LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 172 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-4638)

2018 m. birželio 6 d. Nr. 102-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Aidena Bacevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-27	1			Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos: 1. Teikiamu įstatymo projektu siekiama pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio pavadinimą ir 1 dalies dispoziciją. Susipažinus su keičiamos dispozicijos ir ją aiškinančios teismų praktikos turiniu, manytina, kad įstatymo pakeitimu bandoma spręsti teisės taikymo ir galimai šiame kontekste prieštaringos teismų praktikos problemas ^[1]. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad siekiama išspręsti problema nėra teisėkūros dalykas. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad didžioji dalis šiuo metu praktikoje kylančių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo rinkimų ar referendumo tvarkos pažeidimų srityje problemų turėtų būti išspręstos, įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui.	Atsižvelgti	Pritartina, kad yra įstatymo praktinio taikymo problemų, tačiau tobulintina ir pati BK 172 straipsnio norma. Taip pat įsigaliojus naujajam ANK, kilo ANK 90 str. 5 d. ir BK 172 str. normų atribojimo problemų, ką pastebėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija savo išvadoje, todėl pateiktas ir kartu svarstomas ANK 90 straipsnio pakeitimo projektas XIIIP-2227.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-27	1	2		2. Manytina, kad teikiamos BK 172 straipsnio pataisos ne tik nespręstų esamų jo taikymo problemų, bet galimai sukurtų naujų. Pavyzdžiui, dispozicijoje šalia kitų (psichinės prievartos, apgaulės ir papirkimo) įtvirtinamas naujas alternatyvus veikos (ar būdo) požymis „siekis papirkti“. Atitinkamas požymis kritikuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, toks požymis neatitinka veikos (ar būdo) kaip objektyvaus požymio standartų. Siekis asmenį papirkti gali neturėti objektyvios išraiškos, todėl tokiu atveju būtų įteisinta baudžiamoji atsakomybė už mintis ar kėslus (t. y. baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma prevenciškai). Antra vertus, jeigu projekto rengėjų tikslas yra BK specialiojoje dalyje kaip baigtą nusikaltimą įtvirtinti vieną iš jo stadijų, pabrėžtina, kad „siekis papirkti“ negali būti tapatinamas nei su rengimusi, nei kėsinimusi papirkti. Šiame kontekste akcentuotina, kad pati papirkimo veika yra ganėtinai plataus turinio. Pavyzdžiui, pagal turinį šis požymis iš dalies atitinka BK 227 straipsnyje aprašyto papirkimo veiką. Vadinasi, papirkimo požymiui inkriminuoti turėtų pakakti vien pasiūlymo, pažado ar susitarimo atsilyginti už pageidaujamą balsavimą nustatymo. Konstatuotina, kad įtvirtinus „siekio papirkti“ požymį BK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, galimai bus susidurta su jo inkriminavimo problemomis: arba požymis bus apskritai netaikomas kaip neįrodytinas, arba priešingai – taikomas pernelyg plačiam subjektų ratui, taip dirbtinai sukuriant kriminalinę visuomenę.	Pritarti	Atsisakyta BK 172 str. dispozicijoje autorių siūlomo požymio „siekė jį papirkti“. Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-27	1	1		3. Pakeitus BK 172 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalies dispoziciją, atsirastų neatitikimas tarp šios konkrečios sudėties ir rūšinio BK XXVI skyriaus objektų (saugomų gėrių). Priėmus pataisas, BK 172 straipsnio saugoma vertybe taptų asmuo, dalyvaujantis rinkimuose ar referendume, bet ne pati rinkimų ar referendumo tvarka. Tokia pataisa vertintina kaip neatitinkanti BK sistemos.	Pritarti	Paliekamas galiojančio straipsnio pavadinimas, nes turinio esmė atskleidžiama straipsnio dispozicijoje, galiojančiame BK ne visada pavadinimas tiksliai sutampa su straipsnio dėstymu. Be to, kadangi iš trijų straipsnio dalių keičiamos dvi dalys, pagal teisinės technikos reikalavimus patobulintame projekte išdėstomos visos trys dalys, o tiksliau, naujai perdėstomas visas straipsnis.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-27	1	1		4. Pažymėtina, kad galiojanti BK 172 straipsnio 1 dalies redakcija teisės technikos ir kalbos reikalavimus atitinka labiau nei teikiama projekte.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-27	1	1		5. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje turi būti paryškintas ne tik pats pavadinimas bet ir „172 straipsnis“.	Pritarti
6.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-05-10	1	2		Pritariant 2 Teisės departamento pastabai, iš projekto 1 straipsnio 2 dalies, kuriuo keičiama BK 172 straipsnio 1 dalis, išbrauktini žodžiai „arba siekė jį papirkti“. Be to, įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, kyla normų atribojimo problemų, pvz.: žvelgiant į ANK 90 straipsnio 5 dalį: „5. Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“, todėl „siekis papirkti“ negalėtų likti Baudžiamojo kodekso norma, nes ji prieštarauja jau galiojančiai ANK normai arba reikia keisti abu kodeksus kartu. Taigi, BK siūlomą ir ANK galiojančią nuostatas būtina suderinti, ką pastebėjo ir pati VRK išvadų pabaigoje. Paprastai BK „siekis“ suformuluotas kaip tikslas, kurio siekdamas asmuo padaro nusikalstamą veiką, o ne kaip baigtinė veika, pvz., tas, kas sužalojo kitą asmenį, siekdamas nuslėpti kitą nusikalstamą veiką (135 str. (tokių BK 31 atvejis). Paminėtina, kad BK Specialiojoje dalyje yra trys atvejai, kai kriminalizuotas „siekis“ kaip baigtinė veika: 147 str. Prekyba žmonėmis, 233 str. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui ir 234 str. Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku. Siūlomas ketvirtas atvejis plečia neapibrėžtumą šioje griežtojoje teisėje, kuri yra kraštutinė priemonė – ultima ratio su pačiom griežčiausiom sankcijom, todėl asmuo turi žinoti, už ką gali būti baudžiamas. „Siekį“ sunku įrodyti, todėl pritariu Teisės departamento nuomonei, kad „tokiu atveju būtų įteisinta baudžiamoji atsakomybė už mintis ar kėslus (t. y. baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma prevenciškai)“, Lietuvos teisės institutui, kad palieka neaiškumų, koks poelgis turi būti kriminalizuojamas, Policijos departamento pastebėjimui, kad „pataisos ne tik nespręstų esamų jo taikymo problemų, bet sudarytų prielaidas naujoms“.	Pritarti	Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-03	*			DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-463 Atsakydami į Jūsų 2017-12-15 raštą Nr. S-2017-11338, kuriuo prašėte pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4638, informuojame, kad Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl minėto įstatymo projekto pareikšta nebuvo.	Atsižvelgti
2.	Vyriausioji rinkimų komisija 2018-01-05	1	1		DĖL ¡STATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4638 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 19 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi „Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4638“. kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIl-4638. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, BK 172 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Papirkimas, kaip trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti būdas, gali pasireikšti ne tik tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, bet ir dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėją (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieš vieną ar kitą kandidatą¹. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo dar duotas iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau pabalsavus. Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 172 straipsnyje vartojamą formuluotę „trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“, yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai, veikiant šio straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas². Tuo tarpu tokie veiksmai kaip prašymas balsuoti už konkrečius kandidatus, atlygio už balsavimą siūlymas, suradimas, pažadėjimas sumokėti, rinkimų biuletenio pavyzdžio su nuoroda, už ką reikia balsuoti, įteikimas, pakartotinis pasiteiravimas, ar rinkėjas atsimena, už ką turi balsuoti, siūlymas nuvežti į rinkimų vietą ir jų vežimas dar nereiškia, kad rinkėjui buvo sutrukdytas teisės rinkti realizavimas, tai turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui už ką balsuoti, arba kad rinkėjas balsavo prieš savo valią, arba jis negalėjo laisvai pasirinkti, už ką balsuoti ir kad tokiais veiksmais buvo padaryta BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Būtina nustatyti, jog tokiu būdu yra siekiama paveikti rinkėją, kad jis elgtųsi taip. kaip to pageidauja papirkėjas, kad tokiu būdu yra veikiama rinkėjo valia, teisės rinkti realizavimas yra apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato atsakomybės už „siekį“ įvairiomis materialiomis dovanomis, pinigais ar paslaugomis paveikti (papirkti) rinkėjus, kad pastarieji balsuotų už keliamų kandidatų sąrašą (kandidatą), VRK nuomone, teisės aktuose būtina aiškiai numatyti, jog baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik tais atvejais, kai rinkėjui buvo faktiškai sutrukdyta pasinaudoti rinkimų teise, bet ir tais atvejais, kai įvairiais būdais ir priemonėmis buvo „siekiama" paveikti rinkėjų valią, todėl siūlomai BK 172 straipsnio redakcijai pritariame. (¹ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K -239-139/20 ² Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamo 013, 2K -52/2014. 2K- 256/2014. 2K-420-895/2016. ³ Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207 straipsnio 3 dalyje. ⁴ https://www.zodynas.It/terminu-zodynas/K/kurstyti).	Pritarti	Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2).
3.	Vyriausioji rinkimų komisija 2018-01-05	1, *			Komisija pasisako ir dėl administracinės atsakomybės taikymo rinkėjų papirkimą vykdžiusiems asmenims. Šiuo metu atsakomybė už rinkimų teisės pažeidimus numatyta tiek BK 172 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 90 straipsnio 5 dalyje³, t. y. panašios veikos yra skirtingo pavojingumo lygmens ir vienų atlikimas užtraukia administracinę, kitų – baudžiamąją atsakomybę. ANK 90 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Lingvistiškai aiškinant minėtą ANK straipsnį, darytina išvada, jog jame numatyta administracinė atsakomybė taikoma rinkėjui, balsavusiam už atlygį, rinkėjui, kuris siūlėsi balsuoti už atlygį, ir asmeniui, kuris kurstė rinkėją balsuoti už atlygį. Įvertinus tai, jog kurstymas lietuvių kalbos žodyne įvardijamas kaip skatinimas, raginimas⁴, manytina, jog ANK numatyta administracinė atsakomybė kyla tik rinkėjų kurstymo balsuoti atveju, tačiau ne tais atvejais, kai veikoje yra papirkimo požymių, todėl rinkėjų papirkimo atveju ANK 90 straipsnio 5 dalis nėra taikytina. Atsižvelgiant į tai, VRK nuomone, sprendžiant dėl BK 172 straipsnio pataisų turėtų būti peržiūrėtos ir ANK 90 straipsnio nuostatos ir aiškiai atskirta, kuriais atvejais taikoma administracinė, o kuriais – baudžiamoji atsakomybė. (¹ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K -239-139/20 ² Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamo 013, 2K -52/2014. 2K- 256/2014. 2K-420-895/2016. ³ Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207 straipsnio 3 dalyje. ⁴ https://www.zodynas.It/terminu-zodynas/K/kurstyti).	Pritarti	Parengtas ANK 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir suderintos ANK 90 straipsnio ir BK 172 straipsnio normos.
4.	Generalinė prokuratūra 2018-01-08	1	1		DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 172 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4638 Teikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4638. Mūsų nuomone, būtų aiškesnė tokia keičiamo BK 172 straipsnio 1 dalies formuluotė: „1. Tas. kas prieš asmenį, turintį teisę rinkti arba dalyvauti referendume, panaudojo psichinę prievartą ar apgaulę arba siekė jį papirkti, arba tokį asmenį papirko, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodymą (valią) realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jo s susilaikyti, taip pat tas, kas tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, arba tokius veiksmus organizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“	Pritarti	Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2).
5.	Lietuvos teisės institutas 2018-01-15	1			DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4638 Atsakydami į Jūsų 2017 m. gruodžio 11 d. raštą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP- 4638. Minėtu projektu iš esmės siūloma užkardyti rinkėjo valios manipuliavimo veiksmus, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai buvo sėkmingi, taip išvengiant dabartinės nuostatos aiškinimo sunkumų, susijusių su požymiu „trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“ (nors dabartinė nuostata atitinkamų padarinių taipogi nereikalauja). Esminė projekto mintis yra pakankamai pagrįsta, tačiau, kita vertus, nuosaikios, subalansuotos baudžiamosios politikos požiūriu vargu ar galima teigti, jog esama nuostata esą yra ydinga: nors „trukdymas“ kaip teisės įgyvendinimo apsunkinimas praktikoje kelia aiškinimo problemų, tačiau jis bent jau suformuluoja šiokį tokį veikos pavojingumo slenkstį, atsijodamas mažesnės reikšmės poelgius. Taigi baudžiamosios teisės kaip ultima ratio požiūriu galbūt vertėtų likti prie dabartinės įstatymo redakcijos. Bet kokiu atveju, esamas siūlymas nėra pavykęs juridinės technikos požiūriu. Kaip teisingai pažymima Seimo Teisės departamento išvadoje, nėra aiškus požymis „siekė jį papirkti“. Suformuluotas kaip grynai subjektyvusis požymis be atitikmens objektyviojoje pusėje, jis palieka neaiškumų, koks poelgis turi būti kriminalizuojamas. Nėra aprašytas joks objektyvus asmens veiksmas, kurį turėtų lydėti atitinkamas motyvas. Kitas atmestinas siūlomos nuostatos požymis yra „tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam“. Čia kyla klausimas, kaip turėtų atrodyti atitinkamas veikos epizodas. Jeigu skaitysime normą pažodžiui, gautųsi tokia situacija, jog kaltinimasis bandė paveikti asmenį, „turintį teisę būti išrinktam“, su tikslu manipuliuoti jo teisės rinkti realizavimą. Taigi įstatymas suformuluotų išvis perteklinį požymį (nes teisę balsuoti turi tiek renkantysis, tiek ir pats kandidatas į atitinkamą postą), tuo pačiu panaikindamas dabartinės nuostatos prasmę. Norint išvengti šių problemų, nuostatą būtų galima suformuluoti pavyzdžiui taip: „Tas, kas prieš asmenį panaudojo psichinę prievartą arba apgaulę arba tokį asmenį papirko su tikslu, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodytą valią realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, arba realizuodamas savo teisę būti išrinktam, baudžiamas [...]. “Tokia ar panaši formuluotė, viena, atitiktų įstatymo leidėjo tikslą užkardyti jau manipuliavimo veiksmus be atitinkamo rezultato, antra, aiškiau aprašytų veikos epizodą ir, trečia, paliktų reikalavimą, kad bent jau papirkimo veiksmas turėtų būti baigtas¹. Tuo tarpu pagal siūlomą formuluotę požymis „siekė papirkti“ galėtų būti vienodai sėkmingai traktuojamas tiek kaip rengimosi, tiek kaip pasikėsinimo veiksmai, o gal ir tiesiog kaip asmens mintys. Tai praktikoje tik sukeltų papildomos painiavos. Be to (nors tai nėra vien konkretaus projekto problema), reikėtų patikrinti šios nuostatos suderinamumą su Administracinių nusižengimų kodeksu. Tarkime, ANK 85 str. 3 d. užkardo trukdymą politinės kampanijos dalyviui vykdyti rinkimų ar referendumo agitaciją. Tai vėlgi dubliuotųsi su BK numatytu trukdymu realizuoti teisę būti išrinktam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog siūlomas projektas tikslingumo požiūriu yra abejotinas; bet kuriuo atveju taisytina kai kurių požymių formuluotė. 1 Tiesa, praktika kaip „papirkimą“ pagal BK 172 str. traktuoja ir pažadą suteikti tam tikrą atlygį (pvz., LAT, 2014-0513 Nr. 2K-256/2014; 2017-12-05, Nr. 2K-283-648/2017), kas, pirma, vargu ar atitinka esamą įstatymo raidę.	Pritarti iš dalies	BK 172 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas tobulintinas. Atsisakyta BK 172 str. dispozicijoje autorių siūlomo požymio „siekė jį papirkti“, atribojant ANK ir BK normas, parengtas ANK 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir suderintos ANK ir BK normos. Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas Įstatymo projektas XIIP-4638(2).	DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-463 Atsakydami į Jūsų 2017-12-15 raštą Nr. S-2017-11338, kuriuo prašėte pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4638, informuojame, kad Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl minėto įstatymo projekto pareikšta nebuvo.	Atsižvelgti
6.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-01-11	1			DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4638 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal savo kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4638. Informuojame, kad iš esmės nepritariame siūlomiems įstatymo pakeitimams dėl analogiškų argumentų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kadangi teikiamos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pataisos ne tik nespręstų esamų jo taikymo problemų, bet sudarytų prielaidas naujoms.	Pritarti	Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2).
7.	Vidaus reikalų ministerija 2017-06-25	*			DEL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO I72 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Lietuvos Respublikos Seime 2016 m. liepos 22 d. buvo registruotas (Nr. XIIP-4638) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo Įstatymo projektas. Prašytume šį įstatymo projektą įtraukti į Lietuvos Respublikos plenarinių posėdžių darbotvarkę.	Atsižvelgti	Atsižvelgta, projektas pateiktas 2017 m. rudens sesijoje Seimo plenariniame posėdyje. 2017 m. gruodžio 13 d. padaryta svarstymo Komitete pertrauka, kadangi nuspręsta daryti Komiteto klausymus, paprašyta institucijų išvadų, klausymai surengti 2018-05-18 ir 2018-05-23, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4638(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-4638(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė