LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1174

2022-04-20 Nr. 110-P-11

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03.	1 (7)	(4)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus)“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį papildyti nuostatomis, nustatančiomis, jog Gyvūnų augintinių registro tvarkytoją (ar tvarkytojus) skiria Vyriausybė.	Pritarti
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03.	2	2		2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 112 punktu, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“, todėl, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministras“ nereikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03.				3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-824) ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1020) kurių nuostatomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas pildomas tomis pačiomis struktūrinėmis dalimis, kaip ir šiuo projektu, keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Medžiotojų draugija, 2021-12-05.				Skelbiama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo... (lrs.lt), kad 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Aistė Gedvilienė, Monika Ošmianskienė, Simonas Gentvilas, Andrius Vyšniauskas, Linas Jonauskas, Ligita Girskienė, Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Kernagis, Romualdas Vaitkus, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Mindaugas Lingė, Tomas Bičiūnas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Dovilė Šakalienė ir Marius Matijošaitis parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma: „6. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių.“ „7. Draudžiama laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį.“ „17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. Mums nėra žinoma, kad koks nors Lietuvos medžiotojų draugijos narys veistų gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį, todėl neturime tiesioginio potencialaus interesų konflikto pasisakyti dėl kailinių gyvūno vesimo kailiams ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Reg. Nr.: XIVP-1104, Reg. data: 2021-11-15, todėl pateikiame savo nuomonę, kuri visai Lietuvai gali būti naudinga. 1. FAKTAI 1.1. Mūsų duomenimis, kovoti su kailiais ir kailiniais pradėjo įvairios teroristinės ekstremistinės organizacijos, o dėl JAV padarytų teroristinių nusikaltimų 2006 JAV Kongresas priėmė kovos su gyvūnų įmonių terorizavimo aktą (H.R.4239 - Animal Enterprise Terrorism Act 109th Congress (2005-2006) https://www.congress.gov/109/plaws/publ374/PLAW109publ374.pdf to provide the Department of Justice the necessary authority to apprehend, prosecute, and convict individuals committing animal enterprise terror). Teroristines organizacijas, paprastai, remia teroristinės valstybės, kurios kaip taisyklė yra Lietuvos priešininkės. 1.2. Lietuvoje leidžiama žudyti negimusius vaikus, atlikti negimusio žmogaus abortą, bet visaip ribojama ūkinė veikla su gyvūnų kailiais, bet kol galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Jurgio Brėdikio 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ nustatantis, kad: 1. Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą. 1.1. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (2 p.)., tol sprendimas kad: „Draudžiama laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį“ atrodo panašus į politinį ir etinį dviveidiškumą. 1.3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksą (toliau - BK) , Bibliją (Senąjį ir Naująjį Testamentą) terminas žudymas yra suprantamas kaip žmonių žudymas. Jis netaikomas gyvūnams. Pavyzdžiui, BK: 101 Straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas; BK XVII Skyrius. NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI 129 Straipsnis. Nužudymas, 130 Straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus, 131 Straipsnis. Naujagimio nužudymas, 133 Straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės 134 Straipsnis. Padėjimas nusižudyti. 2. ARGUMENTAI 2.1. Mūsų nuomone, 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai siekia išplauti Krikščioniškas vertybes neo-marksistiniais principais, kai žmonių žudymas politikoje ir teisėje vadinamas „nėštumo nutraukimo operacijos“, o gyvūnų atžvilgiu įvedama sąvoka „...paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. 