Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 11, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 2, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 20
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, grįžkite į savo vietas, pradėsime popietinį posėdį. Pradedame gruodžio 22 dienos popietinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Tęsiame biudžeto priėmimo procedūrą.
14.43 val.
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamojo Seimo nario A. Žukausko 56-asis pasiūlymas. Prašom pristatyti. (Balsai salėje) Aš dabar jau paskelbiau, kad mes pristatome pasiūlymą. Duosiu žodį dėl vedimo tvarkos, viskas gerai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas siūlymas yra dėl skaitmeninio mokymosi priemonių ir papildomų išteklių, informacinių ir komunikacinių technologijų priemonių įsigijimo, siekiant įgyvendinti kokybišką nuotolinį mokymąsi. Kaip žinote, šitos pandemijos metu mes pradėjome plačiai diegti mokyklose nuotolinį mokymąsi, tačiau yra iš tikrųjų begalė problemų. Ir tikrai verta investuoti šituos papildomus pinigus, nes ir praėjus pandemijai nuotolinis mokymasis tikrai vystysis, tai rodo pasaulinė praktika. Todėl kviečiu paremti šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar – gerbiama finansų ministrė. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo pritarti iš dalies ir skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 11 mln. 700 tūkst. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai ir dėl pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti. Šią lėšų sumą nurodyti įstatymo projekto antrame priede, prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų įterpus eilutę „iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti“. Turiu atkreipti dėmesį, kad dalis tų lėšų skaitmeniniam mokymuisi jau buvo numatytos šiais metais, todėl trūkstama lėšų suma yra būtent tokia, kurią siūlo skirti Vyriausybė, ir papildomai tam nereikia.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar gerbiamąjį A. Žukauską tenkina pritarimas iš dalies, ar ne?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš nelabai supratau, ar skiriama skaitmeninio mokymo papildymui, ar tiktai kovido pasekmėms likviduoti?
PIRMININKAS. Gal galite patikslinti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė iš viso skiria 11,7 mln. eurų šitai sričiai, iš jų 1,2 mln. yra patirtiems dėl pandemijos mokymosi praradimams kompensuoti, kita dalis yra skiriama būtent skaitmeniniam mokymuisi. Ir, kaip minėjau, likusi lėšų dalis, kuri yra jūsų siūlyme, šiemet jau yra numatyta ir papildomai tam skirti nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Iš ženklų suprantu, kad gerbiamas kolega pritaria, balsuoti nereikės. Pritarta iš dalies. Kitas pasiūlymas… (Balsai salėje)
Sutarėme, taip, buvome sutarę, kad dėl vedimo tvarkos – gerbiamas T. Tomilinas. Prašom. Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nevaidinkime, kad nieko neįvyko. Mums, visoms opozicijos partijoms, frakcijoms, labai svarbu sužinoti, kurį balsavimą jūs, kaip posėdžio pirmininkas, įskaitėte dėl gerbiamojo A. Žukausko pasiūlymo. Buvo prieš tai balsuota, prieš pertrauką. Prašom pateikti mums informaciją ir tada mes pratęsime klausimą. Pasakykite.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi posėdžiui tuo metu pirmininkavau ne aš, tai galioja buvusios Pirmininkės, tai yra esamos Pirmininkės, buvusios posėdžio pirmininkės paskutinio balsavimo įskaitymas. Ar atsakiau į jūsų klausimą? (Balsai salėje) Neatsakiau. Jūs dar kartą norite dėl vedimo tvarkos? Prašom, dar kartą T. Tomilinas dėl vedimo tvarkos.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tuomet mes prašome opozicijos frakcijų vardu jūsų, kaip posėdžio pirmininko, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri mums padėtų išsiaiškinti dėl šitos ypatingos situacijos, kuri susiklostė balsuojant dėl biudžeto. Mes visi buvome liudininkai, ir čia nereikia vaidinti stručių ir kišti galvas į smėlį, kaip dalis valdančiosios daugumos nubalsavo kartu su opozicija dėl konkrečios… arba, priešingai, opozicija nubalsavo su dalimi balsų iš valdančiųjų dėl konkretaus sprendimo.
Taigi, buvo priimtas demokratinis sprendimas. Jūs, kaip demokratijos garantas, šiuo metu turėtumėte kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad duotų mums išaiškinimą. Jeigu jūs to nepadarysite, opozicija paliks salę.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš taip pat galiu jums pacituoti Statuto galimybę, kad jūs irgi lygiai taip pat galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinimo, nes mus lyg ir viskas aišku. Jeigu yra kam neaišku, turi visą teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes balsavimas buvo aiškus, rezultatas yra visiems žinomas ir… (Balsai salėje: „Nežinomas!“) Nežinomas? Tai paprašysime patikslinti.
Dabar gerbiamas G. Paluckas – dėl vedimo tvarkos.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš noriu papildyti kolegų kreipimąsi. Tas neaiškumas išliko, nes ponas J. Razma, pirmininkavęs tuo metu, skelbė balsavimą dėl viso, atrodo, 55 pasiūlymo, po to kažkam buvo neaišku, lyg buvo iš dalies, po to buvo perbalsavimas ir panašiai. Todėl mes palaikome tą kreipimąsi ir norėtume išsiaiškinti, kad Etikos ir procedūrų komisija pasakytų, ar nebuvo pažeistas Statutas, ar įvyko teisėtai tas papildomas balsavimas ir ar buvo teisingai ir demokratiškai išreikšta Seimo narių valia. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, aš suprantu čia pakilusias emocijas, ponas A. Guoga sako, kad tokių dalykų dar nėra matęs, ponia R. Baškienė neprisimena, ką yra mačiusi, kai ne vieną kartą valstiečiai čia, vadovaudami Seimui, priėmė pakartotinius sprendimus dėl balsavimų, kai pirmas balsavimas jiems netiko.
Šiuo atveju aš kviečiu gerbiamus kolegas nelaužyti iečių, nusiraminti mums patiems valdantiesiems, taip pat kviečiu nuraminti aistras opozicijos nariams ir pratęsti balsavimą, nes alternatyva… Aš suprantu, kad mes užsižaidę galime likti su 1/12 ir tai netenkins niekieno, nes bus ir pensijos nepadidintos, ir medikų atlyginimai nepadidinti, ir net pinigų vakcinai nebus. Gerbiami kolegos, nežaiskime su ugnimi ir priimkime atsakingus sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Trumpinkime replikas. Gerbiamas A. Guoga. Prašom.
A. GUOGA (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, net Baltarusijos rinkimuose buvo vienas balsavimas, net neperbalsavo antrą kartą, o mes perbalsuojame antrą kartą, jeigu yra netinkamas balsavimas? Paklauskite savęs, ar čia yra sąžininga politika mūsų švietimo sistemos atžvilgiu? Tai yra nesąžininga, ir Darbo partija paliks šį posėdį, jeigu jūs šitaip elgsitės.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, aš tikrai priimu replikas, manau, kad ir Lietuvos Seime visko būna – ir chaoso, ir klaidų, tačiau lyginti su Baltarusija mūsų turbūt tikrai nereikėtų. Dabar gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, buvau paminėta. Išties reikėtų aiškumo. Opozicija labai nuosekliai ir teisingai prašo, kad būtų pasakyta, kuris gi balsavimas buvo. Kaltinti vieniems kitus dėl to, kas buvo anksčiau, na, tokių variantų nebuvo ir tokio grubaus veiksmo nėra buvę. Leiskite man taip pat priminti, o atmintį turiu puikią. Dabar nebegrįždami į praeitį, tiesiog siekdami ir suprasdami, kad reikia dirbti ir priimti biudžetą, kad šiandien tai yra svarbiausias dalykas, tiesiog išsiaiškinkime, padarykite, jeigu reikia techninę pertrauką, bet aiškumas turi būti, Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas turi būti, jis gali būti labai greitas, ir dirbkime toliau.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, kadangi čia jau eilutės prie mikrofono formuojasi, o darbotvarkė ne guminė, iki 9 valandų ryto posėdžiausime. Paskutinė replika per šoninį mikrofoną gerbiamai premjerei I. Šimonytei. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man šiandien tiesiog sala medumi širdis beklausant buvusios Vyriausybės, kuri pamiršo surašyti visą aibę pasiūlymų į savo biudžetą ir dabar uoliai storojasi, kad tie pasiūlymai biudžete atsirastų. (Balsai salėje) Mano nuoširdus siūlymas gerbiamam pirmininkui: leiskite jūs tiems žmonėms balsuoti, tegul jie balsuoja.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes turėtume padaryti techninę 20 minučių pertrauką, ir kviečiu Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti šį klausimą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi mūsų sutartas laikas jau ir praėjo, viršijome sutartą laiką, skirtą pertraukai, bet Etikos ir procedūrų komisijos dar nematome rezultatų, jie tęsia savo posėduką, tai aš siūlyčiau pereiti prie kito klausimo. Kai jau turėsime Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, tada grįšime prie biudžeto priėmimo ir apsispręsime, kaip mes toliau darome.
15.26 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-135(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-135. Gerbiama premjerė I. Šimonytė pateiks. Prašom į tribūną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šį įstatymo projektą užregistravome kartu su kolega M. Majausku, kadangi norėtume ypatingos skubos tvarka, jeigu Seimas taip sutiktų, išspręsti vieną problemą, kuri praktiškai kyla šiuo metu pandemijos kontekste, kai yra daug ir nevyriausybinių organizacijų, pavyzdžiui, labdaros paramos fondų, bet taip pat ir verslo organizacijų, dažniausiai maitinimo įstaigų, kurios norėtų teikti paramą daugiausia medikams, dirbantiems šiuo metu pirmoje fronto linijoje, pavyzdžiui, maistą gamindamos ir veždamos ar kaip nors kitaip tą paramą suteikdamos. Yra siūlomas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kad tokia procedūra būtų galima, kad tai taip pat pagal šį įstatymą būtų laikoma parama ir būtų taikomos visos kitos nuostatos, kurios yra numatytos paramai, išskyrus nuostatas tvarkyti gautos paramos apskaitą, taikomą juridiniams asmenims.
Analogiškai galima priminti meno kūrėjus, kuriuos taip pat pagal šį įstatymą galima remti. Tai asmenys, kurie dalyvauja tiesiogiai ekstremalios situacijos padarinius likviduojant ir šalinant, pačią situaciją likviduojant ir padarinius šalinant, taip pat galėtų būtų taip remiami. Tuo tikslu Vyriausybė patvirtintų tvarką, kuri leistų užtikrinti, kad čia neatsivertų kokia nors landa nepageidaujamiems dalykams, tačiau pati teisė taip remti, mūsų nuomone, galėtų būti nustatyta. Projektas buvo darbo tvarka suderintas su Mokesčių inspekcija. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama premjere. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama premjere, norėjau tik pasitikslinti. Ar šiuo atveju pagalba ir parama galima prekėmis ir paslaugomis, ar grynaisiais pinigais?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galima ir pinigais, ir paslaugomis, ir prekėmis.
PIRMININKAS. Dėkui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Bet, aišku, praktikoje daugiausia kalbama apie paslaugas ir priemones, kurias, tarkime, galėtų taip pat rūpinti juridiniai asmenys.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama premjere, gerbtina tokia iniciatyva, bet kartu metu mes atsimename Prancūziją, kai sudegė Noterdamo katedra ir milijardas buvo paskirtas labdarai ir kompensacijoms, verslininkai surinko, bet paskui turėjo valstybei sumokėti mokesčių dar daugiau. Mūsų įstatyme to nėra numatyta, bet klausimas, kokie saugikliai yra nuo galimybės piktnaudžiauti tuo? Iš tikrųjų atsiranda daug norinčių labdarą paversti kokiais nors kitais pinigais, kurie yra legalizuojami arba su mažesniais mokesčiais. Tai būdinga yra faktiškai visoms Europos Sąjungos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, tuo tikslu būtent įstatymo projekte yra numatyta, kad Vyriausybė detalizuotų atvejus ir tvarką, kaip šita nuostata yra taikoma, tam, kad tų piktnaudžiavimų nebūtų. Tiesiog Vyriausybė negalėtų tokios tvarkos patvirtinti, jeigu pats įstatymas tokios galimybės nenumatytų. Aš esu pasitelkusi tokią, na, ekspertų tarybą – visuomenininkų, įvairių visuomenės organizacijų, jie teikia ir telkia paramą medikams kovojant su pandemija. Čia būtent tų institucijų buvo nuodyta šita kliūtis, kad, tarkim, koks nors Maisto bankas neturi galimybės remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai pagal tas socialines grupes, kurios gali gauti labdarą, taip pat nėra ir paramos gavėjai, nes paramos gavėjai yra biudžetinės įstaigos, o ten, žinote, būdavo įvairiai su ta parama, kuri pasiekdavo įstaigas, ji dažnai nepasiekdavo pačių žmonių, kuriems ta parama yra reikalinga. Vyriausybė tiesiog detalizuotų nuostatas savo nutarimu tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, jeigu Seimas pritartų tokiai galimybei apskritai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už nori kalbėti gerbiama V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau palaikyti šį pasiūlymą, tiesiog pašalinti spragą, visiškai nelogišką spragą, kuri dabar trukdo padėti tiems žmonėms, kurie yra pirmoje fronto linijoje kovodami su pandemija, tiems, kurie saugo mūsų artimuosius, kaimynus, pažįstamus, juos gydo. Tikrai manau, kad svarbus pasiūlymas, reikalingas pasiūlymas. Kviečiu jį palaikyti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nežinau, ar pavyko per tą laiką įtikinti gerbiamąjį K. Glavecką, kuris užsirašė kalbėti prieš. Prašom.
K. GLAVECKAS (MSNG). Aš tikrai pritariu tam dalykui, bet noriu pasakyti vieną dalyką, kuris yra iš tikro svarbus ir ateičiai, kad piktnaudžiavimai toje srityje, kiek man yra žinoma, yra gana didelio masto. Ir labai gerai, kad priimamas toks įstatymas, bet aš nemanau, kad visos landos yra užglaistomos arba, kitaip sakant, uždaromos. Todėl aš manau, kad gerai, tačiau yra problemų, kurias reikėtų spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galėtume tada, kadangi ir gerbiamas K. Glaveckas nebuvo kategoriškai prieš, pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Labai ačiū. Kiek aš žinau… Prašau gerbiamąją Seimo Pirmininkę per centrinį mikrofoną.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir kuo greičiau išspręsti, kad mes galėtume, kaip jau minėjau, padėti medikams visais įmanomais būdais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Galime. (Balsai salėje) Jeigu yra reikalaujančių balsuoti, balsavimas bus 19 val. 15 min. Jeigu yra reikalaujančių balsuoti, mes visiškai negalėsime svarstyti šio klausimo toliau. Ar tikrai reikalaujate balsuoti? Atsisako. Gerai. Labai ačiū, gerbiamas Petrai, už supratimą. Svarstymas bus po trijų valandų. Dėkui. Šitą klausimą svarstysime po trijų valandų šiame posėdyje ir galėsime priimti.
Dabar prie šoninio mikrofono jau ilgai stovi gerbiamas A. Nekrošius. Prašom, aš jums tuoj įjungsiu mikrofoną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau tiesiog pasitikslinti. Norėčiau paklausti gerbiamos Seimo Pirmininkės, gerbiamos Viktorijos. Norėčiau paklausti dėl L. Kasčiūno dalyvavimo balsavimuose. Aš pažiūrėjau, Lietuvos Respublikos statute yra balsavimo būdai ir tvarka. Ir ten 111 straipsnio 3 dalis, kurioje kalbama, kad, kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira Seimo valdybos patvirtinta instrukcija. Mano klausimas gerbiamai Pirmininkei, kada ta instrukcija buvo keista, kad Seimo narys galėtų balsuoti nuotoliniu būdu nedalyvaudamas posėdžių salėje? Ar buvo keista tvarka, ar čia kažkoks naujas išmislas? Toliau. Ar tikrai balsuoja Seimo narys, kaip mes tai galime patikrinti? Nes šiuo metu nematome, ar jis balsuoja, gal kažkur kitur balsuoja.
Toliau kitas klausimas. Ar buvo sudaryta ir kitiems Seimo nariams, kurie yra izoliacijoje, galimybė balsuoti, tai yra Lietuvos socialdemokratų frakcijai? Ir paskutinis klausimas, ar tokie Seimo nario balsavimai yra teisėti? Todėl prašau gerbiamą Seimo Pirmininkę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų tai. Ir paskutinis klausimas, jeigu Seimo narys pertraukos metu, mačiau, intensyviai mojavo ir dabar beldžia, tai norėčiau, kad suteiktumėte jam žodį pasisakyti, ar jis nenori į tualetą, gal jį nelaimė kokia ištiko. Tai duokite žodį žmogui pasakyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Man atrodo, mūsų kolegos būkle rūpinasi gerbiamas kitas kolega, kuris jam iškvietė pareigūnus. Matyt, atsiprašome už jų sugaištą laiką. Šiaip aš turiu pasakyti, kad L. Kasčiūnas yra mūsų Seimo posėdžių salėje, mes jį matome, aš, kaip posėdžio pirmininkas, jį puikiai galiu matyti, ir jis fiziškai dalyvauja mūsų salėje. O šis balsavimas tiesiog ar per šoninį mikrofoną, ar kažkur, kur sudarytos techninės galimybės, yra techninis sprendimas, o ne politinis. Aš galiu suteikti gerbiamai Seimo Pirmininkei žodį, jeigu jūs tikrai norite, bet manau, kad šis klausimas netrukdo mums tęsti posėdžio. Bus išsiaiškinta, visi jūsų klausimai galės būti atsakyti ir vėliau. Bet jeigu jūs norite, aš suteikiu jums žodį, gerbiama Pirmininke. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš siūlyčiau šiuos klausimus adresuoti ne man, o gerbiamam buvusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Jam žinant mes turėjome Kanceliarijos ir valdybos posėdį, kuriame ir aptarėme galimas tvarkas. Vienas iš aptartų dalykų buvo sudaroma galimybė Seimo nariams dalyvauti Seimo posėdyje ne nuotoliniu būdu, o sėdint šiose būdelėse. Tai šiuo atveju, manyčiau, klausimas adresuojamas ne man. Kaip kad buvo paminėta, Seimo narys dalyvauja ir nebalsuoja nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas A. Veryga per šoninį mikrofoną nori atsakyti. Prašau. (Balsai salėje) Gal tylos Seimo salėje, negirdėsime kolegų replikų.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Pirmininke, pirmiausia noriu paprašyti neįdėti man idėjų, kurios nėra mano. Ne mano yra idėja apie būdeles, nežinau, kas jas sugalvojo. Aš galvoju, kad gal mes nesiųskime skirtingų žinučių Lietuvos gyventojams. Jeigu nereikia kolegai izoliuotis, tai aš nesuprantu, koks čia žaidimas vyksta, kam tada sėdėti toje būdelėje. Jeigu yra sakoma, kad tik kažkur šalia buvau koridoriuje, kažkur pro šalį ėjau, tai niekam nereikia izoliuotis dėl tokios priežasties. O jeigu buvo tikrai kontaktas, tai sėdėjimas būdelėje nėra jokia izoliacija. Jeigu reikia izoliuotis, toks būdas yra netikęs, kiek žinau, jis nėra niekur įteisintas, o jeigu nereikia, dar kartą pakartoju, aš nesuprantu, kam tada visas šitas cirkas.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Ar dar norite replikuoti, ar ne? Gerbiamas D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Be jokios abejonės. Kolegos, kreipiausi į policiją, nes maniau, kad yra padarytas, ir manau, pažeidimas. Mes turime rodyti pavyzdį visiems gyventojams. Jūs, valdantieji, premjerė nuolat to prašo gyventojų, kad laikykitės, izoliuokitės, nevažiuokite į kitas savivaldybes, prašo papildomo finansavimo ir taip toliau. Palaukite, gyventojai, iki sausio vidurio, jeigu jūs matote pažeidimus, informuokite.
Dabar kokį mes signalą siunčiame Lietuvos gyventojams? Gal tada irgi gali kiekvienas nuspręsti, ar aš čia turiu saviizoliuotis, ar ne, o jeigu policijos pareigūnai net nevažiuoja, iš kur jie žino, ar šiuo metu šis žmogus serga, ar ne. Jeigu jis įlindęs į būdelę galvoja, kad virusas iš būdelės nepasklis čia, yra viena, bet jeigu žmogus neserga, jis nesijaučia sergantis, nėra rizikos, jis turi sėdėti čia, apačioje. Tai nekeičia, nei saugumo mums nesuteikia daugiau, nieko panašaus.
Jūs dabar vadovaujate posėdžiui, jus stebi gyventojai. Pasakymas, kad vienas kolega rūpinasi kito sveikata ir taip toliau, tai yra pagirtina. Jūs kiekvieną kartą paminite, jeigu savanoriaujate kur nors ir panašiai, ligoninėje, kodėl jūs taip darote? Todėl, kad neapkrėstų gyventojai vienas kito kovidu, o tiems, kurie jau serga, kad padėtumėte. Jeigu šitas Seimo narys galimai serga, tai jums bus darbo dar daugiau kaip savanoriui.
O jūs, premjere, tada neprašykite pinigų, nes jūsų partijos, valdančiosios daugumos kolega vis tiek nieko nesilaiko. Nekelkime dviprasmybių, nes mes nežinome, tikrai gal serga, gal neserga, bet kokį mes pavyzdį rodome.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas kolega, supratome, gal tikrai šiek tiek replikas trumpinkime. Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų neužsipulkime tų narių, kurie rūpinasi mūsų saugumu daugiau, negu galbūt derėtų pagal tą situaciją. Aš tik atsakysiu į konkretų kolegos klausimą, ar kiti gali pasinaudoti tokia galimybe. Kiek žinau, yra dar keturios tokios darbo vietos. Jeigu yra daugiau norinčių taip pat saugoti save ir kitus, tokios apimties tokia galimybė yra. Reikia padėkoti Seimo kanceliarijai, kuri labai greitai realizavo buvusio sveikatos apsaugos ministro idėją, kurios jis dabar, matyt, politiškai kratosi, pamatęs, kad tai tapo jo kolegų puolimo objektu kažkodėl.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, pirmiausia dėl posėdžio vedimo tvarkos. Opozicija kreipėsi į policiją, policija turi atvykti, ištirti situaciją ir viską nustatyti. Jeigu tas buvo padaryta, viskas, baigiame klausimą. Laukiame tarnybų sprendimo. Lygiai taip pat, kaip ir dėl kitų klausimų.
O opozicijai norėčiau palinkėti, kad šiais klausimais galėtų kalbėti žmonės, kurie patys nėra pridarę visokių saviizoliacijos pažeidimų, nesąmonių nepridarę pavasarį. Prisimename visas tas istorijas. Tiesiog turėkite šiek tiek moralės bent jau kalbėti tie, kurie galite apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nebeįsivelkime į tarpusavio tam tikrus pasisakymus. Gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš irgi apie būdelę ir daugumos būdelę. Vis dėlto mes sudarėme išskirtines sąlygas vienam daugumos nariui pasinaudoti patalpomis, iš kurių jis galėjo ne tik stebėti posėdį, bet ir balsuoti, nes L. Kasčiūno balsavimas yra užfiksuotas per balsavimus. O kiti Seimo nariai, kurie ar serga, ar izoliuoti, ar privalo izoliuotis, ar patys nusprendė, kad galimai turėjo kontaktą, tokios galimybės neturi.
Visų pirma valdyba, priimdama tokius sprendimus, turi visus informuoti, kad tokia galimybė yra, sudaryti visiems sąlygas. Ir keturios būdelės taip pat neišsprendžia klausimo, jeigu mūsų bus 14. Mes negalime išskirti vieno Seimo nario ir sudaryti jam ypatingas sąlygas. O šiaip, Laurynai, atrodai ir truputį juokingai toje būdelėje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pasirodo, jūs jį matote, jeigu galite apibūdinti, kaip jis… Gerbiamas A. Nekrošius per šoninį mikrofoną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kadangi jau pasisakiau, tai pasistengsiu trumpai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta, kad visi Seimo nariai yra lygūs, tai norėčiau paklausti, ar Seimo nariui L. Kasčiūnui taip pat sudarytos galimybės užsirašyti komentuoti, pasisakyti, kalbėti. Todėl prašau suteikti Laurynui žodį, kad jisai pasisakytų, kad viskas jam gerai, jis saugus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kai jis paprašys žodžio, aš jam suteiksiu.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų diskusija įvyko labai įdomi. Aš keliu klausimą: Seimo nariai lygūs? Ne, yra lygesnių. Žiūrėkite, kas yra. Aiškiai Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad Seimo nario darbo vieta, nesvarbu, kad išrinktas vienmandatėje, visa Lietuva, ir jo darbas yra nepertraukiamas visas 24 valandas. Staiga kažkoks policajus sulaiko A. Širinskienę ir ją nubaudžia. Tai palaukite, o jeigu būtų valdančiosios daugumos atstovas, ar būtų nubaustas? Štai mes dar pamatome dvigubus standartus, net Konstitucija aukščiau policininko, tai kaip daryti? Jeigu čia būčiau aš ar iš opozicijos, čia su antrankiais būtų išvestas Seimo narys.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbkime vieni kitus. Tikrai L. Kasčiūnas… Čia balsuojama dėl pastatų… pataisų, reikia už balsų. Kam jis čia reikalingas jums, valdantieji, pasakykite?
PIRMININKAS. Dėkui. Ačiū. D. Kreivys ir tada gerbiamas V. Ąžuolas. Sutarkime, kad jau paskutinės replikos, ir judėsime į priekį. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Aš galvoju, kad mes ir taip per ilgai virpiname orą, tikrai sprendžiame klausimus, kurie nėra svarbūs Lietuvos žmonėms. Biudžetas ir kiti klausimai – dar šiandien turbūt sėdėsime iki nakties. Siūlau pabaigti šią temą ir posėdžio pirmininkui taip pat užbaigti šiuos visus pasisakymus per šoninį mikrofoną.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, aš tik noriu paklausti vieno dalyko: kas prisiims atsakomybę dėl šių diskriminacinių sąlygų? Keturi opozicijos nariai neturėjo galimybės čia dalyvauti ir balsuoti. Per biudžeto priėmimą reikia 71 balso, kad būtų priimta, buvo atvejų, kai buvo 69 balsai. Vadinasi, jeigu jiems būtų sudaryta galimybė, tie sprendimai būtų priimti. Kas prisiims atsakomybę už tokius veiksmus?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Geros pastabos, viską išanalizuosime. Dabar, kadangi mes klausimą dėl labdaros ir paramos svarstėme, aš siūlyčiau grįžti prie klausimo dėl biudžeto priėmimo ir čia mums reikalinga Etikos ir procedūrų komisijos išvada, nes buvo padaryta pertrauka ir jūs turėjote posėdį. Gal jūs iš tribūnos galite pasakyti? Prašom, kaip norite. Aušra Norkiene, prašom.
14.45 val.
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302(2) (priėmimo tęsinys)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Aušrinė. Gerą vakarą, mieli kolegos. Etikos ir procedūrų komisija posėdžiavo, dalyvavo visi 11 komisijos narių, šeši daugumos, penki mažumos, priėmėme sprendimą, kad procedūrinių pažeidimų nebuvo. Už balsavo 6, prieš – 5.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Galime grįžti prie pataisų ir pasiūlymų svarstymo, bet, matau, dar yra keletas replikų per šoninį mikrofoną. Bet jau triukšmas salėje, gal užtenka. Gerbiami kolegos, gal tikrai. Ar gerbiamas Tomas sutinka, kad kalbės vienintelis kolega ir jau viskas? Nesutinka. Ar Seimas gali sutikti, kad jūs du paskutiniai kalbate ir tada pabaigsite? Gerai, kolegos, pakentėkime dar porą minučių, išsakys visas replikas, išsiaiškinsime visus klausimus, galėsime judėti į priekį. Sutariame? Gerai. Per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Aš ne taip dažnai pasisakau per šoninį mikrofoną. Norėčiau tokį… Nežinau, keista situacija išėjo su šituo klausimu. Galima būtų pavadinti, kad tokia iš reikalo ir antro karto. Lygiai taip pat, kaip iš antro karto Seimas apsisprendė dėl pasiūlymo, lygiai taip pat iš antro karto Etikos ir procedūrų komisija apsisprendė dėl šito pažeidimo ar nepažeidimo. Pirmu balsavimu Etikos ir procedūrų komisija balsavo ir buvo nusprendusi, kad vis dėlto pažeidimas buvo, bet…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš norėčiau…
V. FIODOROVAS (DPF). Aš tik užbaigsiu, gerai. Bet, kolegos, lygiai taip pat, kaip ir dėl pasiūlymo balsuodami liberalai, kuriuos aš labai gerbiu, nes kartu sėdime, persigalvojo, nes lygiai taip pat, kaip ir anuo klausimu, buvo lyg ir nesupratę ir balsavo kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų repliką. Iš esmės nesiūlau grįžti prie to klausimo, kurį ką tik išgirdome Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje. Gerbiamas T. Tomilinas, gal jau kitu klausimu? Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pirmiausia, gerbiamas vedėjau, aš noriu jums padėkoti už aistrų nuėmimą, už situacijos sureguliavimą, už kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Tai buvo tikrai geras gestas opozicijos atžvilgiu. Bet mūsų, kaip frakcijos, netenkina šitas sprendimas. Aš siūlau tiesiog plenariniame posėdyje nubalsuoti dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados ir visiems mums prisiimti atsakomybę. Aš tik priminsiu, kad Seimo nario mandatas yra laisvas. Jūs galite balsuoti pagal sąžinę, nebūtinai taip, kaip diktuoja jūsų frakcijų vadovai. Jūs balsuojate dėl žmonių, jūs esate atstovai. Šį kartą, aną kartą balsavo dalis liberalių pažiūrų žmonių, balsavo kitaip, negu jų vadovai liepė ar norėjo. Tai yra normali praktika Seime, tuo ir išsiskiria demokratija, kad čia priimami sprendimai daugumos balsais. Todėl mes turime visi prisiimti atsakomybę už tokį etikos išaiškinimą, kuris iš esmės prieštarauja demokratiniams principams. Bet jeigu mums visiems tai tinka, tvarka, priimkime tai, bet nepalikime to sprendimo prieš – 5, už – 6. Tai yra tikrai per maža grupė žmonių, kad prisiimtų atsakomybę už šios kadencijos praktiką.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tikrai pasistengiau, kad jūs visi galėtumėte išsakyti replikas per šoninį mikrofoną. Bet tikrai aš siūlau judėti į priekį, priimu tokį sprendimą kaip posėdžio pirmininkas. Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra nuskambėjusi. Komisijos nariai balsavo, sprendė, mes turime išvadą ir nesiūlau daugiau grįžti prie šio klausimo.
Siūlau grįžti prie biudžeto priėmimo procedūros. 57-asis pasiūlymas, kurį teikia Seimo nariai V. Mitalas, K. Adomaitis, T. V. Raskevičius, I. Pakarklytė ir S. Lengvinienė. Kas galėtumėte pristatyti? Gerbiamas V. Mitalas. Prašom, žodis jums.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, mano pasiūlymas yra apie investicijų į švietimą kokybę. Per pastaruosius keletą metų mes iš tikrųjų matėme įvairiausių investicijų į švietimą. Mano neramumas yra tas, kad ne visos jos buvo suplanuotos, atnešant didžiausią investicinę grąžą. Iš tikrųjų mes turime daugybę regionų, kurie auga, turime didelių iššūkių, kurie mūsų laukia ateityje, didėjantys reemigrantų srautai į Lietuvą. Vidinė migracija taip pat reikalauja, kad mes investicinę programą sudėliotume pagal moksleivių skaičiaus pokytį, pagal objektyvius rodiklius ir tais rodikliais vadovautumės. Aš gavau tam tikrus atsakymus iš švietimo ministrės dėl kitų metų investicinės programos ir todėl siūlymą atsiimu. Taupydamas visų laiką, kviečiu judėti prie kitų klausimų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kažkaip vėl įsivyravo triukšmas salėje. Gerbiama finansų ministre, prašau Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Nereikalauja balsuoti, tai tada labai džiugu. Dėl viso 1 straipsnio tada. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 73, prieš – 7, susilaikė 47. Taigi, 1 straipsniui yra pritarta.
2 straipsnis. Pirmas pasiūlymas dėl 2 straipsnio Seimo nario A. Strelčiūno. Ar jūs galite pristatyti? Tuoj įjungsime mikrofoną.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš, matydamas tokią situaciją, atsiimu savo pasiūlymą ir prašau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau pasiūlymų dėl 2 straipsnio nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu ne, tada balsuojame. Kas už, balsuoja už, kiti – kitaip. 2 straipsnis.
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 71, prieš nėra, susilaikė 53. Taigi, keliaujame toliau.
3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerai, galime. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. (Balsai salėje) Gerai, dėl 7 straipsnio girdžiu norinčius balsuoti. Balsuojame dėl 7 straipsnio – valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė. Balsuojame dėl 7 straipsnio.
Užsiregistravo 129, balsavo 128: už – 97, prieš – 2, susilaikė 29. Taigi, 7 straipsnis priimtas.
Per centrinį mikrofoną – gerbiamas K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes turime įvardinti, kokį straipsnį priimame, jo pavadinimą pirmiausia. Visi straipsniai yra svarbūs, yra biudžeto sudėtinė dalis, ir taip choru priiminėti – priimame, nepriimame ir taip toliau – tai yra tyčiojimasis iš žmonių. Na, negalima, čia yra vieši finansai, negalima kalbėti nei apie deficitus, nei apie garantijas, apie viską, taip straipsnį suvesti į vieną skaičių – negalima taip elgtis.
PIRMININKAS. Labai ačiū, puiki pastaba, bet ne mes įvardinsime, o aš pasistengsiu tada įvardinti nuo šiol.
Tada 8 straipsnis – papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu, kad prieštarautumėte, vadinasi, 8 straipsniui… (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame dėl 8 straipsnio. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 8 straipsnio – papildomos pensijų įmokos iš valstybės biudžeto į pensijų fondus.
Užsiregistravo 129, balsavo 127: už – 84, prieš – 1, susilaikė 42. Taigi 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Dėl jo yra vienas pasiūlymas, dėl kurio jau balsavome svarstydami 1 straipsnį. Nebereikia balsuoti. Ar galime 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) 9 straipsnio pavadinimas? Labai atsiprašau, gerbiami kolegos: „Įmokos į valstybės biudžetą skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti“. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime, šiam straipsniui galime. (Balsai salėje) Gerai, balsuosime.
Toliau 10 straipsnis. Taip pat… (Balsai salėje) Dėl 9 straipsnio? Gerai, balsuojame dėl 9 straipsnio. Jeigu taip norite, galime balsuoti dėl visų iš eilės. (Balsai salėje) Maniau, kad sutaupysime laiko, bet gerai, balsuojame dėl 9 straipsnio. Balsuojame dėl 9 straipsnio.
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 77, prieš nėra, susilaikė 50. Taigi 9 straipsniui pritarta.
10 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantinių institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai – 10 straipsnis. Balsuojame dėl 10 straipsnio. Motyvų yra? O, užsirašė kalbėti gerbiamas K. Glaveckas. (Balsai salėje) Dėl kito, ne dėl šito? Gerai.
Tai dėl 10 straipsnio. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Matau, kad yra norinčių balsuosi. Balsuojame dėl 10 straipsnio.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 82, prieš nėra, susilaikė 46. Taigi 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis – Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimo pokyčio limitas. Čia pastabų ir pasiūlymų negauta. Matau norinčių kalbėti už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik užsirašiau matydamas profesoriaus nerimą dėl šio įstatymo straipsnio. Man norisi patikinti, kad Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimo pokyčio limitas buvo tikrai atidžiai sudėliotas dar buvusios Vyriausybės, šios Vyriausybės atitinkamai patikslintas, užtikrinta, kad skolinimasis yra kontroliuojamas, 7 % biudžeto deficitas yra vienkartinis, vadinasi, išlaidos yra vienkartinės, jų 2022 metais nebebus patirta, vadinasi, deficitas reikšmingai mažės nuo 7 % iki 2,8 % ir taip skolos augimas bus suvaldytas. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. K. Glaveckas – prieš.
K. GLAVECKAS (MSNG). Aš noriu pasakyti apie kitą riziką, kuri yra. Visų pirma valstybės grynojo skolinimosi įsipareigojimus, lyginant su praeitais metais, mes didinome beveik keturis kartus, aišku, tai yra neišvengiamybė, nes situacija – ir ekonominė, ir kovido – labai sudėtinga. Bet lygiagrečiai vyksta ir kitų procesų. Europos Centrinis Bankas, mano supratimu, kitais metais gali pateikti korekcijas dėl bazinių palūkanų dydžio, taip pat gali pasikeisti Lietuvos ekonomikos reitingavimas, o tai reiškia, kad tie skolinimosi limitai iš tikrųjų bus labai brangūs ir paskui bus labai sunkiai reguliuojami ir tvarkomi arba, kitaip sakant, bus didelė našta, palyginti su tuo, ką mes dabar sakome. Nors, aišku, dalis jų yra neišvengiama.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl 11 straipsnio.
Užsiregistravo 128, balsavo 127 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 48. Taigi 11 straipsnis priimtas.
Dėl 12 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. 12 straipsnis skamba taip: „Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai“. Kalbėti dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal vis dėlto galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu, kad norite balsuoti. Prašom balsuoti dėl 12 straipsnio. Daugiau tada neklausiu, balsuosime.
Užsiregistravo 129, balsavo 129 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 47. Taigi 12 straipsnis yra priimtas.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas. Pastabų ir pasiūlymų negauta.
Gerbiama premjerė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, kad prieš mus amžinybė, bet vis dėlto labai prašyčiau kolegų bent jau negaišti laiko balsuojant už tuos straipsnius, kuriuos jūs patys parašėte. Tikrai ironiška, kai jūs patys balsuojate prieš savo biudžeto tekstą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gera pastaba. Jau ne tiek daug liko tų straipsnių, kaip nors gal pabaigsime. Gerbiamas J. Džiugelis per šoninį mikrofoną taip pat norėtų. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, žinote, aš pripratęs sėdėti ir čia dar pasėdėsiu. Bet iš tikrųjų mūsų darbotvarkėje dar yra daug klausimų, po to pradėsime Užimtumo įstatymą ir kitus jautrius klausimus spręsti. Kviesčiau susimąstyti ir neprašyti balsuoti po kiekvieno straipsnio.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Išgirdome pastabas, tačiau užsirašė kalbėti prieš gerbiamas K. Glaveckas. Prašom. Motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kurie kad ir antrą kadenciją esate, atsiminkite, kad biudžetas yra pagrindinis mūsų darbas, nuo jo priklauso visų mūsų žmonių gyvenimas, verslininkų darbas, gydytojų atlyginimai ir kita, ką minėjo ir premjerė. Todėl nekalbėti mes tiesiog negalime, tuo labiau ir nebalsuoti negalime, nes čia išeina kažkoks šalapajus.
Dabar noriu pasakyti dėl savivaldybių skolų. Iš tikrųjų situacija yra gana rimta visiems, ne tik valdantiesiems. Kadangi GPM pajamos mažės ir apskritai visi pagrindiniai ekonominiai rodikliai mažės, natūralu, savivaldybės turės mažiau galimybių kofinansuoti europinius pinigus, eisiančius ir pagal DNR programas, dar ką nors, pagal kitus finansavimo programinius dalykus. Tas klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus. Aš manau, kai kalbėjome apie skolinimosi limitus, mes turėjome vis tiek padaryti lankstesnę sistemą, nors, aišku, dar yra ir korporacijų, čia dar atitinkamai neįtrauktos korporacijų skolos ar bendrovių skolos, kurios yra pateiktos privačiai ir galų gale įeis į valstybės skolas. Aš abejoju, tai yra siūlau prieš balsuojant pagalvoti apie tai, ar mes viską padarėme tam, kad europiniai pinigai galėtų būti investuoti ir panaudoti atskiruose regionuose.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš kviečiu neabejoti ir susimąstyti, kaip pažiūrėsite į akis grįžę į savo vienmandates balsuodami prieš, nes tokiu būdu nubrauksite galimybę savivaldybėms skolintis. Tai kviečiu bent jau dėl šio punkto tikrai neabejoti ir visiems bendru sutarimu balsuoti už tam, kad savivaldybės galėtų tęsti savarankiškus įsipareigojimus ar savarankiškai prisiimtas funkcijas.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos ir gerbiamas Kęstuti Glaveckai, apeliuoju, iš tikrųjų niekas nesako, kad biudžetas yra nesvarbus, ir mes balsuosime dėl viso, mes visada balsuojame dėl pasiūlymų, kai ginčijamės, kai sprendžiame, bet dėl tų straipsnių, dėl kurių nėra pasiūlymų ir pastabų, tiesiog dera atsiklausti, ar nenorime bendru sutarimu. Aš dar kartą apeliuoju, ar galime 13 straipsnį bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 85, prieš nėra, susilaikė 40. Taigi 13 straipsniui pritarta.
14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą. Pastabų ir pasiūlymų negauta, dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Nebeklausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu ir siūlau balsuoti dėl 14 straipsnio?
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 87, prieš nėra, susilaikė 37. Taigi 14 straipsnis priimtas.
Toliau yra 15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas. Pastabų ir pasiūlymų negauta, niekas neužsirašė kalbėti. balsuojame dėl 15 straipsnio.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 84, prieš nėra, susilaikė 41. 15 straipsnis yra priimtas.
16 straipsnis. Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos tvirtinimas. Yra pasiūlymų, tačiau dėl jų yra susitarta jau 1 straipsnyje, Seimas balsavo. Taigi dėl viso K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (MSNG). Aš iš karto galiu pasakyti pagiriamąjį žodį finansų ministrei, kad ministrė neištarė nė vieno žodžio „taip“, nes finansų ministras turi mokėti dešimt žodžių „ne“ ir vieną žodį „taip“ tuo atveju, kai jos paklausia, ar tu girdėjai mane. Tai aš džiaugiuosi. Iš tikro tai, kad jūs nedavėte, palyginti neišmėtėte daug pinigų vienmandatininkams arba tiems, kuriems iš tikro reikalinga buvo, gal ir ne visuomet reikalinga, tai pagiriamasis žodis. Kaip efektyviai tie pinigai bus išnaudoti, pamatysime po metų, po kitų. Dabartiniu metu aš tikrai palaikau tą žodį „ne“ ir galvoju, kad po metų bus galima pasakyti „taip“, bet tokio atvejo aš nelabai įsivaizduoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame dėl 16 straipsnio.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 77, prieš nėra, susilaikė 49. Taigi 16 straipsnis yra priimtas.
17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Taigi siūlau balsuoti. Užsirašiusių kalbėti taip pat nėra dėl 17 straipsnio.
Užsiregistravo 125, balsavo 123: už – 80, prieš – 1, susilaikė 42. 17 straipsnis yra priimtas.
18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas. Irgi pasiūlymų, pastabų negauta. Gerbiamas kolega V. Bakas užsirašė kalbėti prieš. Ne, ne dėl šito. Gerai, tada balsuojame dėl 18 straipsnio.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 81, prieš nėra, susilaikė 44. Taigi 18 straipsnis yra
priimtas.
19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Užsirašė? Niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame dėl 19 straipsnio.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 83, prieš nėra, susilaikė 42. Taigi 19 straipsnis yra priimtas.
20 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Užsirašė kalbėti gerbiamas K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai įdomus nesutapimas išeina. Kitais metais ne blogesnis kaip 7 % deficitas yra numatytas, taip pat 2021 metais yra numatytas ekonomikos augimas iki 5,2 %, tada labai sunku kalbėti apie kokį nors valstybinio sektoriaus subalansavimą, nes vienu atveju skaitomas yra didesnis, kitu atveju didesnis augimas. Mano supratimu, aritmetika nelabai sueina.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kalba už M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matematika čia puikiai sueina. Ateinančiais metais prognozuojamas 2,8 % augimas, 2022 metais – 3,1 % ir toks pats 2023 metais – taigi mes matome lėtą ekonomikos atsigavimą ir atitinkamai mes planuojame nuosaikų biudžeto deficito mažėjimą nuo 2022 metų. Nuo 2021 metų iki 2022 metų jisai staigiai sumažės, nes nebepatirsime vienkartinių išlaidų. Taigi viskas yra nuosekliai prognozuota ir suskaičiuota taip, jog skolos augimas būtų tinkamai suvaldytas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame dėl 20 straipsnio.
Užsiregistravo 127 Seimo nariai, balsavo 127 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 51. Taigi 20 straipsnis yra priimtas.
Dabar išsakysime motyvus dėl viso biudžeto. Yra užsirašiusių kalbėti. Pirmas kalba M. Majauskas – už. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų noriu pradžioje padėkoti opozicijai, kuri parengė šį biudžeto projektą, parengė ir atliko didelį namų darbą. Iš tiesų reikia pripažinti, kad peržiūrėjo visas išlaidas, peržiūrėjo įsipareigojimus. Nors ir dalies jų nenumatė, vis tiek atliko didelį darbą. Taip pat noriu padėkoti finansų ministrei G. Skaistei, kuri per labai nedidelį laikotarpį turėjo sužiūrėti visas išlaidas, kurios nebuvo numatytos biudžete, vesti derybas, žaibiškas derybas, su visais ministrais ir užtikrinti, kad kiekvienas ministras aiškiai peržiūrėjo savo sritį, peržiūrėjo savo srities įsipareigojimus, juos įtraukė į biudžetą ir kartu susitarė su visais koalicijos partneriais dėl biudžeto priėmimo.
Aš neturiu net menkiausios abejonės, kad biudžetui bus pritarta, jis bus patvirtintas, ir labai kviečiu kolegas šiandien nelaužyti iečių, o susitelkti prie pagrindinių iššūkių, kurie mūsų laukia už lango. Visų pirma tai yra kovido pandemijos suvaldymas ir tam turime numatyti papildomų išlaidų. Šiame biudžete yra papildomai 150 mln. eurų testams, laboratorijoms, vakcinai, medikų priedams, vaistams kompensuoti. Taip pat papildomai yra apie 1 mlrd. eurų, kuris yra skirtas išsaugoti darbo vietas. 500 mln. eurų yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 230 mln. eurų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, dar 200 mln. eurų yra mokesčių atidėjimai, tai Valstybinės mokesčių inspekcijos priemonės. Dar yra taip pat šiek tiek įdėta ir į rezervą, esant reikalui.
Taip pat, kolegos, kviečiu sutarti dėl to, jog mes grįšime prie šio biudžeto ir jį tikslinsime ateinančiais metais, kai bus patvirtintas ekonomikos atsigavimo fondas ir bus numatytos reikalingos išlaidos transformuoti ekonomiką į aukštesnę pridėtinę vertę. Taigi kviečiu susitelkti bendram darbui ir matyti iššūkius už lango. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalba R. Žemaitaitis. R. Žemaitaičio nėra salėje? Nėra. Tada prieš kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, sunku kalbėti prieš biudžetą, nes aš visus biudžetus matęs ir žinau, ką reiškia būti valdančiųjų ir opozicijos pusėje. Bet pasakysiu vieną esminį dalyką, kad nei skrandžiai, nei kovidas neturi ausų. Kad ir kaip mes į juos kreiptumėmės, kiek mes jiems pinigų duotume, jie visuomet turi arba didelį alkį, arba nesuvaldomą dalyką.
Kitų metų biudžetas iš tikrųjų turi didžiulių iššūkių, milžiniškų iššūkių. Aš tik noriu, kad ta komanda, kuriai vadovauja iš tikrųjų stipri vadovė, kad ji būtų papildyta ir komandos stiprumu, nes to tikrai gali neužtekti. Mano supratimu, visi biudžeto rodikliai ir siekiai, kurie buvo dabartiniai sudedamieji, vienaip ar kitaip yra suformuluoti buvusios Vyriausybės. Ir gerai, kad dabartinė Vyriausybė tęsia tą darbą. Bet ta priešprieša, kuri iš karto atsiranda pagal mūsų lietuviškas tradicijas, kad ne cepelinus, bet vienas kitą valgome, pagimdė tai, kad opozicija buvo vienaip ar kitaip išmušta iš to dalyko, bet ji pati iš dalies kalta.
Aš noriu priminti valdantiesiems, kad bet kurioje konkurencinėje kovoje ir rinkos ekonomikoje, jeigu nėra konkurencijos, nėra gero sprendimo. Mano supratimu, valdančiųjų didžiausia klaida rengiant šį biudžetą buvo ta, kad buvo bandoma sumenkinti ir išmušti paskutinius likusius dantis opozicijai. Ačiū Dievui, dabar kai kurie dantukai atsirado. Be to mes tikrai neturėsime gerų sprendimų. Kai žmonės išeis tuščiais skrandžiais ir be tų skrandžių ausų, kai korona išeis į gatves, tada mes turėsime tikrai sudėtingą situaciją. Todėl, aš manau, valdantieji turi suprasti vieną kartą, kad jie ne vieni Lietuvoje, kad Lietuva yra bendra ir mes turime kai ką bendrai padaryti Lietuvai, kuri mumis tiki. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro šita biudžeto bazė yra paruošta buvusios valdančiosios daugumos. Nors šį biudžetą valdančioji dauguma labai stipriai kritikavo rinkimų kampanijos metu, tačiau jau pasibaigus rinkimams premjerė pasakė, kad mes milžiniškų didelių korekcijų nedarysime, kad mes tęsime buvusių valdančiųjų politiką. Deja, taip, kaip ir dėl kiekvieno biudžeto, Seimo nariai siūlo labai daug pataisų, daugiausia iš opozicijos ir iš rinkimų apygardų norėdami pasigerinti rinkėjams. Tie siūlymai sudaro vos ne trečdalį biudžeto, be abejo, tai būtų biudžetui nepakeliama našta. Todėl aš buvau nusprendęs palaikyti biudžetą, kadangi yra tęstinumas, matome tą situaciją, nematome kažkokio labai stipriai iškreivinto biudžeto, bet man viena detalė. Laisvės partija, kuri pusę savo programos prirašė švietimo ir kultūros klausimais, kokį jie skirs didžiulį dėmesį švietimo klausimams, deja, patys pasiūlė tikrai gana gerą siūlymą ir, manau, dėl to biudžetas nebūtų sugriuvęs, dėl tų 40 mln. eurų ar 46, ir staiga pasirodo, kad jiems svarbiau ministrų kėdės, Seimo nario vieta, būti valdžioje negu jų vertybinės nuostatos. Gaila, kad jie išdavė švietimą, išdavė savo nuostatas ir išdavė save. Todėl nors buvau užsirašęs balsuoti ir jeigu būtų patvirtintas iš pirmo balsavimo, kaip ir buvo Seime patvirtintas, tas sprendimas, tikrai būčiau balsavęs už. Šiandien po to, kai išdavė Laisvės partija, nebalsuosiu prieš ir dabar dar pagalvosiu, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos jūs norėjote? Dėl vedimo tvarkos gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, norėčiau truputį dėmesio. Žiūrėkite, mes 17 straipsniu balsuosime už Rezervinio fondo priedą, kur patvirtinta sąmata. 16 – Valstybės investicijų programa. Prašom man parodyti, kur tie priedai įkelti į Seimo duomenų bazę? Jų nėra. Už ką mes balsuojame? Balsuoti galima už tuos įstatymus, kurie yra įregistruoti, kurie yra įkelti. Čia yra penki priedai, siūloma balsuoti dėl dešimties priedų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man Posėdžių sekretoriatas sako, kad jie yra pridėti prie įstatymų. Išspręsime techninius klausimus, aš gavau informaciją, kad viskas yra gerai. Gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Pagal Statutą prašau P. Gražulio pasisakymo nepriskirti prie pasisakymų už ir suteikti papildomai iš viso keturiems žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, kol kas viskas yra gerai. Prieš kalba L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad turėjome čia ilgą diskusiją šiandien ir turėjome galimybę išsiryškinti, kur yra esminiai skirtumai. Faktas, kad biudžeto pagrindą sudaro mūsų praėjusios Vyriausybės parengtas biudžetas, tačiau taip pat šioje salėje labai aiškiai išryškėjo ir esminiai skirtumai, kurie yra pateikti biudžete. Nors buvo kalbėta apie Ateities DNR planą nuo šių metų balandžio, nuo šių metų liepos jis yra įgyvendinamas, ir buvo sudarytos visos galimybės tiek valdančiųjų, tiek opozicijos frakcijų ir partijų nariams įsigilinti ir turėti aiškią nuomonę, susidaro toks jausmas, kad vis dėlto į naująsias pareigas ateita arba neįsigilinus tam esant galimybėms, arba nenusiteikus operatyviai ir lanksčiai dirbti. Įstatymo projekte, kurį pastraipsniui mes jau perėjome, yra numatyta sąlyga, kad Vyriausybė tas lėšas, savo nuožiūra DNR priemones perskirstys per asignavimų valdytojus, bet jeigu būtų norima ne viską iš esmės išbraukti, kaip buvo pasirinkta, o peržiūrėti, tikslinti ir pakeliui tobulinti nenubraukiant iš mūsų ekonomikai būtinų pajamų 800 mln. su trupučiu, o iš tikrųjų juos koreguojant ir tikslinant, tai čia yra esminis požiūris į tai, ar mes vis dėlto norime skirti šias lėšas, būtinas lėšas mūsų ekonomikai, ar vis dėlto galvojame, kad pasiimsime pertrauką, pamąstysime, pagalvosime, tuomet grįšime, o tuo metu bus praėjęs laikas ir galimybės, kuriomis mes, kaip valstybė, anksčiau siekėme pasinaudoti. Akivaizdu, kad tai yra vienas esminių požiūrių, kuris mus ir išskiria dėl šio biudžeto, ir aš asmeniškai iš esmės dėl šios priežasties negalėsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū už išsakytas mintis. Ar jūs, gerbiamas Petrai, repliką norėjote? Repliką norėjote? Replikos bus po balsavimo. Pagal 106 straipsnį replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas. Aš sprendžiu suteikti jums žodį po procedūros, nes mes jau ir taip… Na, kolegos pames mintį. Mes dabar kalbame už, prieš.
Už kalba Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad po labai ilgo laiko, gal net istoriškai ilgo laiko, pirmą kartą turime biudžetą, kuriame atsižvelgiama ne tik į milžiniškus iššūkius Lietuvos vidaus politikoje ar vidaus situacijoje, bet ir tarptautinius iššūkius. Turime žūstančius žmones už mūsų sienos Baltarusijoje, turime laisvę, kuri ten miršta, turime naujas administracijas Vakaruose, valstybėse, kurios mums yra labai svarbios, kurios formuojasi, turime breksito dramą. Ir pirmą kartą po beveik aštuonerių metų yra atsižvelgta į įvairius, galima sakyti, minimalius diplomatinės tarnybos poreikius tiek dėl vystomojo bendradarbiavimo, tiek dėl ekonominio atstovavimo. Tai yra mes investuosime ne tik į laisvę ir demokratiją, bet ir į naujas rinkas, technologijas, investicijas į ateitį, į perspektyvas, kurios labai dažnai mums čia pykstantis nelabai matomos, nelabai suprantamos.
Labai ačiū šiai Vyriausybei už tokį strateginį požiūrį, nes būtent matydami šalį iš šalies galėsime tuos iššūkius visi kartu įveikti. Todėl labai prašau kolegų, kurie paprastai balsuoja vieningai už tuos užsienio politikos iššūkius, ir šį kartą mus vieningai palaikyti. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalba V. Ąžuolas. Ar yra gerbiamas?..
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gal du veiksniai yra nesuprantami, kodėl buvo pasielgta taip, turbūt kažkas neteisingai Vyriausybei patarė. Kodėl buvo mechaniškai padidintas valstybės deficitas? Ir stebina, kodėl pavasarį netgi konservatoriai, G. Landsbergis pasitikėjo S. Skvernelio Vyriausybe, suteikdami jiems įgaliojimus skolintis kovidui suvaldyti. Taip ir buvo padaryta, ir buvo išnaudota tik pusė tos galimybės, kas buvo leista. Kodėl nebuvo galima nueiti tuo pačiu keliu, pasitikėti I. Šimonytės Vyriausybe, sudaryti galimybę jai skolintis ir pagal esamą poreikį naudoti tiek, kiek reikia lėšų? Mes dabar iš karto pastatome save į spąstus, skirdami tik 1 mlrd. eurų kovidui suvaldyti, kai puikiai žinome, kad 2020 metais reikėjo 3 mlrd. eurų. Klausimas, kodėl taip yra elgiamasi?
Kitas klausimas – kodėl mums tapo nebesvarbios europinės lėšos? Mes puikiai suprantame, kad kiekvienas milijonas gyvybiškai reikalingas mūsų ekonomikai, nes dalis pareina mokesčių pavidalu. Bet buvo nuspręsta užtraukti stabdį ir perkalti kuoliukus ar prasistumdyti kažkokiais interesais dėl lėšų skirstymo.
Ir kokios bus šio rezultato pasekmės? Dabar esame ketvirti Europoje pagal europinių lėšų panaudojimą, būsime paskutiniai. Dėl mechaninio biudžeto deficito padidinimo pasikeis mūsų skolinimosi reitingas. Vadinasi, mes turėsime mokėti daug brangiau už paskolas. Dėl šitų kelių priežasčių, atliktų faktiškai mechaniškai, negalime palaikyti šio biudžeto, nes tai valstybei kainuos daug.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už pasisakys premjerė I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausau buvusio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko ir man, tiesą sakant, raitojasi ausys. Vyriausybė patikslintame biudžete padidino deficitą 2 procentiniais punktais, bet skolinimosi poreikis kažkodėl sumažėjo 0,5 mlrd. eurų. Kažin koks galėtų būti atsakymas į šitą paradoksą? Ar tik atsakymas į šitą paradoksą nėra tai, kad skolos išlaidose buvo sudėta tai, kas turėjo būti suplanuota valstybės biudžeto asignavimuose, būtent tai, kas buvo padaryta praėjusiais metais, kai Vyriausybė tiesiog pasididino skolinimosi limitą ir nusprendė, kad ji neprivalo Seimui atsiskaityti už tai, kaip tie pinigai bus išleidžiami.
Aš manau kitaip. Aš labai džiaugiuosi, kad koalicija pasitiki Vyriausybe, bet aš tikrai pasitikiu ir Seimu. Jeigu matau, kad kam nors pinigai turi būti išleidžiami, aš juos stengiuosi suplanuoti biudžete, atnešti, atsiskaityti ir atskleisti, nesielgti taip, kaip elgėsi buvusi Vyriausybė.
Kas atsitiks, jeigu dabar biudžeto nebus? Na, nebus biudžeto, bus 1/12 – 1/12 nuo ko? Juk ne nuo faktinių šių metų išlaidų, o nuo to, kas buvo patvirtinta plane. O jūs puikiai žinote, kad planas nuo fakto skiriasi milijardais. Jūs sakote, kad pandemijai valdyti reikia 3 mlrd. Kur tie 3 mlrd. buvo tame biudžete, kuris buvo pateiktas spalio mėnesį? Jų nebuvo.
Gerbiamam Lukui norėčiau pasakyti, kad nauja Vyriausybė neprivalo vykdyti jūsų Vyriausybės programos. Akivaizdu, kad gali, jeigu vykdo kitus įsipareigojimus, kurie jau yra įstatymais priimti, juos vykdo (vaiko pinigai, pensijų indeksavimas ir visi kiti dalykai), tai bent jau dėl Recovery and Resilience fondo lėšų galbūt leiskite Vyriausybei turėti savo planą ir savo nuomonę. Todėl nesidžiaugiu šiuo biudžetu, bet prašau palaikyti, kaip 2012 metais Tėvynės sąjunga, nuėjusi nuo valdžios, palaikė biudžeto projektą, kurį pati pateikė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalbės, paskutinius taškus sudės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų šios dienos teatras, kai salėje faktiškai visą darbo dieną buvo tik keletas opozicijos, atsiprašau, jau dabar pozicijos, Seimo narių (suskaičiavau vienu metu beveik 70 Seimo narių salėje), parodo būtent šios daugumos ambicijas. Tos ambicijos, kurios buvo iki rinkimų apie švietimo perversmą ir proveržį, apie prioritetus, didžiulius siekius ir tikslus, ir tai, kas įvyko, kad nebuvo pritarta nė vienam opozicijos ir pritarta tik vienam pozicijos siūlymui, rodo, kad šis biudžetas yra iškastruotas, ar ne, gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke? Mes šiandien labai daug šnekėjome apie gyvūnus. Tai ir parodo, kurioje vietoje yra šis biudžetas, ar ne? Kalbant apie regionus, kurioje vietoje regionai, visi siūlymai, kurie buvo švietimo prioriteto siekiamybė, taip pat sveikatos apsaugos prioritetai – viskas buvo išbraukta ir niekam buvo nepritarta. Tai parodo, turbūt signalizuoja, kad regionuose laukia didžiuliai pokyčiai, kalbant apie švietimo infrastruktūrą, apie sveikatos infrastruktūrą. Kolegos, iš tiesų negaliu balsuoti už šį kastratą ir raginu jus taip pat nebalsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Visos nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl viso įstatymo, dėl valstybės biudžeto projekto. Prašom balsuoti. Gerbiami kolegos, grįžtame į savo vietas, balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 129 Seimo nariai, balsavo 128 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 49. 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikinimai gerbiamai premjerei, gerbiamai finansų ministrei, visai Vyriausybei ir visam Seimui, opozicijai taip pat.
Dabar replikos po balsavimo. Gerbiamas P. Gražulis anksčiau stovėjo prie mikrofono. Replika po balsavimo. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai gaila, kad leidote repliką ponui E. Gentvilui, deja, aš norėjau jam atsakyti, bet man nesuteikėte… Visur galioja dvejopi standartai.
Antras dalykas – mano kalboje du trečdaliai buvo už biudžetą, tik viena detalė išskirta, dėl ko aš svarstau, kaip balsuoti. Ir jeigu replika būtų buvusi suteikta laiku, aš būčiau balsavęs už, o dabar nedalyvavau balsavime.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną – gerbiamas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Sveikinu visą Seimą, priėmusį biudžetą. Čia yra visų reikalas. Linkiu, kad Vyriausybė su Ministre Pirmininke priešakyje iš tikrųjų išspręstų tas problemas, apie kurias sakiau: kad skrandžiai, turintys ausis, girdėtų, kad yra ko valgyti, o korona, kuri taip pat, atsiprašau, neturi ausų, kad žinotų, kad ji nereikalinga Lietuvoje. Du dalykai, kurie reikalingi Lietuvai: pilni skrandžiai ir kad korona vienaip ar kitaip iš čia išnyktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Per šoninį mikrofoną – gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Išties linkiu sėkmės įgyvendinant visus darbus, tačiau kadangi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija buvo sutarusi susilaikyti, tai aš netyčia suklydau ir mano balsas, deja, taip pat susilaikau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, tikrai ne į temą prie sveikinimų dėl biudžeto, bet aš mačiau, kad L. Kasčiūnas kažkokius ženklus rodė, nežinau, ką jis ten norėjo, bet paklauskite jo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Būtinai išsiaiškinsime, kokius ženklus, gal jau oro trūksta toje kabinoje. Gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kreipiuosi į savo bendravardį K. Glavecką. Jeigu mažiau apie skrandį kalbėtų, tai mažiau jausčiau, kad jis toks tuščias yra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neįsivelkime į tarpusavio diskusiją. (Balsai salėje) Gerai. Leiskime replikuoti K. Glaveckui. Prašom.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas Kęstuti, kiek aš žinau, jūsų mentalitetas yra iš tikro toks menkas, kad jūs galite net tokias pastabas sakyti. Būdamas profesorius turėtumėte gerbti kitą vardą. Jeigu jūs negerbiate savęs, tai nereiškia, kad kitų neturėtumėte gerbti. Šiaip jau toks smulkus esate profesoriukas.
PIRMININKAS. Labai gerbiami profesoriai Kęstučiai jau susitaikymo link. Dabar kalba gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra liūdna žiūrint į balsavimą. Lietuvos laukia sunkūs laikai, nes, deja, valdančiosios daugumos neturime.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Visos replikos išsakytos, galime eiti prie kitų klausimų.
16.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-5304(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-5304. Pranešėjas – M. Majauskas. Buvo pasiūlymas, tai prašom į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, iš tiesų Biudžeto ir finansų komitetas peržiūrėjo trimetį planą ir koregavo. Vėliau, atsižvelgus į priimtus Seimo sprendimus dėl papildomų išlaidų, yra pateiktas dar vienas pasiūlymas, atitinkamai koreguojantis trimetį planą numatant didesnes išlaidas. Asignavimai 2021 metais didėtų 13,3 mln. eurų daugiau, nei buvo suplanuota teikiant Vyriausybės biudžetą antrajam svarstymui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkui už pristatymą. Buvo pasiūlymas, ar ne?
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Buvo pasiūlymas. Ar gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pristatytų pasiūlymą, pasikeitusius asignavimus? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Yra papildomas siūlymas. Ūkiškai kalbant, praleidus vieną kitą įvartį, turėjo būti papildomai koreguojami 2021 metų biudžeto asignavimai, jie atitinkamai padidinti. Taigi, atsižvelgdami į tai, ką Seimas priėmė prieš tai ką tik balsuodamas, mes turime koreguoti trimetį planą. Čia, matyt, nelabai yra dar kokių nors galimybių, mes tiesiog turime patvirtinti tai, ką mes ką tik patvirtinome balsuodami dėl valstybės biudžeto. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (MSNG). Noriu pasisakyti už, nes tokie apytiksliai skaičiai visais laikais būdavo, bet jeigu paimtume tų skaičių atitikimą realijoms arba tai, kas buvo įgyvendinta, tai paprastai jie labai skirdavosi. Čia lygiai tas pats bus. Ta korekcija, kurią mes dabar priversti padaryti, iš esmės didelės žalos ir įtakos nepadarys, nes, palyginti su pajamomis, keliasdešimt keli milijonai eurų, kurie čia buvo papildomai priimti, iš tikro neįneš chaoso arba didžiulės dezorientacijos. Kai bendras skaičius yra milijardai – 15, 16 mlrd., tai 20, 30 mln. iš tikro yra nereikšmingas dydis, kurį galima laisvai sutaupyti, pavyzdžiui, vykdant saulėlydžio politiką, mažinant išlaidas ir Seimui, ir kitoms institucijoms, kurios iš tikrųjų kol kas dar yra linkusios gyventi kaip ir seniau, didindamos savo išlaidas ir neatsiskaitydamas už savo padarytus darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norėjau siūlyti bendru sutarimu, bet matau – prieš K. Adomaitis užsirašęs. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Aš tiesiog pasisakyti, kad labai gaila, kad mes priimame siūlymus didinti Seimo padėjėjams atlyginimus tokio deficitinio biudžeto kontekste. Aš, aišku, suprasdamas koalicijos poziciją ir pandemijos poziciją, balsuosiu už, bet tikrai skaudama širdimi, kad mes priimame tokius neatsakingus sprendimus dalies pozicijos balsais.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar reikia balsuoti dėl šio pasiūlymo? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui, nes tai vis tiek yra formaliai perkeliami skaičiai iš biudžeto. 2 straipsnis. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Galime. Motyvai dėl viso. Nematau užsirašiusių. Gal galime bendru sutarimu pritarti įstatymui? (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 73, prieš nėra, susilaikė 34. Taigi Seimo nutarimas „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ (projektas Nr. XIIIP-5304(3) yra priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas R. Juška. O aš kviečiu pirmininkauti toliau kolegą…
R. JUŠKA (LSF). Prašyčiau, neįvardinsiu vardo, pavardės, bet paskutiniai komentarai, baigti šitas demagogijas. Tas biudžetas, kuris buvo patvirtintas ir balsavo 77 nariai, nėra Seimo narių padėjėjų atlyginimams. Tai bendrai administracijai, Seimo kanceliarijai ir Ateities komitetui 360 tūkst., taigi baikime eskaluoti tarpusavyje ir vieni kitus kaltinti. Be to, tai buvo komitetų sprendimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau pasitikslinti, kaip toliau bus su balsavimais, ar balsavimai bus vakare, ar eisime taip, kaip dabar ėjome? Būtų labai gerai išlaikyti bendrą tvarką, jeigu numatyta 19 val. 15 min. ar kiek, kad ir balsuotume tuo metu.
PIRMININKAS. Gerai, taip ir darysime. Balsuosime, kaip numatyta, 19 val. 15 min., jeigu bus reikalaujama balsuoti, nes kai kurie įstatymai galbūt ir nekels didelių diskusijų. (Balsai salėje)
16.43 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 28, 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-133 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-133. Pranešėjas – G. Landsbergis. Pateikimas. Gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, ar galėtumėte pateikti įstatymą? Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, pirmą kartą teikiu pataisą jau eidamas naujas pareigas. Iš tikrųjų ganėtinai techninė Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisa, su kuria teko susidurti pirmosiomis darbo dienomis. Kaip žinote, kurie esate matę, susidūrę, kalbėję su diplomatais, žinote, kad viena iš didesnių bėdų diplomatinėje tarnyboje yra vadinamasis įdiplomatinimas, tai reiškia, kuomet politinė vadovybė turi įstatyme numatytas galimybes suteikti diplomatinį rangą savo politinei komandai, apeidama atestacinę komisiją ir, kitaip tariant, nubraukdama gausybę metų įdirbio diplomatams, kurie, norėdami gauti tą patį rangą, turi dirbti dešimt ir daugiau metų, kad galėtų pasiekti tą statusą, kuris dažnai yra suteikiamas tiesiog politiko vienu ypu.
Mano pirmosiomis dienomis paaiškėjo, kad norint pasitelkti politinę komandą į viceministrų kabinetą, ministrų kabinetą, kitaip tariant, pasiūlyti viceministro poziciją ne diplomatams, yra privaloma, pabrėžiu, privaloma suteikti diplomato rangą, iš pradžių nenuolatinį, vėliau yra įstatyme numatyta galimybė, kad tas rangas tampa nuolatinis. Tai yra viena iš spragų, kuria naudodamosi anksčiau ministrų politinės komandos tapdavo ministrais patarėjais, ambasadoriais ir likdavo diplomatinėje tarnyboje ilgus metus. Man vienintelis pavyzdys, su kuriuo esame susidūrę ne vienas: parduotuvėje stovėdami ilgoje eilėje matome, kaip žmogus netyčia kur nors su vežimėliu pradeda į vidurį eilės brautis ir lyg niekur nieko atsistoja prieš jus. Tai šitaip jaučiasi daugelis diplomatų, darydami karjerą, kildami nuo žemiausio laiptelio aukštyn ir matydami, kaip politinė komanda gauna rangus ir įsibrauna į jų eilę, kuri jiems trunka 20 metų sulaukti tų pozicijų.
Taigi aš norėčiau savo darbą ministerijoje pradėti nuo atsisakymo šitų privilegijų, panaikinimo tiek ir sau pačiam galimybės suteikti tuos diplomatinius rangus politinei komandai, tiek ir kitiems ministrams tos galimybės nebesuteikti. Manau, kad yra tiesiog teisinga panaikinti vieną privilegiją ir kartu siųsti signalą, kad šiek tiek kitaip žiūrime į valstybės sektorių, gerbiame tuos diplomatus, kurie nuo žemiausio laiptelio daro karjerą nuosekliai Užsienio reikalų ministerijoje. Tikiuosi jūsų palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas A. Mazuronis. A. Mazuronis atsisako, nes jisai atėjo pirmininkauti. Skelbiu, kad toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas A. Mazuronis. Galite kartu ir paklausti gerbiamojo Gabrieliaus. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš visų pirma norėčiau palaikyti šį siūlymą, nes galbūt niekas to per daug nesitikėjo. Diplomatinė tarnyba iš tikrųjų labai ilgai kentėjo nuo politinių vėjų ir atkurti diplomatų moralę, karjeros diplomatų, kurie jau du ar net tris dešimtmečius saugo mūsų valstybės interesus su tikrai nepakankamais atlyginimais ir finansine parama, kurią ministras bando didinti, – tai pagarba už tokį nuoseklumą.
Ministro norėjau paklausti. Kadangi buvusi Vyriausybė buvo pateikusi įvairių diplomatinių įstatymų pakeitimų, ar jūs sugrįšite prie šio klausimo, pateiksite savo siūlymus? Aišku, visas paketas yra svarbus Seimui.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Žygimantai, už klausimą. Tie, kurie dirbate Socialinių reikalų ir darbo komitete ar Užsienio reikalų komitete, žinote, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas buvo atneštas su pataisomis praeitais metais, praeitą kadenciją. Kai kurios pataisos buvo apsvarstytos. Aš tiesiog prašiau, kad nauja Vyriausybė turėtų galimybę susipažinti, peržiūrėti tas pataisas ir grįžti į Seimą atgal su nuosekliai peržiūrėtu visu įstatymu. Šitų pataisų tiesiog reikia, kad politinė komanda galėtų pradėti dirbti, nesuteikdama tų diplomatinių rangų, kurie yra privalomi pagal įstatymą.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kitas klausiantysis – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, tiesiog pasinaudosiu proga paklausti, nes tokios progos praleisti negaliu.
Jungtinėse Amerikos Valstijose mes dabar turime kadenciją baigusio ambasadoriaus kėdę, ji iš tikrųjų nepaprastai svarbi. Kokia jūsų nuomonė, pavyzdžiui, jeigu ten būtų nusiųstas mūsų Ž. Pavilionis, nes tiek svarbus Lietuvai klausimas, kad mes negalime palikti jo nuošaly. Iš tikrųjų ten reikalingas žmogus, kuris turi patyrimo, kuris geba bendrauti ir kuris turi labai gerus ryšius. Aš manau, kad Lietuvos diplomatijai tai labai svarbus klausimas.
O kalbant dėl politinio pasitikėjimo, tai natūralu, kad vis tiek savi arčiau kūno. Ponas M. Adomėnas irgi yra netoli kūno, tai yra visada greičiau priimami savi. Aš sutinku su tuo, kad jie neturėtų gauti tų rangų, tų medalių, kurie priklauso kitiems, kurie iš tikrųjų tarnavo Lietuvai. Bet į pirmą klausimą aš tikrai norėčiau sąžiningo atsakymo. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, iš tikrųjų praleisti progą galite, tai nėra uždrausta. Bet dėl ambasadorių paskyrimo, tai iš tikrųjų mes turime daugiau negu vieną laisvą dabar ypač svarbią Lietuvai poziciją – tai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra ir mūsų atstovybė Europos Sąjungoje, ambasada Berlyne, kurios dabar dar neturi atstovų. Be abejonės, tai yra vienas iš prioritetinių klausimų. Mano siekis yra ieškoti tarp tikrai gausaus būrio Užsienio reikalų ministerijos viduje gabių diplomatų, kurie galėtų užimti vieną ar kitą poziciją, apie kurias jūs kalbate.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Bakas. Ruošiasi E. Zingeris.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, noriu paklausti. Kalbant apie diplomatinę tarnybą šiaip iš diplomatų girdėti tokių nusiskundimų ar, kaip pasakius, signalų dėl to, kad ji nėra skaidri, nėra aiški. Mano klausimas. Ar čia vienintelė jūsų iniciatyva, kalbant apie diplomatinės tarnybos skaidumą, galbūt bus dar kokių nors iniciatyvų?
Ir antras klausimas. Ar ši pataisa nepadarys tos tarnybos dar uždaresnės? Ar būtinai čia Užsienio reikalų ministerija turi būti ta diplomatų kalve? Mes turime tikrai Prezidento, premjero patarėjų, kurie kuruoja svarbius klausimus, sąžiningai ir profesionaliai atlieka pareigas. Kaip mes tada – tų žmonių kompetencija tarsi negalėsime toliau pasinaudoti atstovaujant valstybės interesams? Pripažinkime, pavyzdžiui, Prezidento ar premjero patarėjo matymas, akiratis gerokai yra platesnis ar ta patirtis…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Teisingas klausimas. Jis gali kilti ne jums vienam.
Mano asmeninis požiūris – diplomatinė tarnyba yra statutinė tarnyba. Jūs žinote kitas statutines tarnybas, kur norint gauti antpečius užtrunkama ilgus metus. Turėti nuomonę apie užsienio politiką, išmanyti užsienio politiką, galėti patarti ministrui apie užsienio politiką – tikrai yra platesnis būrys žmonių negu tik diplomatinis korpusas. Bet tai nereiškia, kad gebėjimas patarti ar gebėjimas būti geru viceministru iš karto reiškia, kad žmogus nusipelnė kirsti visą eilę ir gauti rangą, kuris užtrunka 20 metų nuoseklios tarnybos, nes tarnyba yra apdovanojama, sakykim, arba atlyginama rangu, kaip ir kitose statutinėse organizacijose.
Jeigu aš išmanyčiau krašto apsaugą, nacionalinį saugumą kaip jūs, kolega, sakykime, dirbdamas komitete, ir vien už išmanymą arba gebėjimą patarti politiniam vadovui būtų generolo antpečiai skiriami, neatrodytų teisinga. Mes žinome, kiek užtrunka metų norint pasiekti tą konkrečiai darbu.
Man atrodo, čia reikia suprasti kelis dalykus. Pirmas dalykas. Politinė komanda gali būti, aš manau, ji yra reikalingas dalykas. Atnešamos naujos idėjos, nauji vėjai, naujas požiūris. Tai yra gautas mandatas iš rinkėjų tam tikram konkrečiam laikui. Bet tai neturi suponuoti nukirtimo eilės, kurioje buvimas yra užtarnautas ilga tarnyba. Aš skirčiau tuos du dalykus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi M. Puidokas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija buvo tos ministerijos, kurias mes nepriklausomybės laikais sukūrėme iš nieko. Aš buvau pirmuoju Užsienio reikalų komiteto pirmininku ir vėliau tęsdamas tą darbą mačiau, kad Užsienio reikalų ministerija, kuri finansuojama po Kultūros ministerijos mažiausiai kažkodėl mūsų biudžete, atneša Lietuvai daug didesnį politinį svorį, negu Lietuva turi savo ekonominį svorį. Tai yra ten dirbantys pasiaukojamai žmonės didina Lietuvos ne tik įvaizdį, bet Lietuvos įtaką pasaulyje, kas yra be galo svarbu. Ne tokia jau didelė lietuvių išeivijos bendruomenė, o diplomatinis korpusas iš esmės beveik atsveria tą visą įtaką, kurią turi lietuvių išeiviai.
Todėl jūsų pasiūlymas, kuris buvo, aš norėčiau priminti, ne sykį svarstytas, yra savalaikis. Man atrodo, apskritai, turint galvoje jūsų politinį patyrimą…
PIRMININKAS. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …būtų labai gerai, jeigu biudžetas ne šiais, bet kitais metais Užsienio reikalų ministerijai būtų daug didesnis ir kad reikšmė tos ministerijos būtų atitinkanti jos atliekamus darbus. Aš labai džiaugiuosi matydamas jus.
PIRMININKAS. Čia, kaip supratau, ne tiek klausimas, kiek palinkėjimas buvo. Ar norėtumėte atsakyti?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, neturėčiau kaip atsakyti. Dėkoju už palaikymą.
PIRMININKAS. Kitas klausiantysis – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai gera ir sveikintina iniciatyva, dėl kurios noriu pasidžiaugti, nes iš tikrųjų diplomatinėje tarnyboje yra labai daug įsisenėjusių problemų ir įdiplomatinimas yra tik viena iš jų.
Norėjau pasiteirauti, ar bus ryžto realiai keisti tą sistemą, kuri buvo susiformavusi L. A. Linkevičiaus vadovavimo metais, kai iš tiesų tie diplomatai, kurie turėdavo iniciatyvą tas problemas įvardinti, jas įvardinę būdavo nubaudžiami, kai atlyginimų šakutės yra, na, kad nuo ministro priklauso, galima tiek 50 % padidinti atlyginimą diplomatui, tiek sumažinti, kas irgi atspindi principą „myliu – nemyliu“, bet ne aiškų ir logišką kopimą karjeros laiptais. Kai buvo karjeros diplomatams įvardinta, kad jie galės karjerą daryti diplomatinėje tarnyboje horizontaliai, tai tas Užsienio reikalų ministerijoje beveik tapo anekdotu ir sparnuota fraze. Vis dėlto norėjau paklausti, ar tikrai bus ryžtingai keičiama ta tvarka, kad gabūs diplomatai norėtų, galėtų ir liktų dirbti diplomatinėje tarnyboje?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Vienareikšmiškai. Vienas iš Vyriausybės programos prioritetų užsienio politikos srityje yra prestižo profesijai grąžinimas. Kai aš prieš 20 metų pradėjau dirbti diplomato darbą, pamenu, kad Užsienio reikalų ministerija ir diplomatas atrodė svajonių profesija. Šiandien mes matome, kad susidomėjimas konkursais į diplomatinę tarnybą yra stipriai kritęs. Ne tik alga yra, matyt, vienas iš argumentų, kodėl tai nebėra taip patrauklu. Iššūkių yra tikrai daug, apsčiai ir mano siekis yra nedaryti revoliucijos diplomatinėje tarnyboje, bet padėti ten, kur galima ją sustiprinti. Kaip ir minėjau atsakydamas į Ž. Pavilionio klausimą, galbūt tas atsakymas tiktų ir jums, kad dabar yra atverstas įstatymas, galime daryti jo pakeitimus, mažinti politikų įtaką personalo procesams, užtikrinti, kad sistema būtų teisingesnė, labiau motyvuojanti, grąžinti džiaugsmą dirbti diplomatinį darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Kalbėti dėl motyvų… Labai dėkui. Kalbėti dėl motyvų užsirašė tik du Seimo nariai, abu užsirašė už. Gal galėtume nekalbėti ir pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Labai dėkui. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas užsienio reikalų komitetas. Svarstyti siūloma pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis prašo skubos ir svarstymas vis tiek pavasario sesijoje, tai yra pratęstoje sesijoje.
16.57 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų negauta. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pataisų negauta. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui.
Dėl viso kalbėti užsirašė du Seimo nariai. R. Žemaitaitis. Jo salėje nematau. M. Majauskas atsisako kalbėti. Balsuojame. (Balsai salėje) Atsiprašau, balsuosime 19 valandą.
16.58 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-121(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-121(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – M. Majauskas. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė siūlymą ir balsavo už 8, prieš nebalsvo nė vienas, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis į tribūną kviečiamas K. Glaveckas. Atsisakote? Tada M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, man atrodo, gana svarbus klausimas ir čia buvo paskleista daug įvairios informacijos, neva Vyriausybė pasideda sau rezervą neaiškioms išlaidoms. Norėčiau pradėti nuo ankstesnės Vyriausybės, kuri pasitvirtino skolos limitą papildomai 4–5 mlrd. ir, netvirtindama čia, Seime, išlaidų, leido ten, kur matė tinkama, pažeisdama Konstituciją. Tai konstatavo Seimo Teisės departamentas, tai konstatavo Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. Šiuo atveju mes turime visai kitą situaciją, kai Vyriausybė numato rezervą ir jį įtraukia į deficitą. Taigi, mes tiksliai ir aiškiai žinome, kiek bus išleista, ir tai matyti visose ataskaitose.
Kokia tai yra suma ir kam numatoma išleisti? Bendra suma yra 397 mln. 448 tūkst. eurų. Suma yra gana didelė ir iš tiesų kelia nerimą, kad tokią didelę sumą reikia numatyti rezerve, daug didesnę, negu buvo iki šiol. Tačiau tam yra labai objektyvūs ir aiškūs pagrindimai. Šiandien mes iki galo tiksliai nežinome, kiek reikės skirti ligos, nedarbingumo išmokoms, kiek darbo paieškos išmokoms, kiek išmokoms savarankiškai dirbantiems, nes visa tai priklauso nuo pandemijos gylio ir pandemijos laikotarpio. Taigi, kuo ilgiau tęsis pandemija, tuo bus didesnis finansavimo reikalavimas ir Vyriausybė tam turės numačiusi konkrečias lėšas. Vyriausybė planuoja iš 397 mln. eurų numatyti 396 mln. eurų COVID-19 priemonėms. Iš aš perskaitysiu jas visas, kad nekiltų abejonių.
Pirma. Išmokos savarankiškai dirbantiems – 36 mln. eurų; darbo paieškos išmoka – 14 mln. eurų; ligos, nedarbingumo išmoka – 60 mln. eurų; darbo užmokesčio subsidija prastovų metų – 90 mln. eurų; vakcinai įsigyti – 65 mln. eurų. Atkreipsiu dėmesį, kad gali būti ir daugiau. Įsipareigojimai tiekėjams ir laboratorijoms už tyrimus – 55 mln. eurų; kitų institucijų, dalyvaujančių koronaviruso valdyme, poreikiai – 76 mln. eurų.
Taigi, taip atrodo Vyriausybės rezervas. Jis yra skaidrus ir yra aiškiai deklaruota, kur ir kaip planuojama išleisti numatytą rezervą, kuris yra įtrauktas į valstybės biudžeto deficitą. Taigi, kviečiu mielus kolegas pritarti šiam projektui ir numatyti, kad rezerve gali būti ekstremaliosios situacijos atveju daugiau nei 1 % valstybės rezervo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Pataisų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto negauta. Po svarstymo kalbėti dėl motyvų už yra užsirašęs tik M. Majauskas. Atsisako. Gal galime pritarti projektui po svarstymo bendru sutarimu? Labai ačiū.
17.02 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5292(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5292(3). Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5292(3) ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat siūlo Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Pataisų, išskyrus Teisės departamento vieną pastabą, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti, daugiau nėra. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. A. Matulas. Kalbėsite?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai. Išties per mano 20 metų stažą, patirtį parlamente toks atvejis, kada visas Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui, atrodo, yra pirmą kartą. Opozicija, dirbanti Sveikatos reikalų komitete, išties pasielgė labai korektiškai, nes pirminis projekto variantas buvo teiktas būtent anos Vyriausybės, o šitas yra akivaizdžiai geresnis, akivaizdžiai yra patobulintas į gerąją pusę.
Kaip sakiau, sprendimas priimtas bendru sutarimu, todėl tikėsiuosi, kad ir parlamentas bendru sutarimu pritars 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, lyginant, kaip kinta biudžetas, su 2020 metų planu, jis didėja 374 mln., lyginant su pirmosios Vyriausybės, buvusios Vyriausybės, privalomojo sveikatos draudimo biudžetu, šis biudžetas pakoreguotas ir didėja 108 mln.
Pirmą kartą iš esmės yra išsprendžiamas valstybės asignavimų klausimas, vadinasi, Vyriausybė yra pavedusi nemažai funkcijų, kurios iš esmės neturi būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tas funkcijas paveda ir pagal Konstituciją, pagal kitus įstatymus turi numatyti tam lėšas. Visada tų lėšų trūkdavo ir štai pirmą kartą papildomai yra skirta 88 mln., iš viso asignavimams yra skiriama daugiau kaip 202 mln., kad už pavestas funkcijas su privalomuoju sveikatos draudimu valstybė pirmą kartą visiškai atsiskaitytų.
Deja, to pasakyti negalima apie valstybės draudžiamuosius asmenis, valstybės draudžiamų asmenų yra apie 1,5 mln., ir šiandien valstybė tris kartus mažiau moka įmokų už savarankiškai besidraudžiančius asmenis. Todėl tikriausiai mes turėtume įsipareigoti per šią kadenciją arba priartėti, arba sulyginti tas įmokas ir tai bus išties papildomos pajamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, bet, be abejonės, mes negalime tikėtis, kad didėjantis sveikatos paslaugų poreikis, o taip yra visame pasaulyje, visose valstybėse, ypač tose valstybėse, kur visuomenė yra senėjanti, kur senesnė visuomenė… Mes turime įsipareigoti, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui turime surasti papildomų šaltinių, o tų papildomų šaltinių yra išties nemažai, tai yra ir darbdavių lėšos, dėl to reikia apsispręsti ir pagaliau įvesti papildomą sveikatos draudimą aiškiai apibrėžiant, ką valstybė finansuoja ir ko nefinansuoja.
Daugelyje šalių papildomą sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, atitinkamai koreguojant jų mokesčius, pelno mokesčius ir kitus. Tai čia yra didžiulis šaltinis, taip pat privačios lėšos. Mes kažkodėl net ir pandemijos metu, užuot pasinaudoję kai kurių įmonių siūlomomis pastangomis steigti kovidines lovas arba daryti laboratorinius tyrimus, daugelį mėnesių vilkinome. Čia irgi yra didžiulis šaltinis – kai kurias funkcijas, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, mes galime perduoti privačioms sistemoms. Yra ir daugybė kitų šaltinių.
Taip pat reikia pasidžiaugti, kad sprendžiant pandemijos klausimą Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos biudžete papildomai surado 80 mln., kad nupirktų būtiniausias apsaugos priemones, medicinos įrangą. Papildomai valstybės biudžete yra numatyti 65 mln. vakcinoms įsigyti. Kaip matote, kolegos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, lyginant su pirmu variantu, gerokai didėjo, todėl dar kartą raginu parodyti solidarumą ir vienbalsiai pritarti 2021 metų PSDF biudžetui.
PIRMININKAS. Labai dėkoju gerbiamam pranešėjui už trumpą pasisakymą. Dar viena Seimo narė užsirašė dalyvauti diskusijoje – J. Sejonienė, bet jos salėje aš nematau.
Pataisų, pasiūlymų dėl projekto negauta. Dėl motyvų Seimo nariai užsirašė kalbėti tik už. Galbūt galėtume atsisakyti, nekalbėti ir pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Labai ačiū, pritarta.
17.10 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5294(3), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 191, 21, 29, 30, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5295(3), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5296(3), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 111, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5297(3), Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5298(3) (svarstymas)
2-6.1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5294(3). Pranešėjas M. Lingė. Ir kiti lydimieji nuo 2-6.2 iki 2-6.5. Galbūt galėtumėte, pone Mindaugai Linge, pristatyti išvadas dėl visų – ir pagrindinio, ir lydimųjų teisės aktų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas gruodžio 18 dieną apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas, 12 balsavus už ir 1 susilaikius, priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Jeigu jau galėčiau pereiti ir prie papildomų…
PIRMININKAS. Taip, pristatykite dėl visų iš karto.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Papildomi. Komitetas taip pat gruodžio 18 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl jo taip pat nebuvo gauta jokių papildomų pastabų. Už balsavus 12 ir 1 susilaikius, komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Komitetas taip pat apsvarstė lydimąjį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl jo taip pat pasiūlymų nebuvo gauta. Priimtas sprendimas – bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat apsvarstė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Dėl šio įstatymo buvo gautas Seimo narių pasiūlymas, jį komitetas svarstė.
PIRMININKAS. Prašom toliau. Dar darbotvarkės 2-6.5 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5298(3).
M. LINGĖ (TS-LKDF). Lydimasis, taip?
PIRMININKAS. Taip.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis į tribūną kviečiamas L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dėkoju komitetų pirmininkams ir premjerei, kad dalyvaujate diskusijoje, klausotės ir galima kalbėti ne į orą. Taigi, dar spalio mėnesį teikdamas „Sodros“ biudžetą džiaugiausi, kad šiuo įtemptu laiku pavyksta teikti subalansuotą „Sodros“ biudžetą ir išsaugoti per šią kadenciją sukauptą rezervą. Džiaugiuosi, kad dabar svarstomoje galutinėje redakcijoje taip pat yra subalansuotas ir išsaugomas rezervas. Su tuo ir sveikinu. Sveikinu taip pat, kad ir pensijos bus didinamos visa apimtimi, tai yra 9,58 %. Dėmesio! Beveik 10 % bus didinamos pensijos, tam irgi pritarėme. Iš esmės balsuosime už biudžetą, „Sodros“ biudžetą, nes jis yra suformuotas mūsų Vyriausybės pateikto biudžeto pagrindu ir numatyti svarbūs socialiniai gerinimai.
Tačiau noriu pakalbėti apie keletą netiesų, kurios skambėjo formuojant šį ir valstybės biudžetą. Pirmoji netiesa. Netiesa, kad nebuvo numatytas biudžetas pensijoms indeksuoti, kaip naujosios daugumos atstovai ne kartą skelbė viešai. Praėjusioje kadencijoje buvo pakeistas indeksavimą nustatantis įstatymas, pagal kurį dėl susiklosčiusios situacijos pensijos nebūtų indeksuojamos visai. Vyriausybės išvadoje, vertinant finansinę valstybės situaciją, tas dabar jau visiems matomas planuojamas didžiules skolas, buvo siūloma indeksuoti pagal pirminę indeksavimo formulę, kuri dabar siektų 7,67 %. Tam pagrindiniam indeksavimui Vyriausybė buvo numačiusi lėšų biudžete. Daugiau nereikėtų klaidinti visuomenės. Tačiau Seimas nepritarė Vyriausybės išvadai ir apsisprendė būti dosnesnis, nusprendė išlaikyti Prezidento ir Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. Baškienės pateiktą papildomą 1,21 % indeksavimą. Tik šiai daliai buvusi Vyriausybė nebuvo numačiusi lėšų, bet po Seimo sprendimo lėšos tikrai būtų atsiradusios, kaip jos atsirado ir dabar. Viskas gerai, pensijos augs sparčiau ir tam mes pritariame. Klausimas Vyriausybei, o kas toliau? Kaip toliau su spartesniu pensijų didinimu? Padidinta indeksavimo formulė numatyta tik 2020 ir 2021 metams. 2022 metais vėl grįžtama į pirminę indeksavimo formulę. Ar iš viso bus įmanoma rodant tokią biudžeto skolą su būsimais naujaisiais skolinimosi reitingais ne tik numatyti spartesnį, bet ir užtikrinti indeksavimą apskritai?
Antroji netiesa. Šis biudžetas yra skaidresnis už buvusius, nes rodomos visos planuojamos išlaidos. Bent dvejos išlaidos „Sodros“ biudžete tikrai nėra rodomos. Pirmoji – tai ligos išmokų, patirtų dėl kovido, kompensavimas, į „Sodros“ biudžetą neįtraukti 60 mln. eurų, kuriuos paminėjo gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas svarstant Biudžeto sandaros įstatymą. „Sodra“ tuo tarpu savo pristatymuose rodo poreikį netgi 120 mln. eurų, tačiau jie į „Sodros“ biudžetą nėra įtraukti. Taip pat neįtrauktos lėšos vienišų pensininkų papildomoms pensijoms, kurios jau pažadėtos nuo liepos 1 dienos, o reikalingų 35 mln. eurų nėra numatyta nė viename – nei „Sodros“, nei valstybės, netgi ir sveikatos draudimo biudžetuose. Iš kur bus imamos lėšos, niekas nežino. Tai ar čia tas skaidraus biudžeto formavimo pavyzdys, kuriuo valdantieji tarp giriasi?
Ir paskutinis dalykas. Kartu su kolega T. Tomilinu esame pateikę pasiūlymą, kad visi tėvai, kurie laikosi Vyriausybės rekomendacijos ir neveda vaikų į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, turėtų teisę imti nedarbingumo pažymėjimą ir gauti ligos išmoką. Jeigu mes iš tiesų siekiame stabdyti judėjimą ir susibūrimus, tuomet turime padėti šeimoms tai įgyvendinti, o ne užkrauti jiems visą naštą – vaikų priežiūrą, nuotolinį darbą ir kitų vaikų nuotolinį mokymąsi ant tėvų pečių. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėkui, pritaria. Tikimės pritarimo ir šitoje salėje. Daugiau apie tai pasakys kolega T. Tomilinas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kitas Seimo narys užsirašęs dalyvauti diskusijoje – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ligos ir motinystės įstatymo svarstymas yra geras pavyzdys to, kaip gali bendradarbiauti naujoji dauguma ir dabartinė naujoji opozicija. Aš labai džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete mes radome sutarimą pakankamai greitai ir atliepsime didelio tėvų būrio nuogąstavimus ir rūpesčius dėl darbo nuotoliniu būdu ir vaikų priežiūros. Kaip jūs žinote, šiuo metu galioja Vyriausybės rekomendacija, kad tiems, kas gali dirbti iš namų, rekomenduojama nevesti vaikų į darželį, tai reiškia, kad tuo pačiu, dirbdami iš namų, prižiūrėtų savo vaikus. Tokia rekomendacija suprantama, ji atliepia situaciją, tačiau pasitarus Socialinių reikalų ir darbo komitete yra pasiūlyta kita formuluotė.
Siūloma iš esmės tėvams leisti pasirinkti. Tai yra arba dirbti iš namų ir prižiūrėti vaiką, yra tokia galimybė, bet tikriausiai tas darbo ir vaikų priežiūros suderinimas, mes iš savo patirties tikrai žinome, nėra visiems visada priimtinas, dažnu atveju per daug sudėtingas ir vaikui, ir tėvui ar mamai. Todėl siūloma leisti pasirinkti ir tiems tėvams, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, vis dėlto pasirinkti nedarbingumą, tai reiškia nedirbti, nevesti vaikų į darželį, tai yra laikytis Vyriausybės rekomendacijų, ir už tai gauti nedarbingumą, vadinamąjį biuletenį.
Tai yra iš esmės analogiška situacija tai, kuri buvo kovo mėnesį, kada buvo tiesiog uždaryti visi darželiai, bet paskui, kaip jūs prisimenate, darželiai tapo prieinami medikų vaikams, kokių nors policininkų vaikams ir taip toliau, kitų profesijų, būtinų profesijų, atstovams. Todėl iš esmės faktiškai turime tą pačią situaciją dabar, kai absoliučios daugumos vaikų rekomenduojama nevesti.
Kalbant apie žmones, kurie turi vaikų iki aštuonerių metų ir negali dirbti nuotoliniu būdu, tai taip pat pasirinkimas išlieka. Viena vertus, mes turime galimybę vesti vaikus į darželį, jeigu tas darbas yra toks, kurio tu niekaip negali nutraukti arba padaryti pertraukos, nedarbingumo, ligos ir nedarbingumo pertraukos. Kitas variantas yra paimti tą nedarbingumą, jeigu tai leidžia darbo situacija, ir gauti išmoką už vaiko priežiūrą namuose.
Taigi, manau, turime ryžtis šiam sprendimui. Tai, įvertinus pavasario patirtį, tikrai nebus pigus sprendimas, tačiau žiūrėdami į tai, kad Vyriausybė vis dėlto planuos persvarstyti biudžetą ateinančiais metais, mes tą sprendimą priimti galime ir taip palengvinti gyvenimą daugeliui tėvų, auginančių vaikus iki aštuonerių metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Paskutinis dalyvauti diskusijoje užsirašė Seimo narys M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai nekartojant to, kas jau buvo paminėta, tiesiog norisi keletą akcentų, kalbant apie kitų metų „Sodros“ vadinamąjį biudžetą.
Išties, matyt, pozityvu yra tai, kad einamųjų metų rezultatą turime teigiamą ir dabartiniame priimamajame projekte pajamos viršys išlaidas 136 mln. eurų. Be abejo, pozityvus dalykas ir didelis nuopelnas yra, kad turėjome darbo užmokesčio fondo augimą, kurio bendra suma yra 6,3 %. Tas atnešė daugiau pozityvumo, tas leido taip pat išlaikyti ir atvertą klausimą dėl pensijų indeksavimo, sudaryti galimybę jas didinti, nepriklausomai nuo to, kad BVP šiais metais neaugo. Tai išties pozityvi žinia, kad mūsų senjorams ir visiems kitiems, gaunantiems socialinio draudimo pensijas, tas indeksavimas, atsirandantis virš 9 % augimas tikrai neleis jausti socialinės įtampos, kurios ir šiaip tikrai nemaža esamos pandemijos laikotarpiu.
Taip pat pozityvu, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos kitais metais taip pat augs apie 10 % dėl augančios minimalios mėnesinės algos. Tikrai pozityvu, kad turime rezervą, kuris yra faktiškai nepakitęs, priešingai – beveik 20 mln. didesnis kitiems metams suplanuotas, negu buvo šiais metais. Tai bendra numatyta suma rezerve – 627 mln. eurų.
Baigdamas noriu patikslinti vis dėlto, kad nebuvo visiškai taip nekalta tame ankstesniame Vyriausybės projekte, kad viskas jau buvo numatyta ir buvo skleidžiama tik kažkokia dezinformacija, netikslumai, – iš tiesų nebuvo numatyti pinigai spartesniam pensijų indeksavimui. Būtent įstatymas priimtas, tačiau nei jis atšauktas, nepaneigta kažkokia kitokia nuomonė išsakyta, o pinigų tam nebuvo numatyta – trūko 67 mln. Taip pat trūko ir išeinančių į išankstinę pensiją kompensavimui 9,5 mln. eurų. Tai visi šie pinigai ir dar daugiau, bendra suma, palyginti su pirminiu projektu, grįžusiu iš naujai suformuotos Vyriausybės, na, pensijų draudimui yra numatyta daugiau negu 95 mln. eurų.
Iš tiesų visame šiame kontekste turime subalansuotą biudžetą, tikrai turime pozityvų biudžetą. Išlaikome ir tuos įsipareigojimus, kurie buvo priimti anksčiau, juos vykdome ir žmonėms tikrai šiuo pandemijos laikotarpiu, pasitinkant Naujuosius metus, tai yra socialiai pozityvi ramybė, ateinanti iš mūsų priimamų sprendimų. Todėl tikrai priimant sprendimą visus kviečiame balsuoti ir palaikyti šį biudžetą.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas kolega. Pasisakė visi, norintys tą padaryti svarstymo stadijoje. Dėl klausimo 2-6.4, tai yra dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5297(3), yra gauta Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisa. Jai komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina toks komiteto sprendimas? Tenkina. Labai dėkui.
Po svarstymo kalbėti dėl motyvų užsirašęs vienas Seimo narys – A. Vinkus. Pone Vinkau, ar norėtumėte vis dėlto kalbėti, ar?.. Šiek tiek užsiėmęs, kalba su kitais.
Gerbiami kolegos, galbūt dėl viso įstatymų bloko po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū.
17.26 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių ir 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5293(3) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 kai kurių straipsnių ir kelių priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5293(3). Pranešėjas – M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas gruodžio 18 dieną apsvarstė minėtąjį straipsnį… kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu sutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymams ir išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas kolega. Diskutuoti nėra užsirašiusių Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų nėra. Po svarstymo kalbėti dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Gal galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Labai dėkui.
17.27 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-5299(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-5299(3). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas apsvarstė minėtą įstatymą ir, balsuodamas už – 11, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti nėra užsirašiusių Seimo narių. Dėl įstatymas projekto 3 straipsnio yra gauta A. Syso pataisa. Jai komitetas nepritarė. Pono A. Syso nematau. Galbūt galėtumėte jūs pristatyti Seimo nario pataisą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip. Seimo narys siūlė, kad 2021 metais bazinis dydis būtų didinamas ne 1 euru, kaip siūlo Vyriausybė, bet 7 eurais – iki 183 eurų. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, kadangi papildomai pareikalautų per 126 mln. eurų. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Ar būtų norinčių pasisakyti prieš pasiūlymą? K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, aš gal pakartosiu tai, ką sakiau jau anksčiau. Man atrodo, tai yra nelabai atsakingas būdas valdyti valstybės finansus ir nelabai prasmingas, nes mes didiname 1 euru bazinį dydį. Vadinasi, atlyginimas padidės nuo 1 euro iki… tai yra nuo 7 eurų iki dvidešimt kelių eurų kiekvienam tarnautojui, tai yra juokinga suma, kurios jis net nesupras, kad tas padidėjimas įvyko. Infliacija Lietuvoje nėra tokia didelė ir ženkli, kad mes turėtume tuos atlyginimus didinti, o kartu mes turime pandemiją, turime didėjantį nedarbą, kai mes negalime prognozuoti, kiek reikės nedarbo išmokų, kiek reikės socialinių išmokų. Aš negaliu palaikyti tokio sprendimo, kuris, na, kokio nors realaus poveikio atlyginimams nepadaro, o išlaidų biudžete sudaro nemažą dalį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Balsuojame dėl Seimo… (Balsai salėje) Užsirašė už, atsiprašau. A. Petrošius už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau replikuoti kolegai. 1 euras tikrai nėra daug, tačiau tai yra žingsnis į priekį, kadangi šiuo klausimu yra užtikrinamas tęstinumas, užtikrinami įsipareigojimai. Buvo derintasi su įvairiomis organizacijoms prieš tai. Tiesiog mes laikomės žodžio ir turėtume palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Aš tik primenu, kad ponas A. Sysas siūlė didinti daugiau nei 1 euru, bet nesvarbu, reikia balsuoti dėl jo pataisos. Balsuojame. Kas pritariate A. Syso pataisai, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. Dėl pataisų vis tiek balsuojame.
Už balsavo 19, prieš – 20, susilaikė 6. Seimo nario A. Syso pataisai nepritarta. Po svarstymo kalbėti dėl viso įstatymo projekto už užsirašęs M. Puidokas. Norite kalbėti? Ne. Gal galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Labai dėkui.
17.31 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2693 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5300(3) (svarstymas)
Kitas 2-9 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2693 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5300(3). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui komiteto pranešėjui. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Gentvilas, jo salėje nematau. Kitas Seimo narys, užsirašęs dalyvauti diskusijoje, M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju. Kadangi posėdis šiandien ilgas, tai stengsiuosi trumpinti pasisakymą. Iš tikrųjų, kalbant apie universalią išmoką, yra smagu, kad yra išlaikytas tęstinumas ir kad bus augimas iki 70 eurų. Jis nėra didelis, bet tai yra nuoseklus žingsnis. Kalbant apie tai, ko laukia tiek vienišos mamos, tiek visos šeimos, tai yra tikrai labai svarbu ir kartu būtina diskutuoti, ar mes galėsime išlaikyti tokį augimo tempą ir išsaugoti jį ateityje. Ar to iš tikrųjų pakanka, kad Lietuvos jaunieji gyventojai pajustų valstybės rūpinimąsi? Kaip mes turėtume galvoti apie bendrą pagalbos paketą šeimoms su vaikais? Ar tai turėtų būti vadovėliai, būreliai ir kitas kompleksas, kaip kad yra daroma kaimyninėje Lenkijoje, Suomijoje ir kitose šalyse? Nes vien pačios universalios išmokos kaip tokios, akivaizdu, kad siekiant gerinti Lietuvos demografinę situaciją ir rūpintis šeimomis su vaikais, tikrai nepakanka.
Kalbant apie pačią išmokų diferenciaciją, tai ji ir dabar jau yra, jeigu yra šeimos, kuriose yra daugiau negu du vaikai arba kai yra auginamas neįgalus vaikutis. Bet taip pat, be abejonės, būtų galima mąstyti, kalbant apie pačią diferenciaciją, ar to tikrai pakanka? Ar tiems žmonėms, kurių iš tiesų pajamos pačios didžiausios ir kuriems tokio pobūdžio išmokos nėra reikalingos, ar ir jie turėtų gauti tokias išmokas? Todėl tikrai pritarsiu šiam projektui. Raginu ir kolegas pritarti ir taip pat valdančiąją daugumą skirti šiai sričiai kuo daugiau dėmesio, nes ji yra labai svarbi. Šeimos, kurios augina vaikus, yra mūsų valstybės pamatas. Atsižvelgiant į Lietuvos demografinę padėtį Europos Sąjungos kontekste, tai yra vienas iš mūsų svarbiausių uždavinių, kad mūsų šeimos būtų gausios, ir pasirinkimas, ir pasiryžimas auginti vaikus būtų apdovanotas valstybės rūpesčiu. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kitas Seimo narys, užsirašęs dalyvauti diskusijoje, T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šioje tribūnoje stoviu todėl, kad nuolat girdžiu pasvarstymus valdančiųjų, kad reikėtų peržiūrėti vaiko pinigų sistemos esmę, galbūt sugriauti tą universalumo pagrindą, ieškoti tariamo socialinės politikos taiklumo, o iš tiesų nepastebėti dramblio kambaryje. Mes turime gerėjantį nelygybės rodiklį būtent todėl, kad laiku priėmėme būtiniausius sprendimus. Šiuolaikinis pasaulis spaudžia žmogų nuolat tobulinti savo įgūdžius. Pandemijos, krizės, robotizacijos iššūkiai – visa tai dažniausiai šeimoje reiškia staigų pajamų netekimą. Taip pat augant nelygybei mes nuolat stebime, kad kai bendras, pavyzdžiui, paslaugų ir prekių krepšelis nebrangsta, brangsta esminė paslauga, tai yra švietimo kaina. Čia yra bendra globali tendencija.
Šioje sunkioje situacijoje visas pasaulis ieško išeičių ir viena iš jų – tai yra nuo 8-ojo dešimtmečio Amerikoje pradėti eksperimentai dėl bazinių pajamų, bazinių besąlyginių universalių pajamų. Suomija pernai baigė labai svarbų eksperimentą, ir aš šiek tiek pristatysiu jo preliminarius rezultatus. Kodėl aš visa tai kalbu? Aš tai kalbu todėl, kad mūsų vaiko pinigai, tuoj bus svarstomas ir nemokamas vaikų maitinimas, yra tam tikra forma tų bazinių pajamų, ypač per pandemiją padėjusių mūsų šeimoms neprarasti motyvacijos, nenukristi žemiau skurdo ribos ir pagerinti mūsų vaikų ir šeimų skurdo rodiklius.
Taigi, suomiai prieš dvejus metus darė eksperimentą su bazinėmis pajamomis – 2 tūkst. bedarbių davė besąlygines 560 eurų per mėnesį pajamas. Preliminariai savo eksperimentą apibendrino taip. Žmogaus, be jokių sąlygų gavusio daugiau negu pusę tūkstančio eurų per mėnesį, motyvacija dirbti nesumažėjo, jis patyrė daug mažiau streso, mažiau sunkumų koncentruojantis, ieškant gero, įdomaus darbo, geresni sveikatos rodikliai.
Šiuolaikinis socialinis mokslas iš esmės sutaria, netgi ekonomistai sutaria, kad universalios pajamos ne mažina, o didina žmogaus galimybes ieškotis gero, įdomaus darbo, realizuoti save. Vienas iš suomių eksperimento rezultatų yra tai, kad žmonės jaučiasi galintys labiau prisidėti prie visuomenės pokyčių vykdymo.
Per 5 minutes neapibendrinsiu tų visų duomenų, aš tik norėjau pasakyti, kad mūsų universali išmoka vaikams yra didžiulis pasiekimas, kuris taip pat mažina streso atvejus, stiprina Lietuvos šeimas, leidžia joms pandemijos metu jausti nors šį trapų pagrindą po kojomis. Todėl džiaugiuosi, kad valdantieji šiemet nesiryžo jokiems pokyčiams. Labai tikiuosi, kad tų pokyčių nebus ir mes toliau nuosekliai eisime tuo keliu, kuris veda mus prie mažesnio skurdo, mažesnės nelygybės ir prie didesnės pilietinės galios. Beje, šis rodiklis Lietuvoje irgi gerėja. Labai noriu paprašyti neeksperimentuoti su Lietuvos šeimų gyvenimais.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas kolega. Daugiau norinčių kalbėti svarstymo stadijoje nėra. Pataisų, pasiūlymų dėl įstatymo projekto gauta nėra. Po svarstymo kalbėti dėl motyvų užsirašęs tik T. Tomilinas. Galbūt gali nekalbėti? Ar galėtume įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai dėkoju.
17.39 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 10, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301(3). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas gruodžio 18 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pirmininkui nusišalinus nuo balsavimo, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Į tribūną kviečiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas pristatyti komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitas pataisas, ypatingą dėmesį atkreipė, ar tikrai nebus stigmatizuojami vaikai, pripažino, kad tikrai nebus, ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti užsirašęs vienas Seimo narys – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Ypač svarbus klausimas, mes jį nagrinėjome Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir visi pakviesti ekspertai įvardino, kad ši programa, šis projektas tikrai pasiteisino. Šiuo metu nemokamas maitinimas yra suteikiamas ikimokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, pagal šį projektą – taip pat ir antrokams. Akivaizdu, kad sveikų ir gerų įgūdžių ugdymas turi prasidėti nuo mažo amžiaus, o kai mes tai pradedame formuoti ikimokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams, tai tikrai suteikia labai gerą bazę mums formuoti daug sveikesnę visuomenę.
Kalbant apskritai apie prevenciją, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje būtų galima sutaupyti didžiulių piniginių lėšų, jeigu nuo mažo amžiaus vaikams būtų ugdomi tiek sveikos mitybos įgūdžiai, tiek aktyvesnis judėjimas, nes prevenciškai daugelis Skandinavijos šalių ir kitų pažangių valstybių tikrai sutaupo daug lėšų, o visa visuomenė tampa ženkliai atsparesnė bet kokiems susirgimams. Tos lėšos gali būti skiriamos tiek medikų atlyginimų auginimui, tiek kitoms sritims, tad tikrai norėtųsi, kad šis projektas ir toliau turėtų tęstinumą, nes, akivaizdu, yra pasiteisinęs.
Ko gero, mes neturime, sakykim, tokios galimybės ir vizijos, kalbant apie mūsų valstybės finansines galimybes, kad nemokamas maitinimas būtų didžiajai daliai moksleivių, bet bent jau pradinių klasių mokiniams, tai yra 1–4 klasių mokiniams, aš tikiu, tęsdami šį projektą, tikrai jį turėtume suteikti. Tai tikrai duotų labai didelę grąžą valstybei, kalbant apie jos mažųjų piliečių ugdymą, nes būtent tais pirmaisiais metais ir susiformuoja šitie įgūdžiai. Dėl to raginu kolegas palaikyti šį projektą, taip pat siekti, kad būtų jo tęstinumas per ateinančius šios kadencijos metus.
Taip pat svarbu dėmesį skirti ne vien tiktai sveikam maitinimui, kai į projekto grandį yra įtraukiami ir mūsų ūkininkai, kad šviežias ir sveikas maistas atsirastų vaikams mokyklose su galimybe jį vartoti, bet taip pat ir kitiems projektams, kalbant apie vaikų fizinio aktyvumo ugdymą. Šiandien daugeliu atvejų tiek mokyklose, tiek darželiuose, sakykim, fizinio aktyvumo ugdymas yra labai minimalus, o mūsų XXI amžiuje, kai mes Lietuvoje mažai judame, daug naudojamės išmaniosiomis priemonėmis, fizinio ugdymo trūkumas yra labai juntamas. Tai matome ir iš aiškių sveikatos rodiklių, tyrimų, kai yra tiriami mūsų vaikai.
Kalbant apie dabartinę Vyriausybę tikrai buvo atlikta daug tyrimų, buvo nustatyti būdai ir priemonės, kurių reikėtų imtis, bet šiuo atveju, vaikų atveju, mokinukų atveju, tikrai tie sprendimai nebuvo priimti. Norėčiau palinkėti, kad nuo rezultatų nustatymo ir analizės būtų pereita prie realių darbų, kad situacija šioje srityje keistųsi, nes tam tikrai yra prielaidų ir būtina tai daryti. Be sprendimų priėmimo visos visuomenės sveikata toliau tolygiai prastės, o sveikatos apsaugos biudžete ateityje mes tikrai stokosime lėšų tiems dalykams, jeigu nesirūpinsime tęstine šios srities politika, kuri leis ilgalaikėmis priemonėmis spręsti šias problemas. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau norinčių kalbėti svarstymo stadijoje nėra. Pataisų, pasiūlymų dėl įstatymo projekto taip pat negauta.
Dėl motyvų už užsirašęs kalbėti T. Tomilinas. Atsisako. Prieš užsirašė kalbėti K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš noriu pabrėžti, kad šis projektas, susitarkime, tikrai nėra kur nors Vyriausybės programoje įrašytas kaip prioritetas. Man labai gaila, kad kai mes turime iššūkių dėl mokyklų kokybės gerinimo, dėl skaitmeninimo ir infrastruktūros gerinimo, pasirenkame patį paprasčiausią būdą – valgyti kotletus ir juos grūsti nemokamai tiems žmonėms, kurie to net neprašo. Įsivaizduojame, kad tai padės kovoti su kažkokiomis stigmomis.
Man iš viso kyla klausimas, kaip su stigmomis padeda kovoti tai, kad į namus siunčiamas nemokamas maistas pirmokams. Jeigu mes norime kovoti su stigmomis, tai padarykime, kad privalomas išankstinis apmokėjimas, kad nebūtų atskiro maisto pirkimo. Tai padės lygiai taip pat kovoti su stigmomis, bet nereikės tokių didelių išlaidų.
Kas dar yra šiek tiek ciniška šiuo atveju, mes neturime pinigų tokiems projektams šiuo metu apskritai. Tie patys antrokai, kuriems jūs dabar per prievartą norite įkišti tuos nemokamus pietus, kurių jie nevalgys, jie turės sumokėti už tuos pietus, kai užaugs ir turės sumokėti valstybės skolas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. T. Tomilinas vis dėlto nori kalbėti už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Galvojau, kad nebus taip aršiai pasisakoma prieš pačių valdančiųjų pateiktą projektą, tai vis dėlto norėčiau pasisakyti. Aš siūlyčiau kolegoms pasidomėti, kaip tas sprendimas buvo priimtas, kokia yra pažangiausių valstybių praktika. Mes visi norime lygiuotis į Suomiją, bet nenorime pasidomėti, o kaip ten organizuojamas vaikų maitinimas, kodėl turtingiausiose valstybėse, kur tikrai gal galėtų nebūti tų nemokamų pietų, nes turbūt ir skurdo rodikliai kitokie, vis dėlto einama universalumo keliu, ieškoma įvairiausių galimybių išspręsti dvi problemas. Tai yra tą jau minėtą stigmatizavimą, tikrai akivaizdų. Tiesiog paklauskite vaikų, ką reiškia valgantys, nevalgantys, kaip apie tai diskutuojama, kokie atsiranda epitetai, o prie epitetų atsiranda ir patyčios, ir taip toliau.
Bet dar svarbesnis aspektas yra sveikas maitinimas. Buvusi Vyriausybė padarė tikrai labai daug, ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad mūsų vaikai mokyklose maitintųsi geriau. Tai yra kompleksiniai sprendimai, ne tik nemokamas maitinimas. Nemokamas maitinimas pirmiausia pradėtas ten, kur buvo švediški stalai, tai labai pasiteisino. Tada buvo įvykdyta mokyklų apklausa ir surinkta visų arba aktyviai pasisakiusių mokinių, mokytojų ir tėvų nuomonė. Šie įstatymai parengti labai kruopščiai ir kokybiškai. Atsakymai tikrai yra būtent tėvų nuomonė ir vaikų nuomonė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kaip suprantu, kadangi buvo kalbančių už ir prieš, bendru sutarimu pritarti po svarstymo tikriausiai negalėsime? (Balsai salėje) Ar galime vis dėlto pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ne? Atidedame tada įstatymo projektą iki balsavimo.
17.48 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 38, 41, 42 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-122(2) (svarstymas)
Kitas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-122(2). Į tribūną kviečiamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Už balsavus 8, prieš – 2, susilaikius 1, komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti užsirašė nemažai Seimo narių. Pirmasis užsirašęs, matau, T. Tomilinas. Užleidžia L. Kukuraičiui. Prašom. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik paminėsiu, kad užsirašiau frakcijos vardu, turėtų priklausyti truputį daugiau laiko. Gerai. Apie Užimtumo įstatymą labai svarbu kalbėtis, nes tai yra ir apie pagalbą Lietuvos visuomenei pandemijos metu, ir taip pat apie mūsų viešuosius finansus, ir kaip mes juos naudojame. Pirmiausia trys geri dalykai, o paskui tai, kodėl aš kviesčiau nebalsuoti už šį įstatymo projektą.
Geri dalykai. Beveik visos dar mūsų Vyriausybės sugalvotos priemonės yra tęsiamos. Vadinasi, Vyriausybė pasiūlė geras priemones, jos dabar yra tęsiamos, atnaujinamos ir neperžengiant jų yra veikiama. Antrasis geras dalykas – aiški bent artima perspektyva, tai yra parama darbdaviams ir bedarbiams karantino laikotarpiu. Trečiasis geras dalykas – pasimatė tam tikra naujosios valdančiosios laikysena verslo ir pažeidžiamiausių grupių atžvilgiu.
Dabar kas stipriai ir labai stipriai kritikuotina. Lyginant su dabartine situacija, naujieji Užimtumo įstatymo pakeitimai yra tokie. Dėmesio! Daugiau negu dvigubai didinama parama verslui ir subsidijos už prastovas bus mokamos dvigubai didesnės ir 100 % intensyvumu. Šiuo metu, priminsiu, kad mokama iki 90 % intensyvumu tam, kad palaikytume solidarumą kartu su verslu ir bendrai prisiimtume atsakomybę. Šiuo atveju tik valstybė prisiims atsakomybę. Kitas dalykas, bedarbių, gaunančių darbo paieškos išmoką, skaičius mažinamas beveik 10 kartų – nuo 300 tūkst. iki preliminariai 30 tūkst. Kyla keturi esminiai klausimai.
Pirmasis klausimas. Kodėl reikia taip išpūsti subsidijų už prastovas priemonę, kai ji ir iki šiol gerai veikė? 25 tūkst. įmonių ir 215 tūkst. žmonių iki šiol pasinaudojo subsidijomis už prastovas, dar daugiau įmonių ir darbuotojų šiuo metu naudojasi poprastovinėmis subsidijomis. Jeigu visos įmonės ir darbuotojai, kurie šiuo metu naudojasi prastovomis ir poprastovine schema, atsirems į naujai siūlomą prastovų mechanizmą ir jeigu jiems bus mokama vidutinė siūloma pusantro MMA prastova, 2021 metams numatyta suma prastovoms bus išnaudota jau per pirmąjį metų mėnesį. Dėmesio, atkreipiu dar kartą – per pirmąjį metų mėnesį išnaudosime 2021 metams skirtą prastovų dalį. Ir tai bus daugiau negu per visus 2020 pandemijos metus skirta prastovoms.
Kodėl verslui neatsirėmus į šią priemonę, aš nežinau. Manau, kad ji gali tapti pačia populiariausia priemone, nes iki šiol tai buvo dosniausias pasiūlymas visiems darbdaviams, – ir progresyviausiems, ir tiems, kurie vos suduria galą su galu ir iš karto po paramos gavimo užsidarys, – visi naudosis šia priemone. Mano galva, tikrai. Žinote, kad šiuo metu egzistuojantis prastovų mechanizmas yra pakankamas. Neturėjome nei masinio atleidimo, nei rimto užimtųjų darbo rinkoje kreivės kritimo. Kam neadekvačiai gerinti gerai veikiantį mechanizmą, aš nežinau, išskyrus tai, kad suvoki, jog nuolat politikus spaudžiantis verslas savo kada nors pasiekia, jeigu esant ne šiai valdžiai, tai kitai. Mano galva, tai tiesiog pataikavimas verslui, lėšų taškymas ir absoliučiai netaiklus pasiūlymas, kai kalbama apie geriausią mūsų visų lėšų panaudojimą. Gaila, kad tai vyksta turint beveik metų patirtį, kaip ir kokios priemonės veikia mūsų šalyje.
Antrasis klausimas. Beieškodama taiklių sprendimų, Vyriausybė, mano galva, persistengė su darbą praradusiais. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje tokių yra 280 tūkst. Pagal Užimtumo įstatymo pakeitimus plačiai diskutuota darbo paieškos išmoka priklausys tik apie 30 tūkst. asmenų. Klausimas: kai taip taškomos lėšos verslui, ar toks drastiškas taupymas darbą praradusių atžvilgiu yra adekvatus? Priminsiu faktus. Yra dvi skaidrės. 2008–2011 metų krizė – išmokų gavėjų skaičius per tą laiką išaugo šešis kartus, o finansavimas – arti aštuonių kartų.
Visiškai kitokia situacija yra pandemijos metu. 2020 metais socialinių pašalpų gavėjų skaičius krito dvigubai. Jeigu bent 100 tūkst. žmonių nuo sausio mėnesio pajudės į socialinės pašalpos sistemą ir tai vis dar bus 100 tūkst. mažiau negu 2011 metais, labai grubiai skaičiuojant, papildomai jiems reikės nuo 150 iki 200 mln. eurų lėšų kasmet bent trejus ketverius metus. Ar tiek lėšų esame suplanavę? Tai vis dėlto ar taip visiškai netaikli ši dažnai kritikuota išmoka, sustabdžiusi kelis šimtus tūkstančių žmonių nuo skurdo ir bent 20 %, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, jų įdarbinusi? Tai žmonės, kurie įsidarbino.
Sutinku, kad yra piktnaudžiavimo, ir tai normalu, nes tai visiškai nauja priemonė, niekada nebuvusi iki šiol, ir piktnaudžiavimą tikrai reikia šalinti, tikrai reikia mažinti šios priemonės aprėptį ir ją daryti taiklesnę. Tačiau, deja, į mūsų siūlymą kažkiek išplėsti gavėjų skaičių, įtraukiant ir tuos, kurie darbą prarado iki karantino laikotarpio, ir amortizuoti galimai labai didelį žmonių nutekėjimą į socialinių pašalpų sistemą, deja, Socialinių reikalų ir darbo komitetas neatsižvelgė. Tikiuosi, kad bus atsižvelgta čia.
Trečias klausimas, ar Vyriausybė neplanuoja nutraukti karantino iki pat kovo 10-osios, nes tiek subsidijos už prastovas, tiek darbo paieškos išmoka numatoma iki karantino pabaigos. Karantinui baigiantis šitų priemonių nelieka. Kitaip sakant, jeigu nutrauksite karantiną anksčiau, su juo baigsis ir pagalba prastovoms, ir darbo paieškos išmoka. Kitą dieną po karantino nutraukimo, net jeigu bus ekstremali situacija, visi liks ant ledo. Jeigu nenutrauksite, laukdami naujos Seimo sesijos, labai tikėtina, kad išnaudosite visus savo resursus, taip pat ir tuos, kuriuos numatėte rezerve.
Ir paskutinis – ketvirtas klausimas, ar šie tokie prieštaringi siūlymai remti verslą ir skriausti pažeidžiamiausius yra tik kovidinė tendencija, ar visą kadenciją tokia bus socialinė politika: verslui dvigubinti, o pažeidžiamiausiems paramą mažinti bent dešimtis kartų.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiamas A. Butkevičius. Jo salėje nematau. Kitas norintis diskutuoti – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Užimtumo įstatymo kaita ypač didelė ir ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu. Kitomis aplinkybėmis tai būtų turbūt ydinga, tačiau esant karui su virusu ir jo sukuriamomis pasekmėmis tai tampa neišvengiama būtinybe. Pavasarį visose paramos rūšyse dominavo universalumo principas. Teisę įgydavo gauti paramą ir tie, kurie nukentėdavo, ir tie, kurie nebūtinai. Šiandien nebeturime nei prabangos, nei moralinės teisės neatsakingai elgtis su valstybės finansais, ypač skolintais, ypač šiandien, dar nežinodami, kiek ir kokios paramos prireiks. Todėl Vyriausybės pasiūlytos priemonės, darančios paramą tikslesnę ir taiklesnę, vertos palaikymo.
Noriu sureaguoti į tai, ką prieš mane kalbėjo buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, labai uoliai pasisakantis už darbo išmokos bazės, gavėjų rato plėtimą, tačiau jūs, ministre, gi žinote, kad ši priemonė buvo suplanuota iki šių metų pabaigos, buvusi jūsų Vyriausybė kitiems metams nenumatė nė euro ir šiandien labai lengva siūlyti plėsti bazę, kai neslegia atsakomybė.
Taip pat noriu sureaguoti į tam tikrą prieštaravimą ir nenuoseklumą. Iš šios tribūnos ką tik skambėjo, kad yra pataikaujama verslams ir panašūs epitetai, tačiau kartu buvo įspėta, kad išmokos baigsis su karantinu. Tiesa, dar pridėčiau – plius vienas mėnuo. Tai visi tie siaurinimai, visi tikslinimai yra tikrai ne iš gero gyvenimo, bet kad išties pasiektų tuos gavėjus, kuriems labiausiai reikia paramos. Šiandien kai kurie verslai yra uždaryti ilgus mėnesius ir po pirmos bangos nebuvo jų atsigavimo, todėl reikalavimas prisidėti 10 % ar 30 % norint gauti subsidiją jiems tampa nepakeliama našta. Todėl ir būtina ieškoti sprendimų, kad valstybės pagalba, mokesčių mokėtojų pagalba ateitų taikliai ir tiksliai. Tą, beje, jūs taip pat inicijavote ir kalbėjote, kai buvo svarstomas pagalbos savarankiškai dirbantiems mechanizmas, kuris išties savo principais ir savo logika supanašėja su šio įstatymo priėmimu.
Gerbiami kolegos, tikrai siūlau palaikyti šį Vyriausybės teikiamą projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Paskutinė diskutuoti užsirašė socialinių reikalų ir darbo ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties įdomu buvo klausyti pasisakymo, gerbiamas buvęs ministre, ir apskritai iš šitos pusės. Jeigu galvotume apie paramą, kuri buvo naudojama pirmojo karantino metu ir siekė beveik 2,8 mlrd. eurų, iš kurių 0,5 mlrd. eurų buvo skirta kam, prisiminkime: savivaldybių projektams projektėliams, vienkartinėms netvarioms išmokoms išmokėlėms, visokiai priešrinkiminei manai iš dangaus, dabar mes kalbame apie taupymą, neefektyvias priemones, kuomet biudžete priemonių, nesvarbu, ar tai vadinsite tęstinumu, ar kitomis priemonėmis, palikta lygiai nulis, suplanuota lygiai nulis lėšų. Dabar aš suprantu, kad yra gal ir didelis noras kaip nors kritikuoti, bet pagalvokime ir apie atsakomybę, ir tai, ką mes radome, kai reikėjo šį biudžetą tobulinti ir planuoti visas kitas priemones.
Dabar dėl taiklumo. Visiškai nesutinku su tuo, ką sako ponas L. Kukuraitis, kad priemonės yra skirtos verslui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonės yra skirtos išsaugoti darbo vietas. Mes turime suprasti, koks dabar yra laikotarpis. Yra verslo, kuris absoliučiai neturi jokių pajamų, jokių galimybių mokėti jokios dalies prie darbuotojo atlyginimo, nes nėra jokios apyvartos. Kaip tada išsaugoti darbo vietą? Registruotis užimtumo tarnyboje? Matėme, matėme priemonę už 200 eurų, kai užimtumo tarnyboje registravosi visi. Registravosi tie žmonės, kurie uždirba daugiau negu minimalią algą, nes išmoka gauta dosnesnė, registruojantis užimtumo tarnyboje. Registravosi studentai, registravosi trečius metus vaikus auginančios mamos, registravosi žmonės, kurie dirba šešėlyje, tik tam, kad gautų dosnesnę išmoką.
Dabar jūs rodėte gražius skaičius apie socialinę atskirtį, apie socialinės paramos sistemą. Bet ar nebuvo taip, kad su šia priemone jūs sukūrėte dar vieną socialinės paramos sistemą. Tiesiog žmonės iš vienos paramos sistemos pamatomi kitoje, o taip neturėtų būti, nes užimtumo tarnyba turi būti skirta tam, kad žmonės ateitų susirasti darbą, grįžti į darbo rinką ir išeiti iš rėmimo sistemos visiems laikams.
Kalbėdami apie taiklumą, turime suprasti, kad su šiais labai ribotais valstybės resursais ir labai nedideliu laiku, kurį mes turėjome, padarėme viską, ką galime. Prastovos, kokios yra dabar, nukreiptos į tuos darbdavius, kuriems yra sunkiausia. Jie negali prisidėti, negali išlaikyti savo darbuotojų, vadinasi, jiems turime suteikti tas galimybes išsaugoti darbo vietas.
Ar nepadarėme klaidos skaičiuodami, ar nebus didesnės lėšos, negu mes suplanavome? Mes tai pamatysime per pirmą mėnesį. Aš labai tikiuosi, kad šia priemone pasinaudos tie, kuriems reikia labiausiai.
Kalbėdama apie vienkartinę išmoką, darbo paieškos išmoką, noriu pasakyti tik tiek, kad tie žmonės, kurie neteko darbo karantino metu ir neturi jokios galimybės dabar susirasti darbą, gaus tą išmoką. Tiesiog ši priemonė yra nukreipta taikliausiai į tuos, kuriems to reikia labiausiai.
Aš labai siūlyčiau balsuoti už šį įstatymo projektą, nes tų priemonių žmonėms šiandien labai reikia. Ir čia nebe metas sakyti, ką mes darėme, ko nedarėme. Mes matėme, ką jūs darėte, jūs dabar galite labai lengva ranka kritikuoti mūsų priemones, bet šio įstatymo laukia žmonės, kurie rizikuoja prarasti savo darbo vietas. Labai kviečiu, kolegos, balsuoti už, pritarti, net jeigu tam tikros aplinkybės jums atrodo nepriimtinos ar netinkamos, bet tikrai turėtume susitelkti ir palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Pasisakė visi, norintys pasisakyti svarstymo stadijos diskusijoje.
Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę. Pataisų svarstymas.
Dėl 48 straipsnio 1 dalies yra gauta Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisa. Jai komitetas nepritarė. Kas pristatys pataisą? L. Kukuraitis ar T. Tomilinas? L. Kukuraitis. Prašom pristatyti pataisą.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pataisos esmė yra tokia, kaip ir minėjau pranešime, – nesumažinti taip stipriai darbo paieškos išmokos gavėjų skaičiaus. Skaičiuojama, kad nuo 300 tūkst., kurie gavo iki šiol, būtų sumažinta iki 30 tūkst. Keli šimtai tūkstančių žmonių patirtų riziką neturėti pajamų arba, kaip ir minėjau, atsiremti į socialinės pašalpos sistemą, kuri yra tikslinė, testuojama pagal pajamas ir iš jos žmonės išeina labai sunkiai, jeigu į ją patenka.
Todėl yra siūlomi trys pakeitimai. Išmoka galiotų, jeigu darbo santykiai nutraukti iki 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino. Šiuo atveju dabar pateiktame įstatymo projekte yra numatyta, jeigu nuo pirmos karantino dienos nutraukti santykiai. Mūsų galva, jeigu žmonės prarado darbą iki karantino ir prieš mėnesį, prieš du, tikrai neturėtų būti diskriminuojami šios išmokos atžvilgiu.
Antrasis – praplėsti taikymo laikotarpį, kitaip sakant, kad tęstųsi tuo metu, jeigu yra bent vienas režimas – karantinas arba ekstremalioji situacija, nes, kaip minėjau, ekstremaliosios situacijos pabaiga plius vienas mėnuo – šitos išmokos žmonės netektų, o ekstremaliosios situacijos metu tiesiog nebūtų jokių pajamų.
Ir trečiasis – nenuvertinti nedarbo išmokų. Jeigu kam nors rūpėtų socialinis teisingumas, tai niekada neleistume darbo paieškos išmokoms būti didesnėms, nes dar darbo paieškos išmoka duodama tam tikra prasme nenusipelnius, išskyrus tai, kad tu praradai darbą ir neturi teisės į nedarbo išmoką. Bet jeigu ta išmoka yra didesnė negu nedarbo išmoka, o taip pasidaro, jeigu mes nepridedame prie tų, kurie gauna nedarbo išmoką, tų 7 % nuo MMA, tai žmonės atsiduria tikrai tokioje socialiai neteisingoje situacijoje ir dėl to yra mūsų siūlymas nenuvertinti nedarbo išmokų ir pridėti prie kiekvienos nedarbo išmokos 7 % nuo MMA. Tokie trys keitimai tvarkant šią išmoką 2021 metams.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs pristatėte visas tris pataisas dėl 48 straipsnio, bet jos viena su kita nėra susijusios, kaip aš suprantu. Prašau, komiteto pranešėjas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi buvo pristatyti visi siūlymai ir komiteto argumentai, kur komitetas siūlo nepritarti pasiūlymams, yra tie patys. Tiesiog aš įvardinčiau apibendrintai, kad komitete pritarta Vyriausybės pasiūlytam darbo paieškos išmokos teisiniam reguliavimui, kuriuo siekiama įtvirtinti taiklesnį ir tikslingesnį darbo paieškos išmokos skyrimą ir mokėjimą, o šiuo Seimo nario pasiūlymu būtų išplėstas darbo paieškos išmokų gavėjų ratas, dėl to prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurių tokios išmokos mokėjimo apimčiai nėra numatyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kadangi yra trys pataisos dėl 48 straipsnio viena su kita nesusijusios, tai dabar dėl pirmos pataisos, kur ne anksčiau kaip 12 mėnesių. Ar yra norinčių kalbėti už? T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai norėčiau, kad jūs labai aiškiai suvoktumėte, už ką balsuojate. Šiandien Linas parodė labai svarbias skaidres, parodė 2008, 2009, 2010 metus, kai nebuvo priimta reikalingų sprendimų ir mes turėjome drastišką skurdo augimą ir pašalpų prašytojų armijos didėjimą. 2020 metais priėmėme kitokius kartu, nereikia čia pirštais badyti, priėmėme kitokius sprendimus, mes juos priėmėme netgi ne patys ką nors sugalvoję, o remdamiesi skurdo tinklo, nevyriausybinių organizacijų tinklo pasiūlymu, gerbiamo R. Lazutkos ir kitų mūsų profesorių ekspertų nuomone, kad turi atsirasti tarpinė grandis, tai yra darbo paieškos išmoka, kuri nestumia žmogaus į socialines pašalpas, išlaiko darbo paieškos sistemoje, ir būtent taip mes išvengėme tos ilgalaikės bedarbystės. Aš suprantu, kad jūs, dažniausiai mes visi vadovaujamės antraštėmis ir visokiomis pasakomis apie pašalpinius, kurių ten daugėja ir taip toliau. Bet kai atsiverti statistiką, kai pradedi klausyti, ką kalba ekspertai, matai visai kitą vaizdelį. Šiandien drastiškai, tiesiog iš peties kirsti ir dešimt kartų mažinti išmokos gavėjų ratą yra labai pavojinga. Mes nedideliais pinigais galime išvengti skurdo ir nelygybės augimo. Taip, tai yra laikina išmoka ir reikia išlaikyti tą laikinumo, sakykime, dvasią, bet taip kirsti iš peties ir sumažinti gavėjų ratą dešimt kartų yra labai neatsakinga. Darykime atsakingą sprendimą, mes siūlome kompromisinį variantą, mes siūlome, mes pritariame gavėjų rato sumažinimui gana oriam ir dideliam, bet nekirskime dešimt kartų šios išmokos ir pagalvokime apie žmogų ir jo likimą, apie tą žmogų, kuris negalėjo rasti darbo. Pavyzdžiui, 2019 metų sausio mėnesį, kai prasidėjo kovidas, jis neturėjo galimybių ieškoti darbo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pataisą pasisako M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Na, iš tiesų labai keista girdėti kolegų pasisakymus, valstiečiai, atrodo, patys muša, patys rėkia. Gerbiami kolegos, jeigu jūs sakote, kad mes kertame iš peties, tai jūs šaudėte iš lygiavamzdžio, nes pagal jus nuo sausio 1 dienos būtų pasibaigęs galiojimas visų išmokų. Apie ką jūs kalbate? Pagal jūsų projektą nebūtų darbo paieškos išmokos, nes tam nebuvo numatyta jokio finansavimo. Tai ką jūs planavote? Kaip jūs kalbate, kad jūs planavote rūpintis žmonėmis, kad jie gautų tam tikras išmokas, kai biudžete tų dalykų nebuvo numatyta. Galbūt kažkokiu abrakadabros būdu planavote iš kažkur gauti pinigų ir staiga priimti, bet kaip jūs planavote biudžetą, kokius jūs projektus atnešėte – nieko nebuvo numatyta.
Ir atkreipsiu dėmesį, kad, na, čia kreipėsi, sako, Linas pristatė prezentaciją, parodė gražias skaidres. Tai Linas yra ne tik Linas, o Tomas – ne tik Tomas. Linas buvo ministras, o Tomas buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas ir turėjo visas galimybes išspręsti, bet neišsprendė. Mes sprendžiame ir darome vieną paprastą dalyką – užtikriname, kad paramą gautų ne kas nori, o tie, kam reikia. Tik tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Per šoninį mikrofoną, matau, nori replikuoti L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Pataisysiu. Prastovų sistema tęstųsi nuo sausio 1 dienos ir yra absoliučiai tinkama, ir jos nereikia išpūsti dvigubai ar trigubai, ką jūs ir darote. Vienas dalykas. Antras dalykas, mes šiandien visą dieną diskutavome apie skirtingus biudžeto formavimo ypatumus, ar išpučiam skolą, įrodom pasauliui ir dėl to mūsų reitingai krenta, ar iš tos skolos tas priemones, kurios yra patvirtintos ir suveikia, mes toliau tęsiame. Mes būtume tęsę, parodėme skaidres ir mes atsakome už tas skaidres. Ar jūs atsakysite už savo skaidres po to, kai šitas įstatymas įsigalios ir turėsime poveikį, mes pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Noriu paklausti iniciatorių. Pataisos dėl 3 ir 4 dalių yra susijusios, kaip aš suprantu, ir galima vienu balsavimu spręsti dėl jų?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 3 ir 4 dalių, 1 dalies.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Taip, jos yra susijusios. Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. M. Majauskas – per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas buvęs socialinių reikalų ir darbo ministre, jūs nepateikėte Seimui jokio įstatymo projekto dėl darbo paieškos. Pagal jus jinai būtų pasibaigusi sausio 1 dieną, ir taškas. Jūs galite kalbėti apie tai, ką galbūt būtumėte darę, bet jūs neturėjote jokio įstatymo projekto, jokio pratęsimo ir su biudžetu jokio sprendimo nepateikėte. Man atrodo, būtų labai svarbu tai aiškiai pasakyti, o ne klaidinti visuomenę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. (Šurmulys salėje) Pavardė nebuvo paminėta, tai gal tiek to, pirma išsiaiškinkime su tomis pataisomis. Dėl motyvų buvo pasisakyta. Pataisa dėl 3 ir 4 punktų. Jos yra susijusios, todėl skelbiu bendrą balsavimą dėl šių abiejų pataisų. Kas pritaria Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisoms, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 36 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 18. Pataisoms nepritarta.
Toliau tų pačių Seimo narių pataisos dėl 3 straipsnio 2 dalies. Prašau komiteto pranešėją į tribūną. Jūs galite atsinešti kortelę ir iš čia balsuoti. L. Kukuraitis ir T. Tomilinas. Kas pristatys šią pataisą?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju. Čia yra kalbama apie tai, kad darbo paieškos išmoka, kuri yra nustatyta 200 eurų, neretai tampa didesne negu nedarbo socialinė išmoka, kurią žmonės gauna ilgą laiką dirbę ir praradę darbą. Kitaip sakant, mes darbo paieškos išmoką duodame dykai didesnę negu tiems, kurie dirbo ir užsidirbo. Mūsų siūlymas išlaikyti tą nuostatą, kuri egzistavo šiais metais, padidinant ir nedarbo draudimą gaunantiems žmonės 7 % nuo MMA. Toks siūlymas išlaikyti socialinį teisingumą su jau egzistuojančia sistema.
PIRMININKAS. Labai dėkui iniciatoriams. Prašau, komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Kaip ir dėl anksčiau buvusių pasiūlymų argumentai yra tie patys, kad siūlome laikytis iniciatorių, tai yra Vyriausybės, pateiktam projektui ir pasiūlymui dėl išplėstos bazės… Siūlome atsižvelgti į tai, kad nesuplanuotos išmokos, reikalingos lėšos šiam pasiūlymui įgyvendinti, ir komitetas siūlo laikytis Vyriausybės pasiūlyto tikslingo ir taiklesnio paramos skirstymo, tikslinės grupės nusitaikymo į šią paramą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Už pataisą nori šnekėti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite dar priminti keletą argumentų, kodėl darbo paieškos išmoka yra gera priemonė ir kodėl ją siūlė mūsų ekspertai, taip pat skurdo tinklas. Asmuo yra draudžiamas nuo nedarbo ir normaliomis sąlygomis devynis mėnesius gauna bedarbio išmoką, kuri yra paremta jo mokesčiais, iš esmės jis ją užsidirbo, sumokėjo už ją mokesčius. Bet kriziniais atvejais daugelis vyriausybių įveda tokią išmoką ir pratęsia bedarbio pašalpos mokėjimą, kad žmogus nenukristų link socialinių pašalpų, neprasidėtų jo viso gyvenimo testavimas ir įvairiausios kitos su savivaldybe susijusios procedūros. Taigi čia mūsų išmoka yra laikinas sprendimas, kad krizės metu padėtume žmogui nenukristi ir palaikyti jo gyvybingumą.
Gerbiami kolegos, jeigu jūsų vienintelis argumentas prieš mūsų pasiūlymą yra tai, kad buvusi Vyriausybė ir buvusi dauguma, kuri netapo dauguma, tapo opozicija, kažko nepadarė, vadinasi, jūs neturite argumentų. Jūs neturite jokių argumentų prieš skurdo tinklo argumentus, prieš mūsų ekspertų pasiūlymus. Jūs patys abejojate savo sprendimu. Labai gaila.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš pataisą kalba J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia tai, kad ši priemonė, kaip ir buvo minėta, nebuvo suplanuota kitų metų biudžete, už kurį buvote atsakingi jūs. Ir kitas, galbūt jums asmeniškai svarbesnis argumentas bus, kad visgi buvęs premjeras sakė, jog ši priemonė nepasiteisino. Šiek tiek keista, kad jūs dabar siūlote tokius pasiūlymus, kurie prieštarauja bendrai jūsų buvusios valdžios logikai.
Kviesčiau nepritarti šiam siūlymui, nes per didelė prabanga būtų švaistytis skolintomis lėšomis karantino akivaizdoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Visi pasisakė už ir prieš pataisą, todėl skelbiu balsavimą. Kas palaiko Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisą, balsuoja už, kas nepalaiko, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 30 Seimo narių, prieš – 42, susilaikė 20. Pataisai nepritarta.
Ir paskutinė Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisa dėl 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto. Pristatys ponas L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ši įstatymo pataisa būtų apie tai, kokį laikotarpį mes planuojame mokėti tą labai ženkliai susiaurintą darbo paieškos išmoką – ar karantino laikotarpiu, ar ir ekstremaliosios situacijos laikotarpiu. Jeigu tik karantino laikotarpiu, nežinia, kada Vyriausybė nutrauks karantiną, aš manau, kad skubės nutraukti, nes subsidijų už prastovas schema yra per brangi mūsų šaliai, tai tikrai skubės nutraukti karantiną. Vadinasi, darbo paieškos išmoką gaus mėnesį, gal du. O ką toliau žmonės darys, visiškai neaišku, ir įstatymų pakeitimų nėra. Todėl mes siūlome darbo paieškos išmoką mokėti ir karantino, ir ekstremaliosios situacijos metu iki pat ekstremaliosios situacijos pabaigos, vadinasi – pandemijos pabaigos, tai siaurai daliai, dėl kurios yra teikiamas siūlymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti dėl tų pačių išsakytų motyvų, kad mes siūlome laikytis Vyriausybės pateikto įstatymo projekto ir jų pasiūlymų dėl tų pačių tikslų ir priežasčių, tokių kaip nesuplanuotos papildomos lėšos, plečiama bazė gauti. Be to, atkreipiu dėmesį, kaip siūlo autoriai, kad turbūt tokia situacija, kai vienu metu būtų nutraukiama ir ekstremalioji situacija, ir karantinas, vargiai įmanoma.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega.
Už pataisą norėtų kalbėti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau nusiraminti ir labai stipriai nesijaudinti dėl biudžeto lėšų numatymo ar nenumatymo šiai priemonei. Mes puikiai girdėjome valdančiųjų pasisakymus, kad biudžetas bus peržiūrėtas, kol baigsis metai. Vadinasi, iš esmės bus veikiama pagal situaciją. Todėl jums jau nusprendus ženkliai susiaurinti darbo paieškos išmoką, turbūt drąsiai galėtumėte pritarti bent jau šiai pataisai, numatančiai, kad darbo paieškos išmoka nebus atimta vos tik pasibaigus karantinui. Bent jau nusiųskime prieš Kalėdas šią žinutę labiausiai nuskriaustiems, daugiausiai mūsų pagalbos laukiantiems žmonėms. Tai tikrai nėra labai brangu, bet tai būtų solidarumo išraiška.
Aš suprantu, jūs kalsite visą laiką, kad mes, kaip nueinanti Vyriausybė, kažko nenumatėme. Patikėkite, jeigu mes būtume tapę dauguma, tas laikinas priemones, kurias mes patys išbandėme, iš skolintų lėšų mums tikrai būtų nesudėtinga tęsti. Todėl tas argumentas jau neįdomus ir neaktualus, nekartokite jo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolega. Prieš pataisą kalba S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš girdžiu čia apie kalėdines dovanas, dar kažkokias šventines privilegijas. Jau ne kartą buvo minėta, kad vis dėlto biudžete pinigų nebuvo numatyta ir kažkieno sąskaita jas dabar bandoma pramušti, ir kuo ilgiau. Kas apskritai yra darbo paieškos išmoka? Ar yra žinomi skaičiai, kiek žmonių, kurie buvo susiję su darbo paieškos išmoka, vis dėlto susirado darbą? Atvirkščiai. Aš žinau, kad rajonuose, ir mūsų rajone, nedarbas dar labiau išaugo. Kur ta taikli priemonė, kuri padėtų rasti kokį nors darbą būtent šiuo sunkiu laikotarpiu? Juo labiau kad jau ir buvo minėta, jūsų premjeras pasakė, kad tai buvo netaikli ir neveikianti priemonė, tai buvo klaida.
Dar vienas klausimas. Iš kur atsirado papildomų 30 tūkst., jeigu neklystu, bedarbių, kurie nefigūravo darbo santykiuose? Jūs įsivaizduokite, mes turime 30 tūkst. šešėlinių žmonių, kurie sureagavo į šitą malonę, užsiregistravo nedarbo išmokai gauti ir visiškai nesiruošia įsidarbinti, tiesiog laukia, kiek jiems mokės, po to vėl viso gero. Jie nieko neduoda valstybei, o valstybė kažkodėl turi ieškoti papildomų išteklių, kaip jais pasirūpinti. Kur tie 30 tūkst. žmonių? Kodėl jie, gavę išmokas, nebuvo suregistruoti ir ką jie veiks toliau? Žodžiu, šiuo atveju suprantu, kad mes negalime iš tuščio maišo dalyti dar papildomas nepasvertas dovanas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Visi pasakė motyvus už ir prieš. Balsuojame. Kas pritaria Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 43, susilaikė 16. Pataisai nepritarta.
Apsvarstėme visas pataisas, teiktas dėl šio įstatymo projekto. Dar yra gauta viena Seimo nario M. Lingės pataisa, tačiau dėl terminų laikymosi ji bus svarstoma priėmimo stadijoje.
Dėl viso įstatymo projekto už užsirašęs kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš diskusijų tiek pozicijos, tiek opozicijos galėjome įsitikinti, kad kaip priemonė darbo paieškos išmoka yra tikrai svarbi. Gaila, kad valstiečiai jos nenumatė. Jokios. Paliko absoliutų nulį ateinančių metų biudžete žmonėms, kurie būtų ieškoję darbo.
Dar daugiau, šiandien jie rodo didelį nepasitenkinimą ir sako, kad mes numatome per mažai. Aš vis dėlto kviesčiau nelaužyti iečių dėl to ir pasidžiaugti, kad Vyriausybė rado resursų, gana reikšmingų, numatys net 28 mln. eurų. Tokią išmoką, preliminariais skaičiavimais, gaus apie 30 tūkst. žmonių ir jinai turėtų tęstis apie gerus keturis mėnesius. Jeigu matysime papildomą poreikį, tikslinsime biudžetą ir numatysime papildomai. Kviečiu nestresuoti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolega. Prieš kalba L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju. Kalėdinė dovana yra jūsų nauja prastovų subsidijavimo schema – visiškai nereikalinga. Prastovos veikia ir veiks nuo sausio 1 dienos, dėl to aš labai rimtai kviečiu valdančiuosius paimti pauzę ir pamąstyti, ar ta prastovų schema, kurią jūs siūlote, nėra per brangi Lietuvai, mums visiems. Kai kalbame apie keliolikos milijonų papildomai pridėjimą, darbo paieškos išmoką… tai ne keli šimtai milijonų kas mėnesį prastovų mechanizmui, dėl kurio jūs pasirašote. Šias disbalansas yra perteklinis, netaiklus.
Atsakant gerbiamam M. Majauskui, jeigu būtume turėję po rinkimų tuos du mėnesius, tikrai būtume atnešę taiklesnius siūlymus nuo sausio 1 dienos. Kaip ir minėjau, mūsų biudžeto formavimo įsivaizdavimas yra kitoks, neišpučiant dirbtinai skolos, ir iš skolintų lėšų mes būtume sutvarkę šitas išmokas taip, kad toks disbalansas nebūtų išėjęs. Todėl siūlau paimti pauzę – niekas nedega. Darbo paieškos išmoką per sausio 5, sausio 7 dienas susitvarkysime visi kartu, bet dėl prastovų mechanizmo rimtai, labai rimtai kviečiu pamąstyti, nes tai yra iš-lai-da-vi-mas, nes mechanizmas jau veikia.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Visi motyvai išsakyti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu laiku.
18.27 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-131 (pateikimas)
Kadangi pagal darbotvarkę, pagal laiką numatytas Prezidento teikiamas įstatymo projektas ir yra pranešėjas, tai galbūt galėtume pakviesti Prezidento vyriausiąjį patarėją S. Krėpštą į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-21 klausimą – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-131.
S. KRĖPŠTA. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų gruodžio 18 dienos dekretą, kuriuo Seimui teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prezidentas ne kartą yra nubrėžęs kryptį, kad Lietuva turi būti stipri, žalia, inovatyvi ir teisinga Europos Sąjungos valstybė. Būtent siekdamas teisingesnio ir adekvatesnio asmens ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimo jam netekus darbo, Lietuvos Respublikos Prezidentas inicijuoja šią įstatymo pataisą.
Nevyriausybinės organizacijos ir mokslininkai ne kartą siūlė pakeisti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, siekiant didesnio šios sistemos teisingumo. Iš tiesų šiuo metu galiojančios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos visai neužtikrina vienodų teisių į nedarbo draudimo išmoką dirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo pensijas, pavyzdžiui, susijusias su netektu nedarbingumu. Asmeniui, netekus darbo, teisės aktais nustatyta jam priklausanti nedarbo draudimo išmoka yra mažinama ta nedarbo išmokos dalimi, kuri viršija gaunamą socialinio draudimo pensiją. Akcentuotina, jog dirbantys socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kitos visuomenės grupės. Toks nedarbo draudimo išmokų apribojimas vertintinas kaip neteisingas ir netinkamas asmens ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimo požiūriu.
Šalies vadovo manymu, pagal socialinio draudimo paskirtį galima aiškiai išskirti dvi išmokų rūšis. Pirmoji – skirta kompensuoti prarastą galimybę gauti pajamas. Į šią išmokų rūšį patenka senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, periodinė ir vienkartinės kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Antroji skirta kompensuoti paskutinio laikotarpio prarastas faktines gautas pajamas ar jų dalį. Į šią išmokų rūšį patenka nedarbo draudimo išmoka, ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingų atsitikimų darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
Nedarbo draudimo išmokos tikslas yra kompensuoti dalį prarastų paskutinio laikotarpio gautų faktinių pajamų. Ji yra apribota laiku. Tai yra kartu siekiama ne tik kompensuoti realias prieš tai gautas pajamas, bet ir sudaryti galimybę asmeniui per teisės aktuose nustatytą laiką vėl patekti į darbo rinką. Todėl, įgyvendinant teisingą apsaugos nuo nedarbo sistemą, tikslinga atsieti išvardintų skirtingų rūšių išmokas ir nedarbo draudimo išmokos dydį riboti tik susiejus su tos pačios paskirties išmokomis. Taigi ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
Siūlomai keisti reguliavimo sričiai faktinės reikšmės neturės senatvės socialinio draudimo pensija ir išankstinė senatvės pensija, nes asmuo, sulaukęs senatvės amžiaus, negali turėti bedarbio statuso. Atitinkamai jam nedarbo draudimo išmoka nėra skiriama. Siūlomas naujas reguliavimas didžiausią praktinę įtaką turės netekto darbingumo pensijos gavėjams, paprasčiau kalbant, 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenims su negalia. Tai ypač svarbu, nes žmonių su negalia užimtumas darbo rinkoje išlieka aukštas… ir, 2019 metų duomenimis, tesiekia 29 %.
Prezidentas pabrėžia, kad, esant ypač aukštam bedarbių ir neįgaliųjų skurdo rizikos lygiui šalyje, jis atitinkamai siekia 55 ir 31 %, pajamų nelygybės rodikliui išliekant aukštam, žmonių su negalia nedarbo draudimo sistema negali būti argumentuojama vien tik įrodymais visai nepagrįstu nedarbo paskatų mažinimo siekiu. Be to, užimtumo darbo rinkoje skatinimo politika turėtų būti paremta visų pirma pozityvių darbo paskatų formavimu, žmogaus mokamų įmokų ir gaunamų išmokų ryšio stiprinimu, efektyvia nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo sistema, integraciją į darbo rinką skatinančių ir įgalinančių kokybiškų paslaugų plėtra, didesniu aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumu, dirbti motyvuojančia piniginės socialinės paramos ir būsto politika. Šie aspektai pabrėžti ir 2020 m. rugsėjo 7 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento teikiamą įstatymo projektą ir bendromis pastangomis padidinti nedarbo socialinio draudimo sistemos teisingumą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti net aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jūsų aiškinamajame rašte yra cituojamas Konstitucinis Teismas ir jo išvada, kad, trumpai tariant, kai asmuo atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, Seimas, atsižvelgdamas į paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama. Taip pat tas pats Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad konstitucinė… socialinių teisių statusas pats savaime nepaneigia Seimo teisės nustatyti tam tikras atsiradimo sąlygas ir ribojimus. Tai tiesiog jūs numatote teisę, kad būtų sumuojamos, bet ar nemanytumėte, kad tikslinga būtų svarstymo metu tikslinti, nustatant tam tikras sąlygas, ar kažkokios lubos, ar susieta su skurdo rodikliais, ar panašiai, kad būtų kokie nors dydžių išmokų limitai apribojami?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Konstitucinis Teismas palieka galimybę apsispręsti Seimui, kokį principą pasirinkti. Kalbant konkrečiai, ar nereikia papildomų sąlygų, tai, mūsų galva, tas nėra būtina, nes dabartinė nedarbo sistema savaime turi tam tikras lubas, ji yra apribota laiku, mes žinome, kad nedarbo išmoka mažėja kas tris mėnesius. Tai savaime yra šioje sistemoje galiojančios tam tikros lubos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausiantysis – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju už žodį ir dėkoju už pristatymą. Aš vis dėlto norėčiau paklausti apie pinigus. Nors ir nedaug čia reikia papildomų lėšų šitam pasiūlymui įgyvendinti, bet net ir tas nedaug – vis tiek nedarbo draudimas šiuo metu yra deficitinis draudimas. Tai yra išmokų sumokama daugiau, negu surenkama įmokų. Tai klausimas, ar jūs siūlysite, ar ateis tas siūlymas didinti nedarbo įmokas, ar kompensuoti, pavyzdžiui, iš pensininkų pinigų, kur nėra deficito ir įmokų yra daugiau negu išmokų?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau atsakydamas paliesti porą aspektų. Visų pirma, nedarbo draudimo eilutė „Sodroje“ iš principo subalansuota per ilgesnį laikotarpį. Taip, šiuo metu, ekonomikos sunkmečio metu, jis yra šiek tiek deficitinis, tačiau „Sodros“ prognozė rodo, kad iš principo vidurkis per keletą metų yra subalansuotas. Antra, „Sodra“ yra įkalkuliavusi į savo biudžetą būtent galimas išlaidas, kurios, jeigu būtų įstatymas patvirtintas, nuo liepos 1 dienos siektų 1 mln. eurų kitais metais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Džiugelis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiami kolegos, mes preliminariai esame įkalkuliavę į kitų metų biudžetą reikiamas išlaidas. Jos gali siekti apie 1 mln. eurų. Aišku, galbūt ir nėra pati geriausia praktika, kai paskutinę dieną teikiami projektai, kurių išlaidos jau yra įtrauktos į biudžetą, bet rezervas tam yra numatytas.
Kaip matau, čia įsigaliojimas yra numatytas nuo liepos mėnesio. Taigi nėra čia ypatingos skubos. Pirmininko, Seimo prašyčiau galbūt gauti Vyriausybės išvadą iki tol, kol pradės svarstymą komitetai.
Norėjau paklausti pranešėjo dėl Teisės departamento išvadų. Matyt, susipažinote. Jų yra ne viena. Galbūt galėtumėte pakomentuoti jas?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Tikrai dėkui už paprašytą Vyriausybės išvadą. Be abejo, ji yra reikalinga.
Kalbant apie Teisės departamento pastabas, be abejo, su jomis susipažinome. Na, su jomis iš principo nesutinkame ir esame nusiteikę diskutuoti komitetuose, nes kai kurios iš jų konstatuoja, kad dabartinė sistema neprieštarauja Konstitucijai. Be abejo, tai yra tiesa, tačiau tai neužkerta kelio įstatymų leidėjui pasirinkti kitą nedarbo draudimo modelį, kuris taip pat visiškai yra suderinamas, mūsų nuomone, su Konstitucija.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi L. Kukuraitis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia dėkoju už iniciatyvą. Mano klausimą uždavė M. Majauskas ir atsakė, kad yra numatyta 1 mln. eurų. Bet aš vis dėlto norėjau pasiteirauti apskritai dėl užimtumo sistemos tobulinimo.
Jūs akcentavote, kad vis dėlto neįgaliųjų skaičius Lietuvoje yra didelis, o iš jų dirbančių tikrai yra santykinai mažas procentas. Mes tikrai su jumis ne vieną kartą esame apie tai jau kalbėję. Gal galite pasakyti, ar Prezidentas numato kokius nors esminius pokyčius ar iniciatyvas, keičiančius neįgaliųjų įdarbinimo klausimą Lietuvoje? Aš kalbu apie atviros darbo rinkos prieinamumą negalią turintiems asmenims ir valstybės pagalbos priemones, kad tokie žmonės galėtų įsidarbinti. Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų neįgaliųjų asmenų socialiniai ir darbo rinkos rodikliai tikrai nėra džiuginantys ir tikrai turėtų judėti į pozityvią pusę. Kaip žinome, tam tikros įstatyminės pertvarkos yra įgyvendintos. Turbūt jų poveikis dar nėra visiškai pajaustas. Žvelgdami į ilgesnę perspektyvą, tikrai palaikome ir valdančiųjų partijų programose numatytus siekius stiprinti aktyvias darbo rinkos priemones ir siekti, kad jos tikrai kur kas labiau įtrauktų neįgaliuosius asmenis į darbo rinką.
PIRMININKAS. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi K. Adomaitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju pranešėjui už pristatytą įstatymo projektą. Manau, kad jis tikrai yra savalaikis ir reikia diskutuoti. Tačiau kalbant sistemiškai, aš suprantu jūsų pastangas skirstyti socialinio draudimo išmokas į dvi rūšis ir tarp jų turėti tam tikrą diferenciaciją. Nesu tikras visai dėl tokio skirstymo, nes ir teorinių, ir faktinių galimybių požiūriu tikrai gali nutikti taip, kad nedarbo išmoka, sistemiškai žiūrint, priklausytų ir pensininkams, nes bedarbio statusą pakeisti tikrai nėra sunku. Ir vaiko priežiūros išmokos atveju, jeigu bus einama darbo ir šeimos derinimo direktyvos keliu ir bus galimybė dirbti visą vaiko priežiūros laikotarpį, irgi gali nutikti galimybė, kad tuo metu irgi priklausys nedarbo išmoka ir vaiko priežiūros išmoka. Klausimas, ar nesukuriamas precedentas visoms socialinių draudimų išmokoms galimai dubliuotis ateityje ir iš esmės pakeisti dabar egzistuojančią sistemą?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Tikrai nemanome, kad sukuriamas precedentas. Dabartinis teikiamas projektas aiškiai numato saugiklius, kad tos dviejų skirtingų rūšių išmokos nesimaišytų ir nesidubliuotų. Na, o jeigu ateityje bus daromi tam tikri pokyčiai atskirose srityse, be abejo, tie saugikliai turėtų sekti iš paskos ir užtikrinti, kad tam tikros išmokos, kurios neturėtų dubliuotis, jos ir nesidubliuotų.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis. M. Ošmianskienė nebenori klausti.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Aš iš tiesų turiu klausimų, susijusių su šito projekto finansavimu. Aš pastebėjau, kad jau prieš porą savaičių buvo kitas projektas, kuris irgi yra geras savo esme, bet milijonu eurų didina išlaidas. Čia mes turime po kelių savaičių vėl dar milijono eurų prašymų. Tai mano vienas klausimas. Kiek dar ten tų milijonų ateis, kiek čia galima tikėtis ir galbūt galima susitarti dėl tam tikros paketo ribos? Kiek čia tų milijonų galima tikėtis?
O kitas klausimas – ar būtų galima laukti ne tik kaip padidinti išlaidas, bet ir kaip surasti papildomų pajamų arba galbūt sumažinti nedarbo išmokas tuomet kitiems gavėjams, kad būtų galima išlaikyti socialinį teisingumą ir jas numatyti visiems, kam priklauso, kurie moka įmokas už savo darbą?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Kaip jau buvo minėta, išlaidos, susijusios su šiuo konkrečiu projektu, jau yra įtrauktos į „Sodros“ biudžetą, kuris yra šiuo metu svarstomas Seime, įtraukta į kitų metų biudžeto eilutes. Kalbant apie papildomas iniciatyvas, kurios didintų valstybės pajamas, tai iš tikrųjų aktyviai remiame jau Seime svarstomą šešėlio mažinimo paketą, susijusį su skaitmenizacija statybų sektoriuje. Tai tikrai galėtų generuoti didžiules sumas, jeigu būtų imtasi tų žingsnių ir statybų verslas būtų išskaidrintas ir skaitmenizuotas, ta nauda galėtų siekti netgi keliasdešimt milijonų kiekvienais metais. Taip pat Prezidentas yra pateikęs viešųjų pirkimų įstatymų sisteminį paketą, kuris, mūsų nuomone, tikrai generuotų didelius sutaupymus viešųjų pirkimų išlaidų srityje. Mes žinome, kad viešiesiems pirkimams per metus mes išleidžiame 6 mlrd. eurų, tai galimas sutaupymas būtų tikrai labai apčiuopiamos srities ir ženkliai pralenktų būtent šituos konkrečius įstatymų projektus, kuriuos šiuo metu teikiame.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbėti yra užsirašę tik už Seimo nariai. Galbūt galėtumėte nekalbėti ir pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po pateikimo? Labai ačiū.
Buvo M. Majausko siūlymas kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Galbūt galėtume pritarti irgi bendru sutarimu? Labai ačiū. Pagrindiniai komitetai. Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip papildomas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ir svarstyti siūloma pavasario sesijoje. Galėtume pritarti? Dėkui.
18.42 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-123(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-123(2). Į tribūną kviečiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą siūlymą pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnį taip, kad esą jauni mokslų daktarai galėtų gauti didesnius atlyginimus, nei yra dabar doktoranto stipendija. Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento smulkiai redakcinei pataisai ir balsuodamas pritarė šitam pakeitimui. Už balsavo 8, prieš – 1, susilaikė 1.
Turiu pridurti, kad nepaisant visų gerų norų šita pataisa dabar sukuria galimybę ne tik doktorantui gauti daugiau negu mokslų daktarui, bet ir netgi neįstojusiam į doktorantūrą ir besirengiančiam stoti į doktorantūrą susidaro sąlygos gauti didesnį atlyginimą negu mokslų daktarui. Į tai buvo atkreiptas dėmesys. Ministrė patikino, kad taip neturėtų būti, bet vis dėlto šita pataisa nėra gerai sutvarkyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti užsirašė viena Seimo narė V. Targamadzė. Prašau į tribūną. Į tribūną.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu paprašyti palaikyti šitą teikimą, kurį teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrė, nes iš tiesų tai yra labai svarbu. Daktarai, kurie dirba mokslo institutuose, noriu pabrėžti, iš tikrųjų gauna tik keliasdešimt eurų daugiau ir eina jaunesnių mokslinių bendradarbių pareigas, yra mūsų potencialas. O ir tie, kurie dirba jaunesniaisiais moksliniais bendradarbiais ir neapsigynę, iš tikrųjų yra mūsų potencialas. Todėl labai prašau palaikyti ministrės teikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Pasisakė visi, norintys dalyvauti diskusijoje. Dėl motyvų kalbėti nematau norinčių. Gal galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Labai dėkui.
18.45 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (priėmimas)
Kitas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368. Priėmimo stadija. Komiteto pranešėja – P. Kuzmickienė. Prašom. Buvo gauti…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo gauti du pasiūlymai ir jie abu atmesti. Pirmasis…
PIRMININKAS. Gal pastraipsniui. 1 straipsnis. Atsiimtas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Atsiimti.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio gautas vienas Seimo narių pasiūlymas, kurio neatsiėmė. Seimo narai A. Veryga, R. Šalaševičiūtė, Z. Streikus ir M. Danielė siūlė pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti tam tikra tvarka.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galima…
PIRMININKAS. Kas pristatys iš pasiūlymo iniciatorių? Ponas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė yra labai paprasta. Buvo gautos aiškios rekomendacijos, siūlymai iš dviejų farmacijos specialistus rengiančių universitetų. Siūlymai buvo labai konkretūs: atidėjimo terminą trumpinti, nesiūlyti keleriems metams, nes laiko pasirengti įstatymo įgyvendinimo nuostatoms buvo tikrai daugiau negu pakankamai. Vieną kartą įstatymo įsigaliojimas jau buvo atidėtas penkeriems metams. Tai yra siūlymas atidėti tik pusmečiui. Per tą laiką universitetus baigs tikrai nemažas skaičius vaistininkų, kurie puikiausiai papildys darbo rinką ir galės išspręsti keliamas vaistinių problemas. Tikrai kviesčiau vis dėlto priimti šitą spendimą, nes privalome įgyvendinti reglamentą, susijusį su vaistininkų rengimu. Ten tikrai nenumatyti tokie sprendimai, kad atidirbus tam tikrą laiką būtų galima dirbti be vaistininko priežiūros farmakotechnikams ir panašiai. Manome, kad pusė metų yra tikrai daugiau negu pakankama.
PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui motyvuodamas, kad 2021 metų liepos mėnuo yra nepakankamas laikas padaryti reikiamus pokyčius, dar ir vertinant kovido pandemijos aplinkybes. Komitetas nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Už pataisą nematau norinčių kalbėti. Prieš pataisą – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Iš tiesų prieš, nepalaikau pusės metų, nes paprasčiausiai jau ne vieną kartą esame apie tai kalbėję ir svarstę. Tai absoliučiai nieko nesprendžia, kad atidėtume pusei metų, sakyčiau, įdomu, kad pusę metų sutinkame, o daugiau ne. Jau ne vieną kartą apie tai diskutuota, ypač dabartinėje situacijoje, kai mes čia svarstome, kiek žmonių bus be darbo, dar ko nors, tai vieną kartą mes turime būti nuoseklūs. Jeigu yra žmonės, kurie dirba, niekas nuo to nesikeičia, ar pusė metų, ar dveji su puse metų. Sutvarkyti švietimo sistemą, sutvarkyti šitų specialistų rengimo sistemą dvejų su puse metų visiškai pakanka. Ir tikrai dar šitoje kadencijoje galima sutvarkyti šį klausimą. Aš manau, balsuokime už pasiūlytą pataisą… Balsuokime prieš pasiūlytą pataisą ir tada palikime tuos dvejus su puse metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pataisą pasisako R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip tik buvo pasakyta A. Verygos, kad jau buvo atidėjimas, atidėjimas buvo penkeriems metams, tai buvo tada, kai aš buvau ministrė. Buvo patvirtinti aprašai su profesinėmis kvalifikacijomis, buvo patvirtinta Švietimo ir mokslo… po to, kai buvo įstatymo galiojimas penkeriems metams pratęstas, buvo patvirtintos programos su labai aiškiu nurodymu, kas yra vaistininkas, kas yra farmakotechnikas. Buvo išlyginamosios studijos. Valstybė ir mes, ministerija, tikrai tikėjomės, kad tie, kurie nori siekti vaistininko kvalifikacijos, tai ir padarys. Tačiau 2006 metais, mano žiniomis, nebesusirinko pageidaujančių studijuoti.
Jeigu mes šiandien pratęsime dar, sakykime, trejiems metams, šešeriems, penkeriems su puse, buvo prieš tai toks siūlymas, mes, Lietuva, kaip valstybė, turėsime pažeidimą, nes mes nevykdysime direktyvos. Per posėdžius buvo išsakytos atstovų pozicijos, kad tikrai pažeidimo nebus, bet mes dar su A. Veryga šiandien ryte peržiūrėjome, pasitarėme ir iš tikrųjų mes galime turėti nesusipratimų. Neužmirškite, kiek mes gavome laiškų iš vaistininkų, kurie nesutinka prižiūrėti farmakotechnikų nuotoliniu būdu ir nesutinka su tuo būsimu reglamentavimu, koks gali būti, jeigu nepritarsite mūsų pataisai. Prašau jai pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Visi motyvai dėl pataisos išsakyti. Balsuojame. Kas už A. Verygos, R. Šalaševičiūtės, Z. Streikaus ir M. Danielės pataisą, balsuoja už, kas prieš – prieš arba susilaiko.
Už balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 32, susilaikė 16. Pataisai nepritarta.
Kadangi įstatymo projektas tik iš vieno straipsnio, pastraipsniui eiti nereikia. Dėl viso motyvus už nori išsakyti L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ne vieną kartą kartojau, kad tai yra už dvejus su puse metų ir palaikyti šią pataisą kviečiu dėl to, kad vien jau pats faktas, jog R. Šalaševičiūtė teigia: kai ji buvo ministrė, šitą pradėjo ir leido toliau dirbti. Aš niekaip nesuprantu, kas pasikeis, jei jie dar dvejus su puse metų dirbs. Šioje kovidinėje situacijoje, esant šioms krizinėms sąlygoms, mes neišvysime žmonių ir daugiau šią akimirką nejudinsime žmonių, kuriems ir taip šiuo metu yra sunku. Aš siūlau balsuoti už dvejus su puse metų ir šias mūsų pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (LVŽSF). Išduodamas vaistus pacientui vaistininkas prisiima visą atsakomybę, kad vaistą išduoda tinkamą, taip pat iš principo yra paskutinis asmuo, kuris konsultuoja pacientą ir įsitikina vaistų tarpusavio sąveikų suderinamumu ir kitais veiksniais, lemiančiais paciento sveikatą. Todėl vaistininkas jokiu būdu negali prisiimti atsakomybės dar ir už nuotolinę farmakotechnikų priežiūrą, juo labiau nesant jokio teisinio tokios veiklos reguliavimo. Tai yra nesuderinama nei su darbo specifika, nei atsakomybe, nei įstatymais. Ypač niekas netikrina farmakotechnikų darbo savaitgaliais, kai jie vieni dirba vaistinėje.
Ar tikrai manote, kad vaistininkai laisvu nuo darbo metu sutinka nuotoliniu būdu juos prižiūrėti? Net nauji farmakotechnikai iš karto metami į darbą be kontrolės, paprasti žmonės net neįsivaizduoja, kad vaistinėse gali dirbti ne vaistininkai. Todėl siūlau dar kartą įsiklausyti į tuos argumentus ir tūkstančius, šimtus gautų laiškų, kur yra išreiškiama nuostata, kad nesutinka su nuotoline kontrole. Siūlau pritarti A. Verygos teiktai pataisai.
PIRMININKAS. Už kalba J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai šio įstatymo šių pataisų svarstymas užtruko kiek per ilgai. Aš tikiuosi, kad tai bus paskutinis projektas ir kad jį palaikysime. Labai kviečiu tai daryti. Aišku, neabejotina, jau čia daug kalbėta, ar gali vaistininkai nuotoliniu būdu prižiūrėti farmacininkus. Iki šiol galėjo, tai manau, kad ir dar dvejus metus galės. Reikia nepamiršti, kad vaistininkai lygiai taip pat nuotoliniu būdu prižiūri ir pacientus, kurie perka vaistus internetu, jeigu jie mano, kad jiems vaistininko konsultacija reikalinga. Manau, kad labai analogiškos situacijos.
Faktas, kad tokia situacija tęstis dar ilgiau negalės, todėl tiesiog reikalingas įsipareigojimas, kad turime tada ir farmakotechnikus rengti taip, kaip rengiame farmacininkus, taip, kaip rengia visoje Europoje. Kodėl visa Europa rengia farmakotechnikus pusantrų metų, o Lietuva, tarsi suteikdama jiems tikrai nepagrįstų lūkesčių, rengia juos trejus metus, suteikia bakalauro laipsnį? Tai visiškai neadekvačios situacijos. Tas atidėjimas įstatymo įsigaliojimo tam laikotarpiui būtent tam ir reikalingas, kad neliktų daugiau neaiškių dalykų, sutvarkytume farmakotechnikų rengimą ir viskas.
Aš manau, kadangi po dvejų su puse metų Seimas bus tas pats, dauguma, tikiuosi, irgi bus ta pati, tai mums tą ir pavyks įgyvendinti su mūsų Vyriausybe.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Vis dėlto, gerbiami kolegos, čia kolega Linas paminėjo, kas pasikeis per dvejus su puse metų. Niekas nepasikeis, tiktai dar dvejus su puse metų bus atidėtas direktyvos galiojimas ir reglamento galiojimas. Manau, jeigu tikrai Seimas ir toliau nekreips dėmesio į pacientų saugą ir reikalavimus, dėl ko ir yra priimamos ir direktyvos, ir reglamentai, reglamentuojantys darbuotojų išsilavinimą, jų kompetenciją, mes tikrai kreipsimės į Europos Komisiją dėl pažeidimo procedūros. Tikrai Lietuva turėjo daugiau negu pakankamai laiko įgyvendinti tai, ką reikia.
Gana žiūrėti į vaistines tik kaip į verslo subjektą. Vaistinė yra sveikatos paslaugų teikimo vieta. Lygiai taip, kaip mes nedarome tokių žaidimų pripažindami kokias nors kompetencijas ar leisdami dirbti be priežiūros kitiems sveikatos specialistams, taip neturėtume daryti to ir čia. Kaip ir kolega Algirdas, raginu įsiklausyti į vaistininkų bendruomenę. Dvejų su puse metų atidėjimas reikš, kad universitetus baigę vaistininkai ir toliau nebus darbinami, nes vaistinėms yra naudinga turėti mažiau apmokamus darbuotojus, jie niekada vaistininko nedarbins, kol nebus prievolės to daryti. Neleiskime vaistinių tinklams taupant pinigus rizikuoti pacientų sąskaita ir nepritarkime šiam pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkui. Už – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, visi mūsų samprotavimai, čia aš klausau dabar, grįsti yra kažkokiomis priešų paieškomis, kad štai vaistinės nori kenkti, farmakotechnikai nori kenkti, o štai farmacininkai, jaunieji studentai, be jokios abejonės, visi pabaigę važiuos į mažąsias vaistines ir ten dirbs. Visos tos prielaidos, tiesą pasakius, yra klaidingos, nes nėra jokios garantijos, jog farmacininkai, baigę farmacijos studijas, tikrai važiuos ir ten darbuosis. O priimtas sprendimas su pusmečio atidėjimu arba apskritai be atidėjimo tikrai lemtų, jog labai nemažai tų vadinamųjų mažųjų vaistinių, ypač regionuose, tikrai užsidarytų. Ar mes to siekiame? Aš labai abejoju. O čia, kalbant apie tai, ar buvo sudarytos sąlygos persikvalifikuoti, ar pakako politinės valios, matyt, reikėtų žiūrėti į visą tą ilgąjį laikotarpį.
Vadinasi, politinės valios iš tikrųjų išspręsti problemą ir pakeisti situaciją tikrai nebuvo nė vienoje kadencijoje. Todėl kalbėdamas apie ateitį tikrai kviečiu visus pritarti pasiūlymui pratęsti terminą trejiems metams ir atitinkamai, įvertinus tiek studijų programas, tiek kitas aplinkybes, pasiūlyti sprendimo būdą, kuris būtų bent jau kompromisinis, nes dabar mes matome dvi stovyklas, tai yra tiek farmacininkai rašinėja laiškus, tiek farmakotechnikai rašinėja laiškus. Užuot mes toliau priešinę ir mėginę tiesiog kirviu išspręsti problemą, turėtume pasiūlyti sklandų perėjimą ir užtikrinti jo įgyvendinimą per ateinančius trejus metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji, iš tikrųjų vaistininkas nėra tik kasininkas ar pardavėjas, kas norima pasakyti ir padaryti šiuo projektu, ir tai, ko siekia turbūt didieji tinklai. Tai jiems yra labai patogu turėti vieną kažkur toli sėdintį vaistininką, o dirba eiliniai, pigiai samdomi darbininkai, kasininkai ir taip toliau. Bet iš tikrųjų šalininkams reikėtų užsukti į Kaune esantį Farmacijos muziejų, nes tas sprendimas ateityje irgi bus aptarinėjamas plačiai Farmacijos muziejuje, kur iš tiesų vaistininko profesija ir specialybė yra turbūt šimtmečiais aptarinėjama, kaip ji vystėsi ir koks yra vaistininkas šiandien, ir kokia jo paskirtis ir funkcija. Tai ne tik pardavinėti ir paduoti pagal receptą vieną ar kitą vaistą, bet ir konsultuoti. Ir tai, kas yra kalbama, – ateityje atlikti tam tikras procedūras, netgi galbūt skiepyti ar atlikti kitas injekcijas, tikrai labai atsakinga ir reikalinga didelė patirtis.
Apie 900 vaistininkų šiandien, manau, yra kryžkelėje, jiems konkurenciją kelia tie didžiųjų prekybos tinklų savininkų, akcininkų lūkesčiai tiesiog turėti pigią darbo jėgą ir nukonkuruoti tuos mažuosius vaistininkus. Iš tiesų, kolegos, manau, pirmiausia tai yra valstybės interesas ir turime šiuo atveju tikrai rasti tą sprendimą, kad neatiduotume rinkos, nepaleistume taip, kad kas ką nori, tas tą daro. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už pasisako E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad opozicija daro savo darbą, natūralu, kritikuoja valdančiuosius. Visa tai gerai ir natūralu, jeigu plika akimi nematytume, kad patys nieko nesate padarę. R. Šalaševičiūtė, kuri buvo ministrė 2014–2015 metais, sako – mes jau tada pradėjome daryti. Tai kodėl nebaigėte iki savo kadencijos pabaigos tos valdančiosios daugumos 2016 metais? Nieko neįvyko.
2016–2020 metų kadencija – vėl nieko neįvyko. Nepaisant to, ponas A. Veryga šiandien kritikuoja. Tai ką jūs padarėte, kad būtų perkvalifikavimas, kad atsirastų mažosiose vaistinėse be pavojaus jiems išnykti tikrieji vaistininkai? Nepadarėte. Dar įdomiau skamba kaltinimai – tarnaujant kažkokiam stambiam vaistinių tinklui. Spėju, kas čia turima omeny, bet niekas taip savo visuose laiškuose ir neįvardino. Gerai, jeigu dabar mūsų siūlymas atidėti dvejiems su puse metų yra tarnavimas, tai kaip pavadinti 2012–2016 metų ir 2016–2020 metų kadencijas? Tada nebuvo tarnavimas? Kodėl dabar kaltinate, kai patys tą patį darėte?
Aš matau kito vaistinių tinklo, tinkliuko „Ramunėlė“, prašymą. Jie sako, jeigu dabar įsigaliotų šita tvarka nuo sausio 1 dienos, tas galingas milžinas iš 15 vaistinių, tinklas, turėtų uždaryti šešias vaistines. Čia yra projektas, kuris gelbsti mažąsias vaistines paprastai mažuose miesteliuose, ir tai nėra ištiesta ranka didiesiems ar didžiausiam vaistinių tinklui, negalima šituo kaltinti. Siūlymas pusei metų, akivaizdu, kad nieko neišspręstų, todėl, mano manymu, sutrumpintas nuo penkerių metų iki pustrečių metų yra racionalus terminas.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis prieš pasisako V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš čia klausau pasisakiusių už argumentus ir negirdžiu juose rišlumo. Kaltinimai, mažieji, didieji, ar tiesiog taip reikia… Galbūt aš norėčiau pasiūlyti pagalvoti apie viešąjį interesą…
PIRMININKAS. Kolegos, galima šiek tiek tylos, nieko negirdėti.
V. BAKAS (MSNG). Mes turime spręsti klausimus, kurie susiję su viešuoju interesu. Viešasis interesas yra tas, kad žmonės, atėję į vaistines, gautų kvalifikuotą paslaugą. Man labai keista, kad mes iš tiesų stabdome pažangą farmacijos sektoriuje, iš esmės stabdome tai, kad žmonės galėtų mokytis visą gyvenimą, įgyti reikiamą kvalifikaciją, ir nuolaidžiaujame interesų grupėms. Tikrai mažos vaistinės dėl to nenukentėtų, aš manau, žmonės dar ir sumokėtų daugiau, jeigu žinotų, kad juos aptarnauja kvalifikuotas vaistininkas. Tikiuosi, tuo ir pasinaudos kai kas konkurencinėje kovoje. Bet iš tikrųjų aš manyčiau, kad šitas įstatymo projektas yra neskaidrus ir kelia labai daug abejonių dėl to, kad vis dėlto siekiama greičiausiai juo taupyti kaštus. Kitos logikos aš čia tikrai nematau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Visi, norintys pasisakyti dėl motyvų, tą padarė. Balsavimas numatytu metu kartu su kitais balsavimais.
Gerbiami kolegos, noriu informuoti. Kadangi balsavimas buvo numatytas 19 val. 15 min., o mes atsiliekame pagal darbotvarkę, tai balsavimas vyks tada, kai baigsime visas būtinas procedūras visais darbotvarkėje numatytais likusiais klausimais.
19.06 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2) (priėmimas)
2-14.1 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 kai kurių straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2). Priėmimas.
Gerbiami kolegos, įstatymo projekto yra 30 straipsnių. Dėl jų nėra gauta jokių pasiūlymų ir pastabų. Galbūt galėtume visiems įstatymo straipsniams pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Motyvai dėl viso. Už užsirašė kalbėti M. Majauskas ir K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikro geras įstatymas, bet yra viena maža problema, kuri gali atsirasti. „Revolutas“ atsiveda į Lietuvą apie 10 mln. naujų sąskaitų turėtojų. Šitas klausimas, mano supratimu, yra labai svarbus tiek priežiūros prasme, tiek ir įsipareigojimų prasme, nes dėl tų 10 mln. sąskaitų turėtojų, kurie ateis, man, pavyzdžiui, neaišku, koks jų santykis bus su indėlių draudimu Lietuvoje, nes Britanija išeina iš Europos Sąjungos. Pritariant bravūriškai šiam įstatymui reikia tą turėti omeny.
Aš manau, tiek FNTT, tiek Lietuvos bankas, Finansų ministerija turėtų turėti tai omeny, nes čia atsiranda tam tikros potencijos grėsmėms, kurios gali priversti mus naudoti Indėlių draudimo fondą visiškai kitiems tikslams, nesąžiningiems dalykams ir kitiems. Jo dydis nėra toks didelis, kad mes galėtume kompensuoti tuos praradimus. Todėl, pasisakydamas už, aš tiesiog perspėju arba išdėstau savo nuomonę, kad tai yra didžiulė rizika.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš išties norėčiau paantrinti K. Glaveckui. Kadangi mes atidarėme Pandoros skrynią, kad užtenka teisių norint atidaryti sąskaitą Lietuvoje, ir atidarėme dar vieną Pandoros skrynią – pavyzdys yra „Revoluto“ klientai, visi kiti klientai, kurie yra Anglijoje, jie urmu bus visi perkelti į Lietuvą ir mūsų Indėlių draudimo fondas, kai atsitiks kokia bėda, turės visą tą žalą atlyginti. Vadinasi, priėmėme viską urmu, o po to urmu reikės atlyginti nuostolius. Tai kas prisiims tuos įsipareigojimus ir kas prisiims atsakomybę už tai, va čia ir bus įdomiausia vieta. Iš tikrųjų balsuojant už tai bus labai atsakingas sprendimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti. Balsavimas tam numatytu metu. (Balsai salėje) M. Majauskas dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad vakaras ir visi jau pavargę, o pasisakyti vis tiek reikia. Bet kviečiu bent kiek į temą, apie tai, dėl ko mes čia balsuojame, nes tai, apie ką jūs kalbate, niekaip nėra susiję nei su vairuotojo teisėmis, nei su „Revolutu“, nei su Jungtine Karalyste. Labai kviečiu tiesiog perskaityti, apie ką įstatymai yra.
19.10 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5311(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-14.2 klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-5311(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso kalbėti norinčių nėra. Balsuosime numatytu metu.
19.10 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5312(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.3 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-5312(2). Įstatymas iš trijų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Balsavimas numatytu laiku.
19.11 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.4 klausimas – Kredito unijų… (Balsai salėje) Dabar ir yra projektas Nr. XIIIP-5313(2). Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313(2). Įstatymas iš trijų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso norinčių pasisakyti nėra. Balsavimas numatytu metu.
19.12 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.5 klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314(2). Įstatymas iš keleto straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Šeštasis skirsnis. Fiskalinio agento funkcijos. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsavimas numatytu metu.
19.12 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.6 klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315(2). Įstatymas iš keleto straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl viso norinčių pasisakyti nėra. Balsavimas numatytu metu.
19.13 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709. Pranešėjas – M. Majauskas. Mykolai, prašau į tribūną. Čia yra pataisų. (Balsai salėje) Prašau, E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). 19 val. 15 min. yra numatytas balsavimas. Dabar šio projekto mes niekaip nespėjame baigti, nes užsirašiusių prieš ar už yra keturi. Apskritai reikėtų pasitarti, kaip mes darome po balsavimų. Ar tęsiame posėdį, nes lieka daug nesvarstytų klausimų, ar atidedame tuos klausimus rytdienai? (Balsai salėje) Jie nėra susiję su biudžetu, su svarbiausiu šios dienos dalyku, reikėtų apsispręsti, bet dabar aš perspėju, po minutės prasideda balsavimas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, prieš du klausimus, prieš šį priėmimų bloką aš pasisakiau, pasitariau, kad visus priėmimus darome perėję visas būtinas procedūras tais klausimais, kurie yra darbotvarkėje. Aš atsiklausiau, pastabų nebuvo. Kaip ir toks bendras sutarimas yra.
Prašau. Ponas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Kolegos, mes dabar tokį konvejerį ir tokio greičio padarėme, kad mes tokio neturėjome tikrai per 30 metų. Mes dabar jau duodame, ką tik norite, galima priimti. Ką tik nori, galima pateikti. Balsavimas vėliau, paskui prisimins, kas neprisimins, bet žiūrėkime, neįbriskime į tokią balą, iš kurios paskui sunku bus išbristi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų pastaba priimta.
Darbotvarkės 2-15 klausimas. Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). „Reguliariai“ pakeisti į „periodiškai“. Tam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Mes pritariame. Seimo nariai I. Šimonytė, G. Skaistė ir M. Majauskas taip pat pateikė pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galiu, pirmininke, dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsižvelgiant į priimtą direktyvą dėl COVID-19 vakcinos ir testų galimos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, yra pateiktas pasiūlymas pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą ir Lietuvoje įsigyjamiems testams ir vakcinai. Tokiu būdu būtų sumažinta testavimo dėl COVID-19 kaina testuojantis privačiame sektoriuje. Yra pateiktas trijų Seimo narių pasiūlymas ir komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Čia jūs kaip ir pristatėte pataisą. Norinčių kalbėti dėl pataisos už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Pritariu lengvatai, bet tik noriu pasitikslinti. Pati vakcina, be abejo, labai svarbi, atleista, nulinis tarifas, bet yra dar labai dideli lydimieji kaštai, šaldymo kameros ir kita. Tai iš esmės sudaro keturis penkis didesnę vertę, arba kaštus, negu pati vakcina. Tai ar šitai daliai išlaidų taip pat bus taikomas lengvatinis PVM ar ne? Jeigu bus taikomas vien tik vakcinai, tai antra dalis bus tokia didelė, kad sunku įsivaizduoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, gal leisite atsakyti?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai kad čia tikriausiai ne klausimų ir atsakymų žanras, bet kaip ir motyvas buvo už pataisą, bent jau turėjo būti. Ar galėtume pritarti pataisai, kuriai pritarė komitetas bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, visgi kreipiuosi į posėdžio pirmininką, gal jūs galėtumėte paaiškinti logiką. Jeigu po septynių penkiolika buvo numatytas balsavimas tam, kad žmonės susirinktų ir tuo metu būtų salėje, kad jie pabalsuotų, dabar mes dvi valandas atsiliekame nuo grafiko, dabar dvi valandas visi bus salėje ir tada kokią prasmę įgyja balsavimo atidėjimas. Aš manau, kad mes dabar turėtume pabalsuoti už tuos klausimus, kur numatyta, ir tada numatyti kitą balsavimą toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, numatyti kitą balsavimą nėra logikos, nes vėl reikės rinktis visiems. Man atrodo, kad mes jau apsitarėme dėl posėdžio vedimo tvarkos. Bet jeigu būtų kažkokių kitų pasiūlymų, tai, žinoma, Seimas gali pakeisti savo sprendimą ir priimti kažkokią kitą tvarką. Prašom, ponia Andrikiene, per šoninį mikrofoną.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes neapsitarėme. Jūs pasakėte, jūs konstatavote – balsavimai vyks, kai baigsime visus klausimus. Bet jūs su Seimu nesitarėte. Pasitarkite.
PIRMININKAS. Tvarka. Tariuosi. Ar tinka toks variantas, kurį jau kartą siūliau, ar būtų kitokių pastabų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, ar galima užbaigti klausimo svarstymą?
PIRMININKAS. Užbaigiame šito klausimo svarstymą ir tada dar kartą pasitarsime su Seimu, ką darome su balsavimu.
Dėl įstatymo 2 straipsnio yra Seimo narių I. Šimonytės, G. Skaistės ir M. Majausko pataisa. Prašau, Mykolai, gal pristatysi pataisą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tai yra techninio pobūdžio pataisa. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pritarta pirmai pasiūlymo daliai, kviesčiau pritarti ir antrai, nes ji yra techninio pobūdžio, tiesiog suredaguojanti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai čia pagal jūsų pataisą atsiranda 2 straipsnis. Komitetas jūsų pataisai pritarė. Ar būtų norinčių pasisakyti už ir prieš? Nematau. Ar būtų galima pritarti pataisai bendru sutarimu? Labai dėkui.
Dėl įstatymo, anksčiau buvo 2 straipsnis, dabar dėl 3 straipsnio Seimo nariai I. Šimonytė, G. Skaistė ir M. Majauskas taip pat pateikė pataisą. Mykolai, prašom, gal irgi pristatyk.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). 3 straipsnis – dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų yra pasiūlymas, kad šis įstatymas įsigaliotų kuo greičiau. Tai nuo 2021 m. sausio 1 d., kad atpigtų tiek testavimas COVID-19 viruso, tiek ir elektroninei spaudai lengvata įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Komitetas apsvarstė ir pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl pataisos? Nematau. Galime pritarti bendru sutarimu. Labai dėkui. Teisės departamento pataisa, kurios svarstyti nereikia, ir Biudžeto ir finansų komiteto pataisa dėl pavadinimo. Kaip suprantu, komitetas irgi pritarė. Ar būtų norinčių kalbėti? Ne. Ar galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Apsvarstėme visas pataisas.
Dėl viso įstatymo projekto. Už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Norėčiau pasakyti, kad labai palaikau pačią idėją apsaugoti nepilnamečius nuo negatyvaus, o kartais net traumuojančio informacijos poveikio. Man atrodo, kad neigiamos informacijos viešojoje erdvėje yra tikrai per daug ir santykinai per mažai pozityvios. Šiandien svarstomo įstatymo pakeitimus suprantu… (Balsai salėje: „Čia ne tas!“) Ne tas? Atsiprašau. Nežinau, aš sumaišiau, atsiprašau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – K. Glaveckas.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš ne ten užsirašiau, aš kalbėsiu vėliau.
PIRMININKAS. Viskas gerai.
K. GLAVECKAS (MSNG). Na, aš nesu prieš iš esmės, bet, aišku, PVM sumažinimas yra labai svarbus. 5 procentiniais punktais sumažinus testavimo kainą, dabar nuo 70 kainuos 3,5 euro pigiau. Reikšmingas dalykas, bet žmonėms, kurie savo sąskaita testuojasi, tai, aišku, bus ne taip linksma ir ne taip taupu. O šiaip kalbant, aš visą šitą procesą paimčiau į labai didelę priežiūrą ir Vyriausybės, ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, ir visko, nes tiek ten yra galimybių per logistiką, per viską nukniaukti pinigų, kad jūs neįsivaizduojate. Taigi aš žiūrėčiau labai atsargiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, tai iš tiesų labai svarbus įstatymo projektas, jis eina kartu su biudžetu ir priima du tikrai labai svarbius sprendimus.
Pirma, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą, kuri leidžia taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kovido vakcinai ir testams, taikyti jį laikinai. Kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių, mes sumažiname pridėtinės vertės mokestį tiek vakcinai, tiek testams nuo 5 % iki nulio, o kai kuriais atvejais nuo 21 % iki nulio. Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina vis tiek yra nemokama.
Antras dalykas, kuris yra taip pat labai svarbus, ir tai yra nuolatinis ir ilgalaikis sprendimas. Europos Sąjunga 2018 metais priėmė direktyvą, numatančią, jog galima taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą ne tik tradicinei spaudai, bet ir elektroninei spaudai. Daugelis Europos Sąjungos šalių priėmė tokį sprendimą, ir priėmė ne tik motyvuodamos, kad spauda persikelia iš tradicinės į elektroninę erdvę, bet ir tuo, kad toks sprendimas padėtų žiniasklaidai sunkiu kovido metu, kuomet žiniasklaida netenka pajamų. Labai svarbus sprendimas Lietuvoje ne tik tuo požiūriu, bet ir tuo, kad mes skatiname žiniasklaidą užsiimti gilesniais tyrimais, investuoti į tyrimus, investuoti į tiriamąją žurnalistiką, nes ši lengvata galiotų ne reklaminiam užsakymui, o ši lengvata galiotų konkrečiai prenumeruojamai spaudai. Internetinė spauda yra kaip „Verslo žiniose“ „VŽ premium“ ar „Delfi plius“, ar „15min. premium“, tai tik tai mokamai prenumeratai. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau patikslinti, kad elektroninei žiniasklaidai bus galimybė piktnaudžiauti. Jeigu reklama sudaro 80 %, tai tada negalioja lengvata, bet jeigu 79 %, tai lengvata galioja. Ką tai reiškia? Į reklaminį leidinį įdedi horoskopus ir dar ką nors ir tu gauni lengvatą. Deja, bet situacija tokia.
Dėl kito punkto, dėl vakcinų, kad jos bus pigesnės ar ne pigesnės. Jos nei pigesnės, nei brangesnės nebus, nes farmacija Europos Sąjungą parklupdė ant kelių – įvedė fiksuotas kainas vakcinoms. Ir negano to, kad tos kainos yra fiksuotos, valstybės turės nupirkti ne tiek, kiek reikia joms vakcinos, o tris kartus daugiau, penkis kartus daugiau, šešis kartus daugiau, negu reikia. Vadinasi, dalį vakcinų mes turėsime paprasčiausiai išmesti ir taip bus išmesti milijonai. Situacija yra tokia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už – M. Puidokas. Nematau jo salėje, tada – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Tikrai mes šiuo projektu nei vakcinų perkame, nei parduodame, todėl aš manau, kad idėja priimti šitą projektą ir lengvatas, kurias galima panaudoti pagal Europos Sąjungos direktyvas, yra gera – projektas buvo išsamiai išdiskutuotas Biudžeto ir finansų komitete, siūlau jį palaikyti, nes tai yra subalansuotas projektas. Valstybei jis tikrai nekainuos daug pinigų ir, aš manau, mes galime judėti į priekį diskutuodami ir tikrai rasime gerų sprendimo būdų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Kolegos, raginu palaikyti, nes pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso pandemijos, žiniasklaidos priemonės susidūrė su ženkliu pajamų iš reklamos mažėjimu. Akivaizdu, kad žiniasklaida, ypač elektroninė, yra svarbi ir būtina žmonių informavimo priemonė, o valstybėje tokiomis sąlygomis privalome ją stiprinti.
Kalbant apie jos situaciją, PVM lengvata iš tikrųjų pagerintų elektroninės žiniasklaidos situaciją, todėl 2020 metų balandžio mėnesį registravau Seime siūlymą taikyti lengvatinį PVM tarifą elektroninei žiniasklaidai. Praėjusios kadencijos Seime šis siūlymas nebuvo priimtas, bet tikiuosi, kad dabar matydami bendrąją situaciją šio projekto palaikymo tikrai sulauksime. Priminsiu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje lengvatinis 5 % PVM tarifas yra taikomas laikraščiams, žurnalams bei kitiems periodiniams leidiniams. Manau, kad krizės atveju tikrai būtų teisinga tą pačią PVM lengvatą taikyti ir elektroninei žiniasklaidai. Todėl kviečiu visus palaikyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Gerbiami kolegos, visi norintys kalbėti dėl motyvų kalbėjo. Dabar noriu dar kartelį pasitarti su Seimu dėl balsavimo, nes balsavimui skirtas laikas jau praėjo. Lyg ir buvome sutarę, kad baigiame visus darbotvarkėje numatytus klausimus ir tada balsuojame. Ar yra kitokių pasiūlymų? (Balsai salėje) Nėra kitokių pasiūlymų. (Balsai salėje) Galioja tai, ką sutarėme. Labai dėkui.
19.28 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2). Priėmimas. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Iš vieno straipsnio. Dėl motyvų norinčių pasisakyti nėra. Balsavimas tam numatytu laiku.
19.28 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 6, 21, 24 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 5 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 6 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Norinčių kalbėti dėl bendro dėl motyvų nematau. Balsavimas tam numatytu metu.
Per šoninį mikrofoną – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, stebiu balsavimus ir matau, kad nedalyvauja L. Kasčiūnas. Norėčiau paklausti, gal būdelėje baigėsi deguonis ar kas nors, pažiūrėkite, ar gyvas žmogus?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų susirūpinimas labai rimtas ir priimtas. Tikrai pažiūrėsime.
19.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIVP-103(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIVP-103(2). Priėmimas. Seimo nutarimas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Balsavimas tam numatytu metu.
19.30 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-19 kausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2). Priėmimas.
Į tribūną kviečiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas svarstė šio įstatymo pataisas ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcijai, visoms pataisoms. Taip pat svarstė Seimo narių grupės siūlomas pataisas, kurių esmė yra, kad šį apdovanojimą teiktų ne Seimas, o Seimo valdyba. Šitoms pataisoms komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Iš tiesų situacija yra tokia, kad iš principo yra du Seimo nutarimo projekto variantai. Galbūt galėtume alternatyviai balsuoti, neiti per?.. (Balsai salėje) Ne, pristatyti… Prašom, pone Pranckieti, pristatyti jūsų teikiamas įstatymo pataisas. Iš vietos.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkė turėjo pristatyti, jos yra ir pirmasis parašas po tuo pasiūlymu. Tas pasiūlymas, tikrai taip, yra kaip ne visiškai alternatyvus, būtų neteisinga taip sakyti, bet iš esmės tai yra variantas, į kurį buvo surinkti visi pasiūlymai, variantas, kurį pasirašė visų frakcijų atstovai ir visų frakcijų seniūnai, išskyrus gal vieną frakciją, kuri dar nebaigė svarstyti šio klausimo. Šiame projekte yra atsižvelgta į visas Teisės departamento pastabas ir sukurtas toks projektas, kuriame… tiesiog atskiromis pataisomis pataisyti būtų buvę sudėtinga. Šiam projektui yra pritaręs ir ankstesnis Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas. Mes iš esmės tikėjomės, kad jis bus Seime ir tęsime tą bendrą veiklą. Esminis skirtumas yra, kaip įvardijo A. Žukauskas, pirminiame variante taip ir buvo siūlyta, kad būtų sudaryta komisija, kuri atrinktų kandidatus. Komisija būtų sudaryta iš visų Seimo frakcijų. Ta komisija, atrinkusi kandidatus, pateiktų Seimo valdybai. Ji turėtų galimybę nuspręsti, kam suteikti tą apdovanojimą.
Toliau. Jeigu kalbėtume iš esmės apie tą projektą, kuris liktų nepakeitus, tai būtų maždaug toks, kad reikia išrinkti daugiausiai balsų surinkusius asmenis ir vieną per metus būtų galima apdovanoti šiuo apdovanojimu. Todėl būtų didelis suvaržymas, tiesiog būtų suvaržyta galimybė turėti tą apdovanojimą kaip operatyvų apdovanojimą, ypač jeigu jį teiktume užsienio svečiams, kurių atvažiavimai visada būna ne prieš metus žinomi. Tokiu būdu devynių Seimo narių kadencijoje išrinkta komisija atrinktų, valdyba jį galėtų paskirti. Tiesiog išvis turėtume Seimo apdovanojimą, kuriuo galima būtų apdovanoti. Šiandien mes tokio neturime.
Žinoma, tikslas buvo įamžinti A. Stulginskį. Jis skiriamas už demokratijos ir parlamentarizmo plėtrą. Už valstybingumo – skiriamas G. Petkevičaitės-Bitės apdovanojimas. Viskas išlieka lyg ir surinkta į vieną nuomonę. Pasirašė daugiau kaip 30 Seimo narių šitą tokį alternatyvų, arba papildytą, apibendrintą siūlymą. Todėl kviesčiau… (Balsas salėje: „Kiek kainuos, galite pasakyti?“) Kviesčiau…
PIRMININKAS. Tikriausiai kviestumėte palaikyti savo teikiamą variantą.
V. PRANCKIETIS (LSF). …palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už jūsų teikiamą variantą norėtų kalbėti V. Rakutis. Ar jūs už komiteto, ar už?..
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau palaikyti šią iniciatyvą dėl tokio ženklo steigimo, kad mūsų Seimas turėtų, Seimo Pirmininkas savo rankose turėtų tokį puikų įrankį tiek pagerbti iš svetimų šalių atvykusius atstovus, tiek žmones, kurie nusipelnė Seimo tradicijų. Ir šis mūsų sprendimas sudarytų sąlygas stiprinti mūsų Seimo prestižą, nes mes dabar dažnai viešojoje erdvėje pasirodome kaip nesutariantys, kaip besiginčijantys, nesugebėdami kartais pateikti savęs kaip vienos svarbiausių – seiminės Respublikos institucijos įvaizdį. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisakys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, dabar pasisakome turbūt dėl pataisos.
PIRMININKAS. Dėl pataisos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš supratau, kad gerbiamas V. Rakutis kalba apskritai apie idėją įsteigti A. Stulginskio žvaigždę. Pradėsiu turbūt nuo paties pavadinimo. Kažkodėl dabar siūloma kaip pataisa – A. Stulginskio demokratijos žvaigždė, lyg galima suprasti, kad A. Stulginskis turės savo demokratiją. Suprasčiau, kad galbūt kitoks pavadinimas galėtų būti – demokratijos plėtros žmonėms… įteikimas turėtų būti.
Aišku, čia vėlgi koncepcijos klausimas, ar tai turi būti labai svarbus apdovanojimas, ar tai įprastas, prilyginamas ženkleliui, kurį Seimo Pirmininkė galėtų įteikinėti ir į kairę, ir į dešinę. Jeigu tokio ženklelio reikmė yra, iš tikrųjų galbūt nereikėtų pavadinti tokio garbingo žmogaus vardu – A. Stulginskio, kai bus galima, valdybos sprendimu, A. Stulginskio žvaigždę dalinti kiekvienam atvažiavusiam svečiui, paskui pažiūrėti, kad svečias galbūt susikompromitavo, paskui galbūt įteikta lietuviui, kuris susikompromitavo, nes, kaip ir minėjau, tai bus daroma valdybos sprendimu, o ne Seimo nutarimu, kaip kad aukšto lygio apdovanojimas yra Laisvės premija. Tai suprantu.
Aišku, šiuo atveju manyčiau, kad vis dėlto A. Stulginskio žvaigždė turėtų būti, kaip yra projekte, įteikiama, kai komisija, kaip ir Laisvės premijos atveju, nusprendžia ir tvirtina nutarimu Seimas. Tada, aš manau, tai būtų rimtas apdovanojimas, kaip kad kalbėjo gerbiamas V. Rakutis, kad iš tikrųjų tai turėtų būti vienijantis, ne tik už demokratijos plėtrą, bet ir už valstybingumo stiprinimą. A. Stulginskis buvo daugiau valstybininkas, galbūt ir demokratas.
Vis dėlto siūlau palaikyti komiteto sprendimą, kuriuo buvo pritarta, kad vis dėlto tai būtų aukštesnio lygio apdovanojimas, o ne valdybos sprendimu. O galvojant apie apdovanojimą kitokį, kuris reikalingas galbūt Seimo Pirmininkui svečiams, tai galima būtų pagalvoti apie kitokį pavadinimą, masiškai būtų galima dalinti tuos apdovanojimus. Vis dėlto siūlau nepritarti šiam siūlymui, o pritarti A. Stulginskio žvaigždei su visomis pataisomis, kurios buvo priimtos Švietimo ir mokslo komitete.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš sutinku su tuo, ką visi kolegos kalbėjo, bet aš noriu paklausti, iš ko ta žvaigždė bus pagaminta ir kiek ji kainuos. Jeigu ją iš blėkos darysime, tai ji nebus nieko verta, o žvaigždė iš tikro turėtų būti pagaminta iš rimto metalo ir su rimtomis išlaidomis. Paprasčiausia Laisvės premija – tai 5 tūkst., o A. Stulginskio turėtų būti ne mažiau kaip 10 tūkst. arba bent jau 5 tūkst. eurų pati žvaigždė. Tai pagalvokite, iš kur tuos pinigus gausime, gal žinote papildomus šaltinius. Aš manau, tik iš Ateities komiteto sąskaitos. Iš kur kitur?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, pasisakė, ponas V. Pranckietis pristatė visą bloką pataisų. Buvo išklausyti motyvai už, prieš. Formuluoju principinį balsavimą. Kas už, balsuoja už, tie palaiko pono V. Pranckiečio ir daugelio Seimo narių, virš 30, buvo minėta, siūlytas pataisas, tą bloką, kurį jis pristatė, kas balsuoja prieš arba susilaiko… (Balsai salėje) Prašau. Ponas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Manau, kad toks balsavimas turėtų būti nukeltas prie tų balsavimų, kai bus visi balsavimai. (Balsai salėje) Kai turės galimybę susirinkti…
PIRMININKAS. Čia yra pataisa, kadangi forminta kaip pataisa, matyt, būtų logiška svarstyti kaip ir visas pataisas, kurias svarstėme iki šiol. Gerbiami kolegos, tęsiu formuluotę. Kas balsuoja už, balsuoja už pono V. Pranckiečio ir 30 Seimo narių pasiūlytą pataisų bloką, kas balsuoja prieš arba susilaiko, balsuoja už Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlytą variantą.
Už – 45, prieš – 16, susilaikė 35. Nepritarta pono V. Pranckiečio siūlomam visam blokui.
Prašau Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją, tada pastraipsniui pereisime visus straipsnius. Ateikite į tribūną, yra pataisų.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pataisa, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tuoj. Ačiū. Dėl 2 dalies taip pat Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu. (Balsas salėje: „Galime pritarti.“) Pritariame.
Dėl 2 straipsnio 6 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, dėkui. Taip pat Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, dėl to paties 2 straipsnio 6 dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje) Taip, trečia Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas irgi pritarė. Pritariame.
Dėl 3 straipsnio 1 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio 3 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio 5 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 8 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 9 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame. 4 straipsnis… (Balsai salėje) Dėl viso 3 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio 1 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Kita Teisės departamento pastaba taip pat dėl 2 dalies, jai komitetas irgi pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4 straipsnio 3 dalies pastabų nėra. Dėl 5 straipsnio… (Balsai salėje) Visam 4 straipsniui pritariame? Pritariame.
Dėl 5 straipsnio 1 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pritariame. Dėl 2 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Vėlgi pritariame. Dėl 2 dalies vėl Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pritariame. Ar galime pritarti visam 5 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Dėkui.
Dėl 6 straipsnio 3 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pritariame. Labai dėkui. Dėl 4 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas irgi pritarė. Pritariame. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio 2 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pritariame. Dėl 4 dalies yra Teisės departamento trys pastabos, joms visoms komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Galime pritarti visam 7 straipsniui su Teisės departamento pastabomis? Pritariame. Dėkui.
Viskas. Pritarėme visiems straipsniams. Dabar dėl viso. Labai ačiū pranešėjui. Dėl viso norinčių šnekėti nematau. Balsavimas numatytu metu.
19.44 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341, 37, 38, 39, 40, 401, 403, 404, 43, 45, 461, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321, 405 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5373(2), Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5374(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5375(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321, 405 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5373(2). Svarstymo stadija.
Prašau G. Burokienę per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad pamatėte. Frakcijos vardu prašau pertraukos, kadangi dauguma tikriausiai…
PIRMININKAS. Iki kada pertraukos?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad reikėtų Kultūros komitetui susirinkti ir apsvarstyti, išklausyti visas puses, nes gavome labai įdomių laiškų iš Etikos ir procedūrų komisijos narių, kad jie nebuvo išklausyti. Manau, kol jie to nepadarys, tai iki tol.
PIRMININKAS. Tai yra pusvalandžio pertrauka arba iki kito posėdžio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kol komitetas apsvarstys, kol įgyvendins, tai ir bus taip – iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Statute yra du variantai: arba pusės valandos pertrauka, arba iki kito posėdžio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu prašoma šio įstatymo projekto ir susijusių teisės aktų pertrauka iki kito posėdžio. Balsuojame. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. Taip pat ir dėl lydimųjų.
Už – 55, prieš – 24, susilaikė 15. Dėl 2-21, 2-22 ir 2-23 skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. 2-21 klausimą jau apsvarstėme.
19.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96 (pateikimas)
2-22.1 – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95. Pateikimas. Pranešėja – M. Danielė. Ir lydimieji, kartu su 2-22.1 ir 2-22.2. Per šoninį mikrofoną I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau 30 minučių pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote pusės valandos pertraukos? Prašymas teisėtas. Skelbiame balsavimą dėl Laisvės frakcijos prašymo dėl įstatymų bloko pertraukos.
Už balsavo 50, prieš – 38, susilaikė 10. Skelbiama pusės valandos pertrauka dėl abiejų teisės aktų.
19.48 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl smulkaus verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją, vengimo“ projektas Nr. XIVP-120 (pateikimas)
Tada paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-23 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl smulkaus verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją, vengimo“ projektas Nr. XIVP-120. Pranešėja – L. Mogenienė. Prašom, per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašymas pertraukos iki kito posėdžio. Skelbiu balsavimą. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas prieš – prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 54, prieš – 38, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, dar liko rezervinių klausimų. Noriu vėl kreiptis pasitarti. (Balsai salėje: „Ne, ne, ne.“) Ne, viskas, gerai. Gal bent J. Razmos yra du rezerviniai? (Balsai salėje: „Ne, ne, ne.“) Ne. Viskas, supratau. Viskas. Prašom, per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nuo kada mes pradėsime sprendimus priimti, kas garsiau šūkteli? Jeigu kažkas pamojuoja – ne ne, pirmininkas išsigąsta ir sako ne. Pasiūlykite balsuoti ir matysime. Mano projektai iš viso yra dviejų minučių klausimas.
PIRMININKAS. R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Kolegos, aš dėl rezervinių labai prašyčiau, kad būtų pritarta. Noriu priminti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos dėl nuotolinio darbo yra pateiktas rezervinis. Jeigu šiandien mes nesvarstome, mes paliekame pabaigdami sesiją Vyriausiąją rinkimų komisiją be galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, reaguodamas į pono J. Razmos pasakymą noriu paklausti, nuo kada mes selektyviai pasirenkame, posėdžio pirmininke, kieno klausimus svarstyti? Jeigu pono J. Razmos – nusilenkiame. Aš labai gerbiu poną J. Razmą, bet nelabai profesionalu.
PIRMININKAS. Supratau. Ponas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl darbotvarkės. Mes ryte priėmėme, nubalsavome, kad lieka tie klausimai, kuriuos priėmėme, o dabar šaukiame ne, ne, ne ir išbraukiame. Kažkaip nesiderina.
PIRMININKAS. Viskas aišku, supratau. Svarstome visus rezervinius klausimus toliau. Rezervinis 1 klausimas. (Balsai salėje) Aš, kaip posėdžio pirmininkas, savarankiškai pratęsiu posėdį tol, kol apsvarstysime visus rezervinius klausimus. Po jų bus balsavimai. Viskas.
19.51 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174(2) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174(2). (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gyvūnų klausimus reikia spręsti dieną, todėl prašome svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašymas pertraukos iki kito posėdžio. Prašome balsuoti. Kas už pertrauką, balsuoja už, kas prieš – prieš arba susilaiko.
Už – 51, prieš – 43, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio.
19.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5155(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5155(2). (Balsai salėje) Į tribūną kviečiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas S. Šedbaras pristatyti komiteto išvadą. Kas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto galėtų? (Balsai salėje) Tik perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas bendru sutarimu 7 balsais už pritarė įstatymo projektui ir išvadai. Tikrai labai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Diskusijoje norinčių dalyvauti Seimo narių nėra, kalbėti dėl motyvų taip pat nematau. Balsavimas kartu su visais balsavimais. (Balsai salėje) Gal galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Labai teisinga pastaba. Galime. Labai ačiū.
19.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektas Nr. XIIIP-4926(2) (svarstymas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektas Nr. XIIIP-4926(2). Pranešėjas – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū, kad iš pagarbos karaimams nepaprašėte pertraukos. Pagarsinsiu pagrindinio komiteto išvadą, kuri skamba taip. Sprendimas: pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4926, komiteto išvadoms ir teikti Seimui svarstyti nutarimą, kad 2022 metai būtų paskelbti Lietuvos karaimų metais. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Kokios yra dvi priežastys? Reikia atsižvelgti į tai, kad 2022 metais sukanka 625 metai nuo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Norime… (Šurmulys salėje) Užtenka, taip?
Tada antra. Svarbu, kad iki 2021 m. spalio 1 d. būtų sudaryta programa ir patvirtinta Vyriausybėje, taip pat numatyti 2022 metų biudžete lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Norinčių diskutuoti nematau. Dėl motyvų už nori pasisakyti V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, aš už ir visus skatinu balsuoti už. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių pasisakyti. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Labai ačiū.
19.56 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-119(2) (svarstymas)
Rezervinis 4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 papildymo 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-119(2). Pranešėjas – E. Sabutis. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas kaip pagrindinis šių metų gruodžio 18 dienos neeiliniame posėdyje svarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 papildymo 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms, jas įvertinome, ir komitetas patobulino įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-119(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti norinčių Seimo narių nėra. Motyvai. Už nori pasisakyti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų, jeigu jau Vyriausybė gali dirbti, Seimas gali dirbti pagal naują priimtą įstatymą, tai iš tikrųjų turime leisti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai dirbti nuotoliniu būdu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių pasisakyti. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū.
19.57 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-117(2) (svarstymas)
Rezervinis 5 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-117(2). Pranešėja – P. Kuzmickienė. Iš Sveikatos reikalų komiteto yra kas nors, kas galėtų? (Šurmulys salėje) Prašom pristatyti išvadą dėl alternatyviosios sveikatos.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, kolegos. Komitete balsavome dėl šio pateikimo įstatymo projekto ir komitetas pritarė pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Norinčių diskutuoti Seimo narių nematau. Pataisų, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų dėl viso kalbėti taip pat nėra norinčių. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Labai ačiū.
19.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos Žemaičių vyskupo (1849–1875 m.), švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projektas Nr. XIVP-110 (pateikimas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos Žemaičių vyskupo (1849–1875 m.), švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projektas Nr. XIVP-110. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimas. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas yra pasirašytas beveik visų Žemaičių grupės narių, kurių mes turime 23. M. K. Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. ir 2021 metais bus 220 metų nuo jo gimimo. Iš tikrųjų yra suplanuota ir įvairių renginių: su Katalikų bažnyčia yra suplanuota konferencija (jeigu bus galimybė ir baigsis karantinas) Seime ir apskritai Žemaitijos miestai, turintys mokyklų, kurios yra pavadintos gimnazijomis dažniausiai M. K. Valančiaus vardu, ruošiasi paminėti šią šventę. Ypač ruošiasi Varnių savivaldybė, tai yra seniūnija, Telšių rajono savivaldybė. Aš manau, kad dabar dėl laiko stokos, visi nebenorime sėdėti, aš nepasakosiu jo nuopelnų – nuopelnų katalikiškai Bažnyčiai, nuopelnų švietimui, nuopelnų išsaugojimui lietuvybės, nuopelnų blaivybės judėjimui, kuris buvo prie jo įsteigtas. Jis pats kaip vyskupas buvo populiarus. Atkreipsiu dėmesį, kad vyskupo valdymo metu buvo pastatytos arba rekonstruotos net 32 bažnyčios, tarp jų ir Kauno arkikatedra bazilika. Aš manau, kad iš tiesų… prašau jūsų palaikyti mūsų Žemaičių grupę ir paskelbti 2021 metus vyskupo M. K. Valančiaus metais.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų klausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, puiki žemaičių iniciatyva, puiki asmenybė, puiki 220 metų sukaktis. Tačiau kaip čia atsitiko, ar žemaičiai buvo užmiršę, ar įstrigo, nes dabar keistai skamba nutarime – iki gruodžio 31 dienos parengti visą programą ir ją patvirtinti. Antras, dar keistesnis dalykas – 2021 metų biudžete rasti finansavimą programai įgyvendinti, o šiandien mes jau priėmėme biudžetą. Ar ir čia neatsitiks taip, kaip su V. Mačerniu, kai šiandien mes neskyrėme lėšų V. Mačernio metų įamžinimo dalykams? Kaip čia atsitiko, kad taip susivėlinote?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Kaip žinome, ta mūsų Žemaičių grupė susikūrė tik lapkričio pabaigoje, tiesiog turbūt nebuvo galimybių susirinkti, posėdžiauti, priimti sprendimus. Man teko imtis iniciatyvos, aš dar kažkaip nepaprašiau ir gerbiamo J. Razmos, kad iš karto leistų pateikti. Aš nemanau, kad…
Visų pirma, dėl svarstymo metu nurodytos programos datos. Ta data iš tikrųjų yra taisytina. Aš manau, daugmaž sausio mėnesį bus galima tą programą parengti. Dėl finansavimo. Aš nemanau, kad čia reikėtų tiek lėšų, kiek reikėjo dėl Žemaitijos metų. Tiesiog per įvairius fondus, per Kultūros tarybą ar panašiai vienam kitam renginiui, aš manau, ir po biudžeto priėmimo, nes tie pinigėliai kai kur kai kuriais atvejais skirstomi ir kovo mėnesį, yra M. Valančiaus draugija Žemaitijoje, kuri gali parašyti projektus lėšoms gauti. Jeigu norima, visada viską galima išspręsti. Nereikia norėti daug, reikia norėti tiek, kiek būtina, ir rasti būdų tikrai galima.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi M. Puidokas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iš tiesų, gerbiama ponia, jūs ką tik pasakėte: jeigu norima, tai tikrai galima padaryti. Aišku, jūs demonstruojate, kad jūs tikrai to nenorėjote padaryti. Praėjusioje kadencijoje mes visi kartu buvome sutarę, kad tokie metai bus skelbiami vėliausiai pavasario sesijos metu. Paprastai tai yra svarstoma Istorinės atminties komisijoje (trumpesnis pavadinimas) ir panašiai. Dabar, kai jūs pateikiate tokį įstatymo projektą, likus savaitei iki Naujųjų metų, iki tų metų, kai mes jau paskelbsime, tai yra tiesiog nepagarba ir M. Valančiaus atminimui, ir apskritai. Jūs sakote, kad gal Kultūros taryba. Kokia taryba? Jau baigėsi konkursai kitiems metams. Apie ką mes kalbame? Neskirdami nė vieno cento šiai programai, mes paskelbsime metus. Norime apsijuokti? Kas tai yra? Tai yra visiškai neįtikėtina. Kur jūs buvote pavasarį? Ten irgi buvo Žemaičių grupė, ir visokių kitų. Nebūtinai reikia būti žemaičiu, kad išpažintumei M. Valančių. Tai tiesiog yra nepagarba M. Valančiaus atminimui ir Seimui, mums patiems. Negalima taip daryti – skelbti kokius nors metus, likus savaitei iki metų pabaigos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Vytautai, visų pirma, jūs, kaip Kultūros komiteto narys, ir žinote, iki kada ir kaip reikia paskelbti, kokios datos. Pavyzdžiui, aš pirmą kartą girdžiu, kad pavasario sesijoje jau reikia skelbti dėl kitų metų. Aš nemanau, kad nepagarba, aš tik sakau, kad iš tikrųjų yra galimybių, aš manau, jų reikia ieškoti ir rasti.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi R. Šarknickas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tiesų, kalbant apie carinę okupacinę politiką, tai tautos girdima buvo viena iš politinių priemonių ir tai, ką įvykdė viena iš mūsų iškiliausių asmenybių vyskupas M. Valančius, neabejotinai buvo ne tik blaivybės skatinimas, bet ir tautiškumo, visos mūsų Lietuvos stiprinimas ir atgaivinimas.
Mano klausimas būtų, kad, kalbant apie tokią iškilią asmenybę, ką minėjo ir kolega V. Juozapaitis, ar bus pakankamai laiko pasirengti, dabar priėmus sprendimą dėl vyskupo M. Valančiaus metų, kad iš tiesų tie metai būtų pažymėti tinkamai, kad jie turėtų savo žymę Lietuvos gyvenime 2021 metais, nes tikrai mes tą darome labai pavėluotai, pačioje metų pabaigoje, o visi valstybinės reikšmės projektai yra suplanuojami gerokai anksčiau. Ko gero, ir jūs tai žinote. Gal galėtumėte atsakyti? Dėkui.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš lyg ir atsakiau į šitą klausimą. Dar antrindama jums dėl jo veiklos dėl blaivybės ir darbo, kuris buvo įdėtas, noriu pasakyti, kad gal truputį sutrukdė kitas dalykas, kitas projektas, susijęs su M. Valančiumi. Jis buvo įregistruotas buvusios komisijos pirmininkės L. Matkevičienės dėl atmintinos dienos, susijusios su M. Valančiumi ir blaivybe, skelbimo. Jis buvo įregistruotas kur kas anksčiau, tačiau nieko padaryta nebuvo. Aš sužinojau tik tada, kai pradėjome kalbėti apie M. Valančių, būtent rudenį po rinkimų, kad buvo tokių minčių ir idėjų, bet jos taip pat nebuvo realizuotos. Todėl pasirinkimą, ar atmintina diena, ar metai, be abejo, nulėmė, kalbėjau su mūsų Žemaičių grupės nariais, tai, kad mums tikslingiau būtų, jeigu Seimas pritartų paskelbti metus.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėjau jūsų paklausti dėl švento sekmadienio. Kadangi tai yra M. Valančius, mūsų blaivybės simbolis, norėjau jūsų paklausti dėl alkoholio laiko apribojimo panaikinimo sekmadieniais. Autorius sėdi už jūsų nugaros aukščiau, žodžiu, skaistykloje jis dabar, šiuo metu. Ką mano jūsų Žemaičių grupė šiuo klausimu – dėl sekmadienio?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tiksliau, kad po 15 valandos būtų leidžiama parduoti alkoholį – jūs tą projektą turite galvoje ir tą klausimą? Su žemaičiais kol kas nekalbėjau, bet asmeniškai aš šiam siūlymui nepritarčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Už projektą pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, jau yra vėlu, bet aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų taip, projektas atėjo vėlai, bet ir M. Valančius gimė lygiai prieš 220 metų, ne prieš 219, ne prieš 218. Turėjome Seimo rinkimus ir to sąlygotus pokyčius. Idėjos ateina tada, kada ateina. Aš tikrai pasirašiau už šį projektą ir aš kviesčiau tiek Suvalkijos (Sūduvos) bičiulių grupę, tiek Dzūkijos bičiulių grupę, tiek kitas grupes (Sostinės grupę įkūrėme) atliepti žemaičių lėtą būdą, interesą ir tikrai pritarti šiam projektui. Galbūt mes galime koreguoti jo teksto nuostatas dėl Vyriausybės programos pateikimo ir netgi dėl lėšų asignavimo, nes vėlgi turime kitą labai netradicinę situaciją, kai pavasarį Vyriausybė žada atnešti biudžeto korekcijas, tai gal ten būtų galima įrašyti tuos pinigus, reikalingus M. Valančiaus metams. Toks būtų pasiūlymas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalba V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš nežinau, ar čia man dabar reaguoti. Ne, neatsiimsiu žodžio vis tiek. Mieli ponai, iš tikrųjų lėtumas lėtumu, bet jūs gi nebuvote kur nors vaikų darželyje ar kur nors ligoninėje, ar kur nors, nežinau, sanatorijoje, ar kitame pasaulyje. Visi buvote čia, Seime, kiti buvo Vyriausybėje, planavote biudžetą ir puikiai visi suprantate, ypač Seimo nariai, kurie dirba ne pirmą, ne antrą ir ne trečią kadenciją, kad visos lėšos yra projektuojamos pradedant vasaros laikotarpiu vėliausiai. Todėl visa tai, ką jūs norite švęsti kitais ateinančiais metais, reikia suprojektuoti arba bent jau pasakyti, kad tai bus pradėta daryti. Dabar, kai lieka savaitė, būkite žmonės, na, nejuokinkite pasaulio, taip negalima iš savęs tyčiotis iš tikrųjų.
Mes šiandien už lango iš tikrųjų turime pandeminę situaciją ir visa kita, ir jūs dabar vėl kalbate, kad Vyriausybė turi surasti lėšų M. Valančiaus metams apmokėti. Taip, mes garbinsime M. Valančių visais įmanomais būdais, bet paskelbkime tada simboliniais metais arba tą simbolinę vieną dieną, bet jeigu jūs netgi neturite programos apmatų, jūs ką, Vyriausybę įpareigosite ar jūs patys, ta Žemaičių grupė, susėsite dabar sausyje ir sudarysite programą? (Balsai salėje) Jūs viską galite. Taip, čia vienas žemaitis aiškino, kad mes viską galime. Truputį ne tas žanras, čia yra Seimas, čia yra tautos atstovybė. Galvokime, ką darome, ponai, ir būkime atsakingi vis dėlto. Nors aš supratau, kad premjerė neprieštarautų turbūt. Gal jie turi kur nors pasislėpę šitų pinigų. Aš siūlyčiau susilaikyti vis dėlto šiuo atveju. Ne dėl M. Valančiaus, tikrai garbė jam, bet tiesiog, kad esame apsileidėliai. Pripažinkime, kad tikrai gerokai pavėlavome. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui už išsakytus motyvus. Kaip suprantu iš pastarojo pasisakymo, pritarti po pateikimo bendru sutarimu nepavyks. Gerai, tada balsuosime prie visų balsavimų.
20.11 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106 (pateikimas)
Kitas rezervinis 7 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106. Pranešėjas – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš irgi taupysiu jūsų brangų laiką, nes vakaras jau artėja. Turbūt esate susipažinę su Bibliotekų įstatymu, kuris yra identiškas Kultūros ir Muziejų įstatymams, tad toks techninis dalykas, kad Bibliotekų įstatymas būtų prijungtas prie Kultūros ir Muziejų, kad galėtų Kultūros komiteto išvadų rengėjai ruoštis šiam darbui. Tas klausimas, jeigu kas nežinote, dėl konkurso tarp kadencijų būtent regionuose. Tuo metu, neseniai buvo pateiktas klausimas dėl kultūros centrų ir muziejų, pateikimo stadiją perėjo, per 100 balsų surinko. Tiesiog taupau laiką.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, akivaizdu, kad jūs tęsiate pradėtą savo pasiūlymų modelį su centrais, su muziejais. Ar atėjo žinių iš Lietuvos, kad esant dabartinei situacijai, kai reikalingas konkursas antrai kadencijai, atsirado daug pavojų ir nėra kas dirba? Pavyzdžiui, miestuose, aš žinau, jokių problemų nėra, tų kandidatų po kelis, būna, pretenduoja, tačiau rajonuose, įtariu, trūksta. Ar turite žinių, tokių statistinių, ar ne?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, jūs pats faktiškai ir atsakėte į klausimą, kad trūksta, nes į tai sureagavo visos asociacijos – bibliotekų, muziejų, kultūros, dėl to ir buvo motyvacija čia stovėti prie tribūnos ir padėti būtent toms įstaigoms, nes praeina penkeri metai ir įvyksta konkursas, tačiau žmonės paima paskolas ir panašiai, nenori rizikuoti. Todėl šiuo atveju savivaldybės pačios nuspręstų, sudarydamos komisijas, ir įvertintų. Yra keli žodžiai: „gerai“ arba „labai gerai“, ir eina antrą kadenciją. Po antros kadencijos jau yra konkursas. Toks dalykas yra. Taip, trūkumas yra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Garbusis kolega, priminkite, kada buvo priimtas įstatymas, kuris pakeitė vadovų paskyrimą, ir atsirado tos kadencijos. Prie kurios valdančiosios daugumos ir kas balsavo už tas kadencijas, gal galite man priminti? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, garbusis kolega, aš neseniai, kai pristačiau Kultūros ir Muziejų įstatymus, tas pataisas, kurias reikia būtinai padaryti, ir įvardinau tokius kelis žodžius: „nelikti klaidoje“. Taip, buvusi valdančioji dauguma, kuri ieškojo bendro, taip pasakius, sprendimo, bandė, kad geriau būtų, bet situacija pasirodė tokia, kad yra tam tikrų taisytinų dalykų, dėl to ir atėjau čia siūlyti projekto taisymų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Ar norėjau paklausti, pone Šarknickai, jūsų aiškinime nėra iš esmės nurodyta jokių specialistų išvadų. Ar su specialistais bus kaip nors konsultuojamasi, kad atlieptų abi puses, ar ne? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pakartosiu, asociacijos kreipėsi, o dėl specialistų, ekspertų ir panašiai – tikrai turėsite, nes jūs esate irgi išvadų rengėjas su kolega Kęstučiu, tikrai ten išgirsite tuos vertinimus ir pagal tai jūs turbūt ir nuspręsite teikdami Kultūros komitete. Tada ir priimsime sprendimą kartu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Už įstatymo projektą šneka V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. R. Šarknicko yra pasvertas ir labai geras įstatymo projektas. O ekspertai? Kas gali būti geriau už buvusius merus ir tuos, kur buvo susiję su bibliotekomis, su šiuo praktiniu darbu. Reikia palaikyti šią labai gerą R. Šarknicko iniciatyvą. Kolegos, padarysime gerą darbą ir valstiečiai ištaisys savo klaidas, ir toliau nereikės jiems atgailauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai šitas įstatymas kaip kadencijų įstatymas buvo priimamas, tiek šitos, tiek ir kitų sričių pagrindinis tikslas buvo paskatinti kraujo apytaką, kraujo apytaką tokiose institucijose. Vadovo pasikeitimas iš esmės reiškia, kad atsiranda galimybė naujai komandai, sprendžiamos tos problemos, kurios buvo įsisenėjusios, ir panašiai. Dabar mes norime išlaikyti tam tikras nomenklatūrines sistemas, kurių tikrai yra labai daug, ypač regionuose. Aš esu iš regiono ir tikrai nėra jokios problemos daryti konkursus, ieškoti naujų žmonių. Jeigu nori, gali surasti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kadangi pasisakiusiųjų buvo ir už, ir prieš, suprantu, kad bendru sutarimu po pateikimo nepavyks pritarti, todėl dėl klausimo apsispręsime per balsavimą. Per šoninį mikrofoną V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau patikslinti gerbiamo V. Valkiūno repliką, kad padarysime gerą darbą. Šiuo atveju ištaisysime blogą darbą, kurį buvo padarę tie, kurie dabar nori tą gerą darbą paskelbti pasauliui. Bet aš noriu atkreipti dėmesį ir pateikėjo, ir visų tų, kurie šiandien stebi, žiūri ir tikisi, tikrai tas darbas nebus padaromas labai greitai, įskaitant ir Kultūros centrų, ir Bibliotekų, ir Muziejų įstatymų pakeitimą, jisai bus daromas kompleksiškai, derinant su Vyriausybe. Iš tikrųjų tai nėra vienadienis dalykas ir mes neturime vėl skubėti, kad nepadarytume tų klaidų, kurias jūs padarėte. Iš tikrųjų mes turime rasti bendrą sutarimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną ponas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, nesidairydami į praeitį, taisykime dėl žmonių. Kandidatas iš Marijampolės, neatsimenu pavardės, rodos, A. Vyšniauskas, naujas žmogus, tai dėl to dar nežinau. (Balsai salėje) Jau laimės. Dėl lengvabūdiškumo ir panašiai, tai mes kaip tik turime duoti injekciją dalyvauti, kad atvažiuotų iš sostinės į tuos regionus dirbti. Yra keli pavyzdžiai, kai atvažiavę ir sėkmingai dirba. Tai dėl to atgaivinimo, kaip sakote, šviežio kraujo ir panašiai, tai mes kaip tik tuo pataisymu ir prisidėtume visi kartu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami pranešėjai. Dar papildysiu, kad dėl minėto įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
20.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-136 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis 8 klausimas. (Balsai salėje) Gerai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-136. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpas nutarimo projektas, dar yra išrinkta vienos komisijos, šiuo atveju Neįgaliųjų teisių komisijos, pirmininko pavaduotoja Seimo narė V. Giraitytė, ją siūloma ir patvirtinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nėra norinčių klausti po pateikimo, o dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Pritariame bendru sutarimu. Po svarstymo pritariame bendru sutarimu. Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl motyvų nėra norinčių šnekėti. Balsuosime prie visų balsavimo klausimų.
20.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-137 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-137. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip pat labai trumpas formalus projektas dėl keleto komitetų sudėties keitimo. Pirmiausia į Ateities komitetą įrašome socialdemokratų atstovą K. Vilkauską, nes jie nebuvo anksčiau pateikę. Taip pat aš apsikeičiu su kolege A. Bilotaite komitetais ir tuomet Žmogaus teisių komitetas galų gale turės vieną moterį tarp septynių savo narių, o Audito komitete vienu ministru bus mažiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Nėra Seimo narių, norinčių jus paklausti. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Apsispręsime dėl Seimo nutarimo projekto balsavimo metu.
20.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96 (pateikimo tęsinys)
Informuoju, kad jau baigėsi pusės valandos pertrauka dėl klausimų 2-22.1 ir 2-22.2 – projektų Nr. XIVP-95 ir Nr. XIVP-96. Tai Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektas ir lydimasis Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiame į tribūną M. Danielę pristatyti abu projektus.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, kad sulaukėte. Ar gerai mane girdite, nes labai svarbu, kad gerai girdėtumėte.
Pats svarbiausias mūsų strategijos aspektas – perėjimas nuo bausme grįstos sistemos prie nukreiptos į sveikatą. Šis pokytis mus atvedė į mokslo įrodymais grįstą narkotikų politiką, kurioje svarbią vietą užima žmogaus teisės. Pirmą kartą Lietuva atsižvelgė į visus kertinius narkotikų politikos aspektus. Tai nėra mano žodžiai. Šiuos žodžius Jungtinėse Tautose pernai tarė Lietuvos sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Aš stovėjau toje salėje tarp kitų delegatų, ten buvau su tarptautine delegacija, ir beprotiškai didžiavausi mūsų šalimi ir jos mokslu pagrįstu ir pažangiu požiūriu į narkotikų politiką. Prie manęs priėjo daugybė kitų šalių delegatų ir specialistų ir gyrė mūsų šalies poziciją ir puikią mūsų ministro kalbą.
Šiandien šioje salėje, aš žinau, bus daug politikavimo, tačiau aš taip pat žinau, kad mes visi sutariame šiuo klausimu, kad visi turime reikiamas žinias apie tai, kad šiuo metu veikianti sistema Lietuvoje yra ydinga, kad ji yra perteklinė, kad ji nėra pagrįsta mokslu ir kad mokslo įrodymai jau seniai ir aiškiai rodo, kad baudžiamieji įstatymai ne tik nemažina narkotikų paplitimo visuomenėje, nemažina jų vartojimo, tačiau ir didina mūsų visuomenei žalą, kurią patiriame dėl perteklinio persekiojimo.
Visi žinome, kad dekriminalizuoti narkotinių medžiagų mažus kiekius be tikslo platinti skatina ir ragina Jungtinių Tautų Organizacija. Vadinasi, Jungtinių Tautų agentūros, tai yra Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras, kuris yra specifinė organizacija šiems klausimams spręsti, – visos šios agentūros kartu ragina peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kada tai yra susiję su mažais narkotikų kiekiais be tikslo platinti.
Kas nelabai daug žinote apie Jungtines Tautas, noriu pasakyti, kad ši organizacija yra labai konservatyvi. Ji turi milžinišką autoritetą, ji niekada nesakys nieko, kas nebus pagrįsta labai stipriais mokslo įrodymais. Juokaudama galiu jums priminti, kaip atrodė Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija dėl kaukių kovido metu, kai trūkstant mokslo įrodymų organizacija delsė išreikšti savo poziciją. Taigi, Jungtinės Tautos gali būti netgi delsimu dažniau kaltinamos, kad jos per ilgai užtrunka surinkti visus mokslo įrodymus ir suformuluoti savo poziciją, todėl niekada niekada savo pareiškimuose nesakys nieko, kas gali būti rizikinga, progresyvu, nauja ar nepatikrinta tvirtais mokslo įrodymais.
Šiandien mes matome Lietuvoje mūsų narkotikų politikos, perteklinės narkotikų politikos, keliamą žalą. Mes per trejus metus du kartus išauginome mažareikšmių bylų skaičių, mūsų tyrėjai, prokurorai, mūsų teisėjai vargsta su bylomis už 0,06 THC, kurių randa pelenuose. Mūsų teisėtvarka ne tik skęsta šių bylų pertekliuje, mes taip pat turime sumažėjusį, penktadaliu sumažėjusį, ikiteisminių tyrimų skaičių dėl narkotikų platinimo. Tai reiškia, kad šiandien kruopščiai dirbame tam, kad nubaustume savo piliečius, bet nebeatrandame resursų tikrosioms problemoms, tai yra platinimo problemoms spręsti.
Baudžiamoji sistema neproporcingai paveikia mūsų jaunus žmones. Du trečdaliai bylų yra iškelta žmonėms iki 30 metų amžiaus ir šiandien su prašymu išgirsti mano žodžius į jus kreipėsi 21 jaunimo organizacija. Taigi taip pat didėja visuomenės ir teisėsaugos susipriešinimas. Policija šiandien įgauna priešo įvaizdį, nes susitelkia dėl įstatymų būtent į mūsų neprobleminių ir visais kitais klausimais dažniausiai pareigingų piliečių persekiojimą. Tada didėja nepasitikėjimas mūsų policija, nepagarba jai ir nebendradarbiavimas.
Ir galiausiai baudžiamieji įstatymai yra viena didžiausių kliūčių kreiptis pagalbos, todėl Lietuva yra antirekordininkė dėl naujų ŽIV atvejų skaičių, kai tai susiję su žmonėmis, kurie vartoja injekcinius narkotikus, taip pat perdozavimo mirčių skaičių, hepatito C paplitimo ir kitų su tuo susijusių problemų.
Šiandien aš siūlau atsisakyti perteklinio ir nereikalingo represinio požiūrio į savo piliečius ir sureguliuoti bausmes. Bausmės liks, tiesiog jos bus proporcingos, atitiks mokslo įrodymus ir Jungtinių Tautų rekomendacijas. Taip pat mums reikia susitelkti į tas priemones, kurios yra veiksmingos, tai yra į prevenciją, žalos mažinimą ir gydymą. Jeigu baiminatės, kad neliks bausmės žinutės, tai bausmės žinutė tikrai liks. Bus ir bylų, bus ir svarstymų, bus ir baudų, bus ir siuntimų gydytis. Tiesiog tai spręs šiek tiek kitas teismas, tai yra Administracinis teismas.
Portugalija narkotikus dekriminalizavo prieš 20 metų, ji persiorientavo nuo bausmės į sveikatos apsaugą ir pasiekė tikrai neblogų rezultatų, sakyčiau, gerų rezultatų, narkotikų vartojimas sumažėjo, o šiandien tas vartojimas tarp jaunų žmonių yra mažesnis, negu mes turime Lietuvoje. Jeigu prieš 20 metų būtume svarstę šį žingsnį, būtume buvę progresyvūs, tačiau šiandien mes tiesiog darome tai, kas yra patikrinta mokslo, patirties ir laiko – tiesiog esame kaip visi.
Ačiū. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, vienas žanras yra iš tribūnos kalbėti lozungais, kitas reikalas yra parašyti nepriekaištingą įstatymą, kuris spręstų problemą, nesukurdamas dar daugiau rūpesčių. Mano giliu įsitikinimu, nors kalbate tai, kas mano širdžiai artima, įstatymas parašytas ne iki galo korektiškai ir turi ne vieną trūkumą. Apmaudu, kad skubėjote registruoti įstatymą, pranešėte apie tai žiniasklaidai, o tik po to atėjote parodyti įstatymą, kurį teikiate, ir paprašėte parašo. Kitą kartą aš kviesčiau pasitarti su kolegomis, ypač opozicijos nariais. Aš asmeniškai tardavausi su A. Širinskiene dėl įstatymų, kuriems jinai oponuodavo, nes, man atrodo, jos naudingi pastebėjimai.
Bet klausimas jums: kaip bus užtikrinta pagalba sergantiems ir turintiems priklausomybę žmonėms, nes tik pakeisti įstatymą neužteks, kaip bus užtikrintas finansavimas turintiems problemų dėl priklausomybių?
M. DANIELĖ (LF). Taip, be jokios abejonės, labai ačiū už jūsų klausimą, mums tikrai reikės spręsti ir pagaliau iš tikrųjų spręsti ir gydymo klausimą, nes į gydymą mes orientavomės per mažai, mes švaistėme lėšas nereikalingiems teismams, nereikalingam persekiojimui, o štai pinigų ten, kur jų labiausiai reikėjo, tai yra prevencijai ir gydymui, taip pat žalos mažinimui, mes ilgus dešimtmečius neradome. Aš labai tikiuosi, kad šis žingsnis mus pastūmės susitelkti ir pagaliau investuoti ne į bausmes, o tuos pinigus skirti sveikatai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi T. V. Raskevičius.
A. ARMONAITĖ (LF). Iš tiesų, vienas dalykas yra kalbėti, kitas dalykas yra dirbti su žmonėmis, kurie yra kriminalizuojami. Jūs į politiką atėjote iš nevyriausybinės organizacijos, kuri dirbo su tokiais žmonėmis. Kai kurie mūsų kolegos galbūt turi ir pagrįsto skepsio, jog šis projektas dekriminalizuoja ne tik nedidelį kiekį kanapių, tai yra absoliučiai labiausiai paplitusi medžiaga, bet ir kitas medžiagas, jų nedidelius kiekius. Ar galėtumėte iš savo patirties, taip pat iš tos patirties, kurią sukaupėte tarptautinėje aplinkoje, pasakyti, kodėl yra svarbu viską dekriminalizuoti, nedidelius kiekius, būtent tuos kiekius, kuriuos žmonės turi ne dėl platinimo, o su savimi?
M. DANIELĖ (LF). Aš gal jus papildysiu, aš dirbau vyriausybinėje organizacijoje. Aš penkerius metus dirbau Priklausomybės ligų centre, kur taip pat tiesiogiai dirbau ir su priklausomais asmenimis. Dirbau su bendruomenėmis Centrinėje Azijoje, Rytų Europoje, Vidurio Europoje. Tikrai labai gerai žinau šitą klausimą iš arti. Taip, žmonės, kurie priklausomi nuo stipresnių medžiagų, yra didžiausias taikinys teisėsaugai. Deja. Jie tikrai yra nuoširdžiai baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą, jiems yra skiriamos didžiulės bausmės, jie, aišku, pinigų sumokėti toms baudoms pagal BK neturi, jie klimpsta į antstolius, jie yra stumiami į visuomenės paraštes. Negaunant pagalbos, nuolat baudžiant ir baudžiant, atsiranda taip pat susipriešinimas su bet kokia teisėsauga, netikėjimas jokia valstybės sistema.
Kai Pasaulio sveikatos organizacija kalba apie žalą, kurią kriminalizacija sukelia visuomenės sveikatai, tai ta visuomenės sveikatos žala yra, kai kalbame būtent apie šiuos žmones, kuriems labiausiai reikia pagalbos, gydymo, socialinių įgūdžių lavinimo, pasitikėjimo, motyvacijos ir kitų dalykų, kurių mes šiandien, esant represinei sistemai, nesuteikiame.
Dar atkreipsiu jūsų dėmesį, kad kiekiai yra tikrai skirtingi, mes kalbame apie labai mažus kiekius, jie yra skirtingi kiekvienai medžiagai. Tikrai nėra taip, kad rekomendacijos būtent dėl kiekio yra visoms medžiagoms vienodos: jeigu tai heroinas, tai iš principo yra lašai – 0,02 gramo, man atrodo, jeigu tai kanapės, tai yra, aišku, didesnis kiekis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų klausia T. V. Raskevičius. Ruošiasi M. Matijošaitis.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Yra toks geras posakis, kad dviračio antrą kartą neišrasi. Labai dėkoju jums už pristatymą, kuriame labai aiškiai pasakėte, kad baudžiamieji įstatymai nemažina vartojimo paplitimo, tačiau daro įvairiapusę žalą tiek visuomenei, tiek žmonėms, kurie susiduria su ta sistema. Man labai patiko jūsų mintis, kad šitas sprendimas yra praeities sprendimas. Būtume buvę progresyvūs, jeigu būtume jį padarę prieš 20 metų. Tačiau dekriminalizavimas yra tik pirmas žingsnis kuriant ne į baudimą, o į sveikatos priežiūrą orientuotą narkotikų politiką.
Mano klausimas būtų ne apie praeitį, o apie ateitį. Kai įvykdysime dekriminalizavimą, kai užtikrinsime vartojimo problemų turintiems žmonėms tinkamą sveikatos apsaugą, kaip jums atrodo, kokių dar žingsnių mums reikėtų imtis, kad jauni žmonės turėtų supratimą apie tai, kokią žalą daro jiems narkotikų vartojimas ir kaip tų priklausomybių būtų galima išvengti? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už jūsų klausimą. Žinote, mano vienas pacientas, kai atėjo gydytis, pasakė: aš čia patekau per akciją. Jūs esate kada nors patekę per akciją gydytis? Akcija buvo papildomos vietos gydytis, apmokėtos iš savivaldybės lėšų, kai policija, tabore sugavusi žmogų, nebaudė jo būtent susitarimo principu ir siuntė gydytis. Gal kokius du žmones atsiuntė policija, visi likę patys ėjo į komisariatą, patys vyko į policiją ir prašė tų siuntimų gydytis. Toks yra poreikis ir tiek reikia žingsnių atlikti šioje srityje.
Aš tikiu, kad sukūrę, tai yra dabar žengę šį žingsnį, pradėję rimtai žiūrėti į priklausomų žmonių gydymą ir į šią problemą, mes labai greitai sumažinsime didelę dalį problemų, turimų dabar, nes daug žmonių savo noru ateis gydytis, jie tikrai to labai nori. Kai mes kalbame apie jaunus žmones, mums tikrai reikės kalbėti ir apie švietimą, mums reikės kalbėti apie žalos mažinimo paslaugas, efektyvias prevencijos paslaugas. Apie tai mes kalbame jau labai seniai, tai galėtume kaip tik jau pradėti ir veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Matijošaitis. Ruošiasi V. Mitalas.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji įstatymo teikėja Morgana Daniele, esate dirbusi Jungtinių Tautų organizacijoje, žinau, kad daug keliavote, nuolatos skaitote tarptautinę mokslinę literatūrą. Gal galėtumėte trumpai pasidalinti savo įžvalgomis apie užsienio šalių praktiką, apie tai, kaip tos šalys išgyvena po tokio įstatymo priėmimo ir ar ten iš tikrųjų atsiveria ta Pandoros skrynia?
M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Narkotikų politikai aš atidaviau dešimt savo gyvenimo metų. Aš ne tik Jungtinių Tautų Pilietinės visuomenės taryboje buvau, bet aš dirbau tarptautinėse organizacijose, aš rašiau mokslo tiriamuosius darbus ir tikrai čia galėčiau pasakoti jums labai ilgai, kaip veikia sistema. Tačiau iš tikrųjų Europoje mes turime tokią tendenciją, kad visos šalys jau įsiklauso ir į Jungtinių Tautų rekomendacijas, galų gale mes turime Europos planą narkotikų klausimu. Jis yra irgi absoliučiai orientuotas į sveikatą ir remiasi tomis pačiomis Jungtinių Tautų rekomendacijomis. Taigi diskusijos ir žingsniai gerėjimo arba sveikatos linkme vyksta daugelyje valstybių Europoje.
Aš noriu pasakyti, kad su didžiausiu vartojimo paplitimu Europoje susiduria toli gražu ne Olandija, kaip čia buvo bandoma klaidinti žmones, o Prancūzija. Prancūzija turi pačius griežčiausius įstatymus Europos Sąjungoje, ten baudžiamoji atsakomybė gresia ir už vartojimą. Tačiau net Prancūzija, nuo 1970 metų turėjusi šitą kriminalizaciją, pradeda kreipti jau visai kita linkme savo darbus, E. Makronas pats ėmėsi iniciatyvos ir taip pat švelnina bausmes. Tai valstybės, kuri susiduria su didžiausia vartojimo paplitimo Europoje problema, galėtų būti tarsi kritikuotinas žingsnis. Kodėl švelnina, jeigu problema yra didžiausia? Todėl ir švelnina, kad mes suprantame, kad reikia kitų priemonių – tų priemonių, kurias mums nurodo mokslas, būtent sveikatos priemonių spręsti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už pristatymą. Aš iš tikrųjų norėčiau, kad šie klausimai pasiektų ausis ir tų, kurie iki šiol su šia problema nebuvo tiek susidūrę ir nežino, kokios yra tendencijos ir kokia yra tarptautinė praktika. Jūs savo kalboje paminėjote Portugaliją. Aš užmečiau akį į duomenis: tikrai ne tik sumažėjo, bet daugiau nei 10 kartų sumažėjo mirčių nuo narkotikų perdozavimo ir daugiau negu 75 kartus sumažėjo naujų ŽIV atvejų. Tai yra labai stiprus skaičius nagrinėjant vienos šalies pavyzdį. Galbūt jūs galite ir daugiau pavyzdžių pateikti apie tai, kurios šalys panašų virsmą kaip ir Portugalija padarė ir ką tai reiškia jų analogiškiems duomenims?
M. DANIELĖ (LF). Iš tiesų tokių atskirų duomenų nesusirašiau, galėtume palyginti, pavyzdžiui, su Čekija dėl ligų paplitimo. Pavyzdžiui, virusinis hepatitas C – 15 % žmonių, vartojančių narkotikus, jį turi, Lietuvoje jį turi 77 %, ŽIV Lietuvoje turi 12 %, Čekijoje – 0,4 %. Kai kalbame būtent apie injekcinį vartojimą, viena iš priežasčių, kodėl žmonės naudojasi nesteriliomis priemonėmis, kodėl paskubomis jas išmeta bet kur mieste, krūmuose ir taip toliau, kodėl neatneša į konteineriukus, kodėl plinta tas virusas, yra būtent dėl baudžiamosios atsakomybės, kuri ragina žmones kuo greičiau atsikratyti, sakykime, įrodymų, kad tik jie nebūtų nubausti, o ne iš tikrųjų kreiptųsi pagalbos arba net saugiai utilizuotų reikiamas priemones. Tų pavyzdžių iš tikrųjų yra daug, jų tikrai galima rasti EMC, tai yra Europos monitoringo centro, tinklalapyje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Labai jums ačiū.
Dėl motyvų po pateikimo už nori pasisakyti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tikrai svarbus įstatymo projektas ir nors toli gražu netobulas, aš tikiu, kad komitetai sudėlios jį tokį, kad jis spręstų problemas, o ne sukurtų dar daugiau rūpesčių.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pakeitę įstatymą mes tikrai neišspręsime daugumos problemų. Labai svarbu matyti, jog narkotikai išlieka mūsų visuomenės problema ir dekriminalizuodami mes turime užtikrinti, kad nepasiųsime žinios visuomenei, kad narkotikus galima vartoti, kad tai yra normalu ir kad tai yra priimtinas reiškinys. Mes turime užtikrinti, kad bausmė būtų adekvati, bet negalima normalizuoti narkotikų vartojimo, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas platus visuomenės informavimas apie narkotikų daromą žalą.
Antras dalykas, turime užtikrinti sergančių ir turinčių priklausomybę gydymą. Labai teisingai ir gražiai skamba, kai sakome, turime ne sodinti žmones į kalėjimą, tuos, kurie turi priklausomybių, o suteikti jiems visą geriausią gydymą, bet praktikoje mes nesuteikiame to gydymo ir nesuteikiame pagalbos. Taigi iki priėmimo, iki įstatymo priėmimo mes būtinai turime užtikrinti, kad pagalba yra prieinama. Tik užtikrinę visuomenės informavimą ir prieinamą gydymą turintiems priklausomybių mes galėsime tvirtai ir ramia sąžine balsuoti už dekriminalizavimą, kurį aš ir palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagaliau atėjome iki šios šizofrenijos – iš pradžių sugadinti sveikatą, o paskui taisyti.
Įstatymas sako: neproporcingai paveikia jaunus žmones, o kur atsakomybė jaunų žmonių pagal įstatymą ir už pačių ateitį? Kas yra teikėja? Seimo narė M. Danielė, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovė, anksčiau dirbusi Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir ėjusi Metodinio vadovavimo skyriaus vedėjo pareigas, 2020 m. gruodžio 14 d. „Žinių radijo“ tiesioginės transliacijos metu prisipažino, kad yra vartojusi narkotines priemones. Paklausta laidos vedėjo, ar yra rūkiusi žolę, Seimo narė atsakė (cituoju): „Tai žinoma“.
Iš pasisakymo nėra aišku, ar šiuo metu vis dar vartoja narkotines priemones ir dabar, pristatydama šį įstatymo projektą, ar nėra vartojusi šiandien ir dabar narkotines priemones. Taip pat Seimo narė nurodė, kad dėl narkotinių priemonių vartojimo teko padėti artimiems žmonėms, gauti jiems gydymą. Kokį gydymą?
Šiuo metu narkotinių priemonių vartojimas, kai šių priemonių nėra paskyręs gydytojas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį. Nėra žinoma, kiek kartų narkotines priemonės buvo vartojamos, ar Seimo narė turi įspėjimų ir nuobaudų pagal šį ar kitą straipsnį, o galbūt pagal Baudžiamojo kodekso 259 ar 260 straipsnius, nes po radijo laidoje buvusio prisipažinimo tampa nebeaišku, galbūt Seimo narė neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su tikslu ar be tikslo jas platinti, kai asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbas, bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų ar net iki 15 metų, jei tyčia. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laikas! Gerbiami kolegos, kadangi du įstatymų projektai, tai dar vienam suteikiu žodį už ir prieš. Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Jau net nebesitikėjau, bet tas baikštusis Seimo posėdžio pirmininkas suteikė man teisę.
Gerbiamieji, vis dėlto mes įsiklausykime į mokslo argumentus. Dabar padarytas išpuolis ad hominem, tai yra prieš žmogų, prieš M. Danielę. Nelabai įprasta tokia tradicija. Kalbėkime apie argumentus, kuriuos pateikia mokslas. M. Danielė tik perteikia mums tuos argumentus.
Tradicijos įvairiose šalyse iš tikrųjų bauginančios ir gydomos štai tokiu dekriminalizavimu. Aš pasisakau taip pat už tą dekriminalizavimą. Jau matau, kad V. Valkiūnas į mane aršiai žiūri. Noriu pasakyti, aš nesu rūkęs žolės, nesu vartojęs narkotikų… Rodai, kad aš kvailas esu, taip? Gerai, Valkiūnai, bet apie tave irgi šiek tiek galbūt pasako tokie ženklai. Tai štai, aš nesu vartojęs ir niekam nelinkiu pradėti, kad neįklimptų į tą liūną, iš kurio kelias yra mirtis, kriminalinė praeitis arba gydymas. Tai, ką siūlo įstatymo projektas, yra nuo kriminalizavimo pereiti link gydymo tų žmonių, kurie turi problemų, kurie prisidarė problemų. Reikia tai pripažinti. Dabar skaičiai Lietuvoje rodo, kad per pastaruosius keletą metų nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst. 800 kriminalizavimo atvejų dėl lengvųjų narkotikų mažo kiekio turėjimo. Ar mes norime didinti skaičių nusikaltėlių, kuriuos reikės anksčiau ar vėliau gydyti? Ar be kriminalizavimo pereiti link tų žmonių civilizuoto gydymo? Todėl aš pasisakau už perėjimą nuo baudžiamosios atsakomybės link administracinės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš suteikdamas žodį pasisakyti prieš V. Bakui, noriu E. Gentvilui replikuoti, kad kai reikalas pakvimpa žole, net ir baikštusis posėdžio pirmininkas išdrąsėja. Prašom, Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų ačiū Morganai, pristatymas buvo gražus. Bet jeigu paimtume visą šitą vajų, kampaniją, pažiūrėtume plačiau, kai ji prasidėjo maždaug prieš porą metų, kai žmonės buvo gąsdinami, jog už mažą kiekį narkotikų yra sodinama į kalėjimus, į diskusijas įtraukiami teisėjai, padaryta tokia viešųjų ryšių kampanija, kurios šiandien yra tam tikras finalizavimas, man kyla klausimas. Morgana, aš jums neuždaviau, ko jūs siekiate? Iš šitos kampanijos neaišku, ar jūs siekiate legalizuoti vartojimą, ar dekriminalizuoti atsakomybę? Aš to nesupratau nei iš tos kampanijos, kurią čia jūsų kolegės anksčiau vykdė ir visa partija, bet ir kokia yra šiaip, pajuokaujant, žinutė? Aš per rinkimų kampaniją buvau viename kalėjime, ten žmonės, nuteisti 6–8 metams už narkotikų platinimą, labai džiaugiasi šiuo projektu, sako, ateis, dekriminalizuos, galbūt yra šansas išeiti anksčiau. Aš noriu paklausti, kiek nuteistų žmonių išeis, nes tuo buvo gąsdinama? Ir net baudžiamasis įstatymas galioja atgal, kolegos. Jeigu tu priėmei baudžiamąjį įstatymą, jis taikomas atgal. Tai su kokia problema mes susidursime? Todėl aš tikrai matau, kad projektas neparengtas. Man panašu į kampaniją, kuria siekiama legalizuoti vartojimą, jį paskatinti. Neaiškūs tikslai, todėl aš kviesčiau susilaikyti ir dar kalbėtis apie tai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi, kaip suprantu, bendro sutarimo po pateikimo dėl šių įstatymų projektų nebus, apsispręsime dėl jų balsavimo metu. Per šoninį mikrofoną D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėjau dėl vedimo tvarkos ir dėl mūsų svarstymo procedūros. Iš esmės mes turėtume formuoti įrodymais grįstą politiką. Tai labai norėtųsi, kad kolegos ir svarstytų įrodymus, kodėl įstatymo projektas bus efektyvus, kokiais mokslo duomenimis remiasi, ir tai vertintų. Šitie ad hoc, ad hominem išpuoliai prieš žmogų, kuris pristatė projektą, man atrodo, tikrai nedaro garbės Seimui. Norėčiau, kad apsispręstume, ką mes svarstome – žmogų ar mokslu pagrįstus duomenis?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Teisinga pastaba.
20.48 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-135(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, baigėme visus darbotvarkėje numatytus klausimus. Einame prie balsavimo. 2-1 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Seimas pritarė po pateikimo. Prašom, per šoninį mikrofoną – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Norėtume pasiūlyti papildomus komitetus – Sveikatos reikalų komitetą ir Žmogaus teisių komitetą. Taip pat manome, kad tikslinga apsvarstyti ir Priklausomybių komisijos posėdyje.
PIRMININKAS. Gerai, tik dar nepritarta po pateikimo, gal nebus pritarta ir nereikės komitetų. Kai pritarsime, tada ir paskirsime.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad pritarsime. Ir dar Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, grįžtame prie 2-1 klausimo. Buvo pritarta po pateikimo. Seimo Pirmininkė siūlė ypatingą skubą, todėl dabar reikėtų svarstymo stadijoje… Nėra norinčių diskutuoti. Po svarstymo dėl motyvų pasisakyti taip pat nėra norinčių. Gal galėtume įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Labai ačiū.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 5 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame.
Dėl viso pasisakyti už nori M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Labai svarbus įstatymo projektas, kuris užtikrins du dalykus – vieną, kad asmenys, kurie gauna paramą ir kurie nėra registravęsi labdaros paramos gavėjais, neturėtų susimokėti gyventojų pajamų mokesčio. Paprastai kalbant, jeigu medikas, ugniagesys, savanoris, dirbantis ekstremaliosios situacijos metu, likviduojantis padarinius, gauna nemokamą kibiną, picą ar sriubos puodą, jam suvalgius nereikėtų dar papildomai pildyti mokesčių deklaracijos ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčio. Tai paskatintų visuomenę aukoti ir remti žmones, kurie dirba fronto linijose.
Antras labai svarbus dalykas, kad įmonės, kurios nuspręs remti medikus, kurios nuspręs remti savanorius, policininkus ar ugniagesius, galės šitą paramą atskaityti du kartus iš savo pajamų. Taigi, bus reikšminga paskata remti įmones, ypač šiuo labai labai sudėtingu metu. Mes užtikrinsime ir galimybę remti, ir paskatą remti. Labai tikiuosi, kad nors viešasis sektorius dažnai labai lėtai veikia, lėtai reaguoja ir užtrunka visos procedūros, privatus ir nevyriausybinis sektorius sugebės veikti greitai ir taikliai ir tam mes sukursime visas paskatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, visi norintys pasisakyti dėl motyvų pasisakė. Balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-135) priimtas. (Gongas)
20.52 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 115, prieš – nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-62) priimtas. (Gongas)
Nuo 2-4 iki 2-10 klausimo – įstatymų projektams buvo pritarta bendru sutarimu.
20.53 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 10, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301(3). Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 107, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
20.54 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 38, 41, 42 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-122(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-122(2). Balsavimas po svarstymo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 82, prieš – 7, susilaikė 28. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
20.55 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2). Priėmimo stadija. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 71, prieš – 14, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5368(2) priimtas. (Gongas)
20.56 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2). Balsavimas dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5310(2) priimtas. (Gongas)
20.57 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5311(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.2 klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5311(2). Balsavimas. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5311(2) priimtas. (Gongas)
20.58 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5312(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.3 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5312(2). Balsavimas. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5312(2) priimtas. (Gongas)
20.59 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.4 klausimas – Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313(2). Balsavimas. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5313(2) priimtas. (Gongas)
20.59 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.5 klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314(2).
Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5314(2) priimtas. (Gongas)
21.00 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.6 klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315(2). Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5315(2) priimtas. (Gongas)
21.01 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709(2). Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4709(2) priimtas. (Gongas)
21.02 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2). Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-43(2) priimtas. (Gongas)
21.03 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 6, 21, 24 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2). Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-34(2) priimtas. (Gongas)
21.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIVP-103(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIVP-103(2). Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-103(2) priimtas. (Gongas)
21.05 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2) (priėmimo tęsinys)
2-19 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2). Balsavimas priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5024(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamas Seime, dėkoju už tai, kad mes šiandien įamžinome 135-ųjų metinių jubiliejaus proga A. Stulginskį, pagerbėme jį Seimo apdovanojimu. Jį galėsime, deja, vieną kartą per metus įteikti Seimo nutarimu. Ačiū.
21.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Toliau balsavimas dėl 2-22.1 ir 2-22.2 klausimų. Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95 ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 57, prieš – 24, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta abiem įstatymų projektams.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstyti siūloma… Prašau. Per šoninį mikrofoną – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymas tebegalioja. Papildomais komitetais siūlome skirti Sveikatos reikalų komitetą, Žmogaus teisių komitetą ir Priklausomybių komisiją. Taip pat prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada. Sveikatos reikalų, Žmogaus teisių komitetai ir Priklausomybių komisija.
Prašau. Ponas T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas mielai sutinka būti kaip papildomas.
PIRMININKAS. Gerai. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šiaip kadangi Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi turėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindiniu komitetu siūlomas, čia dėl papildomų buvo klausimas. Kolegos, ar galime?..
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Perduodu, kad Neįgaliųjų reikalų komisija irgi sutinka svarstyti papildomai.
PIRMININKAS. Neįgaliųjų reikalų komisija. Gerbiami kolegos, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu mes, daugelis mūsų, turime įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti tas projektas, ar tikrai reikia dar Vyriausybės išvados? Mano toks klausimas. (Balsai salėje) Aš gal kviesčiau Seimą apsispręsti, nes, man atrodo, čia pusė Seimo svarstys, pusė komitetų. Gal galėtų Seimas apsispręsti?
PIRMININKAS. Dėkui. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš taip pat prašyčiau Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją skirti kaip papildomą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. K. Masiulis dar nori kažką pasiūlyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš trumpai. Neišmanau aš tų kanapių, balsavau tik dėl koalicijos solidarumo, bet jeigu jūs nesuorganizuosite geros mokslinės diskusijos, tai, žinokite, kitą kartą mano balso nebus.
PIRMININKAS. Labai dėkui už vertingą pasisakymą. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Sveikatos reikalų, Žmogaus teisių komitetai, Neįgaliųjų komisija, Priklausomybių prevencijos komisija, Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ir viskas. Dėl Vyriausybės išvados balsuosime atskirai. Ar galime dėl šitų komitetų bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai ačiū. Tada dėl Vyriausybės išvados dar buvo pasiūlymas atsispręsti Seimui. Balsuojame. Kas pritariate kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 51, prieš – 36, susilaikė 19. Dėl Vyriausybės išvados nesikreipiame.
21.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos Žemaičių vyskupo (1849–1875 m.), švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projektas Nr. XIVP-110 (pateikimo tęsinys)
Toliau rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos Žemaičių vyskupo, švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projektas Nr. XIVP-110. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Siūloma svarstyti pratęstoje rudens sesijoje. Labai dėkui.
Dėl prieš tai buvusio narkotikų dekriminalizavimo – svarstymas pavasario sesijoje.
21.12 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 7 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 85, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Kultūros komitetas. Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
21.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-136 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-136. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-136) priimtas. (Gongas)
21.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-137 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-137. Balsavimas. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-137) priimtas. (Gongas)
21.15 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Užsirašiusi L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas vakaras tokį vėlyvą vakarą. Aš apie Kalėdas. Kalėdos – stebuklų metas. Taip jau nutiko, kad į mano rankas pateko tikras stebuklas – Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės Senasis turgus akcininkų sutarties projektas. Štai jisai. Skaitant šitą slaptą stebuklą, kurį už klaipėdiečių nugaros tyliai rengia Klaipėdos miesto tarybos nario, valdančiosios daugumos atstovo konservatoriaus A. Petraičio brolis R. Petraitis, galimai su konservatorių vicemero ir administracijos direktoriaus pavaduotojo žinia, imu aikčioti iš nuostabos. Kas čia stebuklingo, pagalvojote. Klausykite, gerbiami kolegos.
Uždaroji akcinė bendrovė Tilžės turgus, kurios akcininkai yra jau minėto konservatoriaus brolis ir tėvas, planuoja galimai gauti dovanų savivaldybės įmonę – uždarąją akcinę bendrovę Senasis turgus, esančią Klaipėdos miesto širdyje, pačiame centre. Sutarties projekte rašoma, kad uždaroji akcinė bendrovė Tilžės turgus, tai yra R. Petraitis, įsigijo pradžioje 49 % Senojo turgaus akcijų. Akcijas perka iš banke paimto kredito, kurio grąžinimas priklauso nuo įsigytos savivaldybės įmonės mokamų dividendų. Ką tai reiškia? Pirkėjas, tai yra minėtas R. Petraitis, paima kreditą akcijoms įsigyti, miestiečiams priklausanti įmonė išmoka dividendus konservatoriaus broliui, o jais verslininkas apmoka iš banko paimtą kreditą. Taip išeina, kad klaipėdiečiai, jeigu tokia sutartis būtų palaiminta Klaipėdos miesto taryboje, tai visai įmanoma, nes konservatoriai yra valdančiojoje daugumoje, nupirktų akcijas politiko broliui ir dar sumokėtų už kreditą palūkanas. Va čia tai dovana!
Kreipiuosi į Lietuvos verslininkus – gelbėkite Klaipėdą nuo Petraičių šeimos! Kreipiuosi į teisėsaugos institucijas – ginkite klaipėdiečių teisėtus interesus! Kreipiuosi į Klaipėdos miesto tarybą, politikus, administracijos darbuotojus – stabdykite derybas, nes klaipėdiečiai su tokiomis sutarties sąlygomis nesutinka, todėl grąžina šitą sutarties projektą svarstyti jos iniciatoriams – konservatoriams. Norėjau grąžinti ponui J. Razmai, tačiau jis išėjo, tad paduosiu kitiems.
Linkiu, kad šventos Kalėdos atneštų į jūsų šeimas ramybę, šilumą, artumą. Tačiau tikiu, kad tokiam stebuklui, apie kurį kalbėjau, nebus lemta išsipildyti. Kitą kartą pasisakysiu apie tos pačios šeimos biodujų verslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Per šoninį mikrofoną dienos darbą norėtų apibendrinti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ligita, kol toli nenuėjote, galite man atsakyti į vieną klausimą. Ar Klaipėdos Petrauskų giminėje yra daugiau konservatorių? Mane domina A. Petrausko brolio, to, kuris konservatorius, uošvės, žmonos, marčios politinė priklausomybė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nereikia…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kitą sykį pasiruoškite, gerai? Mes tada reaguosime.
PIRMININKAS. Nereikia atsakinėti, viskas gerai.
Gerbiami kolegos, viskas, baigėme šios dienos darbus. Registracija.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gruodžio 22 dienos Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.