LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SveikaTos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1867

2023-10-18 Nr. 111-P-33

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, V. Kernagis (pavaduojantis M. Navickienę), P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti biuro vedėją, K. Civilkienė, patarėjai E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė I. Cechanovičienė, Lietuvos bioetikos komiteto atstovė V. Lukaševičienė, Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė A. Motiejūnė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ atstovė I. Juodienė, Seimo narys T. V. Raskevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-07-01				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma panaikinti galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme numatytą galimybę veiksniam asmeniui pareikšti sutikimą tapti audinių, organų donoru po mirties. Projekto aiškinamajame rašte šis siūlymas grindžiamas tuo, kad projektu siekiama „pakeisti Lietuvoje šiuo metu galiojantį donorystės modelį, pereinant nuo informuoto sutikimo modelio prie numanomo sutikimo donorystės modelio“, ir kad įteisinus šį modelį „žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo“, norint po mirties tapti audinių, organų donoru, taip pat kad „tiems žmonėms, kurie norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti donoro kortelės, reikėtų tik pasikalbėti su savo artimaisiais ir informuoti juos apie savo pasirinkimą“, nes po asmens mirties, nesant jo nesutikimo būti donoru, dėl jo audinių, organų donorystės visais atvejais būtų klausiama artimųjų sutikimo. 1.1. Pažymėtina, kad, pagal galiojančio Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (t. y. nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties), audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta numanomo sutikimo dėl audinių, organų donorystės po mirties samprata (donorais po mirties gali būti ne tik tie asmenys, kurie būdami gyvi išreiškė sutikimą dėl šios donorystės, bet ir visi tie, kurie būdami gyvi neišreiškė savo valios dėl jos), todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu visiškai niekaip nepakeistų galiojančio audinių, organų donorystės po mirties modelio. Tačiau kartu pabrėžtina, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą numanomo sutikimo dėl donorystės po mirties samprata yra derinama su galimybe veiksniam asmeniui pareikšti savo valią tapti audinių, organų donoru po mirties. Mūsų nuomone, ši galimybė yra svarbus iš žmogaus orumo ir prigimtinės laisvės kylančios veiksnaus asmens teisės pačiam priimti sprendimus dėl savo kūno aspektas, todėl visiškai neaišku, kuo grindžiamas projektu teikiamas siūlymas šią veiksnaus asmens teisę panaikinti, perleidžiant ją asmens artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad veiksnus asmuo sprendimus dėl savo kūno priima pats, o jo artimieji tokių teisių neturi (išskyrus tam tikrus atvejus, kai asmuo negali išreikšti ir iš anksto nėra išreiškęs valios dėl jo gydymo), po asmens mirties jo artimieji taip pat neturėtų įgyti teisės priimti su jo kūnu susijusių sprendimų, kuriais galėtų būti paneigta mirusiojo valia. Pažymėtina ir tai, kad asmens valia po mirties tapti audinių, organų donoru niekaip nevaržo ir neapsunkina jo artimųjų teisių ir pareigų, susijusių su to asmens laidojimu, įgyvendinimo, todėl teisiniu reguliavimu veiksniam asmeniui turėtų būti užtikrinta galimybė pareikšti tokią valią ir ji turėtų būti gerbiama. Projekto aiškinamajame rašte pateikiami argumentai apie žmones, kurie „norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti donoro kortelės“, niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia poreikio panaikinti veiksnaus asmens teisę pareikšti sutikimą dėl donorystės po mirties, jeigu jam tai yra svarbu, nes tie žmonės, kurie „dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko“ išreikšti savo valios, pagal galiojantį teisinį reguliavimą taip pat gali būti donorais po mirties, jeigu su tuo sutinka jų artimieji. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmens nesutikimas tapti audinių, organų donoru po mirties būtų laikomas absoliučia kontraindikacija donorystei, todėl neaišku, kodėl neturėtų būti taip pat gerbiama ir asmens išreikšta priešinga valia. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų paneigta veiksnaus asmens teisė išreikšti savo valią, kad jo kūno audiniai ir (ar) organai po mirties esant poreikiui būtų atiduoti transplantuoti, ir teisė spręsti šį klausimą būtų perduota asmens artimiesiems, būtų nepagrįstas jokiu konstituciškai svarbiu tikslu, nors juo būtų ribojama žmogaus orumo ir prigimtinės laisvės suponuojama veiksnaus asmens teisė pačiam priimti su savo fiziniu integralumu susijusius sprendimus. Siūlome galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo šiuo atžvilgiu nekeisti, išskyrus tai, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis galėtų būti papildyta projekte siūloma teisės norma, įpareigojančia informuoti asmenį, kuris pareiškia nesutikimą, apie galimybę bet kada pakeisti šį savo sprendimą. 1.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad – nors pagal galiojantį Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą, asmeniui pareiškus sutikimą dėl jo audinių, organų donorystės po mirties, artimųjų sutikimo tam nereikia – šio įstatymo taikymo praktika, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, yra tokia, kad dėl mirusio asmens, pareiškusio aptariamą sutikimą, audinių, organų paėmimo transplantacijai vis tiek sprendžia jo artimieji. Tai įvertinus, svarstytina, ar galiojančiame įstatyme neturėtų būti aiškiau nustatyta asmens sutikimo dėl donorystės po mirties teisinė galia, nepaliekant prielaidų įstatymo nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad šiuo sutikimu išreikšta mirusiojo valia jo artimųjų sprendimu gali būti paneigta. Mūsų nuomone, be kita ko, reikėtų, siekiant teisinio aiškumo ir glaustumo, atsisakyti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Ši nuostata yra perteklinė, nes joje kartojama iš esmės tas pat, kas pasakyta prieš tai išdėstytoje nuostatoje (kad mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios dėl donorystės po mirties, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste), o tai, kad artimųjų sutikimo nereikia, jeigu artimųjų nėra, yra akivaizdu. Kartu ši nuostata gali būti klaidinanti, nes joje nepatikslinta, kad kalbama tik apie savo valios neišreiškusį mirusįjį. 1.3. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, ir nekvestionuodami galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme įtvirtinto donorystės po mirties modelio, kuriuo, kad ir kaip jis būtų vadinamas, jau yra įgyvendinta projektu siūloma numanomo sutikimo koncepcija, pažymime, kad projektu teikiami pakeitimai, jeigu būtų priimti, nieko iš esmės nepakeistų (išskyrus tai, kad būtų panaikinta paties asmens teisė pareikšti valią tapti donoru po mirties), o esminius pokyčius šioje srityje suponuotų tik tokios numanomo sutikimo sampratos įgyvendinimas, pagal kurią artimųjų nuomonės nebūtų klausiama.	Pritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-07-01	1			2. Jeigu į šios išvados 1 punkte išdėstytą pastabą nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, kuriose yra minimas asmens sutikimas dėl audinių, ląstelių, organų donorystės, yra bendro pobūdžio ir apima tiek sutikimą, kad asmens audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantuoti, tiek sutikimą dėl gyvo žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės. Taigi pagal projekte pateiktą siūlymą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai, kartu būtų panaikinta galimybė asmeniui duoti sutikimą dėl jo audinių, ląstelių, organų paėmimo transplantacijai jam gyvam esant ir būtų sukurtas klaidinantis teisinis reguliavimas, suponuojantis, kad tokio sutikimo taip pat nereikia (atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotė apima asmens sutikimą dėl ląstelių transplantacijos jam esant gyvam). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, atsisakius galimybės asmeniui pareikšti sutikimą dėl donorystės po mirties, nereikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų eiliškumo arba, siekiant didesnio teisinio aiškumo, apskritai perkelti projektu siūlomos šios dalies nuostatos (ją patikslinus), taip pat kitų šio straipsnio nuostatų į keičiamo įstatymo atitinkamai 5 ir 6 straipsnius.	Pritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-07-01	3			3. Projekto 3 straipsnyje nurodytoje pakeitimo esmėje prieš žodį „punktą“ vietoj skaičiaus „2“ turėtų būti įrašytas skaičius „1“.	Pritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-07-01	4			4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius aktus, projekto 4 straipsnį reikėtų papildyti 2 dalimi, kurioje būtų nustatytas pavedimas sveikatos apsaugos ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti 2 daliai taikytiną įsigaliojimo išimtį. Šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.	Pritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
