LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-435 (2)

2018-04-25 Nr. 107-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai: Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis, Viktoras Rinkevičius, Dainius Gaižauskas, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas, Paulius Saudargas (2018-03-29)	2 (5)	7		N	Argumentai: Šiuo metu veikiantis Medžioklės įstatymas nereglamentuoja pagrindinių medžioklės įrankių – medžioklinių ginklų naudojimo. Pasiūlymo tikslas įvesti tokį reglamentavimą įstatymo lygiu, nes medžioklė yra jautri visuomenės sritis, o ginklai yra ypatingai griežtos kontrolės objektai. Šiuo metu yra draudžiama medžioti lanku, o tai yra tylios medžioklės įrankis, nes tylus šūvis kaip lanko yra privalumas medžioklėje, ypatingai prie gyvenamųjų teritorijų. Tyli medžioklė yra praktikuojama daugelyje šalių, ir tai yra būdas apsaugoti gyventojus nuo šūvių keliamo triukšmo. Tai yra lėtesnė medžioklė ir lankininkas medžiotojas turi paaukoti 10-20 kartų daugiau laiko, nei medžioklė su šaunamaisiais ginklais. Medžioklė su lanku yra populiari daugelyje šalių, ir iš tų šalių nebuvo girdėti tokių patirčių, jog lankas būtų kaip nors susijęs, kaip nelegalios medžioklės įrankis. Šį įrankį naudoja medžiotojai dėl visai kitų priežasčių: nauji iššūkiai, gilesnis kontaktas su gamta ir medžiojamu gyvūnu, nauji medžioklės metodai ir būdai. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo būtų papildomas galiojančios Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo redakcijos 5 straipsnį 7 dalimi: ,,7. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: 1)  graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais bei medžiokliniais prožektoriais (optinius taikiklius ir medžioklinius prožektorius leidžiama naudoti tik medžiojant šernus ir plėšrūnus tykojant), pistoletus; 2)  lankus; 3) kitus Aplinkos ministerijos patvirtintose Medžioklės taisyklėse numatytus medžioklės įrankius ir priemones.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 5 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Medžiojant leidžiama naudoti tik Aplinkos ministerijos patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytus B ir C kategorijų ginklus taip pat kitus šiose taisyklėse nustatytus įrankius ir priemones.“
2.	Seimo narys Linas Balsys (2018-04-17)	2 (5)	7		N	Argumentai: Šiuo metu medžioklės įrankiai ir priemonės reglamentuojami tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, jog medžioklė yra jautri visuomenės sritis, o ginklai yra ypatingai griežtos kontrolės objektai, būtina papildyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir griežčiau reglamentuoti medžioklės įrankius ir priemones, kuriais būtų draudžiama medžioti, nes dabartinis reglamentavimas yra nepakankamas. Suinteresuotos grupės nuolat siūlo keisti įstatyminius ir poįstatyminius teisės aktus, siekdami įteisinti  nehumaniškus medžioklės būdus ir priemones. Mano siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai griežčiau ir aiškiau reglamentuotų medžioklės tvarką Lietuvos Respublikoje, nes įstatyminiu lygmeniu būtų numatyta, jog medžioti lankais, naudoti ginklus su medžiokliniais prožektoriais, taip pat su naktinio matymo taikiklius būtų draudžiama. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą informaciją, siūlau papildyti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo būtų papildomas galiojančios Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo redakcijos 5 straipsnį 7 dalimi: ,,7. Medžiojant leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytus medžioklės įrankius ir priemones, išskyrus: 1)  graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su medžiokliniais prožektoriais, medžiojant plėšrūnus; 2) naktinio matymo taikiklius; 3)  lankus.“	Nepritarti	Projekte pasiūlytas uždrausti įrankių ir priemonių sąrašas neišsamus. Gero reglamentavimo principai reikalauja, kad tam tikros srities reguliavimo klausimai būtų reglamentuoti viename teisės šaltinyje, todėl reguliavimo išskaidymas per įstatymo ir poįstatyminio teisės aktų tekstus yra netikslingas. Norint pateikti išsamų draudžiamų įrankių ir priemonių sąrašą  įstatyme, tektų neproporcingai išplėsti įstatymo tekstą. Siūlytina palikti šiuos įstatymo įgyvendinimo klausimus reglamentuoti aplinkos ministro tvirtinamose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, taip kaip šiuo metu yra nurodoma Medžioklės įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.
3.	Seimo nariai Simonas Gentvilas, Antanas Baura, Andriejus Stančikas, Virgilijus Alekna (2017-12-04)	8 (13)	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-435 (2) (toliau - Įstatymo projektas) 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai ir sąlygos privačių žemės sklypų savininkams, kurių žemės sklypai patenka į medžioklės plotų vienetą arba kurie ketina sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, akivaizdžiai kelią grėsmę žemės savininko teisėms - laisvai bei savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti  jiems nuosavybės teise priklausančia žeme ar mišku.   13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą, medžioklės plotų vienete gali medžioti tik: 1) jeigu šiame plote turi nuosavybės teise ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės; 2) jeigu žemės sklypo savininkas yra sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties projektą (sąlygas) ir pasiūlymą ruošia medžioklės plotų naudotojas – medžiotojų asociacija. Įstatymo projekte nustatytas 100 ha riba yra nepagrįstai per didelė ir tokiu būdu yra užkertamas kelias mažesnius žemės sklypus (nuosavybės teise) turintiems asmenims įgyvendinti savo teisę – medžioti. Taip pat, mažesnių sklypų savininkams yra atimta teisė laisvai valdyti ir naudotis savo žemės sklypu, nes tokiems asmenims nenumatyta galimybė sudaryti sąlygas su medžiotojais ar medžiotojų asociacijomis. Įstatymo projektu teisė į nuosavybę ir veiklos laisvę yra ribojama priklausomai nuo asmens turtinės padėties (žemės ploto kiekio), o tai akivaizdžiai prieštarauja nediskriminacijos ir lygiateisiškumo principams. Šiuo pasiūlymu, vietoje Įstatymo projekte nustatyto 100 ha, siūlomas 10 ha plotas yra siejamas su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytu 10 ha ribos reikalavimu įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo projektu, yra sudaryta išskirtinė teisė vienai iš sutarties šalių paruošti medžiojimo sutarties sąlygas kitai šaliai. Dažnu atveju, medžioklės plotų naudotojai yra juridiniai asmenys, todėl sutartiniuose santykiuose su žemės sklypo savininku – fiziniu asmeniu, turi pranašumą. Medžiotojų asociacija tenkindama savo narių interesus ir turėdama įstatymu jai suteiktą teisę rengti sutarties sąlygas, bei turėdama pranašumą prieš kitą sutarties šalį gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir sąmoningai į sutartį įrašyti žemės savininkui nenaudingas sąlygas. Tokiu būdu sutartis su žemės sklypo savininku būtų nesudaryta, kas medžiotojams leistų nevaržomai naudotis šiuo žemės plotu, netgi pažeidžiant savininko teises laisvai ir nevaržomai naudotis ir valdyti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Iš Įstatymo projekto išplaukia išvada, kad tam tikros grupės interesai yra iškeliami aukščiau už teisę į nuosavybę.      13 straipsnio 3 dalyje yra nustatomas priverstinis įpareigojimas žemės sklypų savininkams tapti medžiotojais, jeigu žemės sklypo savininkas ketina savo nuosavybės teise valdomos žemės ploto pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. Taip pat, šioje dalyje nustatyta, kad  sudarant ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, ne mažiau kaip 70 procentų iš naujai sudaromo medžioklės ploto vieneto, turėtu nuosavybės teise priklausyti medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei, kurie pateikė prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. Įstatymo projektu siūlomas reikalavimas - turėti ne mažiau kaip 70 procentų nuosavos žemės, taip pat riboja privačių žemės sklypų savininkų teises laisvai naudotis ir valdyti savo žeme. O Įstatymo projektu nustatytas reikalavimas, kad naujus medžioklės plotus gali sudaryti tik medžioto statusą turintis fizinis ar juridinis asmuo, taip pat užkerta kelią žemės sklypo savininkui laisvai apsispręsti dėl savo žemės valdymo ir naudojimo. Be to, priverstinai verčia tokius savininkus įgyti atitinkamą statusą ar tapti tam tikros asociacijos nariu, kas akivaizdžiai riboja pasirinkimo ir apsisprendimo laisvę.         Pasiūlymas: 1.  Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:     „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 10 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Medžioklės plotų naudotojas per  30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti ir pateikiti privačios žemės sklypo savininkui. Tipines medžioklės sutarties sąlygas nustato aplinkos ministras. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali.”	Pritarti iš dalies	Pritarti tai pasiūlymo daliai, kuri numato palengvinti susitarimą tarp žemės savininko ir medžioklės plotų naudotojo, tačiau, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, įstatymu gali būti pavedama aplinkos ministrui patvirtinti tik rekomendacijas dėl tipinių sutarčių sąlygų (žr. pridedamą Komiteto pasiūlymą). Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma sumažinti reikalavimą žemės plotui nuo  100 iki 10 ha, nuo kurio pradedama naudoti medžiojamąją fauną. Medžioklės įstatymu reguliuojami ne žemės  valdymo klausimai, o medžiojamosios faunos naudojimo ir apsaugos valdymo klausimai, todėl analogijos dėl apribojimų įsigyjant daugiau kaip 10 ha žemės yra netinkamos. Kadangi laukinė gyvūnija yra valstybės nuosavybė, sąlygos ją naudoti turi būti saugios, užtikrinančios racionalų naudojimą ir gyvybingų populiacijų išlikimą ilgą laiką. Ankstesnė (apie 2004 m. taikyta) medžioklės reguliavimo patirtis rodo, kad nepasiteisino reguliavimas, kai fauną naudoti leidžiama mažesniuose kaip 100 ha plotuose. Mažiausias plotas, kuriame leidžiama naudoti fauną neturi būti mažesnis už medžioklės objektų elementarių populiacijų užimamus plotus. Medžiojamosios faunos mokslo tyrimo darbai (pvz., Padaiga V., 1996) rodo, kad tik stirnų elementarių populiacijų užimamas plotas daugmaž atitinka dabartinį Medžioklės įstatyme nustatytą 1000 ha minimalią medžioklės plotų vieneto ribą, o kiškių ir kurapkų elementarių populiacijų užimamas plotas yra atitinkamai 3000 ha ir 8000 ha. Kitų medžiojamosios faunos rūšių atvejais šie plotai yra dar didesni. Atsižvelgiant į tai, 100 ha riba, nuo kurios žemės savininkas – medžiotojas, susitaręs su medžioklės plotų naudotoju, gali naudoti medžiojamąją fauną, dėl mažo ploto jau yra rizikingoje valdymo zonoje, todėl dar labiau sumažinti šią ribą negalima. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras.  Medžioklės plotų naudotojas per  30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikit privačios žemės sklypo savininkui. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali.“
4.	Seimo nariai Simonas Gentvilas, Antanas Baura, Andriejus Stančikas, Virgilijus Alekna (2017-12-04)	8 (13)	2			Pasiūlymas: 2.  Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:     „3. Pavienis Fizinis asmuo ar asmenų grupė įsteigusi juridinį asmenį arba medžiotojas arba ar juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 60 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam fiziniam asmeniui ar asmenų grupės įsteigtam juridiniam asmeniui arba medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam fiziniam asmeniui ar asmenų grupės įsteigtam juridiniam asmeniui arba medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“	Nepritarti	Pasiūlymas nepriimtinas dėl to, kad nepagrįstai išplečia ratą asmenų, kuriems suteikiama teisė sudaryti medžioklės plotų vienetus ir be konkurso gauti leidimą juose naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Pažymėtina, kad medžiojamoji fauna priklauso valstybei, valstybė privalo rūpintis racionaliu jos naudojimu, jos naudojimui skirtų teritorinių vienetų sudarymo iniciatyva  turi likti valstybės žinioje ir tik pagrįstais atvejais ši iniciatyva gali būti perduota kitiems asmenims (pvz., žemės savininkams, kurie yra medžiotojai). Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas neribotai išplėsti ratą asmenų, kurie gali iš esmės pertvarkyti esamus medžioklės plotų vienetus, negalimas. Pažymėtina, kad pagal Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. žemės savininkas - medžiotojas gali realizuoti savo teisę naudoti medžiojamąją fauną nuosavoje žemėje paprastesne tvarka, t.y. nesiimdamas sudaryti medžioklės plotų vieneto, todėl nėra būtinybės plėsti ratą asmenų, kurie gali pertvarkyti esamus medžioklės plotų vienetus.

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                          (Parašas)                                                                      Kęstutis Mažeika

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė