Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 270
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiamieji kolegos, pradedame gegužės 11 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 121 Seimo narys.
Gerbiami kolegos, šįryt Seime vieši Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, Lietuvos ir Ukrainos parlamentinės draugystės grupės pirmininkas I. Huzis su delegacija. Sveikiname jį. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gegužės 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG*). Frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę rezoliuciją „Dėl Europos Sąjungos (liečia mus) finansuotos palestiniečių pradinės mokyklos nugriovimo Vakarų krante“. Kaip jūs žinote, kai kurie… Manau, kad vis dėlto tai yra barbariškas veiksmas ir mes turėtume išsakyti ne tik Rusijos atžvilgiu, kitais klausimais, bet nesvarbu, suprantu, kad žydų tauta yra išrinktoji Dievo tauta, bet vis tiek turi galioti visiems vienodi įstatymai ir bendras supratimas. Vis dėlto pastatyta mokykla, kuri yra nugriauta, ir mes turime išsakyti savo požiūrį.
PIRMININKĖ. Tuoj, tiksliname rezoliucijos numerį. Prašom, A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, šiandien parlamentas mini iškilią sukaktį – 2003 m. gegužės 10–11 d. vyko referendumas. Seimo nariai buvo šio referendumo iniciatoriai. Seime buvo įkurtas štabas. Vyko agitacinis procesas. Aš suprantu, konservatoriams yra neparanku, jų Seime tada buvo tik devyni, kai buvo priimami tokie sprendimai, bet tai yra išties iškili sukaktis, o nematau darbotvarkėje nei diskusijos, nei pranešimo. Iš istorinės atminties ištrinamos šios datos, Seimo tinklalapyje nerasite jokios informacijos šia tema. Vilniaus savivaldybė rengia renginius Rotušėje, televizijos daro diskusijas. Bet, gerbiamoji Pirmininke, ar jūs savo iniciatyva taip elgiatės, trinate istorinę atmintį, ar konservatoriai jums liepia taip daryti?
PIRMININKĖ. Ne, aš savo iniciatyva netrinu istorinės atminties. Pati gegužės 9 dieną dalyvavau renginyje ir savo kalboje taip pat sveikinau ir minėjau būtent ir ta proga. Dėkoju už pastabą.
Ar turite pasiūlymų dėl darbotvarkės?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, aš siūlau surengti diskusiją.
PIRMININKĖ. Surengti diskusiją? (Balsai salėje) Dėkoju. Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Labas rytas, gerbiama Pirmininke. Šiandien buvo numatyta svarstyti darbotvarkės 2-11 klausimą – Žuvininkystės įstatymą. Kaip žinome, buvo padaryti tam tikri procedūriniai pažeidimai, buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, jinai pradėjo tyrimą, todėl aš frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti šitą klausimą iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš dėl to paties Žuvininkystės įstatymo, kadangi Seimo seniūnų sueigoje nebuvo sugebėta paaiškinti, tai kokia yra kreipimosi esmė. O kreipimosi esmė yra labai paprasta. Kreipiasi lobistai, asociacija, kuriai komitete nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, nes jinai net neprašė, kiek atsimenu, tos galimybės pasisakyti, o klausymuose pasisakė labai plačiai ir išsamiai. Man atrodo, kad Seimas turi turėti šiek tiek garbės ir orumo, nes jeigu mes priimsime tokį sprendimą, tai kiekviena lobistinė grupė toliau Seimą stumdys, nes komitete nebuvo sudaryta neva kažkokia galimybė pasisakyti. Labai gaila, kad Seniūnų sueigoje nebuvo įvardintos priežastys. Siūlau nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš siūlau nesivelti į Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo svarstymą, tiesiog balsuojant apsispręsti, ar pritariame frakcijos siūlymui.
Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Dėl kažkokios rezoliucijos, kurią minėjo ponas Petras, tai tiesiog primenu tradiciją. Prieš pateikiant bet kokias rezoliucijas užsienio politikos klausimais jos yra apsvarstomos Užsienio reikalų komitete. Prašom pateikti ir šiandien neįtraukti ir prašom nelaužyti taisyklių, kurios yra priimtos Seime.
PIRMININKĖ. A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tiesų vakar buvo gautas Etikos ir procedūrų komisijoje skundas dėl Žuvininkystės įstatymo galimų pažeidimų svarstymo metu, komiteto posėdžio metu. Ir aš manau, kad šis klausimas turėtų būti išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės tol, kol Etikos ir procedūrų komisija apsvarstys šį klausimą ir priims sprendimą, ar buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ar tokių pažeidimų nebuvo padaryta. Aš pritarčiau išbraukimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jau yra gautas toks pasiūlymas, apsispręsime balsuodami. Pirmasis P. Gražulio pasiūlymas, kaip suprantu, frakcijos vardu, įtraukti į šios dienos darbotvarkę Seimo rezoliucijos projektą Nr. XIVP-2714. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuokite už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 105: už – 8, prieš – 72, susilaikė 25. Pasiūlymui įtraukti į šios dienos darbotvarkę nepritarta.
Apsispręskime dėl kitų pasiūlymų. Antrasis buvo A. Skardžiaus dėl diskusijos, bet toks gana aptakus. Aš tiesiog pacituosiu Statuto 92 straipsnio 4 punktą, pagal kurį sakoma, kad 1/10 Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai gali pareikalauti įrašyti diskusiją dėl ypač svarbios problemos. Tiesiog siūlau Seimo nariui inicijuoti tokią diskusiją raštiškai.
Kitas pasiūlymas yra išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-11 klausimą – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą. Frakcijos vardu siūlė Z. Balčytis. Balsuojame.
Balsavo 124: už – 56, prieš – 58, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.
Taip pat yra vienas 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios projektas. Jis nebuvo įrašytas į pavasario sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti jo svarstymui šiandien? Ačiū. A. Skardžius – replika.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, gerbiama Pirmininke, aš norėčiau sureaguoti į jūsų nenorą šiandien diskutuoti. Būtent šiandien yra ta data, kai 63 % Lietuvos piliečių, nuo visų piliečių, atėjo prie balsadėžių ir 91 % pasisakė už. Tikrai aš neinicijuosiu. Aš buvau iniciatorius šios koordinacinės grupės ir šio referendumo. Dabar kamuolys jūsų rankose ir jūsų valdžia, Pirmininke. Elkitės, kaip jums dera.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinojote, kad ši data artėja, ir tikrai galėjote šią iniciatyvą pradėti ne šiandien, o prieš porą dienų. Prašom. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš supratau, kad čia mums būtų svarbu paminėti A. Skardžiaus indėlį į svarbius dalykus, bet gal tikrai ne ta vieta. Kitas dalykas, kad tas referendumas buvo organizuojamas, matyt, ne visai tam. Tuo metu buvo daug tokių iniciatyvų referendumus organizuoti, kad Lietuva neįstotų į NATO, neįstotų kitur. Tai čia, atleiskite, buvo kitos iniciatyvos.
PIRMININKĖ. Kolegos, nuomonės išsakytos, apsispręskime dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti tokiai darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123: už – 82, prieš – 10, susilaikė 31. Darbotvarkei pritarta.
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269(3). Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių nėra. Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad slaptas balsavimas yra numatytas nuo 13 val. iki 13 val. 15 min., na, nebent prailgtų posėdis. Bet slapto balsavimo laikas yra numatytas toks – nuo pirmos ir biuletenis yra standartinis. Ar galime jį patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju.
10.11 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2)VK (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2)VK. Norėčiau pakviesti į tribūną A. Matulą, Sveikatos reikalų komiteto pirmininką. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario pataisa, jai komitetas pritaria. Pristatykite ją.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai yra redakcinio pobūdžio pataisa, siekiant suderinti šį įstatymo projektą su jau galiojančiais. Komitetas jai pritarė bendru sutarimu ir prašyčiau parlamento pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi techninio pobūdžio ir komitetas yra pritaręs, ar galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pataisa. Prašom pakomentuoti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu, irgi redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam straipsniui, kuris suredaguotas pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra A. Matulo pataisa, jai komitetas pritarė. Prašom pakomentuoti trumpai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai irgi yra redakcinio pobūdžio. Vartojamas terminas „valstybiniu socialiniu draudimu“. Tas terminas yra įteisintas būtent kituose teisės aktuose, todėl, kaip minėjau, tai redakcinio pobūdžio pataisa. Jai komitetas pritarė bendru sutarimu. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 5 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom. Ir ne viena. Trys Teisės departamento pastabos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Visoms Teisės departamento pastaboms, kurios išties yra redakcinio pobūdžio, yra pritarta bendru sutarimu, todėl prašyčiau galbūt atskirai nenagrinėti, bet pritarti visoms pastaboms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies, ar ne? Pritarta bendru sutarimu pritarimui iš dalies. Ar galime pritarti 9 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta.
Dėl 10, 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 14 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jai taip pat pritarta bendru sutarimu, prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 14 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 15, 16, 17, 18 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso motyvai. D. Kepenis kalba prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, mes puikiai žinome Lietuvos sveikatos situaciją, matome, kaip kasmet auga pagrindinių ligų skaičius, Lietuva Europoje paskutinė pagal savo sveikatos priežiūros rodiklius. Žiūrėdami į šitą įstatymą, tikrai tikimės, kad jis pasitarnaus sveikatos sistemos tobulinimui ir žmonių sergamumo mažinimui, sveikatingumo kėlimui. Bet jeigu jūs pažiūrėtumėte į tai, ką mes čia šiandieną keičiame, pamatytumėte, kad nieko bendro su sveikatos gerėjimu šalyje šitas įstatymas neturi. Jis toliau tenkins poreikius tų sistemų, kurios daro čia versliuką mūsų sveikatos sistemoje ir dar geriau gyvuos.
O tikras moksleivių, vaikų, jaunimo sveikatinimas bus skriaudžiamas ir toliau, ir į gera nesikeis. Todėl aš balsuosiu prieš šį įstatymą ir dar sykį raginu pagalvoti pagaliau suteikti daiktams savo vardus. Jeigu mes šitą įstatymą pavadintume darbingumo netekimo draudimo įstatymu, na, dar suprasčiau, bet sveikatos draudimas tikrai neturi nieko bendro. Medicininių paslaugų draudimas, tvarka. Kolegos, vieną kartą įsigilinkime, ką ir kaip, ir kuo vadiname ir už ką balsuojame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime nuo 11 val. 20 min.
10.17 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2576(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra, balsuosime numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-4.1 klausimo dabar negalime nagrinėti, nes ten yra daug pasiūlymų, taigi jis keliamas į balsavimo laiką.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo… Labai atsiprašau. Taip, atsiprašau, padariau klaidą.
10.17 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463(2). Lydimasis. Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą P. Kuzmickienę, jeigu ji yra, kad pristatytų komiteto išvadą dėl Teisės departamento pastabos, arba galbūt galėtų A. Matulas. L. Slušnys. Gerai, puiku. Prašau pristatyti. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Yra viena pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Įvertino projekto atitiktį Konstitucijai ir prašo pakeisti. Komiteto nuomonė – nepritarti šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui, komiteto suredaguotam? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, balsuosime numatytu laiku.
10.19 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1337 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1337. Pranešėjas – D. Griškevičius. Kviečiu į tribūną. Tai yra svarstymo stadija.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Klausimas buvo svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete kovo 29 dieną. Atsižvelgdamas į pateiktas Teisės departamento pastabas, taip pat į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, komitetas siūlo projektą atmesti. Įvyko balsavimas. Už pasisakė 9 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Už atmetimą kalba A. Bilotaitė. Atsisako kalbėti. Taigi, dėl motyvų užsirašiusių daugiau nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.20 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(5), Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIVP-2067(4), Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(4), Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069(4), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2070(4), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32, 67 ir 70 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2071(4), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(4), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16, 18, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2073(4), Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2074(4), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2075(4), Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2076(4), Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2077(4), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7, 9, 19, 22, 25 ir 28 straipsnių, V skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2078(4), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 6, 8, 12, 26, 27 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2079(4), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2080(3), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2082(4), Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 26, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2084(4), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2087(4), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2088(4), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2089(4), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2090(4), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2091(4), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2092(4), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2093(3), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2094(4), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2095(4), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(4), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2097(4), Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2098(4), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2099(4), Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2100(4), Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2101(4), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(4), Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2103(4) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(5). Ir lydimieji. Lydimųjų daug. Tai yra svarstymo stadija. Pirmiausia norėčiau pakviesti gerbiamą A. Petrošių, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindiniam įstatymo projektui pritarė. Už balsavo 7, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 5. Visiems lydimiesiems projektams buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti R. Lopatą, kad pristatytų Ateities komiteto išvadą.
R. LOPATA (LSF). Komitetas gruodžio 16 dieną svarstė ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelis pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Pristatysiu iš vietos. Komitetas gruodžio 21 dieną svarstė Valstybės tarnybos įstatymo paketą. Pagrindiniam projektui pritarė. Balsai pasiskirstė taip: už – 6, prieš – 2, susilaikė 3. Ar pateikti rezultatus dėl lydimųjų?
PIRMININKĖ. Taip, visus iš karto, jeigu galima.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Visus. Svarstė lydimąjį Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo projektą. Pritarė bendru sutarimu. Pareiginės algos. Vyko balsavimas. Už – 6, prieš – 2, susilaikė 4 komiteto nariai. Komiteto pirmininko balsas buvo lemiamas. Taip pat svarstėme Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu. Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektą. Nutarėme pritarti bendru sutarimu. Prezidento įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu. Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, 2023 m. kovo 15 d. nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3). Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, į Seimo narių pasiūlymus, jiems Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, ir projekto nuostatą sukonkretinti atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadą.
Taip pat komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir lydimųjų įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d. Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų anksčiau, pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimojo įstatymo projekte įsigaliojimo datą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą V. Juozapaitį, kad pristatytų Kultūros komiteto išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Kultūros komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė tokiu santykiu: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvada – T. V. Raskevičius. Nematau salėje. Ar turime ką nors iš Žmogaus teisių komiteto? Žmogaus teisių komitetas balsavo ir vienbalsiai pritarė projektui: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Taip pat norėčiau pakviesti Audito komiteto pranešėją R. Budbergytę. Jos salėje… Z. Balčytis. Prašom. Ačiū.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Audito komitetas svarstė Valstybės kontrolės įstatymo projektą, priėmė sprendimą jam pritarti ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ir Vidaus kontrolės audito įstatymo straipsnis taip pat buvo svarstytas ir dėl jo komitete balsuota alternatyviai, išskyrus išvadų rengėjų pozicijas dėl komiteto sprendimo. Tai tiek. Įstatymo projektą buvo numatyta atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Daugiau, rodos, neturime komitetų, kurie nepasisakė.
Pereiname prie diskusijos. Kaip žinoma, Seniūnų sueigoje skyrėme daugiau laiko šiems projektams aptarti, tačiau diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu D. Griškevičių. Jis kalbės frakcijos vardu. Skiriama iki 7 minučių.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Manau, tiek neprireiks. Pasistengsiu, kad neprireiktų.
Norėčiau kalbėti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu apie pateiktą Valstybės tarnybos įstatymą. Reikia pripažinti, dokumentas tikrai labai didelės apimties, pareikalavo išskirtinio susitelkimo turbūt ir ministerijoje, ir darbo grupėje, kuri rengė šį projektą. Tikrai suprantame, kad tai nėra lengvas projektas, yra daug interesų grupių, daug galimų krypčių. Pritariame, kad pati tokia reforma turbūt valstybei yra reikalinga, ir tikrai jos ne tik su dideliu nerimu, bet ir su dideliais lūkesčiais taip pat laukėme ir tikėjomės pamatyti daug neblogų dalykų.
Bet apie tai, kas išėjo, ir pakalbėsime. Pirmiausia, aišku, norėtųsi akcentuoti, kad buvo konkretūs žmonės, kurie dirbo prie šio projekto, ir tikrai jautėsi jų noras girdėti, bet, tiesą sakant, pasigedome ministrės lyderystės. Tikrai net su pavydu žiūrime į teikiamas įvairias reformas tam tikrų ministrų, kurie ateina į tribūnas, į komitetus, į frakcijas ir diskutuoja su frakcijomis tiesiogiai. Galiu net išskirti keletą iš jų, tą patį S. Gentvilą, ir E. Dobrowolską, ir M. Navickienę. Tačiau šia tema, kuri tikrai labai svarbi, ir visi pripažįstame, na, ministrė A. Bilotaitė nerado laiko, sakykime taip, dalyvauti tose diskusijose. Tai tikrai kelia apmaudą, nes tai galbūt ir parodo, kad ši reforma, nors Vyriausybės daug anonsuota ir, pavadinkime taip, reklamuota, akivaizdu, galbūt nėra vis dėlto prioritetų sąraše, nes kitu atveju, manau, ministrė tikrai būtų vedusi šį klausimą.
Bet vis dėlto turbūt ne apie ministrės dalyvavimą ar nedalyvavimą, o apie pačią reformą, tiksliau, apie galimas rizikas ir kas mus neramina. Pirmiausia, šiek tiek su nerimu stebime situaciją, kai yra atsisakoma, sakykime taip, centralizuotos atrankų sistemos. Vis dėlto kad ir kas kokie skeptikai buvo prieš keletą metų, kai ji atsirado, nepaisant to, kad pripažįstame, kad ji turi tam tikrų spragų ir taisytinų vietų, matome situaciją ir tam tikrose savivaldybėse, ir nepotizmo galimybės pasireiškimus, galvojame, kad jos atsisakymas gali vis dėlto turėti neigiamų padarinių, ypač jeigu koks nors valstybės tarnautojas, tarkime, turi kokį nors kitokį savo asmeninį požiūrį, turi kokias nors kitas politines preferencijas, tai yra įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje ir tai galima, tačiau mes žinome, kokia yra realybė. Todėl tikrai matome, kad tam tikros rizikos, arba, kaip siūloma, rekomendacijos, kokios turėtų būti tos atrankos, vis dėlto realybėje, ypač kalbant apie savivaldos lygmenį, gali nepasiteisinti.
Tikrai džiaugiamės ir palaikome idėją dėl siūlymo kelti atlyginimus anksčiau kai kurioms grupėms, tai yra teisėjams, merams. Tikrai manome, kad tai yra teisingas žingsnis. Vis dėlto nesuprantame, kaip nepavyko ministerijai susitarti su prokurorais ir taip pat įtraukti prokurorų į šią paankstintą grupę, nes akivaizdu, kad tai gali dar labiau išbalansuoti ir taip jau nebelygią sistemą, kai tie patys prokurorai gali sėkmingai patraukti į tų pačių teismų sistemą. Tai, viena vertus, gal ir nėra blogai, nes teismai lygiai taip pat susiduria su problemomis, bet mes, man atrodo, galime pažeisti ir taip gana, sakykime taip, nelengviausius laikus išgyvenančią prokuratūrą.
Kitas dalykas, kad pats perskaičiavimas, atlyginimų peržiūrėjimas įvyks iš esmės 2025 metais ir yra tokie žodžiai kaip „gali būti peržiūrima“. Patys puikiai suprantame, kad kadangi nėra įpareigojimo, gali būti ir neperžiūrima. Kitaip tariant, suprantame, aišku, ir finansines galimybes tuo metu. Tai nebūtinai gali įvykti ir tie lūkesčiai, kurie yra, tarkime, į ateitį žiūrint, irgi gali būti, kad kai kurie žmonės bus tikrai nusivylę matydami rezultatą. Tikėkimės, to nebus, bet, tarkime, šiandien žiūrint, iš šiandieninio taško, dėl to nerimo tikrai turime.
Kita vieta yra turbūt irgi esminė vis dėlto, ką mes kalbėjome ir frakcijoje, ir susitikimų metu su viceministre ir kitais darbo grupės nariais, kurie teikė šį projektą. Nuo pat pradžių mes pasigedome sisteminio didesnio požiūrio pirmiausia į valstybės atliekamų funkcijų peržiūrą, į dubliavimo tarp įstaigų galimybes ir galbūt jų atsisakymą susižiūrėti, nes tokiu atveju turbūt būtų atsiradusi, pavadinkime taip, tam tikra terpė ir sutaupytų lėšų, kurių pagrindu ir būtų galima kalbėti apie atlyginimų padidinimą. Vis dėlto dabar sistema kreipiama ten, kad vadovai įvertins savo įstaigas, priims teisingiausius sprendimus, o tai suponuoja, kad priims tikrai geriausius, teisingiausius sprendimus. Realybėje, mes gi žinome, nebūtinai taip yra ir šiuo atveju tikrai tam dalykui nepritariame.
Ar viskas buvo blogai? Be abejo, ne. Tikrai džiaugiuosi, kad vis dėlto ir komitete, ir daugumos atstovai pagaliau įtikino, kad reikia klausyti, ką sako profsąjungos, reikia girdėti, ką sako mažumos atstovai, ir tikrai į kai kuriuos dalykus buvo atsižvelgta. Kaip pavyzdys, tikrai verta pagirti, kad buvo atsisakyta to pirminio noro atsisakyti tam tikrų garantijų valstybės tarnyboje esantiems pareigūnams. Ačiū, kad tikrai išgirdote. Tikrai neblogas, manau, žingsnis ir kryptis yra dėl kontrolierių savivaldybėse skyrimo per opozicinius komitetus. Tikrai smagu, kad nors pradžioje į profsąjungas buvo žiūrima gana kreivai, bet galų gale jos buvo paliktos, sakykime taip, nacionaliniu mastu, kad jos dalyvaus užmokesčio fondo indeksavimo diskusijose. Taigi tikrai yra tam tikrų vietų, kur yra ir gerų dalykų.
Kitas dalykas. Matau, laikas vis dėlto baigiasi, pažado neištesėjau, kad kalbėsiu trumpiau. Valstybės pareigūnų diversifikacija pagal pradėtą laiką ir jų užmokestis, manome, tikrai kelia didelių bėdų, teiksime pataisas bent per likusį laiką. Tikimės jūsų palaikymo, nes manome, jeigu jūs to neišgirsite, yra labai didelė rizika, kad bus Konstitucinio Teismo… sakykime, kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl lygiateisiškumo išaiškinimo. Manau, kad to tikrai daryti neverta tik dėl kelių pareigūnų.
PIRMININKĖ. Laikas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tikimės, kad išgirsite ir paskutinėje stadijoje tam pritarsite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Burokienė taip pat kalbės frakcijos vardu. Dar kartą primenu, kad skiriamos 7 minutės.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegos, tikrai komitetas dirbo pusę metų, bet norėčiau vis dėlto savo refleksiją apie valstybės tarnybos pertvarką.
Inicijuoti valstybės tarnybos reformą likus metams iki naujų Seimo rinkimų ir nesulaukti, nevertinti jos rezultatų, vadinasi, būti užtikrintam, kad pertvarkos girnos sklandžiai suksis ir vyks tęstinumas. Nors dėl ko buvo inicijuota šita reforma, kaip ir mano kolega sakė, taip ir liko iki galo neaišku, nes pagrindiniai reformos akcentai sudėlioti į elito atlyginimus ir privilegijas. Teigiama, jog reformos esmė – pagerinti valstybės tarnybos veiklą. O gal iš tikrųjų yra per daug valstybės tarnautojų ir tiesiog mechaniškai norima šį skaičių sumažinti suteikiant daugiau galių tiesioginiams vadovams?
Reformos iniciatoriai teigia, kad suteikus daugiau galių vadovams valstybės tarnyboje bus pasiektas neabejotinai vadybinis proveržis. Tačiau reformos tikslas turėtų būti ne pagerinti valdininkų gyvenimą, o siekti, kad viešasis sektorius pastūmėtų valstybę į priekį. Dabar gi valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako – savo kėde? Tai ar tikrai jis bus linkęs rizikuoti savo šilta vieta, ar tai bus esminis reformos akcentas neatsižvelgiant į valstybės institucinės patirties išsaugojimą?
Visą pusmetį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vyko reformos svarstymas. Ginčijomės, ieškojome geriausių sprendimų ir nė viename posėdyje, pabrėžiu, nė viename posėdyje nedalyvavo vidaus reikalų ministrė. Ji net nepristatė šios reformos. Beje, ministrė komiteto posėdžiuose per trejus metus dalyvavo vos du kartus. Tai tik parodo jos požiūrį į bendro sprendimo paieškas.
Šiandien valdantieji turėtų dėkoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui R. Juškai ir visam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biurui, kad pagaliau turime dokumentą, o ne kratinį, kuris buvo ministerijos pateiktas ir dėl kurio teisininkai turėjo begalę pastabų. Komiteto pirmininkas sugebėjo diskutuoti susodinti prie vieno stalo visas suinteresuotas puses, jas išklausyti, atsižvelgti ir pagaliau rasti sprendimus. Ir šiandien mes turime dokumentą, kuriuo, galima sakyti, yra mažiau nepatenkintų ir kuriuo remiantis šiandien Seimo salėje vyksta svarstymas.
Vis dėlto ši reforma dar kelia daug abejonių, nes kol kas paliečiama tik nedidelė grupė vadovų institucijų, o valstybės tarnautojai vis dar paliekami nežinioje. Reformos antrasis etapas, Seimui žadama, bus pateiktas rudenį, tikėkimės, šių metų. Visos apimties pertvarka, tikėtina, įsigalios 2025 m. sausio 1 d., kai bus pasikeitusi valdančioji dauguma. Tai kas gali užtikrinti šios reformos naudingumą, o ne sukeltą chaosą? Nematant reformos visumos ir galutinio tikslo, neaišku, ar ja nebus galutinai sugriauta valstybės tarnautojų motyvacija ir suluošinta pati valstybės tarnyba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą. Kalbės frakcijos vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau nusistebėti projektu, kuris pateiktas mūsų interneto puslapyje, suvestinis variantas. Aš pirmą kartą pamačiau, kad gali pritarti įstatymo pataisai, bet jos net neįrašyti į pasiūlymus. Tai aš noriu atkreipti dėmesį ir komiteto pirmininko, ir Seimo Pirmininkės, čia kažkoks naujas variantas, kai galima surasti. Kadangi pritarta A. Syso pataisai, tai kitas pataisas atmesti. Nors A. Syso pataisos aš nerandu ten. Čia dėl bendros tvarkos, nes šį įstatymą mes čia svarstome pirmą kartą. Visos pataisos, nesvarbu, kada jos yra registruotos, prieš 3 mėnesius, prieš 2 mėnesius, prieš dieną, jeigu tai leidžia Statutas, turi būti įrašytos.
Prisimindamas visas diskusijas, kurios vyko iki šio įstatymo, visus klausymus, pasitarimus, prisimindamas svarstymą ir komitete, noriu pasakyti, kad tam tikri poslinkiai padaryti į gerąją pusę ir į kai kuriuos ir mano pasiūlymus yra atsižvelgta. Aš tuo džiaugiuosi. Atsižvelgta būtent į stažo įtraukimą, į atostogų terminų pakeitimą, į darbuotojų, kurie dirba įvairiose institucijose, turėdami ne aukštąjį išsilavinimą, bet atliekantys administravimo pareigas, galimybę dirbti toliau.
Į tai buvo atsižvelgta ir džiaugiuosi, bet manau, kad didžiausias minusas šio įstatymo, galbūt net ne vienas, o keli, tai yra valstybės tarnyba, kaip aš ją prisimenu, kaip mes ją kūrėme 1998 metais, buvo kalbama, kad turi būti objektyvūs dydžiai, objektyvūs dalykai, pagal kuriuos žmogus, eidamas į darbą, žino savo darbo užmokestį, žino, ko jis gali tikėtis, jeigu jis atlieka gerai, sąžiningai savo darbą.
Deja, per tuos daugiau nei 20 metų dėl lėšų trūkumo visa ši sistema degradavo ir mes atėjome iki šios dienos, kai sakome, kad valstybės tarnyba nesusitvarko, todėl ją reikia čia reorganizuoti. Ir, užuot ėjus objektyvumo keliais, atsiranda šiame įstatyme labai daug subjektyvumo, tai yra vadovas yra Dievas Tėvas, Šventoji Dvasia ir Dievo Sūnus. Negali taip būti. Turi būti aišku, ką žmogus gali uždirbti. Negali…
Taip, atsižvelgta, kad dabar aukštesniu lygiu galės dalyvauti nustatant atlyginimus ir profesinės sąjungos, bet kiekvienoje įstaigoje mes to neturime. Iš čia ir buvo teikiami pasiūlymai, kad šiame įstatyme, kadangi yra specifika, turėtų būti įtraukta aiškiau ir kolektyvinių sutarčių sudarymas, ir profesinių sąjungų veiklos ypatumai, kad jos galėtų, taip sakant, geriau stebėti tą procesą ir daryti įtaką.
Deja, išvadų rengėjai parašo, kadangi yra Darbo kodeksas, tai kam čia rašyti, kam čia kartoti. Šiame įstatyme yra daug ko, kas yra Darbo kodekse, tai reikėtų galbūt išbraukti dar ne vieną straipsnį, kad tas įstatymas būtų trumpesnis, jeigu mes pasiliekame, kad valstybės tarnyba Lietuvoje reikalinga. Tai objektyvumo klausimas.
Ir kitas, ko gero, svarbiausias klausimas, dėl ko žmonės, taip sakant, eina į darbą, gerai arba blogiau dirba, tai yra darbo apmokėjimas. Šiame įstatyme… Daug šnekėjome apie atsižvelgimą į rinką, konkuravimą. Jeigu mes, taip sakant, užvėliname darbo užmokestį visiems mažiausiai trejiems metams, vidurkį, tai apie kokį čia žengimą koja kojon galime šnekėti.
Jeigu mes imame 2022 metų vidurkį, kuris ir įstatyme įrašytas, nors labai keista, kad mes į įstatymą įrašome dydžius, čia išvis ginčytinas dalykas, 1 tūkst. 785, kai 2022 metų IV ketvirtis jau rodė, kad 1 tūkst. 900 eurų. Aš manau, kad 2026 metais, kai pirmą kartą bus galima indeksuoti, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje bus turbūt 2 tūkst. 500. Vėlgi apie kokią mes galime kalbėti konkurenciją su laisvais dirbančiais darbo rinkoje žmonėmis, kai darbo užmokesčio atsilikimas yra toks didelis, ir bus toks didelis. Aš manau, kad iki priėmimo mes tikrai pagalvosime, ką dar būtų galima pasiūlyti, kad vis dėlto darbo užmokestis eitų koja kojon su gyvenimu. Turėkime omenyje, kad šiais metais infliacija buvo net 20 %, 20 % ir daugiau pasiekusi. Realiai visų dirbančiųjų realiosios pajamos sumažėjo. Jeigu mes taikome tokią sistemą, tai aišku, kad valstybės tarnautojai bus nuskriausti. Neužmirškite, kad A. Kubiliaus Vyriausybė dar nuo 2008 metų nuskriaudė valstybės tarnybą ir tik šiais metais bazinis dydis pasivijo 2008 metų lygį. Čia yra didžioji problema. 15 metų reikėjo laukti stebuklo, kad pasivytų 2008 metus.
Ir paskutinis gal toks ne esminis dalykas, bet noriu jūsų paklausti, kuris iš pareigūnų pirmininkų pagal mūsų įstatymą gaus mažiausią atlyginimą? Tyla. Atsakau – kultūra. Lietuvos kultūros tarybos pirmininkas. Daug kalbame apie kultūrą, kad Lietuvoje trūksta kultūros ir nuo čia viskas prasideda. Tai jeigu Kultūros tarybos pirmininkui mes nustatome mažiausią atlyginimą tarp pirmininkų, tai, kaip sakė Šveikas, Vyriausybė, kuri padidina alaus kainas, tikėsimės, kad ilgai neišsilaikys.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kviečiu K. Adomaitį. Kalbės frakcijos vardu.
K. ADOMAITIS (LF). Pakeitimas, dėl kurio yra diskutuojama, yra turbūt vienas svarbiausių šios kadencijos klausimų, jo sprendimas nulems net 20 metų valstybės raidą į priekį. Turbūt reikėtų prisiminti šitame valstybės tarnybos reformos kontekste visa tai, ką mes esame išmokę per šimtmečius apie valstybės tarnybą. Galime prisiminti Kinijos tūkstantmečių patirtį, ji garsėjo savo biurokratais, ji garsėjo. Visų pirma, valstybės pakilimas vykdavo tada, kada biurokratai būdavo nepriklausomi, kada jie nebūdavo stumdomi vietinių kunigaikščių ir galėdavo nuo jų atsiriboti, o valstybės tarnautojų atranka buvo vykdoma griežtais egzaminais. Ir priešingai, valstybė patirdavo nuosmukį, kai valstybės tarnautojai tapdavo priklausomi nuo savo vietinių kunigaikščių. Vokietijos, Prūsijos patirtis, O. Bismarkas iš praeito šimtmečio lygiai tą patį mums gali papasakoti. Aš manau, kad 1998 metų reforma, apie kurią kalbėjo gerbiamas A. Sysas, yra apie tai. Tai buvo bandymas objektyviais dydžiais nustatyti, kaip mes ugdome savo valstybės tarnautojus, bandymas juos atriboti nuo priklausomybės nuo kažkokių subjektyvių veiksnių ir išnaikinti tas visas nepotizmo apraiškas, su kuriomis galime susidurti, nes, neabejotinai, egzistuoja tokia teorija, kad kiekvienas žmogus yra proporcingai palankesnis tam, kiek jis turi su kitu žmogumi giminystės ryšių.
Šia reforma mes bandome peržiūrėti tai, ką mes padarėme prieš 20 metų. Manau, kad negalima ignoruoti pavojų, su kuriais susiduria dabartinė valstybės tarnybos struktūra. Laikai, kuriais mes gyvename, yra ypač dinamiški, ypač greitai besikeičiantys. 1998 metais dar ne visi dirbo su kompiuteriais, šiandien beveik viskas yra skaitmenizuota. Šiandien dalį užduočių jau gali atlikti skaitmeninės priemonės, nenoriu kalbėti apie dirbtinį intelektą, bet jau ir to yra užuomazgos, ypač viešojoje erdvėje, daug kas bando suponuoti, kad kai kurias užduotis gali padaryti ir visiškai automatizuoti kompiuteriai. Mūsų valstybės tarnybos struktūra buvo sukelianti gana stagnacinę aplinką, ji nesugeba reaguoti į tai, kaip keičiasi užduotys, kaip keičiasi situacija. Galime pasitelkti net tokius pavyzdžius kaip e. sveikata, nors gal tiesiogiai ši reforma neteikia.
Mes neskaitmenizuojame proceso, mes tiesiog perkeliame popierinius dokumentus į elektroninę aplinką ir tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip mes esame užstrigę vystydami savo valstybės tarnybą. Įstaigų vadovai yra iš tiesų supančiotomis rankomis bandydami atlikti bet kokias pertvarkas. Tai lemia daugelį sisteminių problemų. Viena vertus, etatų skaičius pučiasi. Lyg ir žmonių skaičius didėja, nes funkcijų daugėja, tačiau tie etatai nebūtinai yra įveiklinami pačiu efektyviausiu būdu. Tiesiog yra supančioti įstatyminiais dydžiais, nustatytais kažkokiais koeficientais, kurie nesuteikia jokio lankstumo vadovui imtis kažkur taupyti, galbūt investuoti į kokias nors skaitmenizacijos priemones, stengtis dėl savo klientų, dėl paslaugų, kurias suteikia galų gale Lietuvos žmonėms.
Visa tai mes turime išjudinti. Visam tam mes turime tam tikrą patirtį, kurią galime atsinešti iš privataus sektoriaus. Gal reiktų vėlgi pratęsti, kad atlyginimų atsilikimas, sparčiai augant privačiam sektoriui, vis didėja. Privataus sektoriaus Lietuvoje išsivystymas yra myliomis toliau, negu mes galime tą stebėti valstybės sektoriuje. Daugelis valstybės tarnautojų išeina į privatų sektorių. Vien per šią kadenciją man teko stebėti, kiek sekiau, pavyzdžiui, skaitmenizacijos srityje dirbančius žmones, jie visi išeina į privatų sektorių ir net sklando tokia kaip frazė, kad tik per gyvenimą privačiame sektoriuje užsidirbus pinigų galima pagaliau ryžtis ateiti į valstybės tarnybą ir atiduoti duoklę valstybei. Tai turi keistis. Valstybės tarnyba negali būti tokioje pozicijoje, negali būti, kad žmonės ten eina dirbti tik turėdami užsidirbę pinigų iš kitur.
Šita reforma mes, be abejo, sukelsime tam tikrų pavojų, kuriuos minėjo ir gerbiamas D. Griškevičius. Tam tikri vadovai neišvengiamai, mano nuomone, dalis vadovų bus neišvengiamai paskatinti ir, tarkime, priimti į darbą galbūt sau artimesnius žmones. Bus labai sunku tą kontroliuoti. Bet jeigu mes nesuteiksime jiems tam tikro lankstumo, jeigu mes nesuteiksime galimybių jiems optimizuoti savo įstaigų struktūros, jeigu mes nesuteiksime jiems galimybių kelti atlyginimus savo tarnautojams, savo darbuotojams, jeigu mes nesuteiksime galimybių konkuruoti su privačiu sektoriumi, mes, tiesą sakant, rizikuosime apskritai valstybės nuosmukiu ir keliausime į tą rizikos zoną, kur tai, kaip mes stebime, kas yra viešoje erdvėje, ką pasisako teisėjai, prokurorai, ką pasisako bet kurioje ministerijoje, galime pasižiūrėti. Vakar diskutavome Aplinkos apsaugos agentūroje ir Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos komitete, jeigu mes ignoruosime tuos ženklus, jeigu mes neieškosime būdų suteikti lankstumo valstybės tarnybai, mes, tiesą sakant, rizikuosime valstybės padėtimi.
Todėl siūlau didelėmis rezervacijomis, kurias išvardinau, kad vis dėlto yra rizikos, pripažįstu, kaip sakė D. Griškevičius, dėl nesuvaldytų kažkokių grįžtančių nepotizmo apraiškų tam tikrose įstaigose… Vis dėlto su frakcijomis esame apsitarę ir palaikysime šią reformą. Tikimės, kad tai suteiks daugiau dinamiškumo mūsų valstybės tarnybai ir užtikrins ateityje būtinus pokyčius.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Vyšniauskas – frakcijos vardu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, valstybės tarnyba, tokia, kokią mes turime šiandien, yra XIX amžiaus išradimas. XIX amžiaus Prūsijos išradimas. Kai valstybės tarnyba, moderni biurokratinė sistema, buvo kuriama, ji buvo įsivaizduojama kaip labai siaura, koncentruota nedidelio žmonių kiekio institucija, kurioje būtų iš tikrųjų mokami pakankamai aukšti atlyginimai ir užtikrinamos kitos socialinės garantijos. Tačiau teorija ir realybė per gana daug laiko, per 150 metų, iš esmės labai stipriai išsiskyrė. Ką mes matome šiandien? Mes matome ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse valstybės tarnybos sistemas, kurios labai stipriai atsilieka nuo realaus gyvenimo ir privataus sektoriaus. Jeigu mes įsivaizduojame, kad tos teorinės socialinės garantijos, kurias turi valstybės tarnautojai, tokios kaip stažas ar sunkesnės galimybės atleisti žmogų iš darbo, kaip nors motyvuoja likti sistemoje, tai, man atrodo, mes labai stipriai klystame. Vienintelė reali ir normali motyvavimo sistema, kuri iš tikrųjų veikia, ir tai įrodyta tiek mokslo, tiek realaus gyvenimo, yra darbo užmokestis. Šiandien mes turime situaciją, kad viso valstybės tarnautojų sektoriaus atlyginimai labai stipriai atsilieka nuo privačiame sektoriuje dirbančių žmonių algų. Kartu mes matome, kad valstybės tarnyboje reikia vis daugiau įvairesnio profilio darbuotojų. Na, pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad po kokių gerų metų ministerijose reikės priimti žmones, kurie galės analizuoti procesus ir teisės aktus, susijusius su dirbtiniu intelektu. Neabejoju, kad šiandien valstybės tarnybos sektoriuje faktiškai jūs nerasite žmogaus, kuris tikrai gerai išmanytų tokį sektorių. Vadinasi, mes turėsime priimti naujus jaunus žmones. Jų darbo stažas niekaip nemotyvuos ir jie privačiame sektoriuje galėtų gauti visiškai kitokį darbo užmokestį.
Taigi mes turime pripažinti, kad valstybės tarnyba savo darbo užmokesčiu ir kitomis sąlygomis turi pamažu artėti prie privataus sektoriaus. Ir, tiesą pasakius, tą galima padaryti. Mūsų valstybė turi pakankamus finansinius resursus, kad sukurtų tokį valstybės tarnybos modelį, kuris galėtų realiai konkuruoti su privačiu sektoriumi. Esame tą padarę medicinos sektoriuje, judame ta kryptimi švietimo sektoriuje ir daugybėje kitų sektorių. Manau, tą galima padaryti ir valstybės tarnyboje.
Paskutinis dalykas, kurį norėčiau pabrėžti. Visos baimės dėl to, kad mažės valstybės tarnautojų, dėl to, kad įstaigos turės kaip nors optimizuotis, griežčiau skaičiuoti savo biudžetus, yra tiesa, nes mes turime matyti valstybės tarnybą, įvairias institucijas ir tarnybas vėlgi tame pačiame realiame gyvenime. Jos turi sugebėti audituotis, jos turi sugebėti skaičiuoti savo biudžetus, optimizuotis, net kai kuriais atvejais ir ieškoti papildomų lėšų iš savo vidinių resursų tam, kad galėtų mokėti geresnį darbo užmokestį. Aš pripažįstu, tai reiškia, kad kai kurios įstaigos sugebės susitvarkyti geriau su šia užduotimi, jos sugebės optimizuotis, jos sugebės nustatyti geresnius darbo užmokesčius, o bus tokių, kurios nesugebės to padaryti. Tačiau jeigu mes įsivaizduojame, kad kokiu nors įstatyminiu reguliavimu mes padarysime, jog bus kokia nors lygiava valstybės tarnyboje, tai taip, deja, nenutiks, nes taip nėra ir šiandieną.
Todėl labai raginu ir kviečiu pritarti šiai reforma. Tai yra tikrai didžiulis pirmas žingsnis modernizuoti valstybės tarnybą, pradedant nuo visiškai kitokios algų sistemos ir galimybės valstybės tarnautojų algas priartinti prie realaus gyvenimo, prie privataus sektoriaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Mazuronį.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Mieli kolegos, nėra nieko geriau, negu kalbėti paskutiniam, tereikia surinkti visas pasakytas geriausias mintis, sudėti į savo pasisakymą ir išeis puiki kalba. Bet prieš sakydamas savo trumpą ir tokią apibendrinančią kalbą, gerbiama Pirmininke, norėčiau pradėti nuo pastabos, nežinau, gal jums, gal Sekretoriatui, kad paskutiniai du kalbėtojai buvo Andriai. Čia jaučiama kažkokia diskriminacija pagal vardą, jos aš neprisimenu dar nuo A. Kubiliaus laikų, kai jis būdavo čia, šioje salėje. Aš tikiuosi, kad į tai atsižvelgsite ir ateityje visi Andriai, kurie bus užsirašę kalbėti, galės kalbėti sąrašo pradžioje.
Tačiau dabar apie reikalą. Gerbiami kolegos, iš tiesų daug kas vadina šią reformą valstybės tarnybos reforma. Aš norėčiau pradėti nuo pirmos ir, mano nuomone, esminės pataisos, kad jokiu būdu siūlomų įstatymų projektų pakeitimų negalima vadinti valstybės tarnybos reforma. Tai yra pakeitimai, daugiausia susiję su valstybės įstaigų, institucijų vadovų socialiniu statusu, įgaliojimais. Taip apibendrinant galima būtų pasakyti, kad tai yra valstybės tarnyboje veikiančių institucijų vadovų darbo sąlygų koregavimo įstatymo projektas.
Norėtųsi pasakyti, kad taip, ypač po ilgo svarstymo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete yra įstatymo projekte atsiradusių ir tokių gana teigiamų, bet labai smulkių dalykų, sakykim, kaip tam tikras indeksavimas. Deja, keista, kodėl jis yra skaičiuojamas tik kas dveji metai, skaičiavimo formulė šiek tiek keistoka, bet tai, kad atsiranda toks dalykas, jau yra geras požymis ir geras ženklas. Bazinio dydžio skaičiavimo vėlgi metodologija, kurios irgi pirminis variantas iš Vyriausybės buvo atėjęs, buvo šiek tiek prastesnė.
Komitetas, dėkui komitetui ir komiteto pirmininkui R. Juškai, tikrai pagerino ir pataisė įstatyme esančias nuostatas, bet vis dėlto reikėtų kalbėti apie esminius šio siūlomo įstatymo reguliavimo trūkumus. Jų yra bent keletas.
Visų pirma, valstybės tarnyba visais laikais buvo, yra, bet, deja, po šio įstatymo priėmimo turbūt jau nebebus kaip tam tikra specifinė veiklos forma, arba specifinė darbo forma, kuri taip, dažnu atveju būdavo susijusi galbūt santykinai su tam tikru mažesniu atlygiu, tačiau su tam tikru paketu kitų socialinių garantijų, tam tikru paketu apsaugos priemonių, kurios visą laiką buvo specifinės ir būdingos valstybės tarnybai. Dabar labai daug šnekama apie laisvąją rinką ir šitie visi saugikliai arba didžioji dalis jų yra panaikinami. Kai yra panaikinami saugikliai, kurie būdingi specifinei veiklos formai, kokia yra valstybės tarnyba, aš keliu labai paprastą klausimą: ar tokia veiklos forma, kokia yra valstybės tarnyba, tada apskritai lieka reikalinga? Gal palikime vien darbą pagal darbo sutartis, ir viskas? Laisvoji rinka gi šitaip veikia, ten gi nėra kokių nors specifinių veiklos formų. Matyt, ne šiaip sau yra atsiradusi tokia veiklos forma, kurią būtina išlaikyti ir stiprinti, o ne bandyti daryti hibridą su laisvojoje rinkoje veikiančiais, kaip sakyti, darbo mechanizmais. Rezultatas bus gana liūdnas, man atrodo.
Antras labai svarbus trūkumas tas, kad nėra sisteminio požiūrio. Ką mes matome šiuose įstatymų projektuose, tai labai daug tokių pakrikusių pakeitimų: kažkam ten atlyginimai keičiami nuo liepos 1 dienos, kažkam – nuo sausio 1 dienos, kažkam – nuo 2026 metų, kažkam – nuo 2025 metų, kažkam – išvis nekeičiami. Žodžiu, toks jausmas, kad kaip kas sugebėjo prieiti, kaip kas sugebėjo ministerijos rengiančius asmenis įtikinti ar argumentuoti, taip ir buvo surašyta į įstatymo projektą, nesilaikant kokių nors bendrų teisėkūrai būdingų tokio sisteminio požiūrio principų, kuriuos ypač tokiuose įstatymų projektuose, liečiančiuose gana platų valstybės tarnautojų ratą, yra tiesiog būtina išlaikyti.
Ir trečias labai svarbus dalykas, pagrindinis minusas visų šitų pakeitimų, yra tai, kad yra didinami valstybės įstaigų vadovų įgaliojimai ir atlyginimai ir paliekama galimybė jiems, įstaigų vadovams, didinti darbuotojų, atskirų darbuotojų, krūvį, lygiagrečiai didinant kitų darbuotojų atlygį. Čia ir K. Adomaitis apie tai kalbėjo, kad lieka įstatymo projekte nepotizmo galimybės arba, aš tai įvardinčiau kitaip, galimybės susidoroti su tau nepalankiais darbuotojais valstybės tarnyboje. Valstybės tarnybos statusas ir siekis, pagrindinė jo funkcija buvo kaip tik apsaugoti tuos žmones, dirbančius, kvalifikuotus, tačiau turinčius savo nuomonę ir nebijančius ją išsakyti. Tai šita reforma ir šitie siūlomi pakeitimai būtent prieš tokius žmones yra nukreipti. Įsivaizduokime mes tam tikrus principingus valstybės tarnautojus, nežinau, kokias čia savivaldybes pavardinti, bet mes tokių kiekvienas savo galvoje tikrai turime, ir gana daug. Galėtume išvardinti savivaldybes, kur yra labai stiprūs merai, kur yra nusistovėjusi ir viena politinė jėga dominuoja. Specialiai nesakysiu, kokios tai savivaldybės, bet jums tai žinoma yra. Ir įsivaizduokite žmogų, kuris turi kompetencijos, gebėjimų ir bendražmogiško ryžto paprieštarauti esamai politinei nomenklatūrai, nusistovėjusiai vienoje ar kitoje savivaldybėje. Šitas įstatymo projektas suteiks visas teises su tokiu žmogumi susidoroti. Vien dėl to mes negalime pritarti šiems siūlomiems įstatymų pakeitimams.
Apibendrinant visa tai, kas yra pasiūlyta, tai, ką mes dabar svarstome, ir tai, kas yra padėta mums ant stalo, galima pasakyti labai paprastai, yra siūlymuose ir tam tikrų teigiamų blizgučių, arba popierius, į kurį suvyniota, yra blizgantis, gražus, su gražiai išmargintais ornamentais, tačiau jo viduje, deja, iš to, ką šiandien matome, yra suvyniota pašvinkusi supjaustyta, segmentuota, skirtingų skonių ir, matyt, su seniai gamintais lašinukais dešra, kurios valgyti turbūt nenorėtų niekas, išpakavę blizgų popierių.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė. Ruošiasi K. Masiulis.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, Valstybės tarnybos įstatymas yra de facto valstybės tarnautojo sutartis su valstybe. Valstybė kelia specialiuosius reikalavimus, priimdama į valstybės tarnautojus pilietį, tai, be abejo, yra kompetencijos, išsilavinimo, atitinkamos kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir taip pat atsakomybė. Atsakomybė už dedamus parašus, už priimamus sprendimus, už teisės aktų įgyvendinimą, atliekant valstybės tarnautojo funkciją.
Įstatymo projektas… Kaip visada, kiekvienos reformos, kiekvieno pateikiamo projekto mes įvardiname gražius ir kilnius tikslus, šiuo atveju yra, be abejo, lankstumo ir patrauklumo didinimas, bet pasirinktos priemonės yra priešingos šioms sąvokoms, kadangi, pirmiausia, mažinamos socialinės garantijos. Aišku, po tikrai geros diskusijos mūsų komitete ir klausymų su visomis suinteresuotomis pusėmis dalis garantijų išliko ir jos yra atstatytos, kokios buvo, bet vis tiek sumažintos – maksimalus stažas už valstybės tarnybą bus (jeigu mes, aišku, pritarsime) 20 metų ir daugiau to priedo, procento negaus. Kodėl kalbame apie tai kaip apie neperspektyvią, neprogresyvią priemonę, aš nežinau. Daugelyje pažangių Europos Sąjungos valstybių būtent stažas už valstybei atitarnautus metus yra kaupiamas ir atlyginimas didinamas būtent kaip institucinės atminties, geresnės kompetencijos per sukauptus metus rodiklis. Ir tikrai ne dėl tiesioginio vadovo, o įstatyme nustatyta socialinė garantija, kai kiekvienais metais 1 % didėjo atlyginimas, buvo tai, kas buvo patrauklu valstybės tarnybai.
Antras dalykas, grįžome ir palikome atostogas, nes Vidaus reikalų ministerijos planuose buvo suvienodinti ir palikti taip, kaip dirbantiems pagal Darbo kodeksą. Tai tikrai būtų dar vienas demotyvuojantis dalykas, jis nepritrauktų ateiti į valstybės tarnautojų atrankas.
Kitas svarbus momentas, ko tikrai negalima praleisti, kad bus pažeisti teisėti lūkesčiai tų valstybės tarnautojų, kurie dabar turi tokį statusą. Virš 2 tūkst. tarnautojų jo gali netekti, tai yra personalo, teisės, audito, kitų specialybių, finansinės apskaitos ar finansų analitikai, dirbantys didesnėse savivaldybėse, gali netekti valstybės tarnautojo statuso, nes Vidaus reikalų ministerija mano, kad jie tiesiog atlieka administravimo funkcijas. Aš nežinau, kaip savivaldybė gali likti be teisininko valstybės tarnautojo? Komitetas tai pabrėžė. Tada ieškoma kompromisų, bet tai yra akivaizdu, nuo pat pradžių akivaizdus yra toks dalykas.
Antras dalykas, darbo užmokesčio didėjimas. Mes kalbame apie darbo užmokesčio didėjimą ir mes kalbame apie vadovus, kad mes nepritraukiame į viešąjį sektorių vadovų, kurie ateitų dirbti už tokį atlyginimą. Visos sąlygos tai padaryti, kažkiek pakoregavus Valstybės tarnybos įstatymą, yra įmanomos, bet mes pasirenkame gražų tikslą – didiname atlyginimus, bet padidiname realiai tik vadovams, o jau nuo vadovų malonės priklausys, kaip tas atlyginimas didės kiekvienoje institucijoje kitiems valstybės tarnautojams. Žiūrint į tai, kad ir šiuo metu nė vienoje institucijoje nėra maksimalaus biudžeto, kuriuo gali disponuoti vadovas ir paskirstyti darbo užmokestį, tikėtina, kad jis niekada nebus maksimalus ir ateityje. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vadovas tikriausiai atsisakys tam tikrų etatų, padidindamas krūvį dabar dirbantiems valstybės tarnautojams ir taip padidindamas atlyginimą. Lyg už padidėjusį darbo krūvį mes neprivalome didinti atlyginimo ir šiuo metu. Tai čia irgi, sakykime, tokia kaukė užtepama, tas dalykas, kad neva kils atlyginimai, bet realiai dar didės, mano vertinimu, krūvis visiems darbuotojams.
Nuolat kartojama, kad viešasis sektorius atsilieka nuo privataus, ir tas vertinimas iš tikrųjų yra labai tiesmukas. Mes negalime to kalbėti, nes tų sektorių tikslai yra skirtingi. Yra viešos, kokybiškos, laiku suteiktos paslaugos ir yra pelnas. Ar mes galime siekti juos suvienodinti? Tikriausiai ne. Visada bus tos paslaugos, kurios reikalingos gyventojams ir kurios… Na, negalime pasakyti, koks krūvis ar kokiu ypatingu tempu tas darbuotojas turėtų dirbti.
Kita vertus, vis dėlto norėtųsi, kad įstatymas būtų motyvuojantis ateiti dirbti į viešąjį sektorių. Jeigu atsirastų kitų, papildomų garantijų, o ne jų sumažėtų, tikriausiai jis sulauktų didesnės sėkmės šiandien svarstymo metu. Pavyzdžiui, Estijoje yra valstybinė senatvės pensija, kuri didėja kiekvienais metais, atitarnautais valstybei. Kitose valstybėse yra kiti motyvuojantys dalykai.
Labai linkėčiau, kad vis dėlto mes matytume žmogų, vertintume jo darbą valstybei ir priimdami sprendimus galvotume apie tai, kad valstybės tarnautojai iš tiesų mūsų valstybę veda į priekį, valstybės tarnautojai yra tie, kurie sugeba ir pritraukti finansavimą, ir viešąją sektorių, mūsų paslaugas padaryti kokybiškesnes, ir mes tą matome savo aplinkoje. Todėl aš galvoju, kad garantijų mažinimas yra netikslingas, ir tikrai nebalsuosiu už tuos pasiūlymus, kurie jas mažina.
Kitas svarbus momentas. Atkreipkite dėmesį, kad terminai yra skirtingi ir mes jau selektyviai žiūrime į tam tikras valstybės tarnautojų grupes: merai ir teisėjai nusipelno gauti didesnį atlyginimą greičiau, o štai prokurorai ir visi kiti – vėliau. Jau nekalbant apie politikus, kurių atlyginimas dažniausiai yra siejamas su kitos kadencijos pradžia, tas yra logiška. Todėl labai atidžiai…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …vertinkime ir balsuokime atsakingai.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, kad leidote pasisakyti tema, kurią šiek tiek išmanau, nes teko ilgai dėstyti. Kaip tos srities specialistas, bandau iš šalies žiūrėti į tai, kas čia vyksta ir kaip yra diskutuojama. Socialiniuose moksluose, skirtingai nei fizikos moksluose ar gamtos moksluose, yra galimybė naudotis keletu paradigmų ir pagal jas skirtingai vertinti ir interpretuoti reiškinį arba siūlyti „teisingus“ sprendimus.
Valstybės valdyme ilgą laiką dominavo tai, ką mes ir vadiname valstybės tarnyba, arba bismarkinis valdymas. Biurokratinis valdymas, pagrįstas griežtu taisyklių laikymusi. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje paaiškėjo, kad jis atsilieka nuo gyvenimo, ir Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir kitur atsirado tai, kas vadinama NVV (naujoji viešoji vadyba). Liberalams turėtų labai patikti toks valdymas, nes tai yra verslo paradigma – į efektyvumą ir rezultatyvumą nukreiptas valdymas. Tačiau to paties XX amžiaus pabaigoje paaiškėjo, kad jis irgi nepakankamas, nes viešajame sektoriuje neužtenka vien į rezultatus nukreipto valdymo. Tarkime, R. Tamašunienė arba A. Mazuronis daugiau remiasi senąja tradicija ir jie teisūs, iš tikro neužtenka. Bet kas atsiranda? Nuo tada atsiranda miksai ir dabar yra pažangūs, populiarūs įvairūs miksai. Čia ir yra miksas. Ir mes nenorėkime gryno modelio, nereikalaukime, yra pažangu turėti miksą. Čia yra ir įtraukties valdymo, čia yra ir naujosios viešosios vadybos elementų, nes vadovai gali vertinti, ir tikrai nėra taip, kaip kolegė R. Tamašunienė sakė, kad yra milžiniška takoskyra tarp verslo valdymo ir viešojo sektoriaus valdymo. Nėra. Nėra taip, kad verslas nukreiptas į pelną, verslas nukreiptas tik į pelną, nes pelno neturi. Verslas, nukreiptas į geras paslaugas, gali turėti pelno, o geros paslaugos yra įdomios, vertingos ir reikalingas jų pasiekimas ir viešajam sektoriui.
Tai kaip verslas pasiekia kokybiškų paslaugų? Turime žinoti, turime suprasti ir perimti tas tradicijas. Čia ir siūloma tai padaryti. Negali vadovas vadovautis ten, kur yra paslaugos, vien sustabarėjusiomis taisyklėmis. Tai leidžiama čia padaryti – vadovui įvertinti geriau dirbantį ir blogiau dirbantį, lanksčiau elgtis. Čia tikrai yra daug puikiausių dalykų ir pažangių atliepta.
O dabar ta kritika, kuri buvo pasakyta, kad ministrė nedalyvauja. Ministrai neprivalo dalyvauti, nes jie gali įvairias sritis skirtingai gerai žinoti. Koks nors viceministras labiau įsitraukia, jam pavedama ta užduotis, jis labiau ją supranta ir, vien tik į tai susitelkęs, pasiekia kokybiškesnį rezultatą. Juo labiau kad čia reikėjo siekti kompromisų, įvairių kompromisų, tarp jų ir finansinių.
Iš tikro mes matėme nepasitenkinimą, nes visi nori didesnio atlyginimo ir įsivaizduoja, kad reforma – tai didesni atlyginimai. Ne, reforma yra ir tai, kad institucijų vadovai gali siekti efektyvumo, yra leidžiama siekti efektyvumo, per tai sutaupyti lėšų ir tomis lėšomis geriau disponuoti. Tai yra verslo principas ir tas verslo principas viešajame sektoriuje pasiteisina, pasiteisina ir versle.
Dabar, kai bandoma supriešinti personalo vadybos principus ar sistemą, kuri yra viešajame sektoriuje ir privačiame sektoriuje, irgi neteisybė. Jeigu tik privatus sektorius elgsis beatodairiškai, negailestingai su savo personalu, nesiskaitys su juo, jis taip pat jo neteks. Nesvarbu, kad ir didelius atlyginimus mokės, bet jeigu bus nepalankus klimatas, nepotizmas, žmonės išeis. Tai tas pat yra ir čia.
Nepotizmas visur sukelia nepalankias sąlygas žmonėms dirbti ir diskomfortą, blogą klimatą kolektyvuose. Tai tikrai nėra taip, kad lankstesnis vadovo disponavimas personalu arba resursais būtinai turėtų sukelti nepotizmą, jo nebūtinai yra. Retai mes rasime privačiame sektoriuje, retai rasime ir čia. O to nepotizmo ir dabar yra pakankamai, netgi daugiau, negu reikia.
Paimkime kokias nors savivaldybes, kuriose dominuoja kokia nors viena partija dešimtmečių dešimtmečiais, ir jūs ten rasite seniūnus tos pačios partijos, giminaičius susodintus. Jūs pažiūrėkite į savivaldybių tarybas – tas pats. Ką, čia ne nepotizmas? Čia yra nepotizmas lygiai taip pat. Jį reikia naikinti ir tai galima naikinti tais instrumentais, kurie čia yra įdiegti.
Aš labai raginu ir opoziciją balsuoti už šį įstatymą, už visą paketą, nes jis reikalingas valstybei, o ne valdančiajai daugumai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasisakė visi, kurie buvo užsirašę. Dabar jau už kelių sekundžių prasideda balsavimo laikas. Siūlau tęsti jau pradėtą klausimą. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Yra keletas, gal net daugiau negu keletas pasiūlymų dėl Valstybės tarnybos įstatymo paketo. Kviečiu… Mes esame pasiekę balsavimo intervalą, reikės apsispręsti dėl jų. Kviečiu A. Petrošių, komiteto pranešėją, eisime per juos ir apsispręsime dėl siūlymų, dėl kurių reikia apsispręsti. Iš pradžių yra Ateities komiteto pasiūlymas pakeisti „tarnybos“ į „tarnautojų“. Prašau pirmininką pakomentuoti. Ar prašote dėl to balsuoti? R. Lopatą, taip. Minutę!
R. LOPATA (LSF). Komitetas pateikė tris pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dabar tiktai pirmą pristatykite.
R. LOPATA (LSF). Taip, taip, bet kad sutrumpinčiau laiką, mes sutinkame su pagrindinio komiteto pasiūlymais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dėl to balsuoti neprašote, vadinasi, atsiimate. Aš teisingai supratau, gerbiamas pirmininke, kad jūs, gerbiamas Raimundai, dėl visų trijų, kuriuos pateikė Ateities komitetas, neprašote balsuoti?
R. LOPATA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Tą turėsime omeny svarstydami toliau. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio, A. Syso pasiūlymas. Kviečiu K. Vilkauską pristatyti siūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Manome, kad profsąjungų įtaka, ypač Valstybės tarnybos įstatyme, mažėja, todėl siūlau, nes konkrečių nuostatų stoka gali paskatinti dalies įstaigų administracijų bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimą, todėl siūlau įdėti formuluotę į įstatymą, kad „ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai, profesinių sąjungų atstovai, gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės“. Paprasčiau pasakius, siūlome, kad valstybės tarnautojams, profsąjungų atstovams, kurie dirba, būtų už tą laiką kaip ir anksčiau mokama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galite užtikrinti, kad mikrofonai geriau veiktų, nes vos vos girdėjome Seimo narį pristatant pasiūlymą. Prašom, kokia komiteto pozicija dėl šio pasiūlymo?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Seimo narių pasiūlymui, nurodydamas, kad profesinių sąjungų atstovų garantijos įstatymais turi būti nustatytos vienodos, visiškai nepriklausomai nuo to, ar reglamentuojama pagal valstybės tarnybos teisės aktus, ar pagal Darbo kodeksą, o dėl didesnių garantijų profesinės sąjungos turi ir gali susiderėti kolektyvinėse sutartyse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar prašote balsuoti dėl šito siūlymo, taip? Gerai, balsuosime. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, kviečiu apsispręsti. Kas pritaria K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio, A. Syso siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 130: už – 59, prieš – 39, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nario A. Syso pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Kviečiu jį pristatyti siūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau daugumos atkreipti dėmesį, jūs savo programoje įrašėte, kad reikia stiprinti socialinį dialogą, tai būtent mano pataisa ir kalba apie socialinio dialogo stiprinimą. Taip pat įstatymo kūrėjai pabrėžia, kad valstybės tarnyba turi savo specifiką, todėl tam yra atskiras įstatymas, nors viską buvo galima surašyti į Darbo kodeksą. Šiuo atveju nuoroda tik dėl profsąjungų veiklos, daryti nuorodą į Darbo kodeksą man atrodo labai keistai, nes valstybės tarnyba turi savo specifiką. Ir būtent šitas straipsnis kalba apie kolektyvinių sutarčių sudarymą nacionaliniu lygiu, šakos lygiu ir įmonių lygiu. Valstybės tarnyba nėra vientisas organizmas, nes tai gali būti specifika socialinėje srityje, specifika valstybės valdymo, pareigūnai ir visi kiti dalykai. Būtent sudarant kolektyvines sutartis šitame įstatyme stengiamės apibrėžti, kas dalyvauja šitame procese. Juo labiau kad jeigu mes pritarsime šiam straipsniui, jis tikrai nepagadins paties įstatymo esmės.
Aš manau, aiškumas visada įstatymui prideda pliusą. Žinodami mūsų vadovų Darbo kodekso traktavimą, mes žinome, kiek reikia paskelbti streiką, – dvejų metų, nes vyksta bylinėjimasis ir visi kiti dalykai. Tai kuo įstatymas aiškesnis, tuo paprasčiau ir darbuotojams, ginantiems savo teises, ir vadovui.
Todėl aš kviečiu pritarti šitam pasiūlymui, nes šitie pasiūlymai tikrai niekaip nepagadina įstatymo, o aiškiai apibrėžia derybų puses, daugiau nieko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, komiteto pozicija.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Seimo nario pasiūlymui, mano, kad Darbo kodeksas išsamiai reglamentuoja kolektyvines sutartis, perrašyti Darbo kodekso nuostatą į Valstybės tarnybos įstatymą nėra tikslinga, juo labiau kad Darbo kodekso 194 straipsnis apibrėžia ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, mes įjungtume trumpąjį balsavimą, vis tiek visi esate savo vietose. Aš kviečiu apsispręsti dėl A. Syso siūlymo. Kas pritaria A. Syso siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 131: už – 61, prieš – 33, susilaikė 37. Pasiūlymui nėra pritarta. A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs paprašykite pono pranešėjo Seimui nesufleruoti, kaip balsuoti. Jeigu valdantiesiems trūksta žinių, lai pasistato toje pusėje suflerio būdelę ir galės jums tiesiog parodyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prašom nesufleruoti, tribūna yra ir garbė, ir atsakomybė pristatyti komiteto poziciją.
Gerbiamieji kolegos, toliau mes svarstome… Ateities komiteto siūlymui pagrindinis komitetas nepritarė. Aš suprantu, kad pirmininkas tai jau yra indikavęs, kad atsiima pasiūlymą dėl 3 straipsnio.
Judame prie 9 straipsnio. Ten Ateities komitetui pritarė iš dalies. Suprantu, kad Ateities komitetą tenkina šis pritarimas. Jeigu tvarka, tada dėl 11 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Kviečiu Seimo narį jį pristatyti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš visada vertinu kompromisų paiešką. Šiuo atveju, nors visa apimtimi komitetas nepritarė mano pasiūlymui išlaikyti dabartinę valstybės tarnautojų atrankos tvarką, kuri, mano manymu, užtikrina bent sąlyginai pakankamą skaidrumą, bet atsižvelgdamas į pasiūlymą numatė stipresnius kontrolės mechanizmus, vykdant atrankas. Manau, tai yra žingsnis gera kryptimi. Tai aš vis dėlto už savo visą pasiūlymą neprašau balsuoti, jį atsiimu.
Taip pat atsiimu ir kitą pasiūlymą dėl šio straipsnio, kol komitetas nepritarė. Jis būtų aktualus labai retais atvejais. Pripažįstu ir komiteto argumentus nepritarti pasiūlymui. Tad dėl abiejų pasiūlymų neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkoju Jurgiui už geranoriškumą. Toliau. 11 straipsnio pirmam J. Razmos siūlymui komitetas pritarė iš dalies. Galime tai ir fiksuoti. Antrą pasiūlymą Seimo narys atsiima.
Dėl 13 straipsnio yra Seimo narių K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio ir A. Syso pasiūlymas. Dėl 13 straipsnio. Kviečiu K. Vilkauską pristatyti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kalbama apie valstybės tarnautojų rezervą. Mes manome, kad valstybės tarnautojų rezervas skatintų galimybes išlaikyti valstybės tarnyboje profesionalius žmones. Jie turėtų lūkesčių, kad galės tęsti savo tarnybą valstybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti komiteto poziciją.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui. Manome, kad valstybės tarnybos rezervo formavimas mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirties ir kituose sektoriuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų dėl pasiūlymo. A. Sysas – už. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, na, stebint, kiek neateina į konkursus, turint rezervą, tokių dalykų gal nebūtų.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gal.
A. SYSAS (LSDPF). Gal. Teisingai. Siūlymo esmė, kad tas procesas vyktų greičiau. Juk dabar mėnesius, pusmečius nerandama vadovų arba darbuotojų. Jeigu būtų rezervas, aiškiai matytume, ką pirmiausia mes galime pasiūlyti. Jeigu tai yra specifinė įstaiga, specifinė valstybės tarnyba, aš nesuprantu, labai keistai reaguojate. Dabar ši sistema veikia, o naujame įstatyme tai nereikės. Aš nemanau. Aš manau, nepraeis ir pusmetis, kai kas nors ateis su pataisa, kad rezervas atsirastų. Prisiminkite mano žodžius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Premjerė informavo, kad negalėjo užsirašyti kalbėti prieš. Prašom. I. Šimonytei žodis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai turbūt nėra geriausias būdas spręsti tarnybos patrauklumo problemą turint rezervą ir galvojant, kad iš to rezervo galima kaip nors prisemti stebuklingų žmonių. Jie ir taip gali dalyvauti konkurse dabar. Jeigu neateina į konkursą, vadinasi, neateina. Arba netinka, arba netinka sąlygos.
Rezervo formavimas šiuo atveju paneigtų pačią reformos koncepciją. Jeigu mes norime, kad valstybės tarnyba būtų atvira, kad žmonės galėtų judėti, specialistai galėtų judėti iš privataus sektoriaus į valstybinį, iš valstybinio atgal į privatų, nes darbo sąlygos būtų daugiau mažiau palyginamos, ypač aukštos kompetencijos žmonės, tai tikrai rezervas nėra dalykas, kuris padidina tikimybę, kad šitaip bus. Aš tikrai turiu pakankamą patirtį darbo valstybės tarnyboje ir su rezervu. Patikėkite manimi, tikrai ne visada rezervas yra pagalba atrenkant, dažnai būna problema, nes nelabai aišku, kaip kandidatui pasakyti, kad jis netinka pareigoms užimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti, ar pritariate šiam K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio ir A. Syso pasiūlymui.
Balsavo 127: už – 29, prieš – 35, susilaikė 63. Pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau. Dėl 21 straipsnio yra Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus, A. Širinskienės, Č. Olševskio, R. Žemaitaičio, B. Pietkiewicz ir A. Palionio pasiūlymas. Prašom pristatyti. Komitetas jam pritarė iš dalies.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mes siūlome palikti pagrindinę socialinę garantiją, tai yra 1 % pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus Lietuvos valstybei, nemažinti tos socialinės garantijos. Šio priedo suma negali viršyti 30 % pareiginės algos. Tai iš esmės tas pats, nes naujoji valstybės reforma ir naujasis įstatymas nepasiūlo kitokių socialinių garantijų, o tik siekia mažinti. Mes norime, kad bent ta garantija liktų valstybės tarnautojams. Ji tikrai nepriklauso nuo darbdavio malonės. Ir taip pat reikia pabrėžti, kad dalis, apie 2 tūkst. tarnautojų, neteks valstybės tarnautojo statuso, jeigu bus pritarta kitoms įstatymo nuostatoms, taigi iš esmės ir biudžetui tai nebus tokia nepakeliama našta, apie kurią mes čia dažnai girdime, kad už nieką, kaip viceministrė sakė, gauna priedą. Tai ne už nieką, o už institucinę atmintį, už tarnavimą, už kompetencijos kaupimą. Ir kadangi neturime kitų garantijų, kaip tik, pavyzdžiui, priedą prie senatvės pensijos, tai šita privalo likti, mūsų vertinimu. Labai prašome palaikyti.
PIRMININKAS. Supratau. Prašau pristatyti komiteto poziciją.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui pritarė iš dalies. Na, tikrai diskusijose nuskambėjo argumentų dėl teisingumo jausmo valstybės tarnyboje, kuomet turime surasti balansą tarp ilgai dirbančių ir naujai ateinančių dirbti į sistemą žmonių. Buvo pritarta registruotam A. Syso pasiūlymui apriboti stažo dydį iki 20 %. Komitetas tikrai atsakingai žiūrėjo ir diskutavo šiuo klausimu, kad užtikrintų teisėtus lūkesčius tų žmonių, kurie valstybės tarnyboje dirba ilgiau kaip 20 metų, ir yra priimtas sprendimas, kad tiems žmonėms, kurie dirba ilgiau kaip 20 metų ir turi sukaupę didesnį stažą, už tą didesnį stažą būtų mokama tol, kol tie žmonės baigs savo tarnystę valstybei. Tai nepriklausytų nuo to, ar kuriuo nors gyvenimo tarpu jie nebedirbtų to darbo ir atkurtų valstybės tarnautojo statusą, ar kokiais nors kitais pagrindais būtų pasitraukę. Pritariame iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš suprantu teikėją. Jūs norėtumėte, kad būtų balsuojama dėl visiško pritarimo. Supratau. Tai dėl viso pasiūlymo dėl motyvų už kalbės V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš čia klausiau diskusijos. Pagrindiniai argumentai dėl valstybės tarnybos buvo tokie, kad mes turime konkuruoti su privačiu sektoriumi, pritraukti dirbtinio intelekto žinovus ir panašiai. Bet, žinote, privatus sektorius, rimtos įmonės turi gerovės paketus, dėl to net nediskutuojama, tarkime, sveikatos draudimą, galimybę lankytis sporto klubuose, kai kur vaikų darželius. Dėl to visi šiuolaikiniai vadybininkai supranta, kad privačiame sektoriuje alga jau nemotyvuoja, reikalingi kiti sprendimai. Dėl to šis įstatymas yra labai labai skurdus, jis dvelkia jeigu ne XIX amžiumi, tai XX amžiaus pabaiga. Tai dėl to 1 % yra mažiausia, ką galime padaryti, kad bent būtų kokia nors minimali motyvacinė priemonė sieti savo karjerą su valstybės tarnyba. Be abejo, iki privataus sektoriaus čia labai labai toli.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tai keletas pastabų. Pirmas dalykas dėl to, kad nepaisydami to, kad Vyriausybė siūlė apskritai atsisakyti stažo kaip tam tikros specialios darbo apmokėjimo tvarkos, vis dėlto sutikome su gerbiamo kolegos A. Syso pasiūlytu kompromisu, kad liktų stažas, tačiau trumpesnio laikotarpio. Kaip žmogus su 27 metų stažu darbo valstybėje galėčiau štai ką pasakyti: tikrai tai nėra dalykas, kuris savaime motyvuoja dirbti valstybei. Ir šiaip jau, kalbant apie gerovės paketus, ne stažas yra gerovės paketas, o valstybės tarnyboje yra kitų privalumų, pavyzdžiui, atostogos, dėl kurių taip pat yra numatytos geresnės sąlygos, negu dirbant privačiame versle, valstybės tarnyboje, tos nuostatos taip pat liko ir su tuo Vyriausybė sutiko. Ir visas stažas, kuris yra sukauptas, yra įtrauktas į naujos sistemos darbo užmokestį. Mano supratimu, iš pradžių mes padarykime bent jau minimalią higieną, tai yra priartinkime tokią pačią kompetenciją turinčių specialistų darbo užmokestį prie rinkos darbo užmokesčio, be visokiausių ten žeminančių priedų, apsimestinių kažkokių viršvalandinių krūvių, pavadavimų ir visokiausių kitų dalykų, kurie daro darbo užmokesčio sistemą neskaidrią, skaidrinkime ją, o tada kalbėkime apie kažkokius kitus dalykus. Dabar apmokėjimo sistema yra neskaidri ir tai yra pagrindinis demotyvuojantis veiksnys, nes darbo užmokestis, kurį gauna žmogus, priklauso nuo to, kiek jam ten ant eglutės žaisliukų gali prikabinti vadovas, naudodamasis įvairiomis galimybėmis, kurias dabar įstatymas numato. Tai siūlyčiau nepritarti ir pritarti tam kompromisui, kurį komitetas padarė atsižvelgdamas į A. Syso pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime, ar pritarti R. Tamašunienės ir kitų visos apimties pasiūlymui.
Balsavo 131: už – 61, prieš – 31, susilaikė 39. Pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio ir A. Syso pasiūlymas panašus. Ar jūs norėtumėte pristatyti, ar dėl jo jau Seimas apsisprendė? Prašom. (Balsai salėje) Minutę, tuoj. Susikaupkite, kad gerai išeitų. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi prieš tai Seimas jau apsisprendė, pasiūlymas buvo analogiškas, kaip gerbiamos kolegės Ritos.
PIRMININKAS. Manau, logiška. Dėl šito tada nebalsuojame. Dėl 30 straipsnio taip pat yra K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio ir A. Syso keletas pasiūlymų. Taip, straipsnyje reglamentuojamos atostogos. Kviečiu pirmą pristatyti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėl atostogų, dėl šio pirmo neišsiplėsdamas noriu pasakyti, kad komitetas šiam pirmam pasiūlymui dėl atostogų pritarė, bet yra 4 punktas…
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies. Ar jus tenkina toks…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ne, atsiprašau, dar nebaigiau. Bet yra vienas punktas mano pasiūlyme dėl nemokamų atostogų iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeimyninių ar kitokių aplinkybių, kad galėtų būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo sutarimu. Šitam punktui nepritarta, manau, kad dėl jo reikėtų balsuoti, nes tikrai nežinia, kokie atvejai gali atsitikti žmogui. Manau, kad tai yra logiškas pasiūlymas būtent dėl Valstybės tarnybos įstatymo, nors komitetas nurodo, kad tai galėtų reguliuoti kiti įstatymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pranešėją pristatyti poziciją. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komiteto pozicija – pasiūlymui pritarti iš dalies. Tikrai turiu atkreipti dėmesį, kad pirminiame variante, pirminiame projekte buvo noras atostogas prilyginti Darbo kodekso reglamentavimui, tai tikrai yra padarytas didelis pokytis ir didelis kompromisas Vyriausybės ir ministerijų. Kasmetines atostogas komitetas siūlo įtvirtinti įstatyme taip, kaip buvo iki tol, o nemokamas atostogas suteikti pagal Darbo kodekso nuostatas, Valstybės tarnybos įstatyme numatant tik tas atostogas, kurios susijusios su išskirtiniu valstybės tarnautojo statusu.
PIRMININKAS. Supratau. Spręsime dėl visos apimties pasiūlymo. Dėl motyvų už kalbės V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Galite įjungti?
PIRMININKAS. Žinoma, galime.
V. BAKAS (DFVL). Pratęsime polemiką su premjere. Aš irgi dirbau valstybės tarnyboje daug metų ir privačiame sektoriuje dirbau. Jeigu jūs darote valstybės tarnybos reformą ir orientuojatės į vakarietišką modelį – žmonių motyvacijos, pritraukimo, pakvieskite ekspertų iš Kanados, iš universitetų katedrų, iš JAV, Vokietijos, kur yra specialios katedros, kurios dirba valdydamos žmogiškuosius išteklius, pritraukdamos talentus, ir jūs išgirsite, kad papildomos atostogos yra ne vakar, o užvakar diena. Šiais laikais tam, kad išlaikytų žmogų, jam suteikiamas lankstus darbo grafikas, jam suformuluojami rezultatai, jis nėra pririštas prie darbo vietos, jis gali pasiimti dieną į polikliniką vaiką nuvežti arba susitvarkyti asmeninius reikalus. Darbo ir šeimos derinimo klausimas yra pirmu numeriu. Šita pataisa yra apie tai. Jeigu norime būti sąžiningi, tai pabandykime žengti žingsnius bent jau link kokio nors mūsų valstybės tarnybos priartinimo prie vakarietiško žmogiškųjų išteklių vadybos ir motyvacijos modelio.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai nesinori veltis į didelę polemiką su kolega Vytautu, bet jeigu neklystu, kolega Vytautas sakytų, kad jis yra kairysis. Tuomet man kyla klausimas, ką valstybėje, kairiųjų nuomone, veikia profesinės sąjungos, ką jos veikia institucijose ir įstaigose ir dėl ko jos yra reikalingos, jeigu viską galima parašyti įstatyme, jeigu visas garantijas reikia sudėti į įstatymą ir nepalikti iš viso, dėl ko derėtis kolektyvinėse sutartyse, dėl ko vesti socialinį dialogą. Mes netgi turėjome sugalvoti, kaip galėtų tęstis socialinis dialogas toliau, Nacionalinė kolektyvinė sutartis, pakeitus darbo apmokėjimo tvarką ir priartinus ją prie rinkos sąlygų. O jūs įsivaizduojate, kad neįmanoma viešojo sektoriaus institucijose profesinėms sąjungoms ar darbo taryboms dėl tokių dalykų tartis su darbdaviu.
Man atrodo, kad čia labai keista logika, nes mes tada nugaliname tas institucijas, kurios egzistuoja organizacijose būtent tam, kad galėtų tartis dėl geresnių sąlygų tos organizacijos darbuotojams. Todėl siūlyčiau nepritarti ir nesudėti į įstatymą visko, dėl ko darbuotojai turėtų diskutuoti su vadovais socialinio dialogo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, V. Bakas norėtų atsakyti į užduotą klausimą apie tapatybę.
V. BAKAS (DFVL). Ką veikia valstybės tarnyboje profesinės sąjungos? Jeigu žiūrėtume XIX–XX amžiaus…
PIRMININKAS. Labai trumpai, replika.
V. BAKAS (DFVL). (Taip.) …tada galima sieti su kaire. Bet šiandien Belgijoje veikia dešiniosios profesinės sąjungos, kairiosios, socialistų ir visokios kitokios. Bet pagrindinis bruožas, kad šiuolaikinių profesinių sąjungų užduotis yra rūpintis tuo, kad darbo vietoje žmogus būtų saugus, rūpintis institucijų pažanga. Štai ką veikia profesinės sąjungos.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Premjere, tų stereotipų jau reikėtų atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Dabar apsispręsime dėl šio pasiūlymo – K. Vilkausko, G. Palucko, E. Sabučio, A. Syso siūlymo.
Balsavo 130: už – 59, prieš – 28, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Maža replika atsiliepiant į tai, kas buvo ką tik pasakyta. Tada man tiesiog nelabai aišku, kaip čia yra, kad mes kas metus deramės dėl bazinių dydžių, dėl atostogų ir dėl kitų dalykų su profesinėmis sąjungomis, jeigu, pasirodo, joms reikia tik darbuotojų saugą užtikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat dėl to paties straipsnio yra tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Kviečiu jį pristatyti. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Šio pasiūlymo esmė labai paprasta, nors jis yra gana nemažas, tai yra pagrindiniai straipsniai, išdėstomi valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principai. Dabartiniame Valstybės tarnybos įstatyme jie irgi yra išdėstyti. Manau, labai natūralu, kad visi tie valstybės tarnautojų principai ir tarnautojų teisės būtų viename straipsnyje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pristatyti komiteto poziciją.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės aktai turi būti paprasti ir suprantami, neturi būti kartojama, einant per teisės aktus. Tai nuostatos yra perteklinės, komiteto nuomone. Valstybės tarnautojai išvardintas teises įgis net jeigu jos ir nebus numatytos ir išvardintos viename įstatymo straipsnyje. Šiandien dalis siūlomų įtvirtinti valstybės tarnautojų teisių jau yra nustatytos kituose įstatymuose ar teisės aktuose. O kai kurios, pavyzdžiui, teisė į kvalifikacijos tobulinimą ar atostogas, yra įtvirtintos ir šio įstatymo kituose straipsniuose. Manome, kad išvardinant visas teises kyla ir papildoma rizika, kad vis dėlto kažkas bus neįvardinta, todėl tai apsunkintų įstatymo įgyvendinimą. Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs prašote balsuoti dėl šio pasiūlymo. Dėl motyvų T. Tomilinas už.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėčiau pratęsti dialogą su premjere. Gerbiama dešinioji premjere, aš, kaip kairysis politikas, noriu jūsų paprašyti: nevarykite profsąjungų į rezervatą, į gardelį, kad jūs ten galite sau derėtis dėl kažkokių nominalių sutarčių, o čia mes įstatymus be jūsų kursime. Čia ne XIX amžius. XXI amžiuje profsąjungos seniausiai dalyvauja kuriant įstatymus. Kai 2016 metais buvusi valdžia pabandė visiškai liberalizuoti Darbo kodeksą, jūs puikiai žinote, kas atsitiko, kas laimėjo rinkimus ir kaip paskui buvo tęsiamas darbas su profsąjungomis ir su Darbo kodeksu.
Profsąjungos dalyvauja kuriant įstatymus ir šita valstybės tarnyba, kurią mes dabar turime, yra taip pat ir profsąjungų pasiekimas. Tai yra jų spaudimo ir socialinio dialogo pasiekimas. Jūs dabar tą pasiekimą, tas socialines garantijas griaunate ir sakote, kad profsąjungos turi eiti kažkur į kamputį ir tartis dėl deklaracijų. Ne, taip neturi būti. Ir tai nėra kairioji politika, žinoma, nėra. Tai yra dešinioji jūsų politika, jūs ją ir darykite, bet be mūsų balsų.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl konkretaus pasiūlymo mes čia kalbame. Tikiuosi, kad dėl jo dabar argumentai. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nelabai supratau, dėl ko gerbiamas Tomas jaudinasi. Nes jeigu jis galvoja, kad istorija visada atsikartoja, tai turėtų tik džiaugtis šia reforma, kurią pasiūlė Vyriausybė, ir pritarti, kad ji būtų priimta, ir paskui jau tikėtis, kad nukris kepti karveliai iš dangaus.
Tiesą sakant, vėlgi grįžtant prie tų pačių principų. Taip, Vyriausybė, svarstydama šią reformą, be kita ko, diskutuodama ir su profsąjungomis, su jomis diskutavo ne tik komitete, bet ir dvišaliu pagrindu, manau, rado daug kompromisų šiame įstatymo projekte. Tos išvados, kurios yra komiteto padarytos dėl Seimo narių pasiūlymų, yra po didelių apmąstymų ir didelių diskusijų. Todėl siūlyčiau šiam pasiūlymui taip pat nepritarti kaip pertekliniam dėl gerai reglamentuoto projekto šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu apsispręsti dabar dėl K. Vilkausko ir kitų pasiūlymų, dėl kurių motyvus mes jau čia girdėjome. Kas už – už, kas kitaip galvoja, balsuoja kitaip.
Balsavo 126: už – 55, prieš – 36, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto norėčiau paklausti: o kur dingo gerbiama ministrė A. Bilotaitė? Nes išties ministrės pristatoma reforma, kai ministrės, kaip girdėjome, nė komitete nėra. O dabar premjerė yra įdarbinta į advokaciją, o ministrės jokio balso negirdime dėl pasiūlymų. Tai gal jūs tikrai suraskite gerbiamą ministrę, ji, matyt, ten galinėje suolo vietoje yra pasimetusi, ir tiesiog padėkite, premjerės pagailėkite, nes į kiekvieną Seimo nario pasiūlymą atsakyti – tikrai ji užkims galų gale.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia nėra replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, aš siūlau svarstyti toliau. Darbo daug. Tikrai bus galimybė visus pokštus pasakyti vėliau.
Dėl 33 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Kviečiu pristatyti Seimo narį. Tuoj įjungsime mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pasiūlymas buvo, kad kaip ir įstaigų vadovai, taip ir kadenciją baigę teisėjai galėtų ateiti į valstybės tarnybą. Bet komitetas sako, kad čia sudėtinga rasti tinkamas pareigas, nors gal, man atrodė, į Teisės departamentą tikrai galėtų jie pretenduoti. Bet aš taupydamas laiką ir suprasdamas, kad pataisa būtų aktuali labai retais atvejais, neprašau už ją balsuoti. Atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas atsiimtas.
Dėl 35 straipsnio yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas dėl papildomo skyriaus. Prašom Seimo narį pristatyti šį pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pritariu gerbiamos Ingridos aiškinimui, kad tikrai viską surašyti į įstatymą negalima ir tikrai profsąjungos… reikia palikti, taip sakant, plotą deryboms. Aš irgi palaikau tokią idėją.
Bet mano siūlymas kalba apie profesinių sąjungų veiklos ypatumus, ypač specifinėje valstybės tarnybos srityje. Todėl čia negalime pasakyti, kad čia mes siauriname ar ką nors platiname, bet paprasčiausiai šiame įstatyme nėra aiškaus teisinio reguliavimo, susieto su profesinių sąjungų veikla. Kolektyvinių garantijų.
Kodėl teikiame tuos pasiūlymus? Lygiai taip pat kaip ir pirmą dėl kolektyvinių sutarčių, jį dauguma atmetė, bet dabartiniame įstatyme tokia nuostata buvo ir veikė. Todėl ir siūlymas, kad įstatyme būtų veiklos ypatumai. Nes dar kartą noriu pakartoti, nėra gerų viršininkų, yra teisingi viršininkai. Vienas supranta visiškai normaliai, priima ir pasiūlymus, ir derybas, ir viską. O kitas sugeba surasti tiek praleistų mūsų kablelių ir neparašytų žodelių, terminų arba įstatymo straipsnių, kad jokia veikla negalima. Visai neseniai mes svarstėme visokius mobingo dalykus, tai kuo aiškiau mes reglamentuosime ir parašysime įstatyme nuostatas, ką gali daryti ir kaip gali daryti profesinė sąjunga, tikrai nuo to įstatymas turėtų laimėti. Aš matau K. Masiulį, jis šioje srityje geriausias specialistas ir jis linguoja galvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mūsų frakcijos vardu mes siūlome daryti pertrauką, nes 11 val. 50 min. baigiasi balsavimo laikas, o iš rytinės darbotvarkės mes dar dėl pirmų keturių klausimų nebalsavome. Tai, gerbiamas pirmininke, baikime su ta Vyriausybės valanda ir pusvalandžiu 15 minučių, tada keliame vėl iki 14 val. 30 min. ir viskas. Siūlyčiau daryti pertrauką frakcijos vardu, balsuojame už likusius ir tada Vyriausybės valanda.
PIRMININKAS. Mes balsavimą turime numatę iki 12 val. 20 min. Iš tikrųjų nėra paprasta svarstyti daug didelio paketo pasiūlymų, tai, aišku, kad užtrunka. Aš vis tiek siūlyčiau, taip sakant, gera valia vadovaujantis šį įstatymų projektų paketą bent jau šiandien tikrai pabaigti, bet, suprantu, prašymas yra frakcijos vardu. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio, taip? Supratau. Gerai. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Dėl pertraukos, suprantu, balsų užtenka. Daroma pertrauka prie A. Syso pasiūlymo.
Gerbiami kolegos, aš siūlau tęsti, toli neišsivaikščioti, ačiū pranešėjui. Yra balsavimo intervalas. Kviečiu apsispręsti dėl tų projektų, dėl kurių nebuvo pasiūlymų.
11.58 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139, 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2435(2) (priėmimas)
Kviečiu apsispręsti dėl Seimo statuto 32, 67 ir 70 straipsnių pakeitimo projekto, tai yra darbotvarkės 1-7 klausimas. Priėmimas pastraipsniui. Yra iš kelių straipsnių, nuo 1 iki 4 straipsnio pasiūlymų ir pastabų negauta. Atsiprašau, reikės balsuoti dėl kiekvieno, kadangi čia Seimo statutas. Dėl 1 straipsnio kviečiu apsispręsti. Ar galime pritarti jo priėmimui? Balsavo 125: už – 74, prieš – 6, susilaikė 45. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Kviečiu balsuoti dėl 2 straipsnio priėmimo. Balsavo 127: už – 72, prieš – 12, susilaikė 43. 2 straipsniui pritarta.
Kviečiu apsispręsti dėl 3 straipsnio priėmimo. Balsavo 127: už – 72, prieš – 6, susilaikė 49.
Dėl 4 straipsnio kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 126: už – 72, prieš – 9, susilaikė 45. 4 straipsniui pritarta. Dabar dėl motyvų dėl viso Seimo statuto projekto priėmimo už kalbės J. Razma. (Balsai salėje) Ar J. Razma kalbės, ar…
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taupysiu laiką, manau, kad visi gerai susipažinome, pataisos reikalingos, išsiaiškinome tiksliai dėl svarstymo sąvokos apibrėžimo, dėl ekspertizės, viskas ten bus gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš kaip suprantu, konservatoriams yra gerai tada, kai yra einama į Šiaurės Korėją ir Rusiją. (Šurmulys salėje) Nes tai, ką jūs darote dabar, jūs einate į nedemokratines valstybes varžydami opozicijos teises užsakyti ekspertinį vertinimą, susiaurindami galimybes pasitelkti ekspertus, kai komitetuose iš esmės pasikeičia projektai.
Išties yra labai apmaudu ir ypač apmaudu, kad ten, kur opozicijos teises varžantys projektai atsiranda, visą laiką kažkaip figūruoja J. Razmos pavardė. Aš tikrai labai raginu, kolegos, atsiminti, kad, kaip premjerė sakė: tauta išsirinks kitus. Būsite patys opozicijoje, matyt, 2025 metų rudenį ir patys turėsite tokias pat teises suvaržytas, kokias varžote kitiems.
Tikrai yra labai apmaudu, kad negalvojate ir apie savo ateitį, ir apskritai apie demokratiją, kuri yra Seime tokiais atvejais, kai valdantieji pralaimi kažkur, iš karto puolama taisyti Statutą. Ir šitos pataisos atsirado dėl partnerystės ir dėl kanapių dekriminalizavimo įstatymų projektų, kai teko labai gėdingai Seimo salėje perbalsuoti po to, kai Etikos ir procedūrų komisija pripažino, jog ekspertinis vertinimas buvo neužsakytas dėl tų projektų, pažeidžiant Statutą. Dabar jūs tą Statutą taisote. Tikrai labai apmaudu, kad vis dėlto sekate, deja, bet Putino keliu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš labai atsiprašau, bet visas priėmimas pastraipsniui dar, pasirodo, nėra baigtas, nes ne 4, o net 19 straipsnių sudaro šį Seimo statutą. Aš labai atsiprašau, bet mes turime grįžti prie priėmimo pastraipsniui ir nuo 5 straipsnio taip pat balsuoti dėl priėmimo pastraipsniui. Jeigu galime taip sutarti, balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo šio Statuto pakeitimo projekto.
Balsavo 128: už – 72, prieš – 5, susilaikė 51. 5 straipsniui pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl 6 straipsnio priėmimo.
Balsavo 125: už – 73, prieš – 4, susilaikė 48. 6 straipsniui pritarta.
G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Bet kokiu atveju čia turbūt jau būtų paskutinė pertrauka dėl šio įstatymo – Statuto pakeitimo projekto. Gal galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Gerai. Priėmėme šešis straipsnius. Kitus straipsnius pabaigsime priimti kitame posėdyje.
Gerbiami kolegos, pagal darbotvarkę balsuojame toliau iki 12 val. 20 min.
12.04 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo daugelio straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2341(2)VK. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 119, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.05 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Farmacijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576. Čia pasiūlymų nėra gauta. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 117, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Čia yra priėmimas. Yra pasiūlymų. Kviečiu komiteto pranešėją P. Kuzmickienę į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Galime pritarti tam bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ir, taip, čia yra keletas Seimo narių pasiūlymų. Aš iš komiteto svarstymo suprantu, kad aiškumo dėlei iš pradžių reikėtų apsispręsti dėl A. Matulo pasiūlymo. Čia jau yra tikslus apibrėžimas, kas yra gyvenamųjų vietovių… (Šurmulys salėje) Iš pradžių… Žiūrėkite, ramiau, ar galima man pirmininkauti posėdžiui? Seimo narys A. Matulas yra pateikęs vieną siūlymą, kviečiu jį pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra originalus projektas, bet atsirado kolegos A. Vyšniausko ir kitų tikrai netiksli pataisa. Pavyzdžiui, teigiama, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse bus galima, bet yra miestų. Štai aš turiu sąrašą miestų pagal Teritorijos administracinių vienetų įstatymą. Iš 103 miestų 63 miestuose yra daugiau kaip 3 tūkst., o net yra miesto statusą turinčių gyvenviečių, ir daug tokių – Užventis, Dusetos, Kalvarija ir panašiai. Čia tas įstatymas negaliotų. O būtent čia ir yra didžiausios problemos.
Aš raginu balsuoti galbūt už mano pataisą, ji yra tikslesnė, bet vis dėlto galiausiai turėtume apsispręsti ir balsuoti prieš visas pataisas, pasirinkti originalią projekto redakciją, nes komitetas būtent visas tris pataisas ir atmetė. Komitetas visoms trims pataisoms nepritarė ir mano, kad vis dėlto pradinis projektas, dėl jo buvo balsuojama po pateikimo ir po svarstymo, yra tinkamiausias ir spręstų tiek farmakotechnikų, tiek vaistinių problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai jūs prašote balsuoti ar atsiimate savo pasiūlymą? (Balsai salėje: „Balsuojame.“)
A. MATULAS (TS-LKDF). Na, neatsiimu, bet raginu nebalsuoti. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Supratau. Gerbiamieji kolegos, aš irgi labai prašau, įstatymas sudėtingas, manau, vis dėlto reikia šiandien jį priimti. Su pasiūlymais ar be. Kviečiu, dabar kalbėsime dėl motyvų.
Dabar dar I. Kačinskaitė-Urbonienė dėl vedimo tvarkos.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes pataisas svarstome pagal užregistravimo laiką. Pirmoji pataisa, ir komitete lygiai taip pat svarstėme, buvo gerbiamo A. Vyšniausko ir kitų Seimo narių. Aš noriu paprašyti grįžti prie įprastinės tvarkos ir nežaisti tokių žaidimų. Tos pataisos yra tam tikra logine seka. Gal galėtume nedaryti pertraukų, nedaryti dar ko nors, nes kitas žingsnis tikriausiai bus paprašyti pertraukos, o pabalsuoti taip, kaip turėtų būti: pirmiausia – dėl vienos pataisos, o tada dėl kitų apsispręsime?
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą, bet mes pasiūlymus svarstome pagal jų esmę, ne pagal laiką. Tai dabar kviečiu. (Triukšmas salėje) Žiūrėkite, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip mes balsuosime. Kviečiu dabar pasisakyti dėl motyvų. P. Kuzmickienė pakomentuos komiteto išvadą ir judėsime toliau.
Taip, dėl vedimo tvarkos, atsiprašau, – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš noriu patvirtinti, kad jūs viską darote teisingai. Aš, kaip pirmojo pasiūlymo teikėjas, iš tikrųjų norėčiau, kad mes apsispręstume dėl A. Matulo pasiūlymo, kuris techniškai yra šiek tiek platesnis ir yra kompromisinis variantas. Jeigu apsisprendžiame dėl jo, tai mano pataisos svarstyti nebėra prasmės, ir tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš gerbiamo V. Mitalo, mūsų posėdžio vedėjo, prašau nekurti Seimo statuto, neturint tam pagrindo. Jeigu opozicija sako kitaip, tai negalite taip žongliruoti pataisomis ir turite elgtis pagal įprastą Seimo tvarką, kuri, beje, praeitoje kadencijoje, man atrodo, yra išaiškinta Etikos ir procedūrų komisijos, kad svarstoma pagal registraciją. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad jūs keičiate nuomonę, tačiau šioje Seimo salės pusėje nuomonė yra kita, todėl elkimės pagal taisykles. Tiesą pasakius, matyti, kaip stipriai norima pakenkti vaistininko profesijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu P. Kuzmickienę pristatyti komiteto poziciją dėl visų šitų susijusių dalykų, dėl turinio ir dėl pasiūlymų logikos. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, posėdžio pirmininkas labai išmintingai pasiūlė svarstyti pirmiau A. Matulo pasiūlymą. Taip mes svarstėme ir komitete, tokia ir buvo diskusija. Buvo siūlymas net sujungti šiuos du – kolegos A. Vyšniausko ir kitų pasiūlymus ir A. Matulo pasiūlymą, matant, kad A. Matulo pasiūlymas yra išsamesnis, aiškesnis, aiškiau apibrėžiantis vietovių aprėptis, gyventojų skaičių. Didelė diskusija buvo, buvo didelis noras Seimo komiteto pirmininko pasiūlymui pritarti, bet vis dėlto reikia konstatuoti, kad pasiūlymui komitetas nepritarė. Rezultatas: 5 balsavo už, prieš – 2, o susilaikė 4. Taigi A. Matulo siūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar apsispręskime dėl šio pasiūlymo motyvų. Dar prieš tai dėl vedimo tvarkos – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos. Taip pat prašau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, kad iki kito posėdžio tada pasakytų, ar mes turime balsuoti pagal registracijos tvarką, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl pertraukos gal galime bendru sutarimu apsispręsti ir taupyti laiką? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, Etikos ir procedūrų komisija tikrai gali imtis klausimų, nepriklausomai nuo to, kaip, kokius sprendimus priimame. Ar galime, kolegos, judėti toliau pagal darbotvarkę, ar dar apie šį norite pasišnekėti? Replika po balsavimo. Dėl pertraukos kviečiu pasisakyti A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai siūlyčiau praregėti dėl procedūrų, nes jūs greičiausia žinote, kad Statute yra tokia galimybė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją po priėmimo sustabdant pasirašymo procesą. Tai jūs neverskite opozicijos naudoti tokias procedūras, o tiesiog tvarkingai, kaip yra suregistruota eilės tvarka, taip ir balsuojame. Kažkaip patys, aš atsimenu, kada buvo praėjusioje kadencijoje svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymai, ten ir skundėtės, ir rėkėte tam, kad būtų svarstoma eilės tvarka. Yra taip, kaip yra, ir tikrai nemanipuliuokime.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiesą sakant, nematau, ką čia nagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai, kai anksčiau įregistravę pasiūlymą autoriai sutinka, kad jų pasiūlymas nebūtų svarstomas pirma. (Balsai salėje) Ir sutinka, kad A. Matulo pasiūlymas yra geresnis ir kad jį priėmus jie savo pasiūlymo nebeteiks. (Balsai salėje) Čia yra viskas labai aiškiai pasakyta. Kai yra pasiūlymai dėl tos pačios vietos, dėl to paties aspekto su skirtingais dydžiais, tikrai posėdžio pirmininkas turi teisę sudėlioti pasiūlymus taip, kad nebūtų balsuota teigiamai dėl kelių pasiūlymų, kad būtų aišku, koks yra rezultatas. Jeigu jis būtų pasiūlęs balsuoti net dėl I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymo kaip didžiausios ribos, aš irgi matyčiau tam tikrą logiką, nors įregistruotas paskutinis. Viskas yra gerai, tik noriu pasakyti, kad po pietų projektai, dėl kurių padaryta pertrauka, bus darbotvarkės pradžioje: Valstybės tarnybos, Statutas ir taip toliau.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Aš matau, kad daugėja norinčių pasisakyti. Aš kviečiu būti geranoriškus ir taip pat suprasti, kad laiko turime nedaug, bet J. Jarutis dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Statutas yra Statutas, yra sudėliota, kaip daryti, manau, čia neverta ginčytis. Bet jeigu kolega mano, kad jo pasiūlymas yra prastesnės kokybės, tiesiog pristatydamas atsiima ir žygiuoja klausimas toliau, kokia problema? Taigi…
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinės dvi replikos. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikėjausi… J. Razma dažnai iš tribūnos pirmininkaudamas posėdžiui pasako: ar jūs atsiimate, ir viskas aišku. Aš šitų žodžių iš J. Razmos per šoninį mikrofoną neišgirdau, kad kolega A. Vyšniauskas atsiimtų įstatymo projektą ir viskas, pasiūlymą. (Balsas salėje: „Einame pietauti, manau, vis tiek čia nieko gero.“)
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio paketo yra padaryta pertrauka. (Balsas salėje: „Pertrauka!“)
Gerbiami kolegos, dar turime šiek tiek laiko, aš siūlyčiau tada… 3 minutės iki numatyto intervalo, galbūt L. Kasčiūnas galėtų trumpai pateikti 2-1.1 klausimą ir taip popietinė darbotvarkė sumažėtų vienu klausimu? (Balsai salėje) Prašau. Labai greitai. Aš būtent tikėdamas komiteto pirmininko galimybėmis labai greitai pristatyti esmę…
12.18 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468, Baudžiamojo kodekso papildymo 1181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2469 (pateikimas)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, labai didelė atsakomybė man, aš galiu labai greitai, galiu su pristatymais. Mielieji, yra idėja iš tikrųjų mesti iššūkį botų fermoms. Norime jas kriminalizuoti, todėl siūlau atitinkamas pataisas dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir dėl Baudžiamojo kodekso. Tai yra tada, kai naudojama prieš mūsų valstybę, jos Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. Ne komercinių tikslų botų fermos, čia mes nelendame, kalbame tik tada, kai žinome ir matome, akivaizdūs įrodymai, kai dirbtinai sukurtos paskyros yra mobilizuojamos tam, kad sukeltų tam tikrą visiškai neautentiškų žmonių socialinį efektą socialiniuose tinkluose. Yra ne vieną kartą įrodyta, kad yra daug tokių atvejų, ypač Ukrainoje, kur jos buvo panaikintos. Įsivaizduokime, ateina srautas netikrų paskyrų, pradeda komentuoti, pradeda generuoti peržiūras ir tai iškelia tą neva naujieną ar puslapį kaip tokį, žinote, vertą dėmesio, o iš tikrųjų ten yra tuščias reikalas, tame puslapyje ar tose naujienose yra propaganda prieš Lietuvos valstybę, jos demokratiją ir santvarką. Taigi mes tam metame iššūkį. Tai būtų labai stiprus žingsnis mums diskusijose su feisbuku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmas – K. Adomaitis. Ar tikrai yra klausimų, kurių dabar reikėtų klausti? (Balsai salėje)
K. ADOMAITIS (LF). Aš manau, yra panašus klausimas visų, norinčių paklausti. Kaip čia dabar atskirti, kuri ferma yra kuri, mes net puslapių kartais nepripažįstame kaip propagandinių, čia žurnalistų etikos inspektorius, kiek žinau, turi problemų. Kaip tiesiog įvertinti, kad čia būtent tokia ferma veikia?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes dirbome su „Debunk EU“, su mūsų nevyriausybininkais, kurie iš esmės tuo ir užsiima. Jeigu kalbame apie tokį visuomenės informavimo lygmenį, tai žurnalistų etikos inspektorius ir Radijo ir televizijos komisija, gavę signalų, kad taip gali būti, atlieka tam tikrą vidinį tyrimą ir informuoja, pavyzdžiui, feisbuko platformą „Meta“, kad atkreipkite dėmesį, yra tokie dalykai. Jeigu mes kalbame jau apie rimtesnį lygį – Baudžiamojo kodekso, tada jau yra teismo ekspertizė pagal Baudžiamojo kodekso visą mechanizmą. Taigi, mechanizmai yra ir juos dar tobulinsime svarstymo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties, gerbiamas Laurynai, svarbus projektas, tačiau mano klausimas būtų susijęs, o ką mes su vietinėmis fermomis darysime, kurios nukreiptos prieš opoziciją ir prieš… Aš jau nekalbu apie Seimo narius, apie tautą, nes Seimo nariai – tai ne žmonės, gali juos vietinės fermos ganyti, pririšti juos visus prie tų aptvarų. Ką darysime su savais?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jūs dabar apie fermas ar apie botų fermas? Jeigu apie botų fermas, žiūrėkite, mes nelendame į vidinius politinius debatus, mes nelendame ten, kur yra mūsų skirtingų požiūrių pliuralizmas, ne apie tai. Tai yra, kai yra veikimas prieš mūsų valstybę, ir tai liečia mus visus.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, tikrai diskusijos vertas projektas, bet noriu paklausti, ar nebus taip, kaip su propagandine užsienio šalių žiniasklaida. Lyg mes čia irgi darėme žygius, kad uždraustume tiek Baltarusijos, tiek Rusijos kanalus žiūrėti per televiziją, per internetą, blokuotume IP adresus ir taip toliau, bet paskutiniu metu girdime, kad ta prieiga yra lengvai apeinama. Ar tai nebus kova su vėjo malūnais, ar yra kokia nors sukurta praktika, kuria naudojasi, tarkime, kitos šalys? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atsakau dėl to, ką mes esame padarę televizijoje ir kitur. 2013 metais, iki Lietuvos radijo ir televizijos komisijos mandato iš esmės skirti sankciją propagandiniams kanalams, kurie veikė prieš Lietuvą, žiūrimumas tokių Rusijos televizijos propagandinių kanalų buvo apie 18 %, o kai mes įvedėme galimybę skirti sankcijas, stabdyti pusmečiui, metams, o dabar visiškai esame nukirtę mūsų erdvėje, žiūrimumas sumažėjo penkis kartus. Efektas yra.
Bet jūs kalbate apie tai, kad galima rasti televizijas kur nors jutube ir kitose srityse, nes esame atviras pasaulis. Tai ten irgi vyksta darbas, sudėtingesnis darbas, ir mūsų Radijo ir televizijos komisija, pamačiusi tokius kanalus, informuoja, pavyzdžiui, jutubo administratorių ir po tam tikrų debatų kai kas yra išimama. Tai yra nuolatinis darbas. Vyksta darbas.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga, bet jo salėje nematau. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Laurynai, štai Baudžiamojo kodekso XVI skyrius numato kelis straipsnius, kuriuose jau yra atsakomybė už veiksmus, kurie nukreipti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką. Aš manau, ar tie veiksmai yra socialiniuose tinkluose, ar organizuojant kokias nors grupes, kabinant plakatus, darant kokius kitus veiksmus, grupinius ar pavienius, juos kaip ir apima šiame skyriuje numatyta atsakomybė.
Dabar klausimas, ar tai nėra perteklinis siūlymas, kuris iš tikrųjų sukels dar daugiau painiavos ir galbūt netgi ir pagrindo pažeisti žmogaus teises?
Ir kitas klausimas, gal mums tada, jeigu yra tokių botų, trolių fermų, kurios ragina pažeisti Lietuvos nepriklausomybę, reikėtų paraginti prokuratūrą taikyti tą XVI skyrių?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Matote, yra principai ir yra metodai, kaip tai gali būti daroma. Apie dirbtinį amplifikavimą, į kurį mes čia nusitaikėme, Baudžiamajame kodekse nėra nė žodžio, kitaip tariant, apie tą turinį, kuris gali ateiti iš tokių mechanizmų. Todėl mes į tą jūsų pasiūlytą logiką įtraukiame papildomą erdvę, kur tai gali vykti. Aš manau, kad tai kaip tik padėtų kurti teismų praktiką, ką gerbiamas kolega K. Mažeika ir sakė.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, Visuomenės informavimo įstatymas yra ne visai jūsų dispozicija, o tema yra, kaip sakėte, nacionaliniam saugumui ypač jautri, manipuliavimas internetu ir taip toliau. Ar jūs, rengdamas šias pataisas, bent jau bendravote su kolega mūsų komiteto pirmininku ar komitetu, nes aš manau, kad čia yra dviejų komitetų darbas? Ar taip buvo, ar ne?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar tik ateityje tai žadate daryti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, dar tiek daug nesu bendravęs, rengdamas kokį nors įstatymo projektą – su nevyriausybininkais, su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, su žurnalistų etikos inspektoriumi, su mūsų kriminaline policija, su Generaline prokuratūra, rengdamas visiškai naują reglamentavimą. Kalbėjomės su Kultūros komiteto nariais, su V. Kernagiu, jis irgi dalyvavo mūsų posėdžiuose. Žinokite, tikrai dirbome net parengiamajame etape, bet dabar aš tikiu, kad, po pateikimo jums pritarus, mes keliamės į mūsų abu komitetus, jūsų Kultūros komitetą su profesoriaus lyderyste ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Dirbsime kartu, tikrai neskubėsime, kad galutinai apdorotume visas detales, kad klausimų neliktų.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ką tik Laurynas atsakė į tą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas Laurynai, štai rašo žmogus, pilietis, sužinojęs, kad bus toks įstatymas Seime. Jis kreipiasi į mus ir sako: aš jums noriu pasakyti štai tokį teiginį, o jūs man pasakykite, ar tas teiginys yra gėris, ar blogis. Ir ar jo paskyra pagal šį įstatymo pakeitimą bus užblokuota, ar ne. Jis mąsto kritiškai, demokratiškai ar ne. Skaitau tą sakinį, kurį jis žada paskelbti, ir kaip jūs į jį žiūrėsite. Jis sako: aš noriu, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos kuo greičiau baigtųsi ir kariaujančios pusės kuo greičiau susėstų prie derybų stalo ir susitartų dėl taikos, ir baigtųsi beprasmės žmonių mirtys. Taigi, norėdamas tokio gėrio, jis gėrio ar blogio pusėje, tas žmogus klausia, bus? Ar jis mąsto kritiškai, ar yra Kremliaus naudingas idiotas? Ar ta paskyra bus uždaryta, ar ne?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Dainiau, aš, aišku, nesu tas, kuris gali pasakyti, kas yra gėris, kas yra blogis. Bet aš manau, kad aš galbūt galėčiau padiskutuoti, ką reiškia susitarti, ką reiškia derybos ir taip toliau, kokiomis sąlygomis. Bet jokiu būdu nemanau, kad už tokias mintis ir pagal tą įstatymą jokiu būdu net nėra į tą pusę, kad ji būtų uždaryta. Bet tonas. Nekalbame apie kokią nors žmogaus paskyrą, apie asmeninę nuomonę. Mes matome tik tada, kai matome – akivaizdūs įrodymai, kad yra dirbtinai kuriami botai, netikros paskyros. Ukrainoje buvo 50 tūkst. paskyrų, generuojamų iš tam tikrų SIM kortelių. Kaip apie masinį dalyką, apie masinį dalyką… Taigi tas mūsų Lietuvos Respublikos pilietis gali jaustis ramiai, tai yra žodžio laisvė ir ji ginama.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, mes jau dabar žinome, kad Lietuvoje yra viena partija, viena tiesa ir visi kiti, kurie kalba ne taip, yra vatnikai. Tai šio įstatymo tikslas gal irgi yra toks pats – išrūšiuoti, kurie šneka gerai, kurie blogai, ir turėti jums įrankį to rūšiavimo. Ar nebus taip?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Valiau, mes kalbame apie veikimą prieš Lietuvą, konstitucinę santvarką, apie fundamentalius dalykus. Mūsų vidiniai debatai, jūsų meilė mums, nemeilė mums, ne apie tai čia kalbama. Ir toliau galėsite mylėti ir nemylėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Mes jau esame už balsavimo intervalo, tai apsispręsime dėl šito popietiniame posėdyje.
12.29 val.
Seimo narių pareiškimai
Kviečiu pateikti Seimo narių pareiškimus, jeigu yra tokių užsirašiusių. Tada prasidės Vyriausybės pusvalandis, dėl jo sutarėme ryte.
Pirmasis D. Kepenis. Prašom, kviečiu į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū, kolegos, kad klausotės. Štai šiandien priėmėme įstatymą dėl sveikatos draudimo. Visi žinome, jeigu jūs draudžiate automobilį ir jo neprižiūrite, daužote, patenkate į avariją, jūsų draudimas kas kartą brangsta. Sveikatos draudime tokių dalykų nebūna. Priešingai – kuo daugiau tu naudojiesi medicinos paslaugomis, kuo labiau naudojiesi biudžeto lėšomis, net esi visuomenės labai užjaučiamas žmogus. Aš sutinku, kad yra nelaimių, yra bėdų, nėra čia klausimų, tačiau mes juk šnekame apie tai, kad Lietuva yra paskutinė Europoje pagal savo sveikatos prevencijos dalykus. Mes visiškai nesirūpiname, kad žmonės sirgtų mažiau. Ir kai mes prevenciją, sveikatinimą, tiksliau, gydymą imame vadinti sveikatinimu, tai mes sujaukiame žmonėms protus ir mes net nepastebime, kaip, neturiu kitokio žodžio, piktnaudžiautojai ima lėšas iš prevencijos fondo ir panaudoja jas ten, kur jiems patinka. Šiandien priimdami šį įstatymą mes dar kartą parodėme, kad Lietuvoje sveikatos sistemos nėra ir nenumatoma. Mes pasmerkti vis tolesniam savo sveikatos, savo jaunimo sveikatos… Kaip žinote, daugiau kaip pusė nebetinka karo tarnybai. Mes esame labiausiai skęstanti Europoje tauta. Pilna turime bėdų. Aš jau nekalbu apie tai, kad anksčiau garsėdavome girtavimu ir taip toliau. Ką nors reikia daryti ir tas kas nors yra ne šiaip sau. Reikia ne tokių kosmetinių priemonių, kurias mes dabar visą laiką taikome ir taikome. Reikia radikalių priemonių ir jas gali užtikrinti tik, sakysiu taip, tarppartinis susivienijimas. Čia jau nebėra jokios kalbos. Jeigu dar delsime, tai jau rytoj vieni gydysimės, kiti eisime slaugyti ir nebebus jau kam dirbti.
Dabar ką daryti? Aš siūlau nedelsiant pasinaudoti labai puikia galimybe. Jūs žinote, kad tuo metu, kai S. Darius ir S. Girėnas pakilo tam skrydžiui, Lietuva kartu su jais pakilo į labai gražų sveikatinimo judėjimą, kurį puikiai aprašė savo knygoje „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ Vydūnas. Jis pakvietė susivienyti visus dėl savo sveikatos ir dėl tautos sveikatos, ją jis matė pirmiausia kaip dvasinę sveikatą. Mes turime progą šiandien tą padaryti. Aš tiesiog, kaip čia yra madinga, imuosi tam tikros lyderystės ir raginu visus kolegas, kuriems tai įdomu, kurie norėtų vieną kartą nutraukti tą mūsų ligotumo augimą, grįžti prie mūsų jaunimo, prie mūsų vaikų, šeimų sveikatos, susivienyti dėl tikslo. Ir ne šiaip sau dėl kokio nors projektėlio. 10 metų, 10-ies metų projektas. Po 10 metų bus 100 metų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui. Dabar švenčiame šimtmetį Vydūno knygos „Sveikata. Jaunumas. Grožė“. Pagerbkime savo išminčius, savo garbius tautiečius ir pasinaudokime jų patirtimi ir jų pavyzdžiu. Jeigu mes tą padarysime, tai tikrai mes įeisime į Lietuvos istoriją kaip pirmas Seimas, kuris pradėjo kurti Lietuvos sveikatos sistemą.
Na, o kad tai būtų pagal A. Einšteiną, kad jeigu tu nori naujų tikslų, tu negali jų siekti senais metodais, padarykime ką nors naujo. Aš žiūriu – kolega laksto rytais Vingio parke, ir daugiau tokių kolegų sutinku. Vadinasi, tie, kurie iš tiesų rūpinasi sveikata, tie ir gali pradėti ir, pavyzdžiui, antradienį, 6 val. 30 min., matau, kolegoms patogus laikas, yra pėsčiųjų tiltas į Vingio parką, ant to tilto susitinkame. Kadangi judant žmonėms labai puikiai veikia mąstymo procesai, gali gražiai susitarti ir visų frakcijų, visų partijų atstovai, kuriems tai rūpi. Pradėkime nuo savęs ir nuo antradienio, mūsų diena dėl susirinkimų bus sekanti, ir pasitarsime, ką daryti. O po to galbūt sukursime Seimo komisiją, gal pakviesime tautą daryti 10-ies metų programą, kurią jau nuo kitų metų rudenio gali pradėti mūsų pirmokai. Kai po 10 metų jie ateis į 10 klasę, tai bus pirmoji laida mūsų moksleivių sveikuolių, tarp kurių vienas kitas liks ten šiek tiek peršąlantis, visi kiti sveikuoliai. Dabar yra atvirkščiai, tik vienas kitas tėra sveikas. Kolegos, kviečiu į talką. Tam, kam įdomu, aš paskelbsiu tą pareiškimą savo feisbuke, prisijunkite, ir ne tik politikai, bet ir visi visuomenės veikėjai taip pat. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Ąžuolą į tribūną. Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, vietoj Vyriausybės valandos lieka pusvalandis, tai gal jūs paskelbkite, jeigu apskritai bus tas pusvalandis, nuo kada iki kada jis bus?
PIRMININKAS. Jis vyks po pareiškimų pusvalandį. Taip ir numatyta pagal darbotvarkę. Prašau, Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų neseniai konservatoriai pristatė sąžiningesnę mokesčių sistemą ir netgi tokią panašią į vokišką sistemą. Bet tuo atveju žmonėms reikėtų išversti, ką reiškia sąžiningesni mokesčiai pagal konservatorius. Jie mano, kad yra labai sąžininga, kai smulkusis verslas turės mokėti (ir dabar jau moka) daugiau mokesčių negu stambusis verslas, tai yra sąžiningiau.
Tada kita medalio pusė. Kaimo gyventojas, turintis tvartelį, daržinėlę, sandėliuką ar kažką, anksčiau nemokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, dabar turės mokėti, nes tai yra sąžiningiau. O vėjo jėgainių vystytojai, kurie dabar sukčiauja ir moka minimalų turto mokestį, ir tai labai gerai jiems, finansų ministrė sako, kad jiems reikia mokėti dar mažiau. Papasakosiu, kaip tai vyksta. Vėjo jėgainė, naujai pastatoma, apdraudžiama 5 mln. verte. Tos pačios vėjo jėgainės Nekilnojamojo turto registre kaina stebuklingai tampa 300 tūkst. eurų, nes nuo 300 tūkst. eurų bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis. Tada savivaldybėje bandoma ieškoti išeities iš tos situacijos, tą mokestį padaro 3 % arba 4 %, kad nors kiek nors surinktų to mokesčio.
Kolega V. Bukauskas iš opozicijos bandė šią sukčiavimo schemą ištaisyti ir sutvarkyti, atnešė ir užregistravo Seime pasiūlymus. Valdantieji, liberkonservatoriai, atmetė, neleido net pateikti, kad ta schema veiktų labai puikiai ir gerai. Tai dabar situacija yra tokia: viena iš Žemaitijos savivaldybių to nekilnojamojo turto surenka šiandien nepilnai 100 tūkst. iš vėjo parko, jeigu nebūtų sukčiaujama, surinktų 1 mln. eurų, o finansų ministrė sako, kad būtų sąžiningiau ir teisingiau, tam pritaria, aišku, ir energetikos ministras, kad vietoj 100 tūkst. jie mokėtų, pavyzdžiui, iki 10 tūkst. ir ne daugiau. Tai būtų sąžiningiau ir teisingiau.
Tai tokia mokesčių sistema pagal konservatorius ateis tuoj į Seimą. Ir žmonėms kyla klausimas, ar bus Seimo narių, kurie balsuos už tokią sąžiningą mokesčių sistemą? Pasakysiu – bus, nes valdantieji žino, kaip prispausti ir liberalus, ir laisviečius, ir netgi kai kuriuos iš opozicijos. Bus ta sistema.
Iš tikrųjų vakar įvyko labai geras Antikorupcijos komisijos posėdis. Valdantieji bandė padaryti jį slaptą, kad niekas negirdėtų ir nežinotų, kaip ten vyksta pirkimai, susiję su NATO. Aišku, ekonomikos ministrė net nežino, kad ta institucija jai pavaldi ir ji už ją atsakinga, nepavyko slapto padaryti. Tada buvo viešas ir vienas konservatorius ištarė labai gerą frazę: esu konservatorius 20 metų, bet kad taip viduryje baltos dienos būtų vykdoma tokia korupcija, dar nesu matęs. Tai ką, laukiame sąžiningų mokesčių pagal konservatorius.
PIRMININKAS. Kviečiu E. Zingerį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, kur yra laisvo žodžio ribos ir kur prasideda neapykanta? Ką mes čia veikiame 33 metus bandydami grąžinti Lietuvą į ten, iš kur mus buvo sovietai ištraukę? Čia yra klausimas. Ypač norėčiau, žinote, kad nesu labai aštrus kalbėtojas, pateikti tiems, kurie prieš 2 valandas bandė paremti kolegos P. Gražulio siūlymą vėl grįžti prie tų žodžių, kuriais taip skanauja pono R. Žemaitaičio burna, kalbėdama apie pagaliukus.
Aš norėčiau paklausti vieno dalyko. Per 33 metus priėmėme visas įmanomas rezoliucijas prieš neapykantą, už visuomenės santvarką ir dabar, šiandien, prieš keletą valandų, jūs norėjote grąžinti mus į tą situaciją, kad vėl pasaulyje girdėtume apie save, kad mes esame atsilikę, grįžę į sovietinius laikus, kai buvo draudžiama minėti ir partizanų, ir visų žuvusių žydų, kurie miesteliuose buvo, atmintį, buvo draudžiama.
Aš atsimenu KGB volgas, stovinčias prie Kauno IX forto, kur man ir mano mamai, kuri neseniai išėjo, ir mano broliui Markui, kuris išėjo, draudė minėti mūsų minėjimus. Kalbėjimas tais žodžiais, gatvės žodžiais, kuriuos norime iš gatvės pernešti čia pas mus ir padaryti parlamentiniais žodžiais, – aš prašyčiau jūsų to nedaryti. Man atrodo, kad labai tyliai skamba mano balsas, jis yra ne kairės ir ne dešinės balsas, bet mes gi kažką pasiekėme per tuos 32 metus. Ar mes nieko nepasiekėme? Mes vėl norime skambesio iš tų pašalių, iš gatvių, iš kiemų. Aš atsimenu, man sakė tą patarlę. Aš pasakiau savo pareiškimą, kad aš esu prieš tos mokyklos išmontavimą tame arabų gyvenamajame regione. Bet Izraelyje būna milijoninės žmonių demonstracijos gatvėse prieš Vyriausybės politiką. Čia ką tik matėme 0,5 mln. žmonių prieš teisinę reformą Tel Avivo gatvėse. Supainioti Izraelio demokratinę visuomenę su neapykanta, o po to paleisti seną folklorinę viduramžių patarlę, aš manau, mes jau atsirinkome. Aš siūlyčiau tiems aštuoniems kolegoms, ką tik balsavusiems, – jūsų teisė paremti pasiūlymą pono, ką tik čia siūliusio grįžti prie šitos temos. Geriau pasirašykite ir važiuokite į Ukmergę prašyti savivaldybės, kad nuimtų J. Krikštaponio paminklą, tuomet visa Lietuvos visuomenė supras jūsų veiklą. Aš kreipiuosi į tuos aštuonis kolegas, kurie bandė šią salę vėl paversti Lietuvos maudymosi purve vieta. Ačiū.
12.40 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Aš tik iš naujo informuosiu, kad popietiniame posėdyje spręsime dėl rytinės darbotvarkės klausimų per pirmą balsavimo intervalą. Gal šiek tiek reikės laiką pakoreguoti, bet kad visiems būtų aišku, tuomet stengsimės balsavimo intervalo pradžios laiką laikyti tokį patį, kad visi kuo mažiau patirtumėte netikėtumų.
Pirmasis klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš turiu du klausimus sveikatos apsaugos ministrui. Pirmasis. Kaip jums sekasi vadybinti gydymo įstaigas, kurių viena iš steigėjų yra ministerija? Sujungta Klaipėdos ligoninė dabar turi, atrodo, 9 mln. eurų skylę, panaši situacija yra ir kai kuriose Vilniaus gydymo įstaigose. Ar jūs prisiimsite atsakomybę už ten esančią situaciją, nes jūs esate vienas iš steigėjų?
O antras klausimas yra dėl steigiamų sveikatos centrų. Buvo kalbama apie savanoriškumą, bet dabar iš jūsų įsakymo projekto aiškiai matyti, kad neturintys bendradarbiavimo sutarčių ar nesusijungę rizikuoja negauti apmokėjimo iš ligonių kasų. Ar jūs neapgavote Europos Komisijos, pridengdamas investicijas į ligonines, jos yra privalomas centrų dalyvis mažose savivaldybėse, pakišdamas juos, pristatydamas kaip investicijas į pirminę sveikatos priežiūrą? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimus. Tapimas kokios nors įstaigos dalininku, žinote, nėra toks dalykas, kad iš karto pirmą dieną tu prisiimi už viską, kas ten įvyko, atsakomybę. Gal, aš sakyčiau, atvirkščiai yra. Tapimas įstaigos dalininku kaip tik pradeda viešinti tose įstaigose esančias problemas. Ten, kur tapome naujais dalininkais, dabar tas procesas yra tik prasidėjęs, vyksta pirmieji dalininkų susirinkimai, susipažįstama su informacija, finansine atskaitomybe, kalbamasi su vadovais apie strateginius dalykus. Tai yra normalus valdymas. Tas procesas užims ne vienerius metus.
Kalbant apie Klaipėdos dalykus, čia vėl ta pati istorija. Reorganizavimo metu, kai kelios įstaigos suneša savo rezultatus, įdomių dalykų, įvairių pasirodo. Čia aš… Kokie dydžiai ar minusai, ar ne minusai, dar nenuskubėkime, dar šitas procesas bus išsiaiškintas, ar ten yra minusų, ar nėra minusų, bet kai Vyriausybė inicijuoja kokius nors pokyčius… Tas pats procesas vyksta ir centralizuojant greitosios medicinos pagalbą. Mes pamatėme labai skirtingą 48 darinių finansinę būklę, labai skirtingą darbo užmokestį, darbo krūvį. Tai yra normalus procesas. Tapome dalininkais ir pradedame aiškintis, kas ten yra. Iš to bus aišku, kieno tai yra atsakomybė.
Prašom.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrei. Kybartiečiai klausia, kodėl vyksta rekonstrukcijos darbai Kybartų užsieniečių pabėgėlių centre, kai ten jau negyvena nė vienas pabėgėlis.
Tikrai buvau nuvykęs į vietą, apžiūrėjau, tikrai didelės rekonstrukcijos, keičiami vidinių objektų langai, tvarkomos patalpos ir taip toliau. Jeigu suskaičiuotume, tai sąmatinė vertė, aš manau, būtų nemaža? Tai vienas klausimas.
Ir antras kausimas yra apie įvestą tvarką nuo gegužės 3 dienos, kad atvykstantieji turės turėti leidimus, kad patektų 5 kilometrus nuo Kaliningrado srities sienos į Lietuvą. Ten yra Vištytis, Kybartai papuola. Sovietiniais laikais, jeigu lankydavaisi Kybartų mieste, nereikėjo, tik sovietiniais laikais reikėjo į Vištytį, jeigu atvažiuoja. Ten daugelis žmonių turi ir savo poilsio namelius pasistatę, vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai, atvyksta užsieniečiai, vokiečiai ypač mėgsta tas vietoves. Tai klausimas, kodėl yra priimtas toks sprendimas? Yra didžiulis žmonių nerimas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Pradedu nuo pirmojo klausimo dėl Kybartų centro. Taip, kadangi dabar tas likęs neteisėtų migrantų skaičius Lietuvoje yra 140, tai mes priėmėme sprendimą uždaryti Kybartų centrą, bet pasilikti galimybę ateityje jį panaudoti, jeigu, tarkime, tas skaičius padidėtų. Aš turėčiau pasitikslinti, kokie darbai ten yra daromi, bet yra sutarta, kad sprendimas toks, kad tas centras turi būti tiesiog, kaip čia pasakyti, užkonservuojamas ir pasirengiama ateityje galimiems iššūkiams, jeigu tokių būtų. Bet aš labai tikiuosi, kad šito nebus.
Jūs uždavėte antrą klausimą, kuris susijęs su mūsų sprendimu, kad mes neteisėtais būdais bandančių patekti į Lietuvą neįleidžiame, tai dėl to buvo priimtas ir Seime įstatymas. O kalbant apie tvarkas, tikrai yra patvirtinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado tvarka, kuri neturėtų sukelti iššūkių ir problemų gyvenantiems, turintiems savo sodybas, ir tiesiog sutrikdyti įprastą gyvenimą. Tiesiog siūlyčiau pasitikslinti, tikrai yra tvarka, kuri leidžia vietoje, jeigu žmogus atsiduria vietoje, gauti tą leidimą, jeigu jis yra būtinas. Aš tikrai patikslinsiu, nes tikrai yra netvarka, galite galbūt tiesiogiai su mūsų vadovu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu, susisiekti ir pasitikslinti. Bet tai, ką jūs teigiate, man atrodo, čia jūs truputį hiperbolizuojate. Kalbėdama apie geopolitinį kontekstą, aš norėčiau pažymėti, kad tikrai turime grėsmių ir turime jas įsivertinti, nes ne tik prie sienos su Baltarusija, bet ir prie sienos su Kaliningradu yra galimų grėsmių. Vertindami tas galimas rizikas, mes turime būti pasiruošę ir negalime gyventi atsipalaidavę, lyg niekur nieko.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei mėgstama tema, tai yra apie Socialinių paslaugų informacinę sistemą, tautoje vadinamą SPISʼu. Sezonas baigėsi, dar iki šiol skaičiuoja, neišmokėta. Bent jau jūsų pavaduotojai tikrai žadėjo šitą sutvarkyti dar kur kas anksčiau, pavasarį užbaigti. Deja, šis klausimas ir toliau lieka neišspręstas. Jūsų dėka aš gavau iš kanclerės antradienį vakare atsakymą. Deja, perskaitęs į mano klausimus atsakymą, kai projektas jau baigiasi gegužės 31 dieną, tai yra truko pusantrų metų, kai ne dešimtys tūkstančių, o ten milijonas įkišta, vienintelis, kas padaryta, tai inicijavimas – ir rezultatai yra inicijavimas, ir pradžia – inicijavimas. Tai mano klausimas: ar galima tęsti tokį darbą su tokiais tiekėjais, kurie negali nei užtikrinti sistemos veikimo, nei to, kad normaliai žmonės gautų išmokas?
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tai aš atsakysiu. Bet, gerbiamas Algirdai, ar jūs žinote, kiek į šią sistemą yra, kaip jūs sakote, sukišta pinigų per 16 ir daugiau metų, kai ji buvo priklausoma nuo vieno ir to paties kito tiekėjo, kuris tik ją ir sukūrė, vienintelis ją galėjo tobulinti ir per visą tą laiką ištobulino taip, kaip mes ją radome, tokią „tobulą“ ir „tobulai“ veikiančią? Jeigu čia kalbame apie investicijas, tai pirmą kartą istorijoje, kai galioja ši informacinė sistema, pavyko per viešųjų pirkimų konkursą pasikviesti kitą tiekėją. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia, kai į uždarą sistemą ateina naujas tiekėjas, kiek jam reikia ir pastangų, ir laiko.
Dabar rezultatas. Jūs suplakate į vieną vietą daug skirtingų kontekstų. Pirmas kontekstas, jeigu kalbame apie kompensacijas. Virš 90 % kompensacijų yra jau išmokėtų. Antras kontekstas, kuris yra labai svarbus ir mažiau susijęs su SPI sistema, kad mes einame link automatizavimo, dėl kurio irgi įsipareigojome ir stengsimės nuo naujo sezono padaryti maksimaliai, kad tiek, kiek yra registruose žmonių duomenų, kur nereikia vertinti atskirų labai skirtingų situacijų, galėtume priskirti automatiškai.
Ir trečias dalykas yra pačios sistemos tolesnis vystymas, kaip mes ją galime tobulinti. Yra paskelbtas konkursas, yra du tiekėjai, kurie dalyvauja tame konkurse, tarp jų ir seni tiekėjai. Taigi visi tie tobulinimo darbai nuolatos vyksta.
Jeigu apie tai, apie ką jūs kalbate, apie paramos tobulinimą, kur gegužės 31 dieną turi baigtis, ar ne, tai tiekėjai nespėja – taip, nespėja. Mokės delspinigius ir tai bus normalus vadybinis ekonominis procesas, kurį mes ir toliau darysime. Bet tai niekaip neatitraukia mūsų nuo pagrindinio tikslo – efektyvinti šią sistemą ir paprastinti žmonėms suteikiamas paslaugas ir kompensacijas, bet tą daryti skaidriai, efektyviai biudžeto prasme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik primenu, kad nuo 13 valandos prasidės slaptas balsavimas. Kadangi šiek tiek vėluosime, siūlau pailginti, iki kada jis truks, bent 10 minučių – iki, sakykime, 13 val. 25 min. Balsų skaičiavimo komisijoje yra T. Bičiūnas, A. Gedvilas, V. Jukna, M. Matijošaitis, L. Nagienė, R. Petrauskienė, J. Varkalys ir A. Veryga.
Kaip tik A. Gedvilas dabar klausia. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi yra toks posakis „gulinčių nemuša“, tai klausimas ne švietimo ministrei. Niekam ne paslaptis, kad mūsų maisto produktų kainos Europoje lyderiauja. Lenkiame ne tik Lenkiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis, bet ir Didžiąją Britaniją. Tikiuosi, jūs žinote, kad Lietuva visoje Europos Sąjungoje yra lyderė tarp sparčiausiai mažėjančio mėsos sektoriaus. Atkreipsiu dėmesį, kad per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje galvijų skaičius sumažėjo 14 %, kiaulių – 35 %, tuo tarpu Lenkijoje padidėjo 18 %. Kodėl nėra imamasi jokių priemonių suvaldyti ar pristabdyti tokį nuosmukį? Apskritai kas jums yra? Ar gyvulininkystė nepatenka į šios Vyriausybės prioritetų sąrašą? Buvo daug bandymų gauti atsakymą iš žemės ūkio ministro, bet, deja, nesėkmingai. Gal pagaliau, premjere, galėtumėte pateikti atsakymus, kodėl taip vyksta ir kaip jūs vertinate…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …tokias tendencijas ir tokį rezultatą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiesą sakant, jūs čia tiek daug dalykų sudėjote, kad man yra labai sudėtinga į jūsų klausimą atsakyti. Kokį jūs maisto produktą pasiėmėte kokios valstybės parduotuvėje ir su kokiu maisto produktu lyginote Lietuvos parduotuvėje? Taip, Baltijos valstybėse praėjusiais metais maisto produktų kainos (visose) augo, ko gero, sparčiausiai Europos Sąjungoje, nors yra valstybių, kuriose jos augo ir sparčiau. Vis dėlto Lietuvos bankas yra atlikęs labai neblogą analizę ir tas kainų augimo priežastis neblogai paaiškino. Jūs turbūt neįtarinėsite, kad mes kažkaip Lietuvos banką paveikėme, kad ta analizė būtų atlikta.
Beje, jei kalbame apie Lenkiją, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad, nepaisant visų tų dažnai čia mums pateikiamų labai gerų pavyzdžių, įvairių sprendimų, atleidimų nuo visų mokesčių, pinigų dalybų ir taip toliau, ir panašiai, infliacija Lenkijoje šiaip yra lygiai tokia pati kaip Lietuvoje, bent jau praėjusį mėnesį buvo. Lygiai tokia pati – 15,2. Kovo mėnesio duomenys, Eurostatas nemeluoja – pasižiūrėkite. Mūsų balandžio mėnesio duomenys jau yra, lenkų duomenų nėra, bus kitą savaitę, tada pamatysime, galėsime pasilyginti. Ne mano mada imti kažkokias atskiras anekdotines situacijas ir jas bandyti lyginti.
Dabar apie gyvulininkystę. Jūs čia rišote prie maisto, tada gyvulininkystės. Nelabai supratau, koks ryšys. Žemės ūkio gamyba Lietuvoje yra ir bus prioritetas. Vis dėlto tai, kad žmonės čia vertindami tą gamybą prisimena, kiek ko buvo Lietuvoje, nežinau, sovietmečio pabaigoje, ir mano, kad tiek pat turi būti dabar, tarsi vartotojų įpročiai nesikeičia, tarsi ūkininkų pasirinkimai, kaip ūkininkauti, ar užsiimti gyvulininkyste, ar augalininkyste, nesikeičia, na, man atrodo, čia tokią diskusiją tikrai labai sunku profesionaliai turėti. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Verslas kovoja, kad būtų fiksuotos elektros energijos supirkimo kainos 30 metų. Tai kokia ta fiksuota kaina?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nesupratau klausimo, gal galite patikslinti?
V. VALKIŪNAS (DPF). Verslas, kaip pareiškė, kovoja, kad 30 metų būtų atsinaujinanti energetika, kad jis galėtų investuoti ten milijardus, ir bus fiksuota elektros energijos supirkimo kaina 30 metų. Tai kokia ta kaina bus fiksuota?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Supratau. Jūs siūlote, kad mes primokėtume verslui už tai, kad jis statytų atsinaujinančią energetiką, ar kaip? Nėra fiksuotos kainos, yra rinka, visa elektra yra parduodama rinkoje ir už kokią kainą rinkoje nupirks, už tą kainą verslas parduos. Vyriausybė nefiksuoja kainų, kaip nefiksuoja pieno, sviesto ar mėsos kainos. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Žiūrėkite, dialogas yra jau kito žanro dalykas. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiama ministre, likviduojama Ginčų komisija. Esu perėjusi tą etapą ir atsimenu, kaip Vaikų išlaikymo fondas buvo likviduotas. Prašom pasakyti, daugiau negu pusę metų likvidatorių… jūs jau imate jį ir dar paliekate funkcijas atlikti vadovui, ar tai neprieštarauja vienas kitam, įstatymui?
Ir dar vienas klausimas energetikos ministrui. Pakomentuokite, koks turtas yra vėjo jėgainių ir nuo ko turėtų mokėti mokesčius? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš nesu finansų ministras ir negaliu komentuoti mokesčių. Aš komentuoju energetikos sektoriaus problemas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nieko likviduojant Ginčų komisiją nedarysime teisės aktų nenustatyta tvarka. Jeigu bus paskirtas likvidatorius, tą mes darysime tik teisės aktų nustatyta tvarka. Tik labai kviečiu kolegas Seimo narius suprasti, kad kai yra likviduojama kokia nors įstaiga, turbūt visada yra ir tam tikri interesai. Tikrai rūpinsimės, nes mūsų ministerijai yra svarbu, kad žmonės net ir iš likviduojamos įstaigos turėtų galimybę, rastų galimybę dirbti, įsidarbinti, ir niekas nenori čia kokių nors asmeninių dalykų. Tikrai visus sprendimus priimsime griežtai taip, kaip nustato teisės aktai.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Kreipiuosi į ministrę A. Armonaitę. Miela Aušrine, jūs puikiai pamenate, kaip prieš penkerius metus Seimas priėmė nutarimą „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“. Mes su jumis tada šnekėdami nustebome, kur dingo sveikatos pasas iš tenai, pamenate? Paskui kažkaip netyčia tas sveikatos pasas pavirto į vergo pasą, mes ilgai ilgai dėl to kentėjome ir pažeidinėjome žmogaus teises.
Bet aš pasirengęs tai užmiršti, šitą baisų faktą, jeigu dabar jūs, kaip jauna, energinga inovacijų ministrė, sutiktumėte dalyvauti tame susivienijime už Lietuvos sveikatą, „Už sveiką Lietuvą“, kurį aš neseniai paskelbiau iš Seimo tribūnos, pakvietimą dalyvauti, skirtą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-mečiui. Padirbėkime dešimt metų visi kartu, kad iš tos gilios duobės, į kurią mes esame patekę, išbristume, mūsų vaikai po pandemijos ypač prasti. Jeigu mes kartu susivieniję dabar imtume žmones skatinti rūpintis savo sveikata, mes tikrai įeitume į Lietuvos kartų istoriją. Kaip jūs galvojate? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Atsiprašau, nesu susipažinusi su kvietimu. Jeigu jūs pasidalinsite, susipažinsiu. Tikriausiai referavote galimybių pasą. Džiaugiuosi, kad vakcinos išgelbėjo daugybę gyvybių Lietuvoje, ir visiškai nesigailiu nė dėl vieno sprendimo dėl vakcinacijos skatinimo ar atviros ekonomikos pandemijos metu. O apie ateitį ir sveikatą galime pasikalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas finansų ministrei. Gerbiama ministre, norėčiau paklausti dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, liaudiškai sakant, RRF’o. Kada jos pasieks Lietuvą, nes vis dėlto tai susiję su mokestine sistema? Būtų klausimas, ar tai po pateikimo, kai jau vyksta mokestinės reformos projekto pateikimas, ar kokiu kitu laiku?
Ir klausimas žemės ūkio ministrui, nes aplinkos ministras neturėjo įgaliojimų atsakyti dėl asbestinių stogų programos, ar ji vis dėlto bus paleista? Dėkoju.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). „Naujos kartos Lietuvos“ plano pirmojo mokėjimo prašymo lėšos jau pasiekė, rodos, užvakar Lietuvą, per 0,5 mlrd. eurų. Yra pranešimas spaudai ministerijos tinklalapyje, taip pat yra išmokėtas avansas 289 mln. eurų. Šio finansinio instrumento išskirtinumas yra tas, kad lėšos yra išmokamos atsiskaitant už pasiektus rodiklius. Lietuvai už pasiektus rodiklius pagal pirmąjį mokėjimo prašymą yra išmokėta virš 0,5 mlrd. eurų. Taip pat kiti mokestiniai rodikliai, kurie yra susieti su šiuo planu, tai yra sulaikyti 26 mln. eurų lėšų, kol bus pateikti mokestiniai pasiūlymai Seimui. Taip pat analogiški rodikliai yra susieti ir su tuo, kai tie įstatymai bus priimti Seime, tačiau tų rodiklių pasiekimas yra numatytas vėlesniems laikotarpiams, todėl tam taip pat dar yra šiek tiek laiko.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėl asbestinių stogų aš girdėjau praeitą kartą jūsų klausimą. Miestuose niekada nebuvo kompensuojama ši programa, o jūs kalbėjote apie Trakus. O kalbant apie kaimiškąsias vietoves, tai šiuo finansavimo laikotarpiu, tą ne kartą taip pat sakėme, ir atliepdamas gerbiamo kolegos Aido pastabą, sumažėjus bendram finansavimui, visas finansavimas yra nukreiptas į žemės ūkio gamybą ir į jos modernizavimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Į viešumą išlindo skandalinga informacija, kad Krašto apsaugos ministerija už milijonus perka optinę stebėjimo įrangą, siejamą su motinine įmone Baltarusijoje, o tokios įmonės turbūt be batkos neegzistuoja. Kokį jūs ten biznelį Krašto apsaugos ministerijoje sukate už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus su batka?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad biznelį jūs sukote su „Gazpromo“ banku Baltarusijoje ar jūsų šeimos biznis. Šiuo atveju atsakymai yra pateikti. Išties informacija, kurią buvo pateikę Vizbarų, sakyčiau, įmonės atstovai, buvo atiduota detaliai patikrinti sausio–vasario mėnesiais, apie kitą įmonę, apie jos produkciją. Techniniai patikrinimai tų įtarimų nepatvirtino, su Baltarusija tie techniniai parametrai arba tos įmonės gaminiai nėra susiję, nes komponentų sąrašo, komponentų sertifikato taip pat buvo paprašyta. Buvo pateikti sertifikatai, tačiau jau atlikus patikrinimus, praėjus 1,5 mėnesio, paaiškėjo, kad įmonei yra iškelta byla kitais pagrindais, jų čia aš dabar neaiškinsiu, ikiteisminis tyrimas.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių mes patį procesą stabdome. Jokios sutartys nebuvo pasirašytos. Su jokia Baltarusija ar Baltarusijos piliečiais jokių reikalų neturėjau. Skirtingai nuo jūsų, aš nebendrauju apskritai su pirkėjais ir pardavėjais. Šiuo atveju tai daro specialistai. Tikrina ekspertai. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas darė detalų patikrinimą ir, be abejo, tos išvados mums buvo pateiktos. Šiuo atveju, kai bus viskas atlikta, dar kartą patikrinimas, tada žiūrėsime, kas bus toliau. Bet parama Ukrainai turi būti teikiama greitai ir skubiai. Aš manau, kad mes tikrai ne šaldysime tas lėšas, o nukreipsime ten, kur jos efektyviai gali būti panaudotos Ukrainos paramai.
PIRMININKAS. Klausia D. Labanavičius. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, aš suteikiau žodį D. Labanavičiui. Gerbkime vieni kitus.
D. LABANAVIČIUS (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamai socialinės apsaugos ir darbo ministrei ir finansų ministrei. Susitikimuose su neįgaliųjų organizacijomis mes kalbame apie jų įtrauktį, apie aktyvią visuomeninę veiklą, darbo rinką. Ir dabar turime tokią paradoksalią situaciją, kai jie būna pasyvūs, neaktyvūs, nedirbantys, tai jie būna drausti valstybės socialiniu darbo draudimu. Bet tik nusprendę tapti aktyvūs, įsitraukti į darbo rinką, jie tampa tarsi sveiki ir apmokestinami visu socialiniu draudimu. Klausimas ir būtų, ar tai socialiai teisinga neįgaliųjų atžvilgiu taikyti šį mokestį? Ir būtent, jeigu ateina mokesčių reformos paketas, galbūt bus numatytos tam tikros lengvatos ar iš viso bus netaikomas šis mokestis? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš iki galo gal nesupratau konteksto, nes čia yra kalbama apie žmogaus pajamas, draustumą, kartu ir didesnę pensiją. Lygiai taip pat mes turime suprasti, kad negalią turintys asmenys turi didesnį ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris padidina to žmogaus pajamas į rankas. Man atrodo, kad mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti suteikti žmogui galimybę grįžti į darbo rinką, užsidirbti lėšų ir turėti kuo didesnes socialines garantijas. Aš manau, kad dėl to yra padaryta, ne tik dėl to, bet iš dalies ir dėl to yra padaryta ir negalios reforma tam, kad mes tiems žmonėms galėtume suteikti galimybę grįžti į darbo rinką ir gauti pajamų. Aš manyčiau, kad šiuo atveju yra tai, kad mes siekiame, kad tie žmonės gautų po to didesnes išmokas. Tai yra teisingas dalykas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama premjere, norėčiau jūsų paklausti. Vakar Aplinkos apsaugos komitete buvo diskusija dėl Aplinkos apsaugos departamento darbo užmokesčio fondo. Aš suprantu, kad čia klausimas kaip ir natūraliai priklausytų ministrui S. Gentvilui, bet kadangi buvo vykdyta reforma ir viena sistema sujungta su kita, tiksliau, buvo perkelta iš Nacionalinės žemės tarnybos į aplinkosaugą, tai kyla klausimas, kodėl darbo užmokesčio fondo sumažėjimas matomas Aplinkos apsaugos departamente, ir, pavyzdžiui, vidaus reikalų sistemoje yra didėjimas tam tikrų įstaigų darbo užmokesčio fondo. Klausimas toks: jeigu yra jungiamos sistemos, jeigu ateina brangi Nacionalinė žemės tarnyba į aplinkosaugos sistemą, kodėl neatsinešama kartu…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …kažkiek pinigų? Šiandien yra konfliktas tarp dviejų sistemų, abiem 5 % sumažintas darbo užmokesčio fondas ir yra didelis nesusipratimas. Kaip jūs jį išspręsite?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, už savo politikos sritis ir už pavaldžias institucijas pirmiausia atsakingas kiekvienas ministras, nes biudžete asignavimai yra tvirtinami asignavimų valdytojams. Kiekviena institucija, kaip žinote, nėra asignavimų valdytojas ir būtent todėl, kad ministrai, būdami asignavimų valdytojais, turėtų pakankamai lankstumo spręsti įvairius organizacinius klausimus. Jūs čia taip sulyginote kelias institucijas, sudėjote į vieną krūvą, aš net nelabai supratau, kur yra palyginamumas, tarkim, VRM ir Aplinkos ministerijos, nes yra institucijų, kur yra efektyvumo rezervų, su visa pagarba, yra institucijų, kur jų tiesiog nėra, kur jau tikrai turi drožti nuo kaulo, kad galėtum kažką sutaupyti. Šito tikrai daryti nereikia.
Dabar kalbant apie Nacionalinę žemės tarnybą, juk dalis funkcijų atiteko savivaldai, ir tik kita dalis yra ministerijos pavaldumo. Tai čia tie pokyčiai yra labai skirtingi ir labai skirtingai išsidalina institucijų atsakomybė ir kokio nors automatizmo dėl biudžeto negalėtų būti. Bet Simonas gal galėtų tiesiog konkrečiau, kaip suvokiantis paklausimo šaknį, kuri čia susijusi su to komiteto posėdžiu, kuriame aš nebuvau ir dėl to negirdėjau diskusijos.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju Tomui už klausimą. Reikia moraliai atsakyti į klausimą, ar Aplinkos ministerijoje yra 15–16 pavaldžių įstaigų. Ar teisininkas, dirbantis Nacionalinėje žemės tarnyboje, turėtų gauti skirtingą atlyginimą negu Geologijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamente, nes teisininko rinkos kaina… Mes neturime kanibalizuotis viešajame sektoriuje, kad viena įstaiga turi geresnį. Jūs užklausėte klausimo dėl vienos konkrečios įstaigos Aplinkos ministerijoje, jų yra 16. Tai mano, kaip ministro, atsakymas yra, kad už tą pačią atsakomybę, už tą pačią kvalifikaciją toje ministerijoje turi būti mokamas tas pats atlyginimas, ir negalima dabar iš Seimo nario pozicijos klausinėti dėl konkrečios įstaigos atlyginimų fondo, nes tai yra favoritizmas tiesiog vienos įstaigos atžvilgiu.
Kompleksiškai per komitetą mes pasiaiškinome, Aplinkos apsaugos departamente iš esmės atlyginimai yra didesni net už daugelį kitų institucijų sektoriuje. Vos vos už policiją žemesni, jiems taikomas kaip standartas. Tai aš nematau ten kažkokių asimetrijų.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Kreipiuosi į gerbiamąjį sveikatos ministrą. Pirmiausia, ministre, noriu padėkoti, ar patiks kam, ką aš pasakysiu, ar nepatiks, bet labai gražiai buvo jūsų organizuota Mediko diena Šv. Kotrynos bažnyčioje. Matėme, kad žmonės laimingi ir patenkinti. Ačiū.
Klausimas: kalbant su vyriausiais gydytojais, jie kelia klausimą dėl gydytojų rezidentų tolygaus paskirstymo, ypač į daugiaprofilines ligonines. Dabar rezidentai faktiškai yra dviejose universiteto ligoninėse. Visi baigę medicinos universitetus gydytojai turėtų teisę ir galimybę studijas pratęsti pasirinktoje rezidentūroje. Daug privačių gydytojų išeina į privatų sektorių dėl geresnių sąlygų, dvigubo apmokėjimo, kuris susideda iš ligonių kasų ir pačių pacientų, ir labai dažnai pirštais bado patys valstybinės medicinos gydytojai, kodėl vienų atlyginimai tokie, kitų kitokie. Kaip pakomentuotumėte?
Ir paskutinis. Esant dideliam gydytojų ir slaugytojų trūkumui, reikėtų atsisakyti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LVŽSF). …konkursų į eilines universitetų ligoninių pareigybes. Šiuo metu jie yra privalomi. Kaip galvojate?
A. DULKYS. Ačiū už ačiū. Pradėsiu nuo paskutinio, nes paskui, kai atsakau, paskutinį klausimą užmirštu. Yra pakeistas dabar įstatymas. Universitetuose priežiūros specialistai… Dabar keičiama tai, kas buvo anksčiau: penkeri metai ir konkursai, keičiama į neterminuotas sutartis. Čia gal ką nors ne taip supratau.
O dabar dėl rezidentų. Jaučiuosi, kad tikrai nemažai padarėme ir nemažai davėme jūsų minimiems gydymo įstaigų vadovams į rankas, daugybę įrankių. Visų pirma rezidentūros laikas, ta praktika, kurią jie gali atlikti, yra iš esmės padidintas. Ir tai sutiko visi labai pozityviai. Taip, jūs teisus, iki šiol tik 3 % mūsų rezidentų atlikdavo tą praktiką ne Vilniuje ir Kaune. Tikrai baisus skaičius. Dabar galimybės jau sudarytos.
Dabar mes sudarėme taip programą, kad jie galėtų 30 % laiko leisti ne Kaune, ne Vilniuje, ne didžiosiose, o būtent kitose gydymo įstaigose. Tam reikia gydymo įstaigų vadovų aktyvumo, nes ir čia sudarėme galimybes, kad nebūtų vien tik ten profesoriai reikalaujami, bet kad būtų ir mentorių. Tiesiog reikia su universitetais sėsti prie stalo, daryti rezidentūros bazes, plėsti jas ir tų rezidentų tada daugės. Vienu žodžiu, yra sukurta teisinė infrastruktūra, dabar reikia tiesiog imtis darbo.
O dar jaučiuosi, kad tikrai neblogai padarėme ir dėl rezidentų darbo užmokesčio. Sudėliojome pagal pakopas. Faktiškai paskutiniais metais, jeigu neklystu, 75 % gydytojo specialisto darbo užmokesčio rezidentui išeina. Jaučiuosi, kad tikrai yra dėl rezidentų padaryti tie žingsniai. Galbūt dar reikia ką nors padaryti, bet čia jau dabar reikia pačių gydymo įstaigų vadovų aktyvumo, kad jie atvyktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mūsų pusvalandis išseko. Ačiū Vyriausybei, Vyriausybės pusvalandis baigtas.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kol kas tęsiame rytinį posėdį.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269(3) (priėmimo tęsinys)
Jūs puikiai žinote, kai būna slapto balsavimo pertrauka, turime užbaigti tą rytinio posėdžio klausimą, dėl kurio balsavome slaptu balsavimu. Supažindinsiu su balsų skaičiavimo protokolu dėl Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIVP-1269(3) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 72 biuleteniai, rasti 72 biuleteniai, galiojančių – 71, negaliojančių – 1.
Už – 67, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Taip pat baigiame ir rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.