7.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-07-04				Įvertinę Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1867 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos asociacija ,,Gyvastis“, 2023-01-06				Lietuvos asociacija „Gyvastis“ (toliau – „Gyvastis“), atstovaujanti dializuojamiems, gyvenantiems su persodintu organu ir transplantacijos laukiantiems recipientams pritaria numanomo donorystės modelio įvedimui Lietuvoje. Nuo 2000 m., kuomet buvo įteisinta Donoro kortelė (Informuoto sutikimo modelis), sutikimą dėl donorystės išreiškė 43,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Nuo to laiko mirė 549 asmenys turintys donoro kortelę, bet tik septyni iš jų galėjo tapti organų donorais. Efektyviais tapo tik 5, nes 2-jų donorų artimieji užginčijo mirusiojo valią (nors ir turėjo donoro kortelę). Išvada tokia, kad donoro kortelės sistema neveikia, nes beveik visi po mirties tapo organų donorais tik dėl artimųjų pritarimo. Tą parodo ir kitų šalių patirtis. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, pasirinkimą artimiesiems itin palengvina numanomo sutikimo donorystės modelis, kuris šiuo metu yra taikomas didžiojoje dalyje Europos valstybių. Tuo tarpu Lietuva ir dar septynios šalys naudoja informuoto sutikimo donorystės modelį. Tačiau „Gyvastis“ atkreipia dėmesį, kad siekiant geresnių donorystės rodiklių, kartu su donorystės modelio pakeitimu, būtini pokyčiai visoje organų donorystės srityje. Pirmiausia, „Gyvasties“ manymu, reikalinga aiški, plati, atsakinga ir išsami komunikacija, apimanti visas visuomenės grupes ir institucijas bei politikus, kad organų donorystės tema ir siūlomas jos modelis būtų tinkamai išaiškintas. „Gyvastis“ atidžiai stebi pasisakymus apie numanomą donorystės modelį viešojoje erdvėje. Tiek pasisakymai bei komentarai socialiniuose tinkluose, tiek politikų išsakomos mintys klaidina visuomenę ir sukelia abejonių. Be to, „Gyvasties“ bendruomenės nariams kelia nerimą nesikeičianti situacija organų donorystės srityje. Mūsų šalyje nėra siekio skatinti ir plėsti organų donorystės ir transplantacijos sritį, nesprendžiamos problemos: 1) Organų donorystės skatinimo ir organizavimo stebėsenos taryba (prie SAM) veiklos nevykdo; 2) pacientų, įtraukiamų į inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąrašus, skaičiai mažėja – nesiaiškinamos priežastys ir situacija ženkliai kasmet blogėja, 3) Lietuva nėra jokios tarptautinės organizacijos narė – nepriklausome nei Scandiatransplant, nei Eurotransplant organizacijoms, organų išvežimas vyksta pasinaudojant tarptautinio projekto FOEDUS (angl. Facilitating exchange of organs donated in EU member states), sukūrusio palankesnes sąlygas keistis organais tarp ES valstybių narių įdiegta informacine sistema. Dažniausiai organai, netinkantys Lietuvos recipientams, išgabenami į kitas šalis, Lietuvos recipientams pavieniai organai atsigabenami tik iš kaimyninės Latvijos (2021 m. iš Lietuvos išgabenta 10 organų, gauti 5). Nesant sutarčių su minėtomis tarptautinėmis organizacijomis, pacientai, kuriems mūsų šalyje metų metais transplantacijos neatliekamos, nėra jokios galimybės tokią paslaugą gauti užsienyje (pavyzdžiui, per 5 metus neatlikta nė viena širdies-plaučių komplekso transplantacija). Remdamasi kardinaliai pasikeitusiais organų donorystės rodikliais Kroatijoje, kuriuos lėmė būtent kompleksinių priemonių visuma, teigiamai pakeitusi organų donorystės statistiką: lyderystė politiniu lygmeniu, nacionalinis koordinatorius ir donorystės koordinatoriai ligoninėse siekiant nustatyti visus galimus organų donorus, mokymai medikams, adekvatus šios medicinos srities finansavimas, profesionalus bendravimas su mirusiojo artimaisiais, plati komunikacijos ir visuomenės švietimo kampanija, tarptautinis bendradarbiavimas, naujų teisės aktų priėmimas, donorų kokybės užtikrinimo programos įgyvendinimas. Būtent tokių veiksmų visumos šiandiena labai trūksta Lietuvoje. „Gyvasties“ siekis – kad pacientams, kurie laukia organo transplantacijos kaip vienintelio gydymo – būtų atlikta organo transplantacija kaip įmanoma greičiau. Todėl, pereinant prie numanomo donorystės modelio, dėl aukščiau išvardintų argumentų ir siekiant išvengti neigiamų pasekmių, „Gyvastis“ siūlo tinkamai tam pasiruošti: įvertinti realią organų donorystės ir transplantacijos situaciją, parengti kompleksinių priemonių planą donorystės situacijai gerinti, parengti visuomenę numanomo donorystės modelio įvedimui. Ypatingai atkreipiame dėmesį, kad siekiant geresnės organų donorystės situacijos Lietuvoje, būtina priemonių visuma, vien modelio pakeitimas situacijos neišspręs. Ypatingai svarbus visuomenės švietimas. Tikslinga, tvirtinant naują modelį numatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą (2024 ar 2025 m). „Gyvastis” nepritaria šiems įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo XIVP-1867 pasiūlymams: 1 PASIŪLYMUI dėl Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Pateikė: Seimo narys P. Saudargas, Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė, Seimo narys J. Urbanavičius, 2022-12-21 Lietuvos asociacija „Gyvastis“ susipažinusi su teikiamu pasiūlymu dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–1867 (2022-12-20), išreiškiame nepritarimą teikiamam pasiūlymui. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nesant artimųjų, sprendimą dėl donorystės priima asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas praėjus 6 valandoms po šio asmens mirties fakto nustatymo. Tokie atvejai yra ypač reti. Per 10 metų buvo užregistruoti tik 2 donorai, kuomet sprendimą dėl donorystės priėmė asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas. Manome, kad toks siūlomas pakeitimas įvestų daugiau sumaišties ir toks pakeitimas sudarytų daugiau apribojimų, nei pagal dabar galiojančius teisės aktus. Tokiu atveju būtų daugiau neaiškumo, kaip būtų identifikuojama mirusiojo valia (jam neturint artimųjų) jei numanomo donorystės modelio atveju jis neišreiškė nesutikimo. Ar galima konstatuoti, kad mirusysis neišreiškė nesutikimo iš nežinojimo (informacijos stokos apie donorystę) ar neapsisprendimo? Neturėtų taip būti, kad jei asmuo pritaria donorystei, bet neturi artimųjų, jo valia būtų užginčijama ir negerbiama. „Gyvastis” nepritaria šiems įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo XIVP-1867 pasiūlymams: 2 PASIŪLYMUI dėl Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Pateikė: Seimo narys A. Valinskas, 2022-11-25 Lietuvos asociacija „Gyvastis“, susipažinusi su teikiamu pasiūlymu dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–1867 (2022-11-25), išreiškiame nepritarimą teikiamam pasiūlymui, nes tai sukeltų daugiau neaiškumo dėl numanomo donorystės modelio įvedimo. Pagal siūlomą įteisinti numanomą donorystės modelį visi pilnametystės sulaukę ir neišreiškę nepritarimo donorystei laikomi, kad pritaria donorystei. Šiuo atveju artimųjų valia lemiama. Pagal gerb. Seimo nario Arūno Valinsko teikiamus siūlymus atsiranda daigiau painiavos, nes siūloma atskira pritariančiųjų kategorija, kada nebūtų klausiama artimųjų pritarimo. Organų donorystės sritis yra labai jautri ir šiuo atveju turi būti labai aišku ir paprasta, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų visuomenėje. Numanomo donorystės modelio atveju deklaruojama, kad asmeniui nereikia nieko daryti, jei jis neprieštarauja donorystei. Siūlomi keitimai (sutikimo išreiškimas) sukelia neaiškumo, nes prieštarauja pagrindiniam rengiamam dokumentui. Išreiškusiems sutikimą ir iki modelio pakeitimo įsigijusiems donoro kortelę galioja artimųjų atsiklausimas ir jų valia, o išreiškus sutikimą, įsigaliojus numanomam donorystės modeliui, artimųjų nebūtų atsiklausiama (kietasis donorystės modelis). Neaišku, kokiu būdu asmuo galės išreikšti savo sutikimą (numanomo modelio atveju). Informuoto sutikimo atveju, kuris galioja šiuo metu, artimųjų valia yra lemiama. Dėl etinių moralinių dalykų artimieji turi tokią teisę. Manome, kad toks siūlomas pakeitimas sukeltų daugiau sumaišties ir neaiškumo visuomenėje.	Pritarti iš dalies	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