2.2. Galimai, 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai užsiima sąvokų disproporcijos propagavimu, sulygina žmogaus ir gyvūno vertę ir užsiima sąmonės manipuliacija, kad galutinai neomarksistine propaganda sunaikinti krikščioniškas vertybes bei žmogaus ir gyvūno skirtumą, o kailinių gyvūnų auginimo verslą išstumti į valstybes - marksizmo citadeles: Rusiją, Kiniją, Baltarusiją taip nuskurdinant Lietuvą politikams dangstantis žmonių emocijomis ir „marksistų kova su kailinius mėgstančiomis pasiturinčiomis moterimis ar vyrais, kaip klasiniais priešais“. 2.3. Žmogaus embriono žudymas dangstomas „politiškai korektiškomis sąvokomis“, abortai yra legalūs, o Vilniaus mieste trūksta vietų vaikams vaikų darželiuose, o mokyklų tinklas net Vilniuje nedidinamas. 2.4. Politikai korektiškos priemonės etapiškai nuo kontracepcijos iki žmogaus embrionų nužudymo visuomenė pratinama prie naujoviškų žmonių embrionų žudymo sąvokų, o gyvūnų augintojai ir medžiotojai demonizuojami ir skelbiami „žudikais“. Visa tai atliekama etapais, pavyzdžiui: 2.4.1. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen 2017-05-10 organizuoja spaudos konferenciją „Kontracepcija turi būti prieinama visiems“. Atkreipiame dėmesį Seimo narių prioritetuose kalbama ne apie naujų vaikų darželių statybos finansavimą ar mokyklų Vilniuje finansavimą, kad „Kontracepcija turi būti prieinama visiems“. 2.4.2. Kiti Seimo nariai žmogaus embrionų nužudymą pervadina „reprodukcinės sveikatos ir teisėmis“ (Seimo Vystomojo bendradarbiavimo ir reprodukcinės sveikatos ir teisių grupei priklauso šie Seimo nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Dalia Kuodytė, Ona Valiukevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vida Marija Čigriejienė, Orinta Leiputė, Eligijus Masiulis, Alma Monkauskaitė, Milda Petrauskienė, Raminta Popovienė, Juras Požela, Giedrė Purvaneckienė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Rimantė Šalaševičiūtė, Jolita Vaickienė, Birutė Vėsaitė https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15375&p_k=1&p_t=135665), o žudymą pasąmoningai stumia ant kailinių žvėrelių augintojų ir medžiotojų. 2.5. Akivaizdai matosi, kad 25 Seimo nariams labiausiai rūpi ne vaikai ir žmones, „verslinių gyvūnų teisės“, todėl dėl šių aplinkybių labai neaišku kokie yra tikrieji 25 Seimo narių tikslai. 2.6. Gali būti, kad prisidengiant fiktyviomis deklaracijomis apie „gyvūnų“ etiką ir moralę šis projektas yra iš dalies gimęs iš merkantilizmo, kad paskatinti kailinių žvėrelių augintojus (pvz. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (furlithuania.lt)) galvoti apie prašomą „duoklę“ ar „lesyklą“ Seimo nariams, nes Seimas leidžia žmogaus embrionų nužudymą, abortus, bet Seimo nariai prioriteto tvarka imasi ne „negimusių ir gimusių vaikų teisių reikalų“, vaikų darželių, bet tokių iniciatyvų, kad audinių kailių, o ateityje gal net gyvūnų auginimo verslas Lietuvoje ir Europoje užsidarytų ir natūraliai keltųsi į terorizmą remiančias valstybes, kurios kaip tyčia yra Lietuvos priešininkės. 2.7. Nenustebtume, kad 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai tuo norės nustatyti, kad draudžiama laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti mėsą, odą ar apskritai draudžiama laikyti karves nes jos „išmeta per daug CO2“ ir taip skatina klimato atšilimą. 2.8. Įstatyminiais uždraudimai užsiimti tam tikru verslu turi senas religines šaknis. Kai kur yra „šventos karvės“, kitus yra nešvarūs gyvūnai „kiaulės“, „šunys“, kitur yra palūkanos amoralios, todėl tokiose valstybėse galioja istoriniai įvairaus verslo veiklos ar „prohibicijos“ įstatymai. Pavyzdžiui, JAV dėl religinių visuomeninių organizacijų spaudimo (Anti-Saloon League ir the Women’s Christian Temperance Union) ir pirmojo pasaulinio karo šūkių, kad JAV alkoholio pramonę valdo vokiečiai (kalti buvo piliečiai su vokiškomis pavardėmis Pabst, Schlitz, Blatz ir Miller), o vietoje miežių (viskiui ir alui) reikia auginti duoną JAV kareiviams, todėl buvo priimti alkoholio gamybos, prekybos ir transportavimo prohibicijos įstatymas, kuris vėliau buvo atšauktas. 2.9. Jeigu nesivadovauti religiniais dorovės apibrėžimais, tai karvių, kiaulių ar audinių auginimas, skerdimas, valgymas, odos striukių ar kailinių siuvimas Lietuvoje niekada nebuvo laikoma dorovės pažeidimu. Nauji įstatyminiai uždraudimai (prohibicija) gali būti įvesta tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos 25 Seimo nariai nepaaiškino, kodėl moteris su audinės kailiniais ir audinių auginimo verslą reikia persekioti už kailinių nešiojimą. Kokią dorovę saugo neo-marksistai pasekiodami audinių kailių augintojus? Kadangi 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai nepateikė teisinių kailių auginimo uždraudimo argumentų ir pagrindų, todėl darytina išvada, kad neo-marksistai nori religiniu pasąmonės lygmeniu pagrindu Lietuvą įtikinti, kad „fermoje užauginti audinės kailiniai“ automatiškai pažeidžia dorovę, nes gaila kailiniams auginamų audinių, bet jiems negaila mėsai, batams ir rankinukų odai auginamų karvučių, paršiukų, veršiukų, vištyčių, žasyčių, nes jie „skanūs“, o audinės „neskanios“ ir nevalgomos arba „audinių niekas nemoka skaniai pagaminti“. Mūsų nuomone, toks 25 Seimo narių dorovės aiškinimas yra religinio turinio ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str. 7 dalį „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“, todėl uždrausti „kailinių audinių“ auginimą, nes tai nepatinka neo-marksistėms būtų valstybinės religijos Lietuvoje įvedimas. 3. PASIŪLYMAI 3.1. Įstatymo lygiu nustatyti, kad terminas „žudymas“ Lietuvos Respublikos tesės aktuose ir Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą negali būti vartojamas gyvūnų, paukščių ar jų embrionų atžvilgiu. Terminą „žudymas“ galima vartoti tik žmogaus, ar jo embriono, atžvilgiu. 3.2. Pakeisti visus Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos kino įstatymas (KĮ); Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (SGAGRĮ), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (VIĮ)) ir įpareigoti Vyriausybę pakeiti poįstatyminius teisės aktus, kuruose vartojamas terminas žudymas ne žmogaus ar žmogaus embriono atžvilgiu, o gyvūnų (Žuvys | Amfibijos | Ropliai | Paukščiai | Graužikai | Triušiai | Šunys, katės, šeškai ir lapės | Dideli židuoliai | Nežmoginiai primatai) atžvilgiu pavyzdžiui: 3.2.1. „gyvūnų žudymas“, 3.2.2. „žuvų neatrankinius gaudymo ir žudymo būdus“, 3.2.3. „gyvūnų žudymo priemones“, 3.2.4. „Nž – gyvūnų žudymo darbų išlaidos, Eur (išmokos kodas – 20327);“ 3.2.5. „ir gyvūnų žudymo priemones, kontroliuoja jų vykdymą“, 3.2.6. „skerdimo ir (ar) žudymo metu“, 3.2.7. „skerdimo ir (ar) žudymo metu.“, 3.2.8. „3 metų darbo patirtį atitinkamų gyvūnų žudymo srityje,“, 3.2.9. „BANDOMŲJŲ GYVŪNŲ ŽUDYMO BŪDAI Gyvūnai | Žudymo metodas | Žuvys | Amfibijos | Ropliai | Paukščiai | Graužikai | Triušiai | Šunys, katės, šeškai ir lapės | Dideli židuoliai | Nežmoginiai primatai“, 3.2.10. „dėl gyvūnų laikymo vietose taikomų viščiukų broilerių žudymo.“, 3.2.11. „VI. ŽUDYMO REIKALAVIMAI 72. Žudyti reikia nesukeliant nereikalingo skausmo“, „teritorija, kurie buvo užteršti žudymo, skerdimo ar autopsijos metu,“, 3.3. Gyvūnų atžvilgiu teisės aktuose pagal kontekstą pagal kontekstą žodžiais „gyvūnų skerdimas“, „medžiojimas“, „nušovimas“, „nutrenkimas elektra“, „nukirsdinimas“, „išskrodimas“, „gaišinamas gyvūnas“, „numarinti gyvūną“, „neatrankinius gaudymo ir gaišinimo būdus“. 3.4. Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymus dėl nėštumo nutraukimo ir nustatyti apibrėžimą, kad nėštumo nutraukimas yra legalus arba nelegalus žmogaus embriono nužudymas. 3.5. Apsvarstyti ar 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai nesiekė paskatinti kailinių žvėrelių augintojus (pvz. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (http://www.furlithuania.lt/) galvoti apie prašomą „duoklę“ ar „lesyklą“ Seimo nariams, 3.6. Apsvarstyti ar 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai sužmogindami gyvūnus, paukščius ir jų embrionus, ir apribodami teises veisti, auginti, perduoti ir nešioti ne dirbtines, o natūralaus kailio ar odos gaminius nepažeidė Konstitucijos skelbiančios, kad: „Lietuvoje nėra valstybinės religijos.“. 3.7. Pripažinti kad ,maistui ir kitiems poreikiams, auginami gyvūnai yra natūraliai atsinaujinantis šaltinis (kaip biokuras), kuris po naudojimo (natūralios odos: batai, rankinės, kuprinės, lagaminai, striukės, kailiniai yra pagaminti iš natūraliai suyrančių nekenkiant aplinkai odos ir kailių) savaime natūraliai suyra. 3.8. Inicijuoti tyrimą kas yra geriau – natūrali odos ir kailių produkcija, vėliau biologiškai suyranti, ar sintetinė, iš iškastinių angliavandenilių, už kurios vėlesnį perdirbimą ir utilizaciją turime visi susimokėti.	Nepritarti	Pasiūlymai neatitinka projekto tikslo. Jie bus nagrinėjami svarstant kitus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimo įstatymo projektus.
2	Lietuvos žemės ūkio taryba, 2022-04-11.				Susipažinome su LR Seimo Kaimo reikalų komiteto š. m. balandžio 13 d. posėdyje numatytais svarstyti įstatymų projektais, kurių pagrindu nuo š. m. liepos 1 d. numatoma pertvarkyti jungimo būdu Žemės ūkio ministerijos 3 valdymo srities valstybės įmones: Valstybės žemės fondas (toliau-VŽF), Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-centras“ (toliau – Gis-centras) ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) sujungiant į vieną valstybės įmonę - Žemės informacijos centrą. Manome, kad minėti įstatymų projektai yra parengti labai skubotai ir paviršutiniškai, visiškai neišanalizavus minėtų įmonių vykdomos veiklos. Mes esame įsitikinę, kad minėtų įmonių bei valstybės joms deleguotų funkcijų pertvarkymas dėl netinkamo, nepagrįsto ir drastiško valstybės įmonėms pavestų funkcijų išdraskymo Lietuvai turės neigiamų pasekmių. Tokius drastiškus pertvarkymus, iš esmės keičiančius per daugelį metų ištobulintą ir sėkmingai veikiančią sistemą, gali siūlyti atlikti tik neatsakingi specialistai. Ši pertvarka paliestų apie 500 visų siekiamų reorganizuoti įmonių darbuotojų, net ir Įmonių vidinį pertvarkymą, jei tai būtina, reikėtų daryti labai atsakingai, būtinai detaliai įvertinus visų Įmonių atliekamas funkcijas, labai atsakingai pasvėrus sąnaudas bei pasekmes. Labai akivaizdu, kad visos šios Įmonės vykdo skirtingas ir tarpusavyje visiškai nesuderinamas funkcijas. ŽŪIKVC tik viena veikla, t. y. pasėlių deklaravimas su tiesioginių išmokų mokėjimu, susijusi su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Tai padaryta tam, kad viena įstaiga negalėtų vykdyti pasėlių deklaravimo ir tiesioginių išmokų mokėjimo, taip išvengiant galimo interesų konflikto. Mūsų nuomone, sėkmingai ir pelningai veikiančių valstybės įmonių (Gis-centras ir VŽF) reorganizavimas ir sujungimas su kita įmone (ŽŪIKVC) ne tik atimtų iš valstybės nuolatines pajamas, tačiau iš esmės turėtų įtakos jų kokybiškų ir savalaikių paslaugų teikimo visuomenei proceso išbalansavimui, kas sukeltų neprognozuojamas neigiamas pasekmes. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant išvengti skubotai priimtų sprendimų ydingų bei finansiškai žalingų padarinių žemdirbiams, manome, jog būtina detaliai išanalizuoti ir išdiskutuoti pakeitimus, įtraukiant profesinę bendruomenę bei visuomenę. Išanalizavus galimus evoliucinius įmonių ir valstybės pavestų funkcijų pertvarkymo variantus bei radus pačius racionaliausius, teikti teisės aktų pakeitimų projektus. Prašome Jūsų nepritarti pilnai neišdiskutuotiems, bet pateiktiems įstatymų projektams. Juolab, kad Kaimo reikalų komitetas yra priėmęs sprendimą stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM reorganizavimą tokia apimtimi, kokia jis buvo parengtas. Tai labai susiję.	Nepritarti	Dėl šių valstybės įmonių sujungimo buvo diskutuota dar 2019 m. Tapatus įstatymų projektų paketas Seimui buvo pateiktas praėjusios kadencijos Vyriausybės. Tad šie sprendimai detaliai išanalizuoti, išdiskutuoti ir nėra priimti skubotai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Kaimo reikalų komitetas, 2022-04-20.	2	1, 2			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 1 dalyje nurodytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra 2022 m. liepos 1 d., o įstatymo projekto 2 dalyje numatyta, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2022 m. birželio 30 d. Taip pat įvertinat tai, kad priėmus įstatymo projektą jam įgyvendinti, t. y. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, bei atlikti 3 valstybės įmonių reorganizavimo procedūras, kurios vadovaujantis teisės aktų nustatytais terminais tikrai truks keletą mėnesių, siūlytina 6 mėnesiams nukelti įstatymo projekte numatytus terminus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2023 m. sausio 3 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius