LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 13
STENOGRAMA
2016 m. gruodžio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2016 m. gruodžio 1 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
15.02 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 3, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4429(2) (svarstymas)
Popietinė darbotvarkė yra opozicinė. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 3, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu R. Žemaitaitį, Sveikatos reikalų komitetas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Sveikatos reikalų komitetas lapkričio 30 dieną svarstė ir bendru sutarimu už pritarė patobulintam Sveikatos reikalų komiteto projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolega, jūs ir diskutuoti užsirašęs, tai prašom į tribūną. Nenorite?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų užsirašiau diskutuoti ne šiaip sau, bet dėl keleto labai įdomių dalykų. Aš tą sakiau ir Sveikatos reikalų komitete, noriu atkreipti ir čia Seimo narių dėmesį, ypač teisininkų dėmesį.
Gerai, mes priimame sprendimą, kad jaunimo šventėse, renginiuose tabako įmonės negalėtų būti registruojamos, negalėtų remti, negalėtų dalyvauti. Bet kartu siūlau visiems pagalvoti ir pamąstyti apie kitą dalyką.
Praėjusioje kadencijoje mes uždraudėme, kad energiniai gėrimai nebūtų parduodami nepilnamečiams asmenims. Mes uždraudėme, kad mokyklose nebūtų čipsų, šokoladų, visokių gaiviųjų gėrimų ir panašiai, ir panašiai. Tai aš tik keliu samprotavimo klausimą kolegoms teisininkams. Įsivaizduokite taip. Dabar vyksta koks nors Vilniaus velomaratonas, bėgimas. Ar Žemaitaitis, ar Jonaitis, ar Petraitis ateina su maikute, ant kurios užrašyta vienos iš tabako gamintojų emblema. Tai yra reklama ir mes už tai bausime žmogų? Iš tikrųjų labai keista.
Kitas dalykas. Dabar mes turime žiemos sporto varžybas, mes turime energinius gėrimus, kurie remia ir vaikų, ir suaugusiųjų čiuožimą, dailųjį, slidinėjimą ir panašiai, ir panašiai. Tai gal dabar užregistruokime pasiūlymą, kad ir tose šventėse negalėtų jie remti, nes uždraudžiame jiems įsigyti. Lygiai taip pat kaip ir su tabaku, prieš tai sakiau. Tabako šiandien gali įsigyti asmenys, kurie yra pilnamečiai. Su energiniais gėrimais lygiai tas pats.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį naujųjų kolegų, kurie ateina, kad įstatymo projektas, kurį mes šiandien priimsime, yra tik šiaip sau, kad mes jį priimsime. Jo veikimas sunkiai suvokiamas. Bet (…) tai, kad mes užsidėtume pliusą ir sakytume, kad taip yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kolegą A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau vis dėlto nesutikti su gerbiamuoju Remigijumi ir norėčiau paaiškinti truputį plačiau šios pataisos kontekstą.
Tiems, kas nežinote, Lietuva 2004 metais yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Šita nuostata, dėl kurios mes dabar balsuosime, yra konvencijos nuostata. Dar daugiau – konvencijoje buvo numatyta, kad šalis, ratifikavusi šitą konvenciją, per penkerius metus nuo ratifikavimo datos privalo įgyvendinti visišką tabako gaminių reklamos ir rėmimo draudimą. Lietuva vėluoja septynerius metus įgyvendinti savo tarptautinį įsipareigojimą.
Dabar tiems, kas abejojate dėl motyvų, veiks ar neveiks, aš siūlau pažiūrėti truputį plačiau, negu tik per reklamos prizmę. Tabako gaminių, tiksliau, tabako gamintojų rėmimas turi tam tikrą paslėptą kontekstą. Mūsų šalyje veikianti tabako gaminių bendrovė taikė įvairiausias formas, siekdama sulaukti palankumo tam tikrų grupių, tarp jų ir mokslo grupių. Buvo finansuojamos įvairios stipendijos, įvairūs renginiai, ir vėliau jau šitie žmonės visiškai be lobistų pagalbos ateidavo ir darydavo lobizmą, sakykime, savo vardu, tie, kurie gaudavo paramą.
Šita nuostata buvo labai aktyviai diskutuota Jungtinėse Tautose, kai buvo svarstoma konvencija, ir tikrai 191 šalis narė sugebėjo sutarti ir užteko įrodymų, kad toks draudimas yra reikalingas pirmiausia tam, kad tabako kompanijos paslėpta forma negalėtų realizuoti savo lobistinių ketinimų ir negalėtų vykdyti tam tikros paslėptos tabako gaminių reklamos.
Aš noriu paraginti jus visus balsuoti už šitą įstatymo pataisą, nes tai yra mūsų tarptautinio įsipareigojimo įgyvendinimas, kuris, kaip ir sakiau, vėluoja septynerius metus. Tai būkime sąmoningi ir įgyvendinkime tuos įsipareigojimus, kuriuos esame davę tarptautinėms institucijoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. R. Žemaitaitis. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, Remigijau, kad užleidai. Kolegos, ministras A. Veryga viską papasakojo teisingai, tiesiog yra galbūt ir mūsų valstybės aplaidumas, kad tiek metų mes neperkėlėme tos normos ir nesilaikėme… Tai, kad šis klausimas atsidūrė opozicinėje darbotvarkėje, ryšys yra tik toks, kad aš pateikiau šitą įstatymo projektą, nes tiesiog į mane kreipėsi tam tikros organizacijos su priekaištais, ir aš parengiau įstatymo projektą, kurį siūlome priimti. O opozicinė darbotvarkė todėl, kad greičiau tai būtų priimta. Prašau, jeigu yra Seimo Pirmininkas, galbūt šiandien ir priimti. Tai yra techninis projektas, kurį mes seniai turėjome įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių kalbėti prieš? Balsuojame po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
15.09 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3563 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą D. Kaminską.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Lapkričio 30 dieną Sveikatos reikalų komitete buvo svarstytas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3563. Įstatymo projektu siūloma panaikinti sveikatos draudimo papildomą mėnesio galiojimą, t. y. asmenų teisę dar vieną mėnesį gauti paslaugas, apmokamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis nuo tada, kai už asmenis nustota mokėti arba jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Dėl įstatymo projekto 2016 m. birželio 22 d. gauta Vyriausybės išvada, kur pateikta argumentuota nuomonė nepritarti įstatymo projektui.
Komiteto sprendimas – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į pateiktą Vyriausybės išvadą ir Sveikatos reikalų komiteto argumentus. Argumentai buvo tokie: kadangi pasitarus su valstybinėmis ligonių kasomis nustatyta, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 3, 7, 9 dalyse nurodyti asmenys, vykdantys individualią veiklą, asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimus, savarankišką privalomąją sveikatos draudimo įmoką mokantys asmenys ir kiti privalomojo sveikatos draudimo įmoką moka paskutinio mėnesio, už kurį mokama įmoka, dieną, šiems asmenims, atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą garantiją, už šį mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos avansu. Pritarus teikiamam įstatymo projektui, atsisakius minėtos garantijos, ši gyventojų dalis prarastų galimybę nenutrūkstamai gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl atiduota iniciatoriams rekomenduojant, kad būtų Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą, ir nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį privalomojo sveikatos draudimo įmokos būtų sumokamos prieš teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia jūs visą išvadą paskaitėte?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Kad nekiltų diskusijų.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. A. Matulas labai nori kalbėti? Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, ta nuostata dėl vieno mėnesio draudimo garantijos galiojo iki 2013 metų. Kai Konstitucinis Teismas savo nutarimu pasakė, kad nė vieno mėnesio… įmoka negali būti mokama, jeigu nesumokama, paslaugos neteikiamos. Dabar vien Vilniaus teritorinės ligonių kasos per vieną mėnesį apie 200 žmonių yra dėl šios nuostatos suklaidinti ir galvoja, kad ta garantija jiems suteikia teisę nemokėti, jie tiesiog gauna paslaugas ir nesusimoka, po to ligonių kasos visoje Lietuvoje turi eiti į teismus ir reikalauti iš tų žmonių, įrodinėti, kodėl įstatymas lyg ir duoda vieno mėnesio garantiją, bet vis tiek susimokėti reikia. Išties tai yra klaidinanti nuostata, bet kadangi Seimo Sveikatos reikalų komitetas priėmė sprendimą ir kreipėsi į Vyriausybę, kad kompleksiškai būtų peržiūrėtos sveikatos draudimo įmokos, tai aš sutinku, kad grąžintume įstatymą tobulinti, nes problemų yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, asmenys, kitų šalių piliečiai, žinau konkrečių atvejų, Lenkijos piliečiai, kurie įdarbinti minimaliai Lietuvoje kaip konsultantai, už ketvirtį sumoka sveikatos draudimo 9 % nuo pajamų, apie 8, 10, 12 eurų, ir gauna visą sveikatos draudimą, net išrašytus receptus siunčia Lietuvos ligonių kasoms apmokėti, o gyvena ir iš esmės dirba… Čia reikia tvarkyti.
Žmonės, kurie išleisti nemokamų atostogų, o tokių žmonių yra nemažai, mėnesiais, metais įgyja teisę nemokėti sveikatos draudimo ir tuo piktnaudžiauja…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). (Tuoj baigsiu, nes labai svarbu.) Tuo piktnaudžiauja tam tikros šeimos, kurios savo sutuoktinį išleidžia nemokamų, ir taip jie nemoka įmokų, ir panašiai. Todėl, kolegos, problemų yra labai daug. Jeigu Vyriausybė imsis kompleksiškai peržiūrėti įmokų tvarką, tai aš sutinku, kad įstatymo projektas būtų grąžintas tobulinti.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – prieš. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Esu prieš komiteto išvadą. Ne ten, matyt, užsiregistravau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti Sveikatos draudimo įstatymo projektą? Galime. Bendru sutarimu grąžinta iniciatoriams tobulinti.
15.15 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3579(2) (pateikimas)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3579(2) pateikimas. Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Pirmininko pavaduotojos minėtą įstatymo projektą. Esmė tokia, kad šiuo metu ligoninių, sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais gali būti valstybė, tai yra Sveikatos apsaugos ministerija, valstybė kartu su universitetais ir savivaldybės. Yra rajonų ligoninių, kurios nori tapti didelių ligoninių filialais. Pavyzdžiui, Kupiškio savivaldybė yra išsakiusi pageidavimą tapti Panevėžio ligoninės filialu, bet įstatymas to neleidžia. Šiuo atveju aš ir siūlau, kad steigėju, tai yra dalininku, galėtų būti valstybė, nes Vyriausybė savo nutarimu paprastai paskiria, kas valstybei atstovauja, tai būna Sveikatos apsaugos ministerija ir savivaldybė. Toks mechanizmas iš esmės jau veikia Klaipėdoje – su kai kuriomis Klaipėdos ligoninėmis ir Akmenės bei Skuodo ligoninėmis. Ši nuostata labai atitinka ir dabartinės daugumos programinius tikslus: optimizuoti, racionalizuoti lėšų panaudojimą, nes ligoninės, kurios savo noru taptų filialais didesnių ligoninių, kurios priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, išties užsitikrintų ir ligonių srautus, ir būtų galima racionaliai vykdyti ligonių perkėlimą. Pavyzdžiui, didesnė ligoninė suteikia kvalifikuotas paslaugas, o pabaigti gydymą ligonis būtų perkeltas į mažesnę ligoninę. Šie sprendimai būtų priimami, jeigu tik sutiktų Sveikatos apsaugos ministerija ir būtų atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas. Prašyčiau po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui ir prašyčiau naujosios Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmas – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiek tiek palietėte, bet man vis tiek įdomu, kaip jūs manote, kaip bus priimami sprendimai, jeigu išsiskirs nuomonės Sveikatos ministerijos ir savivaldybės tarybos? Kas turėtų lemiamą balsą priimant kokius nors struktūrinius ar kitokius?..
A. MATULAS (TS-LKDF). Lemiamą balsą turėtų turėti savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės taryba nesutiks, vadinasi, jokio kitokio sprendimo nėra. Paprastai Sveikatos ministerija neturėtų prieštarauti, nes daugelis ministrų, daugelis vyriausybių, visi sako, kad reikia optimizuoti paslaugas, racionalizuoti. Mažų ligoninių uždaryti mes negalime ir nenorime, nes jeigu mes neleisime to daryti savarankiškai, savanoriškai joms tuos žingsnius, tai kas belieka? Ligoniai išvažiuoja, važiuoja ten, kur, jiems atrodo, gyvena arčiau vaikai, kur kvalifikacija galbūt didesnė arba įvaizdis geresnis, ir tokiu atveju prarandami pacientų srautai. O kaip kitaip išgyventi? Čia būtų labai racionalus dalykas. Pavyzdžiui, ir šiuo metu kai kurie traumatologiniai skyriai pilni, tai ta didžioji ligoninė labai racionaliai galėtų perskirstyti, kai kuriuos ligonius perkelti į savo filialą ir panašiai. Taip būtų galima išlaikyti įstaigas ir darbo vietas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, o kaip, jeigu būtų atvirkščiai – savivaldybė nori, o ministerija nepritaria? Ar nereikėtų neleisti Lietuvoje tokios savivalės, kai ten tarpusavyje pradės tartis, jungtis ar nesijungti? Gal reikėtų konsoliduojančio įstatymo varianto – arba jungiamės, arba ne, o ne tokie pavieniai išskirtiniai atvejai, kai nuo vienos pusės dažniausiai net nepriklausys.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties prieš keliolika metų Sveikatos apsaugos reformos biuras buvo toks įsteigtas, buvo tokia strategija, kad visos ligoninės turėtų priklausyti apskritims. Deja, keičiantis ministrams, neužtikrinant sveikatos sistemos politikos tęstinumo, šita funkcija buvo paskirta savivaldybėms, ir dabar mes visi sukame galvą, kaip optimizuoti stacionarinių įstaigų tinklą. Tuo metu buvo galima tą sprendimą daryti, tokį valios – vienu įstatymu pasakai, kad visos ligoninės tampa didžiųjų ligoninių filialais. Šiuo metu aš to nedrįsčiau daryti, nes demokratija yra pasiekusi tokį lygį ir dabar vališkai atimti iš savivaldybių be jų sutikimo, o vien tik priėmus įstatymą, visas ligonines perduoti vienam steigėjui būtų neetiška. Ne tik neetiška, bet ir nedemokratiška. Laikas tų valios sprendimų jau praėjo ir tiesiog turi dvi pusės susitarti. Jeigu savivaldybė mato vieną iš įstaigos gelbėjimo variantų jos prisijungimą prie stambios, gerai funkcionuojančios įstaigos, tai su Sveikatos apsaugos ministerija visada susitars. Teko šnekėti ir su naujuoju paskirtu ministru, jo pozicija, kiek supratau, irgi panaši, kad reikia optimaliai racionaliai naudoti lėšas.
PIRMININKĖ. Kolega, atsakyti minutė, jūs viršijate. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Jūs paminėjote, kas paskatino šitą projektą, tai Kupiškio pavyzdys. Gal jūs domėjotės, gal ir kitose savivaldybėse yra ta pati aktuali problema? Tai būtų vienas klausimas.
Kitas klausimas. Jūs paminėjote Klaipėdos, Skuodo pavyzdį, kaip tai vyksta dabar. Kaip supratau, ligoninės irgi yra prisijungusios prie kitų ligoninių. Kokiu reglamentavimu jos prisijungė, ar jos priklauso tai pačiai savivaldybei?
A. MATULAS (TS-LKDF). Čia ir yra problema, kad ir Palanga, ir Skuodas – abi savivaldybės yra priėmusios sprendimą, steigėjai abiejų, ir yra susijungusios. Bet jeigu bus priimtas įstatymas, tai būtų leidžiama oficialiai. Šiuo metu tokio darinio kaip valstybė ir savivaldybė nėra, nes, pavyzdžiui, ta pati Klaipėdos universitetinė ligoninė yra savivaldybės, nors ji vykdo trečio lygio funkcijas ir pasivadinusi universitetine…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …bet ji savivaldybės įstaiga, savivaldybės susitarė, ir viskas. Bet to negali įvykti be įstatymo tarp valstybės įstaigos, taip įstatyme dabar pavadinta „valstybės įstaiga“, paprastai Vyriausybė priima ir paskiria, kad…
PIRMININKĖ. Kolega, jūsų nori dar daug klausti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai. (Balsai salėje) Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad mes išdraskėme sovietinių laikų sveikatos sistemą, ji buvo visiškai nebloga, ir dabar jau nuolatos taisome, lipdome ir niekaip nesulipdome.
Dabar ne viena savivaldybė kėlė klausimą ir Sveikatos reikalų komitetas nepritarė. Kodėl? Pavyzdžiui, rajone esanti ligoninė ir poliklinika beveik tame pačiame pastate, sujungti jas, kad galėtų būti viena administracija ir viena įstaiga. Kodėl tokiai reformai nepritaria Seimas, ypač Sveikatos reikalų komitetas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, aš noriu pasakyti, kad niekas nieko neišdraskė. Sveikatos reikalų komitete per visas kadencijas atstovavo daugiau kaimiškuose rajonuose rinkti žmonės ir mūsų dėka iš esmės ta struktūra išsaugota, nes buvo kėsinimosi ir kauniečių, ir vilniečių, kad užtenka vos ne penkių ligoninių Lietuvoje. Tikrai niekas neišdraskyta.
O sujungti poliklinikas su rajonų ligoninėmis, na, jeigu mes norime grįžti atgal į 1990 metus ir vėl ligoninių turėti tiek, kiek nori vyriausiasis gydytojas, tai prašom daryti, jūs esate dauguma. Bet aš tikrai džiaugiuosi, kad vakar Sveikatos reikalų komitetas vieningai, nauji žmonės, bet visi vieningai balsavo, kad to daryti nereikia. Mes lovų turime per daug ir reikia tas lėšas, kaip sakiau, naudoti racionaliai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kai vakar vakare skaičiau įstatymo projektą, kurį jūs teikiate, tikėjausi išsamesnio paaiškinimo dėl jūsų naujo modelio. Iš tikrųjų siūlote visiškai naują modelį, koks Lietuvoje iki šiol neegzistavo. Taip ir neišgirdau paaiškinimo, kaip realiai bendradarbiaus Sveikatos apsaugos ministerija su savivaldybėmis.
Kitas dalykas. Paprastai įvedant naujus modelius yra daromi kažkokie preliminarūs paskaičiavimai, nes jūs sakote, kad racionalizuosite, optimizuosite ir t. t. Vienas klausimas. Ar jūs darėte preliminarius paskaičiavimus?
Kitas klausimas. Iš esmės gal jūs kur nors kitur pasaulyje žinote panašią praktiką, nes imti kurti modelį nuo nulio, nesiremiant patirtimi, vėlgi būtų klausimas, nes Lietuvoje mes tokio modelio neturime.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš ką tik pasakiau, kad Lietuvoje toks modelis jau veikia keliose savivaldybėse, bet veikia tarp savivaldybei pavaldžių įstaigų. O racionalizuoti, optimizuoti, vykdyti logistiką – tai jūsų komitete prisistatymo kaip kandidatės į pirmininkes kalbos fragmentas. Jūs pasakėte, kada mes klausėme, ką jūs darysite, sakėte, racionalizuosite, optimizuosite ir logistiką vykdysite, vežiosite ligonius į stambesnes ligonines. Aš beveik viskam tam pritariu ir teikiu įstatymo projektą, kuris atitinka ir jūsų daugumos poziciją, nes lėšas reikia racionaliau naudoti. Kadangi jūs, atrodo, ne taip seniai dalyvavote konferencijoje Mykolo Romerio universitete, tai mokslininkai yra paskaičiavę, kad optimizuojant ir racionaliau naudojant paslaugas, lėšas, sveikatos apsaugos sistemoje galima sutaupyti apie 5 % lėšų. Bet kadangi sveikatos sistemai Lietuvoje skiriama beveik tris kartus mažiau lėšų negu Europos Sąjungos vidurkis, tai tie 5 % iš esmės nieko negelbės. Jūs turite pasistengti, kad per artimiausius ketverius metus bent padvigubėtų lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, ir nebūtinai iš valstybės, bet iš įvairių šaltinių, o tų šaltinių yra daug, tik reikia ryžtis ir čia mes jums padėsime.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamas kolega, nuo nepriklausomybės jūs visą laiką buvote Seime ir buvote daugiausia pirmininkas ir pavaduotojas, šią kadenciją čia taip atsitiko. Tą reorganizaciją mes darome, darome ir darome. Faktiškai nematau, kada bus ta pabaiga. Gal iš tikrųjų jūsų idėja ir gera, bet kai pradedi analizuoti… Yra dvi ministerijos, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo, kur nuolat vyksta reorganizacija. Švietimiečiai taip įsismagino, kad vaikučiai jau nemoka lietuviškai rašyti, o jūs darote reorganizacijas, kad kaime tuoj nebus kam žmogų gydyti. Noriu paklausti, kada baigsis šitie dalykai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, reformos turi būti tęstinės, visada turi būti prisitaikoma prie žmonių gyvenimo, prie jų pragyvenimo lygio. Jūsų klausimai visada būna šiek tiek pašiepiantys, bet… Per visus tuos 26 metus išties Sveikatos apsaugos ministerijoje labai dažnai keisdavosi ministrai, nebūdavo nuoseklumo, tęstinumo. Jūs teisus, kad Sveikatos reikalų komitetas neretai būdavo tas, kuris ir stumdavo tas reformas į priekį, kaip ir kovojant su alkoholizmu. Jūs žinote, kad ir jūs mane kritikuodavote, bet Sveikatos reikalų komitetas dažnai likdavo vienintelis su visuomenininkais, kurie matė, kad jeigu nieko nebus daroma, Lietuva prasigers. Taip ir įvyko. Matyt, ir dėl jūsų…
PIRMININKĖ. Kolega, nutrauksiu!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kai kurių balsavimų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dabar turime apsispręsti, nes liko vienintelis A. Sysas nepaklausęs, o laiką jūs išnaudojote. Jūs atsisakote tada? Norite? Gerbiamas Antanai, tai dar atsakykite… Dėl motyvų jūs kalbėsite? Gerai. Tada ačiū. Jūs labai užtęsėte laiką.
Dabar po pateikimo vienas už, vienas prieš. S. Jovaiša už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Man tai čia atrodo visiškai patrauklus variantas, jeigu mes norime daugiau demokratijos sveikatos apsaugos sistemoje. Teko dirbti savivaldybėje ir matyti, kokių problemų iškyla ligoninėse, kai reikia savivaldybės lėšomis kompensuoti, pavyzdžiui, akušerijos skyrių, kur per mažai gimdymų. Savivaldybės, matydamos vietinių ligoninių veiklą, galėtų ryžtis tokiam žingsniui – tiesiog demokratiškai optimizuoti, nes kam daugiau negu vietos politikams yra labiausiai žinomos regiono sveikatos apsaugos problemos. Taigi aš palaikau šitą įstatymo projektą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką atsakinėjo Antanas. Jūs perskaitykite, kas raštiškai parašyta. 1 straipsnio 2 dalies pradžioje parašyta „kartu su savivaldybių tarybomis“, bet jau 2 straipsnyje (27 straipsnio pakeitimas) braukiame „savivaldybių tarybas“ ir rašome „savivaldybės“. Bet dar keisčiau man atrodo, kai mes išbraukiame labai konkrečią ministeriją, kuri rūpinasi tuo, ir rašome „valstybė“.
