LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 68, 70 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1603(2)

 

2023-12-15  Nr. 104-P-80

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė, Dainius Gaižauskas.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.

Kviestieji asmenys: Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika ir žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovė Audronė Jakučionienė, Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus, Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Seimo narys Vytautas Bakas.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13, Nr. XIVP-1603(2)

11 (21)

 

(3)

 

(2)

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

1. Atsižvelgdami į tai, kad tiek pagal Žvalgybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 23 straipsnį, tiek pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 3 straipsnį, skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų nagrinėja žvalgybos kontrolieriai, siūlome atsisakyti projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto (kuriame nustatyta, kad Seimo komitetas nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų) kaip nederančio su žvalgybos kontrolierių kompetencijos teisiniu reguliavimu.

 

Nepritarti

Argumentai:

Žvalgybos veiklos parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo komiteto teisė nagrinėti asmenų skundus žvalgybos kontrolierių funkcijų nedubliuoja, o tik dar sustiprina galimybę užtikrinti demokratinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir apginti pažeistas žmogaus teises ir laisves žvalgybos veiklos procese.

 

Pasiūlymas:

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13, Nr. XIVP-1603(2)

14 (29)

 

(2)

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

2. Projekto 14 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje tikslintina nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(3), kuriuo keičiamas šio įstatymo pavadinimas (jis bus vadinamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu) ir kurio įsigaliojimas, kaip ir vertinamo projekto, numatytas 2024 m. sausio 1 d.

 

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti projektu keičiamo įstatymo 29 str. 2 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 29 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybiųbiudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13, Nr. XIVP-1603(2)

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

3. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punkte nėra galiojančios redakcijos Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatos „informuoja žvalgybos pareigūnus apie jų tarnybos sąlygas“, tačiau šis pakeitimas projekto lyginamajame variante neatsispindi (ši nuostata nėra perbraukta, projekto lyginamajame variante jos apskritai nėra, taigi jis parengtas ne galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu), todėl neaišku, ar projektu siūloma šią nuostatą panaikinti, ar ne.

 

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, į projekto 15 straipsnio 2 dalį turi būti įtraukta galiojančio įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostata „informuoja žvalgybos pareigūnus apie jų tarnybos sąlygas“.

 

Pasiūlymas:

Projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: 5) priima į tarnybą (darbą) ir atleidžia iš tarnybos (darbo) žvalgybos pareigūnus ir darbuotojus, informuoja žvalgybos pareigūnus apie jų tarnybos sąlygas, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų ir kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu ir tarnybos (darbo) eiga;

 

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13, Nr. XIVP-1603(2)

16 (32)

4

(4)

 

(3)

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

4. Atsižvelgdami į Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką „aukštasis universitetinis išsilavinimas“, siūlome projekto 16 straipsnio 4 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte kaip perteklinius išbraukti žodžius ,,arba jam prilygintas“.

 

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 32 str. 4 d. 3 punktą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 32 str. 4 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

„3) nuo poskyrio viršininko iki direktoriaus – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13, Nr. XIVP-1603(2)

20 (43)

 

(5)

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

5. Projekto 20 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „netekto darbingumo“ įrašytini žodžiai „netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo)“, nes 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka „netektas darbingumas“ keičiama sąvoka „netektas dalyvumas“. Be to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, kartu turėtų būti tikslinami kiti keičiamo įstatymo straipsniai, kuriuose vartojamos sąvokos „neįgalusis“ (ji keičiama sąvoka „asmuo su negalia“) bei „darbingumo lygis“, t. y. turėtų būti keičiami keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 69 straipsnio 3 dalis (šioje dalyje reikėtų kartu patikslinti nurodytas „netekto darbingumo vienkartines kompensacijas“ ir „netekto darbingumo periodines kompensacijas“, atsižvelgiant į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3195(2)) nurodytas „netekto dalyvumo vienkartines kompensacijas“ ir „netekto dalyvumo periodines kompensacijas“), 69 straipsnio 4 ir 7 dalys.

 

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma atitinkamai patikslinti TD išvadoje nurodytus straipsnius ir atitinkamai koreguoti projekto pavadinimą, papildant jį tais straipsnių numeriais.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 43 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo, mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems po mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams. Su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusios išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto darbingumodalyvumo arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusių išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.“

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 48 str. 5 d. 1 p. ir ją išdėstyti taip:

„1) prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs yra asmenys su negalia;“

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 69 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnui, kurio sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas arba kurio sveikata sutriko dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar žvalgybos pareigūno statuso, išmokama tokio dydžio jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu:

1) netekusiems 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

4) netekusiems iki 40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 23,28 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus jo tinkamumo tarnybai laipsniui, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo, – 18,62 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus jo tinkamumo tarnybai laipsniui, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo, – 13,97 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus jo tinkamumo tarnybai laipsniui, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo, – 9,31 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio.“

 

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 69 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:

„4. Žvalgybos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 69 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Žvalgybos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį, skirtumas.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 68, 69, 70 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13, Nr. XIVP-1603(2)

25 (50)

 

(8)

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

6. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 62 straipsnio nuostatas, pagal kurias yra suteikiami karių laipsniai, projekto 25 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 50 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „karinis laipsnis“ įrašytini žodžiai „kario laipsnis“.

 

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūloma patikslinti nurodytą sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„8. Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis kario laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai ir garantijos, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

 

Seimo nariai Vytautas Bakas, Raimundas Lopata, Laurynas Kasčiūnas, Bronislovas Matelis, Matas Maldeikis, 2023-12-14.

11 (21)

 

 

 

Argumentai:

Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, o tinkama žvalgybos institucijų kontrolė turi būti vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir turi būti naudojama tik tiek, kiek tai susiję su viešuoju interesu ir žvalgybos institucijoms keliamų uždavinių įgyvendinimu bei jų veiklos teisėtumo užtikrinimu.

Žvalgybos metodų taikymas renkant ir panaudojant žvalgybinę informaciją turi užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves, o pasitikėjimas žvalgybos institucijų veikla neatsiejamas nuo žvalgybos tarnybos ir jos darbuotojų formuojamos ir puoselėjamos žvalgybos kultūros, kuri turi būti pagrįsta pagarba įstatymams ir pagrindinėms žmogaus teisėms. Tinkama žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolė be kita ko neatsiejama nuo veiksmingos pranešėjų apsaugos.

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnai dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo statute nurodytą Seimo komitetą, kuris atlieka Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Žvalgybos pareigūnų pateikta informacija, apie žvalgybos institucijų veiklą gali užkirsti kelią galimai neteisėtai, žvalgybos institucijos vykdomai veiklai ir (ar) jos priimtų galimai neteisėtų sprendimų, priešingu atveju tokia veikla liktų nepastebėta. Nerimas, susijęs su atsakomųjų veiksmų baime, dažnai atgraso pareigūnus nuo pranešimų apie galimus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, kuriuo buvo sukurtas ir teisiškai sureguliuotas pranešėjų apsaugos institutas, kurio atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatino informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavesta ištirti klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų vykdoma veikla. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės ypatingos svarbos klausimą, gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Seimo konstitucinės funkcijos, Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai suponuoja Seimo įgaliojimus kiekvienu atveju, kai iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo konstitucinei kompetencijai priskirtą klausimą, siekti gauti išsamią, objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimai sietini su Seimo konstitucine paskirtimi bei funkcijomis.

Įstatymuose nėra aptarti atvejai, kaip užtikrinamos apie galimus pažeidimus pranešusių pareigūnų garantijos. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad pranešėjo statusą asmeniui suteikia prokuroras, o Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūrą yra atsakinga už Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą, tačiau prokuratūrai įstatymais nėra priskirta žvalgybos veiklos kontrolė, tai išimtinė Lietuvos Respublikos Seimo ir jo paskirtų Seimo komitetų pareigą. Praktinėse situacijose susiklosto atvejai, kuomet asmuo, pranešęs Seimo komitetui arba Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai apie galimus žvalgybos pareigūnų daromus pažeidimus neturi galimybės naudotis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme numatytomis teisėmis ir garantijomis.

Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, kurioms pavesta ištirti klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų vykdoma veikla atsiranda būtinybė gauti išsamią ir objektyvią informaciją apie žvalgybos institucijų vykdoma veikla, įskaitant ir informaciją apie galimai neteisėtą žvalgybos institucijos vykdomą veiklą ir (ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus. Minimą informaciją Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms galėtų suteikti žvalgybos pareigūnai, tačiau žvalgybos institucijų atsakomųjų veiksmų baimė taip pat gali atgrasyti tokius pareigūnus nuo pranešimų apie galimus pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant paskatinti informacijos apie galimai neteisėtos žvalgybos institucijų vykdomos veiklos atskleidimą ir ištyrimą, užtikrinti tinkama žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę būtina sudaryti sąlygas žvalgybos pareigūnams pateikti informacija, apie tokias veiklas ir (ar) žvalgybos institucijų priimtus galimai neteisėtus sprendimus, pateikti ne tik Seimo statute nurodytam Seimo komitetui, tačiau ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai, kuri tiria klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų vykdoma veikla, savaime tai negarantuotu, kad pareigūnai apie teisių pažeidimus praneš, nes, kaip jau minėta pareigūnus, galinčius pateikti tokio pobūdžio informaciją gali atgrasyti žvalgybos institucijų atsakomųjų veiksmų baimė, todėl būtina sukurti prielaidas veiksmingai tokių pareigūnų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad žvalgybos pareigūnas, pateikęs informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos santykių su šia įstaiga, Seimo komiteto ar Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sprendimu galėtų būti pripažįstamas pranešėju ir įgytų visas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytas pranešėjams taikomas garantijas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė

1. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.

2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.

3. Seimo komitetas:

1) kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai, įgyvendindami pavestus uždavinius, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;

3) rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;

4) nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo.

5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei sąlygų ir tvarkos.

4. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti:

1) žvalgybos informacijos poreikius;

2) žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas;

3) duomenis apie žvalgybos institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;

4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

5) kitą informaciją žvalgybos institucijų veiklos klausimais.

5. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos. arba į Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri tiria klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų vykdoma veikla.“

6. Žvalgybos pareigūnas, pateikęs informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos santykių su šia įstaiga, Seimo komiteto ar Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sprendimu gali būti pripažįstamas pranešėju ir įgyja visas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytas pranešėjams taikomas garantijas.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos ad hoc ir turi visus įgaliojimus kviesti pareigūnus teikti paaiškinimus. Dabartinio reguliavimo pakanka užtikrinti pranešėjo apsaugą.

 

Pasiūlymas:

 

 

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė – 3.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Laurynas Kasčiūnas

 

 

NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas