LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 182
STENOGRAMA
2018 m. birželio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nenumatytą posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, turime garbės pranešti, kad šiandien, ne šiandien, prieš porą dienų, ypatingą gimtadienį šventė D. Šakalienė. Nematau salėje. G. Vasiliauskas. (Plojimai) Ir A. Maldeikienė. (Plojimai)
Dar vienas prašymas, gerbiami kolegos Seimo nariai. Ketvirtadienį ir penktadienį šioje salėje posėdžiaus pasaulio moterys politikos lyderės. Labai jūsų prašome, išeidami iš salės, palikite tvarkingą darbo vietą be asmeninių daiktų.
Dėl darbotvarkės. Tvirtinti jos nereikia, nes tvirtina Seimo valdyba. Ir šiandien su šešiais valdybos nariais esame sutarę, visi valdybos nariai pritarė, kad darbotvarkės 2-1 klausimas, projektas Nr. XIIIP-2291, būtų perkeltas į dešimtos valandos darbotvarkę, t. y. NSGK išvadų pateikimas. (Balsai salėje)
J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Aš suprantu, kad mes negalime čia keisti projektų sąrašo visumos, bet vis dėlto noriu pasisakyti frakcijos vardu dėl eklektiško ir nelogiško teikiamų projektų sugrupavimo. Aš nesuprantu, ar Vyriausybė jau visiškai nepaiso elementarios logikos, pateikdama būtent tokį sugrupavimą? Pirmieji trys projektai tarsi pavadinti mokestine reforma. Iš tiesų jie kalba apie mokesčius, bet tarp jų nėra jokio ryšio. Kiekvieną projektą galima pateikti atskirai. Jeigu aš noriu balsuoti už akcizo didinimą elektroninėms cigaretėms, tai nereiškia, kad noriu balsuoti už GPM ir „Sodros“ mokesčio sujungimą. Čia nėra jokio ryšio. Nežinau, kas čia taip sugrupavo. Plius prie socialinės apsaugos ir darbo ministro, kaip pensijų reforma, yra prirašyta visa krūva draudiminių projektų, kurių turinys absoliučiai susijęs tik su GPM ir „Sodros“ mokesčio sujungimu, nieko bendra neturi su pensijų reforma. Aš siūlau pateikti kiekvieną projektą atskirai, nes toks sugrupavimas yra absoliuti nesąmonė.
PIRMININKAS. Taip ir bus pateiktas kiekvienas projektas atskirai, kad galėtume diskutuoti atskirais klausimais. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Į sodrinius įstatymus įrašytas ir bazinio dydžio keitimas, nors iki liepos 1 dienos turėtume pasitarti, Vyriausybė turėtų pasiūlyti, kaip jį keičiame. Dabar tik mechaniniu… ž raide įrašytas ir galvokite – techninis pereis, o po to mums visiems pasakys, kad niekas valstybės tarnybai jokio darbo užmokesčio didinimo nenumatė. Tokių dalykų nereikėtų daryti, nes tai yra…
PIRMININKAS. Gerai, bus taip, kaip jūs pageidaujate, kad nebūtų įrašytas kaip techninis, o tiesiog svarstomas klausimas.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ projektas Nr. XIIIP-2291 (pateikimas ir svarstymas)
Pradedame darbą. Kviečiu pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ projektą Nr. XIIIP-2291. Pateikėjas – V. Bakas, NSGK komiteto pirmininkas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ačiū, Pirmininke, gal iš karto noriu atsiprašyti, kad šiandien mano pranešimas, pateikimas bus šiek tiek ne toks nušlifuotas, koks galėtų būti 14 valandą, kaip buvo numatyta. Bet nepaisant to, net, matyt, ir tie galimi kažkokie nesklandūs pasakymai ar neparuošta kalba yra mažiau svarbu, negu priimti, patvirtinti šitas išvadas ir vėliau priimti sprendimus, kurie leistų valstybei ir visuomenei daryti spartesnę pažangą.
Iš tikrųjų noriu pabrėžti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs darbą, vis dėlto priėmė sprendimą absoliučia balsų dauguma. Aš čia noriu padėkoti ir opozicijai, ir mano frakcijos kolegoms, taip pat mūsų koalicijos partneriams, kad, nepaisydami to, kad pats tyrimas buvo nelabai malonus, ir tos aplinkybės, kurias mes nustatėme, nėra tokios, kurios papuoštų politinę sistemą, mes sugebėjome patvirtinti išvadą komitete. Taip pat noriu pasakyti apie kai kurias taisykles, kurias mes komitete patys sau nubrėžėme darydami šitą tyrimą.
Pirma taisyklė. Komitetas nedubliavo ikiteisminio tyrimo, taip pat ir teismų veiklos. Mes netgi nesame, bent jau aš pats, taip pat komitete nebuvo svarstyti jokie kaltinamieji aktai arba liudytojų apklausos, arba kažkokia informacija iš tos bylos. Tą reikėtų labai aiškiai suprasti, kai dabar atsiranda spekuliacijų, jog mes tarsi pasitarnaujame tam, kad gynyba galėtų išnaudoti mūsų tyrimą. Taip, gynyba, be abejo, ne tik gali, bet ir privalo išnaudoti visas aplinkybes, toks gynybos darbas, kad padėtų įvykdyti teisingumą tame svarbiame valstybei procese. Bet teisinis procesas nereiškia, kad Seimas negali dirbti savo darbo ir atlikti savo konstitucinės priedermės analizuoti situacijas, kurios kelia iššūkį mūsų valstybės saugumui, kurios kelia problemų mūsų politinei sistemai… procesų, kurie neatitinka visuomenės interesų.
Gal keletą žodžių apie bendrus dalykus.
Dabar apie patį tyrimo kontekstą. Aš tik noriu pasakyti, kad komitetas tyrė, pradėjo tyrimą ne nuo vidaus interesų grupių įtakos politiniams procesams arba visuomenės gyvenimui. Tyrimo prielaidos atsirado tada, kai mes praėjusiais metais atlikome vadinamąjį M. Basčio tyrimą, kurio buvo labai aiški užduotis – apibūdinti arba išanalizuoti pono M. Basčio veiklą, nesuderinamą su nacionalinio saugumo interesais. Vėliau sekė Konstitucinio Teismo sprendimas. Tada taip pat buvo nuomonių, kad mes čia politikuojame. Bet vis dėlto buvo ir politinis verdiktas, ir teisinis verdiktas Konstituciniame Teisme.
Komitetas matė, kas stovi už M. Basčio, ir būtent dėl to, kad mes matėme iššūkius mūsų energetinei nepriklausomybei, tai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia mūsų apskritai valstybės raidą. Ne šiaip sau „Rosatomas“ nori pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, mes privalėjome maksimaliai ištirti, išsiaiškinti tuos galios centrus tiek Lietuvoje, tiek tikruosius interesus, kurie stabdė mūsų kelią į energetinę nepriklausomybę ir vis dar tebestabdo. Išvadoje, šiame tyrime mes tai atskleidėme.
Iš tikrųjų „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik dėl to, kad, mūsų nuomone, kyšimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė – ji yra sisteminė, ji trunka daugelį metų, ir su tuo mes negalime taikstytis. Iš tikrųjų sprendimai turi būti priimami čia, Seime, turi būti priimami Vyriausybėje. Teismai, prokuratūra, kitos valstybės institucijos negali tapti atskirų interesų grupių tarnaitėmis. Tas pats pasakytina ir apie valstybės įmones. Kaip matote ir iš liudytojų apklausų tyrime, ir iš žvalgybų pateiktos informacijos, ištisai valstybės įmonės buvo, galima sakyti, uzurpuotos interesų grupių, iš jų buvo pelnomasi.
Aš tik noriu jums pateikti tokį pavyzdį. Štai krizės laikotarpis, 2008–2012 metai – tai buvo aukso amžius „MG Baltic“ grupei. Vien užsakymų, kuriuos mes nustatėme, krizės metu, pabrėžiu, kai visi veržėmės diržus, viešasis sektorius, privatus sektorius, žmonėms buvo mažinami atlyginimai, žmonės buvo atleidžiami iš darbų be kompensacijų, tūkstančiai žmonių, šimtai verslų bankrutavo, ir tuo pat metu aitvarai kažkokiu būdu nešė sėkmės istorijas ne tiems, kurie sąžiningai konkuravo, ne tiems, kurie ieškojo, kaip sukurti geresnę paslaugą ar prekę, ne tiems, kurie dirbo su inovacijomis, galvojo apie viešąjį interesą, bet tiems, kurie turėjo priėjimą, arba medžiagos, prie sprendimų priėmėjų. Tai yra makabriška veikla.
Jūs galite matyti, kad tuo laikotarpiu, kada mūsų valstybei, mūsų žmonėms sekėsi pakankamai nelengvai, „MG Baltic“ grupės gavo taip oficialiai, legaliai užsakymų, kurių vertė siekė 500 mln. eurų, nors iki tol tie užsakymai atskiruose sektoriuose, kuriuos mes nagrinėjome, siekė keliasdešimt milijonų galbūt, keliasdešimt, kelis šimtus tūkstančių eurų.
Iš tikrųjų komitetas analizavo pakankamai, sutinku, selektyviai. Mes negalėjome ištirti visos ir buitinės korupcijos. Galbūt mums dabar atrodo, palyginti su LEO LT sandoriu, koks nors, nežinau, urėdijų klausimas yra nepalyginamas. Tie vyrukai – tiek LEO LT atveju, tiek „MG Baltic“ atveju, jų užduotis nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso. Jų užduotis – sukurti sistemą, kuri nuolat ir daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, aprūpintų juos mūsų visų kuriamo gėrio dalimi. Tie galios centrai, ypač kalbant apie „MG Baltic“ atvejį – mes juos įvardinome kaip organizuotas nusikalstamas grupes, turinčias veiklos pobūdį… būtent tų vadovų veiklą taip apibūdinome.
Bet jeigu iš tikrųjų analizuotume organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, buvo tų interesų grupių savininkų naudojami. Tai yra ir įtaka politinei sistemai, tai yra įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, tai yra neapskaitomi pinigai, kuriuos galima iš esmės naudoti papirkimui arba motyvavimui reikalingų žmonių. Tai yra sistemiškumas, tai yra daugelį metų vykdyta sisteminė veikla. Ta prasme mes turime visus požymius, kuriuos naudoja organizuoto nusikalstamumo grupės įvairiose pasaulio šalyse, ten, kur jos yra. Tokios situacijos, kada galios centras tampa niekam neatskaitingas, mes negalime leisti, tai yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.
Aš nekartosiu, ką Seimas nustatė, jūs tai girdėjote, bet aš noriu paprašyti visų frakcijų, visų pirma visų frakcijų lyderių – būkime visi laimėtojai iš tos situacijos, kurią pavyko gal atskleisti, parodyti, kurią mes visi nujautėme. Galbūt nieko naujo nepadarė čia tas komitetas, visur kažkas kažką girdėjo, kažkas kažką matė, jautė, bet tas pojūtis buvo epizodinis. Komitetui pavyko sudėti į bendrą paveikslą ir mes pamatome, kad tas po truputį… (Balsai salėje) Kaip mes pamatėme, sudėjome tuos pasipinigavimo atvejus į vieną paveikslą, mes bent jau, manau, ir patys šiek tiek išsigandome, kad mastai yra per dideli.
Bet gera žinia yra ta, kad Seimo rankomis tą problemą galima išspręsti. Mes esame šios problemos – mūsų valstybės problemos – šeimininkai ir mes turime sprendimų raktą. Būtent čia gali būti priimami politiniai sprendimai, kurie pažabos politinę korupciją. Jokia teisėsauga negali mesti iššūkio politinei korupcijai. Ir LEO LT atveju kūrimas parodė, kad taip ir yra. Tada generalinis prokuroras, nors vėliau sandoris buvo pripažintas antikonstituciniu, net nematė galimybės ginti viešąjį interesą.
Aš noriu pakviesti pritarti šioms išvadoms. Turime labai daug darbų. Nepaisant įtampų, nepaisant gal to politinio fono, kai norisi vieniems kitus gal dar patyrinėti, – iš tikrųjų galime patyrinėti, bet kur visa tai nuves? – mano kvietimas patvirtinti šias išvadas ir eiti sprendimų keliu, o ne tyrimų keliu.
Ačiū tiems, kurie klausėte, ačiū tiems, kurie dirbote, ypač noriu iš šios Seimo tribūnos komiteto vardu padėkoti mūsų pareigūnams, mūsų specialiosioms tarnyboms, kurios, kaip ir sakiau, nepaisydamos jokių politinių vėjų, madų arba diktuojamo tempo, vertybinių nuostatų, buvo savo šalies patriotės, dirbo, rinko medžiagą, ir šiandien mums jų surinkta informacija, taip pat kita surinkta informacija iš esmės leidžia priimti reikalingus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Noriu atsiklausti Seimo, ar pakaktų 20 minučių skirti klausti, o daugiau dėmesio skirtume diskusijai, daugiau laiko? Ačiū. Tada laikysimės reglamento – 20 minučių. Klausti – iki minutės, atsakyti – iki dviejų minučių.
Pirmasis klausia Seimo narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Ačiū komiteto pirmininkui už pranešimą ir ypač ačiū už išvadas, už tyrimą, kuris yra ir įdomus, ir rizikingas, ir labai turiningas, ir, be abejo, pasitarnaus valstybės proceso skaidrinimui.
Bet mano klausimas yra iš viešosios erdvės. Yra nuskambėjusi mintis, kad štai atėjo laikotarpis, atėjo laikas ar politinis ciklas, kai specialiosios tarnybos atnešė informaciją ir padėjo Seimo nariams, ko jie anksčiau nedarė. Mano klausimas, ar tikrai specialiosios tarnybos pačios sau sprendžia, kada ir kam teikti? Man atrodo, tai kelia nerimą ne man vienam, bet jūs turbūt paaiškinsite. Ir, aišku, susijęs klausimas dėl to selektyvumo, kuris yra neišvengiamas ir objektyvus. Bet ar komitetas sprendė, kurias partijas ir koncernus ar įmones ištirti, ar specialiosios tarnybos atnešė ir jums suformavo nuomonę, ką tirti? Dėkui, pirmininke.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš gal dėl selektyvumo pasakysiu taip. Selektyvus jis buvo ne ta prasme, kad mes tyrėme, ką mums patiko tirti ar ką norėjome, o ta, kad Seimas mums apibrėžė tyrimo ribas. Jūs leidote atlikti šį tyrimą. Jeigu manote, kad jis geras, jūs kiekvienas prie jo prisidėjote. Jeigu manote, kad turi trūkumų, galime tęsti, tobulinti, t. y. apskritai tobulinti mūsų parlamentinės kontrolės pačią sistemą.
Dabar dėl selektyvumo. Seimas nustatė ribas ir mes pasirinkome tuos atvejus, kurie, komiteto nuomone, padarė didžiausią žalą valstybei ir kurie ir dabar tebeaktualūs. Taip, kolegos, mes svarstėme kviesti ir kitus asmenis, susijusius su ankstesnėmis partijomis, koalicijomis, bet nėra šiandien prasmės tyrinėti visko arba tyrinėti to, kas nedaro poveikio dabartiniam gyvenimui. Mes tyrėme tai, kas yra labai stambu, kas yra nesuderinama, mūsų nuomone, su nacionalinio saugumo interesais ir kas vis dar turi poveikį šiandien.
Dėl specialiųjų tarnybų. Specialiųjų tarnybų kompetencija apibrėžta įstatymuose. Užduotis joms formuoja Valstybės gynimo taryba, jeigu kalbėtume apie žvalgybos institucijas, ten yra ir Seimo Pirmininkas, ir Prezidentė, ir Vyriausybės vadovas, tai nėra kas nors chaotiško, kaip kažkas bando įsivaizduoti. Yra suformuotos užduotys, jos yra riboto naudojimo, visi jūs galite su jomis susipažinti, su tomis užduotimis, ir tada pagal jas tarnybos teikia informaciją sprendimų priėmėjams.
Kalbant apie šį tyrimą, komitetas taip suformulavo pagal tyrimo ribas papildomus klausimus, kurie nebuvo visiškai aptarti Valstybės gynimo taryboje, bet kuriuos užduoti mes privalėjome pagal Seimo suteiktą mandatą tirti. Todėl jeigu atrodo, kad čia kas nors selektyviai ar savo nuožiūra gali pasirinkti, ką tirti, taip nėra. Jeigu parlamentas suformuluos žvalgyboms per Valstybės gynimo tarybą, per komitetus parlamentinės kontrolės užduotis, susijusias su mūsų nacionalinio saugumo interesais, jos tas užduotis ir įgyvendins, kiek tai įmanoma. Nežinau, ar atsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū už tyrimą, ačiū, kad, kitaip nei kitos komisijos, jūs ėmėtės pačių svarbiausių problemų, pačių didžiausių skaudulių, pačių galingiausių grupuočių.
Noriu paklausti. Ar jums neatrodo, kad šito tyrimo fone kitos grupuotės įgauna galią? Aš turiu omeny privačius pensijų fondus, susijusius su bankais, kurie taip pat kėsinasi, mano galva, į nacionalinio saugumo pagrindus, t. y. nori atimti iš „Sodros“, sumažinti įmokas į „Sodros“ biudžetą 2 %. Mūsų „Sodros“ valdyba, „Sodros“ vadovas tyli, o Lietuvos bankas, kita labai aukšta ir svarbi valstybės institucija gąsdina tautą, kad arba įsivežame 400 tūkst. užsieniečių, arba didiname įmokas į privačius fondus.
Mano galva, ar nereikėtų tyrimo dėl to suformuluoti žvalgyboms, kad patikrintų, ar tie visi Lietuvos banko darbuotojai ir ekspertai, ir Laisvosios rinkos instituto ekspertai, ir banko, SEB banko, ekspertas G. Nausėda, negauna ko nors panašaus, ką nustatėte jūs iš savo schemų, ar netaikomos analogiškos schemos, nes, mano galva, „Sodra“ yra vienas iš esminių valstybės stulpų.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, labai geras ne dėl to, kad man pauzės reikia, bet dėl to, kad turiu galimybę pasakyti tai, ko nepasakiau savo pranešime ir ką būčiau pasakęs antrą valandą. Aš noriu pakviesti jus, ne tai kad pakviesti, bet pabandyti pagilinti žinojimą arba vertinimą, kviečiu nedėti į vieną gretą visų Lietuvos verslo įmonių ar jų grupių su šitomis grupėmis, kurios mums buvo įdomios, t. y. darančios neteisėtą įtaką. Taip nėra.
Mes savo tyrime suformulavome tam tikrus požymius (tyrime yra išvardinti), dėl kurių verslo grupė galėtų susidurti su rizika, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ta įtaka ir galia galėtų būti panaudojama sprendėjų priėmėjų. Tai yra įmonės, kurios valdo žiniasklaidą, kurios turi daug interesų valstybės sektoriuje, kurios… Bet čia kartu yra ir galimybė visoms verslo įmonėms, kitoms grupėms skaidrinti savo veiklą, aiškinti visuomenei apie savo interesus, apie tikslus. Mums yra galimybė sutvarkyti Lobistinės veiklos įstatymą, apskritai lobistinę veiklą. Aš manau, kad iš tokio skaidraus lobizmo, iš sąžiningo interesų derinimo, skaidraus interesų derinimo mes netgi laimėtume. Reikia diskutuoti ir su pensijų fondais, nes mūsų laukia rimtos reformos. Reikia diskutuoti su klientų organizacijomis.
Aš šiandien nenorėčiau ir kviesčiau nestatyti į vieną gretą visų verslo įmonių ir visų verslo grupių. Tai, ką mes tiriame, yra tiesiog nesuderinama, nesuderinama pagaliau su sveiku protu, ir net nevadinčiau to verslo veikla. Tai nėra verslas. Man verslas yra, kai yra konkuruojama ir kuriama kažkokia vertė. Kai yra paperkama, kai yra šantažuojama, kai yra, sakysime, proteguojami žmonės, kurie tenkintų, vėliau siurbtų iš atskirų sektorių tą naudą, tai nėra verslas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, nors jūs savo pranešime daugiau stengėtės parodyti paskutinį laikotarpį, susijusį su „MG Baltic“, tačiau karai tarp koncerno ir verslo grupių prasidėjo kur kas anksčiau. Remiuosi VSD pažymomis. Vienoje iš pažymų aprašoma, kaip „MG Baltic“ kariauja su „Vilniaus prekyba“ dėl Lietuvos energetinės sistemos užvaldymo, dalinantis Skirstomuosius tinklus, po to žinoma istorija dėl LEO LT statybos G. Kirkilo Vyriausybės metu.
Todėl šiandien turbūt sudėtinga vertinti, kuri valstybės išdavystė didesnė – ar „MG Baltic“ noras užvaldyti valstybę per politikus, ar Lietuvos išdavystė stabdant Ignalinos atominės elektrinės projektą, galimai dėl ko turime labai didelę problemą Lietuvos pašonėje, t. y. Baltijos atominę. Cituoju iš VSD pažymos: „Lietuvos įmonių, siekiančių tapti Baltijos atominės elektrinės statybos subrangovėmis ar medžiagų tiekėjomis, galimybes dalyvauti projekte lemia jų ryšiai bei politinis palaikymas Rusijoje.“ VSD duomenimis, K. D. Prunskienė siekė tapti pagrindine tarpininke tarp minėtų bendrovių ir sprendimus priimančių pareigūnų Maskvoje. Ar nemanote, kad nedelsiant reikia atverti ir kitus paslapties šydus, nes galbūt verslo grupių interesai ir atskirų politikų ryšiai yra gana glaudūs ir šiuo metu?
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tai, ką jūs perskaitėte, perskaitėte iš šio tyrimo. Komiteto kolegos, matyt, sutiks, kad mes parodėme ir pagrindėme pakankamai informacijos, kuri leistų pasakyti, kad, taip, tikrai Rusijos geopolitiniai interesai įgyvendinami per jos energetikos įmones. Ir jeigu mes su tuo sutinkame, turime susitarti, ką su tuo daryti, nes jie visada bus įgyvendinami. Jūs pažiūrėkite, tarpininkai, Jonas Tamulis, kuris įvardintas, Kęstutis Puidokas, dirbo su skirtingomis frakcijomis. Pagaliau pono M. Basčio istorija, apie kurią mes daug kalbėjome, buvo savarankiškų iniciatyvų. Kitaip tariant, taip, „Rosatom“ ir Rusija nesuinteresuotos dėl mūsų valstybės ateities. Ateities tokios, kokią mes su jumis įsivaizduojame. Ką su tuo daryti? Turime išvalyti mūsų strateginius sektorius nuo įmonių ir grupių, kurios nenori, kad mūsų šalis būtų sėkmingesnė. Tai ir siūlome padaryti. Aišku, galime dar tirti, dar lįsti, nustatyti visas… jos yra nustatytos, žvalgybos institucijos turi tą informaciją. Bet šiandien ir visuomenė turi, ko gero, pakankamai informacijos, kad suprastų, ką veikia Lietuvoje „Rosatom“, „Nukem“ ir jų parankiniai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, prašau pasakyti, kaip jūs vertinate, galbūt čia buvo labiau einant tyrimui į pabaigą, buvusio Seimo nario A. Sacharuko pasakymą ar pabėdavojimą spaudoje, kad jis kreipėsi į prezidentūrą, dar 2010 metais kalbėjo su Prezidentės patarėju dėl situacijos „MG Baltic“, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių? Kaip jūs tai vertinate? Ką jūs galite apie tai pasakyti? Ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų mes, matyt, visi vertiname teigiamai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra atliko milžinišką darbą, tas darbas truko ne vienerius metus, ir į tuos signalus, kurie ateidavo iš įvairių žmonių, politikų, matyt, buvo reaguota, sutiksime su tuo. Šiandien vyksta teisinis nagrinėjimas ir svarbu, kad ši byla būtų tinkamai išnagrinėta, įvertinta situacija baudžiamosios teisės požiūriu. Mes su jumis galime vertinti, matyt, politinio proceso požiūriu, ne atskirą įmonę, bet apskritai. Aš turiu skaidrę padaręs ir prieduose yra, mes sau uždavinį kėlėme, kodėl tokie galios centrai susidaro? Parodėme, kad jie susidaro… Mes tyrėme nuo 2002 metų. Vieną galios centrą keičia kitas galios centras. Jie tik tampa galingesni, veikimas – labiau rafinuotas. „MG Baltic“ jau paskutinis galios centras, kuriam galbūt daugiau skyrėme dėmesio. Ypatumas yra tas, kad jie veikia, savininkai, ne tik tam, kad patenkintų savo interesą, bet jie sukūrė sistemą, kuri leisdavo išspręsti ir kitų interesų grupių klausimus būtent ne per skaidrų lobizmą, ne per skaidrų interesų derinimą, bet būtent per šią verslo grupę, kuri turėjo įtaką viskam, ir Mokesčių inspekcijai, kaip matome, ir teisėsaugai, ir politikai. Aš noriu pasakyti, matyt, galime sutikti, kad vis dėlto pastaraisiais metais valstybės institucijos tinkamai reagavo priešingai, nei kuriant LEO LT projektą. Tada nesureagavo niekas. Tiktai, kada prasidėjo Prezidento rinkimai, tada buvo atkreiptas visuomenės dėmesys, kad tai yra oligarchinis sandėris, ir tai padarė Prezidentė ir visuomeninės organizacijos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties man teko išgyventi tą LEO LT periodą. Prisimenu, kada A. Kubilius šioje salėje ir savo komitete rėmė LEO LT. Vienu balsu šaukė konservatoriai Europos reikalų komitete – LEO LT yra labai gerai, jeigu reikia, tegul per vasaros atostogas A. Skardžius su P. Auštrevičiumi nagrinėja šį klausimą. Tai buvo tokia A. Kubiliaus pozicija, kuriant LEO LT.
Dabar mano klausimas. Gerbiamas pranešėjau, mes kreipėmės į jus ir aš asmeniškai dėl „Lukoilo“ įmonės, dirbančios užsieniui… skirtos veiklos, t. y. „Litasco“, kuri trejus metus, pasirašius 2012 metais A. Kubiliaus Vyriausybės metu sutartį, valdė strateginį objektą „Klaipėdos nafta“. Tai yra gryna rusų kompanijos, Kremliaus įtaka mūsų strateginiam objektui. Padarė didžiulę žalą tiek „Lietuvos geležinkeliams“, nes krovinių nevežė, tiek Klaipėdos jūrų krovos darbams. Ta žala yra suskaičiuota. Gal išsireikalaukime iš pono A. Kubiliaus „Litasco“ kompanijos, t. y. Kremliaus kompanijos, padarytą žalą? Ar jūs taip nemanote, kolega? Gal reikėtų pratęsti tą tyrimą ir ištirti galų gale?
V. BAKAS (LVŽSF). Aš tik pasakysiu taip, kad siūlymuose, jeigu matote, išvadoje yra siūlymas įvertinti stambiausiais korupciniais sandėriais padarytą žalą ir ieškoti galimybių valstybei ją atgauti.
Dabar dėl LEO LT. Tikrai aš tą jūsų klausimą vertinu kaip spekuliaciją, nes aš analizavau tą sandorį labai nuodugniai, visus sprendimus, balsavimus, protokolus, pasisakymus, ir noriu jums priminti, kad šitas sandėris buvo palaimintas, priimant specialų įstatymą, 108 balsais už. Tuo metu buvo socialdemokratų mažumos Vyriausybė ir balsavo visos partijos. Iš esmės 108 balsai. Mes, toks skaičius, retai renkamės į posėdžius. Kiek aš žinau tą situaciją, dalis žmonių suprato, ką daro, kas išvis kūrė šitą projektą, tai tą tikrai suprato tas vadinamasis verslas, bet dalis žmonių (aš ir pats tuo metu nuoširdžiai stebėjau tą procesą) galbūt patikėjo tais fasadiniais tikslais, kuriuos pristatė verslas, viena verslo grupė, padedant, aišku, ir kai kurioms žiniasklaidos priemonėms. Tiesiog mačiau, kad daugelis žmonių (ir kada mes kalbėjomės vykdydami šitą tyrimą) tikėjo, kad tas projektas yra naudingas Lietuvai. Mes kartais… Čia galima išmokti tokią pamoką – galbūt ypač kritiškai vertinti tuos procesus, kurie susiję su mūsų energetikos sektoriumi ir kitais strateginiais sektoriais, ir ypač suprasti, kad tokioje geopolitinėje situacijoje, kol turime tiesiogiai mūsų strateginiuose sektoriuose veikiančias su Rusijos politiniu elitu susijusias įmones, mes negalime būti tikri, kad tos interesų grupės siekia kažkokių pokyčių, kurie svarbūs mūsų visuomenei ir reikalingi tam, kad valstybė eitų į priekį.
Todėl mano kvietimas nustoti spekuliuoti tais dalykais, mes įrodėme išvadoje, kokie yra ketinimai, ir tiesiog išvalyti mūsų strateginius sektorius nuo įmonių, kurių veikla nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais. Čia būtų geriausias receptas – tiesiog paimti ir nukirpti visus ryšius, ir pakviesti draugiškas vakarietiškas kompanijas, tegul jos veikia.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, pirmiausia ačiū už tą parodytą kantrybę ir gebėjimą pakankamai konstruktyviai užbaigti gana sudėtingą tyrimą.
Dabar grįžtant prie mūsų panašių tyrimų praktikos, kai mes prieš maždaug dešimtmetį taip pat per parlamentinį tyrimą atskleidėme tuometinį išryškėjusį vadinamųjų valstybininkų galios centrą, antikonstitucinį, kur „Dujotekana“ figūruoja, ir tai yra panašūs dalykai, tai atrodė, kad tas išskaidrinimas jau garantuoja, kad situacija keičiasi iš esmės ir nieko panašaus ateityje nebebus. Bet, kaip matome, susikūrė, ko gero, dar galingesnis antikonstitucinis galios centras su „MG Baltic“ ir susijusiais politikais.
Ką, jūs manytumėte, reikia būtinai padaryti, keičiant įstatymų projektus, pertvarkant struktūras, kad po šito tyrimo atsiradus tam tikrai nišai neatsirastų naujas galios centras? Čia aš, į teorines prielaidas žiūrėdamas, pirmiausia galvoju apie Agrokoncerną ir su juo susijusią didžiausią valdančiąją frakciją, apie ministrus, valdančius didelius pinigus, kurie gali eiti ir viešiesiems pirkimams, ir viešųjų ryšių užsakymams.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Be abejo, tai yra teorinės prielaidos, kad neatsitiktų, jog mes vieną galvą nukertame, o išauga naujų. Ką reikėtų padaryti, kad taip nebūtų?
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (LVŽSF). Jeigu į šį klausimą galėtume atsakyti taip vienareikšmiškai, matyt, būtų per daug paprasta. Bet tam tikras pamokas iš to tyrimo, aš manau, mes, kaip valstybė ir politikai, dirbantys kol kas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nes jie priėmė sprendimą, tikiuosi, ir jūs šiandien priimsite sprendimą, išmokome.
Vienas iš sprendimų, kurių nebuvo tuo laikotarpiu, mes analizavome tuos tyrimus, yra viešumas. Tiesiog pirmas žingsnis parodyti visą tų nekonstitucinių, antikonstitucijos galios centrų veikimo paveikslą. Aš turiu skaidres, tikiuosi, mes turėsime progos padiskutuoti darbo grupėje, bet mes, aš manau, parodėme visą jų veikimo sistemą. Ji atsirado ne tik dabar, bet ji buvo tobulinama daugelį metų. Aš manau, kad tą sistemą viešumas vis dėlto jau privertė susigūžti.
Antras sprendimas, kiti sprendimai, kurie yra būtini, tai, be abejo, išmontuoti ekonominius pamatus. Kitaip tariant, jeigu mes galėtume pritarti Asset Recovery – britų modelio civilinio turto konfiskavimo institutui, tai, perfrazuojant T. Blerą, mes pasiektume situaciją, kai neapsimokėtų nusikalsti. Toks yra tikslas. Nusikalsti turi neapsimokėti. Ir priešingai – veikti skaidriai, derinti interesus turėtų apsimokėti.
Dabar yra priešingai. Mes matome, kad, siekiant užsidirbti daug arba įgyti didelių galių, labiau apsimoka ne samdyti arba eiti per skaidrią lobizmo sistemą ir netgi ją skatinti įtvirtinti įstatymuose ir gyvenime, o tiesiog labiau apsimoka sėdėti po stalu ir naudojantis galiomis, kurios yra ne konstitucinės, galima daug lengviau pasiekti rezultatą. Mes turime padaryti taip, kad neapsimokėtų tokia veikla, ir mes tą galime padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo skirtas laikas klausti išseko. Motyvai po pateikimo. Ačiū pranešėjui.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, raginu pritarti, nes tikrai labai svarbus tyrimas, tikrai labai svarbūs skauduliai užčiuopti ir, mano galva, labai teisingai atsakyta į probleminius klausimus. Labai teisingai pirmininkas ir komitetas formuluoja, ką reikia daryti, kad priimtume įstatymus, kurie užkardytų šitas blogybes, kurias atskleidė komitetas. Raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 88, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Pritarta po pateikimo.
Gerbiami kolegos, siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka ir pereiti prie svarstymo, o priėmimas tada būtų pagal Statutą po trijų valandų, t. y. per popietinį posėdį. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Kolegos, yra daug norinčių kalbėti. Kiek laiko skiriame diskutuoti? (Balsai salėje) Kolegos, galima daryti taip: pagal frakcijas, o tada gal reikėtų apsispręsti, kad vis dėlto laiką turime riboti, nes užtruksime labai ilgai. Po vieną nuo frakcijos. (Balsai salėje) Siūlykite. Ką siūlote? A. Kubilius nori siūlyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš siūlau duoti visiems užsirašiusiems pagal sąrašą. Kiek dabar žmonių? 11. Po penkias minutes didžioji dalis – tai apie valandą, plius dar pora ar trys nuo frakcijų – tai bus valanda. Tai svarbus tyrimas, pusę metų buvo dirbama, dabar apriboti svarstymą būtų tikrai ir neracionalu, ir neprotinga, ir nelabai sąžininga.
PIRMININKAS. Pritariame. Ar Seimas pritaria? Pritaria. Gerai, tada kalba visi. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kai buvo svarstomas klausimas dėl šio tyrimo pradėjimo, tai mums visiems buvo pasakyta, kad M. Basčio tyrimo metu buvo atidengta aisbergo viršūnė ir dabar mes, atlikę šį tyrimą, pamatysime visą aisbergą. Buvo, aišku, akcentuota, kaip ir šiandien, kad pagrindinis atspirties taškas buvo M. Basčio ryšiai su „Rosatomu“. Ir buvo aiškiai konstatuota, kad Rusijos energetikos interesai gali prieštarauti valstybės interesams.
Tai dabar, jeigu mes kalbame, kaip buvo tyrimo metu atskleisti šie ryšiai, drįsčiau teigti, kad jie atskleisti labai selektyviai. Ir tam pasitarnavo ne kas kitas, o būtent Valstybės saugumo departamentas, kuris teikė informaciją, ribodamas galimybę susipažinti su ta situacija, kokia ji iš tikrųjų yra. Tyrimo metu paaiškėjo, kad „Rosatomo“ atstovai Lietuvoje, kurie kontaktavo su Seimo nariais ir politikais, yra aiškiai identifikuoti. Tai buvęs KGB karininkas K. Puidokas ir Nepriklausomybės Akto signataras J. Tamulis. Negana to, paaiškėjo, kad tuo metu, kai premjeru buvo A. Kubilius ir konservatoriai turėjo daugumą, šios komisijos metu atsirado būtent toks liudijimas: 2010 metais buvo iškilusi grėsmė, kad bus nutrauktos visos sutartys su „Nukemu“, ir Energetikos ministerija buvo pasamdžiusi teisinę bendrovę, kuri inicijavo tos sutarties nutraukimą; vėliau tie visi vadovai, kurie kėlė tuos klausimus, buvo atleisti ir buvo grįžta prie susitarimo su „Nukemu“.
Antras faktas, kuris buvo paminėtas, būtent tuo laikotarpiu „Nukemui“ galėjo būti išmokėta neteisėtai 78 mln. kompensacija už neva patirtus nuostolius. Minima, kad šiame sandėryje dalyvavo minimas J. Tamulis, kuris yra įvardinamas kaip A. Kubiliaus bendrakursis. Dar daugiau – tyrimo metu buvo aiškiai konstatuota, jog J. Tamulis Maskvai gyrėsi, kad jam pavyko eliminuoti tuos asmenis, kurie priešinosi „Nukemo“ interesams. Jūs komisijos tyrimo medžiagoje nerasite išplėsto tyrimo tuo klausimu. Nerasite komisijos narių klausimo, t. y. Valstybės saugumo departamento paklausimo pateikti mums būtent „Nukemo“ atstovo ir „Rosatomo“ atstovo, aš kalbu apie KGB karininką K. Puidoką ir J. Tamulį, nustatytus ryšius su Lietuvos Respublikos politikais. Tokio sąrašo nėra. Tokio paklausimo nebuvo. Išvadose mes matome tik vieną sakinį: „Komitetas gavo duomenų, kad kitas „Nukemo“ konsultantas J. Tamulis atstovauja „Nukemo“ interesams Lietuvoje.“ Taškas, ir viskas.
Aš jau nekalbu apie tai, jeigu mes kalbame apie Rusijos energetikos įtaką mūsų valstybei, tai visiškai nė žodžio net neužsimenama apie INTER RAO interesus, nė žodžiu neužsimenama, kad ilgametis Konservatorių partijos iždininkas R. Garbaravičius tiesiogiai buvo susijęs su šituo verslu. Jokios pažymos nėra iš Valstybės saugumo departamento apie jo ryšius ir apie jo, sakykime, veikimą, ir kiek tai galėjo pakenkti pačiai partijai. Kalbama apie „Dujotekaną“, viskas gerai, kalbama apie „Rosatomą“, INTER RAO yra visiškai neliečiama.
Kita dalis, kuri yra paminėta, kad 2009 metais koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, susijusiuose su Tautos prisikėlimo partijos frakcijos Seime skilimu. Viešojoje erdvėje buvęs Seimo narys A. Sacharukas užsimena apie tuos sandėrius, kur dalyvavo Konservatorių frakcijos atstovai, ir apie siūlomas pinigų sumas. Gerbiamas komiteto pirmininkas užsiminė, kad tuo metu, krizės metu, „MG Baltic“ ne skurdo, o turtėjo. Mano žiniomis, tada, kai iš tikrųjų skilo Tautos prisikėlimo frakcija…
PIRMININKAS. Laikas!
P. URBŠYS (MSNG). …ir kilo pavojus, kad gali būti nepatvirtintas biudžetas, įvyko susitikimas D. Mockaus, R. Kurlianskio ir R. Raulynaičio su A. Kubiliumi. Ir ten buvo sudarytas sandėris, kad mainais „MG Baltic“ paveiks būtent tą skilusią frakciją, kuri parems biudžetą. Jūs galite pažiūrėti 2010 metų…
PIRMININKAS. Laikas!
P. URBŠYS (MSNG). …balsavimą už biudžetą, tai buvo 2009 metų gruodžio pradžia. Vienbalsiai balsavo. Ar tai nebus atsakymas, kodėl nebuvo paliesti asmenys valstybinėse…
PIRMININKAS. Gerbiamas Povilai Urbšy, jūsų laikas išseko prieš pusę minutės!
P. URBŠYS (MSNG). … įmonėse, kurie padėjo turtėti „MG Baltic“. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės N. Puteikis. Gerbiami kolegos, sutarkime taip, kai laiką viršysite 10 sekundžių, mikrofonas išsijungs automatiškai.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu pratęsti P. Urbšio idėją, tik šiek tiek kitu kampu. „Nukemas“ naudojo lobistus dažniausiai iš Vakarų Europos, tiesa, pridedamuose dokumentuose pažymėta, kad tie lobistai dažniausiai yra baigę Leningrado arba Peterburgo aukštąsias mokyklas. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į žodį „legalius“ lobistus. Rusiškos valstybės kontroliuojamos įmonės per „Nukemą“ mokėjo didžiulius pinigus legaliai ir tie žmonės veikė mūsų politikų sprendimus, o tos pasekmės yra neigiamos, kaip nustatė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tai aš noriu atkreipti dėmesį į analogiją. Jūs skaitėte, prieš kelias dienas Lietuvos banko atstovai paskelbė, kad jeigu nemokėsime privatiems, jeigu valstybė nepervedinės, nesukurs mechanizmo, kai mes automatiškai pervedame dalį valstybės pinigų į privačius pensijų fondus, tai reikės įsivežti 400 tūkst. darbuotojų iš užsienio. Lietuvos bankas atviru tekstu aiškina, kad Lietuvos valstybės viena iš ekonomikos ir stabilumo pagrindų „Sodra“ yra neįgali, kad ji sugrius, kad pensijos mažės ir kad Lietuva paklius į ekonominę ir socialinę krizę. Tai aš pasakysiu spėjimą.
Aš manau, kad lygiai kaip „Nukemas“, taip ir privatūs pensijų fondai susiję pirmiausia su SEBʼu, „Swedbanku“ ir kitomis finansinėmis institucijomis, samdo legalius lobistus, kurie veikia Lietuvos banko pareigūnus, kurie veikia per Laisvosios rinkos institutą ir diskredituoja valstybės labai svarbią instituciją – „Sodrą“. O „Sodros“ vadovas, „Sodros“ valdybos nariai bejėgiškai tyli, negina savo įstaigos ir nė vienas iš jų nepasako tiems investiciniams fondams ar Lietuvos bankui, kodėl kaimynų pensijos yra didesnės, nors BVP vienam gyventojui yra toks pat.
Aš noriu pasakyti, kad taip, kaip šitame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime konstatavę problemą, kuri turbūt nėra kriminalinė (aš kalbu apie „Nukem“ veikimą per registruotus lobistus), ar nevertėtų lygiai taip pat pasielgti su Lietuvos banku? Išsikviesti čia į kokį nors komitetą ar komisiją ir užduoti klausimus: jūs esate veikiami privačių pensijų fondų nusamdytų lobistų? Jūs griaunate „Sodrą“, jūs ją diskredituojate, jūs veikiate tų privačių fondų pelno, kurį gauna akcininkai, naudai? Jūs turbūt patys turite puikias papildomo pensinio draudimo sutartis ir tokiu būdu įtvirtinate tą situaciją, kad Lietuvoje pensijos ir toliau „sėkmingai“ keliais šimtais eurų yra mažesnės negu pas kaimynus?
Aš raginu ir V. Baką, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, ir Lietuvos Respublikos Biudžeto ir finansų komiteto narius taikyti analogiškus principus ir tirti legalių ir nelegalių lobistų veiksmus griaunant Lietuvos finansų sistemą – mažinant Lietuvos Respublikos vidutinį atlyginimą, minimalų atlyginimą, mažinant įmokas į „Sodrą“ ir kitais būdais skatinant Lietuvos piliečių emigraciją. Ačiū dar kartą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui už šitą puikų tyrimą ir prašau, ir siūlau kitus komitetus analogiškai savo srityse naudoti tokią pat metodiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A. Anušauską. Frakcijos vardu – septynios minutės.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Plius 30 sekundžių. Gerbiami kolegos, pirmiausia galbūt kreipsiuosi į buvusius teisėsaugininkus. Žinote, jums skaitant šią medžiagą kyla tokių laisvų interpretacijų, o man kyla didžiulių abejonių dėl jūsų tirtų bylų, kad ir kur jūs būtumėte anksčiau dirbę iki politikos, nes tikrai reikėtų patikrinti tas bylas ir išsiaiškinti, ar jūs nepritempėte faktų prie savo matymo, nepaisant to, kad įrodymų jokių nebuvo. Tai čia tiek.
Be abejonės, šiam tyrimui turėjo įtakos išslaptinta tyrimo medžiaga, kuri nežinomu būdu buvo paviešinta. Tai, kad medžiaga, kurią mes turėjome kaip pagrindą tyrimui ir ją turėjome aiškintis, tikslintis, kviesti liudininkus, tapo vieša, iš vienos pusės, galbūt geras dalykas, kad visuomenė galėjo šiame tyrime tiesiogiai dalyvauti, išreikšti savo nuomonę ir ji buvo išreikšta. Iš kitos pusės, komitetas buvo statomas į tokią, sakyčiau, nelabai patogią poziciją, kai visi viską jau žino, o mums dar reikia žengti žingsnius, kviesti liudininkus, t. y. iš esmės išviešinus šią tyrimo medžiagą, tyrimas, sakyčiau, galbūt ir neteko dalies savo vertės.
„Nukem“ dalis, tiesą sakant, ko gero, tai yra ta geresnioji šio tyrimo dalis, kuri, nepaisant čia visokių labai skambių interpretacijų, vis dėlto atlikta ir paremta tikrais dokumentais, tikrais įrodymais, liudininkų parodymais.
Tiesą sakant, diskutuojant apie išvadas komitete visada kildavo vienas klausimas. Jeigu mes kalbame apie tai, ko kokie verslininkai ar grupės, ar atskiros įmonės siekė, tai visiškai natūralus būtų klausimas, ar pasiekė. Išvadose to nėra. Bet iš bendro politinio proceso, kuris vyko tais laikais, mes žinome, kad dauguma tų siekių taip ir liko siekiais, jie nebuvo įgyvendinti. (Balsai salėje) Taip, „Nukem“ turėjo ir, kiek spėju, tebeturi stiprius lobistus Briuselyje, Europos rekonstrukcijos banke. Jie yra įvardinti komiteto gautoje medžiagoje ir, be abejonės, būtent tuo metu, 2010–2011 metais, susidūrė Lietuvos pozicija reikalauti atlikti nepadarytus darbus, už kuriuos jau buvo sumokėta, beje, pabrėšiu, sumokėta iki 2009 metų, sumokėta beveik pusė lėšų, o darbai dar nebuvo padaryti. Bet buvo labai stiprus susikirtimas su tais Briuselio aukšto rango lobistais, kurie dar ir užėmė politinius postus Europos Komisijoje. Žinoma, tokioje situacijoje Lietuvai vėliau teko rinktis, ką daryti su atominės elektrinės uždarymo projekto finansavimu. Neišvengiamai iš to mėginta daryti ir tebedaromi politiniai dividendai. Manau, kad šiame tyrime atskleista ši dalis gana aiški.
Nepaisant to, kad atskleista ir nežinomų dalykų, vis dėlto savo pasisakymu aš priminsiu kai kuriuos septynerių, aštuonerių metų senumo įvykius ir faktus, kurie jau yra pamiršti. 2011 metais, svarstant Partijų finansavimo įstatymo projektą, kurį pasiūlė Prezidentė, tiesą sakant, ir mūsų frakcija rėmė, ir kiti politikai rėmė, buvo pateiktos ne Saugumo, o Viešųjų pirkimų tarnybos išvados apie tai, kad nuo 2004 metų iki 2011 metų buvo beveik 4 tūkst. juridinių asmenų, kurie politines kampanijas, partijas parėmė (tuoj rasiu skaičių) apie 75 mln. litų ir sudarė tuo pačiu metu, dalis iš jų, viešųjų pirkimų sutarčių už 20 mlrd. litų. Jeigu kas pamiršo, atsiverskite 2011 metų diskusiją Seime, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo pasisakymus ir visa tai rasite. Tuo metu buvo konstatuota, kad tai sudarė 11 % metinių tiekėjų ir apie 41 % bendros sudarytų sutarčių vertės. Beje, tie, kurie rėmė politines kampanijas, metai iš metų didėjo jų sudaromų pirkimų vertė: 2004 metais jie laimėjo 34 % visų pirkimų vertės, 2007 metais – 44 %. Ir būtent tuo metu, t. y. 2010–2011 metais, kai buvo diskutuojama ir šiais klausimais, dėl viešųjų pirkimų skaidrumo, dėl partijų finansavimo skaidrumo, buvo aiškinamasi, kas vis dėlto, ką reikia padaryti, ir įstatymas buvo pakeistas taip, kad finansuojant politines partijas ir politines kampanijas buvo apsiribota tik fiziniais asmenimis. Juridiniams asmenims ta finansavimo galimybė buvo panaikinta.
Ir pabaigai. Vis dėlto, taip, komitetas daug ko neištyrė. Neištyrė 2007–2011 metų kai kurių ir ne Seime buvusių politinių jėgų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …labai stiprių interesų energetikos srityje. Aš paminėsiu ir K. D. Prunskienės projektus, kurie jau iš tikrųjų buvo užmiršti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, turime atiduoti duoklę NSGK, dirbusiam komisijos formatu. Iš tikrųjų didelis darbas atliktas. Ir turbūt visi pripažinsime, kad daug darbų neatlikta. Man irgi atrodo, šiuo atveju sutinku su R. Karbauskiu, kad vertėtų toliau analizuoti tuos procesus ir visiškai sąžiningai žiūrėti, ar tai naudinga, ar nenaudinga, kaip, dar kartą pasakysiu, mes, liberalai, sutikome su iniciatyva kurti šitą komisiją, nors net neslepiant buvo sakoma, kad ten liberalų tolesnius dalykus reikėtų pasiaiškinti. Siūlau taip pat atvirai ir visiems kitiems žiūrėti, nebijoti pažvelgti tiesai į akis. Tačiau natūralu, kad ne girti šitos išvados aš čia atėjau. Sudedu kelis blokus, ko, mano manymu, galėjo pritrūkti komisijos darbe, ir jeigu būtų tęsiami kokie nors tyrimai toliau, kad būtų atsižvelgiama į tas pastabas.
Visų pirma NSGK rėmėsi Saugumo departamento teikiamomis pažymomis. Mano manymu, pirmiausia reikėjo išanalizuoti, ar tikrai Saugumo departamento išvados yra patikimos, ar jos yra realistiškos. Čia pirmas ir paskutinis kartas, kai paminėsiu mūsų partijos skaudulius, sakysime, ir toliau kalbėsiu apie bendresnius dalykus. Tarkime, jeigu rašoma, kad ministras A. Čaplikas yra Liberalų sąjūdžio atstovas, tai, atleiskite, yra netiesa, jis nebuvo Liberalų sąjūdžio atstovas. Jeigu sakoma, kad E. Masiulis buvo parinktas pirmuoju partijos pirmininku, tai tik dar kartą pakartoju, kas viešai nuskambėjo, – E. Masiulis nekandidatavo, o parėmė P. Auštrevičių. Vadinasi, VSD pažymoje faktai nesutampa.
Jeigu kalbama apie tai, kad liberalai – visiškai kontroliuojama partija, tai noriu pasakyti, kad politinių partijų finansavimas, legalus finansavimas, rodo, kad daugiausiai paramos iš „MG Baltic“ koncerno gavo Tėvynės sąjunga, ne liberalai. Jeigu sakoma, kad, įkūrus Liberalų sąjūdį, jis tapo visiškai kontroliuojamas, tai noriu pasakyti, kad dvejus metus Liberalų sąjūdis iš „MG Baltic“ koncerno negavo nė vieno lito. O ta partija, kurią atseit buvo siekiama suskaldyti, – Liberalų centro sąjunga, tais pačiais metais, kai tik mus atseit įkūrė, Liberalų centro sąjunga gavo finansavimą. Tai, mano manymu, toks nekritiškas vertinimas neleido atsipalaiduoti ir buvo padarytos toli siekiančios išvados, kad įkūrus… įsikūrus, bent jau tiek pašvelninta, Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“ koncernas laipsniškai tapo įtakingiausia verslo grupuote.
Kokiu būdu? Kad 2007 metais Liberalų sąjūdis gavo tik 52 mandatus savivaldybėse, kad 2008 metais gavo aštuonis mandatus Seime, kad 2012 metais gavo 10 mandatų Seime? Tiesiog pritrūksta logikos. Mano manymu, Saugumo departamento pateiktose pažymose matyti daug bravūros iš „MG Baltic“ koncerno vadų, nemažai bravūros iš politikų, kurie susiję su „MG Baltic“, o Saugumo departamentas tą bravūrą priėmė kaip gryną pinigą ir NSGK savo išvadose iš esmės tik sušvelninęs pateikė tai kaip išvadas, kurias turime tvirtinti.
Antras blokas. Man apmaudu, kad NSGK jokiu būdu nekvestionavo, ar Saugumo departamento surinkti pokalbiai, išklotinės, pasiklausymai yra teisėti, jokiu būdu NSGK nekvestionavo, ar Saugumo departamento turimos medžiagos išsaugojimas atitinka įstatymus. Jeigu NSGK pasigilintų, turėtų padaryti išvadą, kad jeigu tai yra neteisėtai surinkta medžiaga ir neteisėtai saugoma bei dabar naudojama medžiaga, tai toks Valstybės saugumo departamentas yra grėsmė valstybei. Tačiau šito formato NSGK visiškai neanalizavo, analizavo verslo ir politikų santykius ir grėsmę valstybei. O kad yra viena valstybės institucija, kuri galimai neatsakingai elgėsi su pokalbiais, jų pasiklausymu, tai nebuvo analizuota.
Selektyvumas. Pasakysiu, ko trūksta. „Vičiūnų“ grupė 2016 metais užima miestą, antrą pagal dydį miestą, ir neslepiama, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ gaudavo šito verslo paramą. Nutylėta „Vikonda“, ar čia viskas baigėsi? Ar nebuvo šituo laikotarpiu „Vikondos“ galimai neteisėtos įtakos? Agrokoncernas – atsibodusi tema, bet irgi siūlau prasikrapštyti akis ir pažiūrėti, ar viskas ten gerai. Tas pats „Lukoilas“, šiandien paminėtas. Nebuvo analizuojama jo įtaka. Nebuvo per 12 metų „Lukoilo“ bandymų paveikti procesus ir politikus? O „Gazpromas“ ir Žygaičiai? Pamiršome? Pamiršome, dėl ko Žygaičiuose nebėra nieko, kad už viso to stovėjo „Gazpromas“? „Rosatomas“ ir nauja atominė elektrinė. Kodėl nėra naujos atominės elektrinės? Čia nėra Rusijos ir Kremliaus įtakos?
Štai esminis dalykas, ko pasigendu. Apskritai Rusijos įtaka Lietuvos politiniams procesams iš esmės apsiriboja tik „Nukem Technologies“ ir „Rosatomo“ įtaka. Daugybę kitų dalykų pabijota analizuoti.
Pasiūlymai ir rekomendacijos. Mano manymu, daugelis pasiūlymų ir rekomendacijų galėjo būti priimta ir svarstoma nuolatos, yra darbotvarkėje, ir be šito tyrimo. Ir tai reikia padaryti.
Noriu pasakyti, kad ne mes, o „Transparency International“ nustatė, kad šiame Seime daugiausiai, aktyviausiai, sąžiningiausiai savo santykius su verslu deklaruoja Liberalų sąjūdis. Blogiausiai deklaruoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime. Darykime išvadas. Tam nėra reikalingas NSGK tyrimas, kurio aš nenurašau. Taip, tai yra tarp kitų dalykų parašyta.
Ką matome apskritai tose išvadose? Daug paniekos verslui, paniekos esamai politinei sistemai ir bandymą ją žlugdyti, paniekos teisės principams, kai VSD įsikiša ir pradeda žaisti, dalyvauti vidaus politikoje, ir daug blogų signalų Lietuvos įvaizdžiui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarstome svarbų dalyką. Drįsčiau pasakyti, tokį etapinį mūsų valstybės gyvenime dalyką. Bet iš pat pradžių noriu pasakyti, kad susidaro vaizdas, kad yra lyg ir dvi NSGK išvadų versijos. Vienos yra NSG komiteto išvados, kurias pristatė kolega V. Bakas. Kita versija, apie kurią čia garsiausiai kalba kolega D. Gaižauskas, kartais ir R. Karbauskis, ir lyg ir P. Urbšys. Tai aš noriu ir atskirai pakalbėti apie tai.
Iš tikrųjų V. Bako pristatytas tyrimas ir išvados yra svarbios ir, nepaisant jų trūkumų, yra vertos, kad tikrai joms būtų pritarta. Mano įsitikinimu, svarbiausia yra tai, kad specialiųjų tarnybų ir komiteto tyrimas atskleidė, kokius įtakos voratinklius supynė „MG Baltic“ ir kokių ne tik finansinių, bet ir geopolitinių tikslų siekė „Rosatomas“ čia, Lietuvoje. Lietuvai, nepaisant visų tarpusavio pasidrabstymo purvu, yra svarbu tai, kad tai viešai parodyta. Aš tikėčiausi, kad toks Seimo viešumas ir mūsų specialiųjų tarnybų darbas ir Lietuvos oligarchus, ir Kremliaus įrankius gana rimtai išgąsdins. Mano įsitikinimu, tai yra pats svarbiausias šio tyrimo rezultatas. Ką mes daugiau padarysime, pamatysime, bet šis rezultatas iš tikrųjų yra pats svarbiausias.
Antras dalykas, ką aš noriu pabrėžti, kad komiteto išvados taip pat labai aiškiai parodo, kad ne visos partijos pasiduodavo tokioms įtakoms. Čia turiu pasakyti, kad taip, kaip aš perskaičiau komiteto išvadas, aiškiai pamačiau, kad komiteto išvados parodo, jog Tėvynės sąjunga nepasidavė jokioms įtakoms. Žinau, kad tai nepatinka daliai valstiečių lyderių, gal daliai socialdemokratų, tačiau tokia yra objektyvi išvada, todėl kai kas labai nervinasi.
Štai net ir šiandien žiniasklaidoje, „Delfyje“, skelbiama apie R. Kurlianskio pokalbį su rektoriumi R. Žaliūnu. R. Kurlianskis skundžiasi, kad man vadovaujant Tėvynės sąjungai koncernui nepavyko daryti įtakos partijai. Štai R. Kurlianskio žodžiai: „Dėl konservatorių yra abejonių dėl to, kad su senąja vadovybe mums nesigavo.“ Tai yra esminiai žodžiai ir esminė išvada.
Koncernui „MG Baltic“ nepavyko. NSGK išvadose pilna įrodymų, kad konservatoriai nepasidavė nei „MG Baltic“, nei „Rosatomo“ spaudimui. Štai yra aprašoma VSD pažyma apie tai, kaip „MG Baltic“, negaudamas iš konservatorių to, ko nori, ima organizuoti D. Kreivio nuvertimą. Jiems galų gale pavyksta tai padaryti. Taip pat išvadose pateikiamas A. Sekmoko liudijimas, kaip jis iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės atleidžia „MG Baltic“ infiltruotą darbuotoją ir „MG Baltic“ dėl to labai supyksta.
Taip pat atrodo ir komiteto išvados, aprašančios „Rosatomo“ bei jo valdomo „Nukemo“ atstovų bandymus įtikinti konservatorius elgtis taip, kaip jie nori, ir kaip tai nepasiekė jų rezultatų. Konservatoriai nekeičia savo principinių pozicijų, nepaisydami nei vietinių, nei Briuselio lobistų pastangų, nepaisydami J. Tamulio, K. Puidoko ar kokių nors kitų veikėjų. Ponas P. Urbšys galėtų tai suprasti skaitydamas išvadų tekstą. Ir dar, aš jau nekalbu apie tai – apie papildomą informaciją, kaip „MG Baltic“ bandė organizuoti puolimą prieš I. Degutienę ar kaip tarėsi su A. Paleckiu dėl riaušių prie Seimo organizavimo 2009 metų sausio mėnesį. Taigi mums teko atlaikyti daug: ir „Rosatomo“ spaudimą, ir „Gazpromo“ spaudimą, ir „MG Baltic“ spaudimą, ir G. Žiemelio „Avia Solutions“ spaudimą.
Tačiau, nepaisant tokių šių išvadų privalumų, jose ryškiai matomi ir kai kurie trūkumai. Vienas didžiausių, kad ten, kur tikrai reikėjo tyrimo ir buvo per žingsnį nuo to tyrimo pats komitetas, pavyzdžiui, dėl „Rosatomo“ įtakos Visagino atominės elektrinės referendumui, komitetas sustojo ir nedrįso tų „Rosatomo“ įtakų referendumui nagrinėti, nes būtų tekę nagrinėti ir to meto R. Karbauskio ar net ir socialdemokratų lyderio A. Butkevičiaus veiksmus, nors VSD apie „Rosatomo“ įtaką šiam referendumui informacijos 2012 metais turėjo. Gaila, kad komitetui nepavyko, nepasisekė sukaupti valios ir pajudėti šiuo atveju.
Iš tikrųjų aš nenoriu kalbėti daugiau, nes laikas baigiasi, apie vadinamąsias D. Gaižausko išvadas, tikrai atrodo liūdnai tokios pastangos kaip nors visą tyrimą paversti konservatorių persekiojimu, bet aš pabaigoje noriu užduoti klausimą NSGK komiteto vadovui ir galbūt, jeigu girdi, ir VSD vadovybei. Pastaruoju metu pasigirdo buvusio Seimo nario A. Sacharuko daug svaičiojimų, kurie su tiesa nieko bendro neturi. Aš noriu priminti, kad A. Sacharukui buvo surengta apkalta…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) Taip pat žinoma, kad jis buvo ir G. Žiemelio vaikystės draugas ir galbūt darė įtaką A. Valinsko partijos suskaldymui. Aš noriu paklausti, kaip turiu vertinti vakar gautą G. Žiemelio grasinimą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiandien balsuosime iš esmės ne dėl konkrečių išvadų, o dėl esminės nuostatos – pripažįstame, kad valstybė turi rimtų problemų dėl politinės korupcijos, ar taikstomės su esama situacija, todėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija balsuos už.
Tačiau tuo pat metu negalime nutylėti ir taikstytis su tuo, kaip vyko šis tyrimas. Selektyvus tyrimo objektų pasirinkimas, bandymas politizuoti kai kuriuos aspektus, populistiniais sprendimais suvaržyti spaudos laisvę ar išieškoti milijardą iš kol kas dar nenuteistų verslo grupių dažnai panešėjo labiau į rinkimų kampaniją nei į nuoseklų ir gilų parlamentinį tyrimą. Todėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija siūlys savo pataisas, kurios leis užtikrinti, jog nesąžiningo verslo įtaka politikams būtų užkardyta, partijų finansavimas taptų skaidresnis, o Seime priimami sprendimai atitiktų už mus balsavusių žmonių lūkesčius.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Mieli kolegos, laba diena. Šiandien, noromis nenoromis, man į galvą atėjo ir mes visi prisimename R. Pakso apkaltą. Aš labai puikiai atsimenu tuos žodžius, kai visos partijos, iš esmės teisėtvarka kalbėjo – pagaliau Lietuva apsivalė, pagaliau tapo laisviau kvėpuoti ir tikrai pradėsime gyventi geriau, nebūsime korumpuoti. Tačiau praėjo porą metų ir prasidėjo, galima sakyti iš to, kokią mes turime medžiagą, nauja politinės korupcijos era. Tai yra labai labai liūdna.
Šiandien man kažkaip nesinori kalbėti nė apie vieną partiją, nevardysiu nė vienos partijos, nevardinsiu įmonių, stengsiuosi nevardyti tų, kurie, įtariama, užvaldė Lietuvą, tačiau norėčiau pakalbėti apie mus, apie politikus. Vis dėlto mes šiandien daug kalbame apie įmones, kurios turėjo didžiulę įtaką, kurios siekė užvaldyti, tačiau ar jos būtų tai padariusios, jeigu mes nebūtume sutikę bendradarbiauti, jeigu mes nebūtume sutikę imti pinigus savo partijoms, sau asmeniškai. Tikrai su tokiais žmonėmis, su kuriais, jie mato, kad neverta prasidėti, jie, ko gero, neprasideda. Bet jeigu jie mato, jeigu tos įmonės mato, kad žmonės turi tokių silpnybių ir dar užima tam tikrą valdžią, tuomet, aišku, jie pasinaudoja tokia galimybe. Labai labai nesmagu, kai tam tikros partijos, būdamos valdžioje, tarkim, proteguoja tam tikras įmones, kad jos gautų valstybės užsakymų. Taigi tie žmonės, kurie yra valdžioje, Vyriausybės nariai tokiu atveju žlugdo konkurencinę padėtį šalyje, proteguoja vieną vienintelę įmonę ir ji gauna milijoninius užsakymus.
Mieli kolegos, norėčiau dar apie tai pašnekėti. Šiandien mes visi bandome išsiplauti savo partijų mundurus, mes užsispyrę, mes niekur nedalyvavome, nieko neėmėme, tačiau man labai įdomu, vėlgi prisimenu tą mūsų apkaltą, Prezidento R. Pakso apkaltą, kai tie žmonės sakė, kokie visi blogi, kokie korumpuoti, kokie mes švarūs, o šiandien po tų tyrimų vis atsiranda tokių momentų ir tokių pažymų, ir tokių liudijimų, kad vis dėlto mes visi esame pakankamai tokie… Nesame tokie švarūs, kokie mes kartais rodomės, norime save išaukštinti pažemindami kitus. Po kurio laiko viskas vis tiek iškyla į paviršių. Tikrai, manau, mums visiems verta susimąstyti, visų partijų atstovams. Šiandien mes stengiamės plauti savo mundurus, bet giliai širdyje turbūt jaučiame, kad mes tuose žaidimuose norom ar nenorom dalyvavome.
Pabaigai, jeigu mes šiandien turime, na, vieną auką dėl „Rosatomo“, būtent Seimo narį M. Bastį, tai kažkodėl nekalbame apie auką „MG Baltic“, irgi reikėtų ką nors, matyt, nubausti, kad kitiems būtų pamoka.
Tikrai palaikyčiau tas iniciatyvas, kurias šiandien siūlo valdantieji, kad vis dėlto tyrimą reikėtų pratęsti ir apimti truputį platesnį ratą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, išties šis tyrimas kartais įvardijamas kaip selektyvus, pozityviai selektyvus, bet vis dėlto greičiausiai selektyvus dėl to, kad išvadas rašė ponas A. Anušauskas, R. Juknevičienė. Turbūt konservatoriai iš tų išvadų taip ir prapuolė. Todėl, gerbiami kolegos, aš, turėdamas galimybę ir prisimindamas visus energetikos tyrimus, kuriuos mes atlikome už konservatorių valdymo laikotarpį, kaip jie įgyvendino energetikos strategiją 2008–2012 metais, norėčiau tiesiog priminti keletą faktų.
2012 metais pasirašoma A. Kubiliaus Vyriausybės sutartis su rusų „Lukoilo“ kompanija „Litasco“, jai, žaidžiančiai geopolitinius Kremliaus žaidimus, atiduodamas strateginis objektas – „Klaipėdos nafta“, ją valdo trejus metus. Didžiulė žala pačiai „Klaipėdos naftai“, nes auditoriai, išanalizavę šią sutartį, matė, kiek buvo neprimokėta iš „Litasco“ už naudojamas talpas. Toliau, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, krovos darbai buvo suskaičiuoti, kiek neteko, ir geležinkeliai, neskaitant jau geopolitinio tikslo, na, sakykim, kurį pasiekė Kremlius, valdydamas šią įmonę.
Toliau, „Nukemas“, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. A. Kubiliaus Vyriausybės energetikos viceministras A. Darulis ir Ignalinos atominės elektrinės direktorius Ž. Jurkšus pasirašo susitarimą. „Nukemas“, tai yra „Rosatomstroy“ įmonė, gauna galimybę iš Lietuvos pasiimti 72,5 mln. eurų. Už ką? Galbūt atkatų grįžo, galbūt per poną J. Tamulį, per kitus buvo derinama? Šiandien komitetas to netiria. Kodėl netiria? Todėl, kad nepatogus klausimas.
Toliau. A. Kubiliaus Vyriausybė kartu su A. Sekmoku pirko brangias dujas iš „Gazpromo“, nupirko patį didžiausią kiekį per visą istoriją. Ir iš tų dujų gamino elektrą Elektrėnuose po 51 lietuvišką centą už kilovatvalandę, kai iš rusų galėjo nupirkti po 16 lietuviškų centų už kilovatvalandę.
Kas čia yra? Ne nacionalinio saugumo reikalas? Aš jau nekalbu apie RAO EES ir ryšius su A. Kubiliaus Vyriausybe. „Fortum“ atėjimas į Lietuvą. Žiniasklaida teikė, daug medžiagos tuo metu buvo, kai „Fortumas“ atėjo į Lietuvą, neva apie šios įmonės sąsajas su Kremliaus aukštų oligarchų kapitalu… ir susijusių būtent su šiuo vardu ir t. t. Atsakymų taip pat nėra. „Mažeikių nafta“, padovanota „Williamsui“, parduodama rusams, „Jukos“ įmonei. Taip pat A. Kubiliaus nuopelnas LEO LT klausimas. Pasikelkite, gerbiamieji tyrėjai, kurie vykdysite tyrimą – tuo metu, kada formuojamas LEO LT, A. Kubilius yra Europos reikalų komiteto pirmininkas. Aš, kaip tuometinis Audito komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys, kviečiu gerbiamąją R. Budbergytę, valstybės kontrolierę. Ateina, išaiškina, kokios grėsmės, kokia galima žala ponui A. Kubiliui ir visam Europos reikalų komitetui dėl, sakykime, tų mainų ir to vertinimo srautų, generuojamų Vakarų skirstomaisiais tinklais tokiu metodu, išmainant į 34 % visos „Lietuvos energijos“. A. Kubilius sako, tylėkite, pasitarkite frakcijoje, mes remiame ir t. t. Tada išeiname vasaros atostogų, grįžtame prieš rinkimus. A. Kubilius sako, ne, viskas čia gerai. Ateina į valdžią, likviduoja LEO LT, pasiskolina po 10 % ir sumoka 600 mln. litų per krizę. Štai tokie dalykai vyko.
Kalbant apie kitus dalykus, apie šiuolaikinius dalykus, tai štai ESO šiandien. Dispečerinių valdymo sistemą kuria „General Electric“, bet „General Electric“ britų padalinys samdo ką? Samdo rusus. Tai, aš manau, nacionalinio saugumo reikalas. Mes kalbame apie sinchronizaciją, sinchronizaciją su Vakarais, bet šiandien rusai kuria dispečerinio valdymo sistemą! Kur kibernetinis saugumas? Bet kada galės tie patys, pridėję visokių programų, virusų, atjungti mus.
Gerbiamieji, aš sakau, susimąstykime ir nedarykime selektyvių tyrimų, ir neplaukime konservatorių munduro.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visų pirma norėjau padėkoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui ir nariams už atliktą tyrimą, nes jisai tikrai svarbus ir reikalingas. Greičiausiai pirmas žingsnis į tai, kad pradėtume išskaidrinti savo valstybėje tas situacijas, kurios susijusios su stambiu verslu ir politikais, kad nebūtų daugiau tokių blogų ir valstybei kenksmingų situacijų, kuriose organizuotai, galimai organizuoto nusikalstamumo struktūros pakenkė valstybės strateginiams dalykams, yra prarandamos šimtamilijoninės lėšos.
Taip pat norėjau padėkoti Valstybės saugumo departamentui, STT dėl to, kad jų principingas darbas. Ir tai, kad jie tuos duomenis rinko ir vėliau pateikė, leido įvykti tai teisingumo akimirkai, kurios mūsų šalies žmonės laukė labai daug metų. Nes apie tuos dalykus, kaip buvo teisingai įvardinta, puse lūpų buvo kalbama, kai kas buvo žinoma. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sulaukė priekaištų, kodėl tiriami tie dalykai, kurie iš esmės jau buvo žinomi. Kritikai sako: kam iš viso toks tyrimas reikalingas, nes jis kapstosi praeityje?
Atsakymai labai paprasti. Visų pirma senaties terminas nėra suėjęs. Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad tokių klausimų mes galėtume nekelti. Mes privalome pamėginti tuos 1,5 mlrd. ar net ir mažesnę sumą susigrąžinti valstybės naudai, nes mūsų yra tokia pareiga.
Taip pat sisteminė korupcija kaip tokia. Jeigu mes neišnagrinėsime praeities, tai nesugebėsime suformuoti tinkamų mechanizmų tam, kad ji būtų užkardyta ateityje. Tiesiog privalu žinoti, kas vyko prieš tai.
Galiausiai taip pat svarbu, kad tas tyrimas yra galimybė išgryninti ir suformuoti aiškias veiklos taisykles, kurios būtų skaidrios, pakankamai griežtos, apsaugančios valstybę nuo stambaus verslo ir politikų neteisėtos organizuotos veiklos, kuri yra ir buvo grėsmė mūsų valstybei. Šio tyrimo išdava: turi atsirasti įstatyminė bazė, galimybė įtvirtinti valstybėje teisingumo principus, kaip ir civilinio turto konfiskavimo mechanizmą, nesąžiningai staiga praturtėję asmenys, kad ir kokias pareigas užimtų, nesugebėję įrodyti savo pajamų šaltinių, turėtų su savo turtais atsisveikinti valstybės ir jos žmonių naudai. Tai bus tas saugiklis, kuris tokią, pavadinčiau, parazitinę ir neteisėtą, veiklą paverstų nepatrauklia, neapsimokančia ir, svarbiausia, griežtai netoleruojamą mūsų visuomenėje ir valstybėje.
Taip pat kyla klausimų dėl paties pozityvaus selektyvumo. Manau, tie klausimai yra pagrįsti. Aš galvočiau, kad visos politinės jėgos… ir raginčiau jas griežtai įvertinti tuos sraigtus, kurie yra pateikti. Pavyzdžiui, buvo labai aiškiai įvardinta (cituoju šiuo atveju M. Adomėną), kad partijos pirmininko rinkimuose jis dalyvavo ir koncernas palaikė jo kandidatūrą, nes jo dalyvavimas galėjo atimti balsų iš G. Landsbergio. Šiuo atveju yra kvietimas G. Landsbergiui nuo tokių politikų, kurie buvo ilgamečiai Seimo nariai, aktyviai veikė Konservatorių partijoje… analogiškai raginimas E. Gentvilui dėl Liberalų sąjūdžio ir G. Steponavičiaus, kad vis dėlto tas atsiribojimas nebūtų formalus, bet būtų labai aiškus ir reikalingas visų pirma ne jums patiems, bet reikalingas mūsų žmonėms, mūsų visuomenei, kad būtų didesnis pasitikėjimas politinėmis jėgomis. Aš manau, šiandien ta operatyvinė medžiaga, kuri buvo surinkta, ir ta medžiaga, kuri yra žinoma, akivaizdžiai parodo, su tokiais politikais tokioms politinėms jėgoms, kurios deklaruoja save kaip stiprias, įtakingas politines jėgas Lietuvos politiniame gyvenime, turėtų būti tikrai ne pakeliui. Todėl mano raginimas tikrai galioja. Aš manau, tai atlikus, visų pirma būtų nauda ne tik valstybei, bet ir jums patiems. Todėl raginu visus palaikyti komiteto išvadas.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolegos. Rasa lempos nori. Rasa, nėra tų lempų čia. Jums prikalbėjo nesąmonių.
Gerbiami kolegos, kalbėsiu frakcijos vardu. Frakcija manęs paprašė: Dainiau, sako, ar gali nueiti ir pasakyti keliais sakiniais žmogiška, paprasta kalba apie tyrimo esmę? Pabandysiu tai padaryti. Iš tiesų buvau pasirengęs kalbėti daugiau, bet pabandysiu tais keliais sakiniais. Ačiū gerbiamam Vytui, tikrai išsamiai pristačiusiam pažymą, t. y. išvadą, kodėl tyrimas buvo pradėtas, kaip informacija buvo atrinkta, kokios išvados pasiūlytos ir dėl ko? Pagrindinė esmė – dėl įtakos ir poveikio. Tyrimo metu visa tai pamatėme. Dabar tie keli sakiniai, kurių manęs prašė frakcija.
Pagrindinė esmė yra ši: kai mes, politikai, davę priesaiką tarnauti žmonėms, todėl mums suteiktos visos konstitucinės teisės, užmirštame savo priesaiką, tarnaujame koncernams, kai žiniasklaidos priemonės, tik reikėtų galbūt pažymėti, ne visos, esančios mūsų demokratinės valstybės garantas, užmiršta arba nenori matyti tam tikrų problemų, yra nepriklausomos, o tarnauja koncernams, turime ypač blogą padėtį valstybėje, ir ta padėtis būna tokia, kad valstybė faktiškai parklupdoma. Aš žiūriu į kairę pusę, į konservatorius. Aš tikrai labai atsiprašau, ne visi konservatoriai. Tarp jūsų tikrai yra ir gerų žmonių, idealistų, galėčiau paminėti ir A. Bilotaitę, ir M. Navickienę, jos nekaltos, kad jų lyderiai išėjo su velniu obuoliauti, sudarė sutartis su koncernais. Pavyzdys, 2008–2012 metai, kada valstybė (labai gerai ir V. Bakas paaiškino) veržiasi diržus, kada matydama problemas patiki to meto vadovais, kad veržkimės diržus, ir negailima nei pensininkų… Įsivaizduojate, silpniausios grandies! Kurie ir dabar eina iš tiesų ir pas visus mus, Seimo narius, sako, kada atkursite našlių pensijas, kada atkursite pensijas žmonių, kurie dirbo ypač kenksmingomis sąlygomis? Į nieką nežiūrėjo – mokytojai, besilaukiančios moterys, pareigūnai. Absoliučiai valstybė buvo parklupdyta. Mūsų įmonės, privatus verslas, bankrutavo daugiau kaip šimtas… tūkstančiai įmonių, o tuo metu tokie kaip „MG Baltic“ koncernai jautė aukso amžių. Ekspertai yra suskaičiavę, kad būtent tos krizės metu, kurios padarinius mes dar ir dabar jaučiame (gerbiamas Juozapaiti, paklausykite!), kuriuos dabar dar jaučiame, greičiausiai padaryta 1,5 mlrd. žala! Galbūt, jeigu to nebūtų buvę, mūsų valstybė, aš pasakysiu, neklūpėtų ant kelių. Taip, dabar… (Balsas salėje: „…nesąmonė…“)
Gerbiama Maldeikiene, kovotoja už tiesą, kai mes stovėjome kartu su profsąjungomis… Paklausykite manęs! Dabar valstybė keliasi. Mes visi sutarėme. Taip. Pavyzdys. Dar sykį kartoju esmę – kada politikai užmiršta priesaiką… Žiniasklaidos priemonės lygiai taip pat tarnauja koncernams. Turime pavyzdį, kaip vadovavo konservatoriai, ir jie nenusiplaus. Tai akivaizdus faktas. Šiandien, žiūrėkite, „Delfis“ labai gerai išaiškina, koks glaudus ryšys, netgi jų vadovybės klausimus sprendė koncernas.
Gerbiami kolegos, esmė tokia. Kai ėjome į Seimą, vieni išlipo iš traktorių, kiti padėjo skalpelius… neoperuoti, mokytojai padėjo savo knygas ir tušinukus, aš padėjau ginklą ir antrankius, ir sakėme: einame, duodame priesaiką, apvalome Lietuvą ir keliame ją nuo kelių. Tarnaukime žmonėms, o ne koncernams. (Balsai salėje)
Šitos išvados, gerbiamieji… Ir yra pasiūlymai, pasakyta, ką mums reikia daryti, kad mes nepapultume į tuos tinklus, į tą poveikį. Ir tos priemonės yra, priimkime išvadas, apsisaugokime tomis priemonėmis ir eikime toliau su tyrimais, nes šitas tyrimas parodė, kad reikia tyrimo, nes mes netyrėme „Modus grupės“. Ten skandalinga informacija. Jūs pagalvokite, kas ten yra. LEO LT. Aš jums pasakysiu, tikrai daug yra tyrimų ir nebijokime. Kažkas užmiršo, anksčiau netyrė. Taip, anksčiau netyrė, nes ir parodyta, dėl ko, galimai ir prokurorai, ir teisėjai, o dabar dar senatys nesibaigė. Iš tikro mumis tiki ne tik žmonės. Specialiosios tarnybos atvertė informaciją ir pateikė. Kodėl mums pateikė? Mes ne kažkokie, kaip sako, bando įrodyti, mesijai. Mes paprasti žmonės, atėjome valdžioje nebuvę, jos nematėme ir dėl to neprisidirbome, ir dėl to įsikalame kuoliukus dabar – greitai po šito tyrimo priimame įstatymus. Mes kreipėmės ir į Vyriausybę, ir į Seimą, ir į STT, Mokesčių inspekciją. Priimame įstatymus, apsisaugome nuo tinklų ir einame toliau. Tyrimų reikia, bet tegul būna atskiros komisijos.
Žiūrėkite, kaip bijo konservatoriai. Žinote, kodėl bijo? Nes jau viskas atvirai. Tuoj baudžiamoji byla parodys savo požymius, nes… (Balsai salėje) Taip, jinai bus atvira ir jūs pažiūrėsite… Gerbiami konservatoriai, jums riesta! Pripažinkite. Ir dar tik ateina debesis ant jūsų, ir pamatys jus žmonės, kaip vakar Rasa – nėra įrodymų, kad mes turėjome ryšį. Akivaizdūs!
Gerbiami kolegos socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, balsuokime už šitas išvadas, priimkime įstatymus, o toliau dėl tyrimų apsispręsime. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbėjo, todėl buvo skirtos septynios minutės.
Kalbės Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš padėkojau komiteto pirmininkui už atliktą tyrimą, nes, priešingai, negu čia pasisakė kai kurie jo frakcijos kolegos, jis vis dėlto sugebėjo daugiau mažiau toje visokių politinių įtakų situacijoje pasiekti, kad tyrimas turėtų objektyvaus tyrimo požymių, kad ir su vadinamuoju tam tikru pozityviu selektyvumu. Tas tyrimas atskleidžia ne pačias gražiausias mūsų politinės bendruomenės veiklos puses santykiuose su verslu ir t. t. Jis kalba apie praeitį, iš dalies apie dabartį, bet turbūt ir mums, ir žmonėms turi labiausiai rūpėti, kas bus ateityje, ar mes sugebėsime nuoširdžiai pasižiūrėti į tą paveikslą objektyviu žvilgsniu, o ne partietiškai poliarizuotu, ir solidariai pamėginsime rasti išeitis, kad tie reiškiniai liktų kaip nesusipratimas praeityje.
Aš būsiu atviras – neturiu daug optimizmo, kad taip atsitiks. Tokiam pesimizmui mane nuteikia čia prieš tai buvę iš esmės visi pasisakymai. Tam, kad aš turėčiau tokį tikėjimą, aš norėčiau išgirsti iš frakcijų ir politinių partijų atstovų savikritišką žodį apie save. Gal net kritiškesnį, nei yra fiksuota tyrime. Tai būtų tam tikra garantija, kad pripažįstama problema net reikšmingiau ir norima ją išspręsti. Bet jeigu mes matome įvairias politines spekuliacijas ir aiškias tendencijas, kad tyrimo rezultatais pirmiausia siekiama pasinaudoti jau prasidėjusiuose 2019 metų rinkimuose, manau, tokia pozicija niekur neveda.
Čia nepasisakė valdančiųjų lyderis R. Karbauskis, bet vykstant tam tyrimui esame girdėję jo pasisakymą, kad tyrimą būtinai reikia pratęsti ir keliasdešimt politikų, kurie dar šypsosi, nebesišypsos. Vadinasi, jau kažkur tarsi yra užfiksuotos pavardės, gal Kultūros komiteto pirmininkas gauna išskirtinę specialiųjų tarnybų informaciją apie kokius nors politikus, kurie, pasak jo, nebesišypsos. Ir paskutinis pasisakymas, bandant parodyti, kad tyrimo esmė yra konservatorių niekšybių išryškinimas, irgi parodo, kaip žiūrima į tas išvadas.
Siekdamas parodyti tam tikrą pavyzdį, aš galiu pasakyti keletą savikritiškų žodžių apie mus, apie mūsų buvusius partijos veiksmus praeityje tais tyrimo aspektais. Sakykim, man nesmagu, kad tarp vardijamų mūsų rėmėjų yra ir „Dujotekana“. Taip, tai yra struktūra, susijusi su „Gazpromu“. Vis dėlto mums reikėjo turėti savikritiškumo ir ryžto tą gautą paramą, matyt, neprašytą, sugrąžinti į jų sąskaitą. Gal iš moralinės pusės, net praėjus daug metų, reikėtų kada nors ją sugrąžinti. Taip, mes tikrai nepadarėme jokių sprendimų „Gazpromo“ labui. Priešingai, mūsų Vyriausybė padarė viską, kas įmanoma, kad nuo „Gazpromo“ įtakos Lietuva būtų išvaduota, bet vis tiek ta parama tikrai atrodo prastai.
Kas dar prastai atrodo mūsų veiksmuose? Manau, per didelis tikėjimas ir pasitikėjimas pradinėje LEO LT kūrimo stadijoje, kai iš tiesų dalis mūsų frakcijos narių buvo patikėję to trigalvio slibino propaganda ir balsavo už. Bet, šiaip ar taip, mūsų frakcija net 2007 metais priėmimo stadijoje parodė mažiausią procentą balsuojančiųjų už, o Valstiečių liaudininkų, Socialdemokratų frakcijos šimtu procentų balsavo už. Bet aš neišgirdau savikritiško… išskyrus R. Baškienę. Taip. (Juokas salėje) Paskui, antraisiais metais, antrą kartą balsuojant. Beje, antrą, lemiamą, kartą mums balsuojant dėl LEO LT jau 2008 metais nė vieno mūsų frakcijos nario balso nėra už. Mes bandėme net blokuoti, kad nebūtų 71 balso, deja, atsirado 77 balsai už. Tokia yra realybė. Mes, beje, demontavome tą patį LEO LT, bet neišgirdau iš socialdemokratų, kad jie būtų savikritiškai apie tai pasisakę, o G. Kirkilas ir toliau kartoja, kad LEO – tai…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …nuostabus projektas. Kolegos, kviečiu sąžiningai pasižiūrėti į tą situaciją.
PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi.
Gerbiamieji kolegos, kalbėjo visi. P. Gražulis per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Petrai Gražuli, nesuteiksiu žodžio čia. Norite per šoninį dėl vedimo tvarkos, kalbėkite, jūs dar nekalbėjote. (Balsai salėje) Jūs jau kalbėjote, diskutavote, pone Anušauskai. (Balsai salėje) Gerai. Neįjungsiu. (Balsai salėje) Gerai. V. Bakas – dėl vedimo tvarkos.
V. BAKAS (LVŽSF). Ne dėl vedimo, aš, kadangi buvo paminėtos pasisakiusiųjų pavardės. Gerbiami kolegos, tikrai negaliu pritarti gerbiamojo Dainiaus išsakytai pozicijai, nors ji frakcijos vardu. Ir štai dėl kokių priežasčių. Pirma, šis tyrimas nebuvo nukreiptas prieš kokią nors partiją ar prieš asmenis. Šis tyrimas nebuvo kuriamas tam, kad atsirastų naujos platformos naujiems tyrimams, politiniams susidorojimams. Šį tyrimą mes komitete, balsuodami visi, tiek kairė, tiek dešinė, matėme kaip galimybę, kaip platformą daryti sprendimus, kad tokių tyrimų daugiau nereikėtų. Todėl tikrai noriu pakviesti (buvo tokių emocijų ir komitete, priimant sprendimus, uždaruose posėdžiuose, tikrai buvo aštrių dalykų), noriu paprašyti, kad šioje stadijoje, visi esame profesionalai, padėkime į šalį emocijas, pažiūrėkime, koks yra viešasis interesas. Tikrai noriu pakviesti kolegas, bent šiandien sustokime nuo noro, nežinau, atkeršyti kažkam ar už kažkokią nuoskaudą, ar…
Gerbiami kolegos, aš tikrai prašyčiau grįžti prie mūsų pradžios, prie mūsų konstruktyvios diskusijos ir pažiūrėti į šį tyrimą ne per vienos partijos prizmę, bet apskritai per visos politinės sistemos sąrangą.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Motyvai po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys N. Puteikis. (Balsai salėje) Po svarstymo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai geras tyrimas, visus agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Manau, kad dėl vedimo tvarkos buvo galima be eilės suteikti kolegoms, jeigu tikrai dėl vedimo tvarkos. O aš dabar dėl motyvų ne prieš, aš susilaikysiu, ir štai dėl ko. Kolegos, niekaip nesueina galai, kas dedasi šitoje valstybėje, jeigu jau kai kurie koncernai, verslas turi tokią įtaką politikams ir tai yra seniai fiksuojama Saugumo departamento ar kitų specialiųjų tarnybų, nėra atsakymų į klausimus, kodėl buvęs teisėjas V. Greičius gavo leidimą tapti Konstitucinio Teismo teisėju, kodėl politikai, kurie įtariami, gaudavo leidimus dirbti su slapta informacija, turiu omeny savo buvusius kolegas G. Steponavičių ir E. Masiulį. Man šiuo atveju trūksta analizės arba faktų įvertinimo. Ir tada galbūt būtų įvertinta, kad tie faktai ne visada yra teisingi. Todėl, kai sakoma, kad vienas koncernas krizės metu klestėjo, objektyvi tiesa yra tokia: pasaulinės krizės metu Lietuvoje augo tik du sektoriai: miškininkystės ir medienos apdirbamosios pramonės ir žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo pramonės. Apie ką jūs čia šnekate? Jeigu jūs norite ką nors apdergti, tai ir sakykite, kad atėjau dabar ką nors apdergti. Aš nieko nenoriu apdergti. Lietuvos statistika fiksavo – tik du sektoriai augo Lietuvoje, visi kiti krito.
Ir dėl pasiūlymų, kuriuos pateikė. Pirmiausia man krenta į akis noras uždėti apynasrį žiniasklaidai. Pažiūrėkite, kas yra siūloma: „Žiniasklaidos priemonių savininku gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys ir žiniasklaidos verslas privalo būti atskiriamas nuo kitų verslų.“ Ar visa… tikrai jūs taip galvojate? Bet taip yra parašyta, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Laikas.
E. GENTVILAS (LSF). Štai dėl tokių, gerai vertindamas išvadas, susilaikau dėl jų.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, išties priėjau prie jūsų, buvau užsirašęs kalbėti diskusijoje. Netyčia paspaudžiau, kad atsisakau žodžio. Priėjau prie jūsų, paprašiau leisti kalbėti. Sakėte, gerai, kadangi padarei techninę klaidą, leisime paskutiniam kalbėti. Kas jus perkalbėjo? Kodėl jūs atsisakėte savo žodžio? Nejaugi ir jūs bijote mano žodžio, kaip konservatoriai bijo jo?
PIRMININKAS. Ne, aš jūsų žodžio nebijau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kodėl neleidžiate kalbėti?
PIRMININKAS. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš ne dėl vedimo tvarkos. Kadangi vienas asmuo, priešpaskutinis, paminėjo mano pavardę, aš turiu teisę į repliką. Jis dabar užsiėmęs jūsų partijos ideologija, bet tiek to, aš manau, kad jūs visi išgirsite. Išties toks tonas ir tokia nepagarba Seimui, Seimo nariams, a priori dergiant ir nuteisiant visos Lietuvos akivaizdoje, tai yra jau žemiau kritikos ribos. Aš manau, žmogus, pasižiūrėjęs į save televizoriuje, sugrįžęs namo padarys išvadas. Jeigu jis, aišku, gali daryti tas išvadas.
Kita vertus, labai ačiū kolegai E. Gentvilui, kuris priminė, kas iš tikrųjų neskurdo krizės metu, tai būtent tas Agrokoncernas, kuris šiandien, ko gero, sėdi čia ir pusę Seimo užima. Ir aš dar noriu priminti, kad jeigu mes kalbame apie „MG Baltic“ situaciją, gerbiamas Kultūros komiteto pirmininke, aš į jus dabar kreipiuosi, pone Karbauski, aš primenu, kad jūsų Operos ir baleto teatro laikinajam vadovui vadovaujant „MG Baltic“ tapo to teatro rėmėju. Ar nereikėtų šito dabar mums ištirti, nes čia yra labai rimtas klausimas?
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas dėl vedimo tvarkos?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, būtent dėl vedimo tvarkos. Aš nekomentuosiu D. Gaižausko pasisakymo, tačiau atkreipiu dėmesį, kad Seime egzistuoja politikų etikos kodeksas, ir Etikos ir procedūrų komisija tai prižiūri, bet atkreipiu dėmesį, kad iš tribūnos buvo pasakyta, kad mums, kažkam iš mūsų, keliama baudžiamoji byla. Vienas dalykas, jei turi įrodymų, turi pateikti. Mes tyrimo metu naudojomės ta pačia informacija. Jei jis nuslėpė informaciją apie galimus nusikaltimus, nes baudžiamoji byla keliama tik jau su visais nusikaltimo įrodymais, tai iš tikrųjų yra nusikaltimo slėpimas. Aš labai aiškiai kviečiu D. Gaižauską arba pateikti įrodymus, arba atsiprašyti, arba baigti spekuliuoti tuo, ko jūs neturite ir niekada neturėjote. O…
PIRMININKAS. Jei baigėte dėl vedimo tvarkos, ačiū.
Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 107 Seimo nariai; už – 94, prieš – 1, susilaikė 12 Seimo narių. Nuo šios minutės skaičiuojamos trys valandos iki priėmimo stadijos.
Tęsiame posėdį ir posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
Mokesčių reforma
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu pakviesti į tribūną finansų ministrą V. Šapoką, kad galėtų pateikti. Pristatau pirmąjį įstatymo projektą, jo pateikimas ir klausimai dėl jo.
11.54 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215 (pateikimas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Karštai praleidusius rytą, galvojant apie praeitį, kviečiu pagalvoti apie ateitį.
Mokesčių pertvarka. Įsivaizduokite šią pertvarką kaip namo statybą. Kas šiuo atveju yra pamatas? Mokesčių sistemoje pamatas yra pasitikėjimas valstybe. Mokesčius moka tie, kas pasitiki valstybe. Todėl siūlome aiškų trimetį planą, kad mokesčių aplinka būtų prognozuojama, aiški ir rodanti kryptį.
Taip pat yra šito namo laikančios sienos – didesnės pajamos ne tik mažai uždirbantiems, bet ir vidutiniškai uždirbantiems, paskatos pritraukti investicijas, paskatos mokėti mokesčius, o ne juos slėpti, ir palanki aplinka smulkiajam verslui. Daug buvo padaryta praėjusiais metais, bet dar daugiau reikia padaryti šiemet.
Kokia viso šito namo rišamoji grandis? Žinoma, tai stogas, nes be stogo šitas namas gali tiesiog ištyžti. Todėl siūlome daug priemonių, kurios po tarptautinių konsultacijų patvirtino mūsų įsitikinimą, jog jos bus tikrai efektyvios tam, kad kaip ir korupciją, taip ir šešėlį galėtume nustumti į praeitį.
Iš šios dienos ryto labai aiškiai matome, kad Lietuvoje interesų yra labai daug ir labai įvairių. Kam nors gali svarstant mokesčių pertvarką kilti pagundų iškelti vienos ar kitos suinteresuotos grupės interesus aukščiau kitų. Namą statome ateičiai, tai turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso. Patraukus vieną sieną, o dar blogiau, patraukus stogą, namas tiesiog sugrius.
Prašydamas palaikymo, prisiimdamas atsakomybę, kviečiu šitą namą pastatyti kartu ir nebandyti jo sugriauti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, kaip aš ir pranešiau…
V. ŠAPOKA. Pereinu prie konkrečių teisės aktų projektų.
PIRMININKĖ. Gal sutarkime taip. Kolegos teisingai ir prašė. Tie įstatymai – Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto ir Akcizų – turėtų būti pateikiami atskirai kiekvienas, kad dėl kiekvieno įstatymo kolegos galėtų paklausti. Tokiu principu gal ir dirbkime. Jūs pristatykite dabar mano pagarsintą įstatymo projektą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-2215 (pateikimas), ir kolegos dėl šito įstatymo paklaus. Sutariame šitaip dirbti? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Minėtu projektu siūloma mažinti mokesčių naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, tai daryti palaipsniui. Trimetis planas, ką ir minėjau. 2019 metais siūloma nustatyti neapmokestinamąjį pajamų dydį 280 eurų, 2020 metais – 370 eurų, 2021 metais – 470 eurų ir kartu išplėsti NPD taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat siūloma sudaryti sąlygas pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto, sujungiant pagrindinę pensiją užtikrinančią VSD įmokų dalį su gyventojų pajamų mokesčiu. Atitinkamai perskaičiuoti ir pajamų mokesčio tarifus, prie perskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio tarifo prijungti VSD įmokų dalį, dėl ko vietoje 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifo būtų taikomas 21 % tarifas.
Siekiant išlaikyti tam tikrą pajamų apmokestinimo progresyvumą, nustatyti progresinį pajamų mokesčio tarifą 25 % darbo pajamoms, kurios viršys valstybinio socialinio draudimo įmokų lubas. Taip pat tai daryti palaipsniui: 2019 metais – 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, 2021 metais ir vėlesniais – 60 VDU.
Taip pat siūloma papildyti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą atitinkamomis paslaugomis, kurios mokesčių administratoriaus buvo identifikuotos kaip jautrios šešėliui, – pastatų ir kitų statinių apdaila ir kitoks remontas, autoremontas, vaikų priežiūros paslaugos. Taip būtų sudarytos paskatos prašyti apskaitos dokumentų, o tai natūralu, tinkamai apskaityti pajamas ir didinti pajamų mokesčio surinkimą, taip pat nustatyti 2 tūkst. eurų šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą.
Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Manau, kad užsirašiusieji kaip tik ir norės klausti dėl ką tik pateikto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Pirmasis klausia V. Poderys. Ruošiasi G. Skaistė.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū, ministre, už pranešimą. Mano klausimas dėl viso paketo, jeigu galime jį vadinti paketu. Visi ar dauguma ekspertų vienu balsu tvirtina, kad lėšų perskirstymas per valstybės biudžetą ir kitus valstybės fondus yra vienas mažiausių Europoje arba tarp išsivysčiusių šalių. Iš čia kyla mūsų valdžios sektoriaus arba viešųjų paslaugų neįgalumas ir gyvenimo kokybės prastumas. Ar šis siūlomas paketas ar projektų visuma didins perskirstymo procentą nuo BVP, ar mažins? Dėkui.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Turbūt ne mokesčių sistema buvo didžiausia yda, kodėl tas perskirstymas santykinai mažas, palyginti su kitomis šalimis. Apie tas esmines priežastis, kodėl tas perskirstymas buvo mažas, gerbiami Seimo nariai, jūs karštai diskutavote visą rytą.
Kaip minėjau pradžioje, esminė viešųjų finansų yda Lietuvoje – tai nepasitikėjimas valstybe. O nepasitikėjimas valstybe dažnai kyla tada, kai yra korupcijos ir šešėlio samplaika. Jeigu kalbėtume apie tai ir atsakytume į klausimą, ar tai padarys taip, kad tas perskirstymas sumažėtų, tikrai ne, nes kasmetinės išlaidos, susijusios su naštos mažinimu, yra ne ką didesnės nei pastaruosius keletą metų. Taip pat buvo mokesčiai mažinami. Šiemet jie buvo sumažinti mažiausiai uždirbantiems. Yra numatytas perskirstymo augimas. Per trejus metus yra numatoma, kad tas perskirstymas padidės dviem procentiniais punktais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi M. Majauskas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra apie įvedamą progresyvumą šiuo įstatymu. Progresyvumas gali būti arba iš apačios, kai yra kintamas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris kinta augant pajamoms, arba įvedant progresinį tarifą. Tačiau tokios armonikos, kurią siūlote jūs, kad būtų progresyvumas tiek iš viršaus, tiek iš apačios, aš asmeniškai nelabai žinau. Gal jūs žinote kokių nors pavyzdžių, kur yra taikomas progresyvumas, tiek taikant kintamą NPD, tiek įvedant progresinį tarifą? Ir jeigu, jūsų nuomone, progresinis tarifas yra neatsiejamai susietas su „Sodros“ įmokų lubomis, kurios yra įvedamos, o jūsų kolegos iš Valstiečių frakcijos kvestionuoja pačių „Sodros“ lubų įvedimą, jeigu vis dėlto būtų atsisakyta „Sodros“ įmokų lubų, ar, jūsų nuomone, vis dar būtų tikslingas progresinis tarifas?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Grįžtu į pristatymo pradžią. Jeigu mes bandysime namo sienas stumdyti, tai tikrai tas namas nugrius. Aš nespėliosiu, kas būtų, jeigu būtų, tai yra reforma, kurios elementai tarpusavyje susiję. O jeigu kalbėtume apie progresyvumą, taip, tų modelių yra įvairių įvairiausių, kalbant apie paties NPD taikymą, formules, įvairius progresinius tarifus. Vienos armonikos, kaip jūs sakote, pasaulyje tikrai nėra, bet manau, kad ši armonika Lietuvoje gros.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kalbėjote apie pasitikėjimą valstybe. Puikiai žinome, kad pasitikėjimas valstybe susideda ir iš paslaugų, kurias teikia valstybė: medikų, sveikatos apsaugos sistemos paslaugų, mokytojų, juk jie moko mūsų vaikus, valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų. Ir čia mes matome labai gilią duobę, didelę problemą, kad medikai emigruoja, mokytojai – nepatenkinti, tarnautojai – taip pat, ir visa tai yra dėl nepakankamų atlyginimų. Tai užuot ėmę vieną kažkurią sritį ir pabandę išspręsti, tarkime, medikams padidinti 300 ar 400 eurų mėnesinį atlyginimą, jūs renkatės pabarstyti visiems, užuot mokytojams padidinę 300 ar 400 eurų atlyginimą per mėnesį, vėlgi renkatės pabarstyti pinigų visiems. Kodėl nesiimate vienos srities, kurią galėtumėte išspręsti, sutvarkyti paslaugas ir reformuoti? Dabar turėdami unikalią galimybę ir pajamas, jūs renkatės lengviausią kelią – sumažinti mokesčius, padidinti pajamas visiems po truputį ir taip nespręsti įsisenėjusių problemų.
V. ŠAPOKA. Taip, klausimą užduosiu už jus. Kodėl nesiūlome didinti mokesčių? Tarp eilučių, kalbant apie perskirstymo didinimą, yra labai aiškus pasiūlymas – didinti mokesčius. Įsivaizduokite dabar Lietuvoje sėdintį žmogų, jauną žmogų, kuris ketina nusipirkti bilietą į Airiją, ir lietuvį, sėdintį Airijoje, ketinantį nusipirkti bilietą į Lietuvą, kad grįžtų namo. Ir štai ateina pasiūlymas staigiai, drastiškai padidinti mokesčius, kad tas perskirstymas šokteltų. Tai paklausiu tada jūsų, ką vietoj tų žmonių jūs nuspręstumėte? O kalbant apie išskyrimą vienos kažkurios interesų, suinteresuotos grupės, tai aš sakiau iš pat pradžių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas nori patikslinti savo klausimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, prašymas ne interpretuoti klausimo, o klausimą…
V. ŠAPOKA. Jūs neuždavėte klausimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš labai aiškiai uždaviau…
PIRMININKĖ. Nesiginčykite, trumpai…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jūs interpretuojate mano klausimą. Klausimas buvo, kodėl nesikoncentruojate prie vienos srities sprendimo, o mažinate mokesčius ir didinate pajamas visiems? Nebuvo siūlymo didinti mokesčius, o klausimas, kodėl sumažindami mokesčius nesprendžiate vienos srities? Tai yra labai konkretus…
PIRMININKĖ. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …paprastas klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, patikslinote.
V. ŠAPOKA. Aš į patikslintą klausimą galiu taip pat labai aiškiai atsakyti. Koncentruojamės taip – mokestinės pertvarkos didžiausias dėmesys yra būtent dirbantiesiems, kad sumažintume dirbantiesiems mokestinę naštą, kuri, lyginant tiek su Europos Sąjungos šalimis, tiek su mūsų kaimynais, tiek lyginant su OECD vidurkiu, yra smarkiai smarkiai per didelė. Tada nesistebėkime, kodėl Lietuvoje dirbančiųjų skaičius smarkiai mažėja. Jeigu norime išvaryti žmones iš namų, tai… gal nebedidinkime šitų mokesčių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, aš turiu klausimą konkrečiai iš šito įstatymo projekto, apie kurį mes ir turėtume kalbėti. Aš matau čia „Sodros“ lubas. Manau, kad tai yra geras pasiūlymas, kuris leistų pritraukti daugiau gerai apmokamų darbo vietų į Lietuvą. Tokį pasiūlymą aš teikiau per praeitą Seimo sesiją, stovėjau toje tribūnoje, labai panašias lubas siūliau ir iš jūsų frakcijos, iš jūsų partijos, delegavusios jus, ir kitų kolegų sulaukiau įvairių epitetų, kad aš esu gobši, kad mes nematome kažkaip, kokios nuodingos tos „Sodros“ lubos būtų. Tai kas vis dėlto pasikeitė, kad štai dabar jūs jau teikiate šį projektą, nors vienbalsiai koalicija buvo atmetusi mūsų siūlytą projektą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aš tiesiog priminsiu, kad Vyriausybė šiuo atveju yra labai nuosekli. Praėjusiais metais Vyriausybė taip pat siūlė įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Nežinau, kokių epitetų sulaukiau aš, bet mes esame labai nuoseklūs, matyt, ir koalicijos trapumas tam turėjo įtakos. Manau, kad visi argumentai kalba už tai, kad šitam pasiūlymui būtų pritarta, ir aš tikiuosi, kad jis bus palaikytas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. (Balsas salėje) Gerbiamas Gražuli, netriukšmaukite!
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs esate teisus, kad opozicija, tas, kas nėra valdžioje, visuomet žino geriau, kaip daryti kokias nors reformas, nes paprasčiausiai jų nereikia vykdyti. Jūs duotu atveju bandote pateikti reformą, kuri Lietuvai iš tikro reikalinga. Bet aš manau, be visų tų kolegų užduotų klausimų, vienas esminis klausimas man kelia nerimą, kad per artimiausius 50 metų (o Vyriausybė iš esmės turi numatyti ir tokį laikotarpį) daug kas keisis, iš esmės keisis ekonomikoje ir politikoje, natūralu. Vienas iš tokių pokyčių bus tas, kad darbo jėgos kaina, iš tikro bus geriau subalansuotas apmokestinimas, tie, kurie gauna mažai, gaus daugiau. Bet lygiagrečiai atsiranda ir pradeda veikti, įgauna didelę galią robotizacija ir kiti dalykai, kurie mažina darbo vietų skaičių. Darbdaviui ir darbininkui, kurie dabar iš tikro matys, kiek kainuoja darbo jėga…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …bus labai sunku susiderinti su tuo, kad jo darbo vieta greitai prapuls, nes paprasčiausiai robotas bus pigiau.
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). Ar numatomi kokie nors instrumentai rengtis tam, paruošti kokias nors paduškas perėjimo, nes atsiras didžiuliai socialiniai konfliktai? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už tikrai gilų klausimą. Akademinėse diskusijose yra aišku viena – tikimybė dešimtmečiu į priekį nuspėti, kuri technologija įsigalės, faktiškai yra artima nuliui, ar tai bus dirbtinis intelektas, ar tai bus ypač pažangi robotizacija, ar tai bus kitos technologijos. Prisiminkime metus iki interneto. Nelabai kas nuspėjo, kad ši technologija iš esmės pakeis verslo modelius. Tos diskusijos tikrai vyksta aktyviai, jos vyksta ir OECD formatu, ir Europos Sąjungos formatu. Manau, kalbant jau apie tolesnę ateitį, tikrai turime stebėti ir analizuoti procesus tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje ir kai reikės, tuos sprendimus priimti.
Dabar, manau, kol kas tai būtų ganėtinai būrimas iš kavos tirščių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, laikas baigėsi, tačiau yra daug norinčių paklausti. Gal penkias minutes pratęsiame klausimus? Sutariame bendru sutarimu? (Balsas salėje) Taip, kiek spėsime dar per penkias minutes šiuo klausimu.
I. Šimonytė klausia. Ruošiasi N. Puteikis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties jūs čia daug kalbėjote apie mokesčius kaip namo statybą, bet tai, ką jūs siūlote ir ką siūlėte praėjusiais metais, truputį primena tas statybas, kurias matome Pietų Europoje, kur jos niekaip nebaigiamos dėl to, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Daug kalbėta apie interesų grupių interesų iškėlimą. Aš noriu jums priminti, kaip jūs praėjusiais metais siūlėte mums visiems leisti žemelę nudėvėti. Tai buvo konkrečios interesų grupės interesas. Bet vis dėlto klausimas, kurį aš jums noriu užduoti, yra labai labai paprastas. Ar Vyriausybė, kurioje jūs dirbate, yra centro kairės Vyriausybė?
V. ŠAPOKA. Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
Klausia N. Puteikis. Ruošiasi A. Sysas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Centro kairės Vyriausybė turėtų siūlyti progresinius nuo visų pajamų.
V. ŠAPOKA. Klausimas?
PIRMININKĖ. Įjunkite N. Puteikio mikrofoną.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar po jūsų siūlymo antstolis, uždirbantis tiek pat, kiek aukštos kvalifikacijos mokytojas, pradės mokėti tokius pačius mokesčius kaip mokytojas, ar vis dar mokės mažesnius?
V. ŠAPOKA. Kalbant apie mokytojus ir bet kuriuos kitus, dirbančius pagal darbo sutartį, siūlome smarkiai mažinti mokestinę naštą, kadangi Lietuvoje ji smarkiai per didelė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip centro kairės ministro klausiu. Jūs siūlote įvesti lubas ir įvesti mažą progresinį mokestį. Kodėl nėra subalansavimo? Praradimai vienai pusei yra mažesni, o turtingiems žmonėms pajamos iš to tik išauga. Tai kurioje čia vietoje?.. Ar čia yra kairė, ar čia centras?
V. ŠAPOKA. Aš paklausiu irgi retoriškai. Jeigu Lenkijoje bendras apmokestinimo lygis su darbo santykiais yra keliais procentiniais punktais mažesnis negu Lietuvoje, tai ten turbūt ypač visi liberalai, ar ne? Tai reikia žiūrėti ir pačią dinamiką, ir koks yra status quo dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi J. Olekas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mes patys puikiai žinome visų valstybių perskirstymo statistiką. Jūsų minėtose šalyse tiesiog turto ir kiti mokesčiai yra žymiai, kelis kartus, ženklesni negu mūsų, todėl jie gali leisti kai kuriuos darbo santykių apmokestinimus daryti mažesnius. Šita jūsų reforma šito neturi. Yra simboliniai žingsniai. Jeigu pažiūrėtume iš principo į visą jūsų paketą, yra tik vienas aiškus dalykas – kad jūs tiesiog, neturėdami finansavimo šaltinių, pasmerkėte socialinio draudimo, „Sodros“, sistemą, kuri artimiausioje ateityje taip, kaip prognozuojate jūs patys, bus maždaug… pensija bus penkis kartus mažesnė negu vidutinė alga. Kodėl taip apsisprendėte?
V. ŠAPOKA. Manau, kad… Nežinau, kokiomis prielaidomis jūs remiatės. Mūsų skaičiavimai rodo visiškai ką kita. Kalbant apie perskirstymo lygį, jeigu žiūrėtume pastarųjų penkerių metų statistiką, įskaitant prognozuojamą šių metų, perskirstymo lygis visoje Europos Sąjungoje auga sparčiausiai būtent Lietuvoje, nors tuo metu buvo nuosekliai mažinami mokesčiai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia Juozas… R. J. Dagys patikslina savo klausimą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš labai prašyčiau atsakyti tiesiogiai į klausimus. Mes kalbėjome, kodėl socialinio draudimo sistema tokia yra, kokia jos laukia ateitis. Mes remiamės jūsų Vyriausybės pateikta medžiaga. Kodėl jūs pasirinkote šį kelią? Ne išgalvota, o jūsų pateikta medžiaga. Atsakykite.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs patikslinote.
V. ŠAPOKA. Ačiū už patikslinimą. Pristatymas dėl socialinę sritį keičiančių tiek „Sodros“ įmokų, tiek kitų dalykų vyks iš karto po manęs, bet atsakau į tai, kodėl ateityje gali taip atsitikti, jog pritrūks lėšų socialinei sričiai. Tai rodo ir demografijos prognozės, kurios yra daromos būtent ne mūsų, o daro tarptautinės organizacijos, taip pat ir Europos Komisija. Šiuo metu pagrindo nepasitikėti jų nešališkomis prielaidomis, nešališka analize mes tikrai neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi jau paminėjau pavardę, J. Olekui suteiksiu galimybę paklausti paskutiniam.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pats paminėjote, turbūt ir suprantate, kad viena iš mūsų bėdų – ne tik mokesčių sistema, bet ir perskirstymo lygis. Jūs bandėte sakyti, koks tas perskirstymo lygis yra šiandieną.
Mano klausimas būtų labai paprastas. Gal galite informuoti Seimo narius, koks šiandien, šiais metais arba praeitais metais, paskutiniai duomenys yra, perskirstymo lygis nuo bendrojo vidaus produkto, kurią vietą užima Lietuva bent Europos Sąjungoje ir koks galėtų būti perskirstymo lygis, priėmus šias mokestines pataisas? Ačiū už atsakymą.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Perskirstymo lygmuo artėja link 31. Manau, iki kadencijos pabaigos padidės iki 32. Taip, iš tiesų pagal šį lygį lenkiame kelias šalis, tarp jų Airiją, Rumuniją, Bulgariją. Jeigu kalbėtume apie esmines priežastis (pakartosiu), dėl ko mes atsiliekame, tai ne dėl to, kad mūsų mokesčiai per maži, o dėl to, kad mūsų korupcija ir šešėlis per dideli. Jeigu darysime žingsnius tiek vienoje, tiek kitoje srityse, manau, kad tas perskirstymo lygis tolygiai ir gana sparčiai ateity augs, nors mokesčiai nebus didinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas baigėsi, ir pratęstas taip pat. Jūs atsakėte į daugelį klausimų.
Motyvai. S. Jakeliūnas – nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Dėkui, ministre, už pristatymą. Tos mūsų diskusijos tęsiamos, ir tai yra visiškai normalu. Aš manau, kad pasiūlyti dalykai Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra teisinga kryptimi. Dėl detalių mes užbaigsime komitetuose ir kituose formatuose ir priimsime, aš manau, tikrai gerą sprendimą, todėl po pateikimo, būtent po pateikimo, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, tada diskusijas perkelti į komitetus, galbūt ne tik į Biudžeto ir finansų komitetą, bet galbūt ir į Socialinių reikalų ir darbo komitetą taip pat. Dėkui. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš ministro atsakymų galime daryti vieną išvadą, jog tai yra buhalterinė reforma. Ministras labai aiškiai sako, kad jis daro šią reformą ir siūlo šią reformą daryti, nes Lietuva tarptautinėse lentelėse vienu ar kitu skaičiumi, vienu ar kitu procentu atsilieka nuo Estijos, Latvijos ar Lenkijos. Bet ministras nemato realių visuomenės problemų. Nemato medikų problemų, nemato slaugytojų problemų, nemato socialinių problemų, nemato švietimo problemų. Šiandien mes turime 200 mln. eurų, kuriais galime išspręsti gydytojų atlyginimus. Mes galime išspręsti švietimo darbuotojų atlyginimus, bet čia ministras eidamas pamato skardinę ant kelio ir paspiria ją toliau, užuot ėmęs ir realiai išsprendęs vieną sritį, vėliau ėmęsis spręsti kitas sritis. Tai čia aš siūlau nepritarti ir balsuoti prieš tokį neatsakingą sprendimą ir nematymą realių visuomenės problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 52, prieš – 28, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
T. Tomilinas. Replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne, aš siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų papildomas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų skiriamas papildomu komitetu? (Balsai salėje)
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 77, prieš – 4, susilaikė 13. Papildomu skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Replikos po balsavimo. Pirmas buvo atsistojęs N. Puteikis, tai jam suteiksiu žodį. Po to kalbės A. Kubilius.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kai mane R. Karbauskis pakvietė į koaliciją, į frakciją, aš supratau, kad čia bus centro kairė, nes aš perskaičiau rinkimų programą ir man ji labai patiko.
Finansų ministras pristato ultradešinės programą, nes nėra iš esmės progresinių nuo visų pajamų, o antstoliai toliau sėkmingai mokės mažesnius mokesčius nei mokytojai. Aš nesutinku su tokia pozicija, todėl balsavau prieš.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia N. Puteikis jau išaiškino apie orientaciją šitos reformos, kurią premjeras traktuoja, kad yra pati svarbiausia reforma. Aš tik noriu pasakyti, kad tokią pačią svarbiausią reformą su visais atseit daugumai nepriklausančiais lenkais parėmė tik 52 Seimo nariai. Aš rimtai premjero vietoj pagalvočiau, ką jis čia daro.
12.25 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2214 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dirbame toliau. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2214. Pateikimas. Gerbiamasis ministras V. Šapoka. Prašau.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo projektu siūloma apmokestinti antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto objektus, jų mokestinės vertės sumai taikant progresinio mokesčio tarifus, t. y. 0,3 %, kai mokestinės vertės suma neviršija 220 tūkst. eurų, 0,5 % virš 220 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų, 1 % virš 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų ir 2 % virš 500 tūkst. eurų. Taip pat galiojantį 220 tūkst. eurų neapmokestinamąjį dydį taikyti tik vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamajam būstui kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir šiam turtui toliau taikyti galiojančius progresyvių mokesčių tarifus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs čia dar visai neseniai irgi stovėjote ir teikėte, kalbėjote, diskutavote apie žemės ūkio paskirties žemės nusidėvėjimą, kurio niekur pasaulyje tokio dalyko nėra. Jūsų kolegos, valdančioji dauguma, balsavo už tai, jog būtų palikta žemės mokesčio lengvata stambiems žemvaldžiams, o dabar ateinate su siūlymu apmokestinti paprastų žmonių nekilnojamąjį turtą, papildomai apmokestinti.
Ir mano klausimas: ar nemanote, jog žmonės, matydami tokią mokestinės sistemos neteisybę, stengsis įvairiais būdais vengti šios mokestinės prievolės optimizuodami savo nuosavybės valdymą, t. y., atsiprašau, užrašydami vieną butą žmonai, kitą butą vyrui, trečią butą, jeigu turi, vienam vaikui, ketvirtą, jeigu pasisekė, turi, kitam vaikui? Ir tokiu būdu kiekvienam bus pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis 220 tūkst. eurų, ir todėl…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …niekas realiai nemokės nekilnojamojo turto mokesčio priėmus šį sprendimą.
V. ŠAPOKA. Aš pasitikiu Lietuvos gyventojais. Nemanau, kad jie taip darys, kaip norite nupiešti. O kalbant apie pačius mokesčių dydžius, tai perrašinėti turtą, kaip jūs pasakojate, tikrai nebus net ir finansinės prasmės, nes mokestis daugeliu atvejų bus tikrai nedidelis, bus mažesnis negu perrašymo kaštai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, ar nėra taip, kad šis mokestis yra tiesiog inkrementinis, palaipsninis ėjimas prie visuotinio turto mokesčio – ne tik antrojo būsto, bet ir pirmojo būsto, to būsto, kurį dažnas įsigyja paėmęs paskolą, o ne iš didelių santaupų? Kaip jūs matote nekilnojamojo turto apmokestinimą ateityje ir kam vis dėlto reikėtų ruoštis?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jeigu manyčiau, kad yra prasminga įvesti visuotinį mokestį, tai tą tikrai būtume pasiūlę. Yra nemažai priežasčių, kodėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemos įvairiose šalyse skiriasi. Priminsiu, kad Estijoje tokio mokesčio iš viso nėra.
Kalbant apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, daugelyje šalių, kur jis yra taikomas, yra numatyta nemažai išimčių, lengvatų socialiai pažeidžiamiems asmenims, jų grupėms. Jeigu mes įvestume visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir įvestume įvairų pajamų ir turto testavimą tam, kad išskirtume tas visuomenės grupes, tai sukurtume papildomų prielaidų slėpti oficialias pajamas, vėl lįsti atgal į šešėlį, todėl tikrai ir nesiūlome.
O kalbant apie tai, ar iš viso visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas atneštų Lietuvai ypač didelių pajamų, kad būtų galima kaip nors reikšmingai padidinti perskirstymą, tai atkreipiu dėmesį, kad viso Lietuvos nekilnojamojo turto portfelio vertė siekia vos tik trečdalį Europos Sąjungos vidurkio. Kitaip tariant, nekilnojamojo turto vertė Lietuvoje yra ganėtinai maža, todėl netgi nustatę panašius tarifus kaip kitose šalyse jokio reikšmingo poveikio didindami perskirstymą nepasiektume.
Todėl ir pasirinktas variantas siekiant spręsti realią problemą, su kuria Lietuva jau yra susidūrusi praeityje, kada sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Mūsų pasiūlymas tikrai preventyviai turės poveikį tam, kad užkirstų naujo burbulo formavimąsi ateityje.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi I. Šimonytė.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, visi suprantame, kad nekilnojamojo turto mokestis yra neišvengiamybė, juo labiau kad ir kitos tarptautinės institucijos apie Lietuvą visą laiką sako. Bet man tampa neaišku, taip pat ir Mykolas klausia, kodėl mes kartais galvojame ir kalbame apie turto mokestį, o kitą kartą kalbame apie fizinio asmens turto mokestį. Kitaip sakant, jeigu name gyvena dviese, padalina dviem ir mokesčio išvengia. Paprastai visame pasaulyje turtas apmokestinamas, o ne asmenų, kurie ten yra, skaičius. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs sakėte, kad yra tik trečdalis nekilnojamojo turto, tenkančio vidutiniškai. Jeigu imsime net trečdalį, imsime vidurkį apmokestinamo nekilnojamojo turto Europos Sąjungoje, tai sudaro apie 0,7 % nuo BVP, Britanijoje – 2 %, kitur – dar skirtingai, tai tas apmokestinimo dydis visiškai kitoks turėtų būti. Jūs įvedate arba darote šią reformą, pakeitimą nekilnojamojo turto, mano supratimu, tam, kad pereitume prie visuotinio, nors iš tikrųjų dabar jau yra visuotinis.
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Atsiprašau. Tai, kad jūs taikote nulinį tarifą, yra taip pat mokestis, nulis taip pat yra mokestis. Kokia vis dėlto strategija po tuo slypi? Jūs nelabai daug surinksite pinigų tuo pakeitimu.
V. ŠAPOKA. Aš tiesiog pakartosiu, kad tikslas yra užkirsti nekilnojamojo turto burbulo formavimąsi ateityje. Kaip puikiai ką tik pabrėžėte, reikšmingų sumų tai tikrai neduotų. Ir pakartosiu, kad jeigu įvestume visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, faktas, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto portfelio struktūrą Lietuvoje, o reikia prisiminti, priešingai nei daugelyje kitų šalių, Lietuvoje nuosavą būstą turi 90 % gyventojų, tai smarkiai paliestų iš esmės visus, net ir skurdžiausius visuomenės sluoksnius. Tam reikėtų numatyti aibę išimčių. Įvesdami įvairias pajamų testavimo ir turto ribas, vėl stumsime atgal į šešėlį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi E. Pupinis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia Vyriausybė labai labai stengiasi ieškoti būdų, kaip rasti, kas Lietuvoje yra buržujus ir dar galėtų susimokėti nekilnojamojo turto mokestį. Aš noriu jūsų paklausti, kodėl Vyriausybei taip pat nešovė į galvą mintis peržiūrėti šio mokesčio lengvatų? Aš visų pirma kalbu, be abejo, apie tas lengvatas, susijusias su konkrečia veikla, kurioje tas turtas yra naudojamas. Dar konkrečiau kalbant, apie žemės ūkį.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jeigu toks pasiūlymas bus pateiktas, tikrai svarstysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gana konkretus klausimas. Neseniai laikraščiuose, dienraščiuose ir elektroninėse žiniasklaidos priemonėse skaitėme, kad vienas koncernas stato „Meilės saloje“ poilsinį namą kaip juridinis asmuo. Tai jūs pasakykite, ar tas juridinio asmens statinys, kur galbūt ir savininkas, ir jo draugai ilsėsis, bus apmokestintas, ir kaip tai siejasi su jūsų deklaruojama sąžine? Jeigu pilietis perrašys savo turtą, padalins šeimos nariams, koks šiuo atveju santykis? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Tikrai nei į vieno koncerno, nei į kito koncerno individualias aplinkybes šioje garbingoje salėje dabar nesigilinsiu, tam ir mandato neturiu, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prižiūri šią sritį, kuriai nurodinėti taip pat aš negaliu. Manau, išsiaiškinę bet kurią individualią situaciją, skundą galite patys ir parašyti, tikrai pateiksime išvadas. Bet tikrai vertinimo ekspromtu aš jums nepateiksiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Džiugelis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tikrai kyla daug abejonių dėl jūsų pasiūlyto antrojo būsto apmokestinimo principo teisingumo. Tarkime, viena šeima turi du kuklius vienbučius butus už 20 tūkst. eurų ar panašiai. Jie turės mokėti už antrąjį būstą nekilnojamojo turto mokestį. Kita šeima turi prabangų namą už 200 tūkst. eurų, bet jie nemokės, nes tai nesiekia to neapmokestinamojo minimumo. Ar yra teisingas toks požiūris? Kodėl neapsiribojama vien vertės principu? Ar tai nėra jūsų bejėgiškumo pripažinimas, kad nesugebate išsireikalauti mokesčių iš tų, kurie nuomoja atliekamą būstą, ir bandote taip apeidami per šitą antrojo būsto apmokestinimą susirinkti mokestį, kurio nesugebate normaliai išsiieškoti?
V. ŠAPOKA. Tikrai mes negyvename visuotinės kontrolės amžiuje, kur kiekvienas žmogaus žingsnis būtų matomas. Kalbate apie išsireikalavimą, tai stebėjimą turbūt kiekvieno žmogaus, ar ne? Šitoje vietoje formuojant pasiūlymą, siekiant užkirsti kelią nekilnojamojo turto burbulo formavimuisi, taip pat buvo atsižvelgta ir į šio mokesčio administravimo paprastumą. Pagal dabartinį pasiūlytą variantą bus galima automatiškai formuoti nekilnojamojo turto deklaracijas, o kalbant apie tendenciją, kokia šiuo metu vyksta, kai imamos paskolos, kad būtų įsigytas antras, trečias, ketvirtas ar penktas būstas tam, kad jį išnuomotų, tai yra tiesus kelias į nekilnojamojo turto burbulo formavimąsi, o sprogimo pasekmes ankstesnio burbulo jaučiame iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau pasiteirauti. Jeigu, tarkim, pensininkai gyvena bute ir turi sodą, ar jie taip pat turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį? Ar galvojate, kad tai yra socialiai teisinga? Ar galbūt tie principai…
V. ŠAPOKA. Nebus taikoma.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ar jie bus atleidžiami?
V. ŠAPOKA. Nebus taikoma.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Nebus taikoma?
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausti laikas baigėsi.
Motyvai. Nuomonė už, nuomonė prieš. T. Tomilinas – nuomonė už. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas ministre, aš, kaip jūsų centro kairės kolega, noriu pasidžiaugti, kad jūs įvedate papildomą mokestį kapitalui. Plačiąja prasme turtas taip pat yra kapitalas, platesne prasme. Tiesiog aš apie tai noriu informuoti Seimą.
Labai norėčiau jus paraginti labai taip aktyviai mūsų nekritikuoti, kai mes diskutuojame Seime arba visuomenėje, viešai medijose apie kitas įvairias kapitalo apmokestinimo formas, švelnias, XXI amžiaus, ne XX amžiaus vidurio. Tiesiog gerbkite ir mūsų nuomonę kartais. Mes tuo pačiu gerbiame jūsų nuomonę, kartais kitokią negu mūsų, negu mano, negu mano vieno ar kito kolegų. Čia nėra nieko blogo, kai nuomonės išsiskiria. Tiesiog vieną, kitą kartą galima visada padaryti nuorodą, kad taip manau aš, frakcija galbūt kitaip – mes diskutuojame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra toks buhalterinės reformos tęsinys, kaip girdėjome pirmoje dalyje apie gyventojų pajamų mokestį, kad, lyginant tarptautinėse lentelėse, mes šiek tiek atsiliekame, mūsų mokesčiai galbūt truputį per dideli, tai truputėlį sumažinkime vietoje realių sprendimų. Čia šį rytą girdėjome, jog EBPO, Tarptautinis valiutos fondas sakė, kad reikia apmokestinti kapitalą, tai štai atnešė projektą, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Bet šis mokestis liks deklaratyvus, nes yra labai realių galimybių vengti šio mokesčio perrašant turtą giminaičiams. Ministras klaidino sakydamas, jog perrašant turtą reikia mokėti mokesčius. Ne. Nekilnojamąjį turtą dovanojant artimiems giminaičiams, mokesčių mokėti nereikia, ir tai bus reali paskata ir galimybė perrašinėti turtą artimiems giminaičiams – sesei, broliui, mamai, sūnui, dar kažkam (V. Šapoka: „Notarus pamiršote…“) ir taip išvengti nekilnojamojo turto mokesčio. Man atrodo, tai bus tiktai administracinė našta ir realių pajamų nesurinks, o gyventojams tiesiog bus papildomas poreikis eiti ir tvarkytis mokesčių optimizavimą, kuris neduos jokios realios naudos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos.
Balsuojame dėl Nekilnojamojo turto įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 56, prieš – 12, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galime pritarti tokiems siūlymams? Dėkoju.
12.40 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2213 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2213. Prašau, gerbiamas ministre Viliau Šapoka. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, projektu siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui ir kaitinamajam tabakui. Cigaretėms kasmet vidutiniškai po 6 %, cigarams ir cigarilėms kasmet vidutiniškai po 14 %, rūkomajam tabakui kasmet vidutiniškai po 14 %.
Taip pat siūloma atskira kategorija išskirti ir reglamentuoti akcizų taikymą kaitinamojo tabako produktams, kuriems ir šiuo metu taikomas rūkomojo tabako akcizų tarifas, atsižvelgiant į tai, kad šie produktai savo savybėmis yra artimi rūkomajam tabakui, nes toks tabakas tinkamas rūkyti.
Taip pat siūloma nustatyti akcizus elektroninių cigarečių skysčiui, kuris iš esmės laikomas neapdoroto tabako pakaitalu. Kartu įvertinus Europos Sąjungos valstybių narių praktikoje šiems produktams taikomą apmokestinimą akcizais, šiam produktui siūloma nustatyti 0,2 euro mililitrui akcizų tarifą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmas nori klausti K. Glaveckas. Ruošiasi E. Pupinis. K. Glavecko nėra. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. J. Dagys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kažkada buvo tam tikra reklama. Čia galbūt daugiau gydytojams reikėtų užduoti klausimą. Iš tikrųjų buvo propaguojama, kad elektroninės cigaretės yra tam tikras žingsnis atsitraukti nuo tabako. Ar buvo vertinta šiuo aspektu ir ar tai nepaskatins vartoti daugiau kitų rūkalų, t. y. tabako ir jūsų minimų pakaitalų, kurie tiesiogiai susiję su tabaku? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Nemanau, kad gydytojai rekomenduotų rūkyti bet kurias cigaretes. O kalbant apie pačią žalą, yra nemažai mokslinių tyrimų, kaip tai daro poveikį vaikams ir jaunimui, nes šiuo atveju taip pat vystosi priklausomybė. Manau, kad lygiai taip pat turėtume minimizuoti tą žalą, o kaina yra esminis faktorius, atbaidantis nuo to.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi J. Olekas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, tabako ir alkoholio apmokestinimo akcizai yra tam tikras kontekstas ir visos Europos Sąjungos apmokestinimo. Tam tikri įsipareigojimai ir planai, ir visa kita. Kiek dabartiniai jūsų siūlymai koreliuoja su Europos Sąjungos reikalavimais ir kiek tai yra mūsų pačių politinė valia ką nors daryti?
V. ŠAPOKA. Sutikite, kad turbūt nereikia laukti nurodymų, kad mums kas nors lieptų daryti. Tikrai neakcentuoju, kad čia yra Europos Sąjungos reikalavimas. Tai yra Vyriausybės pasiūlymas kaip viena iš priemonių kovoti su žalingomis priklausomybėmis. O vertindami tarifus, be jokios abejonės, žiūrėjome tiek į tendencijas apskritai Europos Sąjungoje, tiek pas mūsų kaimynus. Tikrai iš konteksto mes šiuo atveju neiškrentame.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš atsisakau klausti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Majauskas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties man keistai skamba, kad norima didinti akcizus cigaretėms, kai šiuo metu Lietuvoje kontrabandinių cigarečių skaičius siekia apie 22 % ir visos kontrabandinės cigaretės eina iš Baltarusijos. Mes neskiriame nė kiek pinigų Baltarusijos pasieniui kontroliuoti (vis dėlto 826 kilometrai Baltarusijos pasienio) ir tokie upeliai plaukia toliau. Juo labiau kad žinote, kai 1 % į biudžetą, iš karto negauname 3 mln. pajamų kontrabandos. Pavyzdžiui, ar jūs derinate pozicijas su latviais ir estais, nes kada aną kadenciją mes buvome valdančioji dauguma, tai dėl alkoholio akcizo ir cigarečių akcizo buvo kalbama su kolegomis? Jeigu dabar mes padidinome akcizą alkoholiniams gėrimams, tai žmonės iš Latvijos vežasi alkoholinius gėrimus, o jeigu dabar padidinsime cigarečių, tai jau galės iš Latvijos vežtis ir oficialiai pardavinėti čia. Ar jums neatrodo, kad tie dalykai, tokie akcizų pakėlimai, kaip tik paskatina iš Europos Sąjungos valstybių narių įsivežti legalias cigaretes ir jas čia platinti?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai stebime, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Į tą klausimą kaip ir atsakiau. Kalbant apie kontrabandos mastus, tai tikrai nesuplakime šių reikalų į vieną pusę. Baltarusijoje pakelio cigarečių kaina jau seniai yra kartais mažesnė negu Lietuvoje. Tai akcizo padidinimas 6 % tikrai esminio poveikio tam nepadarys. O su tuo, kad reikia intensyvinti pastangas kovoje su kontrabanda, visiškai sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi P. Gražulis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Reikia pritarti, jog tai yra ekonomikos augimo nestabdanti mokestinė priemonė. Iš esmės žiūrint į Vakarų valstybes, į kurias mes dažnai orientuojamės, matyt, neišvengiamai reikės ir toliau didinti akcizus, bet pratęsiu savo kolegos R. Žemaitaičio klausimą, į kurį jūs, man atrodo, neatsakėte, kad mes negalime didinti akcizų, nematydami kontrabandos rizikos. Klausimas: kokiomis priemonėmis bus stiprinama kova su kontrabanda, nes kiekvienas akcizų didinimas reiškia, jog kontrabanda tampa ekonomiškai patrauklesnė? Tai kokiomis priemonėmis mes tą patrauklumą mažinsime ir kaip kovosime su tuo, jog iš tikrųjų tos pajamos, kurios čia yra nupieštos, būtų ne popierinės, o realios, ir mes jas gautume?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, turint omeny, kad kontrabanda yra nusikaltimas, tai turime tarnybas, kurios kovoja su nusikaltimais, vertina riziką ir imasi tam tikrų veiksmų. Tai tikrai šis klausimas periodiškai yra aptariamas su visomis tarnybomis, kurios su tuo dirba, ir reikalaujame teikti papildomas priemones, kad ta kova būtų veiksmingesnė. Manau, kad tą galima tikrai aptarti, bet ne paties įstatymo projekto kontekste.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi A. Palionis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs pateikėte mokestinę akcizų politiką keleriems metams į priekį vien tik tabako gaminiams. Tačiau yra daugiau akcizinių prekių, tarp jų ir degalai, ir alkoholis. Ar čia akcizas nekis, trejus metus bus toks pats akcizas šioms prekėms, ar pateiksite vėliau, su kitų metų biudžetu?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbame apie alkoholį ir apie kitus akcizus, tai jie visai neseniai buvo padidinti, ypač, jeigu kalbame apie akcizus, susijusius su alkoholiu, turime įvertinti, kokį poveikį padarė. Dabar yra tikrai tas trumpas laikas. O ar būtų kažkokių siurprizų kartu su biudžetu, tikrai tokių dalykų nesiūlysime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Palionis. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės mano klausimas gal bus pakartotas. Mes dabar stebime prekybos tabaku tendencijas, jeigu daug metų iki šiol pardavimo apimtys augo, tai dabar jos pradeda kristi. Ar neatsisuks lazda kitu galu dėl akcizo didinimo? Ir dar išskirčiau vieną iš pozicijų, tai garinamojo tabako akcizo didinimą. Ar realiai jo prekyba nesustos Lietuvoje ir jis bus perkamas užsienyje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tiesiog galiu šimtu procentų pritarti, kaip ir buvo jūsų kolegos paminėta, kad tuos veiksmus dėl akcizų didinimo, kovojant su kontrabanda, reikės stiprinti, nes natūralu, jog pagundų gali kilti daugiau.
O kalbant apie garinamąjį tabaką, šiuo atveju kaitinamąjį tabaką turite omeny, šiuo metu taikomas rūkomojo tabako akcizų tarifas. Tiesiog techniškai yra išskiriama kaip atskira kategorija ir didinimas yra lygiai tuo pačiu tempu kaip ir rūkomajam tabakui. Šiuo atveju išskirtinio kažkokio padidinimo nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Atsisakau klausti, nes atsakė į mano klausimą.
PIRMININKĖ. Puiku. Motyvai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Tuoj įjungiame. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, čia, matyt, iš viso šios dienos paketo vienas iš nedaugelio klausimų, kur iš tikrųjų galima pritarti ir galima sutarti, kad tai yra kenksminga priklausomybė, žalingas užsiėmimas rūkyti, vartoti tabaką. Čia akcizų didinimas yra neišvengiamas, taip daro Vakarų valstybės, taip neišvengiamai turėsime daryti ir mes. Vis dėlto išsakysiu nerimą, kurį išsakiau ir prieš tai, ir ministras neatsakė. Jis kalba tik nuo savęs, nuo savo institucijos kalbėdamas apie tai, kad didiname mokesčius ir taip surinksime daugiau pajamų. Bet, kita vertus, mes turime kalbėti apie tarnybas, kurios saugo mūsų valstybę nuo kontrabandos ir kurios turi labai aktyviai kovoti. Mano giliu įsitikinimu, dalis šitų planuojamų pajamų turi būti skiriamos jiems kaip paskata užtikrinant, kad tos pajamos bus surinktos. Taigi kviečiu pritarti, bet ir labai rimtai kalbėti apie tai, kaip bus kovojama su kontrabanda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų aš kviečiu tik balsuoti prieš arba susilaikyti. Pats asmeniškai aš tikrai susilaikysiu. Aš mačiau, kokią įtaką turėjo, kai alkoholio akcizą mes padidinome. Mes galvojome, kad iš Rusijos, Baltarusijos alkoholio upeliai tekės, bet dabar atsitiko priešingai, kai iš Europos Sąjungos valstybių narių, iš Lenkijos ir iš Latvijos, alkoholis yra įvežamas, įvežamas legaliai, legaliai yra dovanojamas, parduodamas ir panašiai, ir panašiai. Jeigu aš teisingai skaičiavau, dabar staigiai pamėginau patikrinti su Latvija skirtumą po padidinimo tai akcizų skirtumas bus apie 12–14 %. Žmonės dabar važiuoja, važiuodavo pirkti alkoholio, jie labai lengvai parsiveš ir šitą dalyką.
O kitas dalykas, mes kalbame apie jauną amžių. Kadangi Lietuvoje alkoholio gali įsigyti nuo 20 metų, Latvijoje – nuo 18, Lenkijoje – nuo 18 metų, tai kartu ir skystą tabaką, ir bet kokį kitą parsiveš kur kas pigiau. Tai aš manau, kad mes biudžete, jeigu turėsime, iš akcizo gausime tiek pinigų, kiek gavome dabar, o aš prognozuočiau, kad net galime gauti mažiau apie 3 mln.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Akcizų įstatymo projekto. Gerbiami kolegos, grįžkime į darbo vietas. Vyksta balsavimas po pateikimo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nėra numatytas. Kitokių pasiūlymų nematau. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galime pritarti? Pritariame. Dėkoju, kolegos.
Šešėlinės ekonomikos mažinimas
12.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 64, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171, 218, 505, 546 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207 (pateikimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207. Pateikimas. V. Šapoka, ir tai vėl atskiras įstatymo projektas, kurį jūs pateiksite.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas yra lydimasis įstatymas Mokesčių administravimo įstatymo pataisų projekto. Šiame projekte yra siūloma Mokesčių inspekcijos kompetencijai priskirtinų pažeidimų baudų dydžius pakelti 30 % su tam tikromis išimtimis. Nors Administracinių nusižengimų kodeksas priimtas ir įsigaliojo visai neseniai, jame nustatyti baudų dydžiai, priimant šį kodeksą, buvo perskaičiuoti iš ankstesnio kodekso tiesiog aritmetiškai. Daugelio straipsnių ekonominės sankcijos nekito daugiau negu 10 metų, dėl tos priežasties tos nustatytos baudos tikrai nebeatitinka realios situacijos ir neatlieka atgrasomojo prevencinio pobūdžio ir realaus asmenų nubaudimo funkcijos.
Taip pat šiame projekte siūloma praplėsti mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą, kai asmuo už smulkius nusižengimus netraukiamas administracinėn atsakomybėn, o tiesiog skiriama jam pastaba.
Taip pat atsižvelgiant į tai, jog siūloma vykdyti struktūrinę pensijų ir mokesčių sistemos pertvarką, darbuotojo neto darbo užmokestį darbdavys turės perskaičiuoti padidindamas jį 1,289 karto, o už šio reikalavimo nevykdymą darbdaviams numatoma administracinė atsakomybė nuo 150 iki 1 tūkst. 450 eurų, o jeigu tai padaroma tyčia – nuo 2 tūkst. 700 iki 6 tūkst. eurų.
Taip pat yra keli techninio pobūdžio patikslinimai, susiję su naujo Sąjungos muitų kodekso numatytomis sąvokomis. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Skaistė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, deklaruoti tikslai, atrodo, lyg ir visai geri ir priimtini, ir priemonės, atrodo, tikrai prasmingos, bet klausimas, ar įvertinote galimą piktnaudžiavimą šiomis priemonėmis? Aš suprantu, jeigu sąžiningiems piliečiams pateiktas siūlymas, jie labai atsakingai įvertins ir priims sprendimus, bet ar šie siūlymai nesukels galimybės piktnaudžiauti sistema, kuri tampa šiek tiek atlaidesnė?
V. ŠAPOKA. Šiuo atveju visuomet, ar žiūrėsime į mokesčių sistemą, ar žiūrėsime į kitas gyvenimo sritis, jeigu yra mažareikšmiai nusižengimai, ypač jeigu jie nesikartoja, manau, pradžioje įspėjimo tikrai pakanka. Vis dėlto reikėtų koncentruotis į tuos nusižengimus, kurie daro realią žalą. Tikrai stebėsime situaciją ir jeigu matysime, kad daugėja piktnaudžiavimo atvejų, tai žinoma, kad situaciją reikės keisti, bet šiuo metu prielaidų tam tikrai nematome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi E. Pupinis. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra apie visą šešėlio ekonomikos mažinimo paketą. Aš iš esmės pasigendu čia paties pagrindinio turbūt įstatymo, nes kai buvo pristatoma mokesčių reforma, buvo kalbama, kad bus iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų, iš kurių 85 mln. turėjo būti ištraukti taikant plačiau atvirkštinį PVM apmokestinimą naftos produktams ir elektroninėms priemonėms, tačiau šitame pakete aš to dalyko nematau. Man natūraliai kyla klausimas, kodėl?
V. ŠAPOKA. Klausimas kilo sąžiningai. Tikrai projektuose to nėra, kadangi mandatas yra suteiktas ir nereikia įstatymo pakeitimo. Į pačią Europos Komisiją mes jau esame kreipęsi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, atsisakau klausti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Kubilius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ir dabar įstatyme yra nuostata, jeigu darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje yra pažeidžiamas darbo užmokesčio mokėjimas, taikomos baudos. Gal galite pasakyti, ar turite tokių pavyzdžių, kad buvo taikomos baudos, nes jūs įrašote į naują įstatymą labai svarbų dalyką, t. y. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, na, perdavimą, mokėjimą, socialinio draudimo įmoką darbuotojui vietoje darbdavio. Valstybiniame sektoriuje nematau čia problemos, bet žinau Latvijos pavyzdį, žinau Rumunijos, kad perdavus socialinio draudimo įmoką kai kurie nesąžiningi darbdaviai nemokėjo viso atlyginimo. Ar esame pasiruošę vis dėlto užkardyti tokius dalykus, kad įstatymus vykdytų ir privatus sektorius?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai dėl jo atlikome daug įvairių vertinimų ir konsultacijų, taip pat ir su kolegomis Rumunijoje. Rumunijoje unikalu tuo, jog jie apskritai nenumatė jokių saugiklių. Šiuo atveju tikrai nenorime savo kailiu patirti to, kas galbūt pavieniais atvejais šiuo metu vyksta Rumunijoje, nes žinome, kad buvo ir tam tikrų susibūrimų iš… (Balsai salėje) Taip, demonstracijų. Nerimauta, ar nebus pasinaudota šia situacija. Pačių ekonominių prielaidų, kad būtų kas nors masiškai, turint omenyje darbo jėgos trūkumą ir spaudimą didinti atlyginimus, nėra, o individualių atvejų, žinoma, gali pasitaikyti, todėl ir siūlome tas poveikio priemones, kurios atgrasytų. Manau, jeigu kas nors bandys negražiai šią situaciją panaudoti, keli pavyzdžiai tikrai atgrasys nuo galios demonstravimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš politinės patirties yra žinoma, jeigu kokį nors įstatymą pavadiname antikorupciniu arba kovos su šešėliu įstatymu, tai savaime visi puola balsuoti už, kaip čia neparemsime tokios šventos kovos su šešėliu. Bet kartais tie įstatymai yra gana menkaverčiai, nors ir turi labai didelį pavadinimą. Ar jums neatrodo, kad ir siūlomos šio įstatymo priemonės esmės nesprendžia, nes aš negirdžiu iš jūsų analizės, kur yra pagrindinė šešėlio priežastis? Iki šiol dažnai tekdavo skaityti teorinius Vakarų darbus, kuriuose būdavo sakoma, kad didžioji šešėlio priežastis yra nelegalus darbas, pavyzdžiui. Aš nežinau, jūs esate vertinę, kokios pagrindinės šešėlio problemos? Ar jūs manote, kad savo įstatymais, ypač šiuo, tokiu standartiniu bausmių didinimu, kiek nors sprendžiate tas pagrindines problemas?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai noriu tas abejones išsklaidyti. Ir analizę darėme, ir su Nobelio premijos laureatais susitikome būtent, kaip spręsti šešėlio klausimą, ir, žinoma, sritis įvertinome, ir girdime, ką net popiežius yra pasakęs, kad atlyginimo mokėjimas vokelyje yra mirtina nuodėmė. Manau, analizę atlikome visapusišką. Žinoma, jeigu žiūrėsime į vieną teisės akto projektą, viso paveikslo nepamatysime. Yra sudarytas kompleksinis planas. Vienoms priemonėms reikia įstatymo pakeitimų, kitoms priemonėms, pavyzdžiui, dėl atvirkštinio PVM taikymo, jų nereikia. Tam, kad ribotume piktnaudžiautojus mokesčių sistema, kad neprileistume jų prie viešųjų pirkimų, yra projektas. Tam, kad neprileistume prie bankų kreditavimo, yra numatytos kitos priemonės, kurios nereikalauja įstatymo pakeitimų. Priemonės yra kompleksinės. Žinoma, vieną dėlionę ištraukus iš viso paveikslo, apie paveikslą daug ko nepasakysi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš visiškai pritariu, kad negalima po šešėlinės ekonomikos mažinimo projektu pakišti kai kurių dalykų, kurie man kelia rimtų abejonių. Atsiverčiu keičiamą 210 straipsnį. Ką dabar jūs pasakysite šešėlinės ekonomikos magnatams? Nuo šiol, priėmus šį įstatymą, bus galima priplaukti prie muitinės tikrinamo laivo be muitinį tikrinimą atliekančios muitinės pareigūno leidimo. Bus galima atidaryti muitinės prižiūrimas prekes, kaip sako, ir ką nors su jomis daryti. Bus galima išvažiuoti iš muitinės tikrinamų vietų ir už tai nebebus, nuo šiol ne-be-bus jokių baudų, kurios buvo iki šiol. Šiuo atveju aš vis dėlto norėčiau sužinoti, kodėl?
V. ŠAPOKA. Aš jau pristatymo metu minėjau, kad sritys, susijusios su muitinės veikla, įgyvendina tam tikras nuostatas, susijusias su naujuoju Sąjungos muitinės kodeksu. Manau, jeigu rastume kokių nors neatitikimų būtent su Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, dar turime laiko ištaisyti, jeigu tai tikrai yra klaida.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, toks pastebėjimas man iš šalies susidaro, kitaip sakant, iš vidaus, kad Vyriausybė iš tikrųjų turi dvi rankas – dešinę ir kairę, dešinė reikalinga bausti ir atimti, o kairė reikalinga padėti dešinei. Iš esmės tos baudos ir baudimai, visokie štrafai ir kiti dalykai, su kurių pagalba galvojama, kad bus išspręstos problemos, mano supratimu, ne pats geriausias kelias į tą tikslą, į kurį mes einame.
V. ŠAPOKA. Visiškai sutinku, kad reikia naudoti statant namą abi rankas, o kalbant apie priemones, kurios turėtų skatinti, o ne vien tik bausti, tai yra daug priemonių, tiek susijusių su gyventojų pajamų mokesčiu tam, kad būtų galima padidinti atsiskaitymų, legalių atsiskaitymų skaičių, susijusį su statybų, remonto, autoremonto paslaugomis, taip pat yra kitų siūlymų, kurie yra susiję su vienkartiniu atsiskleidimu ir susimokėjimu už pamirštus mokesčius. Aš manau, kad šiuo atveju tikrai yra subalansuotas variantas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Nuomonė už, nuomonė prieš. M. Puidokas – nuomonė už įstatymo projektą.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu iš tiesų kolegas palaikyti šį projektą dėl to, kad mūsų valstybės viena iš pagrindinių užduočių yra kova su šešėliu ir mokesčių maksimalus skaidrumas, kad būtų labai adekvačios ir aiškios nuobaudos už mokesčių slėpimą. Jeigu tuos siektinus tikslus kartu su šituo įstatymų paketu ir kitais lydimaisiais paketais pavyks pasiekti, turėsime tiek geresnį biudžeto surinkimą, tiek ir galimybes daugiau padėti tiems žmonėms, kurių šiuo metu yra socialinė atskirtis, ir tai viena, ko gero, iš esminių pareigų ir valstybės funkcijų.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, šiandien girdėjome, kad ministras susitikinėja su Nobelio premijos laureatais, klausosi popiežiaus, bet, deja, nemato realaus gyvenimo, nemato dramblio kambaryje, nemato, jog pagrindinis šešėlio šaltinis yra atlyginimai vokeliuose, t. y. darbo santykiai, už kuriuos yra atsiskaitoma vokeliuose, ir taip nesumokami mokesčiai. Ir čia yra didžioji problema, ir čia iš esmės šiais siūlymais ji yra nesprendžiama. Kodėl nesprendžiama? Nežinau, gal nesiryžtama, gal bijoma, gal nesurandama veiksmingų priemonių, galbūt nenorima imtis tų priemonių, todėl siūloma daug kosmetinių pataisymų.
Aš siūlau nepritarti ir kalbėti apie realias priemones, kurios iš tikrųjų mažintų šešėlį, nes tos priemonės, kurios buvo pasirinktos iki šiol, kaip ir praeitais metais, davė maždaug tik 50 % rezultatą, to, kurio Vyriausybė tikėjosi. Aš tikiu, kad ir dabar tos priemonės yra kosmetinės ir to rezultato, apie kurį kalba, neduos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuojame po pateikimo dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 68, prieš – 4, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nėra numatytas. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Dėkoju.
13.09 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2208 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2208. Ministras V. Šapoka. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo projektu siūloma nustatyti minimalius patikimo mokesčio mokėtojo kriterijus, juos susiejant su tuo, kad juridinis asmuo, jo vadovas arba individualus verslininkas turi būti nebaustas tebegaliojančiomis sankcijomis už rimtus ir sąmoningus mokesčių įstatymų pažeidimus. Neatitikimas šių kriterijų turėtų šias pasekmes. Lyginant su kitais verslo subjektais, paliekamas ilgesnis – penkerių metų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalėjimas būti paramos gavėju, taip pat, žinoma, neigiamos pasekmės reputacijai, nes sąrašai būtų paviešinti. Taip pat siūloma detalizuoti taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius skirtingų baudų dydžius. Rengiant šias pataisas, vadovautasi analogiškomis Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso nuostatomis.
Taip pat siūloma įtvirtinti vienkartinį atleidimą nuo delspinigių. Asmeniui deklaravus ir sumokėjus anksčiau nesumokėtus mokesčius, tokia priemonė turėtų ribotą laiką, galiotų pusę metų. Taip pat siūloma mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą mažinti nuo penkerių iki trejų metų, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką. Ilgesni terminai, kaip ir minėjau, išliktų patikimumo kriterijų neatitinkantiems asmenims, taip pat objektyviai sudėtingesniais numatytais atvejais.
Pagrindiniai iš jų. Penkerių metų terminas paliekamas dėl gyventojų pajamų mokesčio. Kaip žinoma, pažeidimai šioje srityje išaiškėja dažniausiai vėliau, kai reikia patikrinti, ar pagrįstai buvo pritaikytos pelno mokesčio ir PVM tam tikros lengvatos už ilgesnį laikotarpį nei treji metai, kai reikia nustatyti žalą baudžiamojoje byloje pagal Baudžiamojo kodekso numatytus senaties terminus mokesčių mokėtojų interesais, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Dešimties metų senaties terminas nustatomas, kai atliekamas mokestinis patikrinimas pagal abipusio susitarimo procedūras.
Taip pat siūloma nustatyti mokesčio mokėtojo teisę į palūkanas mokestinio patikrinimo metu. Šiuo metu, jei tikrinamas prašymo grąžinti permoką pagrįstumas, palūkanos per patikrinimui skirtą laikotarpį neskaičiuojamos. Nuostata kartu įgyvendina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus PVM grąžinimo srityje.
Siekiant išvengti fizinio asmens dvigubo baudimo, numatoma, kad baudos skyrimas pagal Mokesčių administravimo įstatymą stabdomas, jei yra iškeliama baudžiamoji byla. Jei asmuo nuteisiamas, bauda nebeskiriama. O jei byla nutraukiama, baudos skyrimo procesas atnaujinamas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Kubilius. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, gerbiamas ministre, vėlgi dėl jūsų siūlomų priemonių ir šiuo atveju būtent dėl vienkartinės amnestijos. Kaip jūs vertinate tai, kad Tarptautinis valiutos fondas savo nesenos misijos gegužės 21 dieną pareiškime įvertino, kad kai kurios siūlomos priemonės kovoti su šešėliu, tarp jų ir jūsų siūloma amnestija, gali netiesiogiai paskatinti to paties šešėlio didėjimą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai negalėtume pavadinti to amnestija, nes mokesčius vis tiek sumokėti reikės. Jau ir šiuo metu sumokėjus mokesčius galima tos baudos išvengti, jei yra nustatomi neatitikimai. Šiuo atveju kalbama tik apie vienkartinį atleidimą nuo delspinigių. Tarptautinis valiutos fondas yra nuoseklus, nes poziciją dėl bet kokių mokestinių amnestijų yra vieną kartą paskelbęs ir nuosekliai tos pozicijos laikosi. Šiuo atveju tai nėra ta tikroji amnestija, kuri tikrai buvo sulaukusi ypač neigiamo Tarptautinio valiutos fondo požiūrio, pavyzdžiui, Graikijoje ar kitose šalyse. Čia kalbama tik apie delspinigius.
O dėl Tarptautinio valiutos fondo atskirų specialistų vertinimų. Pagrindinis dalykas tam, kad nesikartotų šios akcijos ateityje, nes jeigu jos kartosis, tikrai ilgalaike prasme mokesčių mokėtojų moralei tai gali sukelti riziką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Sysas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, žinant dabartinę pasaulio ekonomikos padėtį ir politinę, rizikos iš tikro yra didelės ir makroekonomikoje, ir mikroekonomikoje, ir visur. Natūralu, kad tų rizikų nepavyks išvengti ir Lietuvos verslininkams. O rizikos susijusios su pardavimu, su pirkimu, apmokėjimu, kitais dalykais. Kitaip tariant, norom nenorom, papuoli vis tiek į kokią nors bėdą. Išklausius, perskaičius šią visą korekciją šio viso įstatymo, iš tikro peršasi viena paprasta išvada, kad užsiimti verslu per daug rizikinga ir neapsimoka. Mano supratimu, vis dėlto reikėtų palikti kokias nors atviras bent jau mažytes orlaides, kad galėtų verslas kaip nors ne taip baisiai bijoti, kaip dabartiniu metu bijos, nes iš esmės už viską jis atsakingas. O jeigu rinka, tarkim, lėmė, kad jis negaus pelno, negaus pajamų, jam nebus taikoma tokia pat praktika, kaip bankams mes taikėme anuo laiku, per 2009 metus…
PIRMININKĖ. Klauskite. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Sakykite, kodėl taip yra? Ką jūs pasakytumėte verslui, ar verta jam pradėti biznį, ar geriausia nieko nedaryti ir emigruoti? Čia iš tikro tas…
PIRMININKĖ. Klausti – minutė!
V. ŠAPOKA. Aš manau, kad verslui reikia pasakyti, kad drąsiai juo reikia užsiimti, jį vystyti, ieškoti įvairių formų, kur valstybė tiek ES struktūrinėmis lėšomis, tiek kitomis priemonėmis padėtų įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Tikrai manau, kad kuo daugiau progresyvaus ir, svarbiausia, sąžiningo verslo mes turėsime, tuo greičiau augs pačios Lietuvos gerovė. Tikrai nemanau, kad sąžiningiems verslininkams yra prasmės kažko baimintis. O kalbant apie tai, jog yra siaurinamos galimybės šešėliniams verslams, tai iš to laimi sąžiningas verslas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Gailius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, šio įstatymo 6 straipsnyje yra nuoroda. Tai išimtinis straipsnis, kuriame kalbama, kad tokia teisinė galimybė yra specialiajame įstatyme. Mano klausimas. Ar yra tas specialusis įstatymas, jeigu yra, tai koks, nes mes dažnai į įstatymą įrašome nuorodą į kitą įstatymą, kurio ir nebūna? Konkrečiai galite nurodyti, į kokį čia specialųjį įstatymą darote nuorodą?
V. ŠAPOKA. Tikrai sutikrinsime, ar visos nuorodos yra teisingos. Ačiū už dėmesio atkreipimą, tikrai patikrinsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gailius. Ruošiasi M. Majauskas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ministre, jūsų individualus požiūris į teikiamą įstatymo projektą labiau prevencinis ar labiau represinis?
V. ŠAPOKA. Aš tikrai įsitikinęs, kad jis yra labiau prevencinis, tikrai Lietuvoje ilgą laiką turėjome problemą, nes vyravo nebaudžiamumo atmosfera. Šiuo atveju pasekmės yra labai aiškiai išdėstytos. Jeigu nori tūnoti šešėlyje ir prisiimti tą teisinę riziką, tai ta teisinė rizika smarkiai išauga. Ne vien tiktai dėl to, kad gali gauti baudą, bet dėl to, kad tiesiog turėsi užleisti vietą vykstant viešiesiems pirkimams sąžiningiems verslininkams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas. Ruošiasi S. Jovaiša.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš grįžtu prie pradinio klausimo, kurį bandžiau kelis kartus jūsų klausti. Intencija yra gera, mes norime įvairiomis paskatomis ištraukti pinigus iš šešėlio taip, kad jie suktųsi kaip oficialūs finansai ir mes taip galėtume finansuoti valstybės paslaugas. Bet, mažindami baudas, trumpindami senaties terminus, sudarydami galimybes sumokėti mokesčius, kurių anksčiau nemokėjo, kaip mes užtikrinsime, jog nebus piktnaudžiaujama šia sistema? Kaip jūs stebėsite tą sistemą ir kokių priemonių imsitės? Ar esate numatę kažkokius rodiklius, kad jeigu per daug bus ir tas piktnaudžiavimas kažkaip bus nustatytas, jog vis tik grąžinsite tuos šiuo metu galiojančius įstatymus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tiek užduodamas buvusį klausimą, tiek dabar minite piktnaudžiavimą kažkuo. Gal galite patikslinti, kuo piktnaudžiauti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu…
PIRMININKĖ. Patikslinkite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …verslas bus pasiruošęs sumokėti mažesnius mokesčius, taip prisipažindamas, jog nemokėjo mokesčių, ir tas mokesčių sumažėjimas… mokesčiai bus mažesni, negu iš tikrųjų verslas būtų sumokėjęs.
V. ŠAPOKA. Tikrai šiuo atveju jokių pakeitimų nesame pasiūlę, atkreipiu dėmesį, pasiūlymas dėl atleidimo yra nuo delspinigių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš dar apie prevenciją truputį. Esame girdėję, ypač Skandinavijos šalyse, kad mokesčių tarnybos yra labai draugiškos, tolerantiškos, ypač pradedantiesiems verslą, ar ne? Kaip Lietuvoje šita sistema, ar jinai jau įgavusi pagreitį? Iš tikrųjų aš manau, kad dalis jų, pradėję verslą, nėra tiek kompetentingi, kad nedarytų klaidų. Būtent, jeigu metų laikotarpiu, įregistravus įmonę, Mokesčių inspekcija, mūsiškiai pasirodytų pas juos, galbūt ką nors sutvarkytų ir taip tiesiog mandagia forma būtų parodyta, kad tuos mokesčius mokėti reikia ir būtina.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Truputį pajuokausiu, jeigu pažiūrėtume į Skandinavijos šalis, tai turbūt ir Seime tvyro draugiška ir konsensuso atmosfera. Tai yra procesas. Mokesčių inspekcija savo strateginį planą yra pakeitusi, labai orientuojasi į konsultavimo kokybės gerinimą, žinoma, tai neatsitinka per naktį, bet yra numatyti veiksmai ir sudarytas planas, kaip šitą situaciją keisti. Manau, kad tikrai iš dabartinių veiksmų matome teigiamų poslinkių. Mokesčių inspekcija nori tapti daug draugiškesnė savo klientams, taip pat yra numatyta nemažai IT sprendimų, kurie leis smulkiam verslui automatiškai vykdyti apskaitą, kad automatiškai būtų paskaičiuoti mokesčiai. Visi tie procesai vyksta, žinoma, kartais reikia ir laiko, nes ir pačios organizacijos kultūra turi taip pat pasikeisti. Tai neįvyksta per naktį.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. S. Jakeliūnas – nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad čia yra tikrai geras bandymas kompleksiškai administruoti mokesčius, ir linkiu sėkmės ministrui, ypač Mokesčių inspekcijai, nes sutvarkius Mokesčių inspekcijos darbo efektyvumą, kad nebūtų ten tam tikrų netolygumų dėl standartų taikymo, nes tokių atgarsių kartais pasigirsta, šitas įstatymo pakeitimas tikrai būtų efektyvi priemonė kovojant su šešėliu. Mokesčių inspekcijos darbo kokybė ir tų darbuotojų atlyginimų sistemos… atitinkamai pertvarkius Valstybės tarnybos įstatymą, aš manau, būtų tie sprendimai, kurie leistų pasiekti tuos rezultatus, kurių tikimasi priimant šį įstatymą, todėl tikrai siūlau būtinai balsuoti už jį ir palaikyti visomis išgalėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Glaveckas. K. Glavecko nematau. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nenumatytas. Siūlymų nėra. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
13.25 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2209, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2210, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2211, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 463 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2212 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar liko jau lydimieji įstatymų projektai ir aš prašau ministro dėl Viešųjų pirkimo įstatymo, tai būtų projektas Nr. XIIIP-2209, taip pat dėl projektų Nr. XIIIP-2210, Nr. XIIIP-2211 ir Nr. XIIIP-2212. Prašom, ministre.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projekte siūlome įtvirtinti sąvoką „minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai“, atitinkamai siūlome įtraukti šią sąvoką į Viešųjų pirkimų įstatymą. Analogiška situacija yra su Labdaros ir paramos įstatymu, taip pat numatoma įtraukti šią sąvoką. Kalbant apie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, šiame pataisų projekte siūloma vietoj dabar apibrėžtų konkrečių baudų skyrimo taisyklių nustatyti, kad už atitinkamų nuostatų pažeidimus mokesčių administratorius skiria baudą vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.
Dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo. Siūloma atsisakyti dvigubos lengvatos, taikomos pelno nesiekiančioms įmonėms, panaikinant galimybę taikyti nulio procentų tarifą ūkinės komercinės veiklos pajamoms ir įtraukiant jas į bendrą apmokestinimo sistemą, kartu užtikrinant, kad pajamos, skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti… ir toliau būtų taikoma dabartinė tvarka. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti K. Glaveckas. Ruošiasi A. Anušauskas. (Balsai salėje) Atsisakote. A. Anušauskas. Ruošiasi A. Sysas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jau ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad projekte yra neatitikimų su galiojančiais įstatymais. O ką reiškia tie neatitikimai? Tai reiškia, kad priėmus tokį, kaip yra, kurį jūs pateikėte, jis tiesiog neveiks. Ten kalbama apie ekonomines sankcijas, kad projekte yra surašyti tie pažeidimai, kalbama apie atsakomybę už juos, tačiau nė vienas iš tų pažeidimų nėra numatytas įvardytuose mokesčių įstatymuose. Šiuo atveju kodėl projektas nesuderintas su kitais įstatymais? Jisai neveiks.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tiesiog noriu pasidžiaugti, kad Seimo teisininkai dirba savo darbą, yra pateikę pastabas. Manau, kad komitete tikrai mes rasime sprendimus tam, kad bet kokius teisinius neapibrėžtumus pašalintume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikintinas noras viešuosiuose pirkimuose daryti daugiau tvarkos. Mano klausimas būtų galbūt ne… ir dėl šito įstatymo. Kodėl ministerija kartu neteikia siūlymo, projekto, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujant nebūtų pagrindinis dalykas darbo užmokesčio minimali kaina? Nuo čia prasideda visi ir korupciniai dalykai, ir visokie kitokie. Kada mes sulauksime, kad nebūtų pagrindinis kriterijus – kas pasiūlo mažiausią kainą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turėjome nemažai susitikimų ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, ir su Ūkio ministerija, ir su kitomis institucijomis ieškodami galimybių, kaip būtų galima iš tikrųjų apriboti dalyvavimą ar galbūt per naudingumo balus tiesiog išfiltruoti tuos, kurie iš esmės manipuliuoja darbo užmokesčio statistika.
Taip pat konsultavomės ir su Europos Komisija, ar nepažeistume direktyvos, jeigu įrašytume tokį reikalavimą į įstatymą. Bėda yra ta, jog pagal tai, kaip Europos Komisija aiškina direktyvą, būtent kainos paskaičiavimas ir ta dedamoji, kuri susijusi su darbo užmokesčiu, gali būti naudojama ne šiaip įmonės vidurkio, o būtent tai paslaugai ar prekei dirbančių darbuotojų darbo užmokestis… Šiuo atveju, kadangi tai yra kaštų alokacijos klausimas, o tikrai žinome iš valdymo apskaitos, kad su kaštų alokacija galima nupiešti iš esmės, ką tik nori. Įvertinome tai, kad tai nebūtų veiksminga priemonė šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi S. Jovaiša.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, čia pateikiamas gana siauras įstatymo projektas, numatytos sankcijos, viešųjų pirkimų griežtinimas, didesnė atsakomybė, tačiau aš noriu užduoti platesnį klausimą. Ar jūs, teikdami mokestinę reformą, Vyriausybėje su specialistais nediskutavote, kaip vis dėlto sumažinti lietuvių, vykstančių į Lenkiją, apsipirkimą? Galbūt mažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, tokiu būdu skaičiuojant, kad tie keli šimtai milijonų, kuriuos palieka lietuviai Lenkijoje, liktų Lietuvoje, ir nors mažesnis būtų pridėtinės vertės mokestis, tačiau mokestine prasme būtų surenkami tie patys mokesčiai. Ar tokio klausimo nediskutavote su nauja mokesčių reforma?
V. ŠAPOKA. Žinoma, kad diskusijų buvo tikrai įvairių, bet reikia labai aiškiai pasirinkti kryptį į ateitį. Tai manau, kad pati teisingiausia kryptis – daryti viską, kad Lietuvos žmonių pajamos augtų, ir tada nereikėtų dėl vieno ar kito euro skirtumo važiuoti pas kaimynus. Pasiūlyta pertvarka tai ir atspindi, kad realiai žmonės pajustų pajamų didėjimą. Tą jie pajus iš karto jau nuo kitų metų. Ir ilgesniu laikotarpiu Lietuva, susikurdama tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš savo kaimynes, galės pritraukti daugiau investicijų tam, kad dar greičiau tos pajamos augtų. Jeigu mes tik žiūrėsime, kaip išleisti pigiau, ir pamiršime apie pajamas, iš tikrųjų tada žvejosime – ar važiuoti į tą šalį nusipirkti vieną dalyką, ar į kitą šalį – kitą dalyką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Noriu jūsų paprašyti patikslinti, kaip reikėtų elgtis, nes, žinau, 13 val. 30 min. numatyta pertrauka ir Biudžeto ir finansų komiteto posėdis yra 13 val. 30 min. numatytas.
PIRMININKĖ. Minutėlę, tuoj tai ir padarysiu. Liko dar du Seimo nariai, kurie norėtų paklausti. Motyvai, balsuojame ir tada skelbiame pertrauką.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komiteto posėdis 13 val. 30 min.
PIRMININKĖ. Taip. Komiteto posėdis. Ir galbūt pradėsime posėdį ne 14 val., o 14 val. 10 min., nes tikrai labai nedaug liko laiko. Taip numatė valdyba – iki 14 valandos.
Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Budbergytė, ir tai bus paskutinė klausėja.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš, šitam blokui pritardamas, noriu naudodamasis proga užduoti klausimą, nes čia yra ta labdaros paramos dalis… Aš jums uždaviau klausimą, kaip su loterijomis? Šiek tiek čia koreliuoja. Be to, tas pamirštas ar kažkur užkliuvęs ministerijoje, jūs žadėjote pasidomėti, bet jau porą savaičių laukiu, tai gal turite kokią žinutę apie tai, nes mes galbūt dar spėsime inkorporuoti tam tikrus skaičius į Sporto įstatymą remdamiesi būtent tuo užkliuvusiu projektu?
V. ŠAPOKA. Sutarta, kad artimiausiu metu tas klausimas Vyriausybėje bus svarstomas. Manau, kad tikrai tas procesas paspartės, tada bus galima pasižiūrėti, kaip tas pagal laiką. Ar?..
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinė klausia R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, vis dėlto gal galite nors trumpai, keliais žodžiais paaiškinti, kaip atsiranda tas „rimtas“? Kodėl tokią sąvoką būtent pasirinkote vartoti apibūdinant profesinį pažeidimą?
V. ŠAPOKA. Turite omeny minimalius? Taip, iš tikrųjų šioje vietoje remiamės Švedijos praktika. Daug diskutavome. Pas juos tas dalykas tikrai labai pasiteisino, todėl manau, kad yra visos prielaidos, kad Lietuvoje taip pat pasiteisintų. Iš esmės siūlome įtvirtinti labai panašią sąvoką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės, motyvai – S. Jakeliūnas dėl pateiktų įstatymų projektų.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Šis įstatymo projektas integruotas su Mokesčių administravimo įstatymu ir mes jau ką tik palaikėme, tai čia visa viešųjų pirkimų sistema taip pat turi veikti skaidriai, efektyviai ir viešieji pirkimai turi būti siejami tik su sąžiningais mokesčių mokėtojais, todėl siūlau palaikyti ir šį įstatymo projektą po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl lydimųjų Viešųjų pirkimų, Labdaros, Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčio įstatymų, kuriuos ministras pateikė.
Balsavimo rezultatai: balsavo 83 Seimo nariai, už – 69, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. O dėl Labdaros ir paramos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi nenumatyti. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
Gerbiamieji kolegos, rytinį posėdį baigėme. (Balsai salėje)
Registruojamės? Registruojamės. Gerai. Ką tik balsavome, bet pageidavimas jūsų išgirstas. Vakarinį posėdį pradėsime 14 valandą, kadangi penkias minutes vėluojame, 14 val. 5 min. ir… (Balsai salėje) 14 val. 10 min.? Gerai. 14 val. 10 min. Sutariame bendru sutarimu. Svarstysime pensijų reformos ir lydimuosius įstatymų projektus.
Užsiregistravo 67 aktyvūs Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.