Norėčiau priminti, jeigu mes atsiverčiame Konstituciją, tai yra Lietuvos valstybė, o jeigu žiūrime į Konstitucijos 5 straipsnį, tai valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismas. Tada man kyla klausimas, ar teismas galės steigti ligoninę? Pagal tokį užrašą, man atrodo, kad mes truputį nugrybavome, Antanai. Todėl aš siūlau nepritarti, nes tai, ką šnekėjai ir kas parašyta teikiamame įstatyme, kažkaip niekaip nedera.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, čia yra Teisės departamento pastaba, buvo mano anksčiau teiktam įstatymo projektui, kad negalima rašyti „Sveikatos ministerija“, bet reikia rašyti „valstybė“, o Vyriausybė savo nutarimu priima sprendimą, kam deleguoti. Šitą įstatymo projektą man padėjo rengti Teisės departamentas. Būtent kituose įstatymuose yra numatyta, kad negalima nurodyti tiesiogiai steigėjo. Vyriausybė paveda, bet Vyriausybė paprastai paveda steigėju būti Sveikatos ministerijai, nes dabar taip yra. Kolega, jūs klaidinate. Pasiskaitykite! Neužtenka…
PIRMININKĖ. Gerai. Nesiginčijame, o balsuojame. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 52. Po pateikimo nepritarta.
Dabar yra alternatyvus balsavimas, ar atmesti (tai būtų balsavimas už), ar grąžinti iniciatoriams tobulinti (tada prieš). Balsuojame alternatyviai. Gal norite bendru sutarimu atiduoti tobulinti? (Balsai salėje) Gerai. Bendru sutarimu projektas tobulinamas.
15.33 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-489 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4195 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, įstatymo projektas yra dėl mokyklų teritorijos aptvėrimo, kad kiekviena mokykla turėtų tvorą. Mūsų naujos sudėties Švietimo ir mokslo komitetas šito nesvarstė. Yra buvusio komiteto sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tuo labiau kad šitas projektas yra perteklinis, nes tokias normas numato jau dabar egzistuojančios higienos normos. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Vėlgi, kolegos, aš už tai, pritariu, kad būtų grąžintas mano ir dar kelių kolegų teiktas įstatymo projektas dėl to, kad galbūt naujoji Vyriausybė atkreips į tai dėmesį. Praeitos Vyriausybės programoje buvo nuostata apsaugoti mokyklas nuo žalingo poveikio. Beveik visose Vakarų valstybėse yra aiškiai nustatytos mokyklų teritorijos ir iš esmės jos aptvertos, nes dabar narkotikų platintojo pagrindinis taikiklis yra nepilnamečiai.
Aš tai antrą kartą bandau daryti. Šiuo atveju nesiūlau aptverti tvorom, bet siūlau papildyti higienos normą, kurioje būtų aiškiai numatyta, kas yra mokyklos teritorija ir kokia apsauga joje turi būti taikoma, bet, deja, vėlgi antrą kartą siūloma atmesti. Aš daugiau nevykdysiu Vyriausybės, bent jau buvusios, programos. Tiesiog jeigu jūs manote, kad mokyklose, kaip dabar, gali būti neaišku, kur prasideda ir kur baigiasi teritorija, nes mokyklos teritorijoje draudžiama rūkyti, teritorijų ribos neapibrėžtos, tai kur draudžiama rūkyti? Žodžiu, yra daugybė problemų. Jeigu nereikia, tai atmeskime, aišku, grąžinkime tobulinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs ne ten užsirašėte kalbėti. Jūs kalbėjote prieš, o ne už. Čia yra kalbėjimas už, jeigu už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, o jūs kalbėjote atvirkščiai. Dabar nežinau, kaip nori P. Gražulis. (Balsai salėje) Jūs atvirkščiai kalbėjote. Gerai. Nežinau, kaip kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Nežinau, gerbiama pirmininke, ar aš pataikysiu, ar ne, bet aš manau, kad vis tiek, jeigu siūlė mokyklas apsaugoti, aptverti tvoromis, bet nėra numatyti bokšteliai, todėl aš manau, kad šitą įstatymo projektą reikėtų tobulinti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jūs dabar kalbėjote už tobulinimą. Gerai. Klausykite, gal galime čia be ginčų susitarti bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti, kaip siūlo komitetas? Gerai. Grąžiname iniciatoriams tobulinti, kaip siūlo Švietimo ir mokslo komitetas.
15.37 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 290 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4752 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, aš dabar paprašyčiau 1 rezervinį klausimą, nes gerbiamas R. Dagys turi 18 valandą jau būti Kaune. Aš kviečiu R. Dagį pateikti Darbo kodekso keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-4752.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikiuosi, kad mes čia rasime bendrą sutarimą. Keli žodžiai priešistorės. Kai Prezidentė vetavo šį įstatymą ir po to Seimas tą veto atmetė, buvo užregistruoti keli įstatymų projektai su tam tikrom pataisom. Vieną projektą mes apsvarstėme ir priėmėme. Ten yra 11 nuostatų, kurias Prezidentė irgi vetavo, o iš likusių 74 niekas nebuvo net pateikta.
Kadangi dabar mes iš principo einame jau į Darbo kodekso pratęsimą, kiek suprantu, yra tokia bendra nuostata, tai turbūt procedūriškai ir teisiškai mes turime tų projektų tiesiog padaryti pateikimus ir atiduoti svarstyti toms pačioms visoms struktūroms – ir Trišalei tarybai, ir kt., ir apsispręsti, nes vis tiek toks teisinis dokumentas yra ir reikia jo likimą išspręsti, nes turbūt vargu ar tai, ką aš dabar pateiksiu, kas nors norėtų atmesti. Čia yra tai, kas netilpo į pirmą mūsų balsavimą dėl Darbo kodekso 11 pataisų, kurias mes padarėme.
Aiškinamajame rašte jums yra aiškiai išdėliota. Ten yra 23 nuostatos, kurios nepapuolė į tą projektą. Aš tiktai pagrindines iš jų paminėsiu, nenorėdamas jūsų per daug varginti, kad pataisa, kuri sugrąžina darbdavio pareigą informuoti, konsultuotis su profesinėmis sąjungomis, o joms nesant, su darbo tarybom, – logiškas siūlymas, kuris iš tikrųjų turėtų būti ir kurį mes be reikalo išmetėme. Apibrėžti, kad be svarbių ekonominių priežasčių, dėl kurių gali būti nustatomas dalinis darbas, turi egzistuoti tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir turi būti pripažintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o ne visur, kur tiktai tas yra, kas tas ekonomines priežastis nustatys? Aišku, kad Vyriausybė turi nustatyti, kad tik tame regione galima taikyti tam tikrą lengvesnę formą.
Išskirti darbo užmokestį kaip išimtinį, dėl kurio sumažinimo faktiškai nebūtų taikoma nuostata, kad galima nutraukti darbo sutartį. Dėl kitų dalykų galima derėtis.
Įtraukti darbuotojus, auginančius neįgalius vaikus iki 18 metų, į prioritetines grupes, kuriose darbuotojams turi būti užtikrinta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atveju. Atrodo, irgi visų partijų požiūris tuo atveju kaip ir sutampa, bet to kodekse nėra.
Nustatyti, numatyti terminuotos darbo sutarties objektyvios priežasties reikalavimą nuotolinio pobūdžio darbui sudaryti. Tai yra Europos Sąjungos direktyvinė nuostata, kurią mes turėtume čia įrašyti ir normaliai tą sutvarkyti, nesvarbu, ar mes paneigsime, kad taikysime kitokią europinę direktyvą negu visi kiti.
Nurodyti, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Dabar nuo naujų metų mes tos vienos darbo valandos praktikos nebetaikysime? Na, jinai irgi logiška, reikia ją pateikti, nes dabar taip yra. Negirdėjau, kad kas nors norėjo to atsisakyti.
Derybų metu, kad būtų apsaugotas ne vien tiktai profsąjungos pirmininkas, bet ir tie, kurie derasi kartu dėl kolektyvinės sutarties, ir tuo metu nebūtų galima išmesti iš darbo derybų laikotarpiu.
Aš tiesiog nenoriu varginti ir, taupydamas laiką, nevardinsiu visų tų 23 nuostatų, kurios čia yra, bet manau, kad jos tikrai organiškai turi papulti į tą patį paketą ir jas reikia normaliai apsvarstyti. Dėl kurių bus sutarta, bus sutarta Trišalėje taryboje, dėl kurių bus nesutarta, tai nesutarta, bet pagal procedūras mes viską sutvarkysime taip, kaip reikia, nes dabar tas projektas toks pakabintas yra.
Iš karto galiu pasakyti, aš, kaip teikėjas, prašau, kad jos iš karto būtų svarstomos ir Trišalėje taryboje, ir būtų Vyriausybės nuomonė – viskas, kaip pridera pagal visą…
PIRMININKĖ. Kolega, gal trumpinkite pristatymą!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, aš jau baigiau.
PIRMININKĖ. Nes jūs dvigubai užtrukote, o jūsų nori klausti keturi Seimo nariai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Prašau.
PIRMININKĖ. Pirmasis – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų mes tą Prezidentės dekretą, veto ir pasiūlymus esame kruopščiai išnagrinėję, juos buvo išnagrinėjusi ir Trišalė taryba. Tai buvo pristatyta kaip tas kompromisas, kuris, priėmus visus Prezidentės pasiūlymus, leistų visiems traktuoti, kad Darbo kodeksas yra priimtas faktiškai socialiniu konsensusu. Tai buvo birželio mėnesį. Deja, tuo metu socialdemokratai neįsiklausė į mūsų raginimą būtent šitokiu būdu užbaigti diskusijas, dabar turime tai, ką turime.
Sakykite, čia jūs pateikiate dėl Darbo kodekso Prezidentės pasiūlymus, kuriuos iš tikrųjų vėl yra verta apsvarstyti. Tačiau Prezidentė taip pat svarstė ir visus kitus klausimus, susijusius su Darbo kodeksu, tarp jų – ir kitas socialinio modelio dalis, nes visą laiką jos buvo svarstomos kartu ir buvo jų sąsajos. Kaip dabar vertinti tą faktą, kad, pavyzdžiui, valdantieji yra nutarę atsisakyti bazinės pensijos perkėlimo, yra atsisakę… (Balsas salėje: „Laikas!“) …yra atsisakę „Sodros“ lubų…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas! Bėga laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …tam Prezidentė yra pritarusi. Tai aš noriu paklausti…
PIRMININKĖ. Išjungsiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, ar jūs tada pasiūlysite atkurti tai, ko valdantieji jau bando atsisakyti kitose srityse?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad buvo labai didelė apgavystė ir klaida, ir politologiškai, ir visuomenę informuojant, kai buvo dirbtinai suplaktas Darbo kodeksas su pensine sistemos reforma ir tai pavadinta socialiniu modeliu. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, turi tam tikrų sąsajų, bet iš principo visiškai skirtingi dalykai. Darbo kodeksas yra Darbo kodeksas, tai yra teisė, darbo santykiai toje įmonėje arba susitarimai, kolektyviniai susitarimai ir panašiai, o pensinė sistemos reforma yra atskirai. Viskas buvo suplakta į vieną. Štai lygiai taip pat šiandien mes turėjome iš ryto tokią diskusiją, kai už Darbo kodekso pratęsimą norisi balsuoti, o pateiktos naujos įstatymo formuluotės griauna dabar esančią socialinio draudimo sistemą. Tai todėl, aš manau, siūlau to nepainioti ir galų gale juos aiškiai atskirti. Apie ką mes diskutuojame – apie darbo teisę ar socialinio draudimo sistemą?
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už pristatymą. Mano klausimas, galbūt jūs iš dalies atsakėte, bet aš noriu dar to patvirtinimo ir dėl protokolo, ir kad stenogramoje liktų. Kai aš bandžiau paaiškinti, kai pristatinėjau atidėjimo idėją, tai yra tai, kad mes bandome, mes įsipareigojame darbdaviams, ypač šiuo atveju, kadangi jūsų pataisos iš esmės liečia darbuotojų teises, mes įsipareigojome darbdaviams, kad nieko nesvarstysime apie juos be jų. Todėl šiandien aš manau, kad mes iš principo galime pritarti jūsų pateikimui, bet tik su ta sąlyga, kad jūs įsipareigojate žodžiu, o žodis, kaip žinome, yra garbingų žmonių įstatymas, kad jūs atsiimsite savo pataisas, kurioms nepritars trišalis formatas, ir kad jūs toliau jų nestumsite…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …jeigu darbdaviai nesutars su darbuotojais dėl to.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš, atsakydamas į jūsų klausimą, nukeliausiu į buvusią kadenciją, kai buvau komiteto pirmininkas, visi, kurie tuo metu buvo komitete, žinojo mano principingą poziciją. Jeigu Trišalė taryba nutarė, vadinasi, komitetas ją turi patvirtinti. Net A. Sysas kartais išvengdavo tokios privilegijos ginti Trišalę tarybą, bet manau, kad Trišalė taryba yra ta vieta, kur dėl tokių klausimų ir turėtų būti pasiektas konsensusas. Aš tikrai nesiūlysiu to, kam Trišalė taryba nepritars.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nebūsiu eks opozicijos lyderis, neklausiu apie socialinį modelį, nes jūs parašėte įstatymo projektą apie Darbo kodeksą. Tai mano du trumpi klausimai. Jūs daug pataisų siejate su Darbo tarybomis, bet Prezidentė jų nerealizavo ir jokių siūlymų neteikė. Tai norėčiau išgirsti, kodėl jūs tai darote?
Ir antrasis klausimas – paskutinis straipsnis dėl streiko. Ką jūs turite omeny, kad darbdaviui leidžiama streiko metu priimti naujų darbuotojų minimaliam paslaugų vykdymui užtikrinti? Štai kas čia taip užmaskuota? Naujų darbuotojų priėmimas minimalių paslaugų teikimui. Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, būtų geriau pasakyti, ką aš čia keičiu kitaip, negu Prezidentė buvo pasiūliusi? Jeigu kas nors ne taip suformuluota, tai aš atviras jūsų kritikai. Aš stengiuosi to nedaryti. Tokia formuluotė kaip tik dėl antrojo klausimo buvo jos, tai aš ją tiktai perkėliau, nenorėdamas nieko fantazuoti. Man irgi teisiškai galbūt dėl šitos formuluotės reikia tam tikrų diskusijų, bet taip buvo. Aš suprantu, kad čia kalbama apie kokią nors visiškai absoliučiai naują realizaciją, koks nors naujas darbas, naujas pajamų šaltinis šalia ir panašiai. Kažkas naujo, bet ne toje senoje teritorijoje, kur vyksta ginčai, aš taip supratau. Tai aš tiesiog realizavau nuostatą, kuri buvo parašyta.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, man atrodo, kai kurias nuostatas, taisydami kodeksą, mes jau esame, priėmę, pavyzdžiui, dėl sutrumpintos darbo dienos viena valanda, jūs dar siūlote svarstyti.
Mano klausimas būtų dėl terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui. Jūs keliate sąlygą, kad tai būtų galima, jeigu dėl to būtų sutarta kolektyvinėje sutartyje, o, kaip žinome, dėl kolektyvinių sutarčių pas mus vis dėlto yra silpnai. Tikėjomės, kad, priėmus Darbo kodeksą, gali pajudėti šitas klausimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai jūs puikiai žinote, kad priėmus štai tokį Darbo kodeksą, kaip mes tada pataisėme paskutinėje stadijoje neaiškiais būdais, tai kaip tik visas tas kolektyvinis derybinis procesas ir buvo palaidotas iš esmės, nes visiškai buvo palaidota kolektyvinio susitarimo dvasia. Kaip tik derybininkas – profsąjungos buvo tiesiog susilpnintos arba eliminuotos, arba perkeltos funkcijos Darbo taryboms, kurios turėjo pakeisti profesines sąjungas, o mūsų nuostata čia yra ta, kad Darbo tarybos gali atsirasti tik tada, kai nėra profesinių sąjungų. Tai čia dėl to.
Dėl darbo valandos projektas įregistruotas žymiai anksčiau, todėl nėra iki galo sužiūrėta, kaip Seimas balsavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Yra tik norinčių už kalbėti, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariate bendru sutarimu po pateikimo. (Balsai salėje) Liberalai prašo.
Gerai, tada balsuojame. Kas pritariate po pateikimo pateiktam Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 77, prieš – 5, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tik noriu paklausti pirmininko – nenumatyta, kada svarstymas. (Balsai salėje) Kaip čia dabar parašyti protokole? (Balsai salėje) Gruodžio 13 dieną tinka? (Balsai salėje) Visas paketas eina gruodžio 13 dieną. Gerai, tada rašome datą – gruodžio 13 diena.
15.52 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(4) (svarstymas)
Toliau vėl popietinės darbotvarkės 5 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą. Svarstė šių metų balandžio 20 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam ir, atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pateiktas pastabas, komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(4) bei komiteto išvadoms. Noriu tik atkreipti dėmesį, kaip ir sakiau, komitetas svarstė balandžio 20 dieną ir atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento septintą pastabą dėl projekto įsigaliojimo. Balandžio mėnesį komitetas pasiūlė įsigaliojimo datą paskirti 2017 m. sausio 1 d., nes tai yra mokestinis įstatymas ir jis negali įsigalioti anksčiau nei po šešių mėnesių. Kadangi dabar pateikimo ir svarstymo stadija nukeliama prieš pat Naujuosius metus, tai aš gal siūlyčiau posėdžio pirmininkei sugrąžinti atgal į komitetą, kad mes galėtume sutvarkyti datas.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Jūs gal neišeikite iš tribūnos. (Balsai salėje) Kviečiu V. Juozapaitį dalyvauti diskusijoje.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Daug kas nustebo, sako, kodėl čia V. Juozapaitis apie pridėtinės vertės mokestį kalba. Taip, aš buvęs mokėtojas pridėtinės vertės mokesčio ir tikrai žinau, apie ką, ir žinau, kiek tai kainuoja. Kita vertus, šita įstatymo pataisa gimė turbūt prieš jau dabar trejetą metų ir labai labai liūdna, kad visus tuos trejus metus mes taip ir nesugebėjome atverti durų, nes tos pataisos laukia iš tikrųjų nemažas būrys ir fizinių asmenų, mokančių pridėtinės vertės mokestį, ir labai mažų įmonių, kurių metinė apyvarta per 12 paskutinių mėnesių siekia ne daugiau kaip 60 tūkst. eurų.
Esmė šitos pataisos, aš jau šiek tiek paminėjau ryte, yra ta, kad, deja, kartais mūsų didieji užsakovai, didžiosios įmonės, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, pirkdamos paslaugas arba kokias nors prekes iš mažųjų, ne visada laikosi teisės aktų ir jos paprasčiausiai ignoruoja mažųjų įmonių interesus, ir nesumoka laiku už sulygtą ar pasirašytą kokioje nors sutartyje prekę arba paslaugą. Tuo tarpu mažosios įmonės, tik išrašiusios sąskaitą faktūrą, yra priverstos, pagal įstatymą jos turi tokią priedermę, sumokėti pridėtinės vertės mokestį.
Taigi labai daug atvejų, tikrai daugelio žmonių ir įmonių iniciatyva buvo kreiptasi ir mes bendrai kūrėme tas pataisas, kad toms mažoms įmonėms vis dėlto būtų leista atsikvėpti ir kad jos turėtų teisę sumokėti tą pridėtinės vertės mokestį, kurį jos turi sumokėti, sulig ta diena, kai su jomis bus atsiskaitoma. Taip, buvo kilęs šioks toks nesusipratimas, buvo įžvelgta, kad gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų, bet iš tiesų po antro mėginimo tą pataisą įgyvendinti Vyriausybės lygiu ir Finansų ministerijos lygiu visos tos pataisos buvo ištaisytos, ir šiandien man atrodo, kad ši įstatymo pataisa išties galėtų jau peržengti svarstymo stadiją ir būti priimta.
Aišku, labai gaila, kad jau nespėsime nuo Naujųjų metų to įteisinti, bet geriau vėliau negu niekad. Aš labai prašau jūsų, ypač valdančiųjų, ypač naujų žmonių, nesekti praėjusios valdančiosios daugumos pavyzdžiu ir nebalsuoti aklai, pamačius tribūnoje opozicijos atstovą, neigiamai. Iš tikrųjų šita pataisa yra labai reikalinga smulkiajam verslui ir fiziniams asmenims. Ačiū už jūsų supratimą ir linkiu gero balsavimo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamas A. Palioni, prašome vėl į tribūną.
Yra V. Juozapaičio pataisos. Visas jas reikia nagrinėti kartu todėl, kad jos kartojasi per straipsnius. Gal, gerbiamasis Juozapaiti, pristatysite esmę? Ar sutinkate su komiteto nuomone pritarti iš dalies?
A. PALIONIS (LSDPF). Aš galiu labai trumpai viską pasakyti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ten viskas buvo sutarta ir pritarta.
A. PALIONIS (LSDPF). Čia paprasčiausiai, kaip V. Juozapaitis ir sakė, kadangi viskas vyko trejus metus…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip…
A. PALIONIS (LSDPF). Ir vis vertėsi įstatymo projektas, todėl taip išėjo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Paskutinį kartą mes visi sutarėme, priėjome prie bendro…
PIRMININKĖ. Vadinasi, jūs nereikalaujate balsuoti ir sutinkate, ką sakė komitetas – pritarti iš dalies. (Balsai salėje) Ačiū visiems. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašau, dėl vedimo tvarkos – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ar aš galiu, kaip naujojo komiteto dabar jau atstovas, paprašyti vienos savaitės pertraukos, kad mes į komiteto posėdį kitą trečiadienį pakvietę Finansų ministerijos atstovus įvertintume, ar įsigaliojimo data nuo sausio 1 dienos yra techniškai įmanoma, jeigu taip, remdamiesi senojo, ankstesniojo komiteto nuomone pritarti šitam projektui, mes tikrai neprieštarausime. Bet norime įsitikinti, kad techniškai tai galima realizuoti dėl terminų, dėl laiko. Ar galime paprašyti savaitės pertraukos ir tada kitą ketvirtadienį, įtraukus į ketvirtadienio darbotvarkę, apsvarstyti ir galbūt priimti šitą įstatymo projektą?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų prašymas teisėtas, dėl jo turės Seimas apsispręsti, tačiau jūs negalite nurodyti datos. Paprastai pagal Statutą yra pertrauka iki kito posėdžio. Kitas posėdis yra antradienį.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Suprantu.
PIRMININKĖ. Tinka?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl antradienio nesu tikras, nes trečiadienį bus mūsų Biudžeto ir finansų komiteto posėdis.
PIRMININKĖ. Tada nebent antradienį prašykite dar vienos pertraukos.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu Statutas tai numato, tai taip ir prašome.
PIRMININKĖ. Gali būti dvi.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pirmininko prašymui daryti pertrauką šiuo klausimu iki kito posėdžio? Galime.
Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projekto daroma svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.
Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš šiandien kažkoks atlaidus. Pritariu, darykime tą pertrauką, tik aš noriu atkreipti dėmesį, kaip ponas S. Jakeliūnas formulavo. Jis sako – aš, kaip naujojo komiteto atstovas, mes juk žinome, kad pertraukos reikėjo prašyti frakcijos vardu. Kaip komiteto atstovas ar komiteto vardu, aš į tą dalyką noriu atkreipti dėmesį. O kad darome pertrauką, viskas gerai, jeigu turi ką pasitikslinti, tai į sveikatą. Aiškiau formuluokime.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs iš dalies teisus, laikui bėgant bus, aišku, ir formuluotė, o komiteto vardu tikrai galima prašyti pertraukos, ir aš supratau tarp eilučių, kad to yra prašoma komiteto vardu, todėl ir paprašiau jūsų pritarti. Manau, čia nieko blogo neatsitiko.
16.01 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-113(2) (pateikimas)
Toliau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. M. Majauskas ir D. Šakalienė. Kuris pranešėjas? Pranešėjas – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų suprantu, jog tai yra opozicinės darbotvarkės laikas, bet aš kviečiu žiūrėti į šį siūlomą pakeitimą kaip į mūsų visų reikalą. Jį teikiame kartu su D. Šakaliene, taip pat teikiame Savižudybių prevencijos komisijos vardu. Mes vienbalsiai pritarėme, jog toks įstatymo pakeitimas yra reikalingas. Mes visai neseniai, dar šį savaitgalį, girdėjome apie tikrai labai liūdną įvykį, kada aštuonmetis slėpėsi nuo smurto, buvo dingęs ir slėpėsi nuo smurto ne po kuo kitu, o po kartono lapais, nes jautė, kad tik kartono lapai jį galėjo apsaugoti nuo patiriamo smurto.
Iš tikrųjų smurto prieš vaikus skaičiai dramatiškai auga. Lyginant 2014 ir 2015 metus, smurto atvejų prieš vaikus skaičius išaugo net 35 %, psichologinio smurto prieš vaikus atvejų padidėjo 58 %. Tai yra dramatiški skaičiai. Galime pažiūrėti į nevyriausybines organizacijas, tokias kaip „Vaikų linija“, kuri prieš kelerius metus pateikė statistiką, kad per metus sulaukia 2,2 mln. skambučių, o sugeba atsakyti tik į 200 tūkst. skambučių. Tik į 200 tūkst.! Iš tų 200 tūkst., be abejo, yra dalis pasikartojančių skambučių, nes vaikai skambina vėl ir vėl. Ir tai yra apie 70 tūkst. unikalių skambučių kiekvienais metais.
Mes visi galvojame, tikrai ne mūsų vaikai skambina. Bet statistika rodo, kad skambina kas trečias vaikas, greičiausiai ir mano, ir jūsų vaikai skambina. Tai yra tokio lygio problema, tai yra tęstinė problema, nes vaikai, patyrę smurtą, vėliau smurtauja prieš kitus vaikus, vėliau, subrendę, užaugę, smurtauja šeimoje prieš žmoną, prieš vyrą, vėliau smurtauja ir prieš savo vaikus. To pasekmes labai gerai žinome. Tai yra savižudybės, tai yra patyčios, tai yra skyrybos, ir pagal statistiką mes esame nenugalimi Europos Sąjungoje.
Ar yra vienas sprendimas, kuriuo mes galėtume, kaip iššovę sidabrinę kulką, išspręsti šitą problemą? Nėra, nes turbūt jau būtume tai padarę. Bet ar esame subrendę imtis svarbių žingsnių, sprendžiant šią problemą? Aš neabejoju, kad taip. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir komitetas yra pasakę, kad tuos sprendimus turėjome priimti jau labai seniai, ir daugelis šalių yra tai padarę.
Todėl šiandien yra teikiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame yra įtvirtinami keli dalykai, pirmiausia smurto sąvoka, į kurią įeina keli labai svarbūs momentai. Vienas iš jų yra tai, kad smurtas yra ne tik veikimas, bet ir neveikimas. Tai yra nepriežiūra, ir tai yra be galo svarbu įtvirtinti.
Antras dalykas, tai yra ne tik smurtas, kuris sukėlė žalą, bet ir kuris gali sukelti žalą. Nes, tarkime, psichologinio smurto atveju ta žala nėra iš karto pastebima. Imkime tokius atvejus, kada vaikas yra laikomas po šalto vandens srove. Iš tikrųjų fizinės žalos galbūt taip greitai ir nepamatysi ar iš viso jos nepastebėsi, bet psichologinė žala pasireikš nebūtinai kitą dieną, galbūt po 5, po 10 ar po 20 metų. Todėl šitame projekte ir pakeitime yra įtvirtinama labai aiški sąvoka, jog ne tik veikimas, bet ir neveikimas, ir ne tik veikimas, kuris sukelia žalą, bet ir gali sukelti žalą.
Ir trečias dalykas, kuris yra be galo svarbus, pagaliau įstatymu labai aiškiai įtvirtinti, jog atsisakome fizinių bausmių, fizinių bausmių šeimoje prieš vaikus. Yra daug teisės aktų, kurie reglamentuoja, jog negalime žaloti vaikų, tačiau jų šiandien nepakanka, būtina labai aiškiai įtvirtinti, jog fizinės bausmės prieš vaikus yra negalimos.
Aš žinau anksčiau vykusias diskusijas, kada sakydavo, gerbiamieji kolegos, na, mane mušė, už tai, žiūrėk, aš esu Seimo narys, ir gal ir visai neblogas. Bet aš manau, kad mes jau perėjome tą etapą ir galime drąsiai pasakyti, jog galime vaikus auginti ir užauginti nuostabius, kūrybingus, laisvus žmones jų nemušdami.
Kviečiu pritarti po pateikimo ir skubos ar ne skubos tvarka, bet dar šioje sesijoje svarstyti ir priimti šį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Iš karto perspėju, kad atsakymai turi būti trumpi ir aiškūs. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, dar nesuvokdama procedūrų, norėjau užsirašyti kalbėti, o ne klausti. Bet gal galiu šį laiką panaudoti replikai? Iš tikrųjų noriu pasakyti, gal Mykolas plačiau apibūdins, kad baimė aiškiai uždrausti bet kokių formų smurtą prieš vaiką kai kuriems žmonėms atrodo kaip perteklinis tėvų valdžios reguliavimas, nepaisant to, kad dabartiniuose įstatymuose iš viso nėra aiškiai tai apibrėžta, ir paliekama pernelyg plati diskrecija, kas gali būti ir kas negali būti laikoma smurtu prieš vaiką. Ar galėtum kitiems pakomentuoti, kodėl šitas apibrėžimas kaip tik padės susigaudyti teisėsaugininkams ir tėvams?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, iš tikrųjų yra daug įstatymų, kuriuose yra pasakoma, kad negalima smurtauti prieš vaiką. Nemažai tyrimų parodė, kad šalys būtent tokio pobūdžio įstatymuose labai aiškiai apibrėžė, jog smurto naudoti prieš vaikus negalima, negalima naudoti ne tik fizinio, bet ir psichologinio, seksualinio smurto. Ir labai konkrečiai pasisakė apie nepriežiūros atvejus. Tai padeda tiek teisėsaugai, tiek ir mūsų pačių veikimui, nes mes aiškiai siunčiame signalą, jog to daryti negalime, patys suprasdami, kad ne per vieną dieną viskas pasikeis. Laikui bėgant, mes priimsime naujas visuomenės normas ir, mano supratimu, mes, kaip tautos atstovybė, turėtume nustatyti tą normą ir pasiųsti tokį signalą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). O aš? Man jau įjungta.
PIRMININKĖ. Prašom, kolege. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Žiūriu, man įjungtas mikrofonas. Atsiprašau. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš dešimt metų dirbau vaiko teisių gynimo srityje. Mano projektai, įregistruoti dar 2013 metų kovo mėnesį, nėra pasiekę reikiamos eigos. Argumentas buvo vienas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Vyko labai daug klausymų, diskusijų, šiuo metu projektas yra pateiktas svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui ir jau turi būti svarstomas.
Žinote, aš visiškai jus palaikau, kadangi mano pačios projektuose tai yra pažymėta, bet svarbiausia tai, kad, pavyzdžiui, aš pažiūrėjau šiandien jūsų teikiamą 2 straipsnį. Jis yra visiškai identiškas projektui, kuris jau yra Seime, Socialinių reikalų ir darbo komitete, išskyrus trijų, keturių žodžių sukeitimą vietomis. Taip pat ir kitos nuostatos, kurios yra dviejuose kituose straipsniuose, vėlgi yra pateiktos, apsvarstytos, suderintos visais lygmenimis. Mano klausimas: ar nematote, ir ypač galbūt Dovilei reikėtų užduoti, ar nematote poreikio paspartinti viso įstatymo svarstymą Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir tada jis ateis in corpore su jūsų siūlomomis nuostatomis?
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų esu susipažinęs su jūsų teikiamu… Tikrai buvo įdėta daug darbo į tą įstatymo projektą ir jis tikrai labai rimtas ir labai kokybiškas, bet, kaip jūs pati labai puikiai pastebėjote, jis pradėtas dar 2013 metais. Šiandien praėjo treji metai ir jis dar nėra priimtas. Tai koks klausimas? Ar mes neturime valios, ar neturime supratimo, ar neturime kompetencijos, bet šiandien jis dar nepriimtas. Kartu matome labai aiškią statistiką tiek savižudybių, tiek skyrybų, tiek patyčių ir smurto prieš vaikus atvejus. Mano kvietimas yra negaišti laiko ir priimti šiandien šį sprendimą tam, kad nuo jo galėtume atsispirti ir priimti dar daugiau. Nes kokia bėda? Čia jau ne pirmas atvejis, kuomet sako: gal geriau padėkime į šalį ir parenkime visą didelį labai gerai. Bet dėl viso didelio labai gerai atsiranda daug klaustukų, daug oponuojančių pusių, ilgos diskusijos, kurios tęsėsi trejus metus, ir aš turiu įtarimą, kad gali tęstis dar trejus metus. Todėl labai kviečiu nesustoti čia, priimti šiuos sprendimus, toliau eiti ir priiminėti tai, ką jūs teikiate. Šiuos pirmuosius žingsnius reikia žengti ir aš suprantu, kad jie yra ganėtinai sunkūs.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Už šią iniciatyvą dėkoju jums ir Dovilei. Kaip rodo nevyriausybinių organizacijų, Vaiko teisių ir apsaugos kontrolieriaus įstaigos patirtis bei tyrimai, vaikai mūsų valstybėje stokoja žinių apie savo teises, dėl to įvyksta labai daug nelaimių. Ar pritartumėte minčiai, kad būtų privaloma supažindinti vaikus, mokinius švietimo įstaigose, kaip yra kitose Europos valstybėse?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, švietimas yra viena rimčiausių spragų, tai, ką vaikai žino tiek apie savo teises, taip pat ir apie savo pareigas. Aš manau, mes neturime atskirti dviejų dalių ir kalbėti tik apie teises, bet turime kalbėti ir apie tai, ką vaikai turi daryti: gerbti tėvus, gerai mokytis, būti jautrūs ir rūpestingi vieni kitiems, nesityčioti, nesmurtauti vieni prieš kitus. Tai yra ir teises, ir pareigas, ir vieną, ir kitą dalyką turime tikrai fiksuoti.
Bet šiandien matome labai labai aiškų trūkumą, kad būtent vaiko apsaugos srityje trūksta postūmio. Tai, ką matome statistikoje, kai matome vaikus, metamus į šulinį, tai yra faktai, kalbantys patys už save. Kur yra didžiausios spragos? Viena didžiausių spragų yra įstatymu įtvirtinta apsauga… prieš vaikus. Apsauga prieš smurtą prieš vaikus, ir tą mes turime padaryti. Be jokios abejonės, turime ir šviesti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai, kad tokia komisija sukurta. Mano toks klausimas ir pasiūlymas. Jūs paminėjote šulinius, tačiau šiuo metu mes matome ir kitas problemas, kai vaikas, išvytas iš savo kiek galima šilto namo, nueina į tvartą ir ten neranda gyvulių, ten neranda gyvybės, kažkur permiega, vos nesušąla. Tačiau, aišku, ta šeima gauna socialines išmokas, kaip ir daugelis šeimų. Bet jeigu tos socialinės išmokos, kurios dabartiniu metu mokamos, būtų skiriamos per bendruomenes, per seniūnijų socialinius darbuotojus, kad būtų įsigyjama gyvulių, jie po to būtų prižiūrimi, tai, mano manymu, mažiau tokių atvejų turėtume. Bet jeigu jau ir išvijo, tai bent šiltas tvartas būtų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, kaip suprantu, siūlote skatinti vaikų užimtumą. Iš tikrųjų, jei vaikai neužsiėmę, prisigalvoja įvairių dalykų, matyt, mokydamiesi iš savo tėvų, kurie dažnai regionuose ne visuomet būna užsiėmę, nes nedarbo lygis yra didesnis, nemaža dalis gyvena iš socialinės paramos ir, neslėpkime to, nemaža dalis tėvų yra priklausomi nuo alkoholio. Tai yra didelė drama ir tragedija šeimų, regionų ir tą turime spręsti. Tą turime spręsti per užimtumą, tą turime spręsti per labai atsakingą socialinės paramos rūpybą. Jeigu neklystu, gal 2010 metais dar A. Kubiliaus Vyriausybės buvo iniciatyva perduoti socialinės paramos skirstymą savivaldybėms, kad savivaldybėse, seniūnijose žmonės, kurie vieni kitus geriau pažįsta, žinotų, kam iš tikrųjų reikia, o kam nereikia. Tai čia vienas kelias, kuriuo reikia eiti.
Antras kelias, be jokios abejonės, – užimtumas. Smulkaus verslo, ūkininkavimo, žemdirbystės ir kitų užsiėmimų skatinimas regionuose, be jokios abejonės, būtų labai labai svarbus.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Nesu šių klausimų specialistas, tačiau sveikinu Mykolą ir Dovilę, teikiančius šiuos pakeitimus. Esu tam tikras tam tikra žodžio prasme praktikas. Su savo vaikais ne vieną kartą gyvenau, keliavau ir dirbau kitose valstybėse ir man susidaro toks įspūdis, kad šie jūsų siūlymai paremti geriausia praktika, kurią aš pats asmeniškai išgyvenau ir Amerikoje, ir kitose šalyse. Ar jūs, teikdami šiuos įstatymų pakeitimus, rėmėtės kitų šalių pavyzdžiais? Ir kokių būtent?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungos valstybių, kuri dar nėra priėmusi šių nuostatų. Praeitais metais priėmė Paragvajus, Peru, atrodo, dar prieš metus gal Nikaragva. Mes esame kontekste tokių šalių, kurios dar nėra priėmusios šitų labai aiškių smurto sąvokų ir draudimo taikyti fizines bausmes vaikams. Tą seniai yra priėmusi ir Estija, ir Latvija, ir visos Skandinavijos šalys, į kurias mes labai dažnai lygiuojamės. Mes tikrai atsiliekame tiek teisiniu požiūriu, įstatyminiu, tiek matome ir labai labai liūdną statistiką, kurioje mes pirmaujame.
PIRMININKĖ. Paskutinė – R. Baškienė. Labai ilgai atsakinėjate į klausimus, vėl laiką viršijote.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš mokausi.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš paklausiu labai trumpai. Tikrai pritariu pozicijai, bet jūs vieną iš smurto formų įvardinote nepriežiūrą ir nepakankamą socialinių poreikių tenkinimą. Iš tikrųjų tai labai jautru, nes nepakankamas socialinių poreikių tenkinimas gali būti ir tada, kada tėvai negeba to daryti, ir mums reikėtų rūpintis juos išugdyti, išmokyti, bet mes tai įvardinsime kaip vieną iš smurto formų. Ar nemanote, kad čia turėtų būti diskutuojama dėl šitų sąvokų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, būsiu griežtas, bet sakysiu, kad ne. Aš manau, kad mes neturėtume taikytis prie to, kokia yra realybė, kuri mūsų, aš manau, netenkina. Mes turime stengtis keisti tą realybę, taikyti pozityvios tėvystės įgūdžius. Ką jūsų kolega gerbiamas R. Šarknickas minėjo apie švietimą, tėvų švietimą, įtraukti tėvus į tokias švietimo programas ir padėti jiems būti geresniais tėvais, negu stengtis pritaikyti įstatymus prie tos kartais liūdnos situacijos, su kuria susiduriame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių tik už kalbėti, prieš nėra norinčių. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Po pateikimo pritariame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Papildomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Numatomas svarstymas Seimo II (pavasario) sesijoje. Dėkoju.
16.18 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-955(3), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956(3) (pateikimas)
Dabar kviečiu A. Bilotaitę pateikti du įstatymų projektus (nes tai yra kompleksinis teikimas) – Valstybės tarnybos įstatymo 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-955(3) ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Turiu garbės šiandien jums pristatyti įstatymo projektą, kurio tikslas yra realus ir objektyvus asmeninės tarnautojų atsakomybės taikymas. Kokia yra problema?
Dabartinis teisinis reguliavimas turi esminių spragų. Nors šiuo metu įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė valstybės ir savivaldybės institucijai pasinaudoti regreso teise, tačiau nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kurios užtikrintų žalos išieškojimą iš nusižengusio asmens. Valstybės tarnybos departamentas yra informavęs apie situaciją, kad tokių atvejų, kad institucija kreiptųsi į teismą, bandydama išieškoti iš žalą padariusio asmens tą materialinę žalą, beveik nėra. Išeina, kad visi mokesčių mokėtojai privalo atsakyti ir sumokėti, todėl šiuo įstatymu, teisingiau, šiais įstatymų projektais, siūlau, kad būtų įtvirtinta pareiga, ne teisė, kaip dabar yra, o pareiga naudotis šiuo regreso institutu.
Antras dalykas. Jei žala yra padaroma tyčia ar dėl to asmens, valstybės tarnautojo ar pareigūno, nusikalstamos veikos, valstybė turi reikalauti viso žalos atlyginimo.
Ir trečias dalykas, kas yra siūloma. Jei tarnautojo veiksmuose nėra tyčios požymių, valstybė turėtų reikalauti atlyginti žalą, bet ne daugiau kaip jo metinė darbo užmokesčio alga.
Gerbiamieji kolegos, prieš pateikiant šį įstatymo projektą, teko pasidomėti politinių partijų, dirbančių Seime, programomis. Jose tikrai matyti, kad yra nusiteikimas įtvirtinti šį asmeninės atsakomybės institutą, kad jis pradėtų realiai veikti. Šis įstatymas jau yra teikiamas trečią kartą. Pirmą kartą jį teikiau 2013 metais, deja, politinės valios neužteko. Žiūrėdama į naują daugumą, aš tikiuosi, kad bus vilties, atsiras ta politinė valia ir galų gale galėsime drąsiai pasakyti, kad mes turime realiai veikiantį asmeninės atsakomybės institutą, kad nebus tokių situacijų, kaip yra dabar, kai mes matėme situacijas Neringoje, kai yra pastatomi boteliai, ar yra kitų korupcinių bylų, kai matome, kad už tą žalą sumoka visi mokesčių mokėtojai, o tie asmenys, kurie padarė savo veiksmais tą žalą, šioje situacijoje lieka sausi. Tai tiek mano pasisakymo. Dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu A. Bilotaitę patikslinti. Jūs šitų iniciatyvų esate ėmusis ne 2013 metais, o 2008 metais ir teikėte apie 70 įstatymų pataisų, tarp jų buvo ir šitos konkrečios pataisos nuostatos. Aš noriu jus tik pagirti ir paskatinti. Labai džiaugiuosi, kad jūs neprarandate vilties, praėjus septyneriems metams, pasiekti skaidresnio valstybės tarnautojų darbo ir didesnio teisingumo.
Noriu paklausti. Ar tos nuostatos galėtų būti pritaikytos ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, valstybės tarnautojai, esantys viešųjų pirkimų komisijoje, tyčia įrašo į viešųjų pirkimų specifikacijas, kad būtų perkami tik auksiniai, o ne sidabriniai šaukštai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Manau, kad taip. Jeigu institucija matytų, kad yra tokia problema, taip atsitiktų, manau, kad atsirastų pareiga institucijai kreiptis į teismą ir išieškoti padarytą žalą. Šiuo metu tokiais atvejais mes matome, kad dažniausiai yra susitaikoma, užmerkiamos akys ir tiesiog toleruojama ta pati korupcinė problema.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiama kolege, jūs siūlote didinti ir kasmėnesinę išieškomos žalos dalį nuo 20 iki 40 % procentų nuo valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Turtinės žalos ribos būtų didinama keturis kartus, negu numatė galiojanti… du kartus… dar galiojantis Darbo kodeksas. Taip pat labai skiriasi tie siūlymai nuo Civilinio proceso kodekso. Ar jūs nematėte reikalo, kad tada reikėtų nuosekliai teikti ir CPK nuostatų keitimą, kaip siūlo Teisės departamentas?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Žinoma, aš susipažinau su Teisės departamento nuostatomis. Žinoma, galima diskutuoti. Jeigu jūs pritartumėte iš esmės šiai asmeninės atsakomybės idėjai, aš manau, kad pagrindiniame komitete galima būtų svarstyti ir papildomai galbūt galvoti apie tą reguliavimo tobulumą. Ta pati kasmėnesinė suma, kurią siekiama padidinti. Čia yra vienas tikslas – kad jis būtų nevilkinamas ir kad tas pats mechanizmas būtų efektyvesnis. Aš esu už tai, kad diskusija būtų atvira, kad komitetuose būtų apsvarstyta. Manau, kad padedant teisininkams ir komitetų patarėjams būtų galima rasti geriausią variantą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama kolege, dėl šio klausimo man tenka klausti jau ne pirmą kartą. Aš užduosiu tą patį klausimą. Dėl tyčinės žalos atlyginimo aš suprantu, čia galima įrodyti teismo keliu ir panašiai. Bet dėl netyčios. Ar neatims draudimas ar užkarda ambicingumo, iniciatyvos to valstybės tarnautojo ar pareigūno ir jis tiesiog dvejos ar bijos, ar nepriims kokių nors teisingų, o galbūt abejotinų sprendimų, nes jis to nežino, į kokį rezultatą išvirs tas jo sprendimas? Žodžiu, kaip jūs manote, ar nereikėtų dėl netyčios truputį sušvelninti požiūrį?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš manau, jeigu yra daromos klaidos, tai už jas reikia atsakyti. Galima ginčytis, diskutuoti dėl pačios atsakomybės dydžio, koks jis turėtų būti. Kaip ir sakiau, galima diskutuoti pagrindiniame komitete. Kolegos, kalbant apie atsakomybę ar atsakomybės nebuvimo problemą, Lietuvoje ji yra. Tikrai manau, kad nė vienam iš jūsų yra nepatogu, kai žmonės klausia, kodėl po įvairiausių korupcinių bylų žmonės, kurie savo veiksmais padarė žalą, lieka sausi, kodėl jiems nėra pritaikyta asmeninė atsakomybė. Tikriausiai žinome ne vieną atvejį, mano kolega V. Gailius sėdi čia, jis pats savo kailiu patyrė, kad ta asmeninė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra žiniasklaidos dėmesys. Kitu atveju valstybė išmoka tą žalą, kompensuoja, mes visi sumokame už tuos neteisėtus veiksmus, o tas asmuo lieka visiškai nekaltas, kaip ir išvengęs bet kokių atsakomybės priemonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime po pateikimo (klausiu N. Puteikio) bendru sutarimu pritarti, ar jūs norite? Prašom. N. Puteikis kalba už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu atsakyti S. Jovaišai ir kartu agituoti pritarti šiai pataisai. Tuos visus niuansus, kaip derinama su Civiliniu kodeksu, bus galima sureguliuoti proceso metu. Čia svarbiausia dalis yra ne tai, kad valstybės tarnautojas bijos priimti sprendimą, o tai, kad jis gaus moralinį argumentą – savo viršininkui, kuris duoda jam neteisėtą nurodymą, pasakyti ne. Dabar turime tokią situaciją, kad aukščiau stovintis valstybės tarnautojo vadovas ateina pas pavaldinį ir sako: suderink neteisėtą detalų planą, surašyk viešojo pirkimo konkurso sąlygas vienam pirkėjui, ir duoda suprasti, kad jeigu pavaldinys vadovo nurodymą vykdys, tai už tai jis gaus premiją. Pagal A. Bilotaitės siūlomą projektą sankcijos pakyla iki tokio laipsnio, kad valstybės tarnautojas pasakys: gerbiamas viršininke, bet kokios premijos, kurias jūs man čia žadate už jūsų neteisėtus nurodymus, yra dešimt kartų mažesnės, negu ta žala, kurią mane mokesčių mokėtojai per politikus priverstų atlyginti, jeigu šitas jūsų nelegalus nurodymas iškiltų į dienos šviesą. Kitaip tariant, mes valstybės tarnautojams suteikiame teisę gintis nuo neteisėtų viršininkų, ypač politinių viršininkų, nurodymų.