2.	Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, 2023-01-09				Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2022 m. gruodžio 7 d. el. laišku persiuntė susipažinimui ir pastabų pateikimui LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 11l-S-28 „Dėl Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5, ir 7 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 svarstymo parengiamųjų darbų” visiems LPOAT nariams - pacientų organizacijoms. IŠVADA: Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba pritaria Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5, ir 7 straipsniu pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1867 - Donorystės modelio įvedimui Lietuvoje. PASTABA: Prie šio rašto pridedame Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ papildomą komentarą. (Pastaba: nekartojama aukščiau išvadoje pateikta asociacijos ,,Gyvastis“ pateikta nuomonė – B. S.)	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
3.	S. Laniauskas, 2023-03-06				Kai viešoje erdvėje aptikau žinutę apie Vyskupo Jono Kaunecko išleistą knygą „Prieš visus vėjus“, nedelsdamas atsiliepiau, išreikšdamas norą turėti šią knygą savo rankose. Netrukus su manimi susisiekė viena gydytoja, o gan greitai - kita: jos abi savo kalbomis palaikė mano norą ginti Dovanos ir dovanojimo prasmę medicinos srityje. „Mačiau jūsų žinutę, jog norite turėti Vyskupo Jono Kaunecko knygą „Prieš visus vėjus“. Jūs man primenate Vyskupo ryžtą kalbėti į akis, kritikuoti, net jei tai būtų „pamokslas“, kuriame taip pat galimos klaidos. Kalbėjimas už akių - trečioji polemikos nebuvimo priežastis, pasak Vyskupo. O jūs tai reiškiatės atvirai, net prieš tuos, kurie jus operavo. Norėčiau padovanoti jums šią nuostabią knygą, jeigu tik užrašytumėte adresą, kuriuo galėčiau išsiųsti“. Taigi, tokia šios vertingos knygos kelionė į mano namus. Atsidėkodamas gydytojai, padovanojusiai knygą, kreipiausi j ją klausdamas, ar galėčiau šiuo džiaugsmu pasidalinti su visuomene? Juk tokios dovanos nėra kasdienybė mano gyvenime. Ir tai, ką išgirdau iš moters, mane vienu metu ir nudžiugino, ir suglumino: „Galite, tik prašau, neminėkite mano vardo nei pavardės, mano užimamų pareigų. Auginu tris mažamečius vaikus, dėl kurių labiausiai pergyvenu, kad šiuo savo elgesiu nepakenkčiau jiems“. Štai šis „vėžinis“ darinys, kuriuo Vyskupas įvardijo pirmąją priežastį, dėl kurios nevyksta polemika: „Juk socializmo laikais bet kokia kritika buvo signalas, kad tave pradės pulti ir persekioti" (citata iš knygos). Taip kaip gi toli mes nukakome per šiuos, rodos, Nepriklausomybės metus? Taigi polemikai mūsų visuomenė, net ir Lietuvos katalikų bažnyčia, nėra subrendusi. Ko gero, dėl šitos priežasties ir Bažnyčios žmonės nelinkę polemizuoti. Kam? Masių tai nepasieksi. Bene tai buvo penktoji polemikos nebuvimo priežastis. „Ką aš galiu padaryti? Aš pats bandžiau, kaip minėta, išjudinti polemiką. Iškalbos priemonės turi kažkiek šokiruoti žmones, paskatinti mąstyti. Telšiuose žmonės buvo pripratę prie provokuojančio mano kalbėjimo ir po tokio mano pasakymo laukdavo tolesnių minčių. Niekada nevengiu provokacijų ir nudegu. Pavyzdžiui, vieną kartą, jau Panevėžyje net gana stipriai nudegiau, pradėdamas pamokslą žodžiais: „Kas jūs, klausytojai? Mėšlas.“ Patylėjau, laukdamas reakcijos, išraiškos pasikeitimo... Ir pastebėjau, kad vienas vyras baisiausiai pasipiktinęs... Po to paaiškinau: argi tėvai nėra dirva savo vaikams? Norėjau atkreipti dėmesį, sudominti, o ne paniekinti. Juk mes kiekvienas esame kitiems tarsi trąša, mėšlas, iš kurio išauga gražūs vaisiai - tokią turėjau mintį. Tėvai visą savo gyvenimą atiduoda dėl savo atžalų, viską jiems atiduoda, pražyla dėl jų, sulinksta. Bet tuoj pat greta to mėšlo gerąja prasme vėl kviečiu susimąstyti, ar dažnai netampame juo blogąja prasme... Tegul klausytojas išsineša polemiką bent mintyse. Tokie mano bandymai“, - rašoma knygoje „Prieš visus vėjus4“. Vyskupas Jonas Kauneckas šioje savo prisiminimų knygoje, rašydamas apie polemikos nebuvimo priežastis, įžvelgia kritikos ir savikritikos nebuvimą, kurios pripažinimo ypač reikalauja demokratija: „Bet tikroje demokratijoje kiekvieno įsitikinimai turi būti gerbiami, išgirsti, analizuojami. Kiekvienas žmogus, ar tai būtų vyskupas, kunigas ar paprastas krikščionis, turi įsiklausyti į kito nuomonę. To norėtųsi ir iš plačiosios pasaulietinės visuomenės, valdininkų. Kiekvienas yra gerbtinas, net jei ir turi akivaizdžiai klaidingą nuomonę. O juk neretai jis nėra kaltas, kad yra klaidoje, tą nuomonę suformuoja gyvenimo aplinkybės, kartais net tam tikros finansinės lobistų grupės. Juk daugybė dalykų valdžioje, žiniasklaidoje, viešuosiuose ryšiuose yra daroma dėl biznio, pinigo...“ Taigi, polemikai mūsų Vyriausybė, žiniasklaida, akademinė visuomenė nėra subrendusi dėl įsisenėjusio „vėžinio“ darinio, kuris per visus šiuos tariamos Nepriklausomybės metus ne tai kad nėra pašalintas, bet dar labiau išviešėjęs. Ir suprantama, kodėl. Tad šiuo atviru laišku kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius. Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas klausimas dėl numanomo organų donorystės modelio - kai potencialiais organų donorais taps ne tik tie, kurie išreiškė savo pritarimą organų donorystei ir turi Donoro kortelę, bet visi, kurie nėra raštu išreiškę nepritarimo donorystei. Nors trimituojama, kad toks modelis veikia kai kuriose šalyse, tačiau manau, kad šis modelis visiškai netinka Lietuvai. Esu tas, kuriam donoro artimieji prieš beveik šešiolika metų man ir dar penkiems asmenims suteikė galimybę gyventi, dovanodami mirusiojo artimojo organus. Prieš uždarydami į teisinį narvą pomirtinę Dovaną, pomirtinę dovanojimo prasmę, kuria mūsų donoro artimieji jiems sunkiausią artimojo netekties akimirką dovanojo mums šešiems po galimybę gyventi, pasitarkite su savo sąžine, o gal net su protu. Savo aiškiai išreikšta valia, donoro artimieji įprasmino Dovanos gyvybei reikšmę. Tai ne tas pats modelis, kurį „stumiate" jūs šiame technologijų amžiuje. Tai prievartos modelis, kuriuo bet kuris suinteresuotasis „numanys", kas bus reanimuojamas reanimacinėje palatoje, o kam bus lemta tapti „atsarginėmis dalimis" (pagal jūsų terminologiją). Tai modelis, kurį sulyginau su Aušvico mirties stovyklos budelių įduodamu į rankas rankšluosčiu ir muilo gabalu su paraginimu žengti į „dušo kamerą", kol vanduo dar šiltas ir kurioje iš dušo galvučių pasipildavo ciklono dujos. Taip, ciklono dujos, primenančios „kietąjį" ir „minkštąjį" „numanomo" sutikimo modelio kategorijas. Ar jums nekyla klausimas, kodėl LRT pateikė paraišką į dėl autorinių teisių į vaizdo įrašą https://www.youtube.com/watclf/w4V14e40xfFvco būtent dabar, kai susiejau šiuos du modelius. Pagal vieną iš jų 1942 metais mano mamai, vos tik sulaukus aštuoniolikto gimtadienio, pagal tuo metu kaimo seniūno pareigas einančio Miko Mackevičiaus „numanomą" modelį mano mama ir jos brolis buvo įtraukti į sąrašus „Trečiojo Reicho stiprinimui“. O juk šis vaizdo įrašas autorinėmis teisėmis „kvepia“ tik tiek, jog Marijus Žiedas įgarsino čekų žurnalisto bei Aušvico mirties stovyklos baisumus išgyvenusiu lenko, paskutinio to meto liudininko pasakojimą. Apgailėtinai atrodote, kai pasitelkiate žiniasklaidą ne diskusijai, bet puolimui ir menkinimui pritariančių pomirtinės Dovanos ir dovanojimo prasmės išsaugojimui jautriausioje medicinos srityje. Keturiese puolate vieną teisininkę Agnę Širinskienę https://www.ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-sutikimas-organudonorysteibutinas?video=l&fbclid=IwAR20NqjiqPAYNtq8vw2IMVHk97S9sBvq_-obiotmV_18Cx5V9TTrHGUiUQ, taip sukurdami daugumos įvaizdį, klaidinate visuomenę. Manote, kad tai pasitarnauja sunkiai sergantiems ir laukiantiems Dievo malonės. O galbūt tokią „malonę“ įsipareigojate užtikrinti jūs, šiandien esantys valdžioje? Apgailėtinai atrodote, kai pasitelkiate žiniasklaidą profesoriaus, gydytojo, bioetikos specialisto, kunigo Andriaus Narbekovo puolimui - šešiese prieš vieną https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000244320/aktualus-pokalbis-seimassvarstys-numanomo-sutikimo-organu-donorystesmodeli?fbclid=IwAR0ManTM2IZMMHzrJ6XukDt7KuIXiIiJyl O kiek suteikia tikrumo, skaidrumo pačiai donorystei, kai laukiantis donorinio organo užsipuola donoro artimuosius dėl to, kad mirusio artimieji atšaukia savo apsisprendimą dovanoti? O kiek įtikinamai kalbate jūs, nuolatos paskendę darbuose, deklaruojantys labai mylintys gyvybę, tačiau nerandantys poros minučių internetu užpildyti sutikimą donoro kortelei gauti? Ar dėl to būtina šokdinti visą visuomenę grasinant tuo, kad už ją kažkas „numanys“, kaip suinteresuotasis pasielgs su visuomenės nario kūnu po jo mirties? Ar svarus jūsų argumentas, jog kitose šalyse taikomas „numanomas“ sutikimo modelis? O juk kitose šalyse pagal kažkieno „numanymą“ apipjaustomi tiek berniukai, tiek ir mergaitės. Jūs to siekiate? Visose gyvenimo srityse? Demokratine visuomene besivadinantys jūs, suinteresuotieji, Įteisinantys prievartą, kuo virstate? Trąša brandai, ar mėšlu prievartai tiesiogine šio žodžio prasme? "Siaubinga yra sielos tamsa, deja, ją pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pažvelgia į akis" ( Nikolajus Gogolis) Pats gyvendamas su donorystės Dovana, prašau - susimąstykite ir nepritarkite numanomam modeliui dėl organų donorystės. Juk organų donorystė yra kilniausia dovana, kurią žmogus gali dovanoti kitam žmogui. Tebūnie ji dovanojama laisvu mirštančiojo ir jo artimųjų apsisprendimu ir netampa prievarta „numanoma“. Neišniekinkime kilniausios Dovanos.	Atsižvelgti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos bioetikos komitetas, 2023-01-06				Lietuvos bioetikos komitetas (toliau - Komitetas) teikia išvadas dėl Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 (toliau – Įstatymo projektas). 1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama „pakeisti Lietuvoje šiuo metu galiojantį donorystės modelį, pereinant nuo informuoto sutikimo modelio prie numanomo sutikimo donorystės modelio“. Numanomo sutikimo modelis nereikalauja atskiro rašytinio asmens sutikimo tapti organų donoru, tačiau svarbu pažymėti, kad tiek išreikšto, tiek numanomo sutikimo atveju, yra būtinas asmens sutikimas. Sutikimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis – žodžiu, raštu, veiksmu. Tačiau sutikimas etine prasme galimas tik tuomet, kai asmuo, kuris duoda sutikimą, turi pakankamai informacijos dėl dalyko apie kurį sprendžia. Taigi, numanomo sutikimo principas grįstas tuo, kad manoma, jog gyventojai yra pakankamai informuoti apie organų donorystę, supranta šios veiklos esmę ir tikslus, žino savo teises, tarp jų ir teisę atsisakyti būti organų donoru. Todėl svarstant naujo sutikimo modelio įtvirtinimo įstatymu galimybes, būtina svarstyti ir veiksmingų informavimo mechanizmų įtvirtinimą. Taip pat siūlytina įstatymo projekte numatyti, kokia forma gyventojai bus informuojami apie audinių ir organų donorystę ir kokia forma galės pareikšti valią nesutikti tapti donoru. 2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl ypatingos visuomenės informavimo svarbos imant taikyti numanomo sutikimo modelį, taip pat ir Europos šalių praktiką¹, siūlytina Įstatymo projekte numatyti, kokia institucija bus įgaliota koordinuoti organų donorystės švietimą šalyje ir užtikrinti gyventojams lengvai prieinamą teisę atsisakyti tapti donoru po mirties ir kaip praktiškai ši asmens teisė bus realizuojama. 3. Pastebėtina, kad įstatymo projekte neaptarta, kaip būtų elgiamasi su asmenų, kurie jau yra pareiškę nesutikimą tapti donorais po mirties, pareikštais nesutikimais (ar jie liktų galioti), bei kaip - su asmenų, kurie davė sutikimą būti donorais sutikimais. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektą planuojama svarstyti pavasario sesijoje, svarstytina, ar ne per trumpas įsigaliojimo terminas, ar bus spėta parengti reikalingus poįstatyminius teisės aktus, tinkamai informuoti visuomenę ir pan. Siūlytina įstatymo projekte numatyti įstatymo įgyvendinimo pereinamąsias nuostatas. 5. Papildomai pastebėtina, kad siūlomas įstatymo projekto dėstymas gali būti klaidinantis, nes įstatymo projekto rengėjai siūlo keisti 4 straipsnį, kuris įtvirtina bendrąsias nuostatas, susijusias su žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos proceso įgyvendinimo tvarka, kuri taikoma tiek donorystei iš gyvo, tiek mirusio donoro. Tuo tarpu, specialiosios nuostatos, susijusios su transplantacija iš mirusio donoro, numatytos 5 straipsnyje. Keičiant įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali kilti kolizija tarp pakeisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (kuri nereikalautų sutikimo, o tik numatytų nesutikimo galimybę, ne tik transplantacijos iš mirusio donoro, bet ir iš gyvo atveju) ir 6 straipsnio, numatančio, kad donorystė iš gyvo donoro galima tik su sutikimu. Taip pat, darytina prielaida, kad keičiamo 4 straipsnio 3 dalis taip pat, būtų taikoma tik donorystei po mirties, todėl turėtų būti patikslinta.	Pritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
2.	Nacionalinė sveikatos taryba, 2023-01-06				Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažino su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. lapkričio 23 d. priimtu sprendimu Nr. 111-S-28 „Dėl žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 svarstymo parengiamųjų darbų“ ir „Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1867“. Taryba atkreipia dėmesį, kad pateikto donorystės modelio diskusija parodė, kad visuomenė dėl menkos komunikacijos nepalaiko šio modelio, dar labiau – prieštarauja pačiai donorystei. Šiuo metu pateikiami teiginiai, jog dėl numanomo donorystės modelio padidės donorų organų skaičius, neįtikina, nes nėra tai įrodančių argumentų. Remiantis išties kardinaliai pasikeitusiais organų donorystės rodikliais Kroatijoje (joje gyventojų skaičius 3,899 mln.), atkreiptinas dėmesys, kad šioje šalyje būtent kompleksinių priemonių visuma išaugino organų donorystės statistiką – lyderystė politiniu lygmeniu, nacionalinis koordinatorius ir donorystės koordinatoriai ligoninėse, siekiant nustatyti visus galimus organų donorus, mokymai medikams, adekvatus šios medicinos srities finansavimas, profesionalus bendravimas su mirusiojo artimaisiais, plati komunikacijos ir visuomenės švietimo kampanija, tarptautinis bendradarbiavimas, naujų teisės aktų priėmimas, donorų kokybės užtikrinimo programos įgyvendinimas. Mūsų šalyje nėra siekio skatinti ir plėsti organų donorystės ir transplantacijos sritį, nesprendžiamos problemos: organų donorystės skatinimo ir organizavimo stebėsenos taryba veiklos nevykdo, pacientų, įtraukiamų į laukiančiųjų sąrašus, skaičiai mažėja – nėra išsiaiškinamos priežastys ir situacija kasmet blogėja. Lietuva nėra jokios tarptautinės organizacijos narė – nepriklausome nei Scandiatransplant, nei Eurotransplant organizacijoms, organų išvežimas vyksta pasinaudojant tarptautinio projekto FOEDUS (angl. Facilitating exchange of organs donated in EU member states), sukūrusio palankesnes sąlygas keistis organais tarp ES valstybių narių įdiegta informacine sistema. Dažniausiai organai, netinkantys Lietuvos recipientams, išgabenami į kitas šalis, Lietuvos recipientams pavieniai organai atsigabenami tik iš kaimyninės Latvijos (2021 m. iš Lietuvos išgabenta 10 organų, gauti 5). Nesant sutarčių su minėtomis tarptautinėmis organizacijomis, pacientams, kuriems mūsų šalyje metų metais transplantacijos neatliekamos, nėra jokios galimybės tokią paslaugą gauti užsienyje (pavyzdžiui, per 5 metus neatlikta nė viena širdies-plaučių komplekso transplantacija). Šiuo metu Lietuvoje taikomas informuoto sutikimo modelis – Donoro kortelė. Tačiau Lietuvoje ją turi tik kiek daugiau nei 40 tūkst. žmonių – tai vos 1,43 proc. visos šalies populiacijos. Nuo 2000 m., kuomet buvo įteisinta Donoro kortelė, tik septyni mirusieji turėjo Donoro kortelę. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, pasirinkimą artimiesiems itin palengvina numanomo sutikimo donorystės modelis, kuris šiuo metu yra taikomas didžiojoje dalyje Europos valstybių. Tuo tarpu Lietuva ir dar septynios šalys naudoja informuoto sutikimo donorystės modelį. Šiuo metu pagal organų donorystės statistiką Europoje pirmauja Ispanija ir Kroatija. Pastarojoje šalyje efektyvių donorų skaičius 1 mln. gyventojų 2021 m. siekė 29,5, o Ispanijoje - net 40,3. Abi šalys taiko numanomo sutikimo organų donorystės modelį - Ispanija nuo 1979 m., Kroatija - nuo 1988 m. Tiesa, abiejose šalyse donorų skaičius augti pradėjo tik tada, kai buvo patobulinta donorystės ir transplantacijų infrastruktūra. Ispanijoje buvo įkurta nacionalinė organizacija, kuri koordinuoja donorystės ir transplantacijos procesus. Remiantis 2018 m. atlikta apklausa, net 75 proc. apklaustų ispanų sutiktų padovanoti savo organus donorystei po mirties ir net 62 proc. sutiktų padovanoti savo artimojo organus donorystei tuo atveju, jei mirusiojo valia būtų nežinoma. Tuo tarpu Kroatijoje donorų skaičiaus didėjimas pastebėtas tada, kai kiekvienoje ligoninėje atsirado transplantacijų koordinatoriai. Nuo 2008 iki 2011 m. Kroatijoje donorinio organo laukimo laikas sumažėjo net 37 proc. Šioje šalyje taip pat daug dėmesio yra skiriama pokalbiams su šeima po artimojo mirties. Prireikus artimiesiems yra suteikiama psichologo pagalba. Išskirtinis pavyzdys yra Didžioji Britanija. 2020 m. Didžiosios Britanijos Anglijos provincijoje įsigaliojo naujas įstatymas pagal kurį buvo įteisintas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Kitos provincijos: Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija šį modelį pradėjo taikyti dar anksčiau. 