EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
|
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 |
|
|
2019-04- |
Nr. |
|
|
Į 2019-03-22 |
Nr. S-2019-1639
|
Lietuvos Respublikos Seimui
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3310 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3310, atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjunga gali veikti tik neperžengdama kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai suteikė Europos Sąjungos šalys, ribų. Žmogaus sveikatos apsauga ir gerinimas priklauso papildančiosios kompetencijos sričiai. Tai reiškia, jog Europos Sąjunga gali remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus, tačiau šalių nacionaliniai teisės aktai negali būti derinami teisiškai privalomais Europos Sąjungos aktais, t.y. Europos Sąjunga neturi kompetencijos priimti privalomų teisės aktų, todėl valstybės narės pačios sprendžia dėl sprendimų šioje srityje priėmimo. Nepaisant to, kad skiepijimo politika yra nacionalinių valdžios institucijų kompetencija, Europos Sąjunga yra priėmusi rekomendacinio pobūdžio dokumentus[1], išreikšdama siekį bendradarbiauti kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant ir taip padedama Europos Sąjungos šalims koordinuoti jų politiką ir programas[2].
Atkreipiame dėmesį, jog Teisingumo Teismas Široká byloje[3], kurioje buvo pateiktas prejudicinis klausimas dėl nacionalinio teisės akto, teisiškai įpareigojančio užtikrinti nepilnamečių vaikų skiepijimą nuo tam tikrų ligų, atitikties Europos Sąjungos teisei, jau yra priėmęs nutartį – Teisingumo Teismas pažymėjo, kad aptariama situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, todėl jis neturi kompetencijos pateikti prejudicinį sprendimą. Taigi Teisingumo Teismas nesikiša į valstybių narių kompetenciją priimti sprendimus dėl skiepų privalomumo ir tokių nacionalinių priemonių nevertina, pripažindamas valstybių narių teisę pačioms dėl jų apsispręsti.
Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog reguliavimas, susijęs su įpareigojimu užtikrinti nepilnamečių vaikų skiepijimą, taip pat turi būti įvertintas ir žmogaus teisių kontekste, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas privalomų skiepų teisinį reguliavimą, nurodė, kad tai susiję su EŽTK 8 straipsniu garantuojama teise į privatų gyvenimą, apimančia ir asmens fizinį bei psichologinį vientisumą[4]. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad būtinumas reiškia neatidėliotiną poreikį, kuris yra proporcingas teisėtam tikslui, o valdžios institucijos, nustatydamos tokias priemones, naudojasi vertinimo laisve[5]. Tai reiškia, kad skiepų privalomumo įtvirtinimas neprieštarauja EŽTK, jei atitinka šias sąlygas – yra nustatytas įstatymu, yra būtinas teisėtu (EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje numatytu) pagrindu ir yra proporcingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra priėmęs sprendimą[6], kuriame, įvertinęs aptartuosius aspektus, nurodė, kad kišimasis į asmens privatų gyvenimą buvo proporcingas siekiamam tikslui apsaugoti visuomenės ir kitų asmenų sveikatą, todėl reikalingas demokratinėje visuomenėje ir pripažino, kad privalomi skiepai minėtuoju atveju buvo pateisinami. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismui yra pateikti skundai prieš Čekijos Respubliką[7], kuriuose prašoma įvertinti baudos dėl atsisakymo skiepyti savo vaikus paskyrimo bei institucijų atsisakymo, neįvykdžius pareigos skiepytis, priimti į vaikų darželį, atitiktį EŽTK nuostatoms.
Viską apibendrinus, pažymime, jog klausimai dėl skiepų privalomumo nėra susiję su Europos Sąjungos teise ir priklauso valstybių narių kompetencijai, kurios yra laisvos juos reglamentuoti ir atitinkamai priimti nacionalinius teisės aktus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tai gali lemti kišimąsi į EŽTK saugomas žmogaus teises, kaip antai, 8 straipsniu garantuojamą asmens teisę į privatų gyvenimą. Todėl nustatant priemones, galinčias riboti žmogaus pagrindines laisves ir teises, svarbu įvertinti, ar kiekvienu konkrečiu atveju tokios priemonės gali būti pripažintos pateisinamomis.
Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis
atliekantis direktoriaus funkcijas
Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]