Aš čia grįžtu prie krašto apsaugos tų visų šaukštų. Mes juk visi suprantame, čia daugybė iš mūsų esame dirbę valstybės tarnyboje, kad dideli viršininkai mažiems tarnautojams davė neteisėtus nurodymus surašyti pirkimo sąlygas. Šiuo atveju tie auksiniai šaukštai yra mažytė detalė, kaip sakant, yra kur kas rimtesnių nusikaltimų, kuriuos daro dideli politiniai viršininkai, duodami neteisėtus nurodymus eiliniams doriems, sąžiningiems tarnautojams, kurie, bijodami netekti darbo vietos ir palikti savo šeimą be pragyvenimo šaltinio, vykdo tuos neteisėtus nurodymus. A. Bilotaitės įstatymo pataisa padės valstybės tarnautojams apsiginti nuo neteisėtų nurodymų, todėl raginu pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta projektams Nr. XIIP-955 ir Nr. XIIP-956?
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo Valstybės tarnybos įstatymo 311, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl abiejų projektų ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje. Galime pritarti? Pritarta.
16.31 val.
Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas Nr. XIP-4741(3) (svarstymas)
Toliau – Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu S. Jakeliūną, Biudžeto ir finansų komitetas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų balandžio 20 dieną, prieš, rodos, septynis mėnesius, svarstė šitą įstatymo projektą ir pasiūlymą ir dėl mano išvardytų argumentų priėmė tam tikrą sprendimą.
Aš pradėsiu nuo argumentų. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas, todėl netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione.
Antras argumentas. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų, tai yra fondo tarybos, ekspertų komisijos arba fondo administratoriaus galėtų būti sprendžiamos Pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos.
Trečias argumentas, kurį suformulavo taip pat ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, paneigia biudžeto sudarymo programinį principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
Balsavimo rezultatai: už tokį sprendimą, kad būtų atmestas įstatymo projektas Nr. XIP-4741(3), už atmetimą pasisakė 6 komiteto nariai, prieš – 4 ir 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš. Ne už projektą, bet už komiteto išvadą, kuri, dar kartą akcentuoju, yra atmesti. Vadinasi, L. Kasčiūnas už tai, kad projektas būtų atmestas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, labai ačiū. Aš turbūt iš tikrųjų turėjau užsirašyti kitoje grafoje kalbėti, bet leiskite pasakyti keletą minčių. Iš tikrųjų šitas įstatymo projektas yra pirmas rimtas instrumentas keisti Pietryčių Lietuvos situaciją. Turbūt nereikia kiekvienam čia iš jūsų aiškinti, kokios yra vis dėlto kultūrinės ir politinės tam tikros tendencijos tame krašte, kad yra ir ekonominis atsilikimas, nors regionas yra ir šalia Vilniaus, ir nedarbo lygis yra didesnis už vidurkį, ir verslumo rodikliai, ir priklausomybė nuo socialinių pašalpų yra smarkiai lenkiantys vidurkį. Natūralu, kad reikalingas tam tikras instrumentas, kuris skatintų vietos bendruomenes, jų verslumą, jų kultūrinį gyvenimą, galų gale net ir sporto veiklą, ir kitus dalykus, pagal šituos kriterijus šitame regione fiksuojamas tam tikras atsilikimas. Todėl šitas įstatymas, natūralu, būtų pakankamai naujas ir įdomus mūsų visoje įstatymų bazėje, bet tai nieko naujo nebūtų lyginant su kitų valstybių patirtimi, kaip slovėnai turi Pamurio regiono fondą, italai turi Neišsivysčiusių regionų fondą. Natūralu, galiu pasakyti tiek, kad Regioninės plėtros įstatymui nepakanka galių ir suteikiamų instrumentų nepakanka spręsti tam tikras problemas, kurios yra būtent Pietryčių Lietuvoje. Pabrėšiu, kad tai yra ne tik socialiai atsilikęs regionas tam tikrais rodikliais, bet kartu yra ir daugiatautis, o tai programuoja tam tikras įtampas, kurios jau prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl aš kaip tam tikrą kompromisą siūlyčiau, žinodamas komiteto išvadą, mes jau parengėme tam tikras įstatymo pataisas ir siūlyčiau tiesiog atmesti komiteto sprendimą, bet kartu tada po svarstymo pritarti projektui ir grįžus į komitetus pataisyti įstatymą, labiau integruoti į… pavyzdžiui, padaryti Kultūros rėmimo fondo analogu ir taip išspręsti visas tas problemas, apie kurias kalbėjo komiteto pirmininkas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas L. Kasčiūnas kalbėjo prieš atmetimą. O jūs kaip norite? Yra kas už atmetimą? Nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad atmestume projektą Nr. XIP-4741?
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 47, prieš – 20, susilaikė 22. Pritarta atmesti. Projektas Nr. XIP-4741(3) atmestas.
Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu A. Anušauską. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – A. Kubilius, kol ateina A. Anušauskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų apgailestauju, gal čia nebuvo spėta įsigilinti ir ypač tų žmonių, kuriems tikrai rūpi integrali Lietuva. Visų kompleksinių problemų sprendimai, ką sakė L. Kasčiūnas, iš tikrųjų, mūsų įsitikinimu, yra svarbu. Aš suprantu biudžetininkų ir finansininkų rūpestį, kad kuriant atskirus fondus lyg ir išsiplauna biudžetinė, finansinė drausmė, bet Lietuva turi šiandien keletą fondų. Čia buvo siūlymas įkurti dar vieną pusiau biudžetinį fondą tam, kad būtų parodyta šitos politikos svarba. Aš manau, kad iš tikrųjų nereikėtų šito balsavimo traktuoti kaip tam tikro pareiškimo, kad šita politika – rūpintis Vilniaus kraštu, rūpintis tautinėm bendrijom, tautinėm mažumom, kad tai šitam Seimui nėra svarbu. Aš džiaugiuosi, kad šiandien beveik 20 Seimo narių iš visų frakcijų – ir buvę premjerai, ir dabartiniai vadovai, ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai, ir konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, valstiečiai pasirašėme bendrą pareiškimą, kreipimąsi į Seimo Pirmininką, kad remiantis Seimo statuto 42 straipsniu būtų leista įkurti laikiną bendrųjų interesų Seimo narių grupę kaip tik šitoms problemoms svarstyti ir diskutuoti nuo pavardžių ir vardų iki ekonominio vystymo, iki kultūrinio gyvenimo. Ta grupė pasivadino labai simboliškai – Gegužės 3-iosios grupe. Kas žino istoriją, tas žino, kodėl šita grupė taip pasivadino. Aš manau, kad mes ir prie šito projekto bendrom grupės pastangom galbūt šiek tiek patobulinę rasime galimybių kaip grįžti, kaip ir bandysime grįžti prie kitų projektų, įskaitant, pavyzdžiui, ir Lenkijos televizijos transliavimą į Vilniaus regioną.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, viskas! Aš atsiprašau A. Anušausko, bet dar reikia ir J. Narkevičiui.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų tai yra puikus veidmainiavimo ir iliuzijos sudarymo veikimo, geranoriškumo pavyzdys. Kas trukdė jums, gerbiamas Kubiliau, būnant premjeru, sudaryti ir pateikti sandaros įstatymą, kad būtų galima savivaldybėms biudžetą formuoti kitaip, kad būtų sąžiningiau? Kas jums trukdė sudaryti galimybę atkurti moksleivio krepšelio koeficientą, kuris iki šiol neatkurtas? Manau, po jūsų siekiu nėra paslėpti geri norai, o tiesiog veidmainiavimas. O kolegai mokslininkui pasakyčiau, kad reikėtų pasisemti ir pasidomėti laisvo instituto išvadomis dėl tų regionų teigiamų dalykų, o ne eilinį kartą teikti klaidinančią informaciją, kad vien tiktai blogis. Labai ačiū. (Balsai salėje)
16.40 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3530 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Viskas, baigiame šitą temą! Toliau A. Anušauskas. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš karto prisipažinsiu, man niekas netrukdė šio įstatymo parašyti prieš aštuonerius metus, tiesiog aš jo neparašiau. Parašiau prieš pusantrų metų, bet tuo metu valdančioji dauguma neleido jo pateikti motyvuodama tuo, kad Valstybinių pensijų įstatymas bus pataisytas taip, kad neliktų net teorinių prielaidų nelygybei dėl neįgalumo. Praėjo pusantrų metų, niekas nepataisyta. Todėl iš naujo teikiu.
Tikslas – įtvirtinti parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionų teisę gauti pirmo laipsnio valstybinę pensiją, tai yra įvertinti vienodai, nepaliekant jokių abejonių ir prielaidų tuos sportininkus traktuoti skirtingai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, labai geri norai. Džiaugiamės, kad toks yra pasiūlymas. Norite, kad būtų vienodos sąlygos, bet trečioje dalyje jūs juos pačius išbraukiate. Vadinasi, tiktai čempionai gali būti vieno lygio, o prizininkai jau nebegali gauti. Kaip jūs į tai žiūrite?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turiu pasakyti, įstatymą rašiau prieš pusantrų metų pagal Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlymus. Tačiau tai yra pateikimas, jeigu reikia visus prizininkus įrašyti, tikrai niekas netrukdo, aš už. Manau, kad jūsų pasiūlymas visiškai logiškas, aš jį priimu. Ir todėl siūlyčiau kolegoms atsižvelgti į tai, kad pateikus įstatymą galima svarstyti, pildyti jį, patikslinti ir galiausiai priimti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau atsakyti už pranešėją dėl buvusio klausimo. Jūs atkreipėte dėmesį, kad tik parolimpinių žaidynių čempionai buvo apdovanojami mažesne premija, ne prizininkai, dabar jau kalbama ir apie prizininkus.
Bet mano klausimas būtų dėl paties projekto, nes būtent iš žemesnės kategorijos, mažesnio apdovanojimo, jūs iškeliate į aukštesnį, dedate lygybės ženklą. Jūs pats sportuojantis žmogus. Ar dėl darbo, kurį reikia įdėti, pasirengimo, lėšų ir visko galima dėti irgi lygybės ženklą tarp olimpinio čempiono ir kurčiųjų ar parolimpinių žaidynių čempiono? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakydamas aš pasakysiu, kad iš tikrųjų neįgaliems sportininkams būtina nestandartinė papildoma sporto įranga, specialus patalpų, aplinkos pritaikymas, kitos specifinės priemonės, tiesą sakant, tų išlaidų yra daugiau jiems. Galbūt ir Kūno kultūros ir sporto departamentas skirstydamas lėšas turėtų į tai taip pat atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos nori tiktai už kalbėti. Ar, pone Smirnovai, norite būtinai kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Socialdemokratai reikalauja balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti Seimo II (pavasario) sesijoje. Dėkoju. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Aš norėčiau paprašyti, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados, čia reikės gana didelių lėšų.
PIRMININKĖ. Prašymas pagrįstas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Taigi dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3530 prašome Vyriausybės išvados bendru Seimo sutarimu.
16.45 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1139 (pateikimas)
Dar kviečiu A. Anušauską pateikti Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį įstatymo projektą mėginau pateikti prieš trejus metus. Taip jau atsitiko, kad buvo jo neleista pateikti, kaip žinote, yra tokia procedūra, kai neleidžiama papildyti rudens, pavasario sesijų darbotvarkės, ir tas įstatymo projektas taip ir lieka kaboti ir gulėti stalčiuje.
Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neprivalo deklaruoti sąsajų su kitą ūkinę, finansinę, komercinę veiklą vykdančiais subjektais. Tačiau „Transparency International“, žurnalistų etikos inspektoriai gerą dešimtmetį rūpinasi, kad visa informacija apie viešos informacijos skleidėjus būtų prieinama viešai. Visa tai, kas juos sieja su kitais, pavyzdžiui, teikiančiais jiems didesnio dydžio paramą juridiniais asmenimis, pavyzdžiui, tai, kad ir informacija turėtų būti prieinama, kokias gavo pajamas iš valstybės, savivaldybės institucijų, politinių partijų reklamos užsakomųjų straipsnių, svarbu ir skaitytojui, manau, svarbu ir reklamų davėjui.
Projekto esmė – papildyti išdėstytomis nuostatomis tuos duomenis, kuriuos turi viešai pateikti viešos informacijos skleidėjas.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar jūsų siūloma pataisa padėtų apsiginti nuo valstybės kontroliuojamų įmonių slaptų publikacijų ir panašių sandorių, sutarčių, visokių vadinamųjų gel. žinių, suprask, „geležinkelio žinios“, ir panašių dalykų?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš dalies taip, bet absoliučios garantijos nėra. Tačiau jeigu žiūrėtume taip nuosekliai, jeigu tie duomenys apie gautas pajamas iš šitų institucijų, galbūt papildant svarstymo metu ir valstybinėmis įmonėmis, nes aš nežinau, kaip traktuotų, ar jos priklauso prie savivaldybių ir valstybės institucijų ir įstaigų, ar ne. Jeigu nepriklauso, siūlyčiau tada iki svarstymo įrašyti ir tai iš dalies taip pat leistų apsisaugoti bent jau nuo tų dalykų, apie kuriuos mes sužinome prabėgus daugybei metų, kad kažkas kažką rėmė, kad kažkas teikė kažkokias paramas, tačiau mes to realiu laiku nežinojome.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jeigu mums pavyktų priimti įstatymą, kurį mes, Antikorupcijos komisijos nariai, įsipareigojome greitai pateikti, kad būtų uždrausta savivaldybės ir valstybės kontroliuojamų įmonių, įstaigų parama apskritai kam nors, ar bereikėtų to punkto apie gautą paramą? Juo labiau kad leidybos įmonės dažniausiai neturi teisės gauti paramos, nes jos yra UABʼai kokie nors, retu atveju tai – ne pelno siekiančios viešosios įstaigos. Bet galbūt tokių yra viena kita.
Kitas dalykas, ar ne perteklinis ir ne biurokratinis reikalavimas teikti tuos suvestinius finansinius duomenis? Juk jie pateikia Mokesčių inspekcijai tuos metinius duomenis, kam čia dar žurnalistų inspektoriui juos siųsti? Ar kai kuriuos kitus, pavyzdžiui, apie administracinius pažeidimus, kurie taip pat yra suvestiniai. Kas ten į juos reaguos ir kas tuos finansinius suvestinius duomenis čia nagrinės?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, dėl pirmo klausimo, ar užtektų? Ne, neužtektų, nes kalbama ir apie politines partijas, kurios nėra valstybinės įmonės. (Balsai salėje) Bet kokiu atveju – sąsajos tarp juridinių asmenų, nes, pavyzdžiui, paramą gauna viešoji įstaiga, kuri yra susijusi su juridiniu asmeniu, kuris teikia viešą informaciją, ir t. t. Aš manyčiau, kad šiuo atveju reikėtų svarstyti, kaip visa ta informacija būtų prieinama skaidriai, aiškiai, prieinamai, neapsunkinant viešos informacijos rengėjų. Gal taip, galima atsisakyti suvestinių finansinių duomenų teikimo, bet aš manau, kad iš principo reikėtų šio įstatymo papildymo, kad visiems būtų aišku, su kuo mes dažniausiai turime reikalų, nes ir Europos teisės departamentas, rašydamas savo išvadą, vis dėlto parašė, kad ši informacija yra būtina dėl to, kad žiniasklaida turi didžiulį poveikį formuojant žmonių nuomonę, dėl to reikia apie šių paslaugų teikėją, taip pat visuomenę informuoti skaidriai, aiškiai ir prieinamai. Svarbiausia, kad šita informacija turėtų būti nemokamai matoma per Registrų centrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nagli Puteiki, noriu paklausti: jūs būtinai norite kalbėti? Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu lygiai kaip ir A. Bilotaitės atveju atkreipti dėmesį dabar salėje esančių Seimo narių ir kitų, kurie klauso, kad A. Anušauskas nuosekliai daug metų siekia išskaidrinti žiniasklaidos veiklą, apsaugoti nuo pagundų, kai ją papirkinėja privatūs ir valdiški juridiniai ir kitokie asmenys, ir jam niekaip iki šiol nepavykdavo dėl pačių įvairiausių povandeninių srovių, apie kurias mes čia visi suprantame, todėl aš raginu kolegas būtinai balsuoti, palaikyti. Tuos klausimus ir priekaištus, dėl kurių jam buvo pasakyta, kad galbūt ne visai apima. Viską čia galima patobulinti, svarbiausia, kad Seimas parodo savo valią, kad vis dėlto mes norime, kad mūsų žiniasklaida būtų vakarietiška, kad nebūtų taip, kaip šiandien „Delfyje“ jau trečia valanda kabo vienpusiškas straipsnis, kuriame šaipomasi ir tyčiojamasi iš tų Seimo narių, kurie nori apsaugoti embrionus nuo šaldymo, vietoj jų – šaldyti kiaušialąstes. Ten pateikiama kryptinga, kategoriška dviejų žmonių nuomonė, o kitos pusės nėra. Tai mes, sakydami, kad taip yra į Rytus nuo mūsų, išsakydami, kad mes turime siekti tapti vakarietiška visuomene, siekti vakarietiškos kultūros, mes toleruojame žiniasklaidoje įžūlias, vienakryptes publikacijas. A. Anušausko siūloma pataisa būtų žingsnis vakarietiškos kultūros kryptimi, todėl aš raginu būtinai palaikyti šitas pataisas, balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Po pateikimo pritarta Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
16.53 val.
Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX-2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4552 (pateikimas)
Dar liko darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX-2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia absoliučiai ne politinis klausimas – techninis. Tik dėl to, kad greičiau jis būtų priimtas, įrašėme į opozicinę darbotvarkę. Dar pereitos kadencijos pabaigoje mes su kolega socialdemokratu A. Mockumi kaip Ekonomikos komiteto nariai, atsakingi už transporto reikalus, kai svarstėme kitą projektą, atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą, kad reikia nežymiai pataisyti Geležinkelių transporto kodeksą, parašyti, kad tas kodeksas reguliuoja ir santykius dėl geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo. Tokia formali pastaba, žinoma, nieko bendro neturinti su kokiais nors įvykiais geležinkeliuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Numatomas svarstymas Seime, Seimo antrojoje pavasario sesijoje.
Rezervinio 2 klausimo nėra, nes pranešėjas išvyko. Prašymas – šį klausimą įtraukti į antradienio darbotvarkę. O dabar kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pateikti savaitės, prasidedančios gruodžio 5 dieną, tvirtinti posėdžių darbotvarkę.
16.55 val.
Savaitės (2016-12-05 – 2016-12-09) – 2016 m. gruodžio 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, norime jums pateikti jau gruodžio 6 ir 8 dienų darbotvarkę. Norime ją pateikti. Prasidės ji Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projekto pateikimu. Jūs turėsite galimybę atsakyti į klausimus, o po to susitikti frakcijose. Laukia labai atsakingas darbas – atitinkamai savivaldybių biudžetų projektų nustatymas ir daug kitų teisės aktų, kurie yra redakcinio pobūdžio, susiję su Kultūros komiteto įsteigimu. Taip pat, kaip jau girdėjome iš gerbiamosios posėdžio pirmininkės, mūsų vicepirmininkės, tai, ko nespėjome šiandien, kaip rezervinį klausimą tikslinga būtų įtraukti į antradienio darbotvarkę, taip pat noriu prašyti jūsų pritarimo. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pritarimu, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-112, įrašytas į ketvirtadienio darbotvarkę, būtų įrašytas į antradienio, kad komitetas trečiadienį jau galėtų jį svarstyti.
Toliau, kalbant apie ketvirtadienio darbotvarkę, laukia daug priėmimų. Audito įstatymas taip pat svarbus. Svarstymo stadija. Kad mūsų nesaistytų pažeidimų procedūros ir mes sėkmingai galėtume šiuos įstatymus priimti. Tokia būtų ateinančios savaitės mūsų darbų darbotvarkė. Aišku, galbūt, jeigu neprieštarausite, atsiras ir kitų rezervinių klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Niekas jūsų nenori paklausti. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Tvirtiname bendru sutarimu kitos savaitės darbotvarkę.
16.57 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar yra daug Seimo narių pranešimų. Gal tada visus ir perskaitysiu. Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vengrija grupės įkūrimas. Pirmininkas K. Glaveckas, pavaduotojas L. Kasčiūnas. Grupę sudaro 11 narių. Toliau. Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė. Pirmininkas J. Olekas, pavaduotojai: L. Kasčiūnas ir V. Simulikas. Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzija grupė. Pirmininkas A. Gelūnas, pavaduotojas D. Kreivys. Japonijos grupė. Pirmininkas M. Puidokas, pavaduotojai: A. Gelūnas, E. Zingeris, R. Miliūtė. Su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste. Pirmininkas M. Adomėnas, pavaduotojai: M. Puidokas ir A. Skardžius. Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupė. Pirmininkas M. Adomėnas, pavaduotojos: A. Širinskienė ir R. Tamašunienė. Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupė. Pirmininkas E. Zingeris, pavaduotojai: I. Degutienė, R. Tamašunienė, M. Puidokas, V. Juozapaitis. Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupė. Pirmininkė G. Skaistė, pavaduotojai: V. Vingrienė ir S. Gentvilas. Tarpparlamentinių ryšių su Rumunijos Respublika grupė. Pirmininkas K. Masiulis, pavaduotojai: R. Šalaševičiūtė ir V. Simulikas.
Dar gerbiamasis N. Puteikis nori informuoti ar pranešimą…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu pasidžiaugti, kad bene pirmą kartą opozicinėje darbotvarkėje beveik dėl visų projektų yra pritarta ir tiek daug kartų pritarta bendru sutarimu. Aš noriu pasidžiaugti, kad galų gale Lietuvos Respublikos Seimas pradeda dirbti vakarietiškai, t. y. pozicija girdi opoziciją, opozicija girdi poziciją, mes girdime vieni kitų argumentus ir pradedame balsuoti ne iš nuoskaudos ar ne iš keršto, o pagal vertybes. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū už tokį pagyrimą. Iš tikrųjų taip ir yra. Ir aš esu nustebinta, kad po pateikimo faktiškai visai opozicinei darbotvarkei yra pritarta. Paprastai taip niekada nebūdavo.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Galiu dar?
PIRMININKĖ. G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Kolegos, turiu trumpą informacinį pranešimą. Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupę kviečiu prie tribūnos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, atsisveikinant kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
Gruodžio 1 dienos vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.