2022 m. vasario mėnesį Lietuvos inkstų fondo organizuotoje konferencijoje „Pakaitinis inkstų gydymas 2022: pirmiausia apie transplantaciją“ teisės akto pakeitimų projekto vadovas Phil‘as Walton‘as pristatė ir išsamiai papasakojo apie Anglijos ir apskritai Didžiosios Britanijos kelionę iki naujojo modelio įsigaliojimo. „Donorystės ir transplantacijos procesų infrastruktūros pokyčiai visoje šalyje prasidėjo 2008 m. Nuo 2009 iki 2019 m. net 24 proc. sumažėjo recipientų laukimo laikas ir 49 proc. padaugėjo atliekamų transplantacijų, - pasakojo P. Walton‘as. Didžiojoje Britanijoje buvo apmokomi nauji specialistai - ypač pacientus prieš ir po organų transplantacijų prižiūrinčios seselės, kurios neretai kalbėdavosi ir su artimaisiais apie donorystę, atsakydavo į jų klausimus. Buvo didinimas ir pasitikėjimas sveikatos sistema apskritai, žmonės buvo raginami klausti ir domėtis. „Nors visi procesai ėmė vykti efektyviau, donorų skaičius išaugo, artimieji vis dažniau sutikdavo padovanoti organus - raštiškų sutikimų organų donorystei skaičius nepadidėjo. Dėl to nusprendėme, kad tokiu atveju tinkamiausias yra numanomo sutikimo modelis. Skatinome visuomenę kalbėtis, išreikšti savo valią - ar nori būti donoru, ar ne. Tai skatina diskusiją ir netekties akimirką artimiesiems yra lengviau pasirinkti, nes vėliau negraužia sąžinė, kad pasirinko netinkamai, - sakė P. Walton'as. Vienas pagrindinių privalumų, anot P. Walton‘o, yra tas, kad įvairios žmonių grupės, prie kurių anksčiau buvo sunku prieiti organų donorystės klausimais, pačios ėmėsi diskusijos. Įvairių tikėjimų ir pažiūrų žmonių grupės norėjo išsiaiškinti kaip naujas įstatymas pakeis jų gyvenimus, ar jų religija palaiko organų donorystę, kaip bus su specialiomis laidojimo tradicijomis jei žmogaus organai bus paimti donorystei. „Tai leido aktyviau komunikuoti ir atsakyti į įvairius žmonėms kylančius klausimus, - teigė P. Walton‘as. Įdomu tai, kad kitaip nei kitose numanomo sutikimo modelį taikančiose valstybėse, Didžioji Britanija neatsisakė Donoro kortelių. Čia kiekviena religinė grupė turi specialiai jiems skirtą kortelės dizainą, kuri reprezentuoja ne tik jų pasirinkimą, bet ir jų religiją. Taip pat nors visi, kurie neišreiškia nesutikimo yra laikomi donorais, dėl to, kad buvo paliktos Donoro kortelės - žmonės gali išreikšti ir pritarimą specialioje programėlėje arba išreikšti nesutikimą. Taryba, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, jog reikalingi gerai apgalvoti, išdiskutuoti ir argumentuoti pokyčiai visoje organų donorystės srityje, nes statistiniai duomenys rodo, kad galimybė pacientams sulaukti organo transplantacijos mažėja (pavyzdžiui, per dešimt metų kepenų transplantacijos laukiančiųjų skaičius išaugo dvigubai - nuo 55 recipientų 2011 metais iki 100 recipientų 2021 metais, tuo tarpu inkstų transplantacijos laukiančiųjų skaičius sumažėjo nuo 214 recipientų 2011 metais iki 69 (kur įtraukti 114 ir laikinai nelaukiantys 45). Neišdiskutuoti ir skubiai teikiami pakeitimai organų donorystės situaciją gali pabloginti, o tai itin skaudžiai palies recipientus, laukiančius transplantacijos. Jau dabar siūlomos išimtys teikiamame numanomo organų donorystės modelio įstatyme rodo, kad modelio pakeitimui visiškai nepasirengta. Todėl reikalinga aiški, plati, atsakinga ir išsami komunikacija, apimanti visas visuomenės grupes ir institucijas bei politikus, kad organų donorystės tema ir siūlomas jos modelis būtų tinkamai išaiškintas, nekeltų abejonių dėl jo įteisinimo būtinumo ir reikalingumo.	Pritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys A. Valinskas, 2022-11-25	1				Argumentai: Pritariant pagrindiniam įstatymo projekto tikslui (vietoje informuoto sutikimo modelio įtvirtinti švelnųjį numanomo sutikimo donorystės modelį), pasiūlymu siūloma išsaugoti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtiną nuostatą, suteikiančią asmeniui teisę išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir organai būtų atiduoti transplantacijai bei sustiprinti šios nuostatos teisinę galią, aiškiai reglamentuojant, jog tokią valią išreiškusio asmens audiniai, organai po jo mirties gali būti atiduodami transplantacijai remiantis vien tik aiškiai išreikšta mirusiojo valia, net ir esant skirtingai artimųjų nuomonei. Tokiais atvejais, mirusiojo audinius ir organus būtų galima paimti, jo artimuosius informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru, taip užtikrinant, jog asmens apsisprendimas po mirties bus gerbiamas. Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, remiantis dabar susiklosčiusia praktika, asmeniui mirus, dėl galimybės paaukoti mirusiojo organus donorystei jo artimųjų atsiklausiama abiem atvejais - ir kai asmuo yra pasirašęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, ir kai tokio asmens pasirašyto sutikimo nėra (jei nėra pasirašyto mirusio asmens nesutikimo). Tai reiškia, jog sutikimą tapti donoru pareiškusio ir donoro kortelę įgijusio asmens valia artimųjų iniciatyva gali būti ignoruojama, sprendimas tapti donoru – atšaukiamas, kaip yra parodę ir praktiniai pavyzdžiai. Artimiesiems turint teisę neatsižvelgti į asmens laisvu apsisprendimu duotą sutikimą, o valstybei neužtikrinant asmens išreikštos valios įgyvendinimo, savanoriškos donorystės idėja ir ją simbolizuojanti donoro kortelė netenka prasmės, kadangi neturi jokios teisinės galios ir neatlieka jokios realios praktinės funkcijos. Tokia situacija taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl savo valią aiškiai išreiškusių potencialių donorų pagrįstų lūkesčių pateisinimo ir apsaugos. Siekiant, jog donoro kortelės galia būtų ne simbolinė, o reali, o donoru siekiantis tapti žmogus galėtų jaustis saugus ir tikėtis, jog po mirties jo audiniai ir organai pagal galimybes ir poreikius bus panaudoti transplantacijai, taip įgyvendinant jam gyvam esant išreikštą valią, šiuo pasiūlymu siūloma užtikrinti asmens individualaus apsisprendimo apsaugą nuo artimųjų įsikišimo. Pasiūlymu yra aiškiai numatoma, jog asmeniui išreiškus sutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų atiduoti transplantacijai, tai galėtų būti daroma ir nesat jo artimųjų sutikimo, juos informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru, taip užtikrinant, jog asmens apsisprendimas po mirties bus gerbiamas. Taip pat, siūlomi pakeitimai ištaisytų šiuo metu egzistuojantį netolygumą, kuomet asmens išreikštas nesutikimas po mirties tapti donoru jokiais atvejais negali būti pakeičiamas jo artimųjų valia, tuo tarpu sutikimas – gali. Veiksnaus asmens laisva valia išreikštas tiek sutikimas, tiek nesutikimas turi turėti vienodą apsaugą ir teisinę galią, nes remiasi tais pačiais autonomiškumo ir laisvo apsisprendimo pagrindais. Sujungus įstatymo projekto autorių siūlomus pakeitimus su šio pasiūlymo nuostatomis, asmens padėtis donorystės sistemos atžvilgiu galėtų būti trejopa: 1. Asmeniui išreiškus sutikimą, kad po mirties jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, mirusiojo audiniai ir organai galėtų būti panaudojami transplantacijai remiantis vien tik aiškiai išreikšta mirusiojo valia, net ir esant skirtingai artimųjų nuomonei, juos informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną mirusiojo valią tapti donoru. Apie sprendimą panaudoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai artimieji būtų informuojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Asmeniui išreiškus nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai, asmens audinių, ląstelių ir organų transplantacija visais atvejais būtų negalima. 3. Savo valios (sutikimo ar nesutikimo) iš anksto nepareiškęs asmuo būtų laikomas potencialiu donoru ir, mirties atveju, jo artimųjų būtų privalomai prašoma mirusiojo organus atiduoti transplantacijai, taip kaip siūloma teikiamame įstatymo projekte. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 4 straipsnio 1, 2, 3 dalisį ir jasą išdėstyti taip: 1. Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. Regeneruojančių audinių ir ląstelių donorais gali būti nepilnamečiai asmenys šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“ 2. Kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi teisę pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai. ~~2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ 3. Prieš pareikšdamas sutikimą ar nesutikimą, asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti informuotas apie galimybę bet kada pakeisti savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo atiduoti savo audinius, ląsteles, organus transplantacijai.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
