LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533
9 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-2803
2023-06-07 Nr. 113-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Boguševičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė ir patarėja Indrė Vaicekauskaitė, Seimo nariai Vilius Semeška ir Kasparas Adomaitis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvielienė, Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas, Šiaulių m. savivaldybės tarybos narys Edvardas Žakaris, prof. dr. Saulius Nefas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, ir į savivaldybės tarybos narių – savivaldybės bendruomenės atstovų teisinį statusą, svarstytinos projekto 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, pagal kurias savivaldybės tarybos nariui turėtų būti suteikiamos tikslinės atostogos ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, bei lengvatos neįgaliems darbuotojams. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos narys nėra darbo ar kitokiuose panašiuose santykiuose su savivaldybės taryba, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, todėl nėra subjekto, kuris galėtų suteikti jam tikslines atostogas ar minėtas lengvatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savivaldybės tarybos narys posėdžių laiku yra atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą. Be to, jis savo darbovietėje gali naudotis visomis Darbo kodekse nustatytomis teisėmis, įskaitant teisę į tikslines atostogas, ar papildomomis lengvatomis. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2-4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Savivaldybės
tarybos nariui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas,
reglamentuojančias
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
2 |
|
|
2. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnyje vietoj savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo nustatyti savivaldybės tarybos nario atlyginimą, todėl reikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimą. |
Pritarti |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
3N
|
|
|
3. Kadangi pagal projekto 2 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimus savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų siejamas su tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžiu, o nuostata, kuria buvo įvestas trumpinys „VMDU“, būtų išbraukta, kartu atitinkamai reikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį, kurioje vartojamas šis trumpinys (vietoj jo reikėtų nurodyti visą šio dydžio pavadinimą ir įvesti trumpinį: „Valstybės duomenų agentūros skelbiamo paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio“), arba keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamus dydžius nustatyti susiejant juos ne su „VMDU“, o su mero darbo užmokesčio dydžiu. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą naujų 3 straipsniu: „3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti
skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės
reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių
skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali
skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje yra 27–31 tarybos
narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS |
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
2 |
|
|
4. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokius atlyginimus: savivaldybės tarybos nariui – 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimą; savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams – 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos nario atlyginimą; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams – 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos nario atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal 2023 m. gegužės 25 d. Seimo priimtą Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą nuo 2023 m. liepos 1 d. pradedamas taikyti savivaldybės mero darbo užmokesčio dydis bus apskaičiuojamas merui nustatytą pareiginės algos koeficientą (nuo 2,8 iki 3,5 priklausomai nuo savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus) padauginus iš Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto naujo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio – 1785,4 euro. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas nutarimuose, kuriuose sprendė dėl savivaldybių politikų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo, yra konstatavęs, jog savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis turi atitikti šių asmenų veiklos specifiką ir priklausyti nuo jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, sudėtingumo, reikšmingumo, jų veiklos apimties ir jiems tenkančios atsakomybės už šių funkcijų vykdymą masto (2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, be kita ko, į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 dalį savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, įvertintina, ar projekte numatytas savivaldybės tarybos nariams siūlomo nustatyti atlyginimo dydis būtų adekvatus (proporcingas), palyginti su mero darbo užmokesčio dydžiu, turint mintyje merui priskirtų funkcijų kiekį, iš to kylantį darbo krūvį ir merui tenkančią atsakomybę. |
Nepritarti |
Argumentai: Savivaldybės tarybos narys, taip pat kaip ir meras, yra renkamas savivaldybės gyventojų, todėl yra savivaldybės politikas ir atstovauja gyventojams. Savivaldybės tarybos nario, kaip savivaldybės politiko, darbo laikas nėra apskaitomas ir jis savo veiklą vykdo nepertraukiamai. Savivaldybės taryba, kaip atstovaujamoji institucija, be kitų jai pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų, vykdo ir savivaldybės mero, kaip vykdomosios institucijos, priežiūrą. Todėl savivaldybės tarybos nario veikla neapsiriboja tik dalyvavimu posėdžiuose, tačiau apima visą platų savivaldybės klausimų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atsakomybės spektrą. Todėl įstatymo projektu nustatomas savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydis atitinka jo atliekamos veiklos apimtį ir atsakomybę.
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
2 |
|
|
5. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas savivaldybės tarybos veiklos formas (savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama, be kita ko, savivaldybės tarybos komitetuose ir komisijose) ir į tai, kad pagal projektu teikiamą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos nariams būtų atlyginama už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, 12 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „komitetų“ ir „komisijų“ išbrauktinas žodis „nuolatinių“. |
Nepritarti |
Argumentai: Savivaldybės tarybos narys gali būti paskirtas ir nenuolatinių komisijų nariu, tačiau jo pagrindinis darbas, kuris susijęs su komitetais ir komisijomis, yra būtent dalyvavimas nuolatinių komitetų ir komisijų veikloje. Todėl nebūtų teisinga ir proporcinga jam mažinti atlyginimą, jeigu jis praleistų nenuolatinių komitetų ir komisijų posėdį ar kelis posėdžius. |
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
4 |
2 |
|
6. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „įgyvendinimui reikalingus“ įrašytinas žodis „įgyvendinamuosius“. |
Pritarti |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
* |
|
|
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 8 dalį, rengiami ar svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto nustatyta tvarka. |
Pritarti |
Argumentai: Komiteto 2023-05-24 posėdyje, svarstant klausimą dėl savivaldybių tarybos narių veiklos apmokėjimo teisinio reglamentavimo tobulinimo, dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, kurie pritarė Komiteto sprendimui keisti minimą teisinį reglamentavimą pateikiant šį įstatymo projektą. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Šiaulių m. savivaldybės tarybos narys Edvardas Žakaris, 2023-06-02 |
2 |
|
|
2023-05-29 registruotame LR vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2803 visiškai neatsižvelgta į savivaldybių tarybų narių, turinčių vienokią ar kitokią negalią, poreikius. Nors įstatymo 9 straipsnio 5 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones, ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti, tačiau specialiųjų poreikių turintys tarybos nariai technines priemones jau ir taip naudoja kasdien, savivaldybių administracijos iš anksto žino apie neįgalius savivaldybių tarybų narius ir neprašomos jiems įrengia darbo vietas. Sėkmingos neįgalaus tarybos nario veiklos pagrindas - patikimas pagalbininkas-asistentas, kuris įvairiu laiku (ne tik darbo dieną, bet ir savaitgalį) padeda nuvykti į susitikimus, renginius, posėdžius, mano atveju, padeda rengiantis komitetų ir tarybos posėdžiams, susirašinėjant su gyventojais, valstybės bei savivaldybių įstaigomis. Suprantama, kad už šias paslaugas turi būti atlyginama. Tokių papildomų išlaidų kiti savivaldybių tarybų nariai neturi, todėl siūlau numatyti didesnį fiksuotą atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, turintiems specialiųjų poreikių. PRIDEDAMA. Pasiūlymas vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2803 „[...] 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas; savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui, nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams, tarybos nariams, turintiems specialiųjų poreikių nustatoma 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. [...].“ |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldybių tarybų narių atlyginimų ir kompensavimo už patirtas išlaidas reguliavimo problematiką. Įstatymo projektu numatoma, kad savivaldybių tarybų nariams nustatomas fiksuotas atlyginimo dydis. Tokiu būdu užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą. Pažymėtina, kad už darbą atlyginama pagal atliekamas funkcijas, darbo pobūdį, darbo apimtį ir kitus pan. kriterijus. Negali būti nustatomas papildomas apmokėjimas už darbą tik dėl asmens (ne)turimų atitinkamų fizinių ir (ar) socialinių poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybė pilnai ar iš dalies tenkina asmenų su negalia specialiuosius poreikius, jiems teikdama nemokamas ar iš dalies mokamas socialines paslaugas ir asmeninės pagalbos paslaugas (asmeninis asistentas, kuriam pilnas ar dalinis apmokėjimas priklauso nuo asmens su negalia pajamų), skirdama tikslines kompensacijas ir kt. Nustačius, kad savivaldybės tarybos nariui būtų mokamas atlyginimo priedas, valstybė antrą kartą skirtų tikslinę pagalbą savivaldybės tarybos nariui, kuriam nustatyti specialieji poreikiai. Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu dėl asmenų su specialiaisiais poreikiais teisių užtikrinimu, taip pat atsižvelgiant į teisingo apmokėjimo už darbą principą, pasiūlymui nepritarta. |
2. |
Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas, 2023-06-05 |
1, 2
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 1 d. plenariniame posėdyje buvo pritarta Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 2803 (toliau – Projektas), pateikimui bei nuspręsta šį projektą svarstyti skubos tvarka. Pritardami siekiui tobulinti savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo sistemą, turime pareigą jus informuoti ir apie siūlomo Projekto trūkumus bei pasiūlyti svarstyti Projektą patobulinančias nuostatas, kurios realiai prisidėtų tarybos nario veiklos sąlygų tinkamo reglamentavimo bei atkurtų pasitikėjimą savivalda. 1. Projektu siūloma atsisakyti tarybos narių veikloje patiriamų išlaidų atlyginimo, o nustatyti tarybos nariams tik atlyginimą, kurio dydis priklausytų nuo mero darbo užmokesčio dydžio. Siūloma nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariui, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, būtų suteikiamos tikslinės – nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos bei jis įgytų teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams. 2. Reikėtų pažymėti, kad tik nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija (2022 m. birželio 30 d., Nr. XIV-1268), kurioje pakeistos ir aiškiau reglamentuotos tarybos narių veiklos apmokėjimo sąlygos. Remiantis galiojančiomis ir tik prieš su mėnesius pradėtomis taikyti Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis tarybos nariams apmokėjimas susideda iš dviejų dalių: 1) už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas apmokamas iki 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), t. y. apmokama už dalyvavimą tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose ir 2) mokama savivaldybės nustatyto dydžio išmoka už vykdant tarybos nario veiklą patirtas išlaidas, t. y. kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo. Seimo nariai skubos tvarka pradeda iš esmės keisti tik pačių pakeistą ir patobulintą reglamentavimą, kuris kilusio „čekučių“ istorijos metu, net negaliojo. Atsižvelgiant į tai, visų pirma turėtų būti siekiama pašalinti išryškėjusius teisinio reguliavimo trūkumus, susijusius su išlaidų kompensavimu, o ne visiškai atsisakyti paties išlaidų kompensavimo mechanizmo, nes toks atsisakymas apribos politinės veiklos vykdymo galimybes bei neskatins politikų aktyvumo ir rūpesčio savo bendruomene. 3. Viena pagrindinių Projekto trūkumų yra tai, kad jis nesprendžia savivaldybių tarybų narių veiklos tobulinimo problemų ir priešingai nei teigiama – didins savivaldybių tarybų narių veiklos neskaidrumą. Savivaldybės tarybos nario veikla yra politinė veikla, kuri skirta vietos bendruomenės interesų atstovavimui ir kylančių problemų sprendimui, skirtingų interesų derinimui. Tarybos nariai yra tie politikai, kurie prisiima atsakomybę dėl savivaldybės strateginės vystymosi krypties, tvirtina savivaldybės biudžetą, privalomas taisykles, už kurių pažeidimą kyla administracinė atsakomybė, nustato rinkliavas bei mokesčių dydžius, kainas ir tarifus už savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas, sprendžia dėl įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo. Profesionaliai ir efektyviai tarybos nario pareigas vykdantis politikas turi ne tik perskaityti pateikiamus tarybos sprendimų projektus, tačiau turi gebėti juos suprasti ir įvertinti jų poveikį įvairiais aspektais ir jeigu reikia, teikti alternatyvius pasiūlymus tiek raštu, tiek žodžiu tarybos ir komitetų posėdžiuose. Be to, tarybos nariai dalyvauja komitetų kurie įpareigoti kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimų, veikloje. Kad tarybos nariai komitete galėtų atlikti veiksmingą veiklos kontrolę tam taip pat reikalingas pasirengimas, o kartais ir net papildomos teisinės ir konsultacinės paslaugos, reikalinga atlikti vertimus. Realias tarybos nario išlaidas patiria tik aktyvus ir dėl savo bendruomenės besistengiantis tarybos narys, todėl tokių išlaidų atsisakymas sudarys sąlygas riboti tarybos nario politinės veiklos galimybes bei ilgainiui veiks kaip vietos politikus demotyvuojantis veiksnys. 4. Europos vietos savivaldos chartijos 7 straipsnis „Vietinio lygio įsipareigojimų vykdymo sąlygos“ nustato bendrą principą, pagal kurį išrinktų vietinės valdžios organų atstovų pareigos leidžia jiems nevaržomai atlikti savo funkcijas. Europos vietos savivaldos chartijos 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Šioms pareigoms turi būti skirta atitinkama finansinė kompensacija už išlaidas, patirtas vykdant aptariamąsias pareigas, taip pat, esant reikalui, kompensacija už patirtus atlyginimo nuostolius ar atlyginimas už atliktą darbą ir atitinkama socialinė apsauga.“. Akivaizdu, kad Projekto nuostatos akivaizdžiai nedera su Europos vietos savivaldos chartijos nuostatomis, todėl Seimo nariai neturėtų pritarti Projektui. 5. Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. analitinėje pažymoje Nr. 23/39 „Vietos savivaldos tarybų narių atlygių ir išmokų modeliai Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje“ konstatuota, kad „Beveik visais apžvelgtais atvejais, kaip ir Lietuvoje, vietos savivaldos tarybos nariams yra mokami tiek atlyginimai už einamas pareigas, tiek išmokos už patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario pareigomis <...> Apžvelgtos valstybės taiko gana skirtingus išmokų už patirtas išlaidas modelius: vienose šalyse nacionaliniai teisės aktai palieka beveik neribotą laisvę savivaldybėms apsispręsti dėl kompensuotinų išlaidų (pvz., Estijoje, Švedijoje), kitose taikomas griežtesnis nacionalinis reglamentavimas, tiksliau apibrėžiant kokias išlaidas galima kompensuoti (pvz., Čekijoje, Italijoje, Slovakijoje).“ 6. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 31 d. išvadai Nr. XIVP-2803, kurioje be kitų pastabų išreikšta motyvuota ir teisiškai pagrįsta nuomonė dėl būtinybės įvertinti, ar Projekte numatytas savivaldybės tarybos nariams siūlomo nustatyti atlyginimo dydis yra adekvatus (proporcingas). Šioje išvadoje paminėta, kad Konstitucinis Teismas nutarimuose, kuriuose sprendė dėl savivaldybių politikų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo, yra konstatavęs, jog savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis turi atitikti šių asmenų veiklos specifiką ir priklausyti nuo jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, sudėtingumo, reikšmingumo, jų veiklos apimties ir jiems tenkančios atsakomybės už šių funkcijų vykdymą masto (2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai). Pažymėta, kad savivaldybės tarybos narys nėra darbo ar kitokiuose panašiuose santykiuose su savivaldybės taryba, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, todėl nėra subjekto, kuris galėtų suteikti jam tikslines atostogas ar minėtas lengvatas. Akivaizdu, kad Projektas buvo pateiktas ir pradėtas svarstyti jo tinkamai neparengus ir neįvertinus visų būtinų aplinkybių. 7. Aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojančiu teisiniu reguliavimu sukuriama neskaidri savivaldybės tarybos nario darbo apmokėjimo sistema, kuomet savivaldybės tarybos narių gaunamas atlyginimas yra labai mažas, tačiau jam gali būti mokama labai didelė kompensacija. Kad tarybos nariams nebūtų mokamos labai didelės kompensacijos, atsižvelgiant į Projekte siūlomo teisinio reguliavimo neatitikimą Vietos savivaldos chartijai, įvertinant Teisės departamento pastabas bei užsienio šalių patirtį, būtų tikslingiau siūlyti ne atsisakyti pačių kompensacijų mokėjimo, o nustatyti tarybos nariams kompensuojamų išlaidų dydžius bei sugriežtinti lėšų naudojimo sąlygas. 8. Siūlome Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kurie paliktų tarybos narių veiklai panaudotų lėšų atlyginimą, tačiau būtų aiškiau reglamentuotos išlaidų naudojimo sąlygos ir jų dydžiai bei užtikrintas išlaidų panaudojimo skaidumas, panaudojimo atskaitingumas bei numatyta geresnė kontrolė. 9. Siūlomi šie Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą, pakeitimai: 9.1. Pirmiausia, apriboti tarybos nario veiklos išmokos dydį, kuris negali būti didesnis kaip 0,4 VDU, t.y. pusė to, ką gauna Seimo nariai kas mėnesį. Tokiu atveju, per mėnesį maksimali galima suma būtų 660 eurų. Tarybos pačios nustatytų išmokų dydžius, pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu yra 450 eurų. 9.2. Kelionių ir transporto išlaidos negali viršyti daugiau nei 25 proc. mėnesio veiklos išlaidų dydžio; 9.3. Leisti išmoką naudoti su tarybos nario veikla susijusioms teisinėms konsultacijoms, ekspertizėms, vertimų paslaugoms, kompensuoti visuomeninių padėjėjų patirtas išlaidas; 9.4. Atsiskaitymai už veiklos išlaidas negali būti atliekami grynais; 9.5. Išlaidos skelbiamos viešai ir kontroliuojamos savivaldybių tarybos sprendimu nustatyta tvarka.
10. Pritarus pateiktiems Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio pakeitimams, keisti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio nėra poreikio.
[...]
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533
Atsisakyti įstatymo 9 straipsnis papildymo 2, 3 ir 4 dalimis, atitinkamai jas išbraukiant įstatymo projekto 1 straipsnyje bei paliekant nekeistą straipsnio pirmos dalies numeraciją: „
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Savivaldybės
tarybos nariams už tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos“.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip (pabrauktos nuostatos, kurių nėra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje): 2.
3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių išlaidas
|
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldybių tarybų narių atlyginimų ir kompensavimo už patirtas išlaidas reguliavimo problematiką. Įstatymo projektu numatoma, kad savivaldybių tarybų nariams nustatomas fiksuotas atlyginimo dydis. Tokiu būdu užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą. Taip pat iš esmės mažinama biurokratinė našta savivaldybių administracijoms atskirai vertinant kiekvieno savivaldybės tarybos nario patiriamas išlaidas ir priimant sprendimus dėl jų (ne)kompensavimo. Tai be kita ko sąlygoja ir skaidrumą. |
3. |
Prof. dr. Saulius Nefas, 2023-06-05 |
* |
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 8, 9,10, IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas. Pakeisti straipsnį ir jį išdėstyti taip: Savivaldybės tarybos nario statusas 1. Kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei visuomeniškai arba atlygintinai. Visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; 2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir grupes reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš
savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, 6) savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas. 2. Savivaldybės tarybos nariui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias atostogas, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą. 3. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, savivaldybės tarybos nariui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės. 4. Savivaldybės tarybos narys turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams.“ 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 10 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pareigos Savivaldybės tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (išskyrus Kontrolės komitetą) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 4) reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) savivaldybės tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą; 5) priimti savivaldybės nuolatinius gyventojus ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams ( jei imamas atlygis ataskaitos skelbiamos savivaldybės tinklalapyje) reglamento nustatyta tvarka. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Savivaldybės
tarybos nariams,
kurie dirba atlygintinai, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra
atlyginama (apmokama). Savivaldybės tarybos nariams, parašiusiems prašymą ir
savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka, nustatomas iki 20 procentų tos savivaldybės,
kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas;
savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir nuolatinių savivaldybės tarybos
komitetų ir komisijų pirmininkams nustatoma iki 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės
tarybos narių atlyginimas; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir
komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas iki 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės
tarybos narių atlyginimas.
2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, nuolatinių komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui. 3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse. 4. Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 5. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.“ [...] Atliekant įstatymo pakeitimus, susijusius su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pravartu nepamiršti šių principų: visuomeniškumo, savivaldumo, valdžios atsiskaitomumo už prisiimtas pareigas. 1. Visuomeniškumo (savonoriškumo) principas itin svarbus demokratinėje valstybėje. Valstybės piliečiai tokiu būdu prisideda prie savo valstybės kūrimo ir gyvavimo. Demokratinėse vakarų valstybėse tai visapusiškai skatinama ir sulaukiama ženklių rezultatų (vien jau indėlis į BVP ką reiškia) kaip pasiekusi vertybė. Iš valstybių, į kurias mūsų valstybė lygiuojasi, kurdama gerovės valstybę, čia pažymėtinos Skandinavijos šalys. Todėl, kalbant apie tarybos narį, svarbu akcentuoti, kad jo darbas gali būti visuomeniškas, kaip ir daugybės žmonių savivaldybėse, kurie dirba nevyriausybinėse organizacijose (vietos bendruomenėse) savanoriškai. Visuomeniškas (savanoriškas) darbas savo kokybiškumu nė kiek nenusileidžia apmokomam darbui, todėl ir savivaldybės tarybos narys gali visuomeniškais pagrindais kokybiškai atlikti tarybos nario darbą, o savivaldybė gali jį aprūpinti tam darbui būtinomis priemonėmis. Galvojant kitaip, įstatymo leidėjas turėtų būti nuoseklus ir įstatymo imperatyviai nuostatai įgyvendinti (seniūnaičiai savivaldybėse) taip pat turėtų nustatyti, kad jiems už darbą mokomas atlygis. Tikiuosi, jog įstatymo leidėjas, atlikdamas įstatymo pakeitimus, stiprins visuomeniškumą, todėl siūlau pakeitimus 8, 9 ir 12 straipsniuose. 2. Išlaikant tą pačią logiką, kad prioritetas ir siekiamybė yra tarybos nario visuomeniška veikla ir kad tarybos nariai nuo 1995 metų kelias kadencijas buvo visuomenininkai (argi tada savivaldybių tarybos dirbo prasčiau?), jog ir dabar yra tokių savivaldybės tarybos narių, reikia, kad ne tarybos narys visuomenininkas rašytų prašymą, kad jam nemokėtų atlygio, o prašymą rašytų tarybos narys, kuris nori gauti atlygį už tarybos nario darbą. Todėl su tuo susijusius pakeitimus siūlau įstatymo 12 straipsnyje. 3. Savivaldumo principas yra itin svarbus demokratinėje valstybėje. Todėl pats savivaldos įstatymas turi būti labiau orientuotas atsakomybės prasme į pačias savivaldybes, o ne į centrinę valdžią. Susiklosčius tam tikrai situacijai galimas dalinis atsakomybės pasidalinimas. Taigi, nustatant tarybos nario atlygį, įstatymo leidėjas nustato maksimalius dydžius, o savivaldybės taryba savo reglamente nustato racionalius atlygio dydžius už tarybos narių atliekamą darbą. Tai reikalinga todėl, kad savivaldybės yra labai skirtingos ne tik tarybos narių vykdomos veiklos apimtimi, bet ir per daugiau kaip 20 metų (nuo 1994 metų) susiformavusiomis tarybos nario veiklos tradicijomis, kurių negali įstatymo leidėjas nei suniveliuoti, nei pakeisti. Todėl su tuo susijusius pakeitimus siūlau įstatymo 12 straipsnyje. 4. Valdžios atskaitomumas už prisiimtas pareigas taip pat yra svarbus demokratinėje visuomenėje, nes tada visuomenės nariai labiau pasitiki savo išrinkta valdžia ir geriau supranta, kaip funkcionuoja valdžia, o be to tokiu būdu vykdoma valdžios kontrolė. Šis principas Lietuvos savivaldoje įgyvendinamas labai silpnai, dažnai apsiribojant mero ataskaitomis susitinkant su gyventojais. Visai neišnaudojamos atsiradusios internetinės galimybės, nes gyventojas yra verčiamas, jei nori išgirsti ataskaitą, dalyvauti būtent mero ar savivaldybės tarybos nario pasirinktu laiku pasirinktoje vietoje, o ne atvirkščiai. Be to, ir ankstesnės redakcijos savivaldos įstatyme ir dabartinės redakcijos įstatyme yra imperatyvi nuostata, kaip viena iš tarybos nario pareigų (ne tarybos ar mero!) ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams reglamento nustatyta tvarka. Galima sutikti, kad vienoks gali būti atsiskaitomumas, kai tarybos narys yra visuomenininkas, bet kai jis už darbą gauna atlygį, tai sistemingas ir visapusiškas atsiskaitomumas yra privalomas. Savivaldybės gyventojai turi žinoti arba atsiradus norui turi turėti galimybę susipažinti, kokius darbus (be dalyvavimo tarybos ir komitetų posėdžiuse) jų rinktas savivaldybės tarybos narys yra atlikęs. Todėl su tuo susijusius pakeitimus siūlau įstatymo 10 straipsnyje. [...]. |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldybių tarybų narių atlyginimų ir kompensavimo už patirtas išlaidas reguliavimo problematiką. Įstatymo projekto normomis būtų užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą. Pasiūlymo autoriaus teikiami siūlymai kitais klausimais nėra susiję su įstatymo projekto turiniu ir tikslu.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo narys Domas Griškevičius, 2023-06-02 |
4 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos savivaldybių tarybos jau yra suplanavusios šių metų – 2023 metų savivaldybių biudžetus. Priėmus naujas Vietos savivaldos įstatymo normas ir atsiskaitymo tvarką susijusią su Tarybos narių darbo apmokėjimu, daugeliui savivaldybių norint įgyvendinti naują tvarką gali prireikti papildomų lėšų. Siekiant sklandaus savivaldybių biudžeto planavimo ir įgyvendinimo būtų tikslinga keisti tvarkos įsigaliojimo datą ir ją taikyti jau nuo naujų finansinių metų pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus naujai tvarkai savivaldybėms taip pat reikės laiko pakoreguoti Tarybos veiklos reglamentus, todėl praktiškai yra neįmanoma įgyvendinti naujų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, kol nebus pakeisti ir patvirtinti Tarybų veiklos reglamentai. Todėl siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą, kuri būtų 2024 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti ją taip: 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2. Savivaldybių tarybos iki |
