image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

2019-10-               Nr.  (8.7.1E) 4T-

Į 2019-10-16        Nr. S-2019-6065-XIIIP-3987

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3987 atitikties Europos Sąjungos teisei

 

   

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3987 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

1.    Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad medžiotojas ne vėliau kaip 24 valandos po medžioklės pabaigos turi pateikti informaciją apie medžioklę, kurioje, be kita ko, nurodomi medžioklėje dalyvavusio medžiotojo duomenys, o Aplinkos ministerija turi užtikrinti informacijos apie medžioklę paskelbimą viešai per 5 darbo dienas po informacijos apie medžioklę gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu išskiriama viena asmenų kategorija (medžiotojai), kurių asmens duomenys būtų renkami ir skelbiami viešai, Įstatymo projektas vertintinas dėl atitikties Reglamento (ES) 2016/679[1] nuostatoms. Vienas iš Reglamento (ES) 2016/679 tikslų – užtikrinti, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų ribojama tik laikantis būtinumo ir proporcingumo principų[2]. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto rengimą paskatino visuomenės dėmesys ir dažnai į viešumą iškylanti informacija apie galimai neskaidrių susitarimų sudarymą medžioklių metu, medžioklėse užsimezgančius ryšius tarp aukštų pareigūnų ir (ar) kitų asmenų, kurie nėra viešai deklaruojami, bet gali sukelti viešų ir privačių interesų konfliktus, daryti žalą valstybei. Toks Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas pateisintų tik informacijos apie medžioklės metu mezgamus ryšius, kurie gali sukelti viešų ir privačių interesų konfliktus, rinkimą, bet ne visų medžiotojų asmens duomenų rinkimą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktose pastabose, siekiant viešinti susitikimus, kurie gali sukelti viešų ir privačių interesų konfliktus, turėtų būti pasitelkiamos viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, kuriose nurodoma ne tik narystė asociacijose, bet ir kita informacija, dėl kurios gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka būtinumo ir proporcingumo principų.    

2.    Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento (ES) 2016/679  57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Europos teisės departamento direktorius                                                                       Karolis Dieninis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viktorija Vasiliauskienė, (8 5) 2 662 852, el. p. [email protected]                                                                                           



[1] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)

[2] Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 4 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad „teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu“