fobai, ar kokie nors kitokie blogiečiai. Paprasčiausiai manau, kad šie žmonės mato ir galvoja apie tolesnes šito labai svarbaus politinio sprendimo ilgalaikes pasekmes.
Noriu tik priminti, kad panašus kiekis buvo balsuojančių už tą Konstituciją, kuria mes šiandien ir vadovaujamės. Jeigu jūs norite įteisinti šitą alternatyvų santuokai teisinį šeimos kūrimo būdą, jūs privalote tai padaryti ne įstatymu, o Konstitucija. Ir geriausia tai padaryti referendumo būdu, kaip nurodo Konstitucijos 9 straipsnis. Šiandien pasirinkta taktika yra maskuotis ir tvirtinti, neva civilinė sąjunga nėra susijusi su šeimos teisiniais santykiais, bet yra pakankamai argumentų demaskuoti šį melą. Ir aš pateiksiu keletą jų.
Pirmiausia įstatymo 33 straipsnis įtraukia šiandien konkrečiai neįvardintą spektrą teisės aktų, kurie buvo rengiami šiame Seime 20 metų, kad jeigu bus toks Partnerystės įstatymas, tai bus prilyginta šeimos santykiams, o partneriais galės būti tik vyras ir moteris. Šiandien jūs siūlote tai panaikinti ir visa ši šeimos santykius reguliuojanti teisėkūra dabar bus taikoma ir toms pačioms lytims.
Kitas dalykas, jūs civilinę sąjungą sudariusiems asmenims taikote visus santuokinės šeimos teisinių santykių principus, išskyrus vieną reikalavimą, kad asmenys, sudarantys civilinę sąjungą, būtų priešingos lyties.
Trečia. Asmenims, kurie yra sudarę civilinę sąjungą, jūs draudžiate tuoktis su kitu asmeniu, taip pat draudžiate partnerystę. Sakykite, kodėl jūs šitai darote, jeigu ne todėl, kad vienu metu asmuo negalėtų sudaryti dviejų tos pačios prigimties teisinių santykių?
Aš noriu pacituoti jūsų gerbiamo D. Žalimo žodžius, kurie buvo skirti J. Sejonienei, ir šiandien skamba mums visiems. Citata: „Tiesą sakant, gėda skaityti tokį teisinimąsi, tarsi būtų daroma kažkas blogo, kai bijoma pripažinti [kolegos], jog civiline sąjunga kuriama šeima.“ Taip pat šitas teisininkas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje rašo: „Darytina išvada, kad projektu Nr. XIVP-1694 ir lydimaisiais įstatymų projektais įstatymų leidėjai siekia sureguliuoti šeimos santykius.“ Tai iki šiandien tik visiškas naivuolis ir nesusiprantantis gali turėti iliuzijų, kad šiandien priiminėjame kažką kita, ne su santuoka konkuruojantį šeimos teisinį institutą.
Na, labai keista iš tikrųjų, nes to mus neįpareigoja net ir tarptautiniai teisės aktai ir tai nėra mano nuomonė. Aš jums pacituosiu 2019 m. sausio 11 d. nutarimą, kurį mums atskleidė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, apie Žmogaus Teisių Teismo doktriną. Kolegos, paklausykite: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę.“
Jūs dažnai kalbate, kad negali būti antrarūšių šeimų. Aš iš tikrųjų tam visiškai pritariu. Visos šeimos turi turėti vienodas teises ir vienodas pareigas. Šitas įstatymas iš tikrųjų suteikia skirtingas teises ir skirtingas pareigas ir taip diskriminuoja būtent šitas šeimas. Į tai mūsų dėmesį atkreipia Nacionalinė šeimos taryba, kurios paskirtis ir yra patarti Seimui šeimos politikos klausimais. Tarybos rašte teigiama, pacituosiu: „Visos šeimos ir jų nariai, kurie atitinka konstitucinę šeimos sampratą, turėtų turėti vienodą teisinę apsaugą. Atitinkamai įstatymai neturėtų sudaryti prielaidų būsimiems šeimos nariams prisiimti siauresnės apimties pareigas, negu yra reikalinga užtikrinti kitų šeimos narių, ypač pažeidžiamų, pavyzdžiui, vaikų, teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti.“ Šiandien jūs sakote, kad…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Paskutinį, baigiu. Nenumatyta teisė partneriams įsivaikinti, turėti vaikų. Taip, bet tai jau yra skirtumas.
Baigdama aš noriu kreiptis į Lietuvos žmones. Įsidėmėkite šios dienos „didvyrius“, kurie balsuos už šitą įstatymą, nes jūsų kiekvieno balsas yra labai svarbus. Po šito įstatymo gali būti ir kiti įstatymai, kurie netenkins jūsų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu toliau diskutuoti gerbiamą A. Mazuronį, kuris taip pat kalbės frakcijos vardu. Ruošiasi A. Gedvilas.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų, prieš pradėdamas savo trumpą argumentų išdėstymą, norėčiau atsakyti į T. V. Raskevičiaus čia išsakytą prašymą kolegoms ir kreipimąsi į kolegas matyti visą visuomenės dalį. Jis paminėjo, kad mes kažkurios visuomenės dalies nematome. Taip tikrai nėra. Mes matome visą visuomenę, mes suvokiame jos įvairovę ir tikrai adekvačiai suvokiame tą aplinką, kurioje mes gyvename. Tačiau matydami tą visuomenę, bet turėdami dėl savo užimamų pareigų daryti sprendimus, darydami sprendimus mes vis dėlto tikriausiai turime atsižvelgti į tą visuomenės dalį, kuri už mus balsuoja, į tą visuomenės dalį, kuri mumis pasitiki, į tą visuomenės dalį, kuri skaito mūsų priešrinkimines programas ir dėl vienų ar kitų argumentų pasirenka už mus balsuoti rinkimų dieną. Mes tai privalome daryti.
T. V. Raskevičius prašė mūsų pakeisti nuomonę ir kažkaip kitaip balsuoti, o tai iš principo reiškia, kad jis mūsų prašė pamiršti savo rinkėją, pamiršti savo programas, pamiršti savo duotus pažadus bei pamiršti tas idėjas, su kuriomis mes ėjome į parlamento rinkimus. Deja, gerbiamas Tomai, to padaryti mes negalime vien todėl, kad esame atsakingi ir sąžiningi politikai savo rinkėjams.
Kalbant apie įstatymo projektą, čia jau daug šnekėta, daug argumentų išsakyta, tikrai nesinorėtų kartoti, tačiau keletą dalykų, man atrodo, pasakyti yra labai svarbu, kodėl įstatymo projektas, mano nuomone, net jeigu ir būtų priimtas, būtų netvarus ir trumpalaikis, ir sunkiai funkcionuojantis. Visų pirma, dėl tų manipuliavimo procedūrų, kurios vyksta čia, plenarinių posėdžių salėje ar parlamente, iš tiesų jas reikia pabrėžti ir reikia įvardinti. Tai, kas vyko šiandien, kaip klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, yra ne kas kita, kaip aukštasis manipuliavimo procedūromis pilotažas, kai Kaimo reikalų komiteto atstovai vakar dar buvo nusprendę grįžti prie šito klausimo svarstymo, buvo paskelbta, kad klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, tada komiteto nariai nusprendė vis dėlto likti toliau savo komandiruotėje ir šiandien paskutinę minutę klausimas vėl atsiranda darbotvarkėje. Iš principo ant tokių pamatų statoma teisėkūra netvari ir neduoda kokių nors rezultatų.
Lygiai taip pat neduoda rezultatų tai, kad per vieną balsavimą išsiunčiate dalį kolegų į komandiruotes ar dalies kolegų paprašote išeiti iš plenarinių posėdžių salės. Tai galima padaryti vienąkart, dukart, tačiau ilgalaikiam įstatymo projektui gyvuoti ir priimti tai tikrai nepadės. Siūlyčiau to ateityje vengti.
Antras dalykas, ką labai svarbu pasakyti ir čia kolegė Asta dar nepasakė, tai laikas, kada įstatymo projektas yra svarstomas. Mes galime sakyti, kad niekada nėra tinkamo laiko, mes galime nematyti tų ekonominių iššūkių, kurie dabar šalyje yra, mes galime nematyti Statistikos departamento paskelbtų I ketvirčio makroekonominių rodiklių, kurie indikuoja 3 % ekonomikos kritimą, kai valstybės biudžete yra numatytas 0,8 % augimas. Mes galime nematyti to fakto, kad greitu metu reikės čia, plenarinių posėdžių salėje, peržiūrėti biudžetą ir galbūt imtis tam tikrų pakankamai griežtų ekonominių priemonių. Mes galime sakyti, kad negalima susieti tų dalykų. Galbūt. Bet dabartiniame kontekste, tame politinio turgaus kontekste, kuris vyksta čia, parlamente, vėlgi, man atrodo, yra būtina pasakyti, kad kas gali atmesti galimybę, kad vien tai, kad šitą klausimą mes šiandien turime darbotvarkėje, yra ne kas kita kaip politinės galios demonstravimo tarp koalicijos partnerių išdava ar rezultatas ar politinio šantažo išdava ar rezultatas tarp koalicijos partnerių.
Mes matome ir girdime tas diskusijas, jos dabar vyksta ultimatyvia forma ir man atrodo, kad šito įstatymo svarstymas čia, plenarinių posėdžių salėje, šiandien tokiu politiškai karštu momentu yra ne kas kita kaip akivaizdus įrodymas to, kad šią dieną koalicijos partneriai susikalba tik šantažo, grasinimo, gąsdinimo ir ultimatumų kalba. Tokioje atmosferoje tokie ypatingi įstatymai neturėtų būti priimami.
Paskutinis labai svarbus dalykas, ką čia kolegė Asta labai daug šnekėjo ir pakankamai detaliai. Mes galime sakyti, kad šitas įstatymas yra skirtas turtiniams santykiams sureguliuoti, ką įstatymo iniciatoriai sako, mes galime sakyti, kad šitas įstatymas yra skirtas tam, kad informaciją galėtų gauti kartu gyvenantys ar partneriai, kaip pavadinsi, asmenys, bet akivaizdu, kad tikslas yra ne toks, ir tą tikslą labai aiškiai deklaruoja ir įstatymo projekto iniciatoriai. Tikslas yra iš principo teisiniame reguliavime, galiojančiame Lietuvos Respublikoje, pakeisti šeimos sampratą. Tai reikia labai aiškiai įvardinti. Man atrodo, kad tai gali būti daroma, tai galima bandyti daryti, jeigu yra pakankamai politinės valios parlamente, bet tai turi būti daroma ne kokiu nors atskiru įstatymu, nes, man atrodo, tai yra konstitucinio reguliavimo klausimas. Jeigu jau kalbama apie tokius pokyčius, visų pirma jie turėtų būti daromi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ant kurios, beje, mes visi prisiekiame čia, plenarinių posėdžių salėje, kiekvienos kadencijos pradžioje padėję ranką ir pasižadame sąžiningai tarnauti Lietuvos Respublikos visuomenei. Man atrodo, tiek.
Siūlau labai atidžiai pagalvoti ir visų pirma prisiminti ne tas emocines spekuliacijas, tačiau ką kiekvienas iš mūsų šnekėjome prieš rinkimus, kokius pažadus mes davėme, tai, kaip mes turėsime tiems patiems rinkėjams galbūt per priešlaikinius rinkimus pažiūrėti į akis ir pasakyti, kaip mes savo pažadus įgyvendinome.
PIRMININKĖ. A. Gedvilas. Ruošiasi A. Valinskas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, Laisvės partijos atstovai ir visi čia esantys. Jau esu sakęs jums, tačiau, panašu, vėl tenka kartoti, nes, matyt, iš pirmo karto suprasti jums yra sudėtinga. Kartą neįleisti pro duris jūs vėl bandote įlįsti pro langą. Seimas 2021 metų gegužės mėnesį jau yra išsakęs savo nedviprasmišką nuomonę, kad Lietuvai yra nereikalingas Partnerystės įstatymas. Seimas tai pasakė iš esmės net nesigilindamas į projekto esmę. Taip jums aiškiai buvo duota suprasti, kad šis klausimas apskritai šiuo metu neturėtų būti svarstomas Seimo darbotvarkėje, mat šalyje yra daug kitų, svarbesnių, klausimų. Tiek jūsų, tiek jūsų koalicijos partnerių, konservatorių, dėka politinė situacija šalyje tapo tokia sudėtinga ir nenuspėjama, kad šiuo metu tenka gesinti gaisrus vos ne kiekvieną dieną, o apie rimtesnių problemų sprendimą, pavyzdžiui, maisto produktų ir paslaugų kainų augimo pažabojimą, mes visi jau net nebekalbame. Tad kas gi jums leido manyti, kad šiandien mes turėtume vėl grįžti prie jūsų idee fixe, to jūsų partijos gelbėjimosi rato, ir vėl gaišti laiką tokiam pačiam pagal esmę dokumentui svarstyti, nors ir kitu pavadinimu – Civilinės sąjungos įstatymas. Manau, kad tai yra mažų mažiausia didelės nepagarbos demonstravimas šiam Seimui ir visiems Lietuvos žmonėms. Tuo metu, kai visa šalis žiūri į šį Seimą ir Vyriausybę su viltimi, kad iš esmės bus sprendžiamos rimtos problemos, užklupusios mūsų šalį, kai Vyriausybė yra ant griūties ribos, jūs nepagarbiai gaišinate Tautos atstovybės laiką.
Gerbiamieji, akivaizdu, kad pradėjote ne nuo to galo. Užuot išanalizavę teikiamo įstatymo projekto poreikį ir naudą, išdiskutavę šį klausimą, jūs šiandien buldozeriu bandote stumti. Jis yra ne tik nereikalingas Lietuvos žmonėms, bet net ir perteklinis. Ir tai yra ne šiaip skambi frazė – tai yra teiginys, pagrįstas skaičiais. 2022 metų kovą ir pakartotinai birželį UAB „Vilmorus“, nepriklausoma visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucija, atliko Lietuvos gyventojų apklausą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo. Iš abiejų apklausų paaiškėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritarė ir visiškai nepritarė didžioji visuomenės dalis, virš 70 %. Laisvos visuomenės instituto užsakymu 2023 m. vasario 18–19 d. buvo atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 metų nuomonės tyrimas 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Tyrimo rezultatai patvirtino negatyvią visuomenės poziciją lyčiai neutralaus Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu. Fiksuojame augantį nepritarimą ir mažėjančią pritarimo jam tendenciją. Nuo 2022 metų birželio iki 2023 metų vasario nepalankus minėto projekto vertinimas ūgtelėjo nuo 68,2 % iki 72 %. Ryškiausiai augo visiškas nepritarimas – nuo 54 % iki 57 %, kiek mažiau nepritarimas – nuo 14,2 % iki 15 %.
Gerbiamieji, jūs paprasčiausiai vėl nepadarėte namų darbų ir vis dar tikite brutalios politinės jėgos stebuklais. Ar dveji su puse metų Seime ir valdžioje jūsų neišmokė, kad buka jėga, kad ir kokia ji būtų, yra destrukcinė ir beprasmė? Juo labiau kad paties šio projekto iniciatoriaus, Žmogaus teisių komiteto pirmininko, teigimu, partnerystės sąvoka visokiomis formomis jau yra įteisinta maždaug 60 įstatymų. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo 38 straipsnyje, kuris numato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai, vaikai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba asmuo, su kuriuo asmuo, neįregistravęs santuokos, bendrai gyvena. Pakartosiu, neįregistravęs santuokos. Tad gal pagaliau…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …padarykite tuos namų darbus ir nustokite kvailinti ir menkinti mūsų žmones. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Valinskas. Ruošiasi M. Puidokas. Dar spės pakalbėti.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau kalbame apie visuomenės palaikymą vienu ar kitu klausimu, tai Seimo darbu yra nepatenkintas toks procentas žmonių, kad iš viso neturėtume nė vienas čia sėdėti, bet štai mes čia. Sakoma, ne laikas partnerystei, civilinei sąjungai ir kitiems panašiems įstatymams. Žinote, aš su tuo visiškai sutinku, nes laikas tam iš tiesų buvo prieš beveik du dešimtmečius, kuomet tokia sąvoka, kaip partnerystė, apskritai atsirado mūsų Civiliniame kodekse.
Sakoma: ar laikas tokiam klausimui dabar, kai toje pačioje Ukrainoje, taip netoli nuo Lietuvos, vyksta vienas didžiausių Europoje karų? Žinoma, galime palaukti šiek tiek dar ilgiau ir tuomet Ukraina, kuri jau milžiniška persvara pasitvirtino Stambulo konvenciją, pasitvirtins ir tokius įstatymus, kokius mes šiandien čia svarstome. Tada jau bus laikas tik gėdai, kuomet vieno didžiausių karų metu Ukraina bus žymiai toliau pajudėjusi vakarietiškumo ir žmogaus teisių keliu negu jos kova prisidengianti Lietuva.
Laikas tam, kas daroma šiandien, buvo dar tuo metu, kai mes aiškiai pasirinkome Vakarų civilizacijos kryptį, pasirinkome Europos Sąjungos kryptį, buvimo NATO kryptį. Buvimas Vakaruose nėra tik didėjantys atlyginimai, tai nėra tik vokiečių brigadų dislokavimas Lietuvoje, tai nėra tik „Ikea’os“ arba „McDonald’o“ atidarymas. Vakarai visų pirma yra tam tikra idėjų visuma, visuma, kurią mes čia, Lietuvoje, esame labai dažnai įpratę išsirankioti, kaip mums patinka, ir tuomet skųstis, kad negyvename kaip žmonės tose valstybėse, kuriose taip nėra daroma.
Civilinės sąjungos oponentai teigia, kad gina šeimą, bet būtent šeimoms šiandien svarstomo reguliavimo ir reikia. Šeimoms ne pagal vieną ar kitą dokumentą ar popierių, kurį valstybė yra įgali šiuo metu joms išduoti, bet pagal savo kuriamų santykių turinį, pagal įsipareigojimo vienas kitam svarbą, pagal mūsų Konstituciją, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, galų gale pagal sveiką protą ir logiką.
Teigiama, kad yra ginamos tradicinės, krikščioniškos vertybės ir atstovaujama visuomenės konservatyvumui. Kolegos, niekada nelaikiau nepagrįstos diskriminacijos nei tradicija, nei vertybe, nei kokia nors tradicine vertybe. Dėl religijos, tai žinote, kartais šitas ginčas gali priminti kažkokį grynai teorinį fizikinį ginčą, kuomet yra skaičiavimai, bet to neįmanoma patikrinti praktiškai. Gerbiami kolegos, bet žinome, kad taip tikrai nėra. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių panašus reguliavimas, koks svarstomas čia šiandien, jau yra, šalyse, turinčiose kur kas gilesnes ir platesnes religijos, krikščionybės, ar, jeigu norime būti labai specifiškai teisingi, katalikybės šaknis, nei mes čia, Lietuvoje. Nuo to bažnyčios nei Ispanijoje, nei Italijoje, nei, jeigu norime žvelgti šiek tiek plačiau, JAV neužsidegė, nebuvo išnešiotos po plytą, ten altoriai neperskilo.
Dėl mūsų visuomenės neva įgimto konservatyvumo, tai leiskite pacituoti vieną iš konservatorių lyderių D. Kameroną, kalbantį savo partijos konferencijoje, britų konservatorių konferencijoje, nes jų, kaip konservatyvizmo pradininkų, apskritai jo trūkumu turbūt neapkaltinsi. Cituoju: „Visiems, turintiems abejonių, sakau štai ką: taip, šis klausimas yra apie lygybę, bet jis yra ir apie ką kita – įsipareigojimą. Konservatoriai tiki ryšiais, kurie mus jungia, kad visuomenė yra stipresnė, kuomet mes tariame vienas kitam priesaikos žodžius ir palaikome vienas kitą. Taigi, remiu vienalytes santuokas (pabrėžiu), ne nepaisydamas to, jog esu konservatorius, remiu jas, nes esu konservatorius.“ Iš tiesų, jeigu pažvelgtume į Europos žemėlapį ir pabandytume surasti ryškiausią koreliaciją tarp tokių įstatymų, kokius mes šiandien svarstome, trūkumo ir bet kokio kito faktoriaus, tai ryškiausias iš jų, ryškesnis už religiją ar kitus faktorius, būtų socialistinė tų šalių praeitis. Ta praeitis, kurios metu čia, Lietuvoje, vienalyčiai santykiai apskritai turėjo atskirą straipsnį Baudžiamajame kodekse. Išsivadavome iš jos fiziškai, bet niekaip nesugebame iš jos iki galo išsivaduoti dvasiškai. Pats laikas. Pats laikas nuspręsti, į kokį žmogaus teisių polį mes, kaip visuomenė, kaip šalis, taikome. Į tą polį, kuriame yra Iranas, Saudo Arabija, Rusija, ar tą polį, kuriame mes rasime savo draugus ir sąjungininkus, JAV, Europos Sąjungą ir kitus savo draugus?
Gerbiami kolegos ir klausytojai, apginkime šeimas, visas šeimas, ir apginkime jas taip, kaip iš mūsų to reikalauja mūsų pareigos šioje institucijoje ir kaip tos šeimos to nusipelno. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, akivaizdu, kad tiek dauguma Lietuvos, tiek Ukrainos gyventojų (visos apklausos tai rodo) kategoriškai nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystėms ir sąjungoms. Jeigu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu būtų D. Trampas, o ne Dž. Baidenas, Ukraina dabar nebūtų, pasinaudojant karu, gėdingai verčiama mainais į karinę ir finansinę pagalbą priimti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymų. Dabar yra kaip yra, o Lietuva pasirinkimą turi. Turi pasirinkimą atmesti nuolat Laisvės partijos brukamą mūsų žmonėms degradaciją nešančią politiką, degradaciją dėl narkotikų, griaunančią tradicinę šeimą ir jos pamatus.
Mes čia, Seime, turime laisvai apsispręsti ir turime atstovauti daugumai mūsų šalies piliečių ir jų nuomonei, jeigu mes esame demokratinė valstybė. Mes turime ginti mūsų šalies piliečių daugumos nuomonę. Dabar išeina taip, kad tam tikra mažuma diktuoja, kas yra teisinga, ką galima kalbėti, o ko negalima kalbėti mūsų valstybėje. Ir jie sako – tai žodžio laisvė. Bet žodžio laisvę turi A. Tapinas ir panašūs, o tie, kurie turi nuomonę, kad jie palaiko tradicinę šeimą, yra padaromi marginalais ir paribio politikais, ir visuomenės veikėjais. Tai yra nesąžininga. Tie, kurie nori, kad sąžinė vadovautų Lietuvai, kad būtų dora politika, turi šiandien apginti mūsų tas vertybes, nes būtent dėl to rinkėjai balsavo už tas politines jėgas ir tuos politikus, kurie pasisakė šiais klausimais, kad jie yra už tradicinę šeimą, kad jie atėjo čia, į Seimą, ją apginti ir atstovauti savo rinkėjams.
Tad šiandien yra dar sykį ta diena, kai jūs turite parodyti žmonėms, kad jūs atstovaujate jiems ir vykdote savo pažadus. Tad kviečiu balsuoti prieš ir nepalaikyti tos pačios lyties asmenų partnerystės, pasakyti Laisvės partijos politikai, degradaciją mūsų šaliai ir visuomenei nešančiai politikai, nuodijančiai mūsų jaunimą politikai griežtą ir aiškų „Ne!“.
PIRMININKĖ. Dar liko laiko, taigi kviečiu A. Dumbravą pasisakyti.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Tikrai nesitikėjau, kad leisite man pasisakyti. Pasistengsiu kiek galima trumpiau. Mieli kolegos, net 120 Seimo narių prisiekdami paprašė Dievo pagalbos mūsų darbuose. Rodosi, didžiulė jėga, bet šiandien mes matome, kad mūsų, tų, kurie mano, kad jie yra krikščionys, kurie tikrai mano, kad be Dievo pagalbos mes toli nenueisime, kaip tai buvo Sąjūdžio laikais, 1990 metais, gretos lyg ir mažėja. Tai yra labai graudu.