Nepritarti |
Argumentai: Siūlomas įstatymo projektas papildomų savivaldybės biudžeto lėšų nepareikalaus, nes numatomas atlyginimo dydis iš esmės lėšų poreikiu atitinka savivaldybių dabar skiriamas lėšas tarybos narių atlyginimui ir kompensacijoms apmokėti. Priėmus pakeitimus būtų sumokama daugiau su darbo santykiais susijusių mokesčių, nes šiuo metu gaunamos kompensacijos nėra apmokestinamos, o nuo atlyginimo už darbą bus mokami visi mokesčiai. Pirmieji savivaldybių tarybų narių atlyginimai būtų išmokami tik rugpjūčio mėn. už liepos mėn. veiklą, kadangi įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d. Taigi, savivaldybės turės pakankamai laiko nuo įstatymo įsigaliojimo iki rugpjūčio mėn. pakoreguoti savo reglamentus. |
2. |
Seimo nariai: Jurgis Razma, Vilius Semeška, Guoda Burokienė, Edmundas Pupinis, Rasa Petrauskienė, Vytautas Juozapaitis, Algirdas Butkevičius, Bronislovas Matelis, Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Zigmantas Balčytis, 2023-06-02 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Teikiamu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-2803 (toliau tekste – ir Projektas) nustatomo atlyginimo dydis tarybos nariui, kuris neturi papildomų pareigų (nėra komisijos, komiteto pirmininkas, pavaduotojas ar opozicijos lyderis), procentine išraiška yra vienodas visose savivaldybėse, jo dydis gali skirtis tik nuo konkrečios savivaldybės mero atlyginimo dydžio. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą mero atlyginimo dydis priklauso nuo gyventojų konkrečioje savivaldybėje skaičiaus (nustatytos 5 kategorijos)[1]. Įsigaliojus 2023 m. gegužės 25 d. Seimo priimtam naujam teisiniam reguliavimui mero darbo užmokesčio dydis taip pat bus apskaičiuojamas priklausomai nuo savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus ir nuo šio dydžio skaičiuojamas mažiausias savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydis atskaičius mokesčius sudarytų apie 600 Eur, o didžiausias – apie 800 Eur (priklausomai nuo to, ar taikomas NPD ir kaupiama papildomai pensijai). Mūsų nuomone, nors savivaldybės tarybos nario veikla gali neapsiriboti vien tik dalyvavimu Tarybos, komitetų ar komisijų posėdžiuose, tačiau įvertinant Lietuvoje šiuo metu egzistavusią praktiką atskirose savivaldybėse (kur Tarybos nario atlyginimas ir kompensacija už patirtas išlaidas nesiekdavo 100 Eur ir nėra jokių duomenų, kad dėl tokio veiklos apmokėjimo ir išlaidų kompensavimo dydžio savivaldybės tarybos narių veiklos rezultatai buvo prastesni už savivaldybes, kuriose išmokama suma viršijo 1000 Eur), taip pat įvertinant kitų valstybių teisinį reguliavimą[2] už analogišką veiklą ir Lietuvos valstybės finansines išgales, į tai, kad, nemažos dalies Lietuvos savivaldybių teritorijose dirbantys asmenys gauna nedidelius atlyginimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybos nario veikla buvo ir išliks epizodinė (tarybos posėdžiai vyksta ne kiekvieną mėnesį, o kitų posėdžių bei gyventojų priėmimo skaičius (ypač mažesnėse savivaldybėse) nėra didelis, manome, kad Projektu numatyta išmoka galėtų būti skirtinga (atitinkamais atvejais gerokai mažesnė nei numatyta Projekte). Todėl siūlome savivaldybės Tarybai, kurios atitinkamą savarankiškumą laiduoja Konstitucija, suteikti diskreciją, atsižvelgiant į tos teritorijos gyventojų gaunamą vidutinį darbo užmokestį, pačios savivaldybės finansines galimybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, pačiai nustatyti konkretų savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydį, neviršijantį 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas. 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą
atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama
(apmokama). Savivaldybės |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projektu nustatomas savivaldybių tarybų narių atlyginimo mokėjimo modelis yra aiškus, skaidrus ir užtikrinantis teisingą apmokėjimą už atliekamą darbą. Tuo tarpu pagal pasiūlymą būtų sukurtos sąlygos netolygiam apmokėjimui, kai panašaus dydžio savivaldybėse būtų mokamas radikaliai skirtingas atlyginimas faktiškai už tą patį darbą. Be to, tai lemtų, kad savivaldybės tarybos nariai spręstų dėl savo pačių atlyginimo dydžio, kas nėra tinkama interesų konflikto požiūriu.
|
3. |
Seimo narys Andrius Kupčinskas, 2023-06-05 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2803 yra remiamasi Konstitucinio teismo nutarimais kuriuose buvo spręsta dėl savivaldybių politikų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo, ir konstatuota, jog savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis turi atitikti šių asmenų veiklos specifiką ir priklausyti nuo jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, sudėtingumo, reikšmingumo, jų veiklos apimties ir jiems tenkančios atsakomybės už šių funkcijų vykdymą masto (2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai).
Pabrėžtina, kad frakcijų seniūnai gali vadovauti didelėms, savivaldybių tarybose susiformavusioms frakcijoms. Tai prideda papildomo administracinio ir organizacinio darbo, kuris turėtų būti apmokamas daugiau, siekiant sukurti pagrindus tinkamam ir atsakingam frakcijos seniūno pareigų atlikimui savivaldybės taryboje.
Manytina, jog frakcijos seniūno darbo krūvis gali būti prilyginamas nuolatinių savivaldybių komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų krūviui todėl siūloma atlyginimo didinimą frakcijų seniūnams prilyginti komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų atlyginimų didinimui.
Pasiūlymas: Siūloma pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas; savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams nustatoma 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams ir savivaldybės tarybos frakcijų seniūnams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“ |
Nepritarti |
Argumentai: Savivaldybės taryboje veikia ne tik savivaldybės tarybos narių frakcija, tačiau ir savivaldybės tarybos narių grupė bei mišri savivaldybės tarybos narių grupė. Jos visos turi lygias teises bei vienodas pareigas. Be to įstatyme nėra nustatyta tokios pareigybės kaip savivaldybės tarybos narių frakcijos seniūnas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės skiriasi savo dydžiu, savivaldybių tarybų narių veiklos apimtimi, todėl ir tarybos nariai, kurie koordinuoja frakcijų, grupių bei mišrių grupių veiklą, turi skirtingą darbo krūvį. Taigi, teikiamas pasiūlymas diskriminuotų savivaldybių tarybų narius, kurie koordinuoja grupių ir mišrių grupių veiklą lyginant su savivaldybių tarybų nariais, koordinuojančiais frakcijų veiklą. |
4. |
Seimo narys Algirdas Sysas, 2023-06-06 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Įstatymo projekte visiškai neatsižvelgta į savivaldybių tarybų narių, turinčių vienokią ar kitokią negalią, poreikius. Nors įstatymo 9 straipsnio 5 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones, ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti, tačiau specialiųjų poreikių turintys tarybos nariai technines priemones jau ir taip naudoja kasdien, savivaldybių administracijos iš anksto žino apie neįgalius savivaldybių tarybų narius ir neprašomos jiems įrengia darbo vietas. Sėkmingos neįgalaus tarybos nario veiklos pagrindas - patikimas pagalbininkas-asistentas, kuris įvairiu laiku (ne tik darbo dieną, bet ir savaitgalį) padeda nuvykti į susitikimus, renginius, posėdžius, padeda rengiantis komitetų ir tarybos posėdžiams, susirašinėjant su gyventojais, valstybės bei savivaldybių įstaigomis. Suprantama, kad už šias paslaugas turi būti atlyginama. Tokių papildomų išlaidų kiti savivaldybių tarybų nariai neturi, todėl siūlau numatyti didesnį fiksuotą atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, turintiems specialiųjų poreikių.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas; savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui, nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams, tarybos nariams, turintiems specialiųjų poreikių nustatoma 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“ |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldybių tarybų narių atlyginimų ir kompensavimo už patirtas išlaidas reguliavimo problematiką. Įstatymo projektu numatoma, kad savivaldybių tarybų nariams nustatomas fiksuotas atlyginimo dydis. Tokiu būdu užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą. Pažymėtina, kad už darbą atlyginama pagal atliekamas funkcijas, darbo pobūdį, darbo apimtį ir kitus pan. kriterijus. Negali būti nustatomas papildomas apmokėjimas už darbą tik dėl asmens (ne)turimų atitinkamų fizinių ir (ar) socialinių poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybė pilnai ar iš dalies tenkina asmenų su negalia specialiuosius poreikius, jiems teikdama nemokamas ar iš dalies mokamas socialines paslaugas ir asmeninės pagalbos paslaugas (asmeninis asistentas, kuriam pilnas ar dalinis apmokėjimas priklauso nuo asmens su negalia pajamų), skirdama tikslines kompensacijas ir kt. Nustačius, kad savivaldybės tarybos nariui būtų mokamas atlyginimo priedas, valstybė antrą kartą skirtų tikslinę pagalbą savivaldybės tarybos nariui, kuriam nustatyti specialieji poreikiai. Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu dėl asmenų su specialiaisiais poreikiais teisių užtikrinimu, taip pat atsižvelgiant į teisingo apmokėjimo už darbą principą, pasiūlymui nepritarta. |
5. |
Seimo narys Kasparas Adomaitis, 2023-06-06 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-2803 (toliau – Projektas) nustatomo atlyginimo dydis savivaldybės tarybos nariui, kuris neturi papildomų pareigų (nėra komisijos ar komiteto pirmininkas, pavaduotojas ar opozicijos lyderis), atlyginimo dydis gali skirtis tik nuo konkrečios savivaldybės mero atlyginimo dydžio. Pagal 2023 m. gegužės 25 d. Seimo priimtą Lietuvos Respublikos Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą mero atlyginimo dydis priklauso nuo gyventojų konkrečioje savivaldybėje skaičiaus (nustatytos 5 kategorijos). Įsigaliojus 2023 m. gegužės 25 d. Seimo priimtam naujam teisiniam reguliavimui, mero darbo užmokesčio dydis taip pat bus skaičiuojamas priklausomai nuo savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus ir nuo šio dydžio skaičiuojamas mažiausias savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydis, kuris prieš mokesčių atskaitymą sudarytų apie 999,8 Eur/mėn, o didžiausias – apie 1 249 Eur/mėn. Reikėtų pabrėžti, kad savivaldybės dydis ar gyventojų skaičius nebūtinai atspindi savivaldybės finansines galimybes mokėti tarybos nariams atlyginimus, taip pat neatspindi ir gyvenimo išlaidų lygio atitinkamoje savivaldybėje. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė yra maža, tačiau santykinai gaunanti dideles pajamas (pvz., surenkamas gyventojų pajamų mokesčio dydis vienam gyventojui viršija Lietuvos vidurkį), o gyvenimo išlaidos ten didesnės nei kai kuriose kaimyninėse savivaldybėse. Kur kas tiksliau savivaldybės finansines galimybes ir galimas tarybos narių veiklos išlaidas atspindėtų vidutinis atitinkamos savivaldybės darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės biudžeto pajamos tiesiogiai priklauso nuo joje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio ir tuo pačiu nuo vidutinio savivaldybės darbo užmokesčio. Susiejus tarybos narių atlyginimą su savivaldybės vidutiniu darbo užmokesčiu ir peržiūrint jį kas metus, tarybos nariai tiesiogiai jaustų savivaldybės gyventojų padėtį, jų atlyginimų augimą ir mažėjimą. Tai papildomai prisidėtų prie socialiai atsakingos politikos vykdymo. Tarybos narių atlygį siejant su atitinkamos savivaldybės vid. darbo užmokesčiu, tarybos nariai turėtų aiškias paskatas savo veikloje atitinkamą dėmesį skirti vid. atlyginimo kėlimui. Pavyzdžiui, palankesnių investicijų sąlygų savivaldybės teritorijoje sudarymui, tam ruošiant atitinkamas teritorijas. Pabrėžtina, kad vidutinis savivaldybės darbo užmokestis yra mažesnis nei tos savivaldybės mero atlyginimas, tad šis siūlymas sudarytų mažesnę finansinę naštą savivaldybių biudžetams. Vz.lt portale paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis pagal savivaldybes svyruoja nuo 1 281 Eur/mėn Zarasų r. sav. iki 2 187 Eur/mėn Vilniaus m. sav.[1] Atitinkamai, nustačius tarybos nario atlygiui siūlomą 40% koeficientą nuo vidutinio savivaldybės atlyginimo, tarybos narių atlyginimai svyruotų nuo 512,1 Eur/mėn iki 874,8 Eur/mėn neatskaičius mokesčių. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas. 1. Savivaldybės tarybos nariams
už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama
(apmokama). Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 4 |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos nariui tenkančių klausimų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atsakomybės spektrą. Todėl įstatymo projektu nustatomas savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydis atitinka jo atliekamos veiklos apimtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas pasiūlymas iš esmės prieštarauja Seimo pavasario sesijoje priimtai naujai viešojo sektoriaus darbo užmokesčio skaičiavimo sistemai bei darbo užmokesčio dydžio fondo nustatymo metodikai.
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2803(2) ir komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-06-07 |
1 |
|
|
|
Argumentai: Įstatymo projektu nustatomas atlygis už tarybos nario veiklą. Todėl tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatant, kad savivaldybės administracija savivaldybės tarybos narį aprūpina darbo vieta posėdžiui, o įvairias technines priemones, kaip pvz., kompiuteris, telefonas ir pan., tarybos narys, esant poreikiui, įsigyja iš gaunamo atlygio už savo veiklą savivaldybės taryboje.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui |
Pritarti |
|
2. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-06-07 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Pagal įstatymo projekto formuluotę, kuria reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario, einančio kelias pareigas didesnio atlyginimo mokėjimas, nėra aišku, ar savivaldybės tarybos nariui, kuris pvz., yra opozicijos lyderis ir tuo pačiu metu komiteto pirmininko pavaduotojas, turėtų būti mokamas didesnis atlyginimas kaip opozicijos lyderiui ar papildomai ir kaip komiteto pirmininko pavaduotojui. Siekiant panaikinti įstatymo projekte esantį teisinį neaiškumą, kuris gali sukelti taikymo praktikoje problemų, nustatytina, kad savivaldybės tarybos nariui vienu metu einant kelias pareigas, jam taikomas didesnį dydį nustatantis savivaldybės tarybos nario atlyginimas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas; savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams nustatoma 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Jeigu savivaldybės tarybos narys vienu metu eina kelias pareigas, jam mokamas tas savivaldybės tarybos nario atlyginimas, kurio nustatytas dydis yra didesnis. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“ |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
[1] Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, merui nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, merui nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais (žr. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktą ir 2 pastabą).
[2] Prancūzijoje savivaldybėse, kurių gyventojų skaičius yra ne mažesnis nei 100 tūkst., nustatyta 6 proc. maksimali išmoka, arba 242 eurai. Savivaldybėse, turinčiose mažiau nei 100 tūkst. gyventojų, tarybų nariai tik tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali pretenduoti į maksimalią 6 proc. išmoką (gali teikti prašymą dėl kompensacijos už prarastą atlyginimą ar pajamas dėl savo einamų pareigų vietos savivaldoje, bet ne daugiau nei 18 dienų per metus). Italijoje atlyginamos tik ryšio išlaidos ir už dalyvavimą savivaldos posėdžiuose. Nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių tarybų nariai gauna 22,21 Eur už dalyvavimą posėdyje; nuo 30 tūkst. iki 250 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių tarybų nariai gauna 36,15 Eur už dalyvavimą posėdyje; nuo 250 tūkst. iki 500 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių tarybų nariai gauna 59,39 Eur už dalyvavimą posėdyje.