Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 343
STENOGRAMA
2024 m. vasario 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame vasario 14 dienos Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo 2024 m. vasario 14 d. (trečiadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3485 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3485. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF*). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3477(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3477(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėjus – pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas vakar posėdyje apsvarstė Akcizų įstatymo projektą. Svarstė ir kitą projektą, anksčiau pateiktą Seimo narių grupės, L. Nagienės ir kolegų. Tai kompleksiškai pasižiūrėjome į klausimą, nutarėme šiuos projektus sujungti. Įvertinus gautus pasiūlymus, dėl kurių, matyt, dar turėsime apsispręsti, bendra išvada yra tokia: pritarti iniciatorių pateiktam projektui, vadovaujantis Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu šį projektą sujungti su projektu Nr. XIVP-3164 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3477(2). Už tokią išvadą balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Pranckietį, kad pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadą. Gerbiamas Viktorai, pristatykite Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Akcizų įstatymo.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas pirmadienį svarstė šį projektą, pateiktą Seimo narės L. Nagienės ir daugiau Seimo narių, ir 6 balsais už, susilaikius 1 buvo pritarta 13,95 akcizui, bet šis projektas šiandien yra nesvarstomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pristatyta komiteto išvada. Pereiname prie diskusijos. Diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis kalba K. Mažeika. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi L. Nagienė.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jau šią savaitę ir šiandien ryte Seimo vicepirmininkas per radiją komentavo, kad sesija sušaukta dėl ūkininkų problemų, ūkininkų problemoms spręsti, bet matome, kad iš dviejų klausimų liko sujungtas tik vienas apie ūkininkų problemas. Visgi tos ūkininkų problemos buvo pamatytos, kai atvažiavo traktoriai į Vilnių, bet neišgirstos. Ir iki pat šiandien yra neišgirstos, nes pasakyti argumentai negirdimi. Vyriausybė savo projektu bando pasakyti, kad 41 euro akcizas yra kažkoks gėris. Tai yra 7 kartus mažiau, nei buvo ten virš 300 eurų akcizas, bet nepasako, kad 41 kartą daugiau, negu buvo prieš tai, prieš Naujuosius metus.
Turbūt teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad lyg ir bando sakyti, kad Vyriausybė ir šita dauguma girdi, mato savo klaidas, taiso, bet turbūt reikia pasakyti teisybę, kad tų klaidų nematė ir netaisė tada, kai jas reikėjo taisyti, tai yra dar praeitos sesijos pabaigoje, gruodžio mėnesį, kai mes, opozicija, su kolegomis demokratais ir kitais užregistravome projektą, būtent 13,94 eurų akcizą. Bet tada buvo neišgirsta, tada po pateikimo buvo lyg ir pritarta, bet paprašyta Vyriausybės išvados. Ir ką, kas atsitiko? Vyriausybės išvada pateikta tik visai neseniai, vasario mėnesio pradžioje, kai Vyriausybė su dauguma jau apsisprendė siūlyti 41 eurą. Ir dar buvo įsivėlusi diskusija dėl 71 euro iš Aplinkos ministerijos, bet, na, lyg jau sako, pasirinkome mes mažesnį kompromisą.
Tai turbūt tikrai nėra optimalus variantas vertinant šalių, kaimyninių šalių, būtent sprendimus dėl akcizo ir turbūt šiuo atveju nukentės visi. Jeigu šiandien nuvažiuotumėte į Lenkijos pasienį ties Lazdijais ar Kalvarija, pamatytumėte, kaip žmonės veža dujų balionus iš Lenkijos. Turbūt tas procesas nesibaigs ir po šitos pataisos priėmimo, jeigu bus priimta dėl 41 euro. Kas iš to laimės? Na, statistikoje galbūt tikrai matysime, kad dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika ir Lietuvai, Lietuvos institucijoms lieka tik pasekmės, tai yra žmonių gydymas, reabilitacija ir visi kiti dalykai. Tai šiuo atveju tas pats ir ta pati ministro minima „Jozita“, kuri lyg ir importuoja rusiškas dujas… Manau, dujų balionų srautai bus lygiai taip pat iš tos pačios Lenkijos ir šiuo atveju mes tikrai nebūsime nugalėtojai.
Dujų sunaudojimas nesumažės, alternatyvų žmonės šiandien neturi. Kalbame apie tai, kad dujas galima pakeisti elektra. Daugiabučiuose tos galimybės tikrai nėra, gyvenvietėse, kaimuose, kur dar pernai buvo užbaigti projektai, būtent atvestos suskystintos naftos dujos namams šildyti, katilai, viskas, na, ta kompensacija nėra pakankama, žmonės tikrai mokės didesnes… didesnių išlaidų patirs ir tikrai nuo to niekam nebus geriau. Manau, kad eilės prie seniūnijų prašyti kompensacijų, pašalpų tikrai pailgės, žmonių gyvenimo kokybė pablogės ir tai liečia išskirtinai žmones, gyvenančius regionuose. Miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, tai nėra aktualu, tačiau Lietuva yra bendra. Šiuo atveju tikrai nereikėtų nuvertinti to, kad žmonės vis dėlto kaimuose yra… neturėtų būti skriaudžiami labiau.
Manau, tai yra socialiai neatsakingas sprendimas. Vis dėlto, kolegos, tikrai kviečiu dar kartą pasižiūrėti į argumentus dėl 13,94, kai bus balsuojama. Ir tai yra optimalu, tai yra konkurencinga aplinkinių šalių atžvilgiu ir tai yra turbūt pats optimaliausias sprendimas, įvertinant tas klaidas, kurios buvo padarytos iki šiol. Taigi kviečiu, kolegos, tikrai gerai pagalvoti priimant galutinį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Nagienę. Ruošiasi V. Ąžuolas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kodėl mes, teikdami naują įstatymo pataisą dėl 41 euro akcizo, priimame tokį variantą, kad tiesiog net ir savo aiškinamajame rašte rašome melagystę, kad Europos Sąjunga nuo 2024 metų paėmė ir panaikino visas lengvatas taršiam kurui. Tačiau taip nėra. Šiandien siūlomi naftos dujų angliavandenilio lengvatinio akcizo tarifo dydžiai yra vertintini kaip stokojantys logikos ne tik atsižvelgiant į šildymui naudojamų energetinių produktų taršos lygį bei santykį su kaloringumu, bet ir atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvoje įtvirtintą energetikos produktų apmokestinimo logiką.
Be to, naftos dujoms siūlomas akcizo tarifo dydis yra neproporcingai didelis, lyginant su taršesniais ir mažesnio energinio našumo (kaloringumo) produktais. Aš dabar paprasčiausiai paimsiu lentelę. Naftos dujų kaloringumas. Sudeginus 1 toną naftos dujų, pagaminama 12,91 megavatvalandės energijos. CO2 emisija būtų 66,17 iš tonos. Sudeginę 1 toną gamtinių dujų, mes pagaminsime energijos 9,42. Faktiškai daugiau negu 3 megavatvalandes mažiau energijos. CO2 emisija būtų 56. Įvertinę šiuos skaičius, mes turėtume nustatyti adekvačią kainą akcizo, kaip ir gamtinėms dujoms.
Gaila, kad vakar BFK posėdyje kai kurie svečiai, kalbėdami apie suskystintas naftos dujas, jas sulygino… apie jas kalbėjo kaip apie iškastinį kurą, tačiau užmiršta, kad gamtinės dujos lygiai taip pat yra iškastinis kuras. Jie nekalba, kad tai yra… Jie kalba: tiktai SND yra iškastinės. O Europos Sąjungos direktyvose visur kalbama apie iškastinį kurą.
Antra. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija yra klaidinga ir iš tikrųjų melaginga, kad dabartinės direktyvos redakcijoje siūlomas naftos dujų minimalus apmokestinimo dydis yra 41 euras. Kur parašyta? Pabrėžiu, kad toks minimalus apmokestinamas dydis yra nustatytas tik naftos dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai ir komerciniais tikslais. Šildymo tikslais naudojamoms naftos dujoms nustatytas nulinis tarifas. Neklaidinkite bendruomenės, neklaidinkite žmonių ir neklaidinkite visų, sėdinčių čia, salėje.
Vienoje priedų lentelėje nustatyti minimalūs apmokestinimo dydžiai, jie atskleidžia Europos Tarybos požiūrį į naftos dujas, tai yra tarifas 0 tiek verslui, tiek ne verslui, o gamtinių dujų yra 0,15 verslui ir ne verslui – 0,3, naudojamų šildymui, dėl taršumo ir atitinkamo apmokestinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys CO2 dedamosios neišskiria atskirai. Kaip premjerė paminėjo, sako, konkrečiai paimsiu Estiją, 55 nustatytas akcizas, tačiau jis yra įskaičiuotas į akcizo kainą. Tokios CO2 dedamosios nėra išskirta Estijoje. CO2 dedamosios neišskyrė tiek Graikija, tiek Slovakija, tiek Airija ir kai kurios kitos šalys.
Šiandien neturėtume lygintis su Skandinavijos šalimis, kuriose ženkliai aukštesnis pragyvenimo lygis. Kol Europos Tarybos lygiu nėra priimti galutiniai sprendimai dėl direktyvos pataisų (apie tai jau buvo diskutuota 2021 metais), svarstytina, ar nevertėtų šiuo metu susilaikyti nuo drastiškų sprendimų nacionaliniu lygiu. Taigi, abejotina, ar projektiniai pasiūlymai sutelkiant visų dėmesį į aplinkosauginius tikslus yra tinkamai subalansuoti poveikio šalies ekonomikai prasme. Kalbėkime apie maisto produktų kainas, kalbėkime apie energetinių išteklių kainas. Gaila, kad šiandien ministras, kalbėdamas radijo ir televizijos laidose, pasisako: padidinome pensininkams pensijas, dabar atimkime iš jų tas pensijas, padidinome neapmokestinamąjį dydį, atimkime iš jų irgi taip pat, ką mes padidinome. Ministras užmiršo, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …vienaip ar kitaip brangsta šildymas, maisto produktai. Apie kokią kompensaciją mes kalbame gyventojams? Faktiškai norint prisijungti elektrinę plytelę reikia gauti visus leidimus iš ESO. Todėl…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …šiandien Europos Komisijos direktyva yra nepakeista, o mes bėgame pirma traukinio, nes direktyvoje yra numatytas maksimalus projekte siūlymas iki 2033 metų akcizą padidinti iki 36,24 euro. Ir nebūkime pirmieji – mes bėgame pirma traukinio. Be to, aplinkos ministras kalba apie baudas ir už taršą.
PIRMININKĖ. Gerbiama Laima, laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). O ar žinote, kad naftos dujų suvartojimas nuo bendro kiekio sudaro tik 4 %, todėl negąsdinkime žmonių. Todėl 41 eurui tikrai nepritariu.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Ąžuolą. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų vakar Biudžeto ir finansų komitete matėme tikrą melo, veidmainystės šou, cirką, galima sakyti. Ir kiek prisimelavo: Europa liepė nustatyti 41 eurą. Totalus melas. Jie labai gamtą saugo, jie čia saugo. Labai taršus kuras tos dujos. Pasirodo, pagrindinė priežastis, žulikai verslininkai nebeperka brangių „Independence“ dujų, o pereina prie suskystintųjų, todėl reikia tą akcizą užkelti taip, kad pradingtų noras jas pirkti. Aišku, ką daryti regionams, kurie kitų dujų neturi. Einame toliau.
Buvo vaidyba gero policininko ir blogo policininko. Vyriausybė atnešė 41 eurą, ministras atnešė 71 eurą. Gal pramušime, po to ir 200 taps. Tada einame dar toliau, veidmainystė apie taršą, kaip liberalkonservatoriai nori mažinti taršą, sodinti miškus ir visa kita. Praeitoje kadencijoje priėmėme automobilių taršos mokestį. Ten yra aiškiai parašyta – dalis šio surenkamo taršos mokesčio turi būti skirta miškui sodinti, kad mažintume taršą. Vyriausybė parengia tvarką, kaip Valstybinė miškų urėdija gaus valstybinės žemės, įsigis sodinukų ir pasodins naują mišką. Ministras daugiau kaip trejus metus tyčia nedaro tos tvarkos, tyčia nepasodintas nė vienas medis iš šio mokesčio ir yra nevykdomas įstatymas, kuris jau yra priimtas. Tas melas apie taršą, kad mes norime išvengti taršos, – totalus melas. Bet jie tą daro kiekvieną dieną, jau nebereikia netgi stebėtis.
Dabar kas atsitinka, prezidentūra taip pat gerai pasisakė, teisingas tarifas būtų 13 eurų, toks, koks yra Lenkijoje, ir atlygintume tam tikrą žalą, tą tarpą, kur jau buvo padidintas. Ne, reikia 41, bet yra kita dalis, apie ką niekas nešneka – CO2 dedamoji. Mokestis pavadintas kitaip, jis, aišku, ne akcizu pavadintas, o CO2 dedamąja, bet finalas toks pats – tas kuras brangs ir metams bėgant jis vėl pabrangs. Taip sakant, ir vėl tie makaronai bus kabinami, kai mes čia šnekame apie taršą, bet ar gamtinės dujos, ar suskystintos dujos, ta tarša skiriasi labai nedaug, bet eikime tuo keliu, toliau meluokime, toliau meluokime tautai, kad mes saugome gamtą. Dabar stebisi, kodėl ūkininkai pyksta, juk mes jiems davėme saldainį – 41 eurą ir dar žaliojo patvarkėme reikalus, o CO2 numetėme į šoną, tai čia ir yra toks žaidimas. Davėme du saldainius, pažiūrėsime, ką darys, gal tiks. Apsaugos zonos, visi kiti dalykai. Įstatymai neatnešti, ko ūkininkai prašė, jų nėra. Žinoma, labai gerai, ūkininkai partizaninį pasipriešinimą jau daro su apsaugos zonomis, o tada, kai jau važiuosime į gatves, tada jau bus nebekontroliuojamas išvažiavimas. Jeigu Vyriausybė to nori, jos toks tikslas – tyčiotis iš tautos su savo mokesčiais, gerai, tyčiokitės, bet po to nesakykite, kodėl gatvės visos pilnos ir užblokuotos. Tačiau nieko nepadarysi, veidmainiai ir apsimetinėjantys, kad yra saugantys gamtą, deja, bet tokia Vyriausybės dalis dabar.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis. Ruošiasi K. Adomaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Dar rugpjūčio 7 dieną „Delfi“ internetiniame portale parašiau straipsnį: R. Žemaitaitis „Kaip I. Šimonytė su D. Kreiviu sodina Lietuvą ant monopolinės elektros adatos“. Ta monopolinė elektros adata virto tuo, kad per 6 mėnesius jie ne tik kad norėjo visą Lietuvą pasodinti ant elektros, bet ir norėjo pasodinti ant suskystintų dujų. Ką kalbėjo mano kolega, vakar Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, ko gero, įeis į Lietuvos seimų istoriją. Iš tikrųjų klausimas yra žurnalistams. Ar žurnalistai atras jėgų ir pastangų įvertinti ministerijos atstovų išsakytas kalbas būtent komitete pagal melo detektorių. Keli Lietuvos portalai turi tokią švytuoklę: melas, tiesa, netiesa. Ko gero, vakar Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos visą laiką būtų melas, melas, melas, melas. Bet tikrai spauda, gerbiamieji, to nerodys, nes, na, kaip dabar kritikuosi valdančiąją daugumą. O juo labiau kad iš daugiabučių renovacijos, iš visų kitų tu duodi labai daug užsakymų, kad to nerodytų.
Įdomiausia yra kitas dalykas. Rugpjūčio mėnesį, birželio mėnesį ir gruodžio mėnesį aš ne vieną kartą iš šitos tribūnos apie tai kalbėjau, kokią įtaką ir kokį poveikį turės. Kai buvo svarstomas biudžetas, aš jums dar kartą buvau pasakęs – kumelei į šikną tą jūsų biudžetą. Būtent kodėl aš tai pasakiau? Todėl, kad dėl šitų naftos dujų kiekvienos šeimos pajamos vidutiniškai padidės po 1 tūkst. eurų, ne po 100 eurų, ne po 50 eurų, bet po 1 tūkst. eurų. Po 1 tūkst. eurų, nesvarbu, kad Žemaitaitis nesišildo būtent komunalinėmis dujomis, bet Žemaitaitis perka gal sūrelį, gal mėsą, gal dar ką nors, ir būtent šituose produktuose naftos dujos sudaro sudėtinę dalį. Kai „Achemai“ kažkada padidėjo akcizas naftai, atsiprašau, dujoms, trąšų kaina pakilo beveik 40 %. Tada visi pradėjo šaukti Lietuvoje, kas čia atsitiko, kodėl taip yra, kodėl stoja gamyba, kodėl taip įvyksta ir panašiai, ir panašiai. Tai jūs lygiai tą patį bandėte įteisinti ir bandėte padaryti.
Įdomiausia yra tai, kad stebuklingu būdu I. Šimonytė tykšt ir prarado atmintį. Ir kai tiktai pirmadienį plenarinių posėdžių salėje mes pradėjome aiškinti, kada projektas buvo registruotas, koks projektas registruotas, kada buvo susitikimai, kada Vyriausybėje buvo į darbotvarkę įtraukta, tada jau premjerė po kito pateikimo staigiai atsimena: taip, buvo, bet, žinote, ne apie tai kalbėjote, ne tą siūlėte, mes siūlome kažką kita.
Gerbiamieji valdantieji, iš tikrųjų jūsų kartais toks, sakyčiau, chamiškas elgesys arba net toks naglas, makabriškas elgesys eiti buldozeriu per visus atsisuka prieš jus pačius. Ir I. Šimonytės tas ciniškas pasakymas, kad ne ūkininkai privertė mus persigalvoti. Tai kaip ne ūkininkai? Sausio 8 dieną įvykęs ūkininkų pirmas piketas, laužų deginimas, ir po kelių dienų stebuklingu būdu premjerė susikviečia ūkininkus ir sako, žiūrėkite, chebra, sprendžiame greičiau tą klausimą, nes nelabai norėčiau problemų turėti, nes Prezidento rinkimai artėja.
Baisiausia yra tai, kad koalicijos partneriai tiki šitomis fantazijos sritimis, kai sako, naftos dujos, komunalinės dujos labiausiai taršios ir pereikime prie modernių transporto priemonių arba prie modernių naudojimų. Man tai kyla šiurpas, kai ministras siūlo daugiabučiuose pakeisti dujų balionus į elektrines virykles. Gerbiamasis ministre, atvažiuokite į Kelmę ir aš jums parodysiu, kokie yra laidų galingumai tuose daugiabučiuose. Kad šiandien daugiabučiuose padidintų galingumą ir galią, ESO teikia sąlygas, kad gyventojai arba daugiabučio namo administratorius turi sumokėti iki 100 tūkst. Šitos sumos jūs net nenumatėte kompensuoti. Jūs sakote, skirsite 2 mln. viryklėms įsigyti. Ne viryklė esmė, kiekvienas žmogus gali nusipirkti elektrinę viryklę už 400–500 eurų. Esminis dalykas, kad galios ir pajėgumų neužtenka.
Dabar girdžiu kitą dalyką, sako, ūkininkams duos traktoriams su biodujomis 7 mln. Gerbiamas ministre, šiandien traktorius kainuoja 200–300 tūkst. Tai jūsų 7 mln. pasinaudos maximum 50 žmonių, maximum maximorum. Apie kokius vėjus jūs čia šiandien galite kalbėti iš šitos tribūnos, kad jūs rūpinatės ekologija, užterštumu ir panašiai?
Ir pabaigai. Čia išgirdau, sako, gal mes priversime žmones pereiti prie kitos alternatyvos, tai yra būtent prie suskystintų LNG dujų. Tai, ko gero, gerbiamas ministras nežino, kad senelis Dž. Baidenas Amerikoje užpraeitą penktadienį priėmė įsakymą ir uždraudė 17 įmonių vystyti veiklą ir importuoti buitines suskystintas dujas, taip padidindamas Rusijai ir V. Putinui pajėgumus gauti į biudžetą daugiau pinigų iš naftos dujų.
Tai man susidaro toks vaizdas, kad jūs kryptingai, tvarkingai dirbate Rusijos interesams, nes tokių sutapimų negali būti. Po savaitės vieną priimate sprendimą, po 2 savaičių arba po mėnesio jūs kitą priimate sprendimą. Žiūrint sistemiškai, ką jūs padarėte nuo 2022 m. vasario 24 d., – jūs viską padarėte, kad V. Putino pajamos iš energetinių išteklių pasiektų 650 mlrd. Aš neįsivaizduoju, kas jums moka, kaip moka, kaip jūs derinate, bet, manau, po 20–30 metų tie dokumentai bus vieši ir prieinami.
PIRMININKĖ. K. Adomaitis. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, kalbėsiu trumpai. Kodėl aš palaikiau dar opozicijos, gerbiamos L. Nagienės teiktą siūlymą rudens sesijoje sumažinti, peržiūrėti šitą gamtinių dujų tarifą? Ne gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų tarifą. Iš tiesų reikia pripažinti, vieną klaidą padarėme – tas tarifas buvo padidintas per greitai, per didele apimtimi, per trumpą laikotarpį, nors ir buvo numatytas tas 6 mėnesių įstatymo įsigaliojimo laikotarpis. Aš tikėjausi, kad Vyriausybė peržiūrės šitą projektą, bet nesitikėjau, kad ji tiek atsitrauks nuo pasiūlytos pradinės pozicijos, pradinės minties.
Mano įsitikinimu, nėra jokio kelio atgal, nėra jokių šansų naudoti iškastinį kurą. Iškastinio kuro naudojimas, nesvarbu, kokiu pavidalu, naftos ar dyzelio, ar suskystintų naftos dujų pavidalu, finansuoja Rusiją, finansuoja Arabų šalis, kurios dėl Lietuvos darbo gali sau leisti neįsivaizduojamus dalykus – kariauti, pirkti kažką, statyti miestus dykumose ir taip toliau.
Ko aš tikėjausi iš Vyriausybės? Kad jinai apsvarstys šitą akcizo pakeitimą ir pasiūlys pereinamąjį laikotarpį, kad mes pažingsniui, po nedidelį etapą, duodami aiškų signalą ateičiai, sulygintume visų iškastinio kuro rūšių tarifus. Tačiau šiuo atveju mes pernelyg lengvai pasiduodame, pernelyg lengvai atsitraukiame ir, man atrodo, tiesiog trumparegiškai žiūrime siūlydami tik vieną skaičių, kuris įsigalios artimiausiu metu, – tą 40 eurų tarifą. (Balsai salėje) Yra pasiūlymas ir dėl 14-os.
Man apmaudu, kad niekas nekalba apie klimato kaitos susitarimus Europos Sąjungos lygmeniu. Jau dabar yra nuspręsta, susitarta, Lietuvos Vyriausybės patvirtinta ir galbūt Prezidento patvirtinta (nežinau, kas dabar važiuoja į Europos Vadovų Tarybą ir tvirtina visus sprendimus), kad nuo 2027 metų ir šildymo sektorius, ir transporto sektorius turės pirkti CO2 taršos leidimus. Jeigu valstybės nesugebės sumažinti CO2 išmetimų, jos privalės pirkti taršos leidimus ir mokėti įnašus į bendrą Europos Sąjungos klimato fondą. Tai be išimties galios visiems tiems atvejams, apie kuriuos mes šiandien kalbame. Tai bus reikšmingi tarifai, nuo jų mes nepabėgsime, nuo tų, dėl kurių jau sutarta, ir mums reikia per trejus metus persitvarkyti, atsisakyti visų šių infrastruktūrinių investicijų ir rasti būdus, kaip minimaliai jas naudoti. Tokiu sprendimu, kokį siūlome šiandien, mes atsitraukiame nuo šito tikslo. Mes pasakome, kad taip, naudokite tas naftos dujas, čia puikus dalykas, kaip nors po trejų metų žiūrėsime, kas bus. Man atrodo, tai neteisingas kelias. Nekiškime kaip pavyzdžio Lenkijos. Geriau būkime ta šalis, kuri sugeba atsisakyti iškastinio kuro, kuri finansuos savo Klimato pertvarkymo fondą, Socialinį fondą, kuris rems socialiai pažeidžiamus žmones, Socialinį fondą, kuris ateis iš tų pačių taršos leidimų, sumokėtų Europos Sąjungai, bet mokėkime mažiau už taršos leidimus, naudokime daugiau tą Socialinį fondą. Tegul už tą Socialinį fondą įnašus moka Lenkija, šiandien nesirūpinanti, kada ir kaip ji pereis ir atsisakys iškastinio kuro. Nesimėtykime tarp šitų tikslų, nustatykime pereinamąjį laikotarpį, nemažinkime be jokių apribojimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Žinote, aš turiu svajonę, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, kad šioje tribūnoje žmonės, atstovaujantys mūsų visuomenei, kalbėtų ne apie praeitį, o apie ateitį. Ir čia ne vienintelis aš turiu tą svajonę, bet visa visuomenė. Man atrodo, visuomenė irgi svajoja, kad ūkininkai, susirinkę sausio mėnesį gražiai, turbūt gražiausiai Europoje, mitinguoti ir išreikšti savo demokratinę valią, turėtų aiškią perspektyvą, kaip transformuotis. Mes visi žinome, kad reikia transformuotis. Reikia pripažinti, kad šito transformacijos kelio mes neturime, todėl iš šios tribūnos turėtume kalbėti apie tai, ką mes darome, kad galėtume pasikeisti. Šiandien žemės ūkis jaučiasi itin nesaugiai. Nesaugiausiai turbūt iš visų ekonominių sektorių. Mes turbūt turėtume kalbėti ir apie tai, kad žemės ūkis turėtų tapti naujaisiais energetikais. Jeigu mes, Lietuva, kiekvienais metais sumokame 6,5 mlrd. eurų užsienio ekonomikoms už importuojamą dyzeliną, naftos produktus, dujas ar elektrą, būtent žemės ūkis, vietinė gamyba, R. Karbauskis, turintis planų dėl vienų iš didžiausių vėjo jėgainių, biometano išteklių, yra pavyzdžiai, kad žemės ūkis gali aprūpinti ir transporto sektorių, ir energetiką. Žemės ūkis gali tapti naujaisiais energetikais. Ne atominės jėgainės, ne iškastinis kuras, bet vietinės biodujos, vietinė elektra, vietiniai atsinaujinantys biokuro ištekliai. Tai yra žemės ūkio resursai, ant kurių stovi. Man atrodo, mes svajojame per mažai. Nes mano kartos žmonės svajoja, kad žemės ūkis Lietuvoje džiovins grūdus naudodamasis biodujomis, ant kurių patys yra, pertvarkys savo džiovyklas. Mano kartos žmonės svajoja apie tai, kad „Augos“ įmonei pasisektų su biometano traktorių patentais ir taptų tai standartu, o ne išimtimi. Mano karta svajoja apie tai, kad paukštynų produkcijos mes matytume lygiai tas pačias žymas, kad pagaminta su žaliąja energija, ir mes turime padėti tiems patiems paukštynams konvertuotis. Bet šiandien mes šioje tribūnoje kalbame apie praeitį, apie tai, kad paliksime iniciatyvas toliau gyventi praeityje, nesitransformuoti ir akcizų politikos neskatinsime, o atvirkščiai.
Pastarieji metai įrodė, kad investuota neteisinga kryptimi, net investuota ta kryptimi, kuria šita karta netiki, ir tai yra klaida mūsų fiskalinės politikos. Nežinau, galime ginčytis, ar 13, ar 41, ar 70, bet esmės tai nepakeičia. Lietuvos žemės ūkis lieka rizikingas, jis toliau lieka prie iškastinio importinio kuro. Kas devintas Lietuvoje sudeginamas dyzelino litras yra be akcizo, tai yra raudonasis ir žaliasis. Ar tai yra mūsų perspektyva? Žemės ūkis sėdi ant resursų, kurių nenaudoja.
Bet mes padarėme namų darbus per šituos dvejus metus – mes sukūrėme paramos priemones kartu su Vyriausybe, su Europos Komisija, yra RRF’o parama, Modernizacijos fondo, ekonominio prisitaikymo. Naujas žemės ūkio strateginis planas nubrėžia gaires, kaip mes transformuosime Lietuvos žemės ūkį. Mes turime paramą ir Lietuvos buitiniams vartotojams keisti dujų balionus. Vienas kolega, kurio vardo nenoriu minėti, mini Kelmę. Kelmėje jau nebėra daugiabučių, kurių virtuvėse būtų dujų balionai, nes valstybė jiems padėjo. Nei Kelmėje, nei Joniškyje, kur nėra gamtinių dujų tinklo, mes 1 tūkst. 500 namų jau pakeitėme, liko 500 namų. Bet pasižiūrėkite į paskutinį mėnesį: sprogo Šakiuose namas, sprogo Panevėžyje namas, sprogo Kupiškyje namas dėl dujų nuotėkio. Žmonės traumuoti ir valstybė turi pareigą padėti. Ir parama yra.
Bet jeigu mes sumažiname akcizus iki tokio lygmens, kad neapsimoka investuoti, vadinasi, mes tęsiame buvusią politiką. Europos Komisija yra pasakiusi: Lietuva duoda 160 mln. eurų iškastinio kuro subsidijoms, ir mes su akcizų paketu tą siūlėme panaikinti tiek raudonajam dyzelinui, tiek SND. Po Kaimo reikalų komiteto pasiūlymų atsitraukėme nuo raudonojo dyzelino lengvatos panaikinimo ir palikome jį 60 eurų už toną, to nepadarėme su SND. Tai nežinau, ar klaida, bet Kaimo reikalų komitetas neprašė dujų tarifo atnaujinimo.
Pabaigoje. Man atrodo, kad ir kas būtų nuspręsta, tai yra paklaidos ribos. Didžioji yda, kad Lietuvos žemės ūkis ir pramonė toliau bus suinteresuoti neinvestuoti, nors parama egzistuos ir visa ekonomika juda link to, kad mes galime sukurti Lietuvos žemės ūkį kaip naujosios Lietuvos energetikos. Linkiu kalbėti apie tai, o ne apie 20 ar 30 skirtumą už vieną ar kitą akcizą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, visi, užsirašę diskutuoti, pasisakė. Dabar turėtume apsvarstyti pateiktas pataisas. Jų yra kelios. Pirmoji pataisa. Mes svarstysime didėjimo tvarka. Pirmąją pateikė A. Palionis, V. Ąžuolas ir J. Pinskus. Gerbiamas Andrius galbūt galėtų pristatyti ją? Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes su kolegomis, atsižvelgdami į tai, kad suskystintos naftos dujos iki šių metų sausio 1 dienos nebuvo apmokestinamos akcizu, o po šių metų sausio 1 dienos ženkliai buvo apmokestintos, įvertinę Vyriausybės abudu projektus, pristatytus pirmadienį, tai yra šį ir kitą, kurį svarstysime dar pavasario sesijoje, kur yra kalbama apie CO2 dedamąją ir jos atidėjimą, à la taip kompensuojant sumokėtą didesnį suskystintų naftos dujų mokestį, ir įvertinę tai, kad Lenkijoje yra 13 eurų akcizo mokestis, o Latvijoje jo išvis nėra, siūlome 13 eurų akcizo mokestį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlymui nepritarė: už balsavo 4, 5 susilaikė, 2 buvo prieš. Komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui.
PIRMININKĖ. Motyvai už. Kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų tai kviečiu palaikyti kolegų pasiūlymą, nes manau, kad per tuos 2 mėnesius, kiek jau buvo, kiek galiojo šitas Akcizų įstatymas, tiek Lietuvos smulkusis, tiek vidutinis verslas, netgi ir stambus verslas, kuris gamybai naudojo šitas suskystintas naftos dujas, patyrė gana dideles išlaidas tikėdamiesi, kad valstybė vadovausis sąmoningumo ir protingumo principais, o į kainą dar nebuvo įskaičiavę. Tikrai kviečiu pritarti kolegų pateiktam pasiūlymui ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kas yra proporcinga, kas yra neproporcinga? Ar minimaliais tarifais Lietuva turėtų žavėtis? Kai šiuo metu įvairiose politinėse partijose vyksta diskusijos apie tai, kaip mes sukursime ir iš ko pakankamai finansuosime gynybą, tai mes turėsime prieiti, ar šita kadencija, ar kita kadencija. Kai mes matome statistiką, kad R. Žemaitaitis užstoja tą pačią „Jozitą“, kuri importavo 10 mln. kilogramų suskystintų naftos dujų 2023 metais iš Rusijos, mes kalbame apie šitos produkcijos akcizą arti nulio.
Dėkui Europos vadovams, kurie apsisprendė iš tikrųjų dėl sankcijų, bet sankcijos vis dar galioja 12 mėnesių. Tai mes vis dar turime rusiškų produktų čia, Lietuvoje, ir jų vartojimas yra dirbtinai atpigintas. 13 eurų akcizas už toną iš esmės yra skatinimas toliau importuoti šitą produktą, nes Europos sankcijų kontraktui pasibaigti yra 12 mėnesių laikotarpis. Lietuviškos įmonės, tokios kaip „Gazimpeksas“, kuri yra didžiausia rusiškų naftos dujų importuotoja, antroji yra „Jozita“, ir toliau gali importuoti pagal dabartines sankcijas. Duodami minimalų tarifą mes tiesiog pasakome, kad pakeliame rankas, ir laimi tada to politiko pavardė, kurio čia nenoriu reklamuoti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo narių A. Palionio, V. Ąžuolo ir J. Pinskaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 116: už – 59, prieš – 16, susilaikė 41. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai) Taigi kitų pasiūlymų nereikia svarstyti. Pritarta šitam dydžiui.
Toliau turime apsispręsti dėl viso projekto po svarstymo. Balsavimas dėl viso projekto. Balsuojame.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų esu pasakęs dar prieš tai, kad palaikysiu bet kokį akcizo mažinimą, nes tai, kas buvo padaryta, tai buvo padarytas absurdiškas akcizo tarifas, kuris tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui atnešė tiktai žalą. Tik gaila, kad reikėjo pusei Lietuvos traktorių suvažiuoti į Lietuvą, kad šitas klausimas atkeliautų į Seimo posėdžių salę, kad mes galėtume svarstyti.
Aišku, matydamas pasiūlymus, kuriuos užregistravo aplinkos ministras ir kurių mes čia nesvarstome, nes ką tik perėjo tikrai geras pasiūlymas, galiu tik apgailestauti, kad pasišovęs apmokestinti Lietuvos gyventojus ir verslą jis jaučiasi labai ramus ir nemato šitame visame reikale nieko blogo. Taigi tikrai linkiu Seimui likusius metus į visą šitą dalyką pažiūrėti gana atsakingai. Tiek opozicija praėjusiais metais kalbėjo, tiek asociacijos, tiek atskiri gyventojai siuntė į Seimą raštus kalbėdami, kad padaryta klaida ir ją reikia ištaisyti. Gaila, pasikartosiu, kad reikia mitingo, kad abudu ministrai ir premjerė į šitą dalyką atkreiptų dėmesį ir darytų tam tikrus sprendimus. Taigi tikrai palaikau mažėjimą ir kviečiu palaikyti kolegas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Mažeika. Kortelę gal įdėkite.
K. MAŽEIKA (DFVL). Įdėta kortelė.
PIRMININKĖ. Įdėta?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū. Jau įjungta. Ačiū, Seimo Pirmininke. Nesu prieš šitą projektą su pataisa, turbūt suprantate. Esu prieš 41 ir daugiau, kas buvo siūloma pačioje pradžioje. Tik noriu įgarsinti, kas buvo padaryta, kokios klaidos vakar Biudžeto ir finansų komitete, kai sako – sprendžiame ūkininkų problemas, bet labai gaila, net ūkininkai nebuvo išklausyti, net jų argumentai nebuvo išklausyti. Tai tikrai komiteto pirmininkas, manau, turėtų ištaisyti savo klaidą ateityje, jeigu jau sprendžia vienos ar kitos visuomenės grupės problemas, kad jas išklausytų. Jisai pats pasakė tokį vieną argumentą, kad, lyginant su Lenkija, Lenkijoje akcizas yra panašiai toks, koks dabar bus Lietuvoje, bet yra penkis kartus didesnis akcizas žymėtam dyzeliui. Tai norėčiau pataisyti. Šitas pasakymas ūkininkų bendruomenei tikrai sukėlė didelį nepasitenkinimą.
Argumentai turbūt būtų tokie, ir turbūt čia visai Vyriausybei, kad jeigu visus reikalavimus ir kompensacijas, ir viską padarytumėte taip, kaip Lenkijoje, tai Lietuvos žemės ūkis klestėtų, ūkininkai iš Lenkijos vežtų gyvulius ir žaliavas, ir viską, o dabar yra atvirkščiai – karvės išvežamos į Lenkiją, ir Lietuvos ekonomika turbūt gautų daug didesnę pridėtinę vertę negu iki šiol. Tai tik įgarsinu, kad Lenkija 2023 metais iš nacionalinio biudžeto žemės ūkiui skyrė 2,2 mlrd. eurų, grūdų sektoriui, kuris patyrė dėl ukrainietiškų grūdų… 29,5 mln., kompensacijai dėl paukščių gripo – 27 mln., trąšų pabrangimams kompensuoti ir kitoms žemės ūkio problemoms – beveik 45 mln. eurų. Tai turbūt…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Paskutinis palyginimas. Europos Sąjungos bazinė išmoka Lietuvoje yra 82 eurai už hektarą, o Lenkijoje – 120. Tai turbūt atsako į visus argumentus, kurie vakar buvo pasakyti. Kviečiu, kolegos, palaikyti galutinį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 117: už – 113, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
V. Ąžuolas norėtų pasakyti repliką po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų džiugu, kad Seimo nariai ištaisė klaidą, kurią atnešė Vyriausybė – 41 eurą, ir padarė tą, ko žemdirbiai prašo – 13 eurų, kaip Lenkijoje. Bet liūdniausia, kad ministras atsistojo į tribūną ir vėl meluoja: žemdirbiai saulės energijų nenori, biodujų jėgainių nenori. Pažiūrėk, ministre, taisykles: biodujas įsirengęs gali naudoti tik savo poreikiams, saulės jėgainę įsirengęs gali naudoti tik savo poreikiams, gaminančiu vartotoju negali būti. Tai jūs tyčia darote, kad žemdirbiai tų projektų nenaudotų ir žaliosios energijos neįsirengtų. Užteks apgaudinėti visus.
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų irgi noriu kreiptis į aplinkos ministrą. Jis kalba ir gąsdina importuojamų iš Rusijos dujų kiekiu. Noriu priminti, kad kitame įstatyme dėl kitų dujų mes esame įdėję draudimą. Nereikės nei kelti akcizo, nei ką – tiesiog įdėkite draudimą, ateikite į Seimo posėdžių salę, diskutuokime ir galbūt pereis toks pasiūlymas. Bet neapmokestinkime nei Lietuvos žmonių, nei verslų dar labiau, negu jie dabar yra apmokestinti.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas ministre, na, esate tikrai protingas, gudrus, na, nekvailas, Simonai, esi. Tai aš tau tik galiu pasakyti. Mes, ūkis, pateikėme paraišką pasistatyti 70 kilovatų saulės jėgainę. Kad gautume paramą, viskas gerai, be jokių problemų, agentūra pritarė. ESO mums atsiuntė prisijungimo sąlygas ir atsiuntė laido nutiesimo sąskaitą – 270 tūkst. Tai ar jūs idiotais laikote mus, ar jūs nesuprantate, kas darosi? Galų gale susėskite su energetikos ministru D. Kreiviu ir susitarkite, kad ESO neplėštų iš ūkininkų ir iš žmonių, kurie nori pereiti prie kitos alternatyvios energijos. Dar kartą sakau: 270 tūkst., kur realiai galėtų paimti nulį. Tai yra piktybiškas, tyčinis kenkimas.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš noriu replikuoti, keletą kartų buvau paminėtas. Visų pirma Seimo nariai yra labai plačios erudicijos žmonės ir turi matyti platesnį kontekstą. Neapmokestinamasis pajamų dydis Lietuvoje apmokestinimą gyventojų, skurdžiausių gyventojų, sumažino 250 mln. Tūkstantį eurų į rankas gaunantis žmogus sausio mėnesį gavo 30 eurų daugiau atlyginimo. (Balsai salėje) Nepadidėjusio. Tai yra didelės nuolaidos valstybės mastu. Akcizų paketas, visas paketas, 2024 metais didino naštą, esant tam pačiam vartojimui, 70–80 mln. Tai Lietuvos gyventojų kišenėse lieka ir Lietuvos gyventojai uždirba daugiau. Ar jie išleidžia teisingai? Tai yra mūsų klimato politikos klausimas paskatinti nevartoti iškastinio kuro.
Ir dabar, gerbiamas Viktorai, skirtumas tarp jūsų minimo Gamtinių dujų įstatymo, kurį pakeitė L. Kasčiūnas ir D. Kreivys, yra tai, kad gamtinių dujų išpilstymo stoteles valdo valstybė. Naftos dujas cisternomis veža tiesiogiai į degalines, per sieną, ir valstybė neturi galimybių reguliuoti valstybinių išpilstytojų (nes jų nėra, nes vežama tiesiogiai naftos cisternomis per sieną į degalines), kol neatsirado europinis reguliavimas. Jisai įsigalios visu mastu iki Kalėdų.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3485 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Grįžtame prie darbotvarkės 1-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projekto. Į tribūną kviečiu komisijos pirmininką B. Matelį. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, jūs buvote pavedę mūsų komisijai ištirti generalinės prokurorės N. Grunskienės prašymą ir pateikti savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario R. Žemaitaičio neliečiamybės atėmimo. Komisija per gana trumpą laiką, tai yra per tokį laiką, kokį mums suteikėte, atliko tyrimą. Į komisijos posėdžius buvo pakviesti prokuratūros atstovai ir jie pateikė savo išvadas. Jie atsakė į labai daug komisijos narių klausimų. Taip pat į komisiją buvo kviečiamas pateikti savo nuomonę ir Seimo narys R. Žemaitaitis. Jam buvo išsiųsti kvietimai bent keturiais penkiais kanalais, tačiau R. Žemaitaitis pasirinko tokį būdą ir į komisijos posėdį neatvyko.
Komisija, išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Š. Šimonio pateiktą informaciją ir jų atsakymus į komisijos narių klausimus, daro išvadą, kad tyrimo metu surinktos medžiagos pakanka, kad komisija priimtų sprendimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. vasario 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ 4 straipsnyje nurodytą pavedimą, komisija siūlo Lietuvos Respublikos Seimui tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. Grunskienės teikimą dėl sutikimo Seimo narį R. Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Už šį sprendimą balsavo visi 8 komisijos nariai, nė vienas nesusilaikė, nebuvo ir balsuojančių prieš. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų gavau keturis kvietimus, pirmininkas teisus, nė į vieną neatvykau ir neatsakiau. Gerbiamas pirmininke, žinote, kodėl? Todėl kad jūs nepateikėte komisijai dokumentų. Aš dabar noriu įgarsinti ir jūs atsakykite į klausimą visiems Seimo nariams, kodėl jūs nedavėte susipažinti komisijos nariams su Lietuvos… Vilniaus universiteto Kalbos katedros, instituto pateikta išvada, kuri buvo pateikta ir Konstituciniame Teisme, ir prokuratūrai, kurioje konstatuojama, kad „aptariamuose pasisakymuose apie R. Žemaitaitį nuomonė ir informacija dažniausiai suformuluojama pakankamai korektiškai. Tai rodo turinio bei kalbos ypatybes ir autoriaus intenciją. Pacituotą praeityje populiarią smurtą prieš žydus skatinančią vaikišką skaičiuoklę galima laikyti retorine ir politine provokacija.“ Galite paaiškinti, kodėl jūs neteikėte komisijos nariams susipažinti su visa išvada, kuri yra šešių lapų, ir Kalbos institutas aiškiai pasako, kad mano kalboje nebuvo jokios neapykantos, jokio kurstymo ir kitų dalykų?
B. MATELIS (TS-LKDF). Mielai atsakysiu į jūsų klausimą. Mūsų komisija buvo sudaryta jums balsuojant jūsų pavedimu ir komisijos buvo prašoma vieno dalyko, ar leisti, ar uždrausti, ar yra pagrindas leisti ar uždrausti apklausti ir kitaip teisiškai kviesti į tyrimą Seimo narį R. Žemaitaitį. Mūsų komisija neturėjo įgaliojimų gilintis į atskirus įrodymus, jų komentuoti, nagrinėti, tirti. Mes iš tiesų vadovavomės tuo, ką pateikė mums prokuratūra, ir mes vertinome tuos prokurorų teiginius irgi gana kritiškai.
Dėl tų pasisakymų norėčiau ponui R. Žemaitaičiui ir kitiems priminti tokį dalyką: nėra taip, kad prokuratūra gavo prašymą, pradėjo ikiteisminį tyrimą, daugiau nei pusę metų laikė stalčiuje tą nutarimą, dabar ištraukė ir atnešė, ir padėjo, ir paprašė panaikinti neliečiamybę. Taip nebuvo. Prokuratūra buvo užsakiusi oficialią nepriklausomą lingvistinę ekspertizę. Tai vienas dalykas. Vėliau, taip, buvo užsakytos teismo ekspertų išvados. Vėliau buvo užsakyta Gyventojų genocido ir rezistencijos centro išvada. Tos išvados buvo pateiktos. Buvo užsakyti ekspertiniai vertinimai, tai yra ekspertizės. Ir per tą laiką tas procesas vyko, jis nestovėjo prokuratūroje. Ir netiesa, kad čia kažkokia, vadinasi… Mūsų klausimas buvo toks, ar nebuvo politinio pamušalo. Netgi mūsų komisija klausė tiesiai šviesiai, ar jūs, prokurorai, jautėte kokį nors politinį spaudimą? Štai prokurorai į visus klausimus atsakė, kad jokio politinio spaudimo nebuvo. Buvo atliekamos ekspertizės, dar daugiau, buvo apklaustas pats R. Žemaitaitis, kuris patvirtino, kad yra jo žodžiai, nes, tiesą sakant, į feisbuko paskyrą galėjo kas nors įsilaužti ir pateikti raštu. R. Žemaitaitis pripažino, kad yra jo žodžiai. Ekspertų išvados leido prokuratūrai daryti išvadą, kad yra galimai padarytas nusikaltimas. Ir tik po tų visų gautų ekspertinių išvadų prokurorai kreipėsi į Seimą ir prašo panaikinti teisinę neliečiamybę. Aš manau, kad tų ekspertų išvadų buvo atlikta, tai atliko prokuratūra. Mes į atskirus įrodymus, kieno išvados yra geresnės, kieno ne, neturėjome įgaliojimų kištis. Mūsų tik buvo klausiama, ar yra pagrindas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Viskas, mes manome, kad toks pagrindas yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau klausimų nėra. Dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kaip ką tik minėjo komisijos pirmininkas, tai vis dėlto konkrečiai kalbant, ši komisija neturėjo mandato vertinti mūsų kolegos R. Žemaitaičio pasisakymų turinio. Tai buvo visiškai procedūrinis ir dabar toliau mes spręsime visiškai procedūrinį klausimą, ar kliudyti teisėsaugos institucijoms toliau atlikti tyrimą ir atlikti reikalingus procesinius veiksmus, ar tokios kliūties nesudaryti? Prokuratūra mus aiškiai informavo, kad jeigu Seimas nuspręstų nenaikinti savo kolegos teisinės neliečiamybės, tai taptų teisine kliūtimi toliau mūsų teisėsaugai vykdyti procesinius veiksmus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau pereiname prie svarstymo stadijos. Primenu, kolegos, kad vadovaujamės Seimo statuto 23 straipsnio 4 punktu: „Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“
Pirmiausia atsiklausiu komisijos pirmininko. Ar dar norėtumėte pasisakyti? Ar dar norėtumėte pasisakyti svarstymo stadijoje, ar jau viskas? Viskas.
Remigijau Žemaitaiti, ar norėtumėte pasisakyti? Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tai gal pradėsiu šiek tiek nuo juoko formos – „Mes, žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos. Jeigu blynai nemaišyti, prašom pinigus skaityti.“ Tai dabar galime perfrazuoti: „Mes, žydukai Lietuvos, norim Žemaitaičio mes galvos. Jei galvos negausim, tai Seimo galvą paimsim.“ Tai, gerbiamieji, žiūrėkite, nesame nė vienas čia šventas.
Aš prieš jus turiu, dėl ko B. Matelis nuslėpė ir melavo jums visiems. Aš turiu išvadą, kuri yra adresuota ir Konstituciniam Teismui apkaltos metu. Ir aš paskaitysiu, ką kalba būtent kolegos, kurie sakė, kad reikia remtis. Tai parašyta. Aptariami pasisakymai laikytini