AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
STATUTO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 STRAIPSNIŲ IR III DALIES PAVADINIMO PAKEITIMO“
PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo“ projekto (toliau – projektas) II variantas parengtas atsižvelgus į Projekto pateikimo stadijoje išsakytas Seimo narių pastabas bei atsižvelgus į Seimo Teisės departamento išvadas. Pirminis projektas Seimo narių buvo parengtas atsižvelgus į praktikoje kilusius neaiškumus, taip pat į Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymą suderinti Seimo statuto nuostatas, reglamentuojančias Seimo narių pareigą pranešti Seimo komitetų pirmininkams apie juos pavaduojančius Seimo narius, su Seimo statuto nuostatomis, reglamentuojančiomis Seimo narių pareigą pranešti komitetų pirmininkams apie nedalyvavimą komiteto posėdžiuose (2022 m. lapkričio 16 d. išvada Nr. 101-I-24). Projektu taip pat teikiami siūlymai, kuriais siekiama užtikrinti sklandesnį Seimo bei jo struktūrinių padalinių darbą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Seimo statuto 11 straipsnyje nėra reglamentuojama kokiu būdu Seimo narys praneša Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui apie nedalyvavimą Seimo ar komiteto, komisijos posėdžiuose ir nedalyvavimo priežastis.
Seimo statuto 45 straipsnyje reglamentuojami Seimo komiteto nario pavaduotojo įgaliojimai, tuo tarpu Seimo nuolatinės komisijos nario pavaduotojo institutas nei šiame, nei kituose Seimo statuto straipsniuose nėra įtvirtintas.
Projektų teikiamų pakeitimų kontekste paminėtina, kad Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta praktikoje sunkiai įgyvendinama taisyklė, kad tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka.
Seimo statute nėra numatyta, kad nuolatinių komisijų nariai turi pavaduotojus.
Taikymo abejonių kelia ir su teisėkūros procesais nedera Seimo statuto 140 straipsnyje reglamentuojama iniciatorių teisė atsiimti įstatymo projektą, kuria vadovaujantis įstatymo projekto iniciatoriai teisę atsiimti projektą turi iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Seimo statuto 11 straipsnyje detalizuoti, kad tuo atveju, jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – nuo atitinkamo posėdžio dienos ne vėliau kaip per savaitę privalo raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pranešti atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.
Seimo statuto 45 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik Seimo komiteto nario, bet ir Seimo nuolatinės komisijos nario pavaduotojo institutą. Atitinkamai būtų koreguojama ir Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo tvarka, t.y. būtų tikslinga Seimo statuto 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai pasiūlo iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių penkis kandidatus į Etikos ir procedūrų komisijos narius ir tiek pat kandidatų į šios komisijos narių pavaduotojus. Kitus šešis kandidatus į Etikos ir procedūrų komisijos narius ir tiek pat kandidatų į šios komisijos narių pavaduotojus iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių pasiūlo Seimo mažumai priklausantys Seimo nariai.
Projektu siūloma atsisakyti praktikoje sunkiai įgyvendinamos taisyklės, kad tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka ir Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalį pakeisti nurodant, kad tarp eilinių sesijų komitetų posėdžiai rengiami pagal poreikį.
Atsižvelgiant į praktikoje kilusius klausimus ir sistemiškai vertinant teisėkūros procesus, Seimo statuto 140 straipsnyje reglamentuojama iniciatorių teisė atsiimti įstatymo projektą tikslintina, nurodant, kad įstatymo projekto iniciatoriai teisę atsiimti projektą turi iki šio projekto pateikimo Seimo posėdyje. Atitinkamai kaip sistemiškai nederančių turėtų būti atsisakoma šio straipsnio 2 dalies nuostatų, kad „Jeigu iniciatorių atsiimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama. Ši nuostata netaikoma įstatymų projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė.“
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Seimo statutą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Seimo statutas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Seimo statutas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Seimo nuolatinė komisija“, „Seimo Etikos ir procedūrų komisija“, „Seimo narys“, „Seimo posėdžiai“, „Seimo komitetų posėdžiai“.