PASIŪLYMAS

DĖL VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4, 5, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2933

 

2023-08-21

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

2

 

Argumentai:

Individuali veikla yra verslo ūkinės veiklos forma, kuri praktiškai naudojama arba save-įdarbinantiems žmonėms, kaip smulkiausio verslo forma, arba papildomo darbo ar veiklos formalizavimo būdas.

Įstatymo projektu siekiama individualią veiklą vykdantiems asmenims suteikti papildomą draudimo rūšį – nedarbo socialinį draudimą.

Pirmiausiai, kyla klausimas, ar yra atsakinga įvesti papildomą draudimą, kainuosiantį Valstybinio socialinio draudimo fondų lėšas mokesčių reformos kontekste.

 

 Šis siūlymas yra ydingas dėl šių priežasčių:

  1. Nėra aišku, kaip šios papildomos išlaidos bus papildomai finansuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, taigi numanu, kad individualia veikla užsiimančių asmenų nedarbo socialinis draudimas bus finansuojamas iš paprastas darbo sutartis sudariusių asmenų įmokų, nes bendrame įstatymų pakete nėra sukuriami reikšmingi pajamų srautai į Valstybinio socialinio draudimo fondą, kurie tvariai galėtų padengti atsirasiančias išlaidas.
  2. Gali būti sukurtos ydingos prielaidos spausti darbuotojus keisti nuolatinio darbo sutartis „individualios veiklos“ sutartimis, taip kuriant didesnį laikino darbo lauką (vadinamąją „ūberizaciją“) darbo rinkoje. Dabar galiojantys įstatymai sukuria skirtį tarp individualios veiklos ir darbo sutarčių reguliavimo, kuriame nedarbo socialinis draudimas yra atlygio paketo dalis, skatinanti asmenis rinktis didesnį stabilumą suteikiančias darbo sutartis. Įvedus nedarbo socialinį draudimą į atlygio paketą bus sukurtas postūmis įmonėms ir organizacijoms spausti darbuotojus rinktis tapti individualios veiklos vykdytojais, argumentuojant, kad valstybė įvedė nedarbo socialinį draudimą, taip taupant mokesčių valstybei ir socialiniams fondams sąskaita.
  3. Pasinaudojimo nedarbo socialinio draudimo individualios veiklos vykdytojams (tiems, kurie, iš esmės, yra smulkūs verslininkai) tvarkos taps neaiškios ir kupinos neapibrėžtumų bei galimybių  manipuliuoti taisyklėmis. Ar smulkus, ar turgaus prekybininkas, vykdantis individualią veiklą ir prekiaujantis, tarkime, sezoninėmis prekėmis ne sezono metu, galės interpretuoti periodą, kai jo pajamos sumažėja kaip „nedarbo“ laikotarpį? Ar vertėjas, kuris mėnesį negauna užsakymų vertimams, galės gauti nedarbo draudimą? Galiausiai – kas trukdys vertėjui „nedarbo“ laikotarpiu gauti nedarbo išmoką ir vykdyti individualią veiklą, atlygį už ją formalizuojant nutraukus veiklą nedarbo draudimo dengiamu laikotarpiu tačiau,  gavus atlygį vėl grįžti į „nedarbą“?

Dėl šių priežasčių, papildomo, įplaukomis į biudžetą nedengiamo nedarbo draudimo, kuris gali skatinti laikino darbo plėtrą ir kurti ydingas paskatas manipuliuoti nedarbo išmokomis, siūlome atsisakyti.

 

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, ją išdėstant taip:

„2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai), šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės ir nedarbo socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.“

 


 

 

Teikia

Seimo narys                                                    (Parašas)                                  Gintautas Paluckas