Aš labai norėčiau pakviesti… Aš tikrai negaliu apeliuoti į Laisvės partiją, tarkime, į liberalus, jie sąžiningai sako, ką jie deklaravo savo rinkėjams. Bet aš žinau, kad Krikščionių demokratų partijoje tikrai nebuvo tokių nuogąstavimų, kad bus įteisintas toks įstatymas kaip Civilinės sąjungos. Taigi, mieli krikščionys, dėl to, ką mes norime šiandien priimti, tikrai mums Dievas nepadės, nes tai prieštarauja Bažnyčios mokslui. Yra labai graudu, kad mes lyg ir deklaruojame, kad esame krikščionys, bet pagal savo elgseną būdami čia, Seime, bet kur kitur, bijome tą prisipažinti ir pasakyti, kad esame tokie ir kokios yra mūsų vertybės, kad mes esame drungni, mes nesame karšti krikščionys: na, šiandien reikia – aš krikščionis, galbūt kitoje kompanijoje aš ne krikščionis ir taip toliau. Tai mūsų tikėjimą ir mūsų tas tradicijas labai žemina.
Tuos žmones, kurie yra pakrikštyti, kurie yra krikšto ženklu palaiminti, aš tikrai kviesčiau nepasiduoti toms dėlionėms tuos pusantrų metų, kurie liko iki mūsų kadencijos pabaigos, ir… išduoti tas vertybes. Tikrai yra tikros ir amžinos tos vertybės, kurių mes neturėtume pasikeitus kažkokiai trumpalaikei politinei situacijai išduoti. Todėl labai tikiuosi jūsų susipratimo, jūsų suvokimo, kad dirbtume gerus darbus, tuos, kuriuos laimina Dievas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems pasisakiusiems diskusijoje. Dabar jau prasidėjo balsavimo laikas ir tęsiame to paties klausimo svarstymą. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę gerbiamą I. Haase, nes yra svarstymo stadijoje keli Seimo narių pasiūlymai.
Dėl 5 straipsnio yra V. Mitalo pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Vytautai, įdėti kortelę.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų manau, kad tas klausimas buvo daug svarstomas komitete, komitetas padarė, ką įmanoma, geriausia ir dar po įstatymo projekto pateikimo rado ir įregistravo, natūralu, naujų projektų, pataisė tas nuostatas, kurios yra reikalingos. Aš pritariu komiteto nuomonei dėl pritarimo iš dalies, pritariu iš esmės komiteto redakcijai ir jokių pasiūlymų papildomai svarstyti nesiūlysiu.
PIRMININKĖ. Pataisos iniciatorius pritaria komiteto versijai, tą ir fiksuojame.
Toliau dėl 7 straipsnio yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Žmogaus teisių komiteto vardu, matyt, pirmininkas turėtų pasisakyti. T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Žmogaus teisių komitetas gerokai iš anksto svarstė įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitete jis buvo peržiūrimas kompleksiškai ir visos apimties. Į Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriuos buvo galima teisinės tvarkos prasme… buvo atsižvelgta, todėl nei dėl šito, nei dėl visų kitų Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų balsuoti neprašau. Tenkina Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluota pozicija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų daugiau atskirai nebesvarstysime. Dėl 8 straipsnio taip pat yra V. Mitalo pasiūlymas, kurio jūs nereikalaujate svarstyti. Kaip suprantu, ir dėl kitų tolesnių V. Mitalo pasiūlymų ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų atskirai apsispręsti nereikia. Dar patikrinu, ar…
Taip pat dėl 24 straipsnio yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar Žmogaus teisių komitetas sutinka su komiteto išvada ir neprašo svarstyti ir balsuoti? Dėkoju. Tas pats dėl 25 straipsnio – nepritarta, neprašo svarstyti atskirai. Taip pat 30 straipsniui yra nepritarta, bet, kaip ir patvirtino komiteto pirmininkas, sutinka su pagrindinio komiteto versija.
Taigi dėkoju pirmininkei, apsvarstėme. Lieka apsispręsti dėl motyvų. Po svarstymo, kaip žinome, kalbama po vieną.
J. Sejonienė – motyvai už.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Įdomu buvo klausytis šitos diskusijos. Aš nesutinku iš tiesų su kai kuriais pasakymais, kad vis daugiau žmonių nepritaria. Kaip tik reprezentatyvios apžvalgos rodo, kad vis daugiau žmonių pritaria tokiam teisiniam reguliavimui. Pati aš nematau pagrindo ilgiau vilkinti šį įstatymo projektą, nes naudos kabėdamas, tiesiog laukdamas svarstymo stadijos jis neduoda niekam, ypač tiems žmonėms, vienos ar abiejų lyčių, kuriems jis reikalingas ir kurio jie laukia. Kaip krikščionė ir katalikė, bet taip pat ir demokratinės valstybės žmogus, aš manau, kad negaliu primesti savo Bažnyčios tradicijų žmonėms, ypač tiems, kurie nesivadovauja mano tikėjimu, bet manau, kad demokratinės vertybės yra pagarba ir daugumai, ir mažumai. Tai mes ypač turime vertinti.
Taip pat norėčiau grįžti prie gerbiamo A. Mazuronio pasakymo, kaip mes žiūrėsime į akis savo žmonėms. Aš norėčiau paklausti. Kaip mes žiūrėsime į akis savo tarptautiniams partneriams, tarp jų ir kitų demokratinių valstybių atstovams, ambasadoriams, vadovams, kurie išreiškė labai aiškų savo palaikymą tokiam teisiniam reguliavimui? Kaip mes toliau dalyvausime Europos Sąjungos veikloje ir NATO veikloje, nes toms šalims yra ypač svarbios demokratinės valstybės?
Kaip žinoma, matyt, buvo ne kartą minėta, kad tinkamo laiko tokiam įstatymui nėra, bet vėlgi Ukrainai netgi karas nesutrukdė imtis analogiško projekto svarstymo. Tai nebeišsisukinėkime daugiau, balsuokime už ir suteikime viltį ir teisingesnio gyvenimo galimybę mūsų žmonėms.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kai buvo teikiamas įstatymo projektas, iniciatoriai labai sėkmingai bandė apmulkinti Seimo narius aiškindami, kad civilinė sąjunga nėra partnerystė ir civilinė sąjunga nėra šeimos teisinis santykis. Dabar, kai skaitome D. Žalimo ekspertinį vertinimą, labai aiškiai matome, kad visas tas pasakojimas yra akivaizdus melas. Ponas D. Žalimas pripažįsta, kad civilinė sąjunga yra būtent šeimos teisinis santykis. Aš pridėčiau dar daugiau – ne tik šeimos teisinis santykis, bet ir turi panašumų su santuoka, nes išties ir klausymų metu, ir, manau, rengiant projektą labai buvo stengiamasi iš Civilinio kodekso nukopijuoti tas nuostatas, kurios yra būdingos santuokai, ir perkelti į atskirą Civilinės sąjungos projektą.
Šiuo atveju, aš manau, tas melas išlindo ir išties dabar išlieka vienintelė intriga, tai yra intriga, kiek Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijoje yra krikščionių demokratų, nes vis dėlto jūsų pasiaiškinimas ir pasiteisinimas, kad tai nėra šeima, išsiblaškė kaip dūmas. Manau, kad labai greitai pamatysime ir krikdemų skaičių.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Taigi apsispręskime balsuodami, prašau išklausyti, dėl 1-2.1 ir lydimųjų – 1-2.2, 1-2.3 ir 1-2.4 klausimų. Likusieji yra pateikimai, dėl jų apsispręsime atskirai. Taigi balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Po svarstymo pritarta. (Plojimai)
11.29 val.
Civilinio proceso kodekso 83, 538, 539, 540, 541 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2049, Notariato įstatymo Nr. I-2882 26, 27, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2050, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo Nr. XI-1140 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2051 (pateikimas)
Kviečiu J. Sejonienę pateikti 1-2.5 klausimą. Tai yra pateikimas. 1-2.5, 1-2.6, 1-2.7 klausimai.
P. Gražulis norėtų replikuoti. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji laisviečiai, ar jūs žinote, kas pirmas Lietuvoje įtvirtino civilinę sąjungą? 1943 metais Stalinas panaikino Santuokos sakramentą, bažnytinę santuoką ir įtvirtino civilinę sąjungą. Tegyvuoja stalinizmas ir laisviečiai Lietuvoje!
PIRMININKĖ. Kosmosas! Prašau, J. Sejonienė. (Triukšmas salėje)
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai pritariu jums, gerbiama Seimo Pirmininke.
Žiūrėkite, pateikimas labai trumpas ir paprastas. Iš esmės yra šio teisės akto lydimieji projektai. Juos pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad būtų tiesiog baigtas visas paketas ir nesikirstų su kitais mūsų teisės aktais. Man atrodo, kad būtų visiškai nelogiška, jeigu jau svarstymo metu pritariame Civilinės sąjungos įstatymui, nepritarti lydimiesiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Pociūnienė norėtų paklausti. Prašom likti, vienas klausimas.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Jurgita, aš tiesiog noriu paklausti, kodėl vis dėlto šis klausimas tapo tokiu konflikto objektu? Man atrodo, kad buvo ilgą laiką painiojamos kelios sąvokos, tai yra šeimos ir santuokos, sakramentinės santuokos ir civilinės santuokos, civilinės santuokos ir partnerystės. Visa šita painiava apaugo emocijomis ir dabar mes turime progą jas atpainioti. Atsiprašau, tai net ne klausimas, tai tiesiog pareiškimas.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, gerbiama kolege, kad tai tiesiog retorinė replika. Aš irgi negaliu paaiškinti, kodėl taip įvyko, bet manau, kad tai buvo daroma dirbtinai, eskaluojama ir šitas klausimas painiojamas būtent taip, kad keltų kuo daugiau aistrų visuomenėje ir pasipriešinimo. Bet man atrodo, kad tai yra visiškai neteisinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi dabar apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2.5, 1-2.6 ir 1-2.7 klausimų. Balsuokime.
Balsavo 112: už – 60, prieš – 44, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Ar yra dar papildomų pasiūlymų? Nėra. Ar galime fiksuoti šį komitetą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip pagrindinį? Galime. Dėkoju.
Ir prašau V. Aleknaitę-Abramikienę per šoninį mikrofoną.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Čia bus replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, čia ne kartą nuskambėjo motyvas, kad balsavimas prieš šį įstatymą yra susijęs su religiniais įsitikinimais. Aš galiu pasakyti, jog nebūtina būti religingam ar tikinčiam, kad suprastum, kas yra prigimtinis įstatymas. Prigimtinis įstatymas apeliuoja į tai, kas yra šeima, koks yra jos tikslas, jos paskirtis. Ne mes, žmonės, ne mes sukūrėme save tokius, kokie esame – vyrus ir moteris, ne mes sugalvojome, kaip į šį pasaulį ateina naujos kartos. Taigi galima visiškai būti netikinčiam, bet matyti tą prigimtinę tikrovę. Aš sakyčiau, kad šis motyvas yra lygiai taip pat svarbus ir gal netgi svarbesnis, nes juk egzistuoja civilinė santuoka ir ne kiekvienas asmuo privalo trokšti Santuokos sakramento, jeigu jis netiki juo. Vadinasi, mes tiesiog turėjome labai nuodugniai apsvarstyti šį įstatymą prigimtinės teisės požiūriu, tačiau ne visi tai suprato ir tai nebuvo padaryta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, primenu, kad pasiekėme balsavimo intervalą, bet M. Maldeikis visgi dar nori pasisakyti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš tik trumpą repliką dėl prigimtinio įstatymo. Kiek žinau, Biblija ta pati visiems, jinai yra taip pat skaitoma visose šalyse ir Vokietijos krikščionys demokratai nematė jokių problemų ją interpretuoti taip, kad ir jie, būtent krikščionys demokratai, įteisino savo šalyje… (Triukšmas salėje)
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš protestuoju, aš ką tik pasakiau, kad ne religiniai motyvai man yra svarbiausi, o jūs atsakote į tai, ko aš nepasakiau. Tai yra, gerbiamas Matai, jūsų nuolatinis metodas. Aš ką tik pasakiau, kad ne Biblija yra mano motyvas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęskime balsavimą. Aš matau jus, Petrai, bet jūsų nebuvo pavardė paminėta, mes jau pasiekėme balsavimo intervalą.
11.36 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636(2)VK (priėmimo tęsinys)
Atsiprašau. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projekto Nr. XIVP-2636(2) priėmimas. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Sekundėlę, stabdome balsavimą ir pakeičiame, atsiprašau. Galime balsuoti. Dar kartą pakartoju: projektas Nr. XIVP-2636. Balsuojame.
Balsavo 115: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2636) priimtas. (Gongas)
Gerbiamos kolegės, aš labai prašau netriukšmauti. (Balsai salėje) Įmanoma.
11.36 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2637) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kitas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638(2). Tai yra taip pat lydimasis. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2638) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kitas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2639(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2639) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640(2)VK (priėmimo tęsinys)
Projektas Nr. XIVP-2640(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2640) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 61, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kitas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2641) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kitas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2642(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 110, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2642) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2625) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 901, 93, 116, 158, 1582, 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2626(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2626(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2626) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Kelių transporto kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-2475(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2475) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2607(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 113, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2607) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2635. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2635) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2). Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo svarbos“ projektas Nr. XIVP-2764 (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl 1-9 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo svarbos“ projekto Nr. XIVP-2764. O posėdžiui toliau pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
Ar galime pritarti, kad priimame be pataisų?
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 111: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 3. Rezoliucija priimta be pataisų. (Gongas)
Perduodu žodį pirmininkui.
11.43 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia buvo padaryta pertrauka. Klausimas yra Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581(2). Čia buvo Seimo nario J. Razmos pataisa, ji buvo priimta ir dabar bus motyvai dėl viso straipsnio. Mes diskutuosime dėl viso 1 straipsnio, bet nėra… Yra dėl motyvų? Nes dabar reikėtų pastraipsniui. Procedūra, tuoj mes įjungsime. (Balsai salėje: „Nemoku užsirašyti!“) Tai jūs, matome, užsirašėte, kalbėkite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad praeitą kartą svarstant šį straipsnį buvo pritarta J. Razmos pataisai. Dabar šis straipsnis atrodo kur kas geriau. Todėl maldauju, meldžiu pritarti šiam straipsniui tokiam, koks jis yra, ir visam Statuto pakeitimui su tuo straipsniu.
PIRMININKAS. Dabar prieš straipsnį kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, aš nežinau, ar jūs matėte, ką pribalsavote. Iš esmės pribalsavote, kad reikalavimai religinėms bendruomenėms bus nustatyti Seimo statute. Tai kitą kartą atsiras valdančiųjų nelaimingas narys, kad UAB’ų reguliavimui kas nors nepritaria per Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą, ir įrašys į Statutą, į Ekonomikos komiteto veiklos sritis reikalavimus uždarosioms akcinėms bendrovėms. Pritarimas J. Razmos pasiūlymui iš esmės ir reiškia tokią situaciją, kai juridiniams asmenims atsiranda reikalavimai ne per jų šakinius įstatymus, bet atsiranda reikalavimai per Seimo statutą, turintį reguliuoti Statuto tvarką.
Aš tikrai siūlau neįvesti tokios tvarkos, kai nepavyksta įtikinti kolegų, kelti kažką į Seimo statutą, bandyti šiek tiek pagudraujant prastumti savo iniciatyvas. Taigi kolega, kaip komitetas bendru sutarimu pritarė, galėjo registruoti atskiras pataisas dėl Religinių bendruomenių įstatymo ir įtikinti kolegas pritarti. Kam reikia iškraipyti Statuto mintį ir pradėti dar Seimo statutu reguliuoti religines bendruomenes?
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dėl straipsnio motyvai išsakyti. Balsuosime dėl 1 straipsnio. Vieną sekundę, stabdome balsavimą. Jūs teisus, pratęsiu balsavimo langą, kol apsvarstysime šitą ir kitą darbotvarkės klausimus. Jie jau buvo mūsų iki šiol apsvarstyti, likęs balsavimas. Prašom balsuoti dabar dėl šio klausimo. Tai yra Seimo statuto 1 straipsnio pakeitimo projektas.
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 61, prieš – 8, susilaikė 38. Taigi straipsniui nepritarta, deja, nes reikia 71 balsuojančio už Statuto straipsnį. Šį klausimą tuomet atidedame.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734 (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-10.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734. Taigi balsuosime dėl šio projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 65, prieš – 25, susilaikė 16. Taigi projektui yra pritarta. Nutarimas priimtas. (Gongas) Dabar jau mūsų balsavimo laikas baigėsi.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735 (pateikimas)
Kviečiu padaryti 1-10.2 klausimo pateikimą. Nutarimo projekto Nr. XIVP-2735 mes tik dabar galime padaryti pateikimą. Gerbiamas L. Slušnys. Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas. Pateikimas. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui.
Nutarimas: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos statuto 239 straipsnio 1 dalimi, nutarė pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui.
2 straipsnis. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvados, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio konkretūs veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamas P. Gražulis, kuris vaikštinėja po salę. Jeigu jūs grįšite į savo vietą, galite paklausti, esate užsirašęs.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nenumanau, ką klausti, nes konservatorius girdi tik save, mato tik save, kitos nuomonės negirdi, tai nėra ko ir klausti.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu nenorite nieko paklausti, tada dėkoju gerbiamam pateikėjui L. Slušniui. Balsuosime tam numatytu metu.
Motyvai. Galime diskutuoti, taip. Štai prieš yra užsirašęs P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, jau čia buvo nemažai išsakyta argumentų. Kitaip aš ir nesitikėjau, bet tikiuosi sveiko proto, kad, nepaisydamas to, kad S. Šedbaras yra į Konstitucinį Teismą deleguotas, vis tiek Konstitucinis Teismas žiūrės į argumentus, į faktus ir į ankstesnius Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Tikiuosi blaivaus ir teisingo sprendimo. Manau, kad ar piktųjų, ar kokių dvasių nesikvies jis taip pat kokių spiritizmo seansų ar kokių metu, kaip buvo R. Pakso apkaltos metu daryta, tikrai vadovausis Konstitucija ir savo sąžine ir priims teisingą sprendimą.
O konservatoriams linkiu to, ką sakiau – nekask kitam duobės, nes pats įpulsi. Už menkniekį, už nieką nuolatinis kabinėjimasis. Faktas tas, kad jūs patys paskendote dėl išlaidų čekių, dėl biudžeto vogimo, kur jau patys matote, kad reikia jums trauktis iš Seimo ir daryti priešlaikinius Seimo rinkimus. Štai pažiūrėkite, kur atveda neapykanta ir noras kerštauti. Tai apakimas ir Dievo bausmė jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Neatsirado norinčių kalbėti už. Tada balsavimą atidedame iki balsavimo lango meto, o balsavimų langas bus 12 val. 40 min. pagal mano duomenis. Gal taip ir sutarkime, kad balsuosime nuo 12 val. 40 min.
11.54 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788 (pateikimo tęsinys)
Dabar tada 1-15 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIVP-2741. Taigi pateikimo tęsinys. Gerbiama J. Šiugždinienė galėtų mums tęsti pateikimą. Taip, iš karto anonsuoju, kad yra ir lydimasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-2742. Taigi abu. Prašau pateikti paketą.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Per tas kelias dienas atėjo ir Teisės departamento išvados. Atsižvelgėme į Teisės departamento išvadas ir dabar teikiu taip, kaip buvo numatyta Teisės departamento. Yra du pagrindiniai pakeitimai. Pirmiausia – sukurti teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam bei sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti.
Antras pakeitimas – numatyti, kokia įstaiga administruoja centralizuotą priėmimą į švietimo programas, ir nustatyti, kad vykdomą centralizuotai priėmimą į švietimo programas administruos viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“.
Dėl paties pirmo pasiūlymo, tai lankomumo klausimo. Teisė į kokybišką išsilavinimą yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Pareiga lankyti mokyklą ir mokinių bei tėvų pareiga užtikrinti nepertraukiamą pamokų lankymą per mokslo metus yra įtvirtinta Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Deja, šios pareigos ne visuomet laikomasi. Turime suprasti, kad pamokų praleidimas turi labai ryškią įtaką mokinių pasiekimams. 2018 metų tarptautinis 15-mečių tyrimas PISA rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Nuogąstavimų dėl lankomumo girdime iš susitikimų su mokytojais, mokyklų vadovais. Mokyklų asociacijos ne kartą išsakė šią problemą ir lankomumo problemą įvardijo kaip vieną iš keturių svarbiausių klausimų švietimo sistemoje. Dar šiek tiek statistikos. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio, kaip tai yra užfiksuota elektroniniuose dienynuose, vienas mokinys vidutiniškai praleido 10 % pamokų. Penktadalis praleistų pamokų yra nepateisintos. Yra savivaldybių, kuriose praleistų ir nepateisintų pamokų skaičius siekia net 34,17 %. Taigi, visi suprantame, kad praleistos pamokos turi tikrai svarbias pasekmes. Skirtingų mokyklų vadovų asociacijų manymu, siekiant užtikrinti pamokų lankymą, vienodų taisyklių mokiniams dėl pamokų lankymo, tėvų ir mokyklos atsakomybių nustatymas įstatyminiu lygiu ar įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose suteiktų realias poveikio priemones ir sudarytų prielaidas sklandžiau organizuoti ugdymo procesą.
Taigi, siūlau pakeitimą. Pirmas pakeitimas. Suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame būtų reglamentuojamos bazinės mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos. Galėtų būti nuostata, kiek dienų ir kiek pamokų gali pateisinti tėvai, ką laikome pateisintomis pamokomis (tai šiuo metu yra neapibrėžta) ir pagal kokį algoritmą į pamokų lankymo pažeidimus reaguoja mokykla ir mokyklų vadovai, kada yra kreipiamasi į Vaikų gerovės komisiją, kada į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Visi šie pakeitimai, žinoma, vėliau turi… pasiūlymai, kurie bus ministro įsakyme, turės atgulti mokyklų tvarkose.
Antras pakeitimas yra nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai, globėjai, rūpintojai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Taip pat nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką. Įstatymo pakeitimo pasiūlymai aptarti ir išdiskutuoti ne tik su mokyklų atstovais, bet ir su kitomis ministerijomis, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijomis.
Trumpai apie antrą pakeitimą, tai yra dėl priėmimo sistemos. Švietimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais siūlau nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Kaip ir daugelis svarbių valstybei funkcijų, taip ir centralizuoto priėmimo į aukštąsias ir profesines mokyklas organizavimas per LAMA BPO iki šiol buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Šiemet projektai baigėsi, LAMA BPO kaip asociacija negali būti finansuojama biudžeto lėšomis, skirtomis šioms funkcijoms vykdyti, ir valdyti valstybinės informacinės sistemos. Bendros centralizuotos priėmimo į švietimo programas sistemos kūrimo darbai bus finansuojami iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamos pažangos priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ lėšų. Tačiau pats priėmimo organizavimas, administravimas, konsultavimas negali būti finansuojamas iš minėtų projektų lėšų ir tam būtina numatyti valstybės biudžeto finansavimą. Tiek apie pasiūlymus ir prašau kolegų pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar čia mums buvo įrašytas darbotvarkės 1-15.3 klausimas – Švietimo įstatymo 29 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788. Jūs ir tą pristatėte, ar ne, kaip suprantu?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Čia yra trys.
PIRMININKAS. Taip, tai visus tris. Aš tiesiog atsiprašau, gal nepaminėjau, neišvardinau visų projektų. Dabar kolegos norėtų jūsų paklausti. Gerbiamas S. Tumėnas klausia pirmas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, yra gerų dalykų, man regis, bet yra ir tokių perteklinių dalykų. Ar tikrai reikia pačiame įstatyme surašyti tokią tvarką, kuri paprastai būna surašyta įvairiuose aprašuose: kiek pamokų gali praleisti, kada? Toks įspūdis, kad per dažnai tėvai vaikus į Turkiją išsiveža ir kada nori, leidžia į pamokas, kada nori, neleidžia. Bet ar tai reikia būtinai įstatyme, ar nepakanka?.. Yra šiokia tokia autonomija ir progimnazijų, gimnazijų. Vienas dalykas.
Antras. Man ypač nepatinka dar viena steigiama dukterinė įstaiga, tai yra „Mokausi Lietuvoje“. Ar tų funkcijų vis dėlto negali atlikti pačios ministerijos įvairūs skyriai? Juk yra Nacionalinė švietimo agentūra, yra mistinė viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra. Aš jums galiu kokias tris keturias dar išvardinti. Ar būtinai reikia dar vieną įstaigą, kuri mokesčių mokėtojams, aišku, kainuos, steigti? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolega, jūs tikrai esate teisus. Dėkui už klausimą. Įstatyme nebus nurodyta detalių ir dienų, kiek galima praleisti. Čia įstatymo pakeitimas yra toksai, kad ministras galėtų nustatyti būtent bazinius reikalavimus, bazines sąlygas, o jau įstatyme yra tik šita nuostata keičiama. Ministras ir nustatys, ką jūs sakėte, tas detales. Šito įstatyme nėra.
Ir dar noriu pabrėžti, kad po to kolega akademikas E. Jovaiša pristatys taip pat įstatymo pakeitimo tam tikras nuostatas, kurios kalba labiau apie tėvų pareigas. Tai šie du pateikimai yra labai panašūs, labai susiję ir labai svarbūs mokyklų bendruomenei ir mokytojams, nes tikrai šiandien turbūt negalime leisti nežinoti, kur yra vaikai, o tokių situacijų tikrai yra, kodėl jie nelanko mokyklos. Tikrai turime, girdime apie įvairių psichotropinių medžiagų vartojimo atvejus ir smurto galimus atvejus, todėl labai svarbu užtikrinti, kad mes tikrai kiekvieną dieną žinotume, kur yra mūsų vaikai: jie lanko pamokas, jie yra mokykloje, saugioje aplinkoje ar ne.
O dėl centralizuoto priėmimo. Labai svarbu, jog valdymo organuose dalyvautų aukštosios mokyklos ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Todėl yra nuspręsta koncentruoti visą centralizuotą priėmimą vienose rankose. Jeigu pažiūrėtume Švietimo įstatymo 29 straipsnį, tai yra 21 dalį, tai yra taip pat nuostatos ir dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų ir centralizuotos priėmimo sistemos, kur pakeitimas yra priimtas dar 2020 metais, kad tokia sistema turėtų atsirasti. Todėl tikrai norime, kad aktyviai dalyvautų ir kitos institucijos, ir siūlome koncentruoti vienoje viešojoje įstaigoje, kad galėtų dalyvauti valdyme suinteresuoti partneriai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą taip pat užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, faktiškai Mokslo ir studijų įstatymas, tai ne „Mokausi Lietuvoje“ vykdys visą šitą priėmimą. Visiškai kitaip yra. Tai yra mes kalbame, jūs dabar daugiausiai kalbate apie bendrąjį ugdymą, mums yra akcentuojamas tas bendrasis ugdymas ir lankomumo užtikrinimas.
Aš vis tiek grįžtu prie to paties klausimo, kurį uždavė kolega Stasys, kodėl vėl kuriama atskira viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Nejaugi negalėjo NŠA šitą funkciją (galbūt ir kita įstaiga, jai pavesti) atlikti?
Dabar kodėl pavėluotai įregistravote dėl neformaliojo ugdymo, nes tol, kol mes susigaudėme, juk vakar įregistruotas šitas ir dabar šiandien jau trečią projektą, kuris ir yra, yra pateikiamas konkrečiai apie neformalųjį švietimą, irgi eina per… kuris bus, lygiai taip pat registracija neformaliojo ugdymo per „Mokausi Lietuvoje“. Aš manau, kad čia Vilniaus miestas ne be reikalo kėlė klausimą apie tai. Kodėl mes vėl kuriame įstaigą? Tik reikia funkcijos – ir vėl atsiranda nauja įstaiga. Toks mano klausimas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Ir šiandien yra įstaiga LAMA BPO, kuri administruoja priėmimą į aukštąjį mokslą, bet valstybė nedalyvauja ir to negali būti.
Antras momentas, kad mes įstatymu esame įpareigoti dar praėjusio Seimo. Galiu paskaityti net ir straipsnį: prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Mes tai turime įgyvendinti. Labai prasiplečia funkcijų apimtis, nes šiandien mes turime centralizuotą priėmimo sistemą valstybės mastu tik aukštajam mokslui. Ir profesinį pajungiame. Ateina visa kita sistema.
Dabar dėl savivaldybių. Nebus taip, kad savivaldybės, pavyzdžiui, Vilnius, turi savo priėmimus, jie nustato kriterijus. Čia yra informacinė sistema, kuri kalbėsis, ir mes visi galėsime matyti, kas vyksta. Čia tokia sistemos… jie tampa sistemos dalimi, jie gali būti, tos dvi sistemos kalbėsis, bet tai nereiškia, kad iš savivaldybių atimama galimybė nustatyti kriterijus, priėmimo taisykles. Visa tai lieka, į juos sistemos tik integruosis, nes 29 straipsnio 1 ir 2 dalys būtent apie tai ir kalba, kad priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Tai čia yra iš tikrųjų labai didelė apimtis. Kaip jau sakiau, valdymo organuose privalo dalyvauti suinteresuoti asmenys. Šiandien valdymo organuose nei NŠA, nei kitose institucijose tos sudėties nėra, nes šiandien tą centralizuotą priėmimą vykdo LAMA BPO, tai yra Aukštųjų mokyklų asociacija.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ir dar vienas momentas, kad yra profesoriaus, akademiko A. Žukausko jau teiktos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo nuostatos, jas mes komitete turėtume sujungti, visi aptarti ir tuomet sutarti dėl to varianto komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat gerbiama V. Targamadzė nori paklausti. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tiesų gali būti viena institucija, „Mokausi Lietuvoje“, bet tada reikia pagalvoti, kaip ji bus finansuojama ir kas neteks tam tikrų funkcijų. Taip kurti kokiai nors funkcijai atlikti, platesnio paveikslo neparodant, nėra gerai. Ir tai yra, tikslo ir rezultato paradigmą įvertinant, visiškai neaišku.
Dabar toliau aš noriu paklausti. Iš tikrųjų jūs negalite pateikti apskaitos, lankomumo apskaitos, nes įvairūs žurnalai ir panašiai. Tai ar neplanuojama kurti vienos formos, kad tos privačios institucijos neuzurpuotų įvairių galimybių veikti mokykloms ir nacionalinėms institucijoms? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Tikrai teisingas pastebėjimas. Mums labai svarbu, kad valstybėje galėtume stebėti lankomumą. Šiuo metu mes būtent ir deramės dėl sujungimo per dienynus, kad mes tą informaciją, na, Valstybės duomenų sistema galėtų gauti. Ji bus stebima valstybės lygiu. Mes per dienynų sujungimą su Valstybės duomenų sistema galėsime tą matyti.
O dar jūsų pirmas pastebėjimas dėl vienos institucijos buvo, taip?
PIRMININKAS. Jau į tarpusavio dialogą labai neklimpkime. Gerbiami kolegos, kiti dar Seimo nariai nori paklausti. Baigiasi jau laikas. Gerbiamas E. Pupinis nori užduoti klausimą. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, trumpas klausimėlis. Tvarkyti lankomumą reikia, pedagogai labai pritaria, laukia geresnių žingsnių, kuriais iš tikrųjų mes reglamentuotume. Tačiau kaip į tai žiūri Moksleivių sąjunga ir kiti? Ar buvo su jais kontaktuota, tarkime, nes įvairaus supratimo yra, neva čia turėtų būti laisvė, kada kur noriu, ten važiuoju. Ypač kai kurie tėvai nesupranta, kad mokslas irgi darbas, ir vežasi atostogauti. Su kitomis asociacijomis buvo derinta ar ne? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai buvo ne viena diskusija ir su Moksleivių sąjunga, aktyviai dalyvavo diskusijoje ir tėvai. Mes dar tikrai turėsime diskutuoti. Čia mes įtvirtiname galimybę bazines sąlygas nustatyti ministro įsakymu. Turime jau sutarę dėl tam tikrų pagrindinių bazinių nuostatų, jeigu galima sakyti, bet vis tiek diskusija dar turės vykti. Nebus taip, kad mes dabar patvirtinsime ir iš karto eisime tvirtinti ministro įsakymo, dar vis tiek mes turėsime tartis ir galbūt dar bus koreguojamos tos nuostatos, kurios jau dabar bendruomenėje yra aptariamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas R. Šarknickas dar paskutinį klausimą ir viskas, būsite atsakiusi į visus klausimus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kad įjungėte humanizmo mygtuką, nes jau po laiko. Aš praėjusioje kadencijoje buvau Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininku ir pagrindinė problema dėl tų smurto protrūkių, psichotropinių medžiagų vartojimo, kodėl mokiniai neina ir panašiai, žinote, vis dėlto buvo akcentuotas toks dalykas, kad reikia spręsti ne problemą, bet pačią priežastį. Vis dėlto švietimo, ugdymo programa turi skylių. Suprantate, kai mokytojas pagal vieną sistemą visus mokinius turi vienodai mokyti, nors vaikai yra išskirtiniai ir skirtingi, kiekviena asmenybė yra skirtinga, kad ir kiek kurtume tų lesyklėlių ir panašiai, tai neišspręs tos problemos, mokytojų skaičius tikrai neišaugs, kol neatsisuksime į kiekvieno vaiko ar mokinio asmenybę. Mokytojai patys mato, kad jie priversti mokyti pagal šitą sukurtą švietimo, ugdymo programą visus vienodai. Mokytojai patys tam prieštarauja, suprantate. Čia, aš manau, reikia visai ne ten žiūrėti, o į tą pačią sistemą, kuri jau gal 30 metų turi problemų. Kaip jūs manytumėte, ar tikrai čia būtina tą naują įstaigą steigti, užuot kur kas giliau pažiūrėjus į pačią esmę?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, keli dalykai gal šiek tiek jus supainiojo, nes yra du pasiūlymai ir jie gana skirtingi, vienas dėl lankomumo, o kitas dėl centralizuoto priėmimo. Aš tikrai girdžiu, ką jūs sakote, ir noriu pakomentuoti, jog šiuo metu atnaujintos bendrojo ugdymo programos, jose yra 30 % laisvės mokytojui kurti savo turinį ir individualizuoti ugdymą. Jūs pastebėjote labai svarbią problemą ir labai aktualų klausimą, kad šiandien iššūkis tikrai nėra informacija ar kur rasti informaciją, bet yra problema, kaip pritaikyti ugdymo priemones prie individualių mokinio poreikių. Tai čia yra turbūt pagrindinis iššūkis šiandien mokytojui.
Čia yra dar vienas dalykas, kurį noriu paminėti ir kas yra svarbu, kad nuo rugsėjo 1 dienos prasideda gyvenimo įgūdžių programa. Ji skirta ir būtent koncentruojama į gyvenimo įgūdžių ugdymą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir problemas. Mokytojas tikrai turi pastebėti, aišku, mokytojui yra sudėtinga, kai yra nemažai mokinių klasėje, sudėtinga taikyti individualizuotą ugdymą, bet čia turbūt ir yra viso pasaulio pagrindinis iššūkis, ne tik Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau jūs tikrai atsakėte į visus klausimus norinčiųjų paklausti. Dabar už kalbės gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų paliesta labai svarbi problema. Viena iš dalių šio įstatymo pakeitimo yra lankomumas ir jo atsekamumas. Šiuo atveju, savaime suprantama, jau senokai pedagogų reikalaujama tos sistemos sugriežtinimo, nes turbūt sunku kiekvienam pedagogui dirbti, kai ištisas savaites moksleiviai, būna, išvažiuoja, praleidžia daug pamokų ir po to sutrinka visas mokymo procesas.
Čia nemažai kilo klausimų dėl viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“, tai turime suprasti, žinybiškumas negali būti supintas, jeigu LAMA BPO priklauso asociacijai, tai prie to jungti dar vieną padalinį, kuris grynai yra biudžetinis, tikrai nėra įmanoma. Gal kada nors, po kiek laiko, iš tikrųjų keisis struktūros, gal iš žinybiškumo išeis LAMA BPO, galbūt kažkokių pakeitimų bus, bet dabar reikia greitų sprendimų, kad sistema pradėtų veikti, kad registracija pradėtų veikti, kad vieno langelio principas pradėtų veikti, o tai yra tikrai geras dalykas. Mes kažkada pamatėme, kuomet teko savivaldybėje dirbti, tuomet iš tikrųjų buvo chaosas priimant į ikimokyklinį ugdymą, iš tikrųjų kai kurie registravosi į kelis darželius, atrodė, kad tų darželių trūksta, paskui atsirado viena sistema. Tikrai matome, kas kur eina, koks apkrovimas, iš tikrųjų matome realią situaciją ir apskaitoje tiek vaikų darželiuose, tiek dabar matysime ir bendrojo ugdymo ir neformaliojo ugdymo. Iš tikrųjų paleidžiame tą sistemą. Galbūt diskusijos, kaip ministrė sakė, tęsis dar dėl įvairių dalykų, tačiau tikrai tai turime daryti. Pritariu tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiama Lietuvos švietimo bendruomene, šiandien ministrė pristatė daug papildymų. Apie juos nekalbėsiu. Nekalbėsiu, kaip reikia reguliuoti pagrindinį moksleivių darbą – kada vaikščioti, kada nevaikščioti į pamokas.
Noriu pasisakyti trumpai apie, manau, esminį dalyką. Ar tikrai kuriama dar viena lesyklėlė po ministerijos sparnu? Turiu minty „Mokausi Lietuvoje“. Buvusi XVII Vyriausybė ėmėsi pertvarkos peržiūrėti tų lipte aplipusių ministeriją įstaigų, įstaigėlių, agentūrų spiečių ir tai pasisekė šiek tiek padaryti. Paskui buvo įkurta Nacionalinė švietimo agentūra, kurios reorganizavimas ir dabar buksuoja. Įkurta mįslinga viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra, 2018 metais įkurtas Studijų centras. Daugelį dalykų, kuriuos dabar čia pristato, kas bus dirbama „Mokausi Lietuvoje“, tai ir dabar atlieka. Yra Lietuvių namų švietimo centras, kuris vykdė ir dabar vykdo studijuojančių užsienio lietuvių mentorystę. Pačioje ministerijoje yra atskiras skyrius, kuris tai daro. Tai daro ir patys universitetai. Ir dar reikia kurti naują įstaigą! Man susidaro įspūdis, kad mūsų premjerė I. Šimonytė nepasidomi šitomis lesyklėlėmis ir finansų ministrė nepasidomi, kur tie milijonai yra dalijami.
Aš esu skeptiškas. Manau, kad tas funkcijas, kurios numatomos įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, ir dabar gali atlikti institucijos, kurių aibės yra greta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Kaip ir nesu nusiteikęs šiandien pritarti, nors tuose įstatymo papildymuose, aišku, yra ir gerų dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi diskusija įvyko. Balsuosime tam numatytu laiku.
12.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743 (pateikimo tęsinys)
Dabar 1-16 klausimas – Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743. Gerbiamas E. Jovaiša mums norėtų pateikti. Prašom į tribūną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo problemos skatina įstatymų leidėjų lygiu peržiūrėti ir išplėsti mokinių, mokytojų ir tėvų teises ir ypač – pareigas. Aš pavyzdžių čia dėl to reikalingumo daug nesakysiu, bet kai ką vis dėlto norėčiau pasakyti. Seimas turi žinoti, kad yra savivaldybių, kuriose praleistų ir nepateisintų pamokų skaičius siekia apie 34 %. Bet šis įstatymo projektas, kurį aš teikiu, nėra nukreiptas į lankomumo problemas, jis yra daugiau nukreiptas į mokinių pareigų problemas.
Noriu pasakyti, kad, rengdamiesi šitam įstatymui, užsakėme tyrimą, kurį atliko mūsų analitikai. Jis vadinasi „Mokinių teisių ir pareigų, drausminės atsakomybės reglamentavimas Europos valstybėse“. Štai šitą dokumentą turiu čia, savo rankose. Jis paviešintas buvo jau 2022 metų lapkričio pabaigoje, štai šitas didelis dokumentas. Jame yra iš tikrųjų nemenka ir visai detali apžvalga, kaip mokinių teisės, pareigos yra reglamentuojamos kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Žinote, tenka pamatyti tokį labai margą vaizdą. Vieni daugiau, kiti mažiau, bet štai mūsų kaimynai latviai iš tikrųjų tam skiria daug dėmesio. Daug dėmesio skiria ir ta pati mūsų visų pavyzdžiu laikoma Suomija.
Aš norėčiau tiktai pasakyti keletą, sakysim, mokinio pareigos dalykų, kurie yra svarbūs ir anksčiau nebuvo akcentuojami. Be reguliariojo mokyklos lankymo, labai svarbu gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenės ir valstybės simbolius. Laikytis mokinio elgesio normų, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų, užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei. Manau, kad šitie momentai yra savalaikiai, reikalingi ir turi atsirasti Švietimo įstatyme. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas akademike, iš tikrųjų sveikinu, pirmiausia dėkoju už tai, kad jūs praplečiate ne tik tėvų pareigas, bet ir mokinio pareigas, kokios jos yra. Tačiau jūs atkreipėte tikriausiai dėmesį į Teisės departamento pastabą. Teisės departamentas lyg ir kaip perteklinį kažkokį vieną jūsų pasakymą… būtent gerbti valstybę, jos Konstituciją jie laiko kaip perteklinį. Kaip jūs tai vertinate kaip akademikas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Žinote, aš perskaičiau 6 straipsnį, kaip ir visą Teisės departamento dokumentą, ir Seimui galiu paskaityti tą vietą: „nes šios deklaratyvios nuostatos praktinis taikymas atsižvelgiant į galimos pagarbos išraiškos neapibrėžtumą iš esmės būtų paremtas tik kažkokiais subjektyviais ją taikančio subjekto įsitikinimais ir kriterijais“. Žinote, gerbiamas Seime, čia tyčia nesugalvosi, jau tampa pagarba valstybei subjekto asmeninis reikalas, o mes jau jos ugdyti, pagarbos Lietuvai, Konstitucijai nebeturime. Aš nebeturiu ką pasakyti, manau, tai yra didžiulis nonsensas ir nesusipratimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar nori gerbiama V. Targamadzė paklausti. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma labai gerai, kad yra parašyta „pagarba Lietuvai“, nes šitie dalykai labai pamirštami. Reikėtų mums daugiau akcentuoti juos. Aš tiktai noriu paklausti: visgi pareigos ir teisės ir tėvų, kai kurie vaikai tiesiog be tėvų sutikimo negali būti diagnozuojami PPT. Reikėtų kur nors surasti punktą, įrašyti, kad yra prievolė leisti ir yra teisinė atsakomybė tėvams, globėjams, rūpintojams, kurie nesutinka užtikrinti vaiko teisių, nes jie negauna savalaikės pagalbos. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš galvoju, profesore, kad geras jūs pastebėjimas, manau, kad mes komitete galėtume šitą sutvarkyti ir įtraukti šituos dalykus pasvarstę kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas E. Pupinis nori paklausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas akademike, tikrai sveikinu, kad galų gale mes pradedame daugiau kalbėti ne tik apie teises, bet ir apie pareigas, tai yra nė kiek ne mažiau svarbu negu teisės. Bet toks yra punktas jūsų apie nešališką mokytojo vertinimą. Taip pat gana problemiška vieta, kai kažkas vertina mokytoją, aišku, dabar tas yra auditas, neva nepriklausomas, bet visko gali būti. Kaip tą mechanizmą galima būtų įgyvendinti, kad visi patikėtų, kad tai, tarkim, nešališkas vertinimas, ir kaip tas procesas galėtų atrodyti? Jeigu jis yra audituojamas, įvertinimą gauna, tai visada gali sakyti, kad tai šališkas vertinimas. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Geras ir sudėtingas klausimas. Į jį atsakyti, kaip ir užduoti, yra nelengva. Iš tikrųjų kas yra tas nešališkas vertinimas, nes mokytojo vertinimas dabar yra labai svarbus? Aš tiesiog nežinau, koks turi būti tas institutas ir kam turėtų būti tas nešališkumas, bet tokią teisę, kad mokytojas žinotų, kad jis turi tokią teisę į nešališką vertinimą, žinotų, kad naudodamasis ta teise jis gali kreiptis net į teismą, aš galvoju, tai reikia įteisinti. Matytų, kad mes mokytojo teise į nešališką sprendimą tiesiog rūpinamės. Čia tiesiog atkreipiame. Jau vien įstatymo norma gali sustabdyti ir mokyklos tam tikrus organus, pagalvoti apie tai, kad tas vertinimas turėtų būti iš tikrųjų nešališkas. O to nešališkumo kriterijus nustatyti, tai čia iš tikrųjų kitaip, negu palikti Konstituciją ir Lietuvos valstybės garbę tik subjektyviam dalykui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš džiaugiuosi, kad man pačiam teko dirbti švietimo sistemoje, 11 ir 12 klasėms dėstyti įvestas teatro ir kino pamokas, matyti iš vidaus, kas yra su vienais mokiniais gerai, kas su kitais yra kitaip. Prieinu prie to paties, kad didžiausia kaltė vis dėlto krenta ant švietimo, ugdymo programos sudarymo. Ji sunkiai keičiasi, neorientuota į individualybę, kiekvieno mokinio asmenybę. Čia aš labiau gal siekčiau, kad mokinio pareiga… Jūs gerai pristatote ir tikrai pritariu jums, gerbiamas akademike, bet aš labiau matyčiau pačią etiką mokykloje, kaip mokinys turi elgtis su mokytojais, kokios turi būti jo pareigos ir panašiai. Bet ne dėl lankomumo, kai mokyklose yra smurto protrūkių ir kitų dalykų.
Čia svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ką bandžiau išklausti jau buvusios švietimo ministrės. Norėjau paklausti, ar čia yra siekis tiesiog sutvarkyti discipliną, kad mokytojams būtų ramiau? Tiesiog galėtų ginti savo teises, tarkime taip. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū. Kaip tik šiame įstatymo projekte yra tai, ko niekada nebuvo. Pavyzdžiui, iš mokinio bus reikalaujama užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui. Taip pat nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei. Čia reikalaujama iš mokinio nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Tai yra savo kolegų, mokytojų ir mokyklos. Kaip tik šis įstatymo projektas ir sustiprina tai, apie ką pats kalbi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ir dabar už – gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad yra šis papildantis pirmąjį įstatymą, kurį ką tik pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Iš tikrųjų jis labai svarbus, nes turbūt stiprins pačias mokyklų bendruomenes. Atsiranda tam tikros atsakomybės, tam tikras supratimas apie tam tikras mūsų vertybes, apie valstybę, apie bendruomenę. Turbūt neturi būti abejingumo tam, kas daro negerus darbus, ypač dėl smurto. Bendruomenė turi jausti, kad yra atsakomybė, kiekvienas už visus ir vienas už kiekvieną. Tai labai svarbu.
Taip pat labai svarbu ir tai, kad šis po tam tikrų diskusijų priimtas įstatymas paskatins ir pačias mokyklas pataisyti tam tikras savo tvarkas. Tai bus tam tikra atrama toms mokykloms, kurios jau ir taip elgiasi gana korektiškai, rūpinasi dėl pilietiško asmens ugdymo, tam tikros tvarkos, atsakomybės, lankomumo, pažangumo ir kitų dalykų. Tikrai pritariu. Manau, svarstysime komitete. Aišku, turbūt labiau prisijungs ir švietimo bendruomenė, ir mokyklų vadovai, ir mokyklų mokytojai, nes tai tikrai svarbus dokumentas. Aš pritariu ir siūlau visiems pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi diskusija įvyko, motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku jau visai netrukus, už 10 minučių.
12.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-2704 (svarstymas ir priėmimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas. Bet čia jau bus slaptas balsavimas. Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-2704. Teikia Respublikos Prezidentas. Dabar – komitetų pranešėjai. Gerbiama D. Šakalienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėja, gal galėtų ateiti mums pristatyti komiteto išvadą. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Komitete balsuota dėl nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projekto Nr. XIVP-2704 ir nepritarta. Už buvo 2, prieš – 1, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Antikorupcijos komisijos išvadą gal gerbiamas A. Stončaitis galėtų pateikti mums? Atkreipkite kas nors gerbiamo Algirdo dėmesį, matau, jis ausines turi ir gal negirdi, kad aš jį kviečiu į tribūną. Antikorupcijos komisijos išvada, gerbiamas Algirdai Stončaiti, prašom į tribūną. Dėl L. Pernavo ką jūs galvojate? Prašom mums pateikti. Svarstėte komisijoje ir kokia komisijos išvada, tiesiog prašome pasakyti.
A. STONČAITIS (DFVL). Antikorupcijos komisijos posėdyje gegužės 17 dieną buvo svarstytas klausimas ir balsų dauguma: 9 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1, buvo pasiūlyta pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū jums už pateiktą išvadą.
Dabar pagal Statuto 202 straipsnį gerbiamas pretendentas L. Pernavas taip pat turi galimybę pasakyti savo nuomonę mums iš tribūnos. Prašom.
L. PERNAVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už man suteiktą žodį. Pastarosiomis dienomis turėjau išties intensyvų, bet tikrai labai įdomų laiką. Noriu padėkoti jums visiems už galimybę susitikti su kiekvienu iš jūsų, pristatyti savo viziją dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ateities ir išgirsti jūsų nuomonę ir įžvalgas. Tikiuosi, kad atsakiau į visus jūsų klausimus. Susitikimų metu turėjome daug įdomių diskusijų. Mačiau jūsų suinteresuotumą, išgirdau įvairių pastabų ir pasiūlymų, kaip spręsti su korupcija susijusias problemas. Džiaugiuosi, kad daug kur mūsų nuomonės sutapo, kad pasiūlytos kryptys, idėjos ir būtinas sisteminis požiūris skaidrinant Lietuvą rado atgarsį ir jūsų pasisakymuose.
Naudodamasis proga noriu paminėti keletą, mano manymu, svarbiausių momentų iš mūsų diskusijų. Korupcija yra vėžys, kuris naikina demokratijos pamatus, silpnina teisinės valstybės principus ir žlugdo visuomenės pasitikėjimą. Tai yra pavojus, kurio negalime ignoruoti, ir jam turime skirti deramą dėmesį. Visuomenės informuotumas ir švietimas yra būtini siekiant suprasti, kad korupcija neapsimoka, ir yra pagrindinės priemonės kovai su korupcija, keičiant visuomenės supratimą ir požiūrį. Būtinos paveikios visuomenės informavimo kampanijos ir švietimo programos apie žalingą korupcijos poveikį ir korupcijos pasekmes. Buvo pabrėžta būtinybė nuo mažens diegti sąžiningumą, etikos ir gero valdymo kultūrą, kad subręstų tokia ateities karta, kuri visiškai nesitaiksto su korupcija ir neskaidrumu. Būtina proaktyvi prevencinė veikla, nukreipta į rizikingiausias sritis, kurias indikuoja iki šiol tarnybos atlikti tyrimai ir analizės, tai yra į sveikatos priežiūros sektorių, teritorijų planavimą ir statybų priežiūrą, savivaldą ir viešuosius pirkimus. Skaidrumas, atskaitomybė ir visuomenės neabejingumas korupcijos apraiškoms yra būtinos sąlygos sisteminei ir sėkmingai kovai su korupcija. Vykdant baudžiamąjį persekiojimą, ypatingas dėmesys turės būti skiriamas tyrimo kruopštumui, kokybei ir maksimaliam bet kokių klaidų eliminavimui.
Yra spręstinų ir teisinio reguliavimo klausimų. Norime to ar nenorime, turėsime skirti pakankamai dėmesio ir tam. Tikiu, jog laukia diskusijos dėl Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio turto konfiskavimo įstatymo ir, aišku, Korupcijos prevencijos įstatymo tobulinimo. Buvo pabrėžta ir Pranešėjų apsaugos įstatymo svarba atskleidžiant korupcijos atvejus ir atgrasant nuo jos. Būtina toliau skatinti asmenis teikti informaciją ir imtis visų priemonių užtikrinant jų konfidencialumą ir apsaugą.
Noriu dar kartą pabrėžti, kad, jeigu palaikysite mano kandidatūrą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, sieksiu užtikrinti institucijos veiklos tęstinumą orientuodamas ir stiprindamas institucijos veiklą pristatytomis ir aptartomis kryptimis. Esu atviras visiems pasiūlymams, esu nusiteikęs bet kokio formato diskusijoms, siekiant surasti geriausius sprendimus kovojant su korupcija ir skaidrinant Lietuvą. Tik visų sutelktos pastangos gali garantuoti sėkmę. Ir baigdamas dar sykį noriu padėkoti visiems už konstruktyvias ir prasmingas diskusijas, jūsų klausimus. Esu pasiryžęs ir toliau sąžiningai tarnauti Lietuvai ir tikiuosi jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam L. Pernavui. Linkime sėkmės toliau kandidatuojant. Taigi tęsiame procedūrą. Svarstymo stadijoje diskutuoti niekas neužsirašė, kažkodėl nenori diskutuoti. Taigi einame į priėmimo stadiją. Čia yra tik kalbėtojai už. Gerbiamas A. Vinkus pirmasis. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, gerbdamas komiteto išvadą ir nuomonę, turiu drąsos pasakyti savo asmeninę nuomonę apie kandidatą, į ką labiausiai atkreipiau dėmesį, iki apsispręsdamas dėl savo pasirinkimo, kaip balsuoti. Pirma. Iš biografinių duomenų matau, kad gerbiamas kandidatas baigęs universitetą pradėjo praktinę veiklą ir sparčiai kilo karjeros laiptais. Turėdamas 28 metus bendro darbo stažo, iš jų 26 metus ėjo vadovo pareigas ir už gerą darbą buvo paskatintas net 66 kartus. Be abejonės, per tuos metus įgijo didelę vadybinę patirtį. Tai labai pravers einant naujas pareigas.
Antra. STT vadovo pareigos, suprantama, turi savo specifiką, bet kandidatas, dirbdamas ilgus metus policijos sistemoje, įgijo pakankamai artimo darbo patirties ir tikiu, kad tai pasitarnaus geram darbui.
Trečia. Kandidatas įvairiomis formomis yra susipažinęs su užsienio valstybių patirtimi – stažuotės, seminarai Kanadoje, Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Vengrijoje. Taip pat vadovavimas tarptautiniams projektams, kurie buvo sėkmingai įgyvendinti, pagaliau, policijos atašė darbo pareigos Jungtinėje Karalystėje.
Pridurčiau dar ir ketvirtą punktą. Tai idealus kandidato amžius, kai žmoguje tobulai dera sukaupta patirtis ir jaunatviška energija bei šio kandidato kompetencija: atsakingumas, pareigingumas, padorumas ir kiti teigiami charakterio bruožai. Mano požiūriu, kandidatas tinkamas eiti STT vadovo pareigas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu maždaug pasakyti, kokia yra situacija ir kaip baigsis balsavimas dėl pono L. Pernavo, skiriant jį į STT vadus. Kadangi daugiau kaip 90 % Seimo narių paprašė slapto balsavimo, tai akivaizdu, jie nenori išsakyti savo priešiškos nuomonės viešai, nes neturi argumentų, slaptai galės pasakyti tą nuomonę. Labai norėčiau, kad būtų išrinktas ponas L. Pernavas STT vadu. Man atrodo, sąžiningas, principingas ir tikrai neklausytų politinių nurodymų, dirbtų vadovaudamasis įstatymu. Bet labai apgailestauju ir turiu mažai tikimybės, kad tokia galimybė slaptu balsavimu jam bus suteikta, tuo labiau kad ir ponas S. Skvernelis, jo frakcija, kur, atrodo, kartu dirbo, buvo vienoje komandoje, išsakė nemažai abejonių ir gali slaptai nepalaikyti. Taigi, tenka tik apgailestauti.
PIRMININKAS. Dėkoju, dabar už kalbės E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamam pretendentui už atvirus atsakymus. Dažnai mes girdime iš kai kurių pareigūnų, pretendentų atsakymus tokius, kokius mes faktiškai norėtume girdėti, bet tai iš tikrųjų buvo atviri atsakymai žmogaus, kuris nenori vynioti nieko į vatą, kalba labai atvirai. Kadangi teko dirbti ir tuose pačiuose kraštuose, Rytų Aukštaitijos regione, kur gerbiamas L. Pernavas dirbo įvairiuose komisariatuose, tai tikrai neteko girdėti nė vieno blogo atsiliepimo.
Savaime suprantama, galbūt daug kas iš buvusių pareigūnų gali nemėgti už tai, kad reformų pas mus paprastai visi nemėgsta, bet reformas reikia daryti. Tie tikslai, kuriuos išsikėlė buvęs komisaras, iš tikrųjų buvo įgyvendinti. Šiuo metu negalime pasakyti, kad tie tikslai, kurių buvo siekiama dirbant policijoje, nėra pasiekti. Manau, daug ko reikia ir kitose struktūrose, kad jos irgi atsakingai žiūrėtų į valstybės valdymą, į valstybės pinigus ir nebijotų prisiimti tam tikrų iššūkių.
O dėl kompetencijos ir nuoseklios karjeros, į kurią buvo einama žingsnis po žingsnio tiek ir mokantis užsienio universitetuose, tiek ir iš tikrųjų darbo praktikoje, tai iš tikrųjų žavi. Taip turėtų būti ir taip turėtų siekti karjeros visi pareigūnai – ne kažkokiu politiniu keliu, o savo darbu, savo pripažinimu. Tikrai pritariu šiai kandidatūrai ir siūlau visiems balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat gerbiamas J. Urbanavičius už užsirašęs kalbėti. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai irgi norėčiau palaikyti. Aš manau, tai principingas, atsakingas žmogus, kiek man tenka stebėti šio žmogaus veiklą. Ypač mane žavi, kad yra perėjęs visus laiptelius nuo paprasto specialisto iki tikrai stambių įmonių vadovo. Vadinasi, jis supranta ir tą žmoniškąją pusę. Kiek teko kalbėtis su pareigūnais, eiliniais pareigūnais, jie tikrai džiaugiasi, ypač tie, kurie norėjo dirbti policijoje, kad tikrai pagerėjo situacija ir aprūpinimas, ir požiūris į žmogų. Tikrai buvo suteiktos galimybės tam profesionaliam žmogui, tikram pareigūnui likti einant šias pareigas ir siekti savo kaip specialisto svarbiausių darbų.
Aš norėčiau palinkėti, kad mes tikrai atsakingai pagalvotume priėję prie urnų. Tikrai būtų puikus žmogus, turintis didelę ir tarptautinę patirtį, galėtų oriai ir atsakingai atstovauti mūsų svarbioms institucijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas A. Dumbrava – ketvirtasis kalbėtojas. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai aš pirmiausia noriu padėkoti Prezidentui, kad jis siūlo tokią kandidatūrą į STT vadovus. Tikrai nekalbėčiau, jeigu nepažinočiau Lino, kai jis Zarasuose dirbo policijos viršininku. Tikrai sužavėjo tuo, kad yra nepaprastai paprastas žmogus, kuris sugeba bendrauti. Aš atsimenu, kaip jis visus policijos darbuotojus, kurie galbūt buvo šiek tiek aptingę, vertė sportuoti, sakė: jūs turite palaikyti puikią formą. Apskritai žmogus darydavo visokius išvažiuojamuosius patikrinimus, visuomet dalyvaudavo pats Linas. Jis ne kažką kitą deleguodavo, bet visur pats važinėdavo, pats norėdavo įsitikinti, kokia yra rajone padėtis.
Tikrai gerbiu šį žmogų, matau jo darbus, matau jo susirūpinimą. Policijos reforma vyko tikrai iš esmės nuo nulio, reikėjo iš savo vidinių rezervų rasti jėgų atsistoti, tai buvo labai sudėtinga. Linas ėmėsi tokių dalykų, spręsti tą klausimą ir, aš manau, jam pavyko. Todėl tikrai kviečiu visus palaikyti šią kandidatūrą.
Truputį liūdna, kad mes vis dėlto nubalsavome už slaptą balsavimą, bet aš labai tikiuosi, kad tie žmonės nepasislėps už slapto balsavimo mygtukų, balsuos teisingai, nes vargu ar mes rasime geresnį kandidatą. Taigi linkiu sėkmės ir kuo geriausios kloties. Labai ačiū. Siūlau balsuoti už L. Pernavą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi visi norintieji pasisakė.
Dabar balsuosime mes slaptai, kaip apsisprendė Seimas, tam numatytu laiku nuo 13 val. 30 min. iki 14 valandos. Ne ten pažiūrėjau. Primenu, kad balsų skaičiavimo grupė būtų pasiruošusi dirbti. Tai yra V. Ąžuolas, P. Gražulis, L. Jonaitis, I. Kačinskaitė-Urbonienė, I. Pakarklytė, A. Petrošius, E. Rudelienė, T. Tomilinas. Balsavimo biuletenis yra standartinis. Turbūt sutiksime, kaip ir paprastai. (Balsas salėje) Ką jūs šaukiate iš vietos? Jeigu jūs norite ką nors pasakyti per posėdį, tai jūs atsistokite ir per šoninį mikrofoną pasakykite. Nenorite. Gerai. Dėkoju. Biuletenį tvirtiname ir balsuosime numatytu laiku.
Dabar mes jau galime pradėti balsavimus tų projektų, dėl kurių esame apsisprendę. Tiksliau, ne apsisprendę, bet apsvarstę. Dabar jau apsispręsime.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735 (pateikimo tęsinys)
Taigi buvo pateikimas 1-14.2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projekto Nr. XIVP-2735. Taigi, balsuojame po pateikimo. Įvyko pateikimas, dabar galime balsuoti. Kolegos, balsuojame. Balsuojame, balsuojame dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Balsuojame dėl apkaltos P. Gražuliui. Dabar toks projektas.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 61, prieš – 17, susilaikė 21. Taigi, yra pritarta po pateikimo.
12.45 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(2). Taip pat, kadangi čia paketas, Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(2) ir Švietimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788. Taigi, dabar balsuojame po pateikimo už šiuos projektus, kuriuos pateikė gerbiama ministrė.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 96, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pirmo projekto. Dėl abiejų lydimųjų – tik Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir svarstyti birželio 13 dieną? Ar galime tokią datą numatyti? Dėkoju, pritarta.
12.47 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743 (pateikimo tęsinys)
Toliau tada darbotvarkės 1-16 klausimas – Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743. Pateikimas įvyko. Balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 81, prieš – 2, susilaikė 27. Taigi, yra po pateikimo taip pat pritarta.
Dabar siūlomas pagrindinis komitetas, žinoma, yra Švietimo ir mokslo komitetas. Galime? Dėkoju, pritarta. Taip pat siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.48 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2371(2) (svarstymas)
Taigi, rytinės darbotvarkės klausimus kaip ir išsėmėme. Taigi, galėtume pasvarstyti dar iki pareiškimų rezervinius. Galėtume ir balsuoti. Labai prašo rezervinį 4 klausimą. Gal galime nuo jo pradėti? Yra prašymas, matyt, turi išbėgti paskui pristatantysis. Siūlau svarstyti rezervinį 4 klausimą. Gal gerbiamas K. Adomaitis galėtų ateiti pasakyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Statybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2371? Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkoju. Komitetas nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, pritarti bendru sutarimu. Rezervinis 4 klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pristatėte išvadą, taip?
K. ADOMAITIS (LF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar buvo pasiūlymas Seimo nario S. Gentvilo, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar ministras sutinka? Sutinka, gerai, dėkoju. Tada viskas yra gerai. Dabar motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Galime balsuoti. Pasiūlymas neblogas. Balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo.
Užsiregistravo 108, balsavo 106: už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar gal labai greitai mes galime, dar yra pora rezervinių klausimų, kuriuos siūloma atmesti, čia labai greitai mes apsvarstysime, jeigu pranešėja R. Budbergytė yra čia. Gerbiami kolegos, atkreipkite R. Budbergytės dėmesį. Ar galite kas nors iš socialdemokratų atkreipti R. Budbergytės dėmesį, kad aš ją kviečiu. Kažkaip šiandien Seimo nariai nelabai girdi, kai yra kviečiami į tribūną. Gerbiama kolege, rezervinis 2 ir rezervinis 3 klausimai. Audito komitetas siūlo atmesti, tai čia galbūt Seimas galės greitai priimti sprendimą.
12.51 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-521 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-521. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Kaip papildomas paskirtas Audito komitetas gegužės 3 dienos posėdyje priėmė sprendimą pritarti šiam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, jai Audito komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai už – 6.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žiūrėkite, čia buvo išvada atmesti, jūs čia ją paskaitėte? Atmesti. Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektas Nr. XIVP-521, nes dar buvo kitas Vidaus kontrolės ir vidaus audito. Irgi siūlo atmesti? Gerai, žiūrėkite, kolegos, Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektą Nr. XIVP-521 komitetas siūlo atmesti. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne.“) Ne, kažkas sako ne. Tada balsuojame. Komitetas siūlo atmesti. Balsuojame už komiteto siūlymą atmesti, taip yra balsuojama. Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektas Nr. XIVP-521.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 86, prieš – 9, susilaikė 12. Yra atmesta.
12.53 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1989 (svarstymas)
Dabar rezervinis 3 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1989. Vėl pranešėja gerbiama R. Budbergytė. Komitetas siūlo atmesti. Bet yra motyvų, tai eisime pagal procedūrą, nes yra užsirašiusių išsakyti motyvus. Prašom viešai pagarsinti komiteto nuomonę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, balandžio 19 dienos posėdyje svarstė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą Nr. XIVP-1989 ir priėmė sprendimą jį atmesti, atsižvelgdamas į šiuos esminius argumentus. Vidaus audito tarnybos vadovui turi būti taikomi aukštesni atitinkamos studijų krypties išsilavinimo reikalavimai ir bet koks aukštasis universitetinis išsilavinimas nėra pakankamas pagrindas asmeniui pretenduoti į Vidaus audito tarnybos vadovo pareigas. Taip pat šiam siūlymui nepritarė ir Vyriausybė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2. Daugumos buvo pritarta atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė… Dabar liko tik prieš. Gerbiamas A. Dumbrava, prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai, motyvai, be abejo, labai svarbūs, tačiau pas mus daug kur yra aukštų reikalavimų, kad būtų aukštos kvalifikacijos žmonės. Kaip ir vaistininkai, o mes dabar atiduodame farmakotechnikams valdyti ir nieko tokio nematome. Savivaldybių kontrolieriams mes irgi tokių reikalavimų nekeliame dėl išsilavinimo. Taigi mano buvo toks siūlymas, kad žmogus, neturintis to dabar esančiame įstatyme reikalavimo, galėtų bent konkurse dalyvauti, o, tarkime, jo privalumas būtų turėti specializuotą išsilavinimą. Dabar gi žmogus, pradirbęs, pavyzdžiui, audito tarnyboje trejus metus, turintis didžiulę patirtį, net negali dalyvauti konkurse. Aš manau, kad maži rajonai susidurs su tam tikromis problemomis dėl specialistų ir tiek. O mums kiekvienas žmogus yra brangus ir manome, kad vis dėlto per griežtai pasielgta jų atžvilgiu, todėl aš esu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime dėl komiteto siūlymo atmesti. Komitetas siūlė atmesti, o balsuojame, kaip apsisprendėme.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 80, prieš – 19, susilaikė 9. Taigi yra pritarta komiteto siūlymui atmesti. Atmesta.
Dabar, gerbiami kolegos, nelabai daug lieka laiko iki slapto balsavimo, o yra užsirašę padaryti pareiškimus trys asmenys. Tai tiek laiko tik ir turime. Gerbiamas R. Vaitkus kviečiamas padaryti pareiškimą į Seimo tribūną. Slaptas balsavimas yra 13 val. 10 min. Atsiprašau. Vėl suklydau. 13 val. 30 min.
12.56 val.
Seimo narių pareiškimai
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, graži gausi delegacija iš Kultūros sostinės Tauragės, norisi šiek tiek prasklaidyti tvyrančias emocijas ir pasidžiaugti gražiu kultūriniu šurmuliu iš gražaus, žalio, šiuolaikiško Žemaitijos miesto Tauragės. Manau, kad ir balkone stovinti delegacija iš Tauragės, ir kolegė Seimo narė A. Norkienė pritars mano minčiai, kad po įtemptų posėdžių, po įtemptos darbotvarkės pati geriausia terapija yra būtent kultūra. Tauragė (tikriausiai esu jau sakęs ne vieną kartą iš šios tribūnos) tapo Lietuvos kultūros sostine ir miestas švenčia 516-ąjį gimtadienį. Taigi šiandien radote tikriausiai, kolegos, kai kas ir programas, laikote jas rankose. Tai labai džiugu ir šiandien ta proga kviečiame aplankyti, atvažiuoti į Tauragę. Tikriausiai esate apkeliavę daug pasaulio, daug kraštų apkeliauta, visa Lietuva išmaišyta, Vilniaus visos arkos pereitos, bet ar atradote Tauragę?
Tai iš tiesų sudėtinga istorija. Daugialypės etnografinių regionų sąsajos, ribos, daugybė religinių konfesijų sukūrė tikrai nepakartojamą Tauragės identitetą. Būtent birželio 1–10 dienomis – net 10 dienų – Tauragė švęs savo gimtadienį. Tikrai kiekvienas rasite muzikos festivalių, džiazo festivalių, klasikinės muzikos koncertų, įvairių meno festivalių, bus Lietuvos ansamblių vakaras. Taigi tikrai mes kiekvieną iš jūsų sutiksime su džiaugsmu ir išlydėsime su didžiuliu rūpesčiu. Šiandien, kaip tik dabar, Spaudos konferencijų salėje atidaroma viena paroda iš Tauragės. 13 val. 30 min. atidaroma profesinio rengimo centro ir fotografijų paroda apie džiazo festivalį Tauragėje. Taigi mielai kviečiu padžiazuoti, jeigu taip galima pakviesti.
Pabaigoje noriu pakviesti visus pažiūrėti pusantros minutės filmą apie mūsų Kultūros sostinę ir pasidžiaugti būtent šiuo momentu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kitas. Ai, filmą prašau.
Rodomas filmas
Dėkoju, gražus filmukas. Dabar A. Gedvilas kviečiamas į tribūną perskaityti pareiškimą, bet jo nėra. (Balsai salėje) Bet jūs neužsirašęs. Gerbiamas V. Valkiūnas yra užsirašęs. Prašom į tribūną pagerbti savo pareiškimu. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, mums gerai žinoma, kaip įteisinami blogi dalykai valstybėje – ar tai Lietuvoje, Latvijoje, ar Estijoje, nepaisant to, kas vyksta valstybėje. Mes matome visą visuomenę, jos gerąsias dalis ir destruktyvias dalis. Visuomenė raiba, tačiau yra daug manipuliavimo visuomene ir jos perprogramavimo piktybiniams kėslams.
Šiandien noriu pakalbėti apie elektros energijos liberalizavimą ir, pridėčiau, manipuliavimą. Šios kainos, kaip dabar visokie poderiai ten iš mažosios raidės sako: sudarykime sutartis dėl 28 centų, kai jau kitur siūlo ir 21 centą. Noriu visus perspėti, kad Darbo partija kovos prieš tokį manipuliavimą ir už teisingas kainas. Noriu perspėti, kad supirkimo kaina, ypač vėjo generacija, dėl kurios dabar milijardus nori išmesti, kur šiandien generuoja 23 megavatus, yra niekinė energija, šiandien vėjo nėra, o nori visas kortas, kaip sakant, pastatyti ant vėjo generacijos.
Dar kartą noriu pasakyti, anksčiau buvo iki krizės 4, 4,5 cento, 5 centai, maksimaliai, ką galima prognozuoti ir kas bus sumokėta, tai 7–8 centai už kilovatvalandę. Aš nežinau, kur žiūri mūsų valstybės Prezidentas, nes auga vėl vienas LEO, kurį reikės nugalabyti, todėl, manau, ir Darbo partija laikosi tos pozicijos, kad mes dabar turime užkardyti visus sukčius ir manipuliatorius ir tuojau tautai pasakyti tiesą. Tauta turi žinoti, kas bus, o manipuliatoriai irgi turi žinoti, kad jie neturi teisės ir nebus galimybių manipuliuoti, nes vis tiek jie bus išryškinti, bus demaskuoti ir jiems vis tiek bus galas. Ačiū.
13.04 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2470(2), Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2471(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dar spėsime rezervinį 1.1, rezervinį 1.2 klausimus, tai projektai Nr. XIVP-2470(2) ir Nr. XIVP-2471(2). Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto išvadą komiteto pirmininkas A. Matulas spės dar pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė minėtus įstatymų projektus. Dėl pagrindinio buvo gautos kelios Teisės departamento pastabos, joms pritarta, taip pat Švietimo ir Sveikatos ministerijų pataisos, joms iš dalies pritarta. Sprendimas buvo pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2470(2). Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Lygiai taip pat dėl lydimojo įstatymo projekto buvo keletas pastabų iš Teisės departamento, Sveikatos ir Švietimo ministerijų, Masažuotojų sąjungos. Komitetas vėlgi vienbalsiai priėmė sprendimą pritarti įstatymo patobulintam variantui. Prašyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritarti po svarstymo galėsime lango metu.
Dabar dėl motyvų nematau nieko užsirašiusių. Turbūt viskas tada. Darome posėdžio pertrauką, nes 13 val. 30 min. yra numatytas slaptas balsavimas ir po jo rinksimės žinodami rezultatus. Dėkoju visiems ir gerų pietų.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę. Mes pradedame gegužės 23 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Balsai salėje) Prieš tai pabaigsime rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.