LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 137
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija. Registracija, kolegos!
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 73 Seimo nariai.
15.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1321(2) (priėmimas)
Pirmasis po pertraukos 2-1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1321(2). Priėmimas. Kolegos, pataisų nėra. Galime priimti 1 straipsnį? Galime. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime.
Balsuojame. (Triukšmas salėje) Ar yra dėl motyvų? Yra. Už norėtų kalbėti G. Steponavičius. Nėra. Yra? Kur? Kolega G. Steponavičius norėjo kalbėti už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Atsiprašau, gerbiamas pirmininke, šurmulys aplink tiesiog neleido tiesiai šviesiai jūsų išgirsti.
PIRMININKAS. Prašom!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Noriu pakviesti kolegas balsuoti už Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, susijusį su reikalavimu aukštųjų mokyklų vadovams pretenduoti į universiteto rektoriaus arba kolegijų direktorių pareigas. Tai yra jungtinis projektas dviejų įstatymų, kuriuos teikia skirtingos Seimo narių grupės.
Mes Švietimo ir mokslo komitete radome kompromisą nukelti daktaro laipsnio reikalavimą kolegijų direktoriams ketveriems metams, įsigaliojimą vėliau, suprasdami, kad visą laikotarpį iki šiol tokio reikalavimo kolegijų vadovams nebuvo. Pastarieji metai leido į kolegijų vadovų ratą pritraukti jaunų, talentingų, verslo patirties turinčių žmonių, ir tai ne vienos kolegijos veiklos rezultatams labai pozityviai atsiliepia.
Taip pat manome, kad dabar, keičiantis dalies vyresnės kartos kolegijų vadovų kadencijoms, galimybė pretenduoti ne tik daktaro laipsnį turinčių kandidatų žmonėms… leistų taip pat pritraukti platesnį ratą gabių ir tinkamos patirties turinčių žmonių. Štai dėl to toks kompromisinis variantas yra šiandien pagal Seimo darbotvarkę priėmimo stadijos ir kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar už norėtų M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dar pernai, atsižvelgus į akademinės bendruomenės, kolegijų direktorių siūlymus, buvo sugriežtinti reikalavimai kolegijų direktoriams. Šis įstatymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., tačiau Aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo nuostatų įsigaliojimo data buvo atidėta iki šių metų rugpjūčio 1 dienos. Manome, kad šis reikalavimas yra racionalus, atitinkantis šiandieną ir taikytinas siekiant suaktyvinti taikomąją mokslinę veiklą kolegijose.
Tačiau šis reikalavimas yra sunkiai įgyvendinamas nepaliekant pereinamojo laikotarpio. Yra būtina sudaryti sąlygas įgyti mokslo daktaro laipsnį galimiems kandidatams į kolegijų direktoriaus pareigas ir atidėti šios nuostatos įsigaliojimą ketveriems metams, nes pagal Mokslo doktorantūros nuostatus nuolatinės formos doktorantūros trukmė yra ketveri metai. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1321. Kas palaiko įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Labai didelis triukšmas, kolegos! Gerbiamas Gabrieliau, daug moterų aplinkui ir triukšmas. Negirdi.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1321) priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1423(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1423(2). Taip pat du straipsniai. Pataisų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Pritarta.
Gal nereikėtų už, nes nėra prieš? Gintare, ar norite kalbėti? Gerai, ačiū.
Balsuojame, kolegos. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1423, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1423) priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1424(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1424(2). Taip pat priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Kas pritaria įstatymui Nr. XIIIP-1424, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 97 Seimo nariai – vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1424) priimtas. (Gongas)
15.08 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259(2). Taip pat priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra pakeitimų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. 3 straipsniui? Pritarta. 4 straipsniui? Pritarta. Ir 5 straipsnis – įsigaliojimas. Pritariame? Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1259(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1259) priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-687(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5a ir 2-5b klausimai, bet balsuosime atskirai. Pirmiausia 2-5a klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-687(2).
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-687, balsuoja už. Priėmimas. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-687) priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 276, 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-688(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-5b klausimas – projektas Nr. XIIIP-688. Atkreipiu dėmesį, kad yra sujungti Nr. XIIIP-603(2) ir Nr. XIIIP-688(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pataisų nėra. Pritariame. 2 straipsniui? Pritariame. 3 straipsniui? Pritariame. 4 straipsniui? Pritariame. Ir 5 straipsniui – įsigaliojimas? Pritariame.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritaria sujungtam įstatymui Nr. XIIIP-688(3), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje) Kolegos, labai didelis triukšmas!
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-688) priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4835(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. J. Sabatauskas yra? Kas galėtų vietoje J. Sabatausko? Kolegė A. Širinskienė. Nėra. S. Šedbaras? Ačiū. Gerbiamas kolega, gelbstite šitoje situacijoje.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šitas projektas yra skirtas atsisakyti kai kurių dokumentų vairuojant automobilį, tai yra užtektų turėti asmens tapatybės dokumentą. Čia tokia buvo mintis sumanyta. Komitetas iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui, svarstė gruodžio 6 dieną, 8 balsavo už iš 10, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori pasisakyti M. Majauskas. Kviečiu į tribūną. Atsisako M. Majauskas? Iš vietos? Gerai. Prašau. Galima iš vietos. Nenorite eiti į tribūną, Mykolai? (Balsai salėje) Atsisako. Gerai, tvarka. Kolegos, tada, ar yra norinčių… Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Klausiame Seimo Pirmininko dėl ypatingos skubos. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. Ir 3 straipsniui – įsigaliojimas pritarta.
M. Majauskas – už. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu atsisakyti perteklinio reikalavimo vairuotojams vežiotis visą šūsnį dokumentų. Kaip gerai žinome, kompiuterizuotos policijos darbo vietos sudaro visas galimybes nuotoliniu būdu patikrinti visą reikalingą informaciją. Tuo tarpu šiandien reikia vežiotis ir vairuotojo pažymėjimą, ir registravimo dokumentus, ir techninę apžiūrą, ir civilinio draudimo dokumentus. Iš tikrųjų tai yra perteklinis reikalavimas. Taigi atsisakykime to reikalavimo ir pasiųskime labai gerą žinią vairuotojams, kad dabar užteks vežiotis tiktai asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – arba asmens tapatybės kortelę, arba vairuotojo pažymėjimą. Tik tiek. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Už dar nori S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Aišku, balsuosiu už, bet čia yra vienas nepriteklius, kaip bus su tais vairuotojais užsieniečiais, kurie atvažiuos, ir nežinia, ar jie turi vairuotojo pažymėjimą savo šalyje, ar ne? Bet iš esmės mums, Lietuvos piliečiams, tai yra labai naudingas įstatymas.
PIRMININKAS. Ir P. Gražulis. Nėra Kęstučio. Ai, yra. Atsiprašau, matau, kad Kęstutis… Gerai. Po to Kęstutis. Prašau. P. Gražulis. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš labai trumpai noriu pasakyti. Tikrai tai yra labai progresyvios, pozityvios įstatymo nuostatos ir tai galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių. Bet mane stebina vienas dalykas, kad prieš porą savaičių buvo pateiktas Seimui kitas įstatymas, kuris grąžina įgaliojimus, kai faktiškai vairuotojas automobilį galės vairuoti tik su įgaliojimu, nors net buvusi Sovietų Sąjunga, Rusija atsisakė jau įgaliojimų, bet mes norime grįžti prie šitos sistemos. Manau, kad tikrai užteks išminties Seimo nariams, ir, kai ateis tas įstatymas į Seimą, mes jį atmesime. Taigi tikrai gyvename civilizuotoje, kompiuterizuotoje visuomenėje ir yra labai logiškas įstatymas. Aš dar praeitoje kadencijoje siūliau, buvau iniciatorius, bet galų gale dabartinė Vyriausybė pasiūlė ir tikrai siūlau visiems vienbalsiai balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad geras įstatymas, bet tai turėtų būti tik pirma kregždė. Labai gerai, jeigu bus galima vairuoti, ir policininkai, jeigu jiems reikės, patys susiras visus dokumentus ir tikrai susiras per valstybinius registrus. Bet jūs nueikite kokiu nors reikalu į savivaldybę, nesvarbu – Vilniaus, Trakų, nueikite į „Vilniaus vandenis“ ar „Trakų vandenis“ spręsti kokio reikalo, į bet kokią kitokią biurokratinę įstaigą – Mokesčių inspekciją, dar kur nors, ir pamatysite, kad tai, ką mes čia panaikinome, visur kitur negalios. Visur reikės aibės dokumentų, kuriuos jie patys lygiai taip pat gali pasiekti. Reikėtų šitą sistemą daug plačiau įdiegti, galbūt reikėtų tokio bendro įstatymo. Tiesą sakant, jis egzistuoja, kad viešosios institucijos negali reikalauti dokumentų, jeigu juos pačios turi arba gali pasiimti, bet reikalauja. Tikrai reikia sutvarkyti sistemą visur šituo būdu.
Jeigu valstiečiai yra pasiryžę mažinti biurokratizmą, biurokratiją, taip pat ir sutaupyti be reikalo švaistomas lėšas darbo užmokesčiui ir panašiai, tai čia yra vienas iš puikių kelių. Vienas iš puikių kelių. Aš sveikinu šitą pirmą kregždę, bet tegul būna tik pirma ir tegul atskrenda dideli gandrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nesu kategoriškai prieš ir greičiausiai aš tiesiog nedalyvausiu balsavime, nes turiu dar tiesiog tam tikrų abejonių, ar bus gerai tose situacijose, kai, sakykim, įvyksta autoįvykis ir norėtume užpildyti deklaraciją, bet avariją padaręs asmuo neturi nieko kito, tik asmens pažymėjimą. Kaip tu užpildysi, ar jis apsidraudęs, neapsidraudęs? Ar bus viskas išspręsta, kad aš paskambinu tos sistemos dispečeriui ir man pasako pagal jo pavardę, kad štai viskas su juo yra gerai? Galbūt taip ir bus, bet man bent asmeniškai tas pažymėjimo vežiojimasis nėra kokia nors sunkenybė tarp kitų kortelių turėti ir tą. Tiesiog likdamas su tam tikromis abejonėmis, aš nebalsuosiu už, bet nebalsuosiu ir prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Panašiai ir norėjau pasisakyti. Kaip autoįvykio atveju reikėtų suderinti, užpildyti tą visą deklaraciją? Ir dar vieną tokį niuansą matau: dabar būnant Seime pavogė mano automobilį. Aš sėdžiu. Baigėsi posėdis, išeinu – automobilio nėra. Per valandą su tuo automobiliu galima nuvažiuoti nežinau kur, kad ir sustabdys policija, parodys tapatybės kortelę, dokumentų nereikia turėti. Tai tas automobilis iki ryto bus išardytas ir parduotas dalimis. Tai dar vienas toks niuansas. Ačiū. Aš prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas palaiko įstatymo projektą Nr. XIIP-4835, jis yra sujungtas su projektu Nr. XIIIP-1069, balsuoja už. (Balsai salėje) Taip, įstatymo projektas Nr. XIIP-4835. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje)
Kolegos, labai didelis triukšmas!
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4835(2) priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ projektas Nr. XIIIP-1383(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ projektas Nr. XIIIP-1383. Svarstymas. Kviečiu kolegą A. Gumuliauską, Švietimo ir mokslo komitetas. Prašau, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Buvo gautas raštas iš Seimo Teisės departamento ir mes jam pritarėme iš dalies. Kodėl? Todėl, kad faktiškai tokia tvarka turėtų būti skelbiama įstatymo forma, ko ir prašo departamentas. Tačiau turint galvoje, kad dabar Valstybės istorinės atminties komisijos pradėtas rengti Valstybės istorinės atminties įstatymas, tai tame įstatyme ir atsispindės atmintinų metų nustatymo tvarka, kuri šiuo pereinamuoju laikotarpiu turėtų vis dėlto būti, sakyčiau, juridiškai įtvirtinta nutarimu.
Šiuo atveju nutarimas veiks tik tam tikrą laikotarpį, vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį, o po to jis taps įstatymo sudėtine dalimi.
Toliau. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą nutarimo projektą, pritarė visiems pasiūlymams, tiek Valstybės istorinės atminties komisijos, tiek mano penkiems pasiūlymams, ir atsižvelgė į Kultūros ministerijos pasiūlymą vėlgi su ta pačia intencija, kad Kultūros ministerijos pasiūlymai yra labai platūs ir jie iš tikrųjų taps jau to rengiamo įstatymo dalimi. Balsavo bendru sutarimu už šitą dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiu K. Masiulį pasisakyti. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš trumpai ir drūtai noriu pasakyti. Po gerbiamojo A. Gumuliausko paaiškinimo man daug kas atkrito, bet vienas dalykas vis vien dar kliūna. Pagal šią tvarką turėtų būti labai aiškiai pasakyta, kad kas pusmetį reikia nešti, pusmetį tie dokumentai bus ten nagrinėjami, bet nėra pasakyta, kad galima atskirai, tarkime, paskelbti vasarį vieną datą, kovą – kitą datą ir t. t., balandį dar vieną datą. Kad kas pusmetį bus skelbiama, tai taip, bet ar iš tikro tai reiškia, kad vienu ypu, vienu ypu bus skelbiami visi kitų metų įvykiai, datos, man taip nėra iki galo suprantama iš šito nutarimo. Tikiuosi, kad gal bus dar patikslinta iki priėmimo. Ar čia jau nebus keičiama?
Na, gerai, gal tada įstatyme bus. Bet tai turėtų būti labai aiškiai fiksuota, tarkime, įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje)
Priėmimas pastraipsniui. Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Galime pritarti? Pritarta. Pranešėjas dar nori patikslinti. Prašau, kolega A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Man vis tiek reikia pasakyti dėl Teisės departamento išvados. Galiu vėlgi pakartoti, kad iš tikrųjų nutarimas, kaip sakiau, veiks tik tam tikrą laikotarpį, ir ką gerbiamas Kęstutis pasakė, iš tikrųjų bus atsižvelgta jau pačiame įstatymo tekste. Tai mes galime konstatuoti, kad iš dalies sutinkame su Teisės departamento išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, galime eiti pastraipsniui?
1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnis? Pritariame.
Už norėtų kalbėti I. Degutienė. Prašau, kolege. (I. Degutienė: „Čia dėl ko?“) Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai gerai, kad pas mus dabar yra…
PIRMININKAS. Per mikrofoną, jeigu galite.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …labai gerai, kad pas mus dabar yra komisija, realiai veikianti, kuri išanalizuoja, kokius metus paskelbti, ir turbūt niekam nėra abejonių, kad Simono Daukanto…
PIRMININKAS. Ne, mes dar ne dėl S. Daukanto, mes bendrą tvarką svarstome. Kitas…
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėl bendros tvarkos aš labai pritariu.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Ačiū.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-1383, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas, kviečiu visus balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1383) priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Simono Daukanto metais“ projektas Nr. XIIIP-1409(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Simono Daukanto metais“ projektas Nr. XIIIP-1409. Vėl kviečiu kolegą A. Gumuliauską. Prašau. Svarstymas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad tai paskutiniai metai, kurie bus priimti dar senąja tvarka, po to įsigalios nauja tvarka. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė, jis atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat į Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymą ir balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galima. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti po svarstymo? Galime.
Pastraipsniui.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Tai viskas, man nereikia?
PIRMININKAS. Ačiū. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-1409, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašau, kolegos, balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai – vienbalsiai.
Seimo nutarimas „Dėl 2018 metų paskelbimo Simono Daukanto metais“ priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. XIII-273 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1477(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1477(3). Kviečiu R. Karbauskį. Svarstymas.
Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Kolega R. Šarknickas gal galėtų? Kolega… Prašau, R. Popovienė. Prašome pristatyti Kultūros komiteto… (Balsai salėje) Taip, dėl pilių rezervato pripažinimo netekusiu galios, nutarimo pakeitimo projektas. Prašau.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. XIII-273 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1477(2). Komiteto balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Gerbiami kolegos, aš jau minėjau, kad Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. (Balsai salėje) Taip, bet iš pradžių pritariame po svarstymo. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Vyriausybė, kaip minėjau, siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-1477. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 13. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1477(3) priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIIIP-1288(4) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIIIP-1288. Pranešėjas – J. Liesys. Kviečiu kolegą į tribūną. Svarstymas.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke, Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektą Nr. XIIIP-1288(4) ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakyti norėtų M. Majauskas. Kviečiu M. Majauską į tribūną. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų atrodo, kad jau nebeliko Lietuvoje reikšmingų ir svarbių klausimų ir einame prie paties svarbiausio – tai prie laiko sukiojimo ir sprendimo, ar gyvensime sostinės laiku, žiemos laiku, ar vasaros, Naisių laiku. Man atrodo, kad tikrai yra svarbesnių klausimų. Matyt, vienintelė Lietuva tai supranta, todėl absoliuti dauguma valstybių nesukioja laiko, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys nesukioja… tiksliau, sukioja laiką ir nesiima priemonių nesukioti laiko.
Vienos Lietuvos iniciatyva nuspręsti nesukioti laiko atrodo labai labai keistai. Sprendimas gali būti priimtas tiktai visai Europos Sąjungai nutarus, kokiu laiku gyventi. Iš esmės nė viena valstybė nėra pareiškusi, išskyrus, matyt, Suomiją, kuri pradėjo kalbėti apie tai nacionaliniu mastu, kad iš tikrųjų nereikia sukioti laiko. Tam yra begalė priežasčių, viena iš jų yra labai paprasta, kad iš tikrųjų racionaliau išnaudojame šviesųjį paros metą.
Dabar vienas svarbus momentas, dėl kurio reikės apsispręsti (čia, matyt, apsisprendimas tikrai nebus lengvas ir panašus, matyt, netgi į Lukiškių aikštės diskusiją), ar gyvensime vasaros, ar žiemos laiku. Vieni norės galbūt šiek tiek ryte ilgiau pamiegoti, kiti galbūt norės anksčiau eiti miegoti ir galbūt anksčiau keltis. Net neabejoju, kad šita diskusija taip pat sukels didelį visuomenės susipriešinimą, nesu tikras, ar iš tikrųjų tuo keliu Lietuvai reikėtų eiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Sveiki dar sykį. Nėra taip viskas sudėtinga, kaip čia bandė kolega M. Majauskas pavaizduoti. Yra juostos laikas, neretai būna dekretinis laikas. Kas yra juostos laikas, tai čia bet koks geografas ar fizikas pasakys, kas yra dekretinis laikas, irgi pasakys. Nėra jokių problemų pasakyti, koks laikas turi būti Lietuvoje. Toks pat, kaip Bulgarijoje, jeigu pažiūrėtume, kaip eina juostos, laiko juostos, nuo Šiaurės ašigalio. Šiuo atžvilgiu yra viskas aišku. Aš čia kalbu todėl, kad dar 1999 metais, kai R. Paksas buvo konservatorius ir jų premjeras, o aš buvau jo patarėjas, jam įpiršau šitą mintį. Lietuva tada buvo panaikinusi kurį laiką laikrodžio sukiojimą.
O panaikinimas remiasi labai aiškiais kriterijais ir M. Majauskui jie turėtų būti svarbūs. Psichologų ir medikų įrodyta, kad tie sukiojimai, ypač jautresniems žmonėms, yra labai skaudūs. Vaikams ir panašiai. Žmonės pripranta prie laiko ir natūraliai pagal tą laiką ir gyvena, šokinėjimas valandą pirmyn ar atgal jautresnius žmones bent kelioms dienoms, o kartais ir savaitei sutrikto.
Lygiai taip pat argumentas, kuris čia neva buvo pasakytas M. Majausko. Nematau aš jo, tiesą sakant, pasakė ir išėjo. (Balsai salėje) Argumentas toks, kad čia energijos taupymai kokie nors yra, yra niekinis, nes yra įrodymų, kad niekas niekur netaupoma. Vienintelis argumentas, kodėl Lietuva sugrįžo, kad kai mes stojome į Europos Sąjungą, ten buvo pasakyta, kad privalomai visoje Europos erdvėje turi būti toks sukinėjamas laikas dėl įvairių tvarkaraščių derinimo paprastumo.
Dabar Lietuva stoja greta tų valstybių, kaip Suomija ir galbūt dar kelios kitos valstybės, kurios nori paleisti diskusiją, nes 2016 metais kaip tik ir baigėsi tas privalomumas turėti vieną laiką Europoje su tokiais šokinėjimais, vasaros ir žiemos laiko valandos peršokimais. Tikrai vertinga diskusija, jinai turėtų būti priimta Europos Sąjungos valstybėms bendrai sutarus. Būtų gerai, kad būtų bendras nutarimas, kad visa Europos Sąjunga nebesukinėja rodyklių, nes nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų sukinėti tas rodykles, o yra daugybė argumentų prieš. Labai gerai, kad Lietuva inicijuoja šią diskusiją, stoja prie iniciatorių. Čia mes dar nieko nepakeičiame, čia mes tik siūlome paleisti šitą diskusiją. Tai aš labai pritariu tokiai pozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Z. Streikų į tribūną. Prašom, kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kai kuriuos argumentus mano kolega Kęstutis jau pasakė: todėl, kad ekonominiai argumentai jau yra paneigti, todėl, kad 40 šalių ūkinės studijos, kokią įtaką ūkiui, ekonomikai daro laiko sukiojimas, parodė, kad jokio efekto neduoda. Be abejonės, vienu metu mes teikėme prioritetą elektros taupymui ir panašiai tuo laikotarpiu, bet užmiršome, kad šiuo metu pats pagrindinis mūsų prioritetas yra žmonių sveikata, ypač vaikų sveikata. Noriu pasakyti, kad ne tik sveikata, yra daugybė, virš 40 mokslinių darbų ir aiškiai parodo, kad didžiulį neigiamą poveikį, ypač vaikams, daro tas kaitaliojimas. Pagaliau yra su sportininkų sveikata ir orientacija susijusių daug tyrimų, kai keičia laiko juostas, ir tai atsiliepia jų rezultatyvumui. Aš jau nekalbu apie tai, kad Lenkija, Suomija ypatingą dėmesį skiria. Virš 80 % apklaustųjų, apklausos vyko apie 50 % Europos Sąjungos valstybių, virš 80 % žmonių nepalankiai vertina kaitaliojimą. Aš manau, kad Lietuva būtų pavyzdys, kai iš tikrųjų šitą nesveiką kaitaliojimą ir nieko neduodantį ekonomikai inicijuotume pirmieji. Tai būtų pavyzdys visoms kitoms valstybėms. Aš siūlyčiau paremti, ypač šitą iniciatyvą ir projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Kubilienę pateikti pataisą. Kolegos Seimo nario A. Butkevičiaus nėra, tai gal jūs pristatysite jo pataisą taip pat. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Buvo gautas gerbiamojo A. Butkevičiaus pasiūlymas kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares siekiant išsiaiškinti oficialias valstybių narių pozicijas dėl galimybės pačioms valstybėms narėms apsispręsti dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2084 dėl vasaros laiko susitarimo taikymo. Jis buvo apsvarstytas komitete ir…
PIRMININKAS. Gal galėtumėte truputį sustoti, matau, A. Butkevičius savo pataisą galėtų pristatyti. Tada jūs pasakysite komiteto nuomonę. Prašom, A. Butkevičius – dėl vasaros laiko taikymo Lietuvoje.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš šitą pataisą esu parengęs dėl to, kad jau beveik prieš du mėnesius kreipiausi į Vyriausybę, kad jie tiesiog parengtų teisės aktą, kuriuo būtų galima vadovautis Vyriausybėje vedant derybas Briuselyje ir kalbantis su kitomis valstybėmis, norint sulaukti palaikymo, kad Lietuvoje nereikėtų sukinėti vadinamojo laiko. Aš truputį esu nustebęs dėl komiteto pozicijos. Vis dėlto ir po to mano parašyto kreipimosi į Ministrą Pirmininką kaip tik buvo pradėtas rengti lyg ir Vyriausybės nutarimo projektas, taip pat buvo parengta ir mano pataisa. Aš nederinau su Vyriausybe, ar ji rengs, ar nerengs. Dabar mano pataisa yra analogiška Vyriausybės pateiktam nutarimui. Aš nesuprantu, ar čia politika, ar kažkokie susitarimai, kad Vyriausybės pritariame, A. Butkevičiaus pataisą atmetame. Procedūriškai labai keistai atrodo.
PIRMININKAS. Asta Kubiliene, aš tuoj jums suteiksiu žodį. Minutėlę, tik paklausiu, ar yra 10 balsų, kurie remia A. Butkevičių. Ar yra 10? Prašom pakelti rankas. Yra. Dabar prašau – komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Siūlymas kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares siekiant išsiaiškinti oficialias valstybių narių pozicijas dėl galimybės pačioms valstybėms narėms apsispręsti dėl minėtos direktyvos, t. y. dėl vasaros laiko susitarimo taikymo, užvilkintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvą pradėti konsultacijas su Europos Sąjungos Komisija. Vyriausybei siūlome pradėti konsultacijas, o ne apklausinėti valstybes nares.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl A. Butkevičiaus pataisos, kurią remia 10 ir daugiau Seimo narių ir kuriai komitetas nepritarė. Kas palaiko A. Butkevičiaus nuomonę kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares siekiant išsiaiškinti jų poziciją, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę arba palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas dėl pataisos – dėl vasaros laiko taikymo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 25, prieš – 16, susilaikė 14. Pataisai nepritarta.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Atsiprašau, dar yra Teisės departamento pastaba.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pastaba yra analogiška svarstytai gruodžio 13 dieną pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos Nr. 2084/EB nuostatas ir atkreiptinas dėmesys, kad konsultacijos su Europos Komisija nėra galimos tais atvejais, kai to vienašališkai siekia tik viena valstybė. Komitetas tam nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti? Ačiū pranešėjai. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Karai baigėsi ir, duok Dieve, kad jų daugiau nebūtų. Būtent dėl karų laikas buvo pradėtas kaitalioti, dėl energijos taupymo. Dabar laikas yra taupyti mūsų lietuvaičių gyvybes. Akivaizdu, kad žmogaus organizmas pripranta prie vieno ritmo, kad jį veikia, kai staiga reikia pereiti prie kitos tvarkos. Tokie pokyčiai yra visiškai nereikalingi. Vakar per televiziją žmonės kalbėjo ne tik dėl senjorų, bet ir dėl daugėjančių vaikų, kurie serga depresija. Tai atsiliepia ne tik mokykloje, bet ir namie. Statistika yra labai nepalanki Lietuvos gyventojams. Vykstantis ilgas neliaudiškas ir nelietuviškas žaidimas tamsu–šviesu turi baigtis išsaugant žmonių sveikatą. Ekonominiais apskaičiavimais, žmonės daugiau išleidžia pinigų psichologams, vaistams nuo depresijos. Žinome, kuo depresija baigėsi ne vienam Lietuvos piliečiui.
PIRMININKAS. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamajam kolegai atsakysiu iš karto, kad visos Europos Sąjungos šalys sukioja ir kažkodėl Lietuvoje tos depresijos yra daugiau. Nežinau, kaip čia tai susiję ir kaip čia koreliuoja tai, ką jūs sakėte, laiko sukiojimas ir psichologinė savijauta. Bet aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad visos Europos Sąjungos šalys persuka laiką. Ir lygiai taip pat nė viena Europos Sąjungos šalis negali savarankiškai nuspręsti nekeisti laiko. Tai yra suderinta Europos Sąjungos teisė, kuri nustato, kad visi turi tuo pačiu metu persukti laiką.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nuspręstume nesukioti laiko ir, tarkime, visus metus galiotų juostinis arba žiemos laikas, tai atsitiktų taip, kad saulė Lietuvoje imtų kilti birželio, liepos mėnesį apie 2–3 valandą nakties. O vasaros vakarai nebūtų tokie ilgi ir temti pradėtų jau 8 valandą. Jeigu galiotų vasaros laikas, tai švisti pradėtų tik apie 10 valandą ryto, kai kur apie 11 valandą ryto ilgiausiomis naktimis ir trumpiausiomis dienomis.
Gerbiamieji kolegos, ar tikrai mes norime eiti tuo keliu? Aš labai rimtai kviečiu susimąstyti ir dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu vis dėlto bus nuspręsta, mes dar turėsime pasirinkti – žiemos ar vasaros laiku norime gyventi. Tai sostinės ar, tarkim, Naisių vasaros laiku. Aš tikrai nenoriu supriešinti visuomenės ir nemanau, kad tai reikėtų daryti. Aš žinau, kad tikrai yra daug svarbesnių klausimų, kuriuos mes turėtume spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – J. Razma. Deja, atsiprašau kolegos J. Razmos. Balsuojame, kadangi neturime bendro sutarimo, po svarstymo. Kas pritaria Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-1288, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 82, prieš – 8, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo. Yra siūloma ypatinga skuba. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Pataisai, kaip žinote, nebuvo pritarta. Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Ar visi dar nori kalbėti? Neveikia. Prašom užregistruoti Emanuelį.
Kolega A. Vinkus – už. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi buvau anksčiau užsirašęs, tai drįsiu ir realizuoti tai. Aš manau, kad nereikia komentuoti, kad laiko sukiojimo žala sveikatai yra neabejotina. Žmonių apklausos rodo, kad žmonės yra itin nepatenkinti kas pusę metų persukamu laiku. Dabar šio laiko sukiojimo žalą įrodė ir pasaulio mokslininkai, net Nobelio premijos laureatai. Apklaustos pusė Europos šalių narių, iš jų nė viena nepritarė laiko sukiojimui. Todėl, kaip sakė ir ponia A. Kubilienė, ir ponas M. Puidokas Sveikatos reikalų komitete, kaip tik siekiame mes dabar patarti Vyriausybei pradėti konsultacijas Europos Komisijoje dėl galimybės pakeisti direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo.
Antra. Esant poreikiui, pavesti valstybės institucijoms pagal kompetenciją atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų apklausą.
Ir pabaigoje. Šiuo klausimu, kuris yra akivaizdžiai atnešantis naudos žmonėms, siūlyčiau mums imtis lyderystės Europos Sąjungoje ir būti ta pirmąja šalimi, kuri kreipės į Europos Komisiją dėl šios direktyvos pakeitimo. Todėl pritariu šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Majauskas. Jūs kalbėjote, Mykolai. (Balsai salėje) Turite teisę. Na, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik dar kartą noriu priminti, kad abu variantai, vieną ar kitą priimtume, netenkins absoliučios daugumos žmonių. Bus supriešinta visuomenė ir tikrai nebus lengva sutarti, nes pirmu atveju tektų vasaros naktimis bent kelias valandas miegoti prie saulės šviesos, jei būtų žiemos laikas. Antru atveju, jeigu vasaros laikas, tai aktyvią dienos veiklą pradėti tektų dar tamsoje, nors, kaip puikiai žinome, kad paprastai rytais yra darbingiausias metas didesnei daliai visuomenės. Tai ar iš tikrųjų mes norime eiti tuo keliu ir dabar skirstyti visuomenę į žiemos ir vasaros visuomenę? Aš nemanau, kad tai yra teisingas kelias.
PIRMININKAS. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Norėčiau, kolegos, visų pirma abejones paneigti, nes vienos valandos skirtumas tikrai neleis vasarą mums keltis 10 ar 11 valandą, kaip jūs teigiate, nes tai yra tikrai kažkoks klaidingas supratimas. Aš manau, kad mes pasirinksime tokį laiką, kuris bus optimalus.
Pagal „Vilmorus“ tyrimus labai aiškiai daugiau nei 80 % žmonių pritaria tam, kad laikas kaitaliojamas nebūtų. Dėl to tikrai yra gera, teisinga, demokratiška europinė praktika kreiptis į Europos Komisiją išsiaiškinti dėl direktyvos, išsiaiškinti dėl galimybių sinchroniškai Europos Sąjungos šalims pasirinkti vieną iš galimų laiko zonų variantų ir jo nekaitalioti. O tos šalys, kurios nori keisti, gali keisti. Bet tas nepakenks nei lėktuvų skrydžiams, nei kitiems dalykams ir tikrai nesukels jokių nei ekonominių, nei kitokių neigiamų padarinių, todėl tikrai kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų argumentai prieš vasaros laiką yra visiškai spekuliatyvūs. Lygiai tokių pat argumentų galima pririnkti už. Buvo toks laikas, beje, dvejus metus – 2001 ir 2002 metais, kai buvo atsisakyta vasaros laiko. Kai iš Lenkijos įvažiuoji į Lietuvą, atsiduri gyvenąs Maskvos laiku, išvažiuoji į Latviją – jau tenai kitu laiku. Tokia iškramtyta laiko juosta važiuojant vos porą šimtų kilometrų.
Gal išties įveskime Pietų pusrutulio laiką? Ten galėsime kitaip sukioti tas valandas. Šiuo atveju manau, kad išsakomi argumentai visiškai nėra rimtai, yra spekuliatyvūs. Manyčiau, tol, kol absoliuti dauguma valstybių nėra priėmusios kokio nors sprendimo, Europos Komisija nėra priėmusi sprendimo, kad visos valstybės vienu metu turėtų arba atsisakyti, arba pasilikti prie to, šis mūsų nutarimas, tiesą sakant, – tik laiko gaišinimas.
PIRMININKAS. Už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai buvo laikas, kai gyvenome Maskvos laiku. Dabar gyvename Briuselio laiku. Bet gal atėjo laikas apsispręsti galų gale pradėti gyventi Lietuvos laiku? Tegul artėjantys Naujieji metai priartina prie mūsų Lietuvos laiką. Gal ir mes tada priartėsime prie Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš neturiu tokios labai griežtos nuomonės, kokiu laiku mes čia turėtume gyventi, bet man nelabai patinka pati forma, ką mes čia darome. Yra daugybė svarbių darbų, svarbesnių diskusijų, esminių, tiesą sakant, diskusijų Lietuvai, o mes dabar pradedame paskutinę metų dieną, kai posėdžiaujame, diskutuoti dėl laiko. Man atrodo tai labai keista, ypač keista tai, kad šis projektas yra užregistruotas gana neseniai. Yra daugybė kitų projektų su esminiais pasiūlymais dėl įvairių šalies gyvenimo sričių, bet šis projektas mįslingų prioritetų tvarka atsiranda darbotvarkėje. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, mes vis dėlto turime žiūrėti, kaip į laiko juostą žiūri mūsų kaimynai. Mes negalime tiesiog susapnavę vieną dieną sugalvoti, kad štai mes gyvensime kitoje laiko juostoje, juo labiau kad matau, dar čia planuojama įgyvendinti vasaros laiko poveikio analizę ir atsižvelgti į rezultatus. Aš nelabai įsivaizduoju apskritai, kas tai yra ir kaip tai turėtų veikti. Aš nežinau, ar Seimas tikrai neturi svarbesnių darbų paskutinę metų posėdžių dieną, kaip tik diskutuoti šituo klausimu. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Už – R. J. Dagys. Prašom, gerbiamas kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš sutinku su gerbiama kolege, čia tikrai nerimtas klausimas, palyginti su kanapių klausimu. Ten tikrai istorinis, labai svarbus dalykas, nesulyginsi.
Šiaip man tai mūsų Europos Sąjungos laiko sukiojimas kelia daug klausimų. Gamtoje paukščiai ir mūsų paukščiai, kuriuos mes auginame, gaidys iš ryto visąlaik žino, kada giedoti normaliai, pagal saulę. Bet dėl biznio interesų mes pradėjome sukioti laiką, dėl menamos naudos, ir nusprendėme, kad saulę vieną valandą pasuksime kur nors kitur, saulė kitaip pradės tekėti. Balsuodami. Sovietmečiu irgi balsuodami mes nuspręsdavome, kad biologija gali keistis, dabar mes lytį balsuodami nustatome ir t. t. Čia naujausias mokslas vadinamas arba šiaip politikų noras nuspręsti.
Nustokime kištis į normalų ciklą. Gamta yra gamta, mes esame gamtos dalis ir orientuojamės į tą ciklą, saulės ciklą, normaliai ir visa ta biologija visą laiką parodo – pats geriausias gyvenimo būdas yra laikytis gamtos. O tie, kurie nori balsuoti, tegul balsuoja, kaip jiems šauna į galvą, bet tai nieko bendro su normaliu gyvenimu nėra. Ir šis klausimas yra tikrai labai svarbus, aišku, išskyrus turbūt tik kanapių klausimą.
PIRMININKAS. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, kad šis klausimas nėra svarbus, ir man nelabai jauku, kai Lietuvos parlamentas kreipiasi į Europos Sąjungos kolegas su viena iš išskirtinių iniciatyvų. Mes labai retai ką nors pasiūlome pozityvaus. Dabar ateiname su tokiu smulkmenišku interesu. Aš vien prieš tokį…
Man atrodo, rimtesniais dalykais turėtume užsiimti, ypač šioje sesijoje, kur buvo patvirtinta per 400 įstatymų projektų. Vien iš mūsų frakcijos buvo paimta 50 rugpjūčio mėnesį. Kiek pateikta buvo? Laiko tam pritrūksta. Bet laiko labai užtenka vieno atskiro Seimo nario pateiktam projektui, dėl kurio diskutuojame, kurį leidžiame per komitetus, diskutuojame. Tam užtenka laiko, bet visą programą įgyvendinti, kurią užsibrėžę šiai rudens sesijai, neužtenka. Aš prieš tai, kad būtų kreipiamasi į Europos Sąjungos kolegas, atrodo, neypatingos svarbos klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Pirmininke, prašom.
V. PRANCKIETIS. Pasinaudoju ta teise, kad nebūtų kalbama taip, kad Europoje yra niekas nežinoma. Balandžio mėnesį diskutavau su Europos Sąjungos parlamentų pirmininkais apie šiuo klausimu, klausiau jų nuomonės. Toliau konsultavausi su mūsų europarlamentarais. Jie taip pat tą patį sakė. Jie konsultuojasi su kitais europarlamentarais. Visur apie tai yra kalbama. Vienintelio, ko nebuvo, tai nė vienos Vyriausybės kreipimosi į Europos Komisiją. Todėl sako, nors kuri nors viena kreiptųsi. Nieko čia blogo, jeigu mes padarytume naudą visai Europai.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimui Nr. XIIIP-1288, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš – 7, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1288) priimtas. (Gongas)
Matau, kad kolegos išsirikiavo. Ar norite būtinai repliką po balsavimo? Trumpai. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, kodėl gaištame laiką? Todėl, kad gyvenome Sovietų Sąjungoje, dabar – Europos Sąjungoje. Nors Sovietų Sąjunga nereguliavo, kada gultis ir kada keltis. Dabar mums Europos Sąjunga tiesiog jau pradės saulę sukinėti. Ar tai nėra absurdas, kai pati valstybė negali nustatyti, kada ir koks turi būti jos laikas? Kada eiti į darbą? Kada grįžti iš darbo? Tokią liberalbolševizmo diktatūrą prigyvenome – absurdas. Ir todėl dabar turime gaišti laiką. Jeigu paliksime žiemos laiką, tai vasarą…
PIRMININKAS. Kolegos!
P. GRAŽULIS (TTF). …23 valandą bus tamsu, o 3 valandą ryto bus šviesu. Kas čia? Koks absurdas! Baisu!
PIRMININKAS. Kolegos! Aš siūlau kalbėti į temą. Niekas mūsų… Čia diktatūros jokios nėra. Mes patys įsipareigojome.
K. Masiulis. Ir gal jau, taip jau… Prašom, Kęstuti, trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš gal nereaguosiu į P. Gražulio vėl konservatoriams… Čia yra šiuo atveju kitos Vyriausybės iniciatyva. Kiek aš žinau, R. Masiulis jau informavo kolegas. Tai Vyriausybė jau tuos žingsnius yra žengusi, mes įtvirtinome čia, Seime. Traukinys važiuoja. Iš tikro ieškoma sutarimo Europoje ir tas sutarimas po truputį bręsta.
PIRMININKAS. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Teisingas sutarimas.
PIRMININKAS. Teisingai. Prašom. Kolega A. Matulas. Prašom. Atsiprašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad 2011 metais mūsų parlamentas priėmė panašią, analogišką rezoliuciją, įpareigodamas Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją. Ten buvo pavėluota, keitėsi valdžios ir nebuvo priimtas sprendimas. Bet ta problema egzistuoja seniai. Sveikatos reikalų komitetas tada atliko išsamų tyrimą – apklausėme visas mokslo institucijas.
Kokį mes gavome atsakymą? Aš galėsiu jums išplatinti. Susisiekimo ministerija vienareikšmiškai pasakė, kad laiko kaitaliojimas didina avaringumą, o Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos institutas, kuris vykdo mokslinius tyrimus, aiškiai pasakė – daugėja savižudybių, didėja depresijų. Laiko kaitaliojimas šiandien neturi jokios įtakos ekonomikai, o žmogaus sveikatai, ypač jautriam žmogui, ypač mažiems vaikams ir seniems…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …daro didžiulę įtaką. Ačiū už balsavimą, kolegos. Kreipkimės laiku dėl to, kad…
PIRMININKAS. Antanai, ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Dar pasakau, kad nebūtų analogiška situacija, kaip su maistu. Pamenate, čekai, kitos šalys…
PIRMININKAS. Jau baigiame. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mes prisiminkime rajonuose, kaimuose gyvenančius vaikus. Ne kartą teko matyti važiuojant ryte, tarkime, 7 valandą ryto, jau autobuso stotelėje stovi apsnūdę 7–8 metų vaikučiai, laukia autobuso, kada juos veš į mokyklą. Įsivaizduokite, koks jiems stresas, kai prasideda dar tie kaitaliojimai. Iš tiesų čia ne politinis, bet tiesiog žmogiškumo klausimas. Kažkada gal kažkas apgynė disertaciją ir ten įrodė, kad tai yra gerai, bet mes savo gyvenime visi matome, kad tai nėra gerai. Tik galbūt sveiku protu, humaniškumo principais vadovaudamiesi priimame tą sprendimą ir darykime tai toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai dėl stenogramos, kad neatrodytume, kokie istoriškai esame analfabetai, švelniai pasakysiu. Lietuvos laikas buvo kaitaliojamas. 1940 metais mums įvedė Maskvos laiką. Taigi nereikia sakyti, kad nebuvo kaitaliojama. 1981 metais taip pat buvo įvestas… (Balsas salėje) Užsičiaupk! Buvo įvestas vasaros laikas. Taigi šiek tiek yra, kas žino istoriją. Kiti gali paguglinti. Ir Petrui patariu tai padaryti.
16.05 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1150(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pasikeitėme žiniomis ir einame prie darbotvarkės 2-11 klausimo – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1150. Kviečiu V. Baką? Svarstymas. V. Bakas. Strateginės įmonės. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Apsvarstėme šį įstatymo projektą. Jam buvo sunkiai pritarta vienam asmeniui susilaikius. Visi kiti balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Vingrienė. Aplinkos apsaugos komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam, pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išsakytas pastabas ir patobulinti pagal tai. Sprendimas priimtas 7 balsavus už ir 1 susilaikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne, nėra. Yra? Nėra. Kolegos, balsuojame po svarstymo. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1150, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamas kolega Emanueli, jūs taip ilgai buvote užsienyje, kad, atrodo, išsimagnetino kortelė. Prašom iš naujo.
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą? Taip. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui – įsigaliojimas? Galime.
Dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Gerbiami kolegos, kas pritaria įstatymui Nr. XIIIP-1150, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1150) priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1446 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos… „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1446. Kviečiu energetikos ministrą Ž. Vaičiūną. Prašom, ministre. Pateikimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiu svarstyti atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją – jos projektą. Šiuo metu galiojanti strategija buvo patvirtinta 2012 m. birželio 26 d. ir iš esmės buvo įgyvendinti esminiai strateginiai projektai, padarytos struktūrinės reformos energetikos sektoriuje, taip pat sumažinta energijos išteklių kaina vartotojams, Lietuvai buvo atverta naujų galimybių. Nepaisant to, energetikos situacija tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje keičiasi, todėl tikrai reikia atnaujinti Energetikos strategiją.
Be to, dar yra likusių ir energetinio saugumo iššūkių. Iš esmės tiek siekiant suderinti mūsų strategiją su Europos Sąjungos energetikos politika ir strategija, tiek įgyvendinant klimato kaitos tikslus iki 2030 metų, būtent Paryžiaus susitarimą, naujausias tendencijas energetikos sektoriuje, ir parengtas šis atnaujintas strategijos projektas. Jame numatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus tikslai, uždaviniai, kryptys ir pagrindinės įgyvendinimo priemonės iki 2030 metų ir vizija iki 2050 metų.
Kalbant apie šios strategijos turinį, vizija yra tokia, kad vartotojai bus patikimai aprūpinami energija už konkurencingą kainą. Antra, šalies energetika bus pažangi ir valstybė bei vartotojai kurs pridėtinę vertę. Trečia, energetikoje bus naudojami netaršūs energijos šaltiniai, taip eliminuojama neigiama energetikos įtaka klimato kaitai.
Strategija būtų įgyvendinama šiomis pagrindinėmis keturiomis kryptimis, būtent: konkurencingumo, patikimumo, įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimo bei šalies verslo dalyvavimo siekiant energetikos pažangos.
Pagrindinė šios atnaujintos strategijos naujovė ir pridėtinė vertė, lyginant su ankstesnėmis energetikos strategijomis, yra išskirtinis dėmesys atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Koncentruojamės į 2020 metus, šiems metams keliame ambicingus tikslus. Lietuvos pažanga diegiant atsinaujinančius energijos išteklius yra tikrai pastebima ir matoma, jau pasiekėme 2020 metų tikslus, tačiau paskutiniu metu atsinaujinančių energijos išteklių plėtra faktiškai yra sustojusi. O jinai yra sustojusi dėl to, kad esame pasiekę gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių kvotos limitą, ir, be naujos strategijos, be naujo strateginio dokumento, negalime judėti į priekį. Taip pat siekiame, kad šalies gyventojams mažėtų išlaidų už energiją dalis jų pajamose, o energijos kainos pramonės vartotojams būtų mažesnės nei regiono valstybėse.
Svarbiausi šios strategijos akcentai yra elektros sistemos sinchronizacija su kontinentiniais Europos tinklais iki 2025 metų ir veiksmai prieš nesaugias branduolines elektrines trečiosiose šalyse. Kaip minėjau, atsinaujinantys energijos ištekliai laikotarpiu iki 2050 metų tampa dominuojančiu vietinės elektros gamybos šaltiniu. Nuosekliai didinamas Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekis. Energijos vartotojai yra ne tik vartotojai, jie turėtų tapti taip pat ir gamintojais, tai yra galėtų pasigaminti patys elektros energiją. Lietuva ne tik importuotų energetikos technologijas, bet ir pati kurtų inovatyvius energetikos sprendimus ir juos eksportuotų, taip pat kaip ir įgytas kompetencijas.
Kalbant apie strategijos rengimo ir jos svarstymo procesą, šis atnaujintas projektas buvo parengtas iki šių metų birželio mėnesio, po to pirmasis derinimo etapas vyko birželio–rugpjūčio mėnesiais. Derinome strategijos projektą su visa energetikos bendruomene, tai yra daugiau kaip 50 institucijų ir subjektų, t. y. tiek su ministerijomis, tiek energetikos, pramonės konfederacijomis. Pakartotinis derinimas buvo vykdomas rugpjūčio–spalio mėnesiais, iš viso derinimo metu gavome virš 600 pasiūlymų, kaip strategijos projektą galima patobulinti. Į pusę šių pasiūlymų atsižvelgėme ir atrinkome, patikslinome strategijos projektą. Vyriausybės posėdyje šiam strategijos projektui buvo pritarta lapkričio 29 dieną. Taip pat pasinaudota galimybe strategijos projektą pristatyti ne viename tarptautiniame renginyje ir konferencijoje, tiesa, strategijos projektą, tą ir akcentavau.
Apibendrindamas galiu pasidžiaugti, kad tiek energijos rinkos, tiek energetikos dalyviai, tiek tarptautinės organizacijos išskirtinai gerai vertina šį atnaujintą projektą dėl trijų priežasčių: pirma, strategijoje yra pasiektas optimalus krypčių, tikslų, uždavinių ir priemonių bei jų rezultatų abstraktumo ir konkretumo balansas; antra, detalios priemonės tikslams bus išdėstytos po strategijos patvirtinimo pasirodysiančiame strategijos įgyvendinimo plane; trečia, strategijos turinys tarptautiniu mastu yra vertinamas kaip pažangus ir inovatyvus.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už dėmesį. Prašau jūsų svarstyti šį strategijos projektą. Lietuvai tikrai reikalingas naujas energetikos strateginis dokumentas, atitinkantis šios dienos realijas. Priėmus šią strategiją, nedelsiant bus uždegta žalia šviesa tolesnei žaliosios energetikos, būtent atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, jau 2018 metais. Kaip minėjau, šiuo metu atsinaujinančių energijos išteklių plėtra iš esmės yra sustojusi. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmasis – A. Baura. Nėra. V. Poderys. (Balsai salėje) Yra A. Baura. Prašau. Atsiprašau, kolega. Prašau, A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano klausimėlis, palyginus tą…
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
A. BAURA (LVŽSF). …ką jūs pristatėte, yra smulkus, bet vis vien jis, mano manymu, yra svarbus. Dėl elektromobilių. Pasižiūrėjau į statistiką, kiekgi Lietuvoje yra šitų viešų ir pusiau viešų įkrovimo akumuliatorių stotelių, skaičius yra apie 50, pasižiūrėjau kaimynų – Estijoje yra beveik 400. Klausimas būtų toks: ar ministerijos planuose tikrai numatomas šito klausimo sprendimas? O gal čia tas klausimas Susisiekimo ministerijai?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Strategijoje tos stotelės slepiasi po 15 % tikslu 2030 metams ir 20 % tikslu 2020 metams. Iš esmės konkretūs skaičiai bus numatyti strategijos įgyvendinimo priemonių plane, su susisiekimo ministru tą klausimą esame aptarę, tai pirmiausia yra jo kompetencija. Taip, iš esmės atsiliekame nuo kaimyninių valstybių, šiek tiek nuo Latvijos, ypač nuo Estijos. Viena iš pagrindinių priemonių ir būdų dėl elektromobilių plėtros, be abejo, yra viešosios infrastruktūros savivaldybėse skatinimas ir plėtra, tai vienas iš pirmaeilių uždavinių, pirmaeilių priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ačiū ministrui už pristatymą. Mano klausimas susijęs su energetiniu efektyvumu. Tarptautinėje spaudoje ir tarptautinė praktika rodo, kad daugeliu atvejų apsimoka investuoti į energijos taupymą, o nebūtinai į energetinių įrenginių ir generacijos įrenginių plėtrą. Šiuo atveju jūsų strategijos projekte taip pat teisingai yra paminėta, kad milžiniški rezervai – renovacija. Bet tai, ką dabar matome, – viešieji finansai yra sukaupti Aplinkos ministerijos rankose. Matome, kad jie įgyvendina projektus, kur viešieji finansai yra švaistomi ir nesirenkami projektai, kurie energetinio efektyvumo požiūriu yra labai labai, žymiai efektyvesni ir greičiau atsiperkantys Ar negalėtumėte būti agresyvesni ir iš Aplinkos ministerijos ar perimti šitą failą, nelietuviškai kalbant, ar su Aplinkos ministerija susitarti, kad visų pirma turi būti žiūrima energetinio efektyvumo, o ne patogumo, gerumo, gražumo ir visų kitų požymių? Dėkui, ministre.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš esmės taip: Aplinkos ministerija atsakinga už daugiabučių namų renovaciją, Energetikos – už viešuosius pastatus, savivaldybių pastatai taip pat yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Tikrai pritarčiau tam, kad turime orientuotis ne tik į didžiąją, bet ir vadinamąją mažąją renovaciją, ir iš esmės jau esame tą klausimą ne kartą aptarę. Aš manau, kad mes turėtume į tą mažąją ir didžiąją renovaciją daugiabučių namų žiūrėti kaip į tarpusavyje suderinamus tikslus ir jų nesupriešinti. Jeigu tokia filosofija vadovausimės, manau, kad ir tos agresijos mažiau reikės, ir racionaliai sutarsime. Be abejo, efektyvumas, energetinis efektyvumas yra viena iš krypčių, akcentuojamų strategijoje. 2020 metais esame užsibrėžę sutaupyti lygiai tiek energijos, kiek Lietuvoje išleidžiame per vienus metus.
PIRMININKAS. Kolega N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vakar Energetikos komisijos posėdyje turėjome svečių, labai garsų mokslininką iš Vokietijos, geotermistą, tai jis sakė, kad dėl to, kad valstybės valdoma įmonė „Geoterma“ buvo įtraukta į privatizavimo programą, tarptautinis mokslininkų kolektyvas pasiūlė pusę milijono eurų, numatytų geoterminiams moksliniams tyrimams, skirti kitai geoterminei jėgainei Vengrijoje. Tai, kad iki šiol „Geoterma“ yra privatizavimo sąrašuose, mano galva, labai smarkiai kiša koją šitam strategijos projektui. Norėčiau išgirsti jūsų prognozę, mėginimus ar jūsų nuomonę.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Geotermija yra tarp strategijos tikslų, tarp kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Iš esmės šiuo konkrečiu klausimu mūsų pozicija yra tokia, be abejo, kad privatizuojant, jeigu būtų privatizuojamas toks objektas, kadangi sąraše yra, tai neabejotinai mokslo dalyvavimas ir mokslo dalis turi būti kaip privaloma privatizavimo sąlyga, tai yra ta apimtimi negali būti daroma jokių kompromisų.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš žiūriu ketvirtą paveikslėlį. Iškastinio kuro naudojimas faktiškai iki 2030 metų, beveik iki 2040 metų, tiek dujų, tiek naftos, nemažėja, nors yra ambicijų dėl atsinaujinančių šaltinių. Ar tai yra gerai, jūsų manymu, kodėl taip yra? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Pakartokite. Ketvirtas paveikslėlis, taip?
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, ketvirtas.
Ž. VAIČIŪNAS. Ketvirtas. Iš esmės čia yra vizija iki 2050 metų ir pagal esamas kryptis, kaip minėjau, prioritetas yra atsinaujinančiai energetikai. Gal patikslinkite, nelabai supratau klausimo esmės.
PIRMININKAS. Kolega V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Yra tokia nauja energijos tiekimo rūšis kaip gaminantis vartotojas. Ji jau populiari Vakarų Europoje. Pas mus dabar leidžiama tik iki penkių kilovatų gaminti ir tokia paslauga naudotis. Tai yra labai maži pajėgumai. Tai yra didelis rezervas atsirasti, valstybei nieko neinvestuojant, nieko nekainuojant, tik sumažinant biurokratines kliūtis, padidinti energijos gamybą. Pavyzdžiui, aš nežinau, kiek tiesos, kad taip yra, vokiečiai pasakoja, kad jiems draudžiama statyti namą, jeigu ant stogo nėra saulės energijos baterijos. Draudžiama statyti, tai yra privaloma ir įrašyta kaip statybos norma. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų mums iki dešimties kilovatų padidinti gaminančio vartotojo galimą energijos galingumo lygį? Tai tikrai duotų naudą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl šio galingumo. Nuo pat pradžių šios Vyriausybės tai yra vienas prioritetinių klausimų. Todėl kaip tik Seimo dėka vasarą priėmus Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimus buvo išplėsta kvota iki 100 megavatų visų gaminančių vartotojų apimties. Iš esmės po to poįstatyminiais teisės aktais leidimų procedūras sutrumpinome nuo 160 dienų iki 20 dienų. Tai jau šiandien gaminančiu vartotoju tapti yra realu per 20 dienų, tai patvirtina praktika. Gaminančių vartotojų šiuo metu turime apie 450.
Jūsų klausimas dėl galingumo taip pat yra svarstytinas. Bet pabrėžčiau tai, kad iki penkių kilovatų yra 80, na, tų, kurie įsirengtų tokio galingumo elektrines, yra apie 80 % vartotojų. Kryptis išlieka toliau mažinti biurokratinę naštą iki dešimties kilovatų, bet šiuo metu pabrėžčiau, kad nėra draudžiama iki dešimties kilovatų vartotojams tapti gaminančiais vartotojais. Bet iš esmės taip pat pasisakome, kad iki penkių kilovatų turėtų būti prioritetas, t. y. be leidimų jie gali tokias elektrines statyti, o iki dešimties kilovatų, be abejo, apie tokią supaprastintą procedūrą būtų galima kalbėti. Bet tą skirtumą tarp penkių ir dešimties norėtume, siektume išlaikyti.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, norėjau jūsų paklausti. Paskutiniu metu vis dažniau (kartais po audrų, bet ir be audrų) nutrūksta elektros tiekimas, ir taip dažnai, aš nenoriu sakyti, net gūdžiais rusų laikais to nebuvo. Kokia čia problema? Jūs numatote strategijoje padaryti tvarką ar nenumatote?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Turbūt aš neakcentavau pristatydamas strategiją, bet tai yra vienas iš naujų dalykų, kurį rasite šiame strategijos projekte ir kurio nebuvo nė vienoje prieš tai buvusioje strategijoje. Strategijos tikslai yra formuluojami labai aiškiai, kad viena iš pagrindinių priemonių, kovojant su šia problema, būtent elektros tiekimo nutraukimo, kuris dažniausiai įvyksta po stichinių audrų, ypač iškritus šlapiam sniegui… Šiemet turėjome daug tokių pamokų. Esmė yra tokia, siekiame, kad iki 2025 metų 100 % visos oro linijos, kurios yra miškuose, būtų kabeliuotos, pabrėžiu – 100 %, nes pagal atliktą analizę tiekimo nutraukimo 70 % apimties yra būtent dėl tiekimo sutrikimo miškuose. Suprantame, kad finansiškai tai yra gana didelė našta valstybei – kabeliuoti oro linijas, bet prioritetas turėtų būti būtent miškingoms vietovėms ir tokiu būdu išsprendžiant problemą. 2050 metais 100 % visi kabeliai turėtų būti po žeme, o šiuo metu visos naujos linijos, kurios tiesiamos, deriname su ESO, turėtų būti tik kabelinės.
PIRMININKAS. Kolega L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, tokia padrikoka jūsų strategija, ačiū, kad ją pateikiate galų gale, bet skamba padrikokai. Panašu, kad surinkote vyšnaites nuo torto ir sudėjote į vieną lėkštelę. Blogiausia, kad tie tortai skirtingi, nuo skirtingų tortų surinkote.
Žiūrėkite. Iki 2020 metų – subalansuota ir tvari atominė… atsinaujinančių plėtra ir tuo pat metu energetikos infrastruktūros modernizavimas. Ką tai reiškia? Tai yra būtent tolesnis finansavimas atsinaujinančių projektų, tokių kaip LNG, kaip gamtinių dujų jėgainės, kaip visokios atliekų deginimo, kogeneracinės elektrinės ir panašiai. Čia toks nesutarimas. Iki 2030 metų – laipsniškas perėjimas prie atsinaujinančių, bet tuo pat metu 2030 metai jau bus tie metai, kai visu pajėgumu veiks atsinaujinančios visokios dujų jungtys su Lenkija, tos pačios kogeneracinės, tas pats LNG, tie patys elektros tinklai su Skandinavija ir taip toliau. Kaip jūs čia suderinsite viską, nes išlaidų reikės vienam, o jūs strategijoje rašote kitaip – atsinaujinančias, to nebus.
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (MSNG). 2050 metai. Bendras šalies elektros suvartojimas sudaro vidinės elektros energijos gamybą…
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (MSNG). (Tuoj baigsiu.) Ką tada darysite su visomis investicijomis į atsinaujinančius, kurias būsite padarę iki 2050 metų?
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Turbūt esminis klausimas yra dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, kainos ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros. Turbūt galima tik kalbėti, kuriais metais šie ištekliai bus rinkoje. Ar tai bus po trejų, ar po ketverių metų, jie galės konkuruoti be valstybės paramos. Todėl ir keliame tuos ambicingus tikslus ir nenorime 2020 metams per didelės naštos, bet kartu suprantame, kad jie netrukus galės konkuruoti sėkmingai rinkoje.
Dėl visos kitos infrastruktūros. Taip, pasisakome už energetinės infrastruktūros kaštų optimizavimą, t. y. tiek terminalo išlaikymą, tiek kitos infrastruktūros. Kita vertus, suprantame, kad turbūt neracionalu būtų tuos projektus, kurie pradėti įgyvendinti, kuriems jau yra gauta europinė parama, turiu omenyje dujų jungties su Lenkija projektas, kuriam gauta 300 mln. eurų parama, nutraukti ir neįgyvendinti. Tuo labiau, kaip minėjau, pagrindinis principas yra sklandus perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių. Mes suprantame, kad ir atsinaujinant energijos ištekliams, galbūt ir 2040 metais taip pat reikės juos balansuoti. Bent jau pagal šios dienos technologijas dujinė generacija yra vienas iš lanksčiausių ir efektyviausių būdų balansuoti atsinaujinančius energijos išteklius. Todėl ta apimtimi ir matome suderinamumą atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir tos klasikinės infrastruktūros.
Kita vertus, kalbėdami apie 2050 metus ir elektros energijos gamybą Lietuvoje, turime suprasti, kad tų jungčių, kurios dabar veikia ir kurios tarnauja, tokios kaip „NordBalt“, „LitPol Link“, džiaugiamės tos rinkos privalumais, galiojimo terminas yra maždaug iki 2045 metų. Apie 2035 metus turbūt turėtume priimti sprendimą, ar mes statome kitas jungtis, kurios pakeistų esamas, ar pereiname prie didesnės vietinės gamybos. Kaip minėjau, darant prielaidą, kuri yra patvirtinta, kad atsinaujinantys energijos ištekliai pinga, jų kaina mažėja, pacituočiau netgi vėjo energetikos plėtrą Turkijoje, paskutiniame aukcione 31 euras už megavatvalandę, tai yra netgi žemesnė kaina nei mūsų rinkoje, tokia yra perspektyva. Dėl to suderinamumo, būtent išlaikant esamą, optimizuojant kaštus ir pereinant prie ambicingų tikslų, matome, kaip tai galima suderinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių dėl vedimo tvarkos. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Kirkilai, aš truputį anksčiau norėjau dėl vedimo tvarkos. Žiūrėkite, labai rimtas klausimas, seniai lauktas, laiko skyrėme tiek, kiek Statutas numato. Norėjau sakyti, kad leistumėte daugiau paklausti, nes ir posėdžio laiko dar daug likę, ir, sakysim, laiko kaitaliojimui daugiau laiko sugaišome, nei pateikti Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją. Čia tokia disproporcija. Aš suprantu, Statutas yra Statutas. Kreipčiausi, jeigu galima, ir Seimas sutiktų, pratęsti klausimų laiką.
PIRMININKAS. Galiu paklausti Seimo, ar Seimas nori pratęsti? (Balsai salėje) Nenori. (Balsai salėje) Vienos nuomonės nėra. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Gerai, balsuojame. Kas norėtų pratęsti klausimus ministrui, balsuoja už. (Balsai salėje) Dar penkias minutes. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Balsuojame alternatyviai: arba už, arba prieš. Susilaikiusių neskaičiuosime. Už – pratęsti, prieš – nepratęsti.
Kolegos, balsavo 65 Seimo nariai: už – 37, prieš – 28. Pratęsiame. Ministre, sutinkate?
Ž. VAIČIŪNAS. Be abejo.
PIRMININKAS. Prašom. Atkuriame sąrašą. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū leidusiems paklausti.
PIRMININKAS. Trumpiau klauskite, trumpiau atsakykite, daugiau paklaus.
S. GENTVILAS (LSF). Istorinis atvejis – Europoje vienintelė žaliųjų partija formuoja valdančiąją daugumą, o jūs, ministre, esate žaliųjų deleguotas ministras. Prašyčiau įvertinti, kuo jūs esate unikalūs ir kokią ambiciją žaliąja prasme iškėlėte šitame nacionaliniame plane. Pirminio varianto elektros suvartojimo 2050 metais dalyje buvo 100 % atsinaujinančių resursų, dabar mes matome tik 80 %. Daug šalių: Skandinavija, mūsų kaimynai, jau 2030 metais naudos 100 %. Jūs, kaip žaliasis ministras, 2050 metais dar matote, kad vartosime iškastinį kurą, kartu importinį kurą. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Esminis klausimas yra, atsakau labai paprastai, galbūt pateikdamas vėjo energetikos pavyzdį, kad 2030 metais pagal šiuos tikslus, kuriuos keliame strategijoje, mes pagal „WindEurope“ vėjo energetikos prognozes priartėsime prie paties ambicingiausio scenarijaus, jeigu lygintume visas valstybes nares. Tai yra trumpas atsakymas (…). O kalbant apie atsinaujinančių energetikos išteklių dalį 2050 metais, tai politinė vizija gali būti 100 %. Manau, diskutuodami Seime taip pat dar įvertinsime, bet 80 % buvo tas rodiklis, atlikus tam tikrą streso testą šios strategijos, pagal tai, kad bus reikalingas tam tikras balansavimas. Čia yra mokslininkų indėlis dėl to 80 %.
PIRMININKAS. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, pirmiausia aš noriu jus pasveikinti, kad atnešėte šitą strategiją į Seimą.
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pabrėžti, kad po 2012 metų strategijos tai yra pirma strategija, kuri atkeliavo į Seimą rimtam svarstymui, nes buvo grasinama ir daroma krūvos studijų, svarstydavome iš dalies tas strategijas, kurios niekur nenueidavo. Mes dabar aiškiai matome, kuo keičiame atominę energetiką, matome atsinaujinančių plėtrą ir panašius dalykus. Tačiau mano klausimas toks. Taip, strategija yra gera, graži vizija, bet aš pasigendu, įgyvendinant viziją, bent apibrėžimo tokių strateginių tikslų ir priemonių, kaip mes pasieksime, kaip mes plėtojame, kaip detaliai plėtojame vėjo energetiką, kaip mes ją balansuojame, kada pastatome Kruonį, kada pastatome papildomus dujų balansavimo pajėgumus ir panašiai. Aš galvoju, tie kertiniai dalykai turi atsidurti strategijoje, bet tiek su Energetikos komisija, tiek su Energetikos ministerija mes tuos klausimus išspręsime Seime.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Aš gal tik dėl pateiktų pavyzdžių. Manau, kaip tik tas balansas yra tinkamas, bet dėl pateiktų pavyzdžių, dėl vėjo energetikos balansavimo, tai, be abejo, atsakomybė pirmiausia bus vėjininkų, nes tai yra rinkos sąlygos. Dėl konkrečių techninių sprendimų, kaip tik įgyvendinimo priemonių plane tai matome. Dėl Kruonio plėtros penktojo agregato, tai iki sinchronizacijos, būtent iki 2025 metų, tas projektas turi būti įgyvendintas. Projekto įgyvendinimo ciklas yra iki ketverių metų.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Strategijos rodiklių 2020 metams mes dar sulauksime, jūs dar būsite ministro poste, ir galėsime įsitikinti, ar tie rodikliai vykdomi. Bet, ministre, jūs ir pats nežinote, ką jūs veiksite 2030 metais, tuo labiau 2050 metais. Tai kas užtikrins šitos strategijos įgyvendinimą, jeigu mes, remdamiesi paprastu Seimo nutarimu, norime žengti tokį svarbų žingsnį? Aš manyčiau, kad čia būtų verta galvoti apie politinį viso Seimo sutarimą, kaip su gynybos finansavimu, ir priežiūrą suteikti tiesiog Ministrui Pirmininkui, kuris, aišku, nesikeis. O ministerijos gali susijungti, ministerijos gali nelikti, ta priežiūra tada kelia abejonių.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl priežiūros, be abejo, politine prasme tai priklauso ir nuo Seimo valios. Aš manau, kad jeigu toms pagrindinėms kryptimis pritarsite, galime dėl formos įvertinti įvairias alternatyvas. Dėl paties įgyvendinimo mechanizmo, be abejo, šioje strategijoje taip pat numatoma, kad turi būti nuoseklus įgyvendinimo mechanizmas, ko iki šiol nebuvo, t. y. kad būtų atskira institucija, kuri net tam tikrą biurokratinę priežiūrą, sakyčiau, vykdytų.
Kita vertus, įvertinus strategijos tikslus, be abejo, strategija yra gyvas ir dinamiškas dokumentas. Neišvengiamai, kas 2–3 metai ją reikės koreguoti, nes, reikia aiškiai pripažinti, strategines kryptis galime numatyti 2030 metams, 2020 metams, bet nelabai ką suspėsime pakoreguoti, o 2050 metams yra tik vizija. Strategiją ir įsivaizduoju kaip tą dokumentą, kurį turėtume nuolat atnaujinti ir peržiūrėti kartu su Seimu pagal jo politinę valią.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti. Už – D. Kreivys. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaip ir sakiau, tikrai noriu paagituoti visus už…
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirma aiški strategija po 2012 metų. Aišku, turime aiškius, ambicingus tikslus, turime naują bazinį generavimą, yra sinchronizacija, yra kiti esminiai dalykai, įrašyti į strategiją, todėl tikrai siūlau balsuoti už. Kaip minėjau, jeigu kas nors ko nors neranda, ar geotermijos, ar ko nors, tai mes galvojame, kad Seime bus dar proga tai įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nors labai gerbiu Vyriausybę ir ministrą, negaliu pritarti šitai strategijai, nes ministras, atsakydamas į klausimą, davė suprasti, kad pritarė „Geotermos“ privatizavimui. Privatizavus „Geotermą“, jeigu ją nupirks koks nors „Fortumas“, tai konkurentą sunaikins, supjaus į metalo laužą, paliks pusantro mokslininko su laboratorija druskingumui ir požeminiam vandeniui tirti, ir visi tie gražūs žodžiai, kurie yra programoje apie geotermijos plėtrą, virs tik šienu. Aš kategoriškai prieš, visus, kurie nori apginti „Geotermą“ ir geoterminę energiją, raginu balsuoti prieš, kad galėtume prispausti Vyriausybę pasirinkti racionalų europietišką ir labai gerą alternatyviai energetikai plėtoti variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarėme po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Siūlau Energetikos komisiją.
PIRMININKAS. Energetikos komisija. Galime pritarti? Galime. (Balsai salėje) Prašau? Priimame tik rimtus pasiūlymus. Kolegos, siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
16.39 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 16, 24 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1489 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1489. Pateikimas. Kviečiu S. Jakeliūną, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pristatyti. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šitas projektas gimė po kelių mėnesių analizės, diskusijų su Lietuvos banku, su komercinių bankų atstovais. Jo esmė yra, kad būtų labiau apsaugoti žmonės, kurie gauna paskolas būstui įsigyti. Kaip žinome, tai yra sudėtingos ir ilgalaikės paskolos, sutartis dažnai žmonės sudaro vieną kartą gyvenime ir jiems sunku įvertinti visas finansines rizikas, ypač ilgalaikes, kas darysis po kelerių ar keliolikos metų. Žinome patirtį kelių valstybių, bent jau girdėjote galbūt, kad Vengrijoje, Lenkijoje, Kroatijoje buvo paskolinta Šveicarijos frankais, keli šimtai tūkstančių žmonių gavo tas paskolas. Šveicarijos franko kursas pakilo 45 % ir panašiai ir faktiškai galėjo sukelti gilias finansines krizes tiek bankų sistemoje, tiek gyventojų mokumas būtų smarkiai nukentėjęs. Tai tų šalių parlamentai ėmėsi aktyvių veiksmų ir reglamentavo būtent šių problemų sprendimą. Lietuvoje mes taip pat turėjome kelis šimtus tokių atvejų. Buvo diskusijų, siūlymų čia kadencijos pradžioje, kad būtų išspręsta ta problema, deja, jos nepavyko išspręsti. Bet dabar nebežiūrėsime atgal, svarbu žiūrėti į priekį ir pasimokyti iš to, kas yra įvykę. Galiu pridurti, kad ir krizė Lietuvoje, iš esmės vykusi čia prieš beveik dešimtmetį, gilesnė buvo ir dėl to, kad tuomet paskolos buvo teikiamos taip pat gana liberaliai, tarp jų ir užsienio valiuta, nes euras tuo metu buvo mums užsienio valiuta. Gyventojams buvo skolinama eurais, valstybė pati skolinosi eurais ir, kai kilo grėsmė globalios krizės ir regioninės krizės, kilo didelių problemų dėl valiutos kurso pokyčių ir atitinkamai tie visi krizės reiškiniai dėl to pagilėjo.
Kita vertus, dabar jau nuo liepos mėnesio yra galiojantis įstatymas, į kurį yra perkelta atnaujinta direktyva, susijusi su skolinimu gyventojams būstui. Kaip tos direktyvos perkėlimo rezultatas atsirado tokių reiškinių, reikalavimų, kad būtų apdrausti žmonės, jeigu gauna jie paskolas užsienio valiuta, sukelia problemų tiems mūsų piliečiams, kurie dirba užsienyje, pavyzdžiui, Britanijoje. Jiems apskritai užsidarė realios galimybės gauti paskolas, nes bankai paprastai neskolina svarais. Eurais negalima skolinti, nes reikia pateikti kažkokias finansines draudimo priemones specialias. Bankai to nedaro ir faktiškai mes užkirtome kelią mūsų bendrapiliečiams gauti paskolas ir kurtis čia, Lietuvoje. Todėl yra šie du motyvai. Didesnė vartotojų teisių apsauga, kad būtų apsaugoti žmonės, jei būtų galimybė kokias nors finansines priemones ateityje ir siūlyti, gali taip atsitikti, kad nebūtų skolinama intensyviai užsienio valiutomis. Kita vertus, kad būtų galima teikti paskolas eurais būtent mūsų žmonėms, kurie ruošiasi čia kurtis Lietuvoje, grįžtantys iš užsienio, arba tie, kurie nori čia galbūt investuoti į būstą ir savo tėvams, ar kitiems tą būstą palikti. Tai tokie motyvai ir lėmė, kad šis įstatymo projektas yra pateiktas.
Mes gavome Teisės departamento išvadą. Joje yra pateikta tam tikrų pastabų. Viena iš jų, kad būtų kreiptasi į Lietuvos banką jau oficialios nuomonės ir pozicijos. Tą ir siūlysiu daryti, jei šiam įstatymo projektui bus pritarta.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad pagal šį įstatymo projektą, jei bus jam pritarta, skolinti bus galima trimis atvejais. Jeigu sutaps valiuta pajamų, paskolos ir gyvenamosios vietos, tai Lietuvoje tai vienareikšmiškai bus eurai. Jeigu skolins bankai ir sutaps paskolos valiuta ir pajamų valiuta. Kitaip sakant, žmogus neprisiims kažkokios papildomos rizikos. Ir jeigu paskolos bus teikiamos eurais, tai būtent ši nuostata ir yra taikoma tiems, kurie gyvena ne Lietuvoje, tačiau nori čia kurtis ir pirkti būstą Lietuvoje, tai tais trimis atvejais ir būtų teikiamos paskolos. Visais kitais atvejais kokiomis nors kitomis valiutomis, egzotiškomis, tuo labiau paskolos gyventojams nebūtų teikiamos, nes tai tikrai sukeltų nepageidaujamų reiškinių, jeigu ateityje kokie nors bankai sugalvotų tą daryti.
Tai siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir po pateikimo toliau diskutuoti su institucijomis ir verslo atstovais. Jeigu būtų kokių nors pasiūlymų ar klausimų, būsiu dėkingas išgirdęs juos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų yra. Ir pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų kai kada turbūt būna problemų su paskolomis. Žmonės nepagalvoja, pasiskolina viena valiuta, kita valiuta. Aišku, nėra specialistai, bet iš tikrųjų kai kurie ribojimai, galima sakyti, gula sunkia našta ant visų, kurie ir protauja, nes bankai paprastai pakelia savo palūkanų normas. Iš tiesų negali prognozuoti po tokių pataisymų, ar bankai imsis kokio nors, tarkime, perskaičiavimo savo galimybių, ar ne. Ar čia iš tikrųjų gali būti toks variantas, kad gerai pabendravus su bankais palūkanos nepasikeis? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Su bankais mes dirbame, ypač pradėjus darbą naujajam Lietuvos banko asociacijos vadovui. Labai intensyvios vyksta konsultacijos ir diskusijos, ir iš esmės šie siūlymai jau yra šiek tiek bent jau pradiniame etape suderinti su bankais, todėl manome, kad tai nesukels kokių nors neigiamų pasekmių, turint omenyje palūkanų didėjimą ar kokius nors kitus suvaržymus. Suprantama, žmonės turi būti apsaugoti, todėl kai kuriais atvejais gali būti bankų iniciatyva arba galbūt pasiūlys Lietuvos bankui. Jeigu paskolos yra eurais, o pajamos yra kita valiuta, gali būti prašoma, ir tai yra realu, kad būtų didesnės pajamos, bet kadangi žmonės tokiu atveju paprastai dirba užsienyje, tai tikriausiai ir būtų, arba jeigu turi kontraktus, sakykime, čia, Lietuvoje, kokia nors kita valiuta, tai dažniausiai jie taip pat turi didesnes pajamas. Galbūt įkeisto turto ir paskolos vertės santykis galėtų būti šiek tiek konservatyvesnis. Bet tai tikrai nesukels didelių problemų, turint omenyje, kad dabar tokios paskolos realiai apskritai nėra išduodamos. Todėl būtų saugesnis skolinimas, bet jis nesukeltų kažkokių problemų tiek bankams, tiek gyventojams, jei toks įstatymas būtų priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti už. V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Mielieji kolegos, siūlau palaikyti kolegos S. Jakeliūno teikiamą projektą, kuriuo siekiama apginti gyventojus, kurie užsiima finansinėmis operacijomis, šiuo atveju skolinasi, nes valiutų rizikos valdymas ir kitų rizikų valdymas ne visada yra gyventojams pagal jėgas ir kai kur iš tikrųjų reikia teisinio įsikišimo. Taigi tikrai siūlau palaikyti po pateikimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Balsuojame, gerai. Kas po pateikimo pritaria projektui Nr. XIIIP-1489, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo balsuojam. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 66, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Yra siūlomas, aišku, kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Žiūriu į pirmininką. Ar reikia dar papildomų? Nereikia. Užteks Biudžeto ir finansų komiteto. Pirmininkas, kaip suprantu, prašo ir Vyriausybės išvados, taip? Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl Vyriausybės, taip, galima kreiptis, bet svarbiau yra į Lietuvos banką, todėl siūlau ir į vieną, ir į kitą instituciją kreiptis dėl jų išvados.
PIRMININKAS. Į kurią dar instituciją?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Į Lietuvos banką. Į Lietuvos banką ir Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ai, Lietuvos banką. Lietuvos banko ir Vyriausybės prašom išvadų. Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
16.49 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1481 (pateikimas)
Kolegos, klausimas 2-14 – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1481. E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas. Prašom, pirmininke. Pateikimas taip pat.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Teikiu jums Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies dalinį pakeitimą, kuris skelbia, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti įvertinamos ir akredituojamos, atsižvelgus į valstybės ūkinius, socialinius, kultūros plėtros poreikius ir t. t., ir t. t. Siūloma šituo projektu praplėsti vertinamąsias ribas ir pasakyti, valstybinių aukštųjų mokyklų studijos (vietoje studijų programų – studijos) turi būti vertinamos, o toliau – taip, kaip įstatyme. Štai tokia visa esmė yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Baura. Ar norėtumėte klausti? Nenorite.
E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Studijos – tai viskas aišku, iš esmės visas procesas vertinamas, bet nuo ko… Bet pati pradžia – vis tiek studijų programa, kur surašoma visa dėstymo sistema, dėstytojai, viskas. Iš tikrųjų nuo ko prasidės? Aš suprantu, kad tolesnis programos vertinimas – viskas aišku, ekspertai vertina ir panašiai, o studijos programos pradžioje bus vertinamos? Kokia nors pradžia turi būti. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Be abejo, taip, gerbiamas Edmundai. Reikalas tas, kad mes norime vertinti kryptį. Vertindami programą matytume platesnį kontekstą, kas darosi su tos krypties to paties tipo programomis. Čia kaip tik ir yra ta idėja išgryninti, kad kryptis neapimtų ir silpnų programų, ir besidubliuojančių programų.
PIRMININKAS. Kolega M. Mackevičius. Prašau.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Lyg ir paaiškinote, bet vis tiek… Ką iš esmės keičiate? Ar studijos būna be programos? Turbūt kiekviena studija vis dėlto turi programą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Be abejo, studijų be programų negali būti, bet mes taip per daugelį metų išbujojome, kad pasidarėme apie 1 tūkst. 200 programų. Ir dabar atėjo laikas vertinti atsakingiau, žiūrėti į pačią kryptį. Sakysime, istorijos kryptis apima nemažai programų. Ar iš tikrųjų tos programos nedubliuoja viena kitos, ar jos yra pakankamai adekvačiai geros dėl studijų kokybės? Taigi mes nepaminame to pagrindo, nuo ko reikia pradėti – nuo studijų programos, tiktai dar kartą noriu pasakyti, kad mes vertinsime žiūrėdami į visą kontekstą, kas darosi žiūrint į kryptį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S. Jovaiša norėtų kalbėti už. Prašau. Atsisakote?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kadangi nėra prieš, tai galima už.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Kaip pagrindinis komitetas, suprantama, siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti, jeigu pratęsime sesiją (tuoj eis nutarimai), sausio 12 dieną. Tinka? Tinka. Ačiū.
16.53 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1482 (pateikimas)
Ir šio vakarinio posėdžio paskutinis 2-15 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1482. Taip pat E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šitas pakeitimas prašomas dėl 2 straipsnio 26 dalies. Reikalas tas, kad paaiškėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija negali parengti iki numatytos sausio 1 dienos krypčių vertinimo metodikos, būtent tos metodikos, apie kurią ir kalbu, tą tokio praplėsto matymo metodiką, ir prašo mūsų, kad mes nukeltume šitą datą iki 2018 m. kovo 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Nenori.
Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Aišku, pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Ar papildomo reikia? Nereikia. Jeigu pratęsime sesiją, siūloma svarstyti taip pat sausio 12 dieną, suprantama, kitų metų.
16.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-1537 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-1537. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, gruodžio 23 diena – ta data, kada turėtų baigtis rudens sesija. Kadangi mes norime dirbti atsakingai ir ilgiau, tai gruodžio 12 dieną, pasitinkant Sausio 13-ąją, būtų tas terminas…
PIRMININKAS. Sausio 12 dieną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Sausio. Ačiū, kad pataisėte. Sausio 13-oji būtų iškilminga, o sausio 12-ąją turėtume visą dieną labai atsakingą darbų programą. Tikimės jūsų pritarimo…
PIRMININKAS. Jūsų nori…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). …kad pratęstume iki sausio 12 dienos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti M. Majauskas, bet aš jo nematau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai gaila.
PIRMININKAS. Kolegos ar yra norinčių pasisakyti? Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Ir priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti? Galime.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-1537. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1537) priimtas. (Gongas)
16.56 val.
Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. (penktadienio) posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Pratęsėme sesiją. Kitas rezervinis klausimas – dėl sausio 12 dienos posėdžių darbotvarkės. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną pristatyti darbotvarkę. Kitų metų sausio 12 dienos darbotvarkė. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, tą savaitę, kai pratęsėme, kaip Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja pristatė, 12 dieną dirbsime. Turime tokius esminius klausimus. Tai yra ko šiandien negalėjome svarstyti – E. Gentvilo pasiūlymų, t. y. dėl Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Toliau – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių… Ir lydimųjų įstatymų daug. Toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymai su lydimaisiais. Toliau aktualus klausimas yra dėl universitetų ir aktualus klausimas yra dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nario K. Pūko mandato panaikinimo. Ir privalomai įrašyti į darbotvarkę Valstybės vėliavos įstatymas ir kiti klausimai. Jeigu pasigestumėte dar kokių įstatymų, prašau paklausti dabar.
PIRMININKAS. Tai ir nori padaryti keletas kolegų. I. Šimonytė – pirmoji. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, šiandien iš darbotvarkės buvo išbrauktas vienas klausimas, kurio yra likęs tiktai priėmimas, bet kurio įtraukto į sausio 12 dienos darbotvarkę aš nematau. Turiu omeny Labdaros ir paramos įstatymą. Gal galėtumėte pasakyti, kodėl jis nėra įtrauktas?
V. PRANCKIETIS. Dabar sunkiai pasakyčiau, bet pažiūrėsime, kodėl neįtrauktas. Galbūt įtrauksime Seniūnų sueigos metu.
PIRMININKAS. Protokoluojame. Nori paklausti A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, nemažai Seimo narių, galbūt visi Seimo nariai gavo Armėnijos ambasadoriaus laišką dėl ratifikavimo sutarties su Armėnija, būtent dėl to Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimo, kuris buvo pasirašytas Rytų partnerystės pagrindu.
PIRMININKAS. Taip, Armėnijos sutartis su Europos Sąjunga.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Tai čia viešėjęs jų parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas prašė.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamas Pirmininke, ar niekaip mums neišeitų tą klausimą iškelti, tarkim, sausio 12 dieną? Nes Lietuva pirmoji pripažino Armėnijos Respubliką. Būtų gražu, kad mes pirmi ratifikuotume.
PIRMININKAS. Jeigu Vyriausybė pateiks, Pirmininke. Jeigu Vyriausybė pateiks, tada galėtume įtraukti.
V. PRANCKIETIS. Tai yra labai šviežias klausimas, todėl jis neregistruotas.
PIRMININKAS. Viskas dabar priklauso nuo Vyriausybės. Aš nematau… Ar kas nors yra iš Užsienio reikalų komiteto? Nieko nematau. Kai tiktai gauna Užsienio reikalų komitetas, galime iš karto įtraukti. Čia yra gana paprasta.
S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, norėjau paklausti dėl Vyriausybės jau pateikto Valstybės tarnybos įstatymo projekto ir pačios reformos. Premjeras ją įvardino prisiekdamas kaip pagrindinę savo reformą ir žadėjo ją įgyvendinti per rudens sesiją. Pati reforma turėjo įsigalioti jau sausio 1 dieną, bet vėliau buvo kalbama apie tai, kad sausio 12 dieną pateikimas, kad komitetai jau galėtų diskutuoti iki kovo, per pavasario sesiją būtų priimta. Kodėl buvo atsisakyta valstybės tarnybos reformos paketo įtraukimo į savo?..
V. PRANCKIETIS. Bet Vyriausybė yra įsipareigojusi pateikti ir jūs turbūt viešojoje erdvėje matėte vakar tą premjero patvirtinimą, kad bus šiose sesijoje svarstoma.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša.
V. PRANCKIETIS. Pavasario sesijoje svarstoma.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, ar bus realizuojamas apkaltos klausimas, jeigu dėl kokių nors priežasčių apkaltos subjektas nedalyvaus posėdyje, jums yra žinoma procedūra?
V. PRANCKIETIS. Taip, yra žinoma. Su apkaltos klausimu asmuo yra supažindintas ir pasirašęs dėl dalyvavimo.
PIRMININKAS. Jeigu jo nebus, klausiama. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. Skamba svarbios priežastys, bet turbūt…
PIRMININKAS. Gali, kolegos. Jam gali atstovauti advokatas. (Šurmulys salėje) E. Gentvilas. Nėra. N. Puteikis. (V. Pranckietis: „Yra E. Gentvilas.“) Yra Eugenijus! Oi, labai atsiprašau, Eugenijau!
E. GENTVILAS (LSF). Savų nepažįstate. (Juokas)
PIRMININKAS. Prašau. Buvai nulenkęs galvą, nemačiau. Priešais sėdi Sergejus, tai žinai.
E. GENTVILAS (LSF). Didelis žmogus sėdi, suprantu. (Juokas)
Gerbiamas Seimo Pirmininke, čia paminėtas Seimo rudens sesijos darbotvarkėje buvęs valstybės tarnybos klausimas. Noriu pasakyti, kad kai žiūriu į Seimo rudens sesijos darbotvarkę ir matau, kas dabar teikiama sausio 12 dieną, tai trūksta 70-ties projektų. Ar negalvojate, kad gal dar nevertėtų giedoti himno sausio 12 dieną? Yra sesijos darbų programa ir daugybės projektų yra neįtraukta, aš kalbu ne apie opozicijos projektus. Mes čia užsiiminėjame visokiais niekais dažnu atveju, o 70 projektų trūksta, aš tą sakiau sesijos pradžioje, ar ne per daug užsigrobiame? Dabar aš klausiu, ar sausio 12 dieną mes baigsime Seimo rudens sesiją?
V. PRANCKIETIS. Taip, sausio 12 dieną mes baigsime Seimo rudens sesiją, o buvo įtraukta virš 500 projektų, tai 75 yra ne tiek daug, lyg ir tas procentas yra geras.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Šiandien Valstiečių frakcijos pasiūlymu padaryta pertrauka dėl Labdaros, paramos įstatymo, tai pagal Statutą automatiškai peršoka į 12 dieną. Čia aš papildau gerbiamą I. Šimonytę. Tai čia replikos teisė.
Klausimas būtų dėl antstolių. Buvo žadėta, kad bus įtraukta, aš surinkau 49 parašus ir nėra.
V. PRANCKIETIS. Nėra?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nei šiame posėdyje nėra, nei sausio 12-ąją.
V. PRANCKIETIS. Seniūnų sueigoje pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Labdara buvo išbraukta iš darbotvarkės, ne pertrauka, sako.
PIRMININKAS. Išsiaiškinsime procedūras. Dėkojame Pirmininkui. Pirmininke, jūs dar luktelėkite minutėlę, aš tiktai pranešiu, kad yra pareiškimas… (Balsai salėje) Atsiprašau.
Darbotvarkei pritariame bendru sutarimu turbūt? (Balsai salėje) Jūs kalbėt užsirašęs? Gerai. Prašau. Ateinate pavėlavęs ir paskui norite pasireikšti. (Balsai salėje) Prašau, A. Kubilius – prieš darbotvarkę.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad 12 dienos darbotvarkė yra labai svarbus reikalas, aiškiai matyti, kad jai yra nepasirengta, todėl aš principo siūlau balsuoti prieš ir reikalauju balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame, kolegos, nes yra tokių, kurie nori pareikšti savo nuomonę. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę dėl sausio 12 dienos darbotvarkės, kurią pristatė Seimo Pirmininkas, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 54, prieš – 4, susilaikė 14. Pritarta.
17.04 val.
Informaciniai pranešimai
Pirmininke, pakviesiu jus. Pareiškimas dėl jungimosi į laikinąją Geotermijos grupę, kurios vienas iš tikslų įtraukti geotermiją į Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją. Pasirašo: N. Puteikis, V. Vingrienė, S. Gentvilas, T. Tomilinas, D. Kepenis, A. Kirkutis, I. Degutienė, Z. Jedinskis ir A. Bilotaitė. Čia informacija.
Pirmininke, liko jūsų pareiškimas. (Balsai salėje) Seimo narių, Pirmininkas taip pat Seimo narys, bet Pirmininkas. Prašau.
17.05 val.
Seimo narių pareiškimai
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, ryte skautai mums atnešė ir padovanojo ugnį, Betliejaus ugnį, – žmonijos brolybės ir taikos simbolį. Diena mums davė šviesos, dalinomės žiniomis, žodžiais, mintimis, šiek tiek emocijomis, gavome ir žiemos turto – gamta mums padovanojo sniego. Pasidžiaukime tokia diena, pasidžiaukime savo bendrais darbais ir asmeninėmis iniciatyvomis. Dėkodamas už darbštumą, nuoseklumą, kantrybę, akylumą, dėkoju už skirtingas nuomones ir vieningą balsavimą. Linkiu tikėjimo ir pasitikėjimo. Linkiu nebūti vieningiems – saugoti demokratiją. Linkiu ramios švenčių pradžios. Linkiu nelikti mums visiems ir visai Lietuvai be duonos. Ir jus, kaip Tautos atstovus, visus jus, kviečiu pasivaišinti rugine lietuviška duona. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. (Šurmulys salėje, plojimai) Gerbiami kolegos, paskutinė registracija po labai gražių Seimo Pirmininko žodžių. Registruojamės. (Šurmulys salėje) Jeigu R. Baškienė parašų nesurinko, tai gal daugiau iki Naujųjų metų nereikės posėdžiauti. Jinai purto galvą. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 74 ištvermingiausi Seimo nariai. Nuoširdžiai sveikinu visus su artėjančiomis šventėmis, gražių švenčių, gražių, linksmų Kalėdų ir gerų Naujųjų metų. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.