LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341, 37, 38, 39, 40, 401, 402, 403, 404, 43, 45, 47, 48, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 321 IR 402 STRAIPSNIAIS, 342 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-11-23 Nr. XIIIP-5373
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstomas naujos eilutės centre.
2. Atsižvelgiant į galimą asmenų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad į asmens sąvoką šiame įstatyme patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis.
3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo.
Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
4. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj „susidariusios ekstremalios situacijos“ žodžius „paskelbtos ekstremalios situacijos“. Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta mūsų).
5. Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra užkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai.
6. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo“ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti. Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“.
7. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui.
8. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“.
Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data.
9. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita. Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos.
10. Reikėtų patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“.
11. Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti.
12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti.
Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais.
13. Derinant projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams.
14. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“.
15. Nėra visiškai aiškus projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys. Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti.
16. Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 404 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „reikalavimus“ įrašytini žodžiai „reikalavimų laikymąsi“.
17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 404 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą.
18. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos. Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.
19. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“.
Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės.
20. Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 47 straipsnio 19 dalį siūlytume papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija.
21. Projekto 28 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pagal šio įstatymo 5 straipsnį“ įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti“.
22. Projekto 28 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvi[email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]