Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 351
STENOGRAMA
2024 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos, susirinkę į vakarinį plenarinį posėdį, kurį pradedame. (Gongas) Galime užsiregistruoti. (Balsai salėje) Vyksta registracija.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Per šoninį mikrofoną – gerbiama P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau Seimo atsiklausti, ar galime Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį surengti šio vakarinio posėdžio metu 14 val. 10 min.? Ilgai greičiausiai neužtruktume – 5–10 minučių.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pranešimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus
Dabar pereiname prie 2-1 klausimo – Vyriausybės pusvalandžio. Kviečiame gerbiamą švietimo, mokslo ir sporto ministrą G. Jakštą į tribūną. Jam skiriame 15 minučių išdėstyti savo požiūriui, pozicijai, atsakyti į klausimus, o vėliau bus galimybė užduoti klausimus.
Gerbiamas K. Mažeika per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (DFVL). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, matant klausimų gausybę, iš tiesų turbūt tas pusvalandis yra gerokai per mažai. Žinant problemos mastą, siūlau bent iki valandos, kad vis dėlto tikrai Seimo nariai galėtų paklausti. Juolab darbotvarkė nėra perkrauta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet mes tą darbotvarkę patvirtinome ir, deja, ne man pirmininkaujant, todėl aš tikrai negaliu savavališkai dabar ilginti klausimo, kuris buvo jau iš anksto suplanuotas, visiems aiškus, susitarta Seniūnų sueigoje, kad padarysime pusvalandį. Gerai, dar kartą jungiame mikrofoną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Dar kartą prašau, pirmininke. Jūs, kaip pirmininkas, galite matydamas aplinkybes ir juolab tai, kad posėdis baigiasi 16 valandą pagal esamą darbotvarkę. Manau, kad tikrai mes čia jūsų siūlymu galime dėl to klausimo balsuoti Seimo salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Žiūrėkite, gerbiami kolegos, kai išseks pusvalandis, gal tada ir pasitarsime. Prašau, ministrui žodis. Dabar įjungėme. Prašau.
G. JAKŠTAS. Girdite?
PIRMININKAS. Dabar girdime, girdime.
G. JAKŠTAS. Dėkoju pirmininkui. Ačiū už suteiktą galimybę pasidalinti švietimo aktualijomis. Manau, visiems yra svarbu ir aktualu, nes iš viešumos kyla daug klausimų. Matome viešumoje sklindančios ir teisingos informacijos, ir iš dalies teisingos, ir visai neteisingos. Todėl norisi tiesiogiai jums atsakyti į visus kylančius klausimus.
Pradėsiu nuo to, kas yra atnaujintos programos. Suprantame, kad programos, ugdymo turinys yra atnaujinamas maždaug kas dešimt metų. Su atnaujintu turiniu, kuris pradėtas atnaujinti 2019 metais, keičiasi keletas dalykų. Vienas iš jų yra patikrinimai. Taigi vienas svarbus pasikeitimas, kuris įvyko, – nėra atskiros egzaminų programos. Tai buvo šioks toks iššūkis ir mokykloms. Dalis mokytojų buvo įpratę dirbti pagal egzaminų programą, o ne pagal ugdymo programą. Net tos temos, kurios ilgą laiką buvo ugdymo programose, kartais būdavo pamirštamos, pastumiamos į šoną ir dirbama tik su temomis, kurios pateks į egzaminus. Atnaujinus ugdymo turinį, priklausomai nuo dalyko, buvo didesnių ar mažesnių pasikeitimų. Yra dalių, kur keitėsi, pavyzdžiui, tiesiog viena tema prisidėjo. Yra dalių, kur pats temų dėstymas pasikeitė, pavyzdžiui, istorija, kur temas siekiama atskleisti per savo vietinį kontekstą. Net jeigu yra tema apie kažkuriame kitame pasaulio krašte esančius įvykius, tačiau tai reikia susieti su gyvenamuoju kraštu. Taigi temos kartais ir nepasikeičia, bet pasikeičia dėstymo tipas.
Dėl tarpinių, suprantame, kilo nemažas ažiotažas, kai pamatėme, kaip sekasi mokiniams laikyti tarpinius, ir kai pamatėme užduotis. Priminsiu visą eigą.
Kai mane paskyrė švietimo, mokslo ir sporto ministru, kitą dieną įvertinęs, pasikalbėjęs ir su dalykininkų asociacijomis, su suinteresuotomis šalimis, matydamas galimas rizikas, kurias nebūtinai žinome iš anksto, kaip suvaldyti, ir galime net nenumatyti kažkurių rizikų, priėmiau sprendimą, kad visi vienuoliktokai, kurie dabar laiko tarpinius, už tą patį turinį galės atsiskaityti ir 12 klasėje ir pasirinkti geresnį rezultatą. Suprantame, kad tai iš dalies padaro… Iš esmės kuo skiriasi nuo įprastos sistemos? Įprasta sistema: visi 12 klasėje atsiskaito 100 % turinio. Dabartinė vienuoliktokų sistema: 40 % turinio gali atsiskaityti 11 klasėje, jeigu netenkina rezultatas, visą 100 % atsiskaito 12 klasėje, kas iš esmės yra tapatu sistemai, kuri veikė iki šiol. Tokiu būdu vienuoliktokai nenukentėtų.
Kalbamės ir dabar su Moksleivių sąjunga galvodami ir girdėdami tuos balsus, kurie sako: gal išvis atsisakykime, gal įskaitykime, kad tai nevyko, pasiekti rezultatai nesvarbūs. Vėlgi, reikėtų grįžti kelis žingsnius atgal ir prisiminti: nėra taip, kad ši sistema nebuvo niekada išbandyta. Prieš metus lenkų kalbos, gimtosios kalbos, egzamino tarpinis patikrinimas praėjusiais metais vyko vienuoliktokams. Sistema išbandyta. Ir šie rezultatai yra įskaitomi dabartiniams jau dvyliktokams į galutinį rezultatą. Sistemą buvo siekiama išbandyti ir per lietuvių, ir per matematikos patikrinimus. Dalyvavo mokyklos savanorės ir išbandė šią sistemą.
Koks buvo rezultatas? Matėme, kad labai maža dalis mokinių pasirinko eiti į šį sistemos išbandymą, nes jis nieko nelėmė. Tad priimtas sprendimas, kad mokiniai turi galimybę laikyti tarpinį, bet jeigu netenkina rezultatas, laikyti visą turinį 12 klasėje, mano supratimu, yra išmintingiausias.
Tai, aišku, niekaip neatleidžia nuo atsakomybės, kad buvo klaidų tarpinių užduotyse. Priminsiu, kaip yra rengiamos užduotys. Tarpiniams patikrinimams užduotys yra rengiamos tuo pačiu principu, kaip ir valstybiniams brandos egzaminams. Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja užduočių parengimą, tam pasitelkia mokytojus, kurie dviese parengia užduotis, jas recenzuoja trys recenzentai, ir tik suderinus, kad ir recenzentai nemato problemų ar kliūčių, įsitikinus, kad atitinka užduotys programą, tik tada tos užduotys yra patvirtinamos.
Tokiu pat būdu parengtose užduotyse, deja, matome, kad B lygio, pavyzdžiui, matematikos tarpinio patikrinimo užduotys atrodo kartais neproporcingai sudėtingos. Dėl to kokie yra priimti sprendimai? Pirmiausia, visų tarpinių patikrinimų užduotis įvertins ekspertai ir įvertins vertinimą. Pavyzdžiui, dėl fizikos tarpinio patikrinimo taip pat kilo klausimų. Ekspertų komanda jau dirba, paprašė net šiek tiek daugiau laiko.
Mes suprantame, kad to laiko šiuo atveju turime, nes nėra taip, kaip dėl valstybinių brandos egzaminų, kad jau reikia duoti diplomus ir abiturientai turi stoti į aukštąsias mokyklas. Dabar yra svarbiausia objektyviai išsiaiškinti. Ir ten matome, kad yra tokių užduočių, kaip mes vadiname, su dvigubu baudimu, kai įveiki vieną užduotį, bet padarai klaidą, taškų negauni. Kitoje užduotyje turi panaudoti pirmosios užduoties rezultatą, bet jeigu jis jau klaidingas, automatiškai suklysi ir kitoje. Išeina, kad du kartus nubaudžia už vieną klaidą.
Matome, kad yra teisingų atsakymų variantų, kurių neapgalvojo užduočių rengėjai, bet atrado patys mokiniai. Visa tai įvertins ekspertai ir gali keistis vertinimas. Todėl visi vienuoliktokai, kurie gavo rezultatus, tai yra preliminarūs rezultatai ir jie visi gali pasikeisti. Kai ekspertai įvertins, tam paprašė papildomos savaitės, reikės šiek tiek laiko suprogramuoti rezultatams. Tikiuosi, fizikos tarpinio patikrinimo galutiniai rezultatai bus maždaug po 3 savaičių.
Kai kalbame apie pačios sistemos pakeitimus, diskutuojame apie du variantus. Viena yra visiškai aišku, kad tarpinius patikrinimus galės laikyti iš dviejų kartų. Vienas yra baigiant mokyklą, o pirmasis bandymas, kaip dabar vyksta, 11 klasėje.
Kyla klausimų, gal reikėtų atšaukti. O ką mes tada pasakytume tiems, kurie gavo maksimalius balus ir jiems turėtų įsiskaityti per egzaminą? Galime sakyti, kad galbūt tada tiems, kurie gavo maksimalius, įsiskaito, o kitiems – ne. Bet jeigu gavo 19 iš 20, gal jam tai yra tinkamas rezultatus ir norėtų, kad būtų įskaityta. Todėl išmintingiausias sprendimas, kad laiko dar vieną kartą tie, kurie nori pasikelti balą, o įskaitomas per brandos egzaminą geriausias rezultatas, kurį pasiekė. Diskusija dar vyksta dėl to, kaip turėtų vykti antrasis šūvis. Pagal dabar patvirtintą tvarką kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartiniai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, galėtų laikyti antrą kartą, jeigu to pageidautų.
Alternatyva, apie kurią diskutuojame su Moksleivių sąjunga, yra ta, kad antras bandymas galėtų būti įprastu būdu, tai yra su tušinuku, pieštuku, ant popieriaus, tačiau bet kokiu atveju, kad būtų antras šūvis. Tai tiek būtų reziumuojant apie esminius sprendimus, kas yra nuspręsta. Visos užduotys papildomai vertinamos ekspertų – tos, kurias dar galime spėti, prieš pateikiant, tos, kurių negalime spėti, po laikymo. Visi vienuoliktokai turės papildomą galimybę laikyti dar kartą, o dabartiniai rezultatai yra preliminarūs. Po ekspertų vertinimo jie negali mažėti, bet gali augti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atkreipkime dėmesį, kad sutaupyta šiek tiek laiko ir galėsime užduoti daugiau klausimų. Pirmasis klausia gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū, ministre, už paaiškinimus. Pirmiausia jums pagarba už bandymą prisiimti atsakomybę ir parašytą prašymą atsistatydinti. Ir tai, kad premjerė jo nepriėmė, dabar jau reiškia, kad yra ir jos atsakomybė tai, kas vyks sistemoje.
Jūs pateikėte siūlymus, kaip jūs matytumėte galimybę spręsti šitas problemas, kalbėjote apie tris ekspertus, kurie vertins. Kas yra tie ekspertai? Ar tai nėra vėlgi tie patys mokytojai, kurie bus atitraukiami nuo darbo, kuriems reikės papildomai mokėti už darbą? Ar nemanytumėte, kad šitoje situacijoje paprasčiausia būtų įskaityti tarpinius rezultatus tiems, kuriuos tenkina balai? O visiems kitiems skaičiuoti, kaip buvo siūlyta ankstesnėse kadencijose, trejų paskutinių metų vidurkius ir galbūt nustatyti mažesnę proporciją, gal ne 40 %, o 20 %…
PIRMININKAS. Laikas.
A. VERYGA (LVŽSF). …ir tokiu būdu išlyginti sistemą? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimą. Be abejo, mokytojams, kurie rengia, ir recenzentams yra mokama už darbą. Komisijos, kurios yra sudarytos jau įvertinti produktui, yra delegavimo principu: kreipiamės į institucijas, kurios turi potencialius ekspertus ir juos deleguoja, tai yra tiek iš universitetų, tiek iš mokyklų, ir tie vertinimai bus padaryti. Nepriklausomai nuo to, koks būtų jūsų siūlymas, manau, vis tiek ekspertai turi įvertinti, kad tie, kurie laikė, būtų kaip įmanoma objektyviau įvertinti. Todėl negalime sakyti, yra rezultatai, kokie yra, ir judame toliau. Kadangi mokiniai dėjo pastangas, laikė tarpinius patikrinimus, tie rezultatai turi būti objektyvūs.
Nežinau, apie kokius tris ekspertus dabar kalbate, turbūt supainiojote su trimis recenzentais, kurie dar prieš užduoties pateikimą mokiniams recenzavo užduotis ir pagal jų pastabas jos buvo tikslinamos. Dabar yra sudaromos ekspertų komisijos, kurios yra gerokai platesnės nei tiesiog trys ekspertai.
Dėl trejų paskutinių metų siūlymo, tai suprantame, buvo tokia kartelė jau įvesta ir anksčiau. Tų, kurie stodami į aukštąsias mokyklas nori gauti valstybės finansavimą, buvo pasitelkiamas abiturientų pažymių metinis vidurkis. Ir tai buvo didžiulė problema. Suprantame, kad galima perlaikyti egzaminus, gali būti, kad nepasisekė. Visada turi būti galimybė perlaikyti. Jeigu žiūrime tiesiog metinių pažymių vidurkius, į mokyklą atgal nebus sugrįžtama. Tai reiškia – sprendimas visam gyvenimui. Jeigu gavote prastus pažymius, kaip jūs siūlote trejų metų vidurkį dar įtraukiant 10 klasę, 11 klasę ir to pakeisti nebūtų galima, tai sistema tikrai pagal jūsų siūlymą būtų ydinga, mes tokiu keliu tikrai neisime.
O tarpinių įskaitymas, sakyčiau, vyksta korektiškiau nei jūsų pasiūlymas, tai yra visi pasirenka, ar norės dar kartą bandyti tarpinį. Ir, priklausomai nuo to, kuris rezultatas geresnis, pirmo bandymo ar antro bandymo, tas ir bus įskaitytas. Jeigu mes sakytume, kad jūs pasirinkite, ar jus tenkina dabartinis, ir pasirenka, kas nori eiti į tą antrą bandymą, tai, suprantate, būtų jau ne mokymasis, o strategavimas. Tarkime, surinko du mokiniai po 30 balų iš 40, ir vienas galvoja, rizikuosiu, gal surinksiu daugiau – surenka mažiau. Kitas nebando, pasilieka tokį, nors pamatęs uždavinį: o, būčiau surinkęs daugiau. Mes nenorime, kad mokiniai strateguotų, ar verta eiti į patikrinimus. Norime, kad mokiniai nuosekliai mokytųsi ir eitų į patikrinimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Ačiū, ministre, už jūsų pristatymus. Jūs nuolat kartojate tą patį faktiškai, bet aš niekaip negaliu atsitokėti dėl tų šūvių. Tai jūsų pirmas šūvis, anot jūsų, ką padarė? Padarė reputacinę žalą švietimo sistemai, sužeidė vaikus ir stresą padarė didžiausią. Frakcijoje jūs kalbėjote, aš klausiau apie recenzentus. Tai kokie gi buvo recenzentai, klausimas yra, kad jie nepamatė klaidų? Vadinasi, tie recenzentai nebuvo pakankamai profesionalūs.
Ir kitas klausimas: kodėl jūs kadencijos pabaigoje norite perlaužti stuburą regioninei politikai? Kodėl jūs norite vis dėlto uždaryti 11-as klases, reikalaudami 21 vaiko ir paskui sakydami: jeigu nėra, tai gali būti skyrius. Na, pats iš šalies pasižiūrėkite! Po to eina, pavyzdžiui, vaikų skaičius didesnis. Tai vieneriems metams bus skyrius įsteigtas, paskui to skyriaus nebus. Kas čia per kažkokie pasvaičiojimai? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas tik įrodo, kad reikia tą patį daug kartų kartoti, nes ir į tuos klausimus, kurių paklausėte, buvo daug kartų atsakyta. Atsakysiu ir dar kartą.
Pradedu dėl recenzentų. Pavardžių aš nežinau ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nežino pavardžių. Recenzentams yra keliami kriterijai ir pagal juos yra atrenkami. Tai padaro Švietimo agentūra. Recenzentai sutinka būti recenzentais pasirašydami, kad jų pavardės nebus viešinamos. Suprantame, kad recenzentų viešinimas sistemą padarytų tokią, kad niekas nesutiktų nei rengti užduočių, nei būti recenzentais, nes tos atsakomybės nenori niekas prisiimti. Suprantame, ir dabar viešoje erdvėje kritikuoti visada yra paprasčiau, negu nueiti ir bandyti kažką daryti. Tai dėl to recenzentai yra linkę likti paslaptyje, nes supranta, kad niekada nebus užduotys tokios, kad būtų visi patenkinti, ir jie tada bus kalami prie kryžiaus.
Dėl bandymų. Suprantame, kad patikrinimai apskritai visada kelia stresą. Ar tai būtų valstybinis brandos egzaminas, ar tarpinis patikrinimas, ar nacionaliniai mokinių patikrinimai – jie kelia stresą. Mūsų siekis, kad mokiniai išmoktų tvarkytis su stresu, o ne stresas juos palaužtų. Nueis į aukštąsias mokyklas, ten tų egzaminų, tikrinimų ir vertinimų bus kartais daugiau – kiekvieną pusmetį laikys dešimt ir daugiau įvairiausių patikrinimų, kurie lems, ar galės studijuoti aukštesniame kurse.
Dėl 21 mokinio. Manęs klausiate, kodėl priėmėme sprendimą dėl 21, nes iki šiol buvo priimtas sprendimas, kad turėtų įsigalioti reikalavimas dėl 31. Mes sumažinome iki 21. Tikrai neturi niekur dėl to užsidaryti jokia mokykla ir galimybė būti skyriumi yra tik viena iš aibės opcijų, apie kurias jums daug kartų pasakojome tiek komitete, tiek atskirai. Tai yra galimybės: jeigu yra trumpalaikis, matome, nesudaro 21 mokinio vienais metais, gali daryti jungtines klases su kita mokykla. Vadinasi, jokie pakeitimai nei struktūroje, nei mokykloje nevyksta. Galima, jeigu matoma, kad ir ateityje nebus 21 mokinio, daryti jungtines mokyklas. Galima pasižiūrėti ir į kitų miestų, kurie tai yra padarę, patirtis. Suprantame, kad mokykla fiziškai išlieka ten, kur buvo, tačiau mokyklai, kuri turi 100 ar net mažiau mokinių, nėra sukuriama visa atskira administracija. Suprantame, kiek mokyklose ji kainuoja, tai yra kiek faktiškai kainuoja ugdymas, antra tiek kainuoja ūkio ir administracijos išlaikymas. Tad išlaikymas mažų mokyklų, kaip atskirų, o ne jungtinių, yra didelis lėšų švaistymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, mes, kaip ir jūs, gavome kreipimąsi iš mokinių tėvų, gimnazijų tėvų tarybų pirmininkų ir taip toliau, kurie prašo stabdyti šį eksperimentą su jų vaikais. Nepaisant jūsų atsiprašymo, atsakingų asmenų atsistatydinimo, jų vaikų nerimo lygis, psichoemocinė sveikata nuo to nepagerės. Tai, kad per stresą mes čia ruošiame studijuoti aukštosiose mokyklose vaikus, irgi skamba keistai.
Mokiniai neturi vadovėlių, priversti pirkti brangų skaitmeninį turinį, parengtą privačių leidėjų. Pavyzdžiui, tame rašte rašoma, kad istorijos vadovėlio 2 dalį gavo tiktai kovo mėnesį. Į bendrojo ugdymo programas įtrauktos naujos temos, kurias nėra pasirengta dėstyti. Blaškė vaikus ir informacinių technologijų sistemos trikdžiai. Ar ministerija negalėtų susigrąžinti ugdymo turinio rengimo ir platinimo iniciatyvos į savo rankas ir padaryti ugdymo turinį skaitmeniniu pavidalu laiku prieinamą visiems, kad nereikėtų laukti popierinių vadovėlių? Kartu būtų siekiama sumažinti ugdymo proceso priklausomybę nuo privačių leidėjų. Ar svarstote galimybę keisti tarpinių patikrinimų svorį valstybinių brandos egzaminų kontekste? Tas klausimas buvo užduotas, bet jūs į jį neatsakėte.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimus. Išties gauname įvairių pasiūlymų ir kreipimųsi: nuo tokių, kad džiaugiasi tarpiniais, iki tokių, kad reikėtų jų atsisakyti, ir visą spektrą tarp jų.
Dėl privačių leidėjų. Perskaitytoje laiško ištraukoje kalbama apie tai, kad nėra vadovėlių, dėl to turi rinktis privačių leidėjų skaitmeninį turinį. Suprantame, nėra jokių nacionalinių vadovėlių, kuriuos leistų ministerija ar ministerijai pavaldžios institucijos. Visus vadovėlius leidžia privačios leidyklos.
Ką esame dar sutarę su Švietimo ir mokslo komitetu? Leidžiant popierinius vadovėlius privalomai būtų ir jų skaitmeninė versija, nes leidimas, net fizinis spausdinimas užtrunka laiko. Būtų galimybė įsigyti skaitmeninius vadovėlius.
Ką yra svarbu mums kaip ministerijai užtikrinti? Nepriklausomai nuo to, kada bus išleisti vadovėliai, ar jie vėluos, kokia su jais yra situacija, jeigu keičiasi ugdymo turinys, visai tai daliai, kai turinys pasikeičia, ar yra pridėta nauja tema, ar kuri nors tema keičiasi, būtų reikalinga skaitmeninė medžiaga. Tam darome pirkimus, pasitelkiame dalykininkų asociacijas. Pirkimą dabar turėtume užbaigti iki kovo pabaigos. Turinį turėtų parengti iki birželio vidurio. Visos temos, kurioms nėra vadovėlių, būtų visiems viešai prieinamos skaitmeninėje aplinkoje emokykla.lt.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą nori užduoti gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ministre, kaip jūs vertintumėte gaisrininką, kuris stebi gaisrą, dega namas, o jame žmonės? Po gaisro jis atsiprašo visų nukentėjusių ir sako, kad ketino gelbėti, jaučiasi kaltas, bet gaisrinės viršininkė juo toliau pasitiki ir tęsia darbą. Ar demokratinėje valstybėje atsistatydinant neužtenka paties ministro ryžto ir valios prisiimti atsakomybę? Ar verta žaisti su visuomene tą žaidimą, kad premjerė toliau pasitiki ir nepriima atsistatydinimo?
Antras klausimas. Vis dėlto kompetencijų vertinimas skiriasi nuo žinių ir gebėjimų vertinimo. Mokiniai dar nėra įpratę prie kompetencijoms vertinti skirtų užduočių, todėl tiek daug laiko jie skiria užduočiai suprasti. Ar tai nebuvo viena iš esminių visos šitos krizės priežasčių? Kaip ketinate padaryti, kad ne žodžiais, o darbais situacija moksleiviams pasikeistų?
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimą. Manau, jeigu taip dramatizuojame, kad čia yra degantis namas, tai, matyt, ir būtų… jeigu matome, kad namas dega, neatleidžiame gaisrininkų, o gaisrininkus siunčiame gelbėti vaikus iš to degančio namo. Bet tas dramatizavimas, šiaip iš esmės kuriamas tiek politikų, tiek įvairių veikėjų, nežinau, kokiais tikslais, tai nėra tokio dramos lygio, kokį bandoma parodyti. Jeigu vienoje iš tarpinių patikrinimų užduočių buvo klaidų, jos bus išspręstos ir dėl to nenukentės mokiniai. Suprantame, streso patyrė, streso teks patirti ir ateityje, dėl patirto streso mes nieko negalime pakeisti, bet galime pakeisti, kad tos užduotys, kurias spręsdami patyrė stresą, būtų kuo objektyvesnės, todėl yra sudaromos komisijos.
Kompetencijų vertinimas ir laikas. Norėtųsi pasakyti ir rezultatus. Suprantame, kritikuojama sistema, iš jūsų klausimų čia atrodo, lyg niekas net nebūtų išlaikęs. Yra mokinių, kurie surinko ir maksimalius balus. Žiūrint į tą patį fizikos tarpinį patikrinimą, čia dar yra erdvės, kad ir kils balai, bet, imant dabartinius balus, jie yra vidutiniškai geresni nei praėjusių metų valstybinio brandos egzamino. Jeigu tokiu tempu rinktų taškus ir brandos egzamine, turėtume kitais metais išlaikiusių fizikos egzaminą daugiau, nei turėjome praėjusiais metais.
Panaši situacija ir su matematika. Pavyzdžiui, praėjusiais metais, vienais iš sėkmingiausių laikant matematikos brandos egzaminą, išlaikiusiųjų, kurie surinktų 40 % taškų, iš viso praėjusiais metais buvo 6 tūkst. 55, atliekant tarpinį patikrinimą mokinių, vienuoliktokų, kurie rinko 40 % taškų, buvo 6 tūkst. 905, beveik tūkstančiu daugiau. Matome, net ir vertindami kompetencijas, jeigu sakote, tai yra kažkoks stresas, lygindami su tuo, kas būdavo per brandos egzaminą, jis yra laikomas geriau negu brandos egzaminai iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Bukauskas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, praeitą savaitę būtent buvo tarpiniai patikrinimai, kur jūs viešai konstatavote, kad tiek A, tiek B lygių kontrolinis patikrinimas turi tam tikrų trūkumų. Būtent dešimtokų vadinamasis PUPP’as. Taip pat laukia kontrolinis patikrinimas, kuris kelia nerimą, nes iš tiesų neišlaikius patikrinimo ir negavus siekiamų rezultatų galimai gali palikti antriems metams. Ar nematote ten trūkumų ir neplanuojate būtent peržiūrėti tos dešimtokų patikros peržiūras? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad visų egzaminų, kad ir kokio tipo jie būtų, sistemas turime peržiūrėti, kad būtų daugiau recenzentų, kad būtų daugiau akių, kurios įvertina. Norisi aktyviau įtraukti ir dalykininkų asociacijas, kad tai būtų ne tik atskiri žmonės, bet būtų ir tam tikros struktūros, kurios įsitrauktų ir patvirtintų, kad su užduotimis yra viskas gerai. Bet dėl 10 klasės PUPPʼo, tai suprantame, kad vėlgi yra numatoma galimybė ir perlaikyti, jeigu kas nors netiktų pirmoje dalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt jau politikoje taip yra, kad tiems, kurie nieko nedaro, gyventi kažkaip lengviau. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad ieškoma būdų, kaip iš tiesų ugdymo sistemą šiek tiek suaktyvinti. Man tik kyla klausimas apie neva psichologines traumas, kuomet eini laikyti egzaminą ir baisiai čia kas nors blogai. Iš tiesų tie pasakymai prieštarauja tam, kad pasirinko kažkodėl daug daugiau eiti į fizikos patikrinimą, negu laikė egzaminus. Galbūt reikia ieškoti kokių nors psichologinių pagalbų, kad vis dėlto žmonės nebijotų egzaminų? Nežinau, teko mokytis muzikos mokykloje – ten kas pusę metų egzaminas, ir tu nei nusirašysi, nei nieko. Eini kaip į šventę. Ar iš tikrųjų nereikėtų šiek tiek daugiau dirbti su bendruomenėmis, kad žmonės nebijotų tų egzaminų, eilinių patikrinimų? Eini studijuoti, kažkaip tau viskas aišku. Koliokviumas po koliokviumo, patikrinimai, o šiuo atveju kažkodėl mes bijome egzaminų. Ką čia reikėtų padaryti? Ar iš tikrųjų dirbti su kolektyvais, kad mokytojai negąsdintų tų vaikų? Bijoti egzaminų, manau, tikrai neverta.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Matyt, visiems, studijavusiems aukštosiose mokyklose, teko patirti tą šoką, kiek yra atsiskaitymų, kiek yra tarpinių patikrinimų, kiek yra galutinių patikrinimų. Matome, kada yra didžiausias nubyrėjimas aukštosiose mokyklose: didžiausias yra po I pusmečio, nes mokiniai, pabaigę mokyklą, tapę studentais, iš tikrųjų patiria tą šoką, prie kurio buvo nepratę.
Kas mus gąsdiną bendrai kaip žmones, ko mes bijome, dėl ko nerimaujame? Dėl dalykų, kurių nepažįstame, dėl dalykų, kuriuos darome retai, kurių nesuprantame. Taip, praėjusiais metais fizikos tarpinio patikrinimo metu dalyvavo tris kartus daugiau, nei laikė valstybinį brandos egzaminą. Daugiau, matome, renka ir taškų, kur potencialiai, jeigu taip pat, tokį pat procentą rinks ir egzamino metu, daugiau bus ir išlaikiusių. Mokiniai ryžtasi eiti į tuos egzaminus. Mano supratimu, žiūrint ir į patirtį, ar tai būtų tarptautinis bakalaureatas, ar kitos sistemos, tų patikrinimų net per dieną būna po kelis. Mes dabar baiminamės, kad mažai laiko pasiruošti. Egzaminai mus turėtų įvertinti, žinias, kurias sukaupėme per tam tikrą laiką. Esame atsisakę standartinių uždavinių sprendimų. Kuo, pavyzdžiui, skiriasi lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas? Mes tikrai ilgą laiką mokėmės interpretacijų, dabar per egzaminą turime atsiskaityti, kaip mokame interpretuoti. Ir tai parodo daugelis dalykų, ar tai būtų fizika, ar būtų matematika.
Mes turime mokytis ne kokių nors standartinių uždavinių sprendimo ir, kaip sako žargoniškai, atmušti ranką, kaip juos spręsti. Vyksta pasirengimas ne ugdymo turinį mokytis, o pasirengimas vyksta… dešimties praėjusių metų egzaminų sprendimo, kol įgundi spręsti tą egzaminą. Turėtume mokytis ugdymo turinio ir jį sugebėti pritaikyti nepažinioje situacijoje, kurios anksčiau nematėme. Suktis nepažinioje situacijoje yra labai sudėtinga, jeigu mes ugdymo procese neturėjome tos patirties. Turime priprasti spręsti uždavinius, kurių iki tol nematėme, turime priprasti taikyti žinias nestandartinėse situacijose, nes apie tai bus gyvenimas. Kas yra brandos atestatas ir branda? Tai gebėjimas vėliau savo žinias pritaikyti. O standartas, išmokimas spręsti standartinius uždavinius tikrai ateityje gyvenime turės mažai naudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Numatytas 30 minučių laikas baigėsi, tačiau tikrai, matau, dar nori kolegos paklausti. Tai galbūt, kadangi ministras irgi sutaupė laiko, geras 5 minutes kalbėjo trumpiau, negu jam buvo numatyta, kompromiso vardan dar 10 minučių pratęsiame laiką ir užteks, gerai? Sutariame? Gerai, tvarka. Gerbiamas Kęstuti Mažeika, jau jūs kalbėjote dėl vedimo tvarkos šiuo klausimu.
K. MAŽEIKA (DFVL). Noriu repliką. Ačiū, pirmininke. Pirmininke, jūs pirmininkaukite ir žiūrėkite, kad ministras neviršytų to laiko atsakinėdamas, nes į vieną klausimą 5 minutes. Manau, kad konkrečiai, aiškiai…
PIRMININKAS. Žiūrėkite, pastabą visi išgirdome, deja, nėra reglamentuoto laiko atsakyti. Man laikas netiksi, tai yra kaip yra. Bet prašome visų tikrai atsižvelgti į pastabą. Dėl vedimo tvarkos gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prisimenate, Seniūnų sueigoje buvo kalbama ir kolegos ir aš siūlėme, kad būtų pratęsta dar pusvalandžiu. Kadangi dar devyni žmonės yra užsirašę paklausti, gal sudarykite galimybę visiems paklausti? Manau, ministras dėl to nesupyks ir jo šios dienos darbotvarkė dėl to nesužlugs. Ačiū.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, yra nuomonių ir tokių, ir tokių, girdžiu salėje. Esame kalbėję Seniūnų sueigoje, esame ir balsavę dėl šios darbotvarkės taip, kaip yra. Ir tikrai kompromisas 10 minučių, manau, spėsite paklausti. Paprašome ministro koncentruočiau atsakinėti į klausimus. Kita klausia gerbiama E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų ačiū už pristatymą, už kai kuriuos jau išgirstus atsakymus. Bet, matome, to nerimo švietimo bendruomenėje yra po šitų tarpinių patikrinimų. Tai vis dėlto ką jūs manote apie tokius mokinių pasiekimus, kur bendras vidurkis yra tik 8,5 iš 20? Ar tai reiškia, kad jie neišlaikys egzamino? Tai viena klausimo dalis.
Antra. Girdėjau, kad, sakėte, būtų leista perlaikyti vienuoliktokams. Ar nemanote, kad per didelis krūvis, nes 12 klasėje reikės laikyti ir brandos egzaminus? Dar jeigu ir perlaikymas, tai vis dėlto dvigubėja egzaminų skaičius. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū. Kaip vertinu 8,5 iš 20? Vertinu iš esmės taip pat, kaip ir iki šiol vertinau valstybinius brandos egzaminus. Dabar, kadangi yra pokytis, visų akys į tai labiau atgręžtos. Bet pažiūrėkime į ankstesnius brandos egzaminus. Praėjusiais metais matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė šiek tiek virš 13 tūkst. laikančiųjų. Išlaikymo riba yra 16 %. Pakartoju – 16 %. Tai jeigu verčiame čia į dešimtbalę skalę, tai yra mažiau nei dvejetas dešimtbalėje skalėje. Jo neišlaikė beveik 15 % laikiusiųjų, dar prieš metus trečdalis neišlaikė. Kokia dalis praėjusiais metais surinko, pavyzdžiui, 40 % taškų ar daugiau? Tokių buvo 6 tūkst. Šiandien matematikos A lygio tarpiniame patikrinime 40 % ir daugiau taškų surinko 6 tūkst. 900. Tai matome, kad rezultatas yra geresnis, lyginant kontekste su brandos egzaminais, bet apskritai rezultatas, suprantame, nėra geras ir tai yra daug metų.
Dėl perlaikymo. Aš net vengčiau sąvokos „perlaikymas“, nes mums yra įprasta, kad perlaikymas asocijuojasi su tuo, kad neišlaikiau ir laikau iš naujo. Tai yra dvi galimybės: net jeigu surinkau 39 iš 40, galiu bandyti dar kartą, surinksiu 40 – valio, surinksiu mažiau nei 39 – liks 39. Ar šita galimybė dabar laikyti sudaro papildomą stresą? Matyt, bet kuris egzaminas sudaro papildomą stresą. Bet vertinant visą kelionę iki brandos atestato stresas turėtų būti mažesnis, nes jeigu nepasiseka, turiu antrą šūvį. Ar bus daugiau darbo abiturientams 12 klasėje? Suprantame, bus tiek pat, jeigu laiko iš naujo, kiek būdavo iki šiol, nes iki šiol visi abiturientai 12 klasėje turėdavo atsiskaityti už visą vidurinį ugdymą. Dabar turi galimybę už dalį atsiskaityti 11 klasėje, netenkina rezultatas – už viską 12 klasėje. Tai neatsiranda kažko daugiau, lyginant su sistema, kuri vyko iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Žukauskas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano galva, šis pokytis buvo absoliučiai reikalingas, nes Lietuva iki šiol buvo viena iš nedaugelio šalių, kuri netaikė tokios tarpinių patikrinimų praktikos. Vykdant pokytį visuomet neišvengiama klaidų ir konfliktų, nes mes kuriame ateitį, o ateitis yra tai, apie ką mes nežinome. Man imponuoja, kad jūs parodėte tas klaidas ir konfliktus ir parodėte, kaip žadate jas spręsti ir valdyti pokytį.
Bet mano klausimas būtų toks. Vis dėlto mes orientuojamės į tai, kad mūsų jaunoji karta išsiugdytų aukštesnes kompetencijas ir, kaip jūs sakėte, mokėtų ne vien paukščiukus sudėti prie teisingo atsakymo, bet ir nepažinioje aplinkoje taikyti tas žinias. Tai trumpai, kokia jūsų prognozė, kiek mūsų abiturientų, taikant šį naują pokytį, tai yra tarpinius egzaminus, būtų pasirengę stoti į aukštąją mokyklą daugiau, negu mes turėdavome iki šiol? Turint omenyje, kad matematikos egzaminas tapo privalomas.
G. JAKŠTAS. Išties sudėtingas klausimas yra prognozuoti. Tos prognozės yra toks dalykas, kad linkusios nepasiteisinti… dalykų, kurių negali visiškai kontroliuoti. O negalime kontroliuoti, kaip kiekvienas mokinys tam bus pasirengęs. Bet ką galime matyti iš tarpinių? Nors rezultatai dar gali ir gerėti dėl to, kad bus peržiūrimos užduotys, gali gerėti, kadangi 12 klasėje turės antrą bandymą atlikti tą dalį, bet net ir esant tokiems rezultatams matome, kad pasiruošusių studijuoti būtų daugiau. Ta dalis, matyt, būtų apie 15–20 % didesnė. Bet tikiu, kad pamatę ir šį tarpinį mokiniai tęs mokymąsi. Išties yra daug kritikos, bet girdime ir labai teigiamų atsiliepimų ir iš pačių mokinių, kad mokyklose būdavo įprasta visą dėmesį skirti dvyliktokams, 11-oje nevyksta jokių atsiskaitymų ir taip savaime kažkaip juda. Ir patys vienuoliktokai kai kurie nepersistengia, nes dar 12 klasė toloka, ir mokytojai tiek dėmesio neskiria. 11 klasės tarpinis patikrinimas išties padaro procesą nuoseklesnį, nes matydami, kad laukia tarpinis, skiria daugiau pastangų mokymuisi.
Man atrodo, nėra didelio skirtumo, ar tas žinias bus įgiję iki 11 klasės tarpinio, ar iki baigdami mokyklą, dėl to galimybė 12 klasėje už tai atsiskaityti dar kartą yra labai pozityvi, nes galbūt pamatę rezultatus kas nors susiims, pasidarys išvadas, skirs daugiau laiko mokymuisi. Bet kam pasisekė, kas buvo pasirengęs, turės lengvesnę 12 klasę. Tai dėl to, atrodo, niekas neturėtų nukentėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, klausimas, kiek buvo panaudota pinigų šiam tarpiniam patikrinimui? Kiek žinau, turbūt virš milijono. Gal tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko juos reikia daryti? Bet šiaip, kalbant apie mokinių patirtį, ką jie patyrė, vaizdas toks: kai tu laikai B kategorijos vairavimo egzaminą, bet tau duoda fūra važiuoti. Tokių dalykų tikrai negali būti.
Ir kitas klausimas. Galbūt ministerija pagaliau imsis ryžtingų žingsnių padaryti nemokamą aukštąjį mokslą, nes 2020 metais ministerija gavo dvigubai daugiau pinigų nemokamam aukštajam mokslui: vietoj 12 mln. – 25 mln. Tai gal pagaliau bus tas nemokamas aukštasis mokslas Lietuvoje?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimus. Tai, kiek buvo skirta lėšų, galėsime įvertinti įvykus tarpiniams, pasakyti tiksliai, nes tas skaičiavimas nėra toks paprastas, kadangi įprastai užduočių vertintojai, ar tai būtų, pavyzdžiui, laikytų įskaitą lietuvių kalbos, kalbėjimą… būdavo skiriamos lėšos. Ką mes darėme šiemet? Didinome lėšas, kurias gauna tiek užduočių rengėjai, tiek vertintojai, nes motyvacija vertinti egzaminus, mano supratimu, tai turėtų būti mokytojų pripažinimas ir tam tikras prestižas – mane pasirinko vertinti egzaminą. Dėl to reikšmingai augo lėšos, skiriamos ir toms funkcijoms, kurios buvo iki šiol. Bendras papildomas lėšų kiekis, taip, buvo apie milijoną. Bet kokia dalis yra dėl tarpinių, kokia dalis dėl to, kad augo atlyginimai, reikėtų dar atskirai suskaičiuoti.
Dėl B lygio tarpinio egzamino, kaip minėjau, yra sudaryta komisija, bus išsiaiškinta ir priimti sprendimai taip, kad nenukentėtų, jeigu buvo padaryta klaidų rengiant užduotis. Preliminariai nutuokiame, kad turbūt yra klaidų, bet vis tiek tai patvirtinti ir pasakyti, kokios, kaip reikėtų taisyti, pasakys ekspertai.
Dėl nemokamo bakalauro. Tos diskusijos ir su praėjusia Vyriausybe vyko. Aš jose irgi dalyvavau. Ką mes vadiname nemokamu bakalauru? Ar nemokamu vadiname, kad yra bent vienas, kuris turi galimybę studijuoti nemokamai, ar nemokamu bakalauru vadiname modelį, kai nė vienas, studijuojantis bakalaurą, nemoka už studijas?
Jeigu vadiname pirmąjį modelį, tai jis visada buvo. Jeigu antrąjį modelį, kad niekas nemokėtų už savo studijas, nepakeičiant Konstitucijos, jis yra neįmanomas. Bet ką matome – yra nuolat mažėjanti dalis tų, kurie studijuoja už savo lėšas. Ir tai, kad susivienodino reikalavimai, ar studijuosi už savo lėšas, ar valstybės finansuojamoje vietoje, esant vienodiems reikalavimams tų, kurie moka už studijas, dalis dar labiau mažės, nes tiesiog neapsimokės mokėti už studijas, nes visi, kas moka, galės realiai stoti ir į valstybės finansuojamas vietas. Bet uždrausti aukštosioms mokykloms priimti studentus, kurie susimoka už studijas, tokios teisinės galimybės nėra galiojant dabartinei Konstitucijai, tad tai ir nepasikeis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Numatytas laikas beveik baigėsi.
Paskutinis klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, šiandien Demokratų frakcijos rytiniame posėdyje atsakinėjote į klausimus. Nespėjau paklausti, nes daug jų buvo. Jūs labai, nežinau, ar priklausote medžiotojams, ar šauliams, ar kariams savanoriams, bet labai daug apie šaudymą kalbėjote ir apie tuos – antrą šūvį, du šūvius ir taip toliau. Iš tikrųjų ar neatrodo, kad jau per daug prisišaudėte į kojas, o gal ir į kitas kūno vietas, nes, puikiai prisimenu, kai savo kadencijos pradžioje rudenį jūs kalbėjote apie knygas, kai buvo ta situacija dėl vadovėlių, kad situacija sprendžiama, sutartys yra, viskas bus greitai išspręsta. Bet šiandien paskambinu konkrečiai į savo Kalvarijos–Marijampolės apygardos mokyklas – chemijos vadovėlių nėra, informacinių technologijų vadovėlių nėra, apie kitus irgi yra įvairiausios informacijos. Iš tikrųjų jau neklausiu, kokia vaikų emocinė ir psichologinė turbūt būsena ir situacija mokyklose, bet ar neatrodo, kad vis dėlto tų šūvių per daug padarėte? Ir kodėl taip atsitiko, kad vis dėlto esame tokioje pat situacijoje kaip rudenį? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Matyt, visada išgirstame tuos raktažodžius, kurie mums patiems labiausiai imponuoja. Aš tikiu, kad būtent tuos raktažodžius išgirdote ir jums jie skamba aiškiau ir garsiau nei kiti, nes toje srityje galbūt daugiau išmanote nei švietimo.
Kalbant apie bandymus, kiek laikyti, tai yra pasakyta: galės laikyti tą 40 % dviem bandymais ir pasirinkti geresnį rezultatą. Ar tai pavadinote šūviais, ar dar kažkaip, tai yra tiesiog pavadinimo klausimas.
Apie vadovėlius. Kaip ir minėjau, cituojate beveik, kas buvo vasarą, tai klausimas ir yra tas. Vadovėlių, suprantame, visų laiku nebus. Ką mes darome? Mes užtikriname, kad toms temoms, kurios yra naujos, būtų reikalinga metodinė medžiaga. Tam buvo padaryti vasarą pirkimai, iki rugsėjo pasirodė metodinė medžiaga. Ji yra patalpinta emokykloje.lt ir yra visiems pasiekiama. Tie vadovėliai, kurie yra išspausdinti, yra pasiekiami. Jeigu nėra vadovėlio, yra metodinė medžiaga. Suprantame, nuo kitų metų startuoja kitai daliai atnaujintas ugdymo turinys. Tai nuo rugsėjo 1 dienos. Ten bus naujų temų. Dėl to, matant riziką, kad vadovėliai gali visi laiku nepasirodyti, yra pirkimas ir tai daliai, naujoms temoms, kad būtų metodinė medžiaga pasiekiama visiems viešai internetu.
Suprantu jūsų didelius lūkesčius, kad problemos ir klausimai, kurie buvo nesprendžiami dešimtmečiais, norisi, kad viskas atsirastų čia ir dabar. Labai dėkoju už tokį jūsų lūkestį. Pavyzdžiui, imkime informacinių technologijų dalyką – vadovėlio nebuvo ir prieš atnaujinant ugdymo turinį. Kas dabar yra padaryta? Yra parengta bent jau metodinė medžiaga, nes vadovėlių ir seno turinio nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Atsakėte į klausimus. Pristatėte savo poziciją. Dėkoju. (Balsas salėje)
Dėl vedimo tvarkos gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog noriu repliką pasakyti. Vis dėlto ta tribūna yra, kad atsakinėtų faktais, o ne neteisybę kalbėtų dėl vadovėlių ir panašiai. Ministre, vis dėlto ši tribūna ne tam yra skirta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką.
14.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIVP-3543 (pateikimas)
Dabar pereiname prie 2-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projekto Nr. XIVP-3543. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas gerbiamas A. Žukauskas pateiks. Prašau į tribūną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kovo 13 dieną svarstė Lietuvos mokslo tarybos teikimą kandidatei eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Komitetas bendru sutarimu pritarė daktarės R. Cimmperman skyrimui akademinės etikos ir procedūrų kontroliere ir nutarė teikti Seimui nutarimo projektą dėl daktarės R. Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere.
Trumpai apie kandidatę. Kandidatė turi didžiulę darbo patirtį mokslo politikos, taip pat ir akademinės etikos srityje. Ji ilgai ėjo Lietuvos mokslo tarybos mokslinio sekretoriaus pareigas. Dalyvavo daugybėje projektų, tarp jų ir tarptautinių, susietų su mokslo politikos formavimu ir akademinės etikos klausimu. Dalyvavo mokymuose ir pati organizavo mokslo politikos ir akademinės etikos mokymus. Turi labai didelę ekspertinės veiklos patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pati yra baigusi biochemijos studijas, įgijusi mikrobiologijos magistro laipsnį, vėliau – biomedicinos mokslų srities daktaro laipsnį, taip pat turi vadybos magistro laipsnį.
Seimas šiai kandidatūrai pritarė ir mano, kad daktarė R. Cimmperman būtų iš tikrųjų kompetentinga eiti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Aišku, galite manęs klausti, bet jinai čia dalyvauja, bus galima ir jos paklausti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Nėra tokio žanro jūsų klausti. Jūs galite užimti savo darbo vietą, gerbiamas pirmininke.
Dabar kviečiame į tribūną kandidatę, tai yra gerbiamą R. Cimmperman, prisistatyti ir atsakyti į keleto Seimo narių klausimus.
R. CIMMPERMAN. Laba diena, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu biomedicinos mokslų daktarė, taip pat esu įgijusi antrą magistro laipsnį vadybos srityje. Per daugiau negu dešimtmetį savo veiklos mokslo ir studijų sistemoje esu sukaupusi tarptautinės patirties, ekspertinių žinių akademinės etikos srityje, įvairios valdymo patirties.
Būdama aktyvi mokslo ir studijų sistemos dalyvė ir neabejinga joje vykstantiems pokyčiams, ypač per paskutinius penkerius metus, pastebiu, kad akademinės etikos situacija pamažu gerėja. Dalis mokslo ir studijų institucijų tapo aktyvesnės formuodamos akademinės etikos kultūrą. Tokios mokslo ir studijų institucijos rodo pasitikėjimą tarnybos veikla. Ir iš tarnybos metinių ataskaitų matyti, kad mokslo ir studijų institucijos konsultuojasi su tarnyba, įgyvendina tarnybos paskelbtas gaires, noriai kviečia tarnybos atstovus vesti seminarus.
Žinoma, skatinti akademinę etiką yra ne tik kontrolieriaus pareiga, bet taip pat ir visos mokslo ir studijų sistemos dalyvių: universitetų, kolegijų bei mokslinių tyrimų institutų, pareiga. Šiandien dar sudėtinga vertinti akademinės etikos situaciją statistiškai, nes dažnas individualus atvejis yra unikalus, pasižymi savitomis aplinkybėmis. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ne visa statistika, ypač didėjantys akademinės etikos pažeidimų skaičiai, indikuoja neigiamus reiškinius, atvirkščiai, – tai rodo, kad gerėja akademinės etikos pažeidimų nustatymas, didėja netolerancija jų atžvilgiu.
Savaime turėtų būti suprantama, kad akademinis nesąžiningumas gali daryti ir daro įtaką išteklių racionaliam naudojimui, ypač mokslinėje veikloje. Tikiu, kad jūs visi žinote, kad mūsų šalyje finansavimas mokslinei veiklai didėja. Vykstant visiems šiems procesams, svarbu tinkamai valdyti ir atitinkamas rizikas šioje srityje. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokslinių tyrimų etikai, moksliniam sąžiningumui, kurie dar skinasi kelią mokslo ir studijų institucijose. Atliepiant technologinius ir socialinius pokyčius, privalu reaguoti ir į dirbtinio intelekto, genų redagavimo ar atvirojo mokslo keliamus iššūkius. Visa tai yra neatsiejama nuo mokslo kokybės užtikrinimo, sąžiningos konkurencijos principo įgyvendinimo, tiek formuojant tyrėjo, jo institucijos reputaciją ir valstybės įvaizdį, tiek sudarant pagrindą visuomenei ir darbdaviams pasitikėti akademine bendruomene.
Su tuo susijusi ir kontrolieriaus bei tarnybos lyderystė. Tarnyba įneša tarptautinius akademinės etikos standartus akademinei bendruomenei aktualiose srityse. Čia vieningos nuostatos yra labai svarbios, siekiant išvengti klaidingos interpretacijos, kas laikytina atsakinga, etiška veikla akademinėje aplinkoje. Tarnyba taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose tinkluose, jaučia bei mato tendencijas. Pavyzdžiui, vienas iš pastarųjų iššūkių yra mokslinių tyrimų saugumas.
Pasitelkdama savo žinias ir patirtį, tęsiu tarnybos veiklos prioritetus: skatinti akademinės etikos kultūros formavimąsi mokslo ir studijų institucijose; užtikrinti efektyvią mokslo ir studijų procedūrų įgyvendinimo priežiūrą; didinti tarnybos veiklos žinomumą ir bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Tęsdama veiklas sieksiu aktyviai stiprinti bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis. Norėčiau pradėti partnerystę su švietimo įstaigomis bei supažindinti su akademine etika ir moksleivius, ir mokytojus. Prisidėsiu prie akademinės etikos komitetų, dėstytojų kompetencijų tobulinimo. Atliepsiu mokslo ir studijų institucijų poreikius, organizuodama prevencines priemones. Planuoju analizuoti nesąžiningo elgesio atvejų priežastis. Tarnyba šioje srityje turi nemenką patirtį. Sieksiu konsultuoti akademinę bendruomenę įvairiais akademiniais etikos klausimais. Prireikus papildomo nepriklausomo tyrimo ar pritrūkus kompetencijos, pasitelksiu užsienio ekspertus, skatinsiu savo ekspertinėmis žiniomis dalintis kitas institucijas: Lietuvos mokslo tarybą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Bioetikos komitetą, taip pat Žurnalistų etikos inspektorių.
Tęsiu aktyvų tarnybos bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis akademinės etikos srityje, siekdama keistis informacija ir gerąja patirtimi bei tobulinti tarnybos kompetencijos žinias. Atsižvelgdama į tarptautines tendencijas ir praktikas, teiksiu siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, ypač rengdama būsimus mokslininkus.
Visa tai sudarytų galimybę išplėsti platesnio masto strategiją, kuri padėtų stiprinti akademinio sąžiningumo principų laikymąsi visoje Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje ir prisidėtų prie akademinės bendruomenės sąmoningumo didinimo šioje srityje. Tokiu būdu tarnyba galėtų efektyviai įgyvendinti savo tikslus ir atlikti svarbų vaidmenį, skatindama akademinę etiką ir akademinės etikos vertybes Lietuvoje.
Tikiu, kad mano įvairiapusė dalykinė patirtis leis kompetentingai vykdyti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus funkcijas ir efektyviai tęsti tarnybos veiklą. Dėkoju už jūsų suteiktą žodį ir lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju už prisistatymą. Jūsų išties nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, tikrai sveikinu ir dėkoju jums, kad jūs sutikote kandidatuoti į šias nelengvas pareigas. Išties situacija buvo kiek keistoka, kai Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas taip pat buvo ir akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi, na, bet ji sprendžiama, dėl to tikrai džiugu. Perskaičius jūsų biografiją tikrai matyti, kad jūs esate iš tos srities, net nėra abejonių dėl jūsų kompetencijos. Buvote ir LMT valdybos nare. Mano toks žmogiškas, paprastas klausimas. Kokiais principais ir kodėl jūs vadovausitės savo veikloje?
R. CIMMPERMAN. Tai pirmiausia yra nešališkumas ir sąžiningumas. Čia yra pagrindiniai principai, kuriais aš vadovaučiausi eidama šias pareigas. Konfidencialumas, žinoma, taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Labai išsamiai pristatė ir komiteto pirmininkas, ir pretendentė taip pat. Aš tiesiog noriu palinkėti sėkmės. Neabejoju, kad jūsų ta turininga veikla padės. Tiesiog noriu paprašyti Seimo narių palaikyti šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai konkretus klausimas. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė dabar klausia. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi klausimų sesija, aš norėčiau pratęsti tą klausimą, kurį klausiau komiteto posėdžio metu, galbūt jau teko šiek tiek pasidomėti. Pristatant jūsų biografiją skambėjo tai, kad esate viena iš mūsų eksperčių tarptautinėje erdvėje. Tai yra labai sveikintina, labai didžiuojamės šiais jūsų pasiekimais. Noriu pasiteirauti, ar bus galimybė tęsti tas pareigas, kurios mums svarbios atstovavimo pagrindu tarptautinėse organizacijose?
R. CIMMPERMAN. Šiuo metu vadovauju trims projektams, Europos Komisijos finansuojamiems projektams, tai negalėsiu tęsti, nes dviejuose yra Lietuvos mokslo institucijos. Kadangi dalyvauju su Lietuvos mokslo institucijomis, pagal Mokslo ir studijų įstatymą, kontrolierius negali dalyvauti tokiuose projektuose, bet tikrai stengsiuosi pritraukti projektus į Akademinės etikos ir procedūrų tarnybą. Tikiuosi, po dvejų metų galėsiu tai pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama kandidate, taip pat drįstu pasveikinti jus pasiryžus eiti į tokias atsakingas pareigas. Kartu noriu pabrėžti, dažnai kartoju tokią tezę: gyvenimas tai yra judėjimas, bet judėjimas su rezultatais. Gerai, kad kalbama, gerai žmogus nusiteikęs atrodo, bet rezultatai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Džiaugiuosi, kad jūs pasakėte – nusiteikusi įvesti akademinės etikos ir kultūros modelį ir juo vadovautis. Ką kalbėjo ponas V. Semeška apie biografiją, aš taip pat galiu patvirtinti, buvau geranoriškai nustebęs dėl tokio jūsų pasirengimo. Ačiū, kad kaip savo prioritetus numatėte akademinių išteklių racionalų naudojimą, mokslinių tyrimų etiką, mokslinių tyrimų saugumą, bendradarbiavimą tarptautinėje srityje, sąžiningą elgesį ir taip toliau. Linkiu jums sėkmės.
R. CIMMPERMAN. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai irgi lyg ir nebuvo visai klausimas. Dabar gerbiamas D. Kepenis užduos klausimą. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Labai simboliška, kad jūs ateinate į tą postą, kurį užleidžia dabar daktaras G. Valinčius, kuris yra Mokslo tarybos pirmininkas. Jūs kartu tikrai galite nuveikti didžiulį darbą. Jūs jau kalbėjote, kad žadate teikti įstatymų projektus. Tarp kitko, iki šiol mes jų nesulaukėme iš Mokslo tarybos, nors visi mano, kad ten yra mūsų proto centras, bet įstatymų projektų nesulaukėme. Vienas iš tų įstatymų… Arba apskritai jūs kalbate, jūsų tarnyba užsiima harmonizavimu visų mokslo darbuotojų, mokslininkų, institucijų bendram tikslui. Aš manau, kad šiandien vienas iš tokių svarbiausių tikslų – sustabdyti kasmet didėjantį ligotumą tautos. Sergame vis labiau ir ligų vis daugėja. Ar jūs nematote savo uždavinio, kad kartu su Mokslo taryba tą klausimą reikia pradėti spręsti, sutelkti rimtą komandą, kurios tikslas – sustabdyti Lietuvos sergamumą, trumpinti eiles pas daktarus? Ačiū.
R. CIMMPERMAN. Dėkoju jums už klausimą. Aš tikrai pasitarsiu dar su tarybos pirmininku ir perduosiu jūsų žinutę. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba daugiau susijusi su akademinės etikos klausimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Paskutinis klausimas. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, iš tikrųjų džiaugiamės mes ir komitete galų gale, kaip sakoma, vienas etapas buvo vienas kandidatas, dabar galų gale atėjo du kandidatai. Jūs tikrai tinkama kandidatė šiandien užimti šitą postą. Prašau pasakyti, jūs žinote, apie ką aš kalbėsiu. Viena, mes turime labai daug skundų. Kaip jums pavyks įveikti ir kaip jūsų tarnyba galės spręsti tą klausimą, kai kai kurie klausimai yra, aišku, aktualūs ir keliami teisingai, bet yra tokių daug daug daug klausimų, kur mes, kiekvienas komiteto narys, aš manau, ir Seimo nariai, gauna lygiai taip pat tuos skundus iš vieno asmens. Kaip jūs galvojate, kaip pavyktų tą problemą spręsti?
R. CIMMPERMAN. Dėkoju jums už klausimą. Taip, kiekvienas asmuo turi teisę reikšti savo nuomonę. Mes negalime uždrausti asmenims teikti siūlymus, pastabas kiekvieno atžvilgiu. Mes stengsimės veikti ir konsoliduotai su kitomis institucijomis pasitarę spręsti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju pretendentei. Linkiu sėkmės prisistatant frakcijose ir komitete. Taigi jūs galite grįžti į savo vietą. Labai ačiū.
Dabar sutarkime, kad toliau svarsto Švietimo ir mokslo komitetas ir kad numatyta svarstyti kovo 26 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O pretendentė toliau pagal pageidavimą prisistatys frakcijose. Dėkoju jums. Ačiū už prisistatymą.
15.03 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3427 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3427. Gerbiamas E. Pupinis mums galėtų jį pateikti. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Švietimo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Dėl šio įstatymo kilo iniciatyva Moksleivių sąjungos, kuri siūlė tiksliau reglamentuoti įstatyme Moksleivių sąjungos statusą. Viskas buvo padaryta gana tvarkingai, sudaryta darbo grupė iš mūsų komiteto narių. Grupė buvo susirinkusi, išklausė suinteresuotas puses ir parengė įstatymo projektą. Jis teikiamas dabar mūsų Švietimo ir mokslo komiteto vardu. Pagrindiniai dalykai, kurie čia yra pakeičiami, tai, kaip ir minėjau, šiek tiek patikslintas mokinių tarybos sąvokos statusas, taip pat lygiagrečiai, kadangi atsirado mokinių taryba ir mokytojų tarybos, ir tėvų, globėjų, rūpintojų tarybos. Čia vienas dalykas.
Kitas dalykas. Moksleiviai kėlė klausimą dėl demokratiškumo apskritai mokyklos tarybos, nes pasitaiko atvejų turbūt dėl įvairių priežasčių, kai nelabai kas nori eiti į mokyklų tarybas, būna pasirinktas tam tikras paprastesnis kelias – paprasčiausiai paskiriami tam tikri mokytojai, įkalbami tam tikri moksleiviai. Moksleivių sąjunga vis dėlto siūlo daryti demokratiškesnį procesą, nes, jų manymu, mokyklos taryba atlieka tokią visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Iš tikrųjų vis tiek ta institucija turėtų kažkaip būti išrinkta demokratiškesnė, bet pačius principus, kokiu būdu bus renkama, mes paliekame pačiai mokyklai nuspręsti ir nustatyti tą visą procesą savo įstatuose.
Taip pat moksleiviai pastebėjo vieną dalyką, kad iš tiesų ne visose mokymo įstaigose turėtų funkcionuoti tarybos, nes, ypač neformaliojo mokymo įstaigose arba, tarkime, kai kuriais atvejais profesinio mokymo įstaigose, tie vaikai būna ne nuolat, vyksta tam tikra kaita. Tai jie mano, kad vis dėlto reikėtų apibrėžti moksleivių tarybų privalomumą tam tikrą, kas ir buvo ankstesniame įstatyme, tiktai bendrojo ugdymo mokyklose, o neformaliojo švietimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose turėtų būti apsispręsta pačios mokymo įstaigos. Pagrindiniai tokie pakeitimai pateikti šiame įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano labai trumpas klausimas, kodėl mokyklose reikia, o profesinėse mokyklose ne?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jie argumentuoja tuo, kad vis dėlto tose mokymosi įstaigose procesas vyksta gana trumpai, kai kada vaikai būna metus. Iš tikrųjų suformuoja, bet privalomumo nėra. Jie prašė palikti, ypač dėl neformaliojo ugdymo, kad vis dėlto nebūtų privaloma, kad šiuo atveju mokyklos pačios apsispręstų, nes tas procesas gana trumpas yra. Dėl tos priežasties. Paprasčiausiai atsižvelgta į jų tam tikras nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi K. Vilkausko nėra, tai paskutinė klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, mano toks klausimas, mes žinome, kad norime vieno tikslo, kad mokinių taryba būtų įveiklinta ir kad jinai būtų neformaliai paskirta mokyklos administracijos tokia, kokia jiems yra paranku, nes kai kalbėjome su moksleivių taryba, mes ir jautėme iš jų tokią nuoskaudą. Prašom pasakyti, mes paliekame mokyklai pačiai apsispręsti, kaip bus renkama, ar mes pasieksime tą tikslą, ko siekia Moksleivių sąjunga ir ko mes siekiame šita įstatymo pataisa? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aišku, būtų galima nustatyti tam tikras tvarkas, tačiau situacija kai kur gana skirtinga. Kai kur jau ir taip normaliai, demokratiškai vyksta rinkimai, bet, ypač renkant tėvų atstovus, gali būti sudėtingi tam tikri procesai, žinant, kad iš tikrųjų turbūt ne visi nori dalyvauti valdant kai kada ir panašiai. Ir patys buvome tėvais, reikėjo tam tikrą laiką skirti. Šiuo atveju turbūt mokyklos vis dėlto pasirinks savo principą. Galbūt išsirinkę klasių atstovus, iš tų klasių atstovų kažkokiu būdu pasirinks. Visuotinius rinkimus kokius nors daryti yra sudėtinga. Galbūt kitos mokyklos pasirinks kokį nors kitokį kelią, galbūt iš tikrųjų bendruomenės labai stiprios, norės demokratiškai išrinkti iš visų tėvų arba iš tikrųjų siūlys kandidatus, tai irgi yra galimybė pasirinkti tam tikrą kelią.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam E. Pupiniui, kuris pristatė projektą. Dabar motyvai už – gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal užsirašiau tam, kad įvesčiau tam tikrą aiškumą, nes pačiai teko dalyvauti šitoje darbo grupėje rengiant šitą įstatymo projektą. Iš tikrųjų yra įstatyme įtvirtintas vienas pagrindinių principų, kuriuo remiantis ir bus renkamos ir sudaromos šios mokinių, mokytojų ir tėvų tarybos, tai yra demokratinis principas. Ir nesvarbu, kokią tvarką nustatys mokykla, ji turi atitikti demokratinius principus, vadinasi, visuotinumo, prieinamumo ir kitus dalykus, tam, kad visiems būtų sudarytos galimybės dalyvauti mokyklos gyvenime.
Tai, kad atsiranda tokios tarybos, mano manymu, yra labai gerai. Viena vertus, dėl to, kad mes iš tikrųjų turime išmokti priimti sprendimus, suderintus su bendruomenėmis, išmokti derinti įvairius interesus. Tą daryti ne pasirinkę pačius artimiausius bendraminčius ar kokius nors patogius asmenis, o tikrai išmokti susikalbėti su visiškai skirtingų požiūrių atstovais. Mano supratimu, toks nedidelis pakeitimas, bet jis įtvirtins visuotinumą ir dabar jau nebebus galima mokyklose pasakyti, na, čia mums nebūtinai reikia tokios institucijos, nes iš tikrųjų reikia visose mokyklose.
Mes labai dažnai kalbame apie bendruomenę, bet kas yra ta bendruomenė, jeigu iš tiesų bendruomenės nariai nėra pakankamai įsitraukę į tos įstaigos, institucijos ar organizacijos veiklą? Tai čia vienas iš įrankių bus iš tiesų įtraukti, įveiklinti ir demokratiškai išrinkti atstovams, kurie galėtų aktyviau prisidėti prie mokyklos gyvenimo ir taip pat jaustų atsakomybę už priimtus sprendimus. Todėl labai džiaugiuosi, kad po truputį mes judame šituo keliu, ir tikiuosi, kad tai atneš pozityvių rezultatų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti. Labai džiugu. Balsuosime tam numatytu laiku.
15.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3440 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3440. Gerbiama V. Targamadzė. Prašom į tribūną. Pateikimas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Mieli kolegos, šiuo pateikimu siekiama užtikrinti savivaldybių gimnazijų veiklos tęstinumą regionuose. Jūs turbūt žinote, kad 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768“ buvo priimtas sprendimas dėl mokyklų tinklo optimizavimo ir jeigu nuo šių metų nebus vieno vaiko 11 klasėse, tai nebus galima formuoti šitos klasės. Aišku, šiandien ir ministras atsakinėdamas sakė, kad galima ir jungtines klases steigti, ir jungtines mokyklas. Jūs pagalvokite, ką tai reiškia, jeigu po to, pavyzdžiui, yra 24 vaikai ir taip toliau. Tai vieneriems metams steigti jungtinę klasę arba jungtinę mokyklą daryti?
Apskritai reikia kalbėti apie naujus mokyklų modelius, apie ugdymo proceso kitokį organizavimą, o ne siūlyti tokias idėjas. Toks teisinis reguliavimas būtų labai formalizuotas ir atimtų savivaldybių teisę spręsti. Mes nepamirškime, kad yra politinių partijų susitarimo 18 punktas, kuris akina, kad reikia stiprinti savivaldybių savarankiškumą. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį – čia yra vienerių metų pasiūlymas. Jeigu šiemet nėra 21 vaiko klasėje, bet po to yra daugiau arba 21 vaikas, tai tada leisti savivaldybių tarybų sprendimu formuoti klasę.
Kitas dalykas, jūs nepamirškite, kad regionuose yra ypatinga padėtis, ir nereikia atitrūkti nuo realybės regionuose. Vaikai negaus konsultacijų – tiek dalykinių, tiek švietimo pagalbos specialistų, nes ir dabar yra tik 20 autobusiukų skiriama. Autobusiukai nelaukia vaikų. Be to, yra numatyta nuo kitų metų, jeigu neišlaikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, negalės eiti į 11 klasę. Tai gal šiemet nereikia kirsti ir ieškoti galimybių atverti erdvę diskutuoti. Juo labiau kad po to bus dar vienas pasiūlymas dėl 25 % tolerancijos klasėje. Leiskite bent pateikimo stadiją pereiti ir atverkite kelią diskutuoti. Aš labai noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie tikrai įsigilinsite į šitą pasiūlymą ir suprasite padėtį regionuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs esate patyrusi pedagogė, profesorė. Man paprastai paaiškinkite, kaip čia atsitinka, kaip pasidaro, kad tiems ministrams, tiems Seimo nariams, kurie ateina iš regionų į mūsų Vilniaus institucijas, ateina toks noras visą Lietuvą suvaryti į Vilnių? O jeigu ko nesuvaro į Vilnių, tai nori uždaryti gimnazijas, progimnazijas ir taip toliau. Kaip jūs tai paaiškinsite? Juk regionuose tos progimnazijos, gimnazijos, kurias numatoma uždaryti, jų yra per 80, yra, ko gero, kartais net vienintelis švietimo židinys tame regione.
Antras dalykas. Dažniausiai tie ministerijos atstovai sako: kokybės, kokybės atsiras daugiau. Nė velnio. Reitingai, statistika rodo, kad… (Balsas salėje) (Ne naudojama, o vartojama reikia sakyti.) Statistika, reitingai rodo, kad iš tų pačių regionų rodikliai daug geresni negu iš Vilniaus. Tai ar galima kaip kozirį mesti tą kokybės siekimą čia? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už klausimus. Čia daug klausimų aš įžvelgiau, į keletą pabandysiu, jeigu ne, tai mane patikslinsite, gerbiamas kolega.
Pirmas. Mes kalbame apie kompetencijas. Bet yra toks dalykas kaip kvalija, sąmoninga patirtis. Ir aš manau, kad ministrams ir tiems, kurie priima sprendimus, būtent tos kvalijos ir trūksta, tos sąmoningos patirties. Ir kai žmonės ateina, jiems atrodo, kad čia teoriškai kabinetuose galima vienaip ar kitaip sumodeliuoti, neturint tos patirties ir nesikreipiant į ekspertus, kurie būtent tą kvaliją turi. Tai čia yra labai rimtas dalykas.
Kitas dalykas, pamirštama, kad Lietuvos įstatymuose yra numatyta, kad vaikas mokosi iki 16 metų. Yra privaloma. Ir dalis vaikų turbūt nesimokys. O jeigu mes kalbėsime dar ir apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kuris nuo kitų metų nebeleis eiti, jeigu tu neišlaikai, ketvertuko negauni, tai 14 savivaldybių neturi net profesinio mokymo filialų. Tai čia labai rimti klausimai yra.
Na, aišku, dengiasi ugdymo kokybė šydu. Bet jau tarpiniai vertinimai parodė ir taip toliau, kaip yra ta ugdymo kokybė keliama, jeigu net recenzentai nesugeba įvertinti tarpinių užduočių. Kaip jie parenkami, kad nebūtų klaidų, aš nežinau. Taigi čia tikrai yra sudėtingas klausimas ir mes diskutuokime, kalbėkimės. Jeigu šiemet neužversime tos galimybės, aš manau, mes tuos klausimus išspręsime. Juo labiau kad šio Seimo kadencija baigiasi, taip pat ir Vyriausybės kadencija baigiasi. Tai atverkime galimybes ir naujų mokyklos modelių paieškai, nes mes esame įstrigę, aš, kaip edukologijos profesorė, drąsiai galiu pasakyti, XX amžiaus viduryje. Ir mes neturime naujų modelių. O EBPO jau ir keturis modelius pasiūlė, Vilniaus universitetas taip pat siūlė keletą modelių, buvo Lietuvos mokslo tarybos projektas. Mes galime sumodeliuoti visiškai kitaip ugdymo procesą ir pačių mokyklų modelius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiama profesore, už pasiūlymą. Iš tiesų aš manau, kad ne tik metams, bet dviejose paskutinėse gimnazijų klasėse, 11 ir 12 klasėse, kalbant apie ilgąją mokyklą, gimnaziją, arba 3 ir 4 klasėse gimnazijos, turėtų būti skaičius mažesnis. Kaip jūs ir minėjote, po pagrindinės mokyklos dalis mokinių pasirenka profesinį mokymą ir palieka gimnaziją. Tuomet tokį rodiklį – 21 mokinys – tampa tikrai nerealu realizuoti. Jūs man paaiškinkite, jūs – edukologijos profesorė ir komiteto narė, kas tas 21, iš kur tas skaičius? Kodėl jis yra geras, kodėl šis skaičius yra kokybė, o, tarkime, 17 – ne kokybė?
Ir kitas dalykas. Ar nemanote, kad būtų vienas iš sprendimų profesinį ugdymą vis tiek pratęsti gimnazijose ir tą vaiką įskaityti gimnazijoje, tik jis mokytųsi amato kokioje nors profesinėje mokykloje? Realiai regionuose nebeliks mokyklų ir ilgainiui neliks ir pagrindinių – ne tik gimnazijų.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš pradėsiu nuo požiūrio. Jeigu mes į švietimą žiūrėsime tik per ekonominę ir finansinę prizmę, tai, matyt, pasiskaičiavo tą 21 vaiką, bet man tai niekas neatsakė. Aš ne kartą klausiau šio klausimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir Švietimo ir mokslo komitete tie paklausimai buvo. Bet mes turėtume žiūrėti į švietimą kaip investiciją į ateitį. Ir tai yra be galo svarbus dalykas.
O dėl kiekybinių ir kokybinių rodiklių sumaišymo, mes gi puikiai žinome, kad jeigu didelės klasės, tai mūsų mokytojams, jeigu dar įtraukusis ugdymas bus įgyvendinamas, bet aš jau nekalbu apie 11 klasę, tai bus labai sudėtinga dirbti klasėse. Taigi tie kiekybiniai rodikliai yra sumaišyti ir pasakyta, kad jie rodo kokybę. Jokiu būdu. Mes turime daugiau orientuotis į kokybinius rodiklius. Bet juos pamatuoti yra ganėtinai sudėtinga. Tam reikalinga visa sistema. Tam reikalingi rodikliai ir matavimai, ir gebėjimas tai padaryti. Einama lengviausiu keliu. Bet aš tikrai labai prašau nesiorientuoti į tuos kiekybinius rodiklius ir nelaužyti stuburo regionų mokykloms.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Burokienė nori paklausti. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Norėčiau pasitikslinti, nes turime tokią situaciją. Panevėžio rajone vienos iš gimnazijų ateinanti 11 klasė neturi 21, bet po to visos einančios klasės turi daugiau nei 21 moksleivį. Tai aš suprantu, kad dabar jau gimnazija nuo rugsėjo 1 dienos užsidarys ir atsidaryti jokių galimybių jau nėra dabar?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Visų pirma gimnazijos niekas neuždaro, negalės formuoti 11 klasės. Bet, kaip ministras man pasakė, kad reikia kartoti ir kartoti, tai čia man taikė. Tai aš pakartosiu, ką jis pasakė. Iš tikrųjų gali būti jungtinė klasė ir gali būti jungtinė mokykla – yra du variantai. Bet, mano supratimu, dėl vienų metų čia yra visiškai nelogiška daryti.
Dar kartą noriu atkreipti dėmesį. Jeigu mes pasirašome politinių partijų susitarimą ir yra 18 punktas – didinti savivaldybių savarankiškumą, tai gal pasitikėkime. Gal galvokime apie finansavimo mažinimą šitoms klasėms, jeigu nėra. Galima proporcingai mažinti, bet tikrai nedrauskime uždaryti. Dar kartą primenu, kadencija baigiasi. Kodėl jūs norite sulaužyti regionuose ir daryti tą antiregioninę politiką? Regionai, jeigu nebus gimnazijos, pavyzdžiui, ypač dėl vienų metų, taigi, žinokite, bus labai nepatrauklūs.
Aš atsiprašau, gerbiama Rita, aš jums neatsakiau dėl profesinio mokymo. Yra ir dabar galimybė, yra moduliai ir galima tą sąšauką daryti. Gali modulius pasirinkti ir gali įskaityti kaip technologijų programą. Iš pat pradžių tai buvo nesuderinta, bet dabar, kiek žinau, man atrodo, dar ministrė J. Šiugždinienė buvo, jau buvo tie sprendimai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip tik gerbiama J. Šiugždinienė jums ir užduos dabar klausimą. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš gal, kolegos, trumpai paaiškinsiu, ką reiškia tas 21. Priminsiu, kad sprendimas, jog yra finansuojamas klasės krepšelis, ne individualiai kiekvienas vaikas atsineša krepšelį, buvo priimtas praeitos Vyriausybės ir praeito Seimo darbo metu. Yra trys dydžiai krepšelių, kurie sudaro galimybę visavertiškai įgyvendinti ugdymo programą. Ugdymo programa ir galimybė vaikui rinktis dalykus, galimybė mokytis kalbų, tai ir yra ugdymo programa. Čia yra irgi kokybinis rodiklis. Jeigu kas galvoja, kad kokybinis rodiklis yra tiktai pažymys, tai labai labai klysta.
Dabar noriu paklausti kelių klausimų. Gerbiama profesore, jūs tikrai labai teisingai minite ir daug kalbate apie įvairius šiuolaikinius modelius, apie tinklus ir taip toliau, va, ką tiktai pasakojote. Tai kodėl jums netinka šiuo atveju pasiūlymai, kad mokiniui, kuris yra gimnazijos klasėje, kuris rengiasi studijuoti aukštąjį mokslą, būtų sudarytos visos galimybės mokytis to, ko jisai nori, mokytis įvairius dalykus, kalbas ir taip toliau? Kodėl jums netinka, jog tai galėtų būti jungtinė klasė, jog tai galėtų būti skyrius? Kas per problema? Juk mes ir judame tinklų link, ypač šiuolaikinėje visuomenėje, kai vyksta tokie pokyčiai – dirbtinis intelektas ir taip toliau ir mums trūksta mokytojų. Kodėl jūs sakote, kad iš vienos pusės yra gerai, šiuo atveju jau jums yra blogai?
PIRMININKAS. Laikas!
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Jums geriau, kad nebūtų tų galimybių mokytojui?..
PIRMININKAS. Laikas! Atsiprašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Visų pirma noriu atkreipti dėmesį. Na, ką jūs gausite sukryžminusi gyvatę su ežiu? 2 metrus spygliuotos vielos? Taigi yra skirtingos kultūros mokyklų. Nepamirškite šito dalyko.
Ką reiškia jungtinės klasės? Tai yra mechaniniai sujungimai. Reikia kalbėti apie ugdymo procesą, apie ugdymo tikslus, o jūs apie tai nekalbate. Mokyklų modeliai – tai nėra tas mechaninis jungimas. Turi būti būtent apgalvotas ugdymo procesas, kuo jis remiasi.
Dabar dėl 21 vaiko ir panašiai. O kodėl privačioms mokykloms yra leidžiama gauti krepšelį ir yra proporcingas finansavimas? Jeigu mažesnis mokinių skaičius, gali gauti proporcingai mažesnį krepšelį. O valstybinėms mokykloms ir savivaldybių mokykloms neleidžiama. Tai yra visiškai neteisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju pateikėjai, atsakiusiai į klausimus, gerbiamai V. Targamadzei.
Dabar už – gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt pastebėjote, kad profesorė taip ne per daug optimistiškai, mažai tikėdama, kad čia gali pasiekti ir kad gali būti išgirsta, gana pesimistiškai kalbėjo, su tokia gaidele.
Aš noriu pakviesti visus pritarti šitam įstatymo projektui, nes aš manyčiau, kad reikia tikėti patyrusia pedagoge, profesore, kuri daugybę metų gyvena ir dirba šitoje erdvėje. Jinai pateikė tiesiog savotišką saugiklį, kaip apsaugoti tas beveik 90 gimnazijų, kurioms gresia uždarymas, jeigu mes gyvensime tais teiginiais, kurie čia mums yra pateikiami. Ne viskas yra pasakoma, pavyzdžiui, tūkstantmečio institucijos, tie vadinamieji TŪMʼai – 210 mln. Aš noriu pasakyti, kad tie, kurie gavo finansavimą po 1,5 mln., po 2 mln., jie tarsi jaučiasi, kad jiems nepatogu čia kritikuoti tą sistemą, nors ir jiems bus grėsmė, kad uždarys juos po kelerių metų.
Niekas nenori kalbėti apie dar vieną momentą, tai yra šituos visus autobusiukus, pristatomus kaip gėris. Niekas nešneka, kad vaikai keliasi 6 valandą ryto, grįžta pavakaryje. Niekas nemąsto, kad padaugėjo depresijų tarp vaikų, kad jie pavargsta, išvargsta, negali normaliai gyventi. Toliau. Autobusiukai byra, mažai naujų begaunama dabar, šiuo momentu. Griūtis ateis ir jų. Juokinga, kai matai, kai prie tos gimnazijos, kuri tarsi turi gelbėti situaciją, susirenka trijų keturių autobusiukų vairuotojai ir kortomis ten žaidžia.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Manau, tai nėra normali situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Prieš – gerbiama J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, noriu priminti, jog, kalbėdami ir apie autobusiukus, nepamirškime, kad tai yra savarankiškoji savivaldos funkcija, ir šiandien mes nežiūrėkime tik į tai, kad Vyriausybė neteikia pakankamai finansavimo autobusiukams. Žiūrėkime ir į savivaldą, kur tikrai pajamos labai sparčiai auga. Galbūt galime viena gatvele išasfaltuoti mažiau ir nupirkti autobusiuką, ir organizuoti gerą, kaip sakant, pavėžėjimą. Kalbame mes čia ne apie mažus vaikus – kalbame apie vaikus, kuriems yra 18 metų. Turbūt irgi apie nuovargį ir visus kitus dalykus čia nereikėtų šiuo atveju labai daug kalbėti.
Apie įtraukųjį ugdymą kalbame visi. Tai yra taip pat savarankiškoji savivaldos funkcija, šiandien 80 % finansuoja valstybė. Mes galvodami, kad galime skirti, didinti finansus tokioms mažoms klasėms, kokios yra dabar, norėdami sudaryti visas sąlygas vaikams, paimame iš kitos eilutės. Juk savivaldybės šiandien faktiškai visiškai nefinansuoja ar labai mažai finansuoja įtraukųjį ugdymą. Mes čia visą laiką galvojame, kad iš kažkur kažkas kažką padengs.
Aš noriu kartu pacituoti. Yra labai konkretus pavyzdys, kas įvyksta, jeigu vienoje gimnazijos klasėje yra 18 vaikų, kitoje gimnazijos klasėje yra 12 vaikų. Šiuo atveju tokiai klasei ir tokioje klasėje besimokantiems vaikams nėra pasiūloma nė vieno laisvai pasirenkamo dalyko. Taip pat yra nustatyta, jog chemijos gali mokytis tik tuo atveju, jeigu susidarys minimali grupė – keturi mokiniai. Kitiems dalykams – šeši mokiniai. Vadinasi, šiuo atveju, jeigu yra mažiau vaikų, kurie nori mokytis chemijos, jie mokosi savarankiškai. Aš jums noriu išdėstyti, kad jūs paklausytumėte, kokia yra problema. Taip pat mokosi fizikos savarankiškai. Čia yra konkretus ugdymo planas, jeigu jūs pasižiūrėtumėte į konkrečias mokyklas. Visiškai iš…
PIRMININKAS. Laikas! (Balsai salėje)
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip. Iš visuomeninio ugdymo dalykų yra nesiūlomi visi dalykai, kurių mokinys galbūt norėtų mokytis, yra siūloma tiktai keletas. Tiesiog vaikai yra apriboti. Kodėl mes norime tuos vaikus šitaip palikti? Palikti tose mokyklose, kuriose neįgyvendinamas ugdymo planas visa apimtimi.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas! Labai ačiū. Motyvai išsakyti, dabar, matau, dėl vedimo tvarkos ar replikos gerbiama G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Tiesiog norėčiau buvusiai ministrei priminti, kad šiais metais asfaltavimui neskirtas nė euras. Dar taip nėra buvę, o autobusiukai (dar net nepraėjo, kiek čia, nuo rugsėjo nė metai nesibaigė) jau subyrėjo. Neįmanoma pravažiuoti. Jūs vežate vaikus, aš nežinau, kaip vežate. Nežinau, kokiais jūs orientuojatės dabar tais išgalvotais… aš nežinau, statistika, kad nėra fizikos, nėra chemijos. Viskas vyksta, jūsų žiniai, ir regionuose vyksta. Ir tai, ką norite dabar padaryti, tikrai nevyks, nes nebus kam būti, nes išvažiuos visi į miestus. Jūs norite padaryti vieną miestą? Tai taip ir sakykite, kad mes norime, mums nereikalingi regionai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, bet mes dabar tokį žanrą keistą – nei dėl vedimo tvarkos, nei replika po balsavimo, mes toliau gilinamės, diskutuojame ne su pateikėja, o su kalbėjusia dėl motyvų. Keista. Gerbiama Rita Tamašuniene, bent jau trumpinkime.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto taip pat kolegei J. Šiugždinienei, buvusiai ministrei.
PIRMININKAS. Bet labai trumpai.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir nustato, ką vaikas galės pasirinkti ir kiek vaikų galės pasirinkti. Ugdymo programų tvirtinimas ir nustatymas valandų, kada ir kiek vaikų gali pasirinkti, yra ministerijos sprendimai. Jūs dabar nesakykite, kad vaikai neturi galimybės mokytis. Tą negalimybę mokytis sudarė būtent ministerija.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju, supratome. Gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Specialiai paminėsiu J. Šiugždinienės pavardę, kad jinai atsakytų. Sako, autobusiukai – savarankiškoji funkcija. Kodėl tuomet neleidžiama tais autobusiukais vežti ir kitų keleivių, vežti žmonių į darbą, dar kur nors pakeliui, kaip buvo kitais laikais?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama V. Targamadzė per šoninį mikrofoną.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką. Prašymas yra vieneriems metams. Ir nereikia čia nieko malti į tą patį dalyką. Vieneriems metams, jeigu po to yra didesnis mokinių skaičius. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu kas nors nori atsakyti kam nors į replikas, tai prašome tai daryti taip pat per šoninį mikrofoną. Jeigu ne, tada mes baigiame replikas. Gerbiama J. Šiugždinienė nori atsakyti. Prašom, replika.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš tik dėl autobusiukų, nes buvo paminėta mano pavardė. Jau seniai yra pakeistas šitas dalykas, gali pati savivaldybė apsispręsti, kaip ji organizuos pavėžėjimą: ar pirks paslaugą, ar tiesiog važiuos geltonieji autobusiukai. Žinokite, šitas dalykas yra įgyvendinamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tikrai jau išsamiai išdiskutavome klausimą per šoninį mikrofoną.
Gerbiami kolegos, iš tiesų mes praleidome dar vieną rytinės darbotvarkės klausimą, jis liko nepateiktas.
15.32 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5, 21, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą R. Lopatą. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514. Ir kviečiu toliau posėdžiui vadovauti gerbiamą vicepirmininką J. Jarutį. Prašom, gerbiamas Raimundai, tribūna jūsų.
R. LOPATA (LSF). Labai ačiū. Teikiamas Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo keturių straipsnių, 5, 21, 23 ir 25 straipsnių, pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo 5 ir 23 straipsnių pakeitimai inicijuojami dėl vis didėjančio Valstybės duomenų agentūros įsitraukimo į užsakomuosius tyrimus. Kaip žinome, 2023 metų pabaigoje Seimas patvirtino viziją „Lietuva 2050“, kurios įgyvendinimo sėkmė bus vertinama stebint ir analizuojant 28 rodiklius. Didelė jų dalis bus skaičiuojama remiantis planuojamo vykdyti Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo duomenimis, taip pat gimstamumo ir šeimos tyrimo rezultatais. Šiuo įstatymo projektu siekiama Valstybės duomenų agentūrai suteikti teisę integruoti administracinių registrų duomenis užsakomajam tyrimui, kurio atlikimo būtinybė būtų konstatuota arba įstatymu, arba Vyriausybės nutarimu.
21 straipsnio pakeitimą sąlygojo poreikis standartizuoti Valstybės duomenų agentūros procesus. Priėmus pakeitimus, visais atvejais valstybės duomenys bus tvarkomi pagal Valstybės duomenų agentūros patvirtintus standartizuotus duomenų ir paslaugų teikimo sąlygų aprašus. Taip bus užtikrintas greitesnis standartizuotas valstybės duomenų tvarkymas.
25 straipsnio pakeitimą sąlygojo tai, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui reikia suderinti minėto įstatymo nuostatas su šiuo metu galiojančiomis Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis duomenų valdymo platformos naudojimą.
Apibendrinkime. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, Valstybės duomenų agentūra galės efektyviau įsitraukti į užsakomuosius tyrimus. Visi valstybės duomenys bus tvarkomi standartizuotai, pagal patvirtintus duomenų ar paslaugų teikimo sąlygų aprašus. Valstybės duomenų valdymo platformos naudojimas bus suderintas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Raimundai. Jūsų nori paklausti pora kolegų. R. Tamašunienė. Prašom. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas kolega, aš noriu paklausti. Suteiksime teisę Valstybės duomenų agentūrai naudoti visus valstybės duomenis. Radau tokią nuostatą: netaikant apribojimų dėl asmens duomenų, tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenų. Aš noriu paklausti, kaip bus laikomasi BDAR’o ir vis dėlto galiojančių Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų?
R. LOPATA (LSF). Supratau. Jie bus nuasmeninti, bet dėl viso pikto mes prašome įvertinti, Teisės departamento išvadose yra prašoma atitinkamos tarnybos įvertinti, kad dėl duomenų apsaugos nebūtų jokių dviprasmybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ieva, prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Kokiais čia atvejais reikalinga buvo ar yra, ar galimai bus modeliuojama ši situacija, nes yra įstatymas, jame numatyti atvejai, yra agentūra, kuri pagal tą įstatymą iš principo ir veikia? Tai kokie dar reikalingi? Nežinau, kokia modeliuojama situacija, kad gali reikėti Vyriausybės, tarkime, nutarimo, kur papildomai tam tikri duomenys bus numatyti, kad juos analizuotų agentūra?
R. LOPATA (LSF). Čia kalbama iš tikrųjų visų pirma apie tuos minėtus mano tyrimus, kurių turėtų suplaukti duomenys iš įvairių kitų institucijų. Tam, kad nereikėtų pasirašyti sutarties, automatiškai šiais pakeitimais tas yra garantuojama. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuosime 16 valandą dėl šito ir kitų apsvarstytų klausimų.
15.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3480 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3480. G. Kindurys. Prašau, kolega, pristatyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tik priminsiu, kad Švietimo įstatyme yra nurodyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus, o vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius klasėje turi atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė. Vyriausybė jį nustatė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, taisyklėse.
Pažymėtina, kad daugiausia diskusijų ir nerimo dėl kai kurių klasių ar gimnazijų statuso išlikimo kelia nustatytas Vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius klasėje, tai yra gimnazijos 3, 4 klasėse, kuris taisyklėse yra 21. Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas, siekiant išspręsti situaciją, kai gimnazijose artimiausius bent vienus ar dvejus metus dėl kelių mokinių trūkumo gali nesusidaryti minėtas minimalus mokinių skaičius klasėse, todėl tose klasėse nebus vykdoma ugdymo programa.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje bus atvejų, kai mokyklose dėl kelių mokinių trūkumo minimalus mokinių skaičius klasėje nesusidarys vienus ar dvejus metus, o trečiaisiais metais mokinių skaičius atitiktų minimalų ar jį viršytų. Tokį skaičiaus kitimą gali lemti natūralios aplinkybės, tai yra kiekvienais metais klasėse yra skirtingas mokinių skaičius, gali atvykti naujų šeimų gyventi, gali atvykti mokinių iš mokyklų, kuriose nesusidarė Vyriausybės nustatytas mokinių skaičius, ir taip papildyti klases.
Tais atvejais, kai mokinių skaičius klasėje ateityje keliais mokiniais padidės, projektu siūloma nustatyti tam tikrą pereinamąjį dvejų metų laikotarpį, per kurį mokinių minimalus skaičius klasėje iki 25 % gali neatitikti nustatyto Vyriausybės dydžio, tai yra neatitikti normatyvo iki penkių mokinių. Tai būtų tarsi pereinamasis laikotarpis, kuris aiškiai parodytų, ar ateityje per vienus dvejus metus klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių, ir per tą laikotarpį savivaldybių tarybos priims sprendimus, kaip toliau veiks šios mokyklos – jos jungsis, atidarys skyrius ar panašiai. Toks pakeitimas anksčiau laiko nestabdys mokyklų, kurios, atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje, turi potencialą toliau vykdyti veiklą, o kartu suteiks papildomo laiko savivaldybių taryboms ir mokyklų bendruomenėms priimti tinkamiausius sprendimus ateityje. O kadangi numatomas neatitikimas būtų taikomas tik dvejus metus, leidžiant nukrypti nuo normos tik iki 25 % mokinių skaičiui, įstatymas nedarys neigiamos įtakos ir patvirtintoms Mokyklų kūrimo taisyklėms.
PIRMININKAS. Taip, ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai džiaugiuosi, kad jūs pateikiate tokį įstatymo projektą, ir norėčiau jūsų paklausti. Jūsų žiniomis, jeigu jis nebūtų priimtas, jeigu jis neįsigaliotų, kiek gimnazijų dėl to, kad ten neliktų klasių, visoje Lietuvoje galėtų nelikti?
Na, ir dar toks vienas klausimas. Ar jūs esate girdėjęs kokią nors kitą šalį, išskyrus Lietuvą, kurioje vyktų toks ugdymo procesas, apie kurį šneka dabartinis švietimo ministras, kad vaikai vieną dieną mokysis vienoje mokykloje, tada autobusu bus vežami į kitą mokyklą pasimokyti ir tokiu būdu, čia turbūt perfrazuojant buvusią švietimo ministrę, gaus visą ugdymo programą? Gal ir universitetuose būtų galima vieną dieną mokytis viename, kitą dieną kitame? Vieną dieną, pavyzdžiui, inžineriją, paskui žemės ūkį, dar ką nors. Tada gautum visus įmanomus gyvenimo mokslus.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Mūsų paskaičiavimais, apie 80–85 gimnazijos galėtų netekti šito statuso. Rudenį pati Nacionalinė švietimo agentūra buvo paskaičiavusi, kad 95 mokyklų 3–4 klasių dydis buvo nuo 12 iki 20 mokinių.
O dėl proceso, kada tektų vežioti, tai jau šiandien savivaldybėms yra gana sudėtinga rajone suvežti mokinius. Tai užima ir laiko, kaip minėjome, ir tie autobusiukai labai stipriai genda, ir tam sugaištama laiko. Sugaištama laiko ir patiems tėvams, ir mokiniams labai anksti keliantis, o ir reikia į visą ugdymo procesą suspėti. Tikrai tas vežiojimas, vykimas naudos neduotų, nes visi esame žmonės – tiek mokytojai, tiek ir mokiniai. Galų gale tas natūralus nuovargis ir įtampa savo neigiamą įtaką ugdymo procesui tikrai padarytų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas kolega, tikrai sveikinu jūsų pasiūlymą. Tikrai tikėjomės kitokių būtent šito 43 straipsnio įgyvendinamųjų aktų, bet Vyriausybė nustatė štai tokius mokinių skaičius savo prieduose ir savo nutarimu patvirtino. Tai sukelia tikrai labai blogą situaciją regioninėse mokyklose, kur tų mokinių tikrai nedaugėja ir kasmet jų neatsiranda daugiau. Bet vis dėlto tėvai ir visa mokyklos bendruomenė jaučia poreikį turėti pilną mokyklą, gimnaziją savo vietovėje. Kodėl jūs siūlote tik dvejus metus leisti skaičiuoti iki 25 % mažiau vaikų, negu nustatyta Vyriausybės nutarime? Kodėl nemodeliuojame galbūt visos progimnazijos lygiu, sakykime, planuoti ketverius metus? Tai būtų toks realus, man atrodo, laikotarpis, kuomet mes galėtume įvertinti, ar ta mokykla tikrai tokia nykstanti, natūraliai nykstanti dėl demografinių rodiklių, ar vis dėlto čia tiktai metai metams nelygu ir kitose klasėse tų vaikučių tais mokslo metais bus daugiau?
PIRMININKAS. Gerai.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Toks mano klausimas, kodėl dveji? Aš pasiūlyčiau ketverius metus.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Iš tiesų tas laikotarpis tikrai galėtų būti ilgesnis. Tarkime, pateikimo perėjimo atveju tai būtų galima labai pakonkretinti ir komitetuose. O aš dvejus metus teikiu todėl, kad visiškai suprantu, kokia yra pozicija Mokyklų tinklo taisyklių, kur nustatytas aiškus skaičius ir turbūt didesnis nuokrypis tą tvarką, tarkime, kaip ir labai griautų. Todėl aš siūlau bent jau minimalų, kad bent per tuos pirmuosius dvejus metus mokyklų išlikimo, jų pertvarkymo, reorganizavimo klausimas būtų kažkiek švelnesnis. Manau, kad tie dveji metai ir yra toks neskaudus laikotarpis, negriaunantis, tarkime, dabartinių taisyklių. Todėl būtent ir pasirinkti tie dveji metai tikintis, kad toks projektas, sakykime, nesuskaldys pačių Seimo narių požiūrio.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Gintautai, už projekto pristatymą ir ačiū kolegai A. Vinkui, kuris vienos Kretingos rajono gimnazijos atveju iškėlė šitą problemą ir paakino spręsti pagaliau tą problemą. Paaiškėjo, kad tų problemų per 80 Lietuvoje yra. Iš esmės per 80 tų židinių, kur varoma Lietuva iš Lietuvos, varoma į Vilnių.
Gerbiamas Gintautai, prieš tai pristatė projektą profesorė V. Targamadzė. Ar nebuvo ir ar nėra minčių šituos du projektus sujungti į vieną? Tada būtų idealiausias, ko gero, variantas. Pirmas dalykas.
Antras apie kokybę. Čia vis aiškinama, kad gerės kokybė regionuose ir taip toliau. Mano statistika rodo ką kita. Ar galite paneigti tą faktą, kad kokybė regionų gimnazijose, kurias norima jungti ar uždaryti, yra prastesnė? Juk dauguma mūsų, esančių čia, Seimo salėje, kokie du trečdaliai, irgi atvykę, pabaigę tas regionų gimnazijas ar progimnazijas. Tai ar čia yra sąžininga kalbėti apie kokybę? Ar taip nėra įžeidinėjami Lietuvos pedagogai, puikiai dirbantys regionuose? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų, kadangi abu projektai liečia tą patį straipsnį ir tą pačią problemą, juos tikrai galima sujungti ir jeigu būtų noro, net ir patobulinti, nes vienas teiginys ir kitas teiginys tikrai neprieštarauja vienas kitam.
Dėl kokybės. Aš kaip tik visai neseniai pažiūrėjau žurnalo „Reitingai“ informaciją, yra ten ir praeitų, ir ankstesnių metų duomenys, įvertinant visus egzaminus, ne vieną rodiklį. Atrodo, iš 350 mokyklų vertinimų yra net atskira spalva pažymėtos gimnazijos, kuriose yra mažiau mokinių, jos yra pasiskirsčiusios per visą reitingų lentelę. Yra lygiai taip pat aukštas pozicijas užimančių gimnazijų su mažesniu vaikų skaičiumi ir žemesnes pozicijas su didesniu. Todėl akivaizdu, kad kokybę lemia mokytojas, kitos aplinkybės, o ne klasės ar mokyklos dydis. Iš tiesų ir mano rajone vienos gimnazijos, kuri dabar turbūt neturėtų teisės gyvuoti, matematikos egzamino rezultatai yra aukštesni nei Lietuvos vidurkis. Taigi, tikrai variantų yra visokių ir čia tiesioginio susiejimo, tiesioginės koreliacijos tarp dydžio, kokybės ir rezultatų aš nematau.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J. Šiugždinienė. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui kolegai. Norėčiau paklausti dviejų klausimų. Čia gal susiję su ta koreliacija. Kaip jūs galvojate, jeigu vienoje iš Žemaitijoje esančių savivaldybių nė vienas mokinys nelaiko fizikos egzamino rajonų pakraščių gimnazijose, nes jie tiesiog nesimokė aukščiausiu lygiu, nes nebuvo tokios galimybės, čia yra kokybė ar ne? Ir ar mes galime tada tą mokyklą… kaip mes ją vertiname? Lygiai tas pats su chemija gali būti, su informatika. Mes matome labai aiškius skaičius, kas laiko kokius egzaminus. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas taip pat susijęs su savivaldybėmis. Kaip jūs manote, jeigu savivaldybėje, rajono centre, yra gimnazija, kurioje yra septyni klasių komplektai, o rajono pakraščiuose yra gimnazijų, kur klasių komplektas yra vienas ir jame net nėra, aš jau nekalbu apie 21, bet yra maždaug 15–16 mokinių, kaip manote, kas priima sprendimą dėl šito dalyko? Kodėl taip atsitinka, kodėl vienus vaikus išveža į miesto centrą, ir dažnai tai padaro, beje, turtingesni tėvai savo vaikus išveža, ir čia savivaldybės leidžia formuoti net septynis klasės komplektus gimnazijoje, o pakraščiuose mes nesuformuojame klasių ir tada visi čia diskutuojame susėdę, kodėl nepakankamas vaikų skaičius, siūlome įvairiausius sprendimus. Mano būtų tokie du klausimai.
Gerbiamam Aurelijui noriu atsakyti į tokį dalyką kaip kauniečiui, girdžiu, kalba labai intensyviai, bet gal atkreips dėmesį, ką jisai pasakė apie modulius. Kaunas didžiuojasi tuo, jog studentas, įstojęs į vieną iš universitetų, gali mokytis modulių kituose universitetuose, tai yra Sveikatos universitete, jo gimtajame, ar Vytauto Didžiojo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tai yra didžiulis privalumas.
PIRMININKAS. Laikas, laikas! Taip, gerbiamas Gintautai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų turbūt čia ta sritis, kur negalima pasakyti, kad tai yra arba juoda, arba balta, arba taip, arba ne. Mokykla, mokiniai, bendruomenės yra labai gyvas dalykas tiesiogine ir perkeltine prasme. Tai, kad dalis mokinių išvažiuoja į kitą mokyklą, tas dalykas turbūt tik paskatins išvažiavimą, kai pradėsime dirbtinai reguliuoti skaičių. Aš šituo projektu net nekalbu, jeigu būtų, tarkime, 15 mokinių. Šitas projektas reiškia, kad gali skirtis dvejus metus penkiais mokiniais. Tai, manau, sistemos negriautų. Jeigu regionuose šiuo metu užtenka mokinių ir tas pats mokytojas dirba ir vienoje, ir kitoje gimnazijoje, tai ar tas mokinys mokysis ar vienoje, ar kitoje gimnazijoje pas tą patį fizikos ar chemijos mokytoją, aš tikrai manau, rezultatas nepasikeis. Čia yra pasirinkimo klausimas.
Taigi, kitas dalykas, savivalda turėtų didesnę teisę spręsti, kiek išlaikyti, kokius komplektus. Taip buvo prieš pusantrų metų ir galėjo skirti papildomą finansavimą išlaikyti. O kažin kas yra blogiau, ar kad vienas vaikas pasirinko fiziką, ar kad toje teritorijoje, tarkime, trečdalyje rajono teritorijos, aptarnaujančios vieną mokyklą, neliks tos mokyklos. Tai kažin kas yra blogiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti A. Vinkus. Prašom, gerbiamas Antanai.
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad iš tiesų šiandien kalbame apie vaikus, svarstome jų likimus. Jeigu vaikui, gyvenančiam atokiau nuo didesnio miesto, uždaroma „neatitinkanti“ reikalavimų mokyklos klasė, tai daugumai jų su nelengvomis kuprinėmis teks iš ryto 30 kilometrų į vieną pusę, grįžti iš mokyklos atgal 30 kilometrų. Aš jau aštuoneri metai dirbu savo regione ir noriu pasakyti: reikia pabūti, pagyventi kaime žiemą, kai keliai užpustyti, šlapdriba, lietūs. Gaila žiūrėti į tuos vaikus. Būna, sugenda ir tie automobiliai, ir neatvažiuoju laiku, ir taip toliau. Tai aiškiai neigiamai paveiks vaikų fizinę, psichinę sveikatą. Ir jokiu būdu nereiškia, kad į mažas mokyklas visur susirinko žemesnės kvalifikacijos pedagogai, kurie nepajėgs užtikrinti moksleivių parengimo.
Vasario pabaigoje gerbiamas ministras su pavaduotoju buvo Salantuose, susirinko tėvų taryba, mokiniai, mokytojai, Kretingos meras gerbiamas A. Kalnius. Labai aktyviai ir maloniai prašė ir diskutavo, ir pykosi, ir vėl spaudėme vieni kitiems rankas. Aš manau, kad mes, savivaldybė, ministerija ir, sakykime, čia esantys Seimo nariai, kurie kuruojame, galime dvejus metus padaryti, palikti iki dvejų metų, nuo vienų iki dvejų metų, ir nieko čia neturėtų atsitikti.
Todėl aš labai pasisakau už kolegos Gintauto teikiamą įstatymo pataisą, kuria siūloma, esant nedideliam nukrypimui, kaip minėjau, iki minus 25 %, tai būtų penkiais vaikais mažiau, negu reikalaujamas moksleivių skaičius, porą metų, kuri bent laikinai sušvelnins ankstesnio sprendimo pasekmes ir amortizuos neigiamą poveikį.
Aš negaliu sakyti, kad nesistengė ir buvę ministrai. Aišku, mums yra labai lengva kritikuoti, menkinti, bet noriu pasakyti, ponia Šiugždiniene, ir jūs buvote Kretingos mokykloje, Jurgio Pabrėžos gimnazijoje – aukščiausio lygio. Dabar naujas ministras mato: chemijos laboratorijos…
PIRMININKAS. Laikas.
A. VINKUS (LVŽSF). … įrengti kabinetai ir taip toliau. Na, gaila, tragiškai gaila būtų vaikų, kad jie turėtų būti vežami į Plungę ar kur kitur. Aš vis dėlto tikiu sveiku protu ir įsitikinęs, kad jūs atsižvelgsite į tėvų, mokytojų ir pačių mokinių prašymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Antanai.
Ir prieš nori kalbėti E. Pupinis. Prašau, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų man, kaip kaimo vaikui, norėtųsi, kad kiekviename kaime būtų po mokyklą. Bet mano pradinę mokyklą uždarė 1972 metais. Ir aš buvau tas vaikas, kuris 1972 metais uždarė tą mokyklą, kadangi nebuvo vaikų. Šiuo atveju taip įvyko. Kolūkiečiai paseno, niekas negimdė vaikų ir turėjome važiuoti į kitą vidurinę mokyklą.
Norėčiau pasakyti, jūs čia dabar visi drąsiai kalbate, kaip čia reikėtų išsaugoti mokyklas. Statistiką atsiverskite. Dar 2016 metais Lietuvoje buvo 1 tūkst. 309 mokyklos. Po to, kai kairioji dauguma pavaldė, liko 1 tūkst. 151, po valstiečių liko 977.
Tai iš tikrųjų nežinau, ką jūs čia norite pasakyti, kad dirbtinai uždaromos mokyklos? Na, neuždaromos jos. Iš tikrųjų mokyklose turi vykti ugdymo procesas ir mokymo procesas, ne vaikų išlaikymo procesas. Ir čia yra alternatyvų, kai kurios mokyklos pasinaudoja, kuria filialus. Taip, gimnazijos prisiima tam tikrą atsakomybę už tų vaikų ugdymą. Kaip jos spręs? Galbūt iš tikrųjų į savo esamas laboratorijas paveš tuos vaikus. Bet šiuo atveju procesas yra toks ir dveji metai neišspręs, ir kadencijos nieko neišspręs. Ir tas laikymas, nuolatinis gumos tempimas, iki kol nutrūks, nieko gero neduoda.
Aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų tam tikrų sprendimų ne sprendžiant savo politinį populiarumą, o iš tikrųjų protingai vertinant situaciją. Suprantu, kad skaudu, ir merui skaudu, kuomet iki rinkimų likus dvejiems metams reikia uždaryti mokyklą, bet taip yra. Kai kurie merai suprato, kad iš tikrųjų reikia atsisukti į ugdymo procesą, o ne savo politinius tam tikrus dividendus, ir sprendžia tuos klausimus. Iš tikrųjų nemanau, kad dveji metai ir 25 % išspręs tas problemas, jos yra ilgalaikės. Taip, reikia sudaryti geresnes sąlygas gyventi regionuose, galbūt investuoti į infrastruktūrą kaimuose, galbūt kaimus daryti miegamaisiais rajonais ir tokiu būdu spręsti. Vėl grąžinti pradines mokyklas, gal atsiras pagrindinės mokyklos, bet ugdymo procesui svarbiausia ugdymas, o ne išlaikymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuosime jau visai netrukus.
15.57 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3499 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą E. Gentvilą. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3499. Prašau, gerbiamasis.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš porą tūkstančių metų gyveno Romos kultūros rėmėjas Gajus Cilnijus Mecenatas. Iš jo vardo ir atsirado žodžiai „mecenatas“, „mecenatystė“. MO muziejus mano, kad atmintinų dienų sąraše reikia įtvirtinti Mecenatystės dieną, iš vienos pusės, pagerbiant tuos žmones, iš kitos pusės, paskatinant tokią veiklą. Noriu pasakyti, kad daugelyje pasaulio šalių lapkričio 15-oji yra pasirinkta mecenatystės, mecenavimo veiklos (įvairiai pavadinta) minėjimo diena, o aš netgi vadinčiau skatinimo diena. Tai lapkričio 15-ąją projekte siūloma kaip atmintiną dieną minėti Lietuvoje.
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje tos mecenavimo tradicijos yra labai silpnos. 142 šalys, pasirodo, yra reitinguojamos pagal mecenavimą, tai Lietuva pernai buvo 132-a iš 142, kai Estija – 49-a, Latvija – 90-a. Šiek tiek, prasidėjus karui Ukrainoje, nes čia įskaičiuojamas ne tik kultūros, meno, bet ir kitų dalykų mecenavimas, Lietuva buvo pašokusi į 83-ią vietą, po to mes džiaugėmės visomis paramomis, pagalbomis, bet vieta mūsų pasauliniame reitinge krito.
Aš traktuoju, kad Mecenatystės dienos paminėjimas turi prasmę pagerbiant tuos žmones, kurie dalį savo lėšų skiria kilniems dalykams. Čia pirmiausia eitų mecenatystė pagal apibrėžimą – kultūros, meno rėmimas. Kita vertus, ir paskatintume žmones tokiu būdu. Tai toks trumpas mano pristatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Tumėnas pirmas. Ruošiasi D. Kepenis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega Eugenijau, iškart sakau, kad pritarsiu šitam jūsų siūlymui, tačiau norėčiau, kad atsakytumėte. Praeitoje Vyriausybėje buvo priimtas Mecenavimo įstatymas. Jūsų Vyriausybė jį stiprokai kritikavo ir jūsų partietis ministras vis grasinosi padaryti revoliucinį Mecenavimo įstatymą. Jį patvirtinome, atkeliavo čia, į Seimą, jis patvirtintas, bet mažai ten kas pasikeitė nuo pirmojo įstatymo. Pavyzdžiui, liko nacionalinis mecenatas – 1 mln. Dar prasčiau atsitiko, kad bendruomenių mecenatas turi būti 50 tūkst. eurų, kas faktiškai neįmanoma bendruomenėse. Gerbiamas Eugenijau, ar galite palyginti, kiek pataisius tą įstatymą padaugėjo Lietuvoje mecenatų, ar nepadaugėjo, jūsų nuomone? Nes dabar ta situacija nėra gera. Ar manote, kad ta Mecenavimo, Mecenatystės diena prisidėtų, kad mecenatų Lietuvoje padaugėtų?
E. GENTVILAS (LSF). Dėl S. Kairio vertinimo, tai jis geras politikas, žada dideles reformas. Noriu pabrėžti, dar liko laiko šitoje kadencijoje visoms toms gilioms reformoms padaryti. Mes ministrus net keičiame artėdami prie kadencijos pabaigos, tai, patikėkite, viskas, tikiuosi, bus gerai.
Kitas dalykas. Gerbiamas Stasy, aš negaliu pasakyti – padaugėjo, nepadaugėjo. Man irgi atrodo, kad bendruomenių mecenatas tampa nuo 50 tūkst. Jeigu įsivaizduojame bendruomenes kaip paprastą kaimo bendruomenę, Dieve mano, ten 500 eurų yra didžiulis pinigas, ar ne? Va, Guoda buvusi Kaimo bendruomenių asociacijos vadovė. Nežinau. Manau, kad ilgalaikis procesas, tas garbingo titulo suteikimas, jūsų kadencijoje prasidėjo, eisime toliau. Aš nenoriu apibrėžti tų ribų, bet procesas juda, mano manymu, tikrai gera linkme. O mano Mecenatystės dienos pasiūlytas įvedimas tikrai nepakenks. Manau, kad įstatymo pataisymas gali dar ir padėti, o tas tikrai nepakenks. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, aš tikrai pritarsiu, kad tokia diena reikalinga, nes labai svarbu, kad padėtume vieni kitiems ir tam, kas yra labai svarbu ateičiai. Bet noriu paklausti apie kitą dalyką. Šiandien sukanka 14 metų, kai Klaipėdoje gimė Kliento diena. Ją švenčia jau 25 pasaulio šalys. Jūsų, valdančiųjų dabar (anksčiau buvote opozicijoje), dėka kortelės buvo ištrauktos ir mes tos dienos nepriėmėme. Pasaulis jau užmiršta, kad ta diena gimė Lietuvoje, Klaipėdoje, jau dabar neberasite. Anksčiau dar rašė, kad Lietuva, Klaipėda. Aš nežinau, kur gimė Mecenato diena, kokioje šalyje, bet mes dar turime progą įteisinti šitą Kliento dieną, nes tai yra vienintelė Lietuvoje gimusi atmintina diena, kurios mes nesugebėjome įteisinti. Štai šviesios atminties D. Teišerskytė prieš dešimt metų teikė, registravo pasiūlymą tą dieną paskelbti atmintina diena. Gal jūs savo partijos kolegei, jos garbei, šviesiam atminimui tą dieną įteisinkite? Čia yra būtent liberalų, tai yra verslininkų padėkos diena savo klientams. Kodėl mes to nepadarėme? Gal galime dar padaryti? Kitais metais bus 15 metų. Švęsime tą dieną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Dainiau, mes daug dienų nesame įteisinę. Ką aš dabar šita proga kalbėdamas apie mecenavimo procesą ir jo pagerbimą pasakysiu? Nenoriu aš čia prisižadėti. Man atrodo, aš pats balsavau prieš tą projektą, kurį jūs siūlėte, bet negaliu garantuoti. Man keistokai atrodė Kliento, bet kai turime Mokesčių mokėtojų dieną, gal ir turi prasmės. Aš neatmetu tokios galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti S. Tumėnas. Bet kadangi nėra prieš, tai gal nereikalausite? Gerai, kolegos.
Mes įžengėme į balsavimo langą. Gal galime šitam klausimui bendru sutarimu pritarti? Ne, nenorite. Gerai, balsuojame dėl Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3499. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 100, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 9 dieną. Galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.05 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5, 21, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti rytinės darbotvarkės klausimą, kurį pristatė gerbiamas R. Lopata. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 82, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Bent jau projekte pagrindiniai yra siūlomi du komitetai – Ateities komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Kiek žinau, Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta palikti apsispręsti Seimui. Formuluoju taip: kas manote, kad pagrindinis komitetas būtų Ateities komitetas, balsuojate už, kas manote, kad Biudžeto ir finansų komitetas, balsuojate prieš.
Balsavo 107 Seimo nariai: už Ateities komitetą – 57, už Biudžeto ir finansų komitetą – 50. Pagrindiniu komitetu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Atsiprašau, Ateities komitetas. (Balsai salėje) Ne, Ateities komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Ar yra pritariančių, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomas? (Balsai salėje) Nenori Biudžeto ir finansų komitetas. Gerai, aišku. Ačiū.
16.07 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3427 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas, jau aptartas, – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3427.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 103, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.08 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3440 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3440. Teikėja – V. Targamadzė.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 52, prieš – 6, susilaikė 50. Po pateikimo nepritarta. Siūlau alternatyvų balsavimą: kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už tobulinimą – 64, prieš – 46. Gerbiama Vilija, jūsų įstatymo projektas tobulintinas toliau.
Dėl vedimo tvarkos – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Prašom mano balsą, kai vyko prieš tai buvęs balsavimas, dėl protokolo įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – balsavimas už.
16.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3480 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3480. Pranešėjas buvo G. Kindurys.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 54, prieš – 14, susilaikė 44. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 62, prieš – 49. Gerbiamas Gintautai, tobulinkite savo įstatymo projektą.
16.12 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3520 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 2-7 klausimas. Kadangi yra mūsų balsavimo langas, tai iš karto ir balsuosime. Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3520. D. Asanavičiūtė. Prašom, Dalia.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamos kolegės, gerbiami kolegos, pristatau labai trumpai atmintiną dieną, kuri leistų rugpjūčio 10 dieną lituanistinėms mokykloms švęsti savo šventę. Kodėl pasirinkta būtent rugpjūčio10 diena? Todėl, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. Pasaulio lietuvių bendruomenė savo IV Seime priėmė rezoliuciją „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“. Ten teigiama, kad užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio išeiviais sritis. Ši rezoliucija yra atspirties taškas Lietuvos valstybės bei lituanistinių mokyklų bendradarbiavimo ryšiui užtvirtinti.
Lituanistinės mokyklos turi itin gilias tradicijas, yra kertinis veiksnys, užtikrinant lietuvių kalbos, kultūros bei istorijos išlaikymą lietuvių diasporoje užsienyje. Pirmoji lituanistinė mokykla buvo įkurta dar 1949 metais Jungtinėse Valstijose, o šiuo metu, Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, yra užregistruota 246 lituanistinio švietimo įstaigos, kuriose mokosi virš 11 tūkst. užsienio lietuvių ir dirba virš 1 tūkst. 200 mokytojų. 2023 metų duomenimis, buvo įkurtos ar veiklą atnaujino dešimt mokyklų, iš jų Jungtinėse Valstijose – dvi, Jungtinėje Karalystėje – trys, Prancūzijoje – dvi, Airijoje – viena, Ispanijoje – viena ir viena formali Suvalkų lietuvių pagrindinė mokykla.
Taigi šio projekto iniciatoriai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija ir Lituanistinių mokyklų asociacija. Kartu jisai parengtas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai viena diena, kuri nereikalauja papildomų lėšų, tačiau taip svarbi mūsų žmonėms, mūsų lituanistinėms mokykloms ir mokytojams, kurie gali turėti savo dieną atmintinų dienų sąraše. Taigi, raginu palaikyti šitą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti pora kolegų. S. Tumėnas. Prašom. Ruošiasi V. Valkiūnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, yra sveikintinas projektas, nes lituanistinis švietimas išeivijoje yra, manau, fenomenas, vertas UNESCO ir kitų institucijų dėmesio ir vertinimo, jis atspindi mūsų per 200 lituanistinių mokyklėlių ir yra savotiškas veidrodis. Gerbiama pranešėja, mes dirbame su Pasaulio lietuvių bendruomene, dirbame vienoje komisijoje, mums viskas yra aišku, tačiau ar nekelia truputį abejonių, ar nereiktų padiskutuoti, tas pavadinimas „lituanistinė“? Mums yra viskas aišku, bet paprastam žmogui kažkaip keistai atrodo, kad čia visiems tinka, o mes čia norime akcentuoti diasporos, išeivijos dalykus? Tai čia mano būtų toks siūlymas dėl diskusijos.
Ir antras dalykas. Man nesolidžiai atrodo ir abejonių kelia pasirinkta diena – 2012 m. rugpjūčio 10 d. Vadinasi, mes tarsi pripažįstame, kad tik nuo 2012 metų Švietimo ministerija imasi į savo rankas šefuoti, prižiūrėti, padėti toms mūsų pasaulio lituanistinėms mokyklėlėms. Toks įspūdis, kad nuo 1990 iki 2012 metų buvo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …daug tokių abejonių įvairiausių. Tai ta data man truputį kelia abejonių. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų ši data… Kiekviena atmintina diena turi turėti savo pagrindą, ji negali būti skelbiama be tam tikro įvykio, be tam tikro pagrindo, kaip atspirties taško. Tai Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija pasiūlė būtent 2012 metų rezoliucijos, kuri priimta rugpjūčio 10 dieną, pagrindu ir paskelbti Lituanistinių mokyklų dieną. Aš nematyčiau čia reikalingos gilios diskusijos, nes dienos paskelbimas yra pačių pasaulio lietuvių ir lituanistinių mokyklų iniciatyva. Tai rodo iš tikrųjų didėjantį rūpestį lituanistiniu švietimu ir mūsų lietuvių kalbos išsaugojimu mūsų diasporoje, išeivijoje. Aš nematyčiau čia didelės problematikos. Tiesiog padėkime savo žmonėms turėti dar vieną atmintiną dieną.
PIRMININKAS. Taip. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama Dalia, labai puikus pasiūlymas, aš irgi dalyvis lituanistinės mokyklos atkūrimo procesų. Tačiau klausimas, kodėl rugpjūčio 10 dieną, nes nėra pamokų mokyklose, neveikia? Kažkaip devalvuosis ta data, jeigu bus rugpjūčio 10 dieną. Kodėl nepadaryti, klausimas, Lietuviškos spaudos atgavimo dieną gegužės mėnesį? Kaip sakant, ir mokiniai mokosi, ir visa visuomenė aktyvi tą mėnesį. Padaryti tą dieną ne darbo diena, sujungti su Lietuviškos spaudos atgavimo diena. Kaip jūs manote?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Na, matote, lituanistinės mokyklos užsienyje dirba savo ritmu ir dirba savo grafiku, dėl to tai yra nesurišta su lietuviškais mokslo metais. Kiekvienoje valstybėje mokslo metai prasideda ir baigiasi skirtingu ciklu, todėl mes negalime rišti prie mums įprastų mokslo metų pabaigos ir pradžios. Tačiau mes turime nepamiršti, kad būtent liepos–rugpjūčio mėnesiais, ypač rugpjūčio mėnesį, labai daug lituanistinių mokyklų vykdo stovyklas čia, Lietuvoje. Ir dėl to, aš manyčiau, labai gera diena būtent čia, Lietuvoje, atvažiavus vaikams švęsti Lituanistinių mokyklų dieną kartu su Lietuva ir kartu su Lietuvos mokyklomis, kurios kartais irgi prisijungia prie šitų stovyklų ir prie bendrų veiklų. Tai aš nematyčiau čia iš tikrųjų nesutapimo. Pačios mokyklos nori šitos dienos ir pačios nori būtent rugpjūčio 10 dienos. Na, tai išpildykime jų norą ir lūkestį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Dalia, jūs atsakėte į visus klausimus.
Už nori kalbėti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji, kviečiu pritarti šitam projektui, nes tai yra toks vertybiškai svarbus projektas. Esu įsitikinęs, kad lituanistinis švietimas yra pavyzdys, ypač pavergtoms pasaulio tautoms, kaip gyvenant svetur galima ir būtina išsaugoti savo tautinę tapatybę, savo gimtąjį žodį. Šitos mokyklėlės mus nukelia į 1949 metus, kai pradėjo kurtis, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir šiuo metu jose mokosi per 11 tūkst. lietuviukų, kurie, tikėkimės, ir išsaugos tą savo tapatybę lietuvišką. Taigi kviečiu pritarti projektui, kad dar daugiau eitų ta gera žinia apie Lietuvą ir apie tautinę tapatybę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Gerai, balsuojame. Jūsų noras – man įstatymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: 106 – už, 1 susilaikė. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstyti siūloma balandžio 9 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.21 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3523, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3524 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3523 ir lydimasis 2-8.2 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3524. J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Teikiu projektą, kuris yra suderintas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kartu rengtas. Manome, kad reikia tokios bendros kompetencijų platformos asmens sveikatos priežiūros specialistams ir farmacijos specialistams. Ji, aišku, būtų prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, idant turėtume tokį kaip specialistų portfolio, iš kurio būtų aišku, kaip kėlė savo kvalifikaciją sveikatos priežiūros specialistai ir kokiu intensyvumu paskui jie dirba, kad tą kvalifikaciją galėtų išlaikyti.
Būtų panaikinta tokia administracinė našta patiems asmens sveikatos priežiūros specialistams, kurie, kaip žinome, dažniausiai dirba ne vienoje įstaigoje, gana neretai tas įstaigas ir keičia. Pačios įstaigos tuos duomenis pateiktų. Man atrodo, kad būtų visiems naudinga žinoti, o ypač Sveikatos apsaugos ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurios paskui planuoja poreikį, nustato rezidentūros vietas ir skaičių. Čia būtų aišku, kokių išties specialybių yra didžiausias trūkumas, ir būtų paprastesnis jų planavimas. Labai prašau pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Veryga. Ruošiasi J. Razma. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų įdomus projektas. Tik aš nelabai supratau, kokia čia pagrindinė mintis, ar vis dėlto sužinoti apie kvalifikacijos kėlimą, susirinkti informaciją? Tai farmacininkams tada tektų pateikti vaistinei tą informaciją. Kokia prasmė čia joms teikti, jeigu jie galėtų tiesiogiai kažkam pateikti? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Ar mes tikrai neturime dabar duomenų, kiek kur jų dirba, ir negalime sužinoti jų poreikio? Ar čia jūs tai turite galvoje, kad mes šitokiu būdu kažkaip galėsime jį geriau prognozuoti? Nes Lietuvoje jų trūksta dirbtinai, dėl to, kad mes tiesiog turime per daug vaistinių. Tinklas yra išplėtotas iki tokio lygio, kad tai sukuria dirbtinį specialistų trūkumą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Aurelijau, man atrodo, tas pats pasakytina ir apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas, ypač stacionarus. Bet taip, jūs visiškai teisus, iš esmės, na, susiskaičiuoti viščiukus, įvertinti, kiek kokių specialistų turime ir ar tikrai tas trūkumas yra dirbtinis. Galbūt reikia kažkokių rezidentūros vietų arba farmacijos studijų vietų skaičių didinti. Tiesiog centralizuota platforma.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų Vyriausybė ir koalicija yra susitarusi kur tik įmanoma mažinti biurokratinę naštą. Akivaizdu, kad jūsų projektas sukuria papildomą biurokratinę naštą sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms. Ar tikrai čia yra tiek pateisinamas tas poreikis? Kokia prasmė ten sudėti tą visą informaciją apie farmacininkus? Dirba farmacininkas vienoje vaistinėje, nori – eina dirbti į kitą. Koks skirtumas, kurioje vaistinėje kiek tų farmacininkų dirba? Nematau aš čia didelės prasmės. Kaip jūs įsivaizduojate, pavyzdžiui, kiek Santaros klinikoms prireiks įsteigti etatų, kad tą visą informaciją nuolat teiktų tai siūlomai platformai?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, aš nemanau, kad čia sukurtų kažkokią papildomą administracinę naštą, nes ir dabar asmens sveikatos priežiūros specialistai, kad galėtų prasitęsti licenciją, turi įrodyti, kad bent trejus metus dirbo pagal savo įgytą kvalifikaciją. Automatiškai asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktų už visus savo dirbančius asmens sveikatos priežiūros specialistus, vaistinės – už farmacininkus.
PIRMININKAS. Jūsų klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Aš norėčiau sužinoti ir Teisės departamentas taip pat rašo, kad neaišku, kokius konkrečiai duomenis reikės pateikti asmens sveikatos priežiūros specialistams įstaigai. Norėčiau tada paklausti: kaip tai suderinama su BDAR’u? Galbūt tai yra jautrūs duomenys ir dabar bus viešai prieinami visiems?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, kad kalbama apie darbo krūvį. Apie darbo krūvį – ne apie kokius nors asmeninius darbuotojų duomenis.
PIRMININKAS. Ir O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Kad reikia susiskaičiuoti, tai yra faktas, bet jau mano kolegos uždavė klausimą: nėra aišku, kokius duomenis reikės teikti? Tiek farmacijos, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistai nėra teikėjai tų duomenų.
Ir kitas momentas. Ar neatsitiks kaip su švieslente, kai tik 68 % gydymo įstaigų teikia informaciją? Aš tikrai pritarčiau J. Razmos pastebėjimui, kad tai dar vienas papildomas biurokratinis veiksmas. Kaip jūs manote?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad vis dėlto tokių duomenų reikia, nes, pavyzdžiui, jeigu dabar mes duomenų kaupimo, duomenų bazių turime labai įvairių ir ne visos jos, ne iš visų… na, pavyzdžiui, Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ne visų jų duomenis turi. Tai būtų bendra platforma ir duomenys… Jau ir minėjau, jeigu kalbame apie darbovietę, tai, aišku, yra apie darbo krūvį kalbama, o apie kvalifikacijos kėlimą automatiškai būtų teikiami duomenys pagal tai, kokie kursai išklausyti, nes vis dėlto tai turi būti universiteto patvirtinti kursai, kad jie būtų laikomi kaip kvalifikacijos kėlimo. Viskas yra labai paprasta. Tikrai nemanau, kad būtų kam nors didesnė administracinė našta, negu jinai yra dabar pačiam, na, šiuo atveju darbuotojui.
Antra, turėtume išsamią vienoje vietoje informaciją apie visus mūsų asmens sveikatos priežiūros srityje dirbančius darbuotojus ir farmacijos srityje dirbančius darbuotojus, apie jų trūkumą, poreikius, kaip planuotis, ką ir minėjau. Jokių jautrių duomenų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Jurgita. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori pasisakyti gerbiamas A. Matulas. Gerbiamas Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties neaiškumų yra, ar tikrai nepadidės krūvis, ar negalima iš „Sodros“ ar iš kitų duomenų gauti tokią informaciją. Balsuokime, kaip kam išeina, bet prašyčiau paskirti Sveikatos reikalų komitetą pagrindiniu komitetu. Mes pabandysime principingai išsiaiškinti, ar tai nėra perteklinis dalykas. Bet po pateikimo galbūt reikėtų ir pritarti.
PIRMININKAS. Taip. Prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Turiu daug abejonių dėl šio projekto, nes reikalavimas pranešti apie kiekvieną sveikatos priežiūros specialistą ar farmacininką atrodo tikrai perdėtas dalykas. Tuo labiau kad to nepadarius sustabdomas įstaigos veiklos licencijos galiojimas. Tai yra žiauri pasekmė už tos informacijos nepateikimą. Manau, kad reikėtų atidžiau pasižiūrėti, ar tikrai negali tos informacijos gauti esamuose valstybės registruose, „Sodroje“. Vis dėlto reikėtų įvertinti, kaip tai atrodys tokiose didelėse įstaigose kaip Santaros klinikos, kur dirba turbūt virš 10 tūkst. asmenų ir taip toliau. Galima kelti klausimą dėl Konstitucijos 46 straipsnio atitikimo, kai ūkinei veiklai uždedamos nepagrįstos naštos. Dėl šių abejonių ir susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl vedimo tvarkos – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tik vieną repliką. „Sodros“ duomenys nėra taip lengvai gaunami, kaip jūs įsivaizduojate. Jie neturi tokių duomenų. Ar kursai, ar dar kažkas suvedami tikrai nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl abiejų – ir Sveikatos priežiūros, ir Farmacijos įstatymų po pateikimo.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 63, prieš – 2, susilaikė 36. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas dėl abiejų klausimų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 14 dieną.
Gerbiami kolegos, informuoju, kad pratęsiu balsavimo intervalą iki tol, kol apsvarstysime visus darbotvarkės klausimus. (Balsai salėje) Ir balsavimą kartu.
16.31 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3501 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3501. Pranešėja – L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūlome išspręsti perteklinės biurokratijos situacijas, kuomet be reikalo apsunkinamos savivaldybės pertekliniais reikalavimais perduodamos turtą sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas arba dalininkas yra savivaldybė.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtinta, kad turto perdavimas atliekamas pasirašant patikėjimo sutartį, o, kaip žinote, Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad tokias sutartis privalo tvirtinti notaras. Tai, savaime suprantama, užima ir papildomo laiko, ir reiškia papildomus kaštus. 2022 metais Teisingumo ministerijos iniciatyva priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai didele apimtimi išsprendė savivaldybių turto perdavimo savo įstaigoms arba kitiems juridiniams asmenims, kurie pagal įstatymą gali atlikti savivaldybės funkcijas, problemas. Tada buvo pakeistas 12 straipsnis. Reguliavimas buvo supaprastintas nustatant, kad tokiais atvejais pakanka sudaryti sutartis paprasta rašytine forma. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme liko reikalavimas sudaryti turto patikėjimo sutartis, taigi, automatiškai išliko ir reikalavimas jas tvirtinti notariškai. Būtent taip įstatymą taiko ir Registrų centras.
Todėl, siekdami nuoseklaus reguliavimo, siūlome papildyti Sveikatos priežiūros įstatymo 36 straipsnio 3 dalį nustatant, kad savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra savivaldybė, perduoda patikėjimo teise pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį.
Priėmus siūlomą pakeitimą, bus aiškiai įtvirtinta, kad savivaldybių turto valdymo srityje privalomos notarinės formos reikalavimas laikytinas pertekliniu ir notarinė priežiūra ar nešališka notaro konsultacija nėra būtina, nes sprendimų dėl patikėjimo sutarčių sudarymo ir pačių sutarčių turinio teisėtumas yra patikrinamas priimant norminius teisės aktus dėl patikėjimo sutarčių sudarymo. Sudarant savivaldybių turto patikėjimo sutartis paprasta rašytine forma, savivaldybių turto valdytojams bus ženkliai supaprastintas patikėjimo sutarčių sudarymo procesas ir išvengta papildomų išlaidų tvirtinant sutartis notariškai.
Tai čia iš tikrųjų yra praktiniai pasiūlymai, kuriais tikrai mes neapsunkintume. Nors nesupratau Teisės departamento, rašo, kad laikytina pertekliniu, bet jeigu vienas įstatymas prieštarauja kitam, tai tikrai turime abu įstatymus sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, girdžiu, komiteto pirmininkė sako, kad neprieštarauja. Tai nežinau, jeigu bus pritarta po pateikimo, gal pabandys pagrindinis komitetas, kuris bus paskirtas, išsiaiškinti. Bet aš noriu suabejoti, ar vis dėlto pasirašius tokią paprastą sutartį nepablogės turto valdymo kontrolė, neatsiras stimulas įstaigų vadovams piktnaudžiauti tuo turtu? Pavyzdžiui, vienoje Klaipėdos ligoninėje, pasirodo, patalpa vaistinei buvo išnuomota, atrodo, už 12 eurų už kvadratą, didžiulei vaistinei, o rajonuose ta suma paprastai būna nuo 80 iki 120. Bent jau Pasvalyje gydymo įstaigos patalpa vaistinei išnuomota už 120 eurų už kvadratą. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas. Ar nemanote, kad notariškai patvirtintas įpareigojimas gal užtikrintų didesnę atsakomybę?
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, šiandien, jeigu savivaldybės taryba nustato tvarką, tai visa taryba turi spręsti tuos klausimus, pati taryba turi priimti sprendimą, kaip turėtų būti, ir turi būti patvirtintas aprašas. Savivaldybės taryba priima sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti už ir prieš niekas nenori. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 14 dieną. Pritarta. Ačiū.
16.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3548 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3548. Taip, gerbiamas Jurgi, prašom, tribūna jūsų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, kai kurios frakcijos keičia savo seniūnus kiekvieną sesiją, dėl to mes kartais turime patikslinti ir Seniūnų sueigos sudėtį, tai šiuo atveju dėl atitinkamų Mišrios Seimo narių grupės sprendimų mes tiksliname tą sudėtį, vietoje A. Širinskienės įrašydami ir R. Tamašunienę.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, klausimų neturite? Pritarta. Svarstymas. Diskusijų nėra, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Vienintelis straipsnis. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Vienbalsiai – 88 balsavus už pritarta. (Gongas) Priimta, tai yra.
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3560 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3560. Prašau, gerbiamas Jurgi. Priėmimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiandien įvyko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis, kuriame buvo perrinkta komisijos pirmininkė. Bendru sutarimu vietoje P. Kuzmickienės yra išrinkta J. Šiugždinienė ir siūloma ją tvirtinti Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū, gerbiamas Jurgi. Jums klausimų nėra.
Svarstymas. Nėra.
Priėmimas. Vienas straipsnis, galime balsuoti dėl?.. Taip, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 89, 1 susilaikius, priimta. (Gongas)
16.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3558 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3558. Dar kartą, gerbiamas Jurgi. Pirmasis pavaduotojas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, identiška situacija su dar viena komisija, kuri, kaip žinome, šiaip gana retai posėdžiauja. Tai – Laisvės premijų komisija. Jos posėdyje taip pat buvo perrinkta komisijos pirmininkė – vietoje P. Kuzmickienės bendru sutarimu išrinkta A. Jakavonytė. Ją ir teikiu tvirtinti.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū, gerbiamas Jurgi. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Noriu pastebėti, buvo Teisės departamento redakcinė pastaba, kuri išpildyta, redaktoriaus pataisyta. 1 straipsnis, galime pritarti? Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Taip, balsavo 92 – visi už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3527 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3527. Čia yra projekto tęsinys, buvo paimta pertrauka. Priėmimas… Po svarstymo galime pritarti bendrai? Ačiū.
Ir priėmimas. Vienas straipsnis. Vietoje J. Džiugelio paskirti P. Kuzmickienę. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Taip, užsiregistravo 92 – visi 92 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Taigi, gerbiami kolegos, skelbiu 2024 m. kovo 19 d. vakarinį posėdį baigtą. Ką tik balsavome, registravomės. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.