2.	Seimo narys A. Valinskas, 2022-11-25	2	1			Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas pareiškė sutikimą, kad jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, ~~neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka,~~ audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai informavus mirusiojo artimuosius apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru. Apie sprendimą paimti ir atiduoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai jo artimieji informuojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo nesutikimo, kad jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį ir (arba) esant mirusio asmens sutikimui, duotam šiame įstatyme nurodytomis aplinkybėmis.	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
3.	Seimo narys A. Valinskas, 2022-11-25	2	2		N	Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi, ir išdėstyti ją taip: „2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį, ir išdėstyti ją taip: 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kuomet nėra aiškiai išreikštos mirusio asmens valios, mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
3.	Seimo narys A. Valinskas, 2022-11-25	3				Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1) asmenys, pareiškę sutikimą ar nesutikimą, kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų atiduoti transplantacijai;“.	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
4.	Seimo nariai P. Saudargas, V. Aleknaitė-Abramikienė, J. Urbanavičius, L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, V. Rakutis, 2022-12-21	2	1			Argumentai: Donorystė visuomet suponuoja paties asmens ar jo artimųjų apsisprendimą dovanoti organus. Siekiant palaikyti visuomenės pasitikėjimą donoryste yra svarbu užtikrinti, kad prieš paimant mirusio asmens organus būtų gerbiamas paties asmens arba jo artimųjų apsisprendimas. Tik taip gali būti išsaugotas donorystės kaip laisvo dovanojimo pobūdis. Sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti iš nežinojimo (informacijos stokos apie donorystę) ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus. Kai nėra jokių duomenų apie paties asmens nuostatas arba artimų asmenų, kurie gali už mirusįjį priimti laisvą sprendimą, nebelieka prielaidų donorystei kaip dovanojimo aktui. Todėl, jeigu miręs asmuo būdamas gyvas nepareiškė savo valios dėl audinių, organų donorystės ir neturi artimųjų, kurie galėtų priimti šį sprendimą po jo mirties, siūloma netaikyti numanomo donorystės modelio. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama~~, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį~~.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
5.	Seimo nariai P. Saudargas, V. Aleknaitė-Abramikienė, J. Urbanavičius, L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, V. Rakutis, 2022-12-21	2	2			Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Išbraukti 5 straipsnio 4 dalį: „4. Jeigu miręs asmuo būdamas gyvas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, tvarka nepareiškė savo valios dėl audinių, organų donorystės ir neturi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų artimųjų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sprendimą atiduoti mirusiojo audinius, organus transplantacijai priima asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas praėjus 6 valandoms po šio asmens mirties fakto nustatymo. Gydytojų konsiliumą sudaro šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos atstovas, mirusį asmenį gydęs gydytojas, skyriaus, kuriame buvo gydomas asmuo, vedėjas ar kitas administracijos atstovas.“ 3. Buvusias 5 straipsnio 5–9 dalis laikyti atitinkamai 4–8 dalimis.	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-02-15				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. SV-S-747 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1867 (toliau – projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo (toliau – įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ir gyvo, ir mirusio žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystę. Tai reiškia, kad projekto 1 straipsniu siūlomi įstatymo 4 straipsnio pakeitimai, t. y. projektu siekiamas įtvirtinti numanomo sutikimo modelis, būtų taikomi ne tik mirusio, bet ir gyvo žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystei, tačiau tai neatitiktų projektu siekiamo tikslo, nurodyto projekto aiškinamajame rašte. Be to, tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, numatančio, kad žmogaus asmuo neliečiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.25 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik rašytiniu asmens sutikimu, kuris nereikalingas tik būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios. Civilinio kodekso 2.25 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo būdą po mirties, laidojimo tvarką ir būdą, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos tvarką nustato atskiras įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 12/99-27/99-29/99-1/2000-2/2000, konstatuota, kad „žmogaus teisė į asmens neliečiamybę yra įtvirtinta Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje. Asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, turinį sudaro fizinis bei psichinis neliečiamumas. Tai reiškia, kad įstatymai turi užtikrinti, jog žmogus bus saugomas nuo bet kokio nepagrįsto išorinio valstybės, savivaldybių institucijų, jų pareigūnų ir tarnautojų, taip pat kitų asmenų poveikio jo gyvybei, sveikatai, fizinio aktyvumo laisvei ir bet kokio kėsinimosi į jo psichinę ir dvasinę būseną, jo intelektinę ir kūrybinę raišką“. Kaip matyti, teisė į asmens neliečiamybę siejama su asmens gyvybe, sveikata ir fizinio aktyvumo laisve, todėl teisės į asmens neliečiamumą apimtis ir turinys asmeniui mirus netapatintini su jos apimtimi ir turiniu asmeniui esant gyvam. Projektu siūlomu numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę, tad tokiu atveju projektu siūlomas modelis, kai asmuo turi teisę pareikšti nesutikimą dėl audinių ir organų donorystės po jo mirties, o tokio nesutikimo nepareiškimas indikuoja jo sutikimą, kurį turėtų patvirtinti mirusio asmens artimieji (priimti formalų sprendimą), užtikrina mirusio asmens teisės į asmens neliečiamumą ir kitų asmenų teisės turėti kuo geresnę sveikatą ir jų teisės į gyvybę pusiausvyrą, todėl nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos teisės į asmens neliečiamumą ir neprieštarauja Civilinio kodekso 2.25 straipsnio nuostatoms. Numanomo sutikimo modelio aktualumą pagrindžia Europos šalių patirtis. Lietuvoje galiojant informuoto sutikimo modeliui efektyvių donorų skaičius 1 mln. gyventojų (toliau – ED/M) 2021 m. siekė 18,6 ED/M, 2022 m. – 16,4 ED/M. Šalyse, kuriose įtvirtintas numanomo sutikimo modelis, šie skaičiai yra aukštesni, pvz., Ispanijoje 2021 m. – 40,80 ED/M, 2022 m. – 46,3 ED/M, Kroatijoje 2021 m. – 29,5 ED/M (2022 m. duomenys dar nėra vieši). Šalyse, kuriose kaip ir Lietuvoje galioja informuoto sutikimo modelis, situacija yra panaši į Lietuvos, pvz., Danijoje 2021 m. buvo 18,10 ED/M, 2022 m. – 13,58 ED/M, Vokietijoje 2021 m. – 11,10 ED/M (2022 m. duomenys dar nėra vieši). Pažymėtina, kad padidinus efektyvių donorų skaičių, galima būtų sumažinti donuoto organo laukiančių asmenų eiles, išsaugant žmonių gyvybes. Lietuvoje, nesulaukę donuoto organo, 2021 m. mirė 35 žmonės, 2022 m. – 31 žmogus. 2. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punktą bei tai, kad gyvo ir mirusio žmogaus audinių, organų ir ląstelių donorystės sąlygas (įskaitant sutikimo ar nesutikimo pareiškimą) nustato įstatymo 5 ir 6 straipsniai, ir siekiant teisinio aiškumo bei įstatymo nuostatų sistemiškumo, siūlytina: 2.1. projekto 1 straipsniu pripažinti netekusiu galios įstatymo 4 straipsnį; 2.2. projekto 2 straipsniu keisti įstatymo 5 straipsnį: 2.2.1. įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste, taip pat kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, išskyrus įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Nors įstatyme nenumatyta klausti artimųjų sutikimo paimti ir panaudoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai, jei mirusysis, būdamas gyvas, dėl to buvo išreiškęs savo valią, t. y. nenumatyta, kad mirusiojo artimųjų sutikimo turėtų būti klausiama, nei kai asmuo būdamas gyvas buvo davęs sutikimą po mirties paimti ir atiduoti jo audinius, organus transplantacijai, nei kai asmuo būdamas gyvas buvo išreiškęs dėl to nesutikimą, tačiau praktikoje net jei asmuo būdamas gyvas išreiškė sutikimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, remiantis įstatymo 5 straipsnio 2 dalies antruoju sakiniu, vis tiek prašoma mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai, ir tik tuo atveju, jei asmuo būdamas gyvas buvo davęs nesutikimą, toks nesutikimas traktuojamas kaip absoliuti donorystės kontraindikacija. Siekiant projekto tikslo ir atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1 papunkčiu teikiamą siūlymą, įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tikslintina taip: „2. Kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi teisę pareikšti nesutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai. Prieš išreikšdamas nesutikimą asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti supažindintas su donorystės sąlygomis, tvarka ir informuotas apie galimybę bet kada atšaukti savo nesutikimą atiduoti savo audinius ir (ar) organus po mirties. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šioje dalyje nustatyta tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste.“; 2.2.2. įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje tikslinti nuorodą ją išdėstant taip: „4. Jeigu miręs asmuo būdamas gyvas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė nesutikimo dėl audinių, organų donorystės <...>“; 2.3. projektą papildyti įstatymo 6 straipsnio keitimu, kuriuo būtų siūloma įstatymo 6 straipsnį papildyti įstatymo 4 straipsnio 3–5 dalių nuostatomis. 3. Priėmus projektą, reikės pakeisti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 12.1 papunktį atsisakant nuostatos, kad Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro objektas yra asmenys, pasirašę nustatytos formos sutikimą, kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų paimti ir atiduoti transplantacijai. Atsižvelgiant į tai, projektas papildytinas straipsniu dėl projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo, kuriame būtų numatytas įstatymo įsigaliojimo atidėjimas ir pavedimas parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti iš dalies	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
7.	Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-04-19	2	2		N	Argumentai: Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 (toliau – ir Įstatymas) 5 str. 2 d. nurodoma, kad mirusio asmens audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Papildomai nurodoma, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama. Įstatymo 5 str. 3 d. mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad gyvas veiksnus asmuo gali atiduoti neregeneruojančius audinius, organus transplantacijai, kai neregeneruojantys audiniai, organai transplantuojami tik donoro sutuoktiniui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui arba porinės donorystės tvarka. Įstatymo 6 str. 3 d. 2 p. nurodoma, kad gyvas veiksnus asmuo gali atiduoti neregeneruojančius audinius, organus transplantacijai porinės donorystės atveju, kai tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai arba juos sieja artimos giminystės ryšys. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime vyksta politinės diskusijos dėl civilinės sąjungos instituto įteisinimo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Yra didelė tikimybė, kad su donoryste susijusios situacijos yra aktualios ir asmenims, kurie bendrai gyvena su savo partneriu ar partnere, nesudarę santuokos. Šiuo metu partnerių tarpusavio teisės ir pareigos donorystės srityje niekaip nėra reglamentuotos. Pavyzdžiui, pagal Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. gyvas partneris negalėtų donuoti savo audinių, organų savo parneriui (recipientui) gydyti. Atsižvelgiant į šias nereglamentuotas situacijas, teisinį reguliavimą būtina tobulinti. Papildomai pažymėtina, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai jau dabar numato partneriams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-785 38 straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT3-N1/2019 pažymėtina, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Siekiant Lietuvos teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose, siūlomi šie Įstatymo projekto papildymai, nustatantys partnerių tarpusavio teises ir pareigas su donoryste susijusių situacijų kontekste. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, partnerio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
8.	Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-04-19	3			N	Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neregeneruojantys audiniai, organai transplantuojami tik donoro sutuoktiniui, partneriui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui arba porinės donorystės tvarka.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
9.	Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-04-19	3			N	Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai, partneriai arba juos sieja artimos giminystės ryšys;“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
10.	Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-04-19				T	Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti Įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5, 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
11.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	1	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-1867 (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalimi keičiamoje 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos ne visos teisinės sąlygos, kurioms esant asmuo po jo mirties gali tapti organų donoru, o būtent - nenurodoma, jog donoru gali būti tik toks asmuo, kurio artimieji sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste, jei asmuo turi artimųjų giminaičių. Tokios sąlygos nurodytos kituose Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) straipsniuose, o tai sukelia neaiškumo ir netikslumo dėl būtinų sąlygų taikymo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį) įtvirtintas asmens tapimo donoru teisines sąlygas, nurodant, jog donoru asmuo gali tapti ne tik jei nėra pareiškęs nesutikimo, bet ir jei tokiam donavimui neprieštarauja mirusio asmens artimieji. Manytina, kad toks papildymas būtinas donorystės sąlygoms pagal naująjį modelį įtvirtinti taip pat siekiant teisiškai tiksliau ir aiškiau apibrėžti artimųjų vaidmenį paimant ir panaudojant mirusio asmens organus, audinius transplantacijai. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai ir jo artimieji sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Regeneruojančių audinių ir ląstelių donorais gali būti nepilnamečiai asmenys šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
12.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	1	1			Argumentai: Įstatymo projektui 2022-12-21 pateiktas Seimo narių Pauliaus Saudargo, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Justino Urbanavičiaus, Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir Valdo Rakučio pasiūlymas, kuriuo siūloma išbraukti Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, panaikinant galimybę paimti ir panaudoti transplantacijai mirusio asmens, neturinčio artimųjų, audinius ar (ir) organus. Pritartina pasiūlyme išdėstytiems argumentams („palaikyti visuomenės pasitikėjimą donoryste užtikrinant, kad prieš paimant mirusio asmens organus būtų gerbiamas paties asmens arba jo artimųjų apsisprendimas“) ir pasiūlymo turiniui. Papildomai paminėtina, kad mirusių asmenų, neturinčių artimųjų, organų, audinių donorystės skaičiai sudaro neženklią dalį organų, audinių transplantacijų visumoje. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, per pastaruosius 15 metų (nuo 2008 m) buvo priimti tik 9 konsiliumo sprendimai dėl neturinčių artimųjų donorų organų paėmimo, vadinasi nuo 2008 m. tik 9 pacientų, neturinčių artimųjų, organai buvo paimti (viso 26 organai). Nuo 2019 m. tokių atvejų visai nebuvo, t. y. nebuvo paimti nei vieno donoro, neturinčio artimųjų, organai. Remiantis statistika, darytina prielaida, kad tokie, artimųjų neturintys, donorai didelės įtakos efektyvių donorų skaičiui neturi. Jeigu aukščiau nurodytam Seimo narių grupės pasiūlymui būtų pritarta, o tai reiškia – eliminuota galimybė paimti ir panaudoti transplantacijai artimųjų neturinčio mirusio asmens organus, audinius ir siekiant šio Pasiūlymo 1 punkte nurodytų tikslų bei vadovaujantis šio Pasiūlymo 1 punkte nurodytais argumentais - aiškiau ir tiksliau apibrėžti teisines sąlygas, kurioms esant asmuo po mirties gali tapti organų, audinių donoru, siūloma atsisakyti šio Pasiūlymo 1 punkte formuluotos nuorodos į įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ir donorystės sąlygas apibrėžti kaip nurodyta žemiau. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai ir jo artimieji sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Regeneruojančių audinių ir ląstelių donorais gali būti nepilnamečiai asmenys šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
13.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	2	3		N	Argumentai: Taip pat, jeigu šio pasiūlymo 2 punkte nurodytam Seimo narių grupės pasiūlymui būtų pritarta, Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti asmenų, neturinčių teisės dalyvauti priimant sprendimą dėl artimųjų asmenų neturinčio asmens organų, audinių paėmimo ir panaudojimo transplantacijai, nebetenka aktualumo ir ji brauktina. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Pripažinti 5 straipsnio 5 dalį netekusia galios: „5. Priimant sprendimą mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai, kai yra tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje išvardytos sąlygos, neturi teisės dalyvauti asmenys, dėl kurios nors priežasties suinteresuoti to asmens audinių, organų transplantacija.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
14.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	1	3		N	Argumentai: Donorystės kortelė, veikianti daugiau kaip dvidešimt metų, yra tapusi donorystės simboliu ir komunikacijos ašimi. Tai simbolinis patvirtinimas, kad asmuo savanoriškai ir neatlygintinai sutinka po savo mirties dovanoti organus, audinius transplantacijai ir jo duomenys yra įtraukti į Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorų bei recipientų registrą. Siekiant išlaikyti simbolinę Donoro kortelių reikšmę, įtvirtinti galimybę asmeniui registre užfiksuoti savo požiūrį į jo organų, audinių paėmimą ir panaudojimą transplantacijai po jo mirties, palengvinant apsisprendimą jo artimiesiems, tačiau nesudarant teisinės iliuzijos, kad turint Donoro kortelę asmuo automatiškai tampa organų, audinių donoru, siūloma vietoj sutikimo kaip būtinos sąlygos asmens tapimui organų donoru įstatyme įtvirtinti deklaraciją apie pageidavimą tapti organų donoru po mirties, tačiau galutinį sprendimą aiškiai deleguojant asmens artimiesiems. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 4 straipsnį nauja 3¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „3¹. Kiekvienas asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi teisę pateikti deklaraciją apie pageidavimą tapti organų donoru. Deklaracijos pateikimas nepaneigia šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų mirusio asmens audinių, organų donorystės sąlygų.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
15.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	3				Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Registro objektai yra šie: 1) asmenys, pareiškę nesutikimą, kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų atiduoti transplantacijai; 2) asmenys, pateikę deklaraciją apie pageidavimą tapti organų donoru; 23) gyvi donorai; 34) mirę donorai; 45) recipientai; 56) su žmogaus audiniais, ląstelėmis (įskaitant žmogaus lytines ląsteles), organais atliekami veiksmai.	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
16.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	4				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog priėmus projektą ir/ar pritarus pasiūlymams reikės pakeisti sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V-384 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-368 „Dėl asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai pareiškimo ir jo registravimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ ir/ar kitus poįstatyminius teisės aktus, būtina pakeisti 4 straipsnio pavadinimą ir papildyti 4 straipsnį dėl Projekto įsigaliojimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
17.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	4				Argumentai: Diskutuojant apie poreikį Įstatymo projektu siūlomas nuostatas plačiau pristatyti visuomenei bei parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingą strategiją bei poįstatyminius teisės aktus, manytina, kad įstatymo įsigaliojimui reikalingas ilgesnis pasiruošimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja ~~2023 m. liepos 1 d.~~ 2026 m. sausio 1 d.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
18.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	4	2		N	Argumentai: Ties patys kaip pasiūlymo 6 p. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
19.	Seimo narė J. Sejonienė, 2023-10-09	4	3		N	Argumentai: Ties patys kaip pasiūlymo 4 p. ir atsižvelgiant į tai, kad abiem pareiškimais asmuo patvirtina savo valią po mirties tapti organų donoru. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareikštas ir Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre registruotas asmens sutikimas, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti prilyginamas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytai deklaracijai apie pageidavimą tapti organų donoru.“	Nepritarti	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2023-05-02					Pasiūlymas: Pritarti Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1867 ir komiteto išvadoms. 1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus, pasiūlymų pagrindu pasirenkant Vyriausybės pasiūlytą Įstatymo projekto išdėstymo modelį ir į jį inkorporuojant Seimo narių ir institucijų pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas; 2) siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tai, kad Įstatymo tikslui pasiekti reikalinga plati visuomenės informavimo kampanija bei būtini parengiamieji darbai - Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2025 m. sausio 1 d.	Pritarti iš dalies	Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2023-05-02

Pasiūlymas: Pritarti Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1867 ir komiteto išvadoms.

1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus, pasiūlymų pagrindu pasirenkant Vyriausybės pasiūlytą Įstatymo projekto išdėstymo modelį ir į jį inkorporuojant Seimo narių ir institucijų pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas;

2) siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tai, kad Įstatymo tikslui pasiekti reikalinga plati visuomenės informavimo kampanija bei būtini parengiamieji darbai - Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2025 m. sausio 1 d.

Pritarti iš dalies

Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): projektą Nr. XIVP-1867 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Argumentai:

1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį mirusio asmens, kuris būdamas gyvas nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties (t. y. neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka), audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste, galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta numanomo sutikimo dėl audinių, organų donorystės po mirties samprata (t. y. donorais po mirties gali būti ne tik tie asmenys, kurie būdami gyvi išreiškė sutikimą dėl šios donorystės, bet ir visi tie, kurie būdami gyvi neišreiškė savo valios dėl jos), todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu niekaip nepakeistų galiojančio audinių, organų donorystės po mirties modelio.

2. Manytina, kad šiuo metu galiojančiose keičiamo įstatymo nuostatose įtvirtinta galimybė veiksniam asmeniui pareikšti savo valią tapti audinių, organų donoru po mirties yra svarbus iš žmogaus orumo ir prigimtinės laisvės kylančios veiksnaus asmens teisės pačiam priimti sprendimus dėl savo kūno aspektas, todėl nepritartina siūlymui šią veiksnaus asmens teisę panaikinti, perleidžiant ją asmens artimiesiems.

3. Diskusijos ir visuomenės reakcijos dėl siūlomo keisti donorystės modelio parodė, kad modelio pakeitimui nėra pasirengta – visuomenė dėl menkos komunikacijos nepalaiko šio modelio ir prieštarauja pačiai donorystei. Neišdiskutuoti ir skubiai teikiami pakeitimai organų donorystės situaciją gali pabloginti, o tai itin skaudžiai palies recipientus, laukiančius transplantacijos. Siekiant geresnių donorystės rodiklių, prieš donorystės modelio keitimą būtini pokyčiai visoje organų donorystės srityje – pirmiausia, aiški, plati, išsami bei atsakinga komunikacija, apimanti visas visuomenės grupes ir institucijas, ir visuomenės švietimas, kad organų donorystės tema ir galimas jos modelis būtų tinkamai išaiškintas, išsakomi argumentai neklaidintų visuomenės ir nekeltų abejonių dėl donorystės modelio keitimo būtinumo bei reikalingumo. Siūlytina įvertinti realią organų donorystės ir transplantacijos situaciją Lietuvoje, parengti kompleksinių priemonių planą donorystės situacijai gerinti, šviesti visuomenę ir taip parengti ją numanomo donorystės modelio įvedimui. Siekiant geresnės organų donorystės situacijos Lietuvoje, būtina priemonių visuma.

7.2. Pasiūlymai: -

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Šalaševičiūtė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Antanas Matulas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė