LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Kaimo reikalų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2772
2023-06-07 Nr. 110-P-19
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
1(4) 1(4) 2(17)
|
1(4), 2(8), (1)
|
|
1. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomose Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 ir 8 dalyse, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ją pakeičiant nuostata, kad tas pačias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarstytina, ar pagrįsta valstybės instituciją, kuri yra konkrečiai įvardinta galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose ir ji, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ir toliau vykdys analogiškas funkcijas, įvardinti Vyriausybės įgaliota institucija. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ neturėtų būti pakeista nurodant konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Šame kontekste pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsnio 2 dalyje, kuri, atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. yra nurodomas konkretus institucijos pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
|
Pritarti iš dalies |
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
1(4)
|
(4,8) |
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 8 dalyse po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
3(21) |
(4) |
|
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nėra numatyta, kad piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, už iš jų išperkamą miesto žemę būtų atlyginama kitos paskirties žemės sklypu. Taigi, projektu yra siūloma keisti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas. Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Be to, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, piliečiai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią žemę, lyginant su piliečiais, kuriems po įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teisės už miesto teritorijoje turėtą žemę galėtų būti atkuriamos jiems neatlygintinai suteikiant miesto teritorijoje esančius kitos paskirties žemės sklypus, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Be to, kyla abejonių, ar toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas nesukeltų priešpriešos tarp minėtų piliečių. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.
|
Nepritarti |
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos pakeitimas nėra siūlymas keisti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ar nustatyti naują atkūrimo būdą. Galimybė gauti kitai ūkinei-komercinei veiklai numatytus naujus žemės sklypus jau yra numatyta tiek šiuo metu galiojančio Įstatymo 5 straipsnio, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 1 dalies 3 punkte, tiek Įstatymo 16 straipsnio, kuris reglamentuoja atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą tvarką, 9 dalies 4 punkte, nes žemės sklypo individualiai statybai sąvoka vartojama Įstatymo 5 ir 16 straipsnių kontekste yra suprantama ne tik kaip naujas žemės sklypas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, bet yra žymiai platesnė ir apima ne tik naujus žemės sklypus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, bet ir naujus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatytus žemės sklypus. Tokią išvadą suponuoja Įstatymo 5 ir 16 straipsnių ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 34 punkto 4 pastraipos sisteminė analizė. Problema yra tik ta, kad terminas išreikšti (pakeisti) valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., ir už šią žemę prašyti lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose ir (ar) kaimo gyvenamosiose vietovėse jau yra pasibaigęs – tokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises, turėjo teisę prašyti iki 2003 m. balandžio 1 d. (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-02-01)). |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
3(21) |
2(4) |
|
4. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi pildomo įstatymo 21 straipsnio 41 dalyje siūloma nustatyti, kad „Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, <...> privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį priimtas įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi, tik nuo 2024 m. sausio 1 d. minėta institucija turėtų teisinį pagrindą vykdyti jai įstatyme nustatytas pareigas dėl piliečių informavimo. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokio įstatymo pakeitimas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
4 |
2 |
|
5. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 4 straipsnio 2 dalis įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Taigi, savivaldybių administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. neturėtų teisinio pagrindo vykdyti veiksmus, nurodytus projekto 4 straipsnio 2 dalyje. Siekiant to išvengti, projekto 4 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 4 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta išlyga dėl projekto 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
4 |
3 |
|
6. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, o Vyriausybė papildomai neturėtų pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojama piliečiams už išperkamą miesto žemę neatlygintinai perduodamų lygiaverčių kitos paskirties žemės sklypų vertė. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, pasiūlant Vyriausybei priimti ir kitus įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||
|
1. |
Seimo nariai R. Tamašunienė, Č. Olševski, 2023-05-26 |
3 (21) |
1 (4) |
|
Argumentai: Siūlome papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį suteikiant asmenims galimybę už miestų teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti ir lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse. Tokį kompensavimo būdą asmenys pagal šiuo metu galiojančią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakciją turi galimybę pasirinkti iki 2023 m. lapkričio 1 d.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu ir miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas.“ |
Pritarti iš dalies |
Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu ar miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“ |
||
|
2. |
Seimo nariai R. Tamašunienė, Č. Olševski, 2023-05-26 |
3 (21) |
(7) |
|
Argumentai: Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d. nustato, kad savivaldybės iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Vilniaus miesto savivaldybė yra tik dalinai įvykdžiusi Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d. numatytus įsipareigojimus. Apie laisvus nuosavybės teisių grąžinimui žemės plotus Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi savo puslapyje: https://vilnius.lt/ , tačiau visų šių žemės sklypų savivaldybė dar nėra perdavusi NŽT Vilniaus miesto skyriui. Šiuo metu vyksta šių paskelbtų sklypų kadastriniai matavimai ir registravimas Nekilnojamojo turto registre. Tikslinga, kad savivaldybė įvykdytų savo įsipareigojimus ir visus patvirtintus sklypus perduotų NŽT ir tik tada įsijungtų Įstatymo projekte siūlomas mechanizmas. Kitaip bus pažeistas pretendentų teisėtų lūkesčių principas, nes pretendentai negautų žemės sklypų, kurie yra paskelbti kaip formuotini ir kurie pradėti formuoti. Tokiu būdu bus užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ”7. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės
sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams,
turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises,
perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, po to, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos
ministerijos bus perduoti visi žemės sklypai, kurie yra patvirtinti
savivaldybių administracijų direktorių įsakymais, būtų galima
perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo
dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka
kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime
nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios
priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime
nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų
žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos
žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems
ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn |
Pritarti iš dalies |
Siūloma 3 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Savivaldybės meras
ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės
įgaliota institucija savo internetinėse svetainėse praneša apie formuojamus
naujus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės
teisės. Piliečiai iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų gali rinktis
pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos sudarytą atkurti nuosavybės teises į
konkretų turėtą žemės sklypą mieste prašymų sąrašą. Jeigu mieste suformuotų naujų
žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems
teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant
neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, po to, kai Vyriausybės įgaliotai
institucijai bus perduoti visi žemės sklypai, kurie yra patvirtinti
savivaldybių merų sprendimais, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn
po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta
tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų,
kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios
priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime
nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų
žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos
žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems
ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn |
||
|
3. |
Seimo narys Jurgis Razma, 2023-06-02 |
3(21) |
(4) |
|
Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis leidžia piliečiams „iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo“ pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu. Siūlau išbraukti iš šios dalies pirmą sąlygą – valios dėl atlyginimo būdo, kurios galimumas siejamas su „iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo“, nes pacituota nuostatos formuluotė yra neaiški, sudaranti prielaidas ginčyti teisme realiai įvykusį „visišką ir tinkamą įvykdymą“, kad jo nebuvo, taip vilkinant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, minėta sąlyga yra perteklinė, nes kita sąlyga (antroji) – „jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies“ yra pakankama ir jau taikyta atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą mišku. Tik šią nuostatos sąlygą siūlome po formuluotės „įvykdytas iš dalies“ papildyti nurodant „kai sprendimo neįvykdymas susijęs su valstybės institucijų neatliktais veiksmais ir nepriklausė nuo pretendento valios“, atsižvelgiant į tai, kad priimti sprendimai gali būti neįvykdomi ir dėl pretendentų, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, atsisakymo vykdyti sprendimą. Be to, šio straipsnio 4 dalyje siūlau nustatyti terminą per kurį asmenys turi priimti sprendimą pakeisti atkūrimo būdą – per šešis mėnesius nuo atskiro Institucijos pranešimo apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu, gavimo.
Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams
priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., |
Pritarti iš dalies |
Žr. išvados lentelės 5.1. punktą. |
||
|
4. |
Seimo narys Jurgis Razma, 2023-06-02 |
3(21) |
(7) |
|
Argumentai: Projekto 3 straipsniu keičiamoje Įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nėra jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis piliečiai bus kviečiami rinktis iš konkrečiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų (nurodoma tik tai, kad Vyriausybė nustato tvarką). Siekiant nesudaryti prielaidų piktnaudžiavimui siūlome nustatyti, kad piliečiai kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų prioritetine tvarka pagal pirminį prašymo atkurti nuosavybės teises į konkretų turėtą žemės sklypą mieste pateikimo datą iš anksto viešai savivaldybei ir įgaliotai Vyriausybės institucijai (Nacionalinei žemės tarnybai) informavus apie formuojamus naujus žemės sklypus.
Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas asmuo, Nacionalinė žemės
tarnyba iš anksto viešai
internetiniame puslapyje praneša apie formuojamus naujus žemės sklypus, į
kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Piliečiai rinktis iš šiame mieste
suformuotų naujų žemės sklypų
kviečiami prioritetine tvarka pagal pirminį prašymo atkurti nuosavybės
teises į konkretų turėtą žemės sklypą mieste pateikimo datą. Jeigu
mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks,
kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste
atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės
sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės
sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta
tvarka kviečiami Vyriausybės nustatyta tvarka rinktis iš šiame mieste
suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus
neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę
per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų
žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai
nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo,
naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai
nuosavybėn
|
Pritarti iš dalies |
Žr. išvados lentelės 5.2 punktą. |
||
|
5. |
Seimo narys Jurgis Razma, 2023-06-02 |
4 |
3,4 |
|
Argumentai: Priėmus Projektą reikės keisti ne tik Vyriausybės nutarimą, bet ir kitus teisės aktus, susijusius su nuosavybės atkūrimu (kaip antai, kriterijai, prioritetas, terminai, išankstinis viešas pranešimas apie formuojamus naujus žemės sklypus mieste). Todėl siūlau tai numatyti Projekto 4 straipsnio 3 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šiame įstatyme nurodytos kitos institucijos iki 2023 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ |
Pritarti iš dalies |
Siūloma nekeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies, o 4 dalį išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šiame įstatyme nurodytos kitos institucijos iki 2023 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ |
||
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2772;
6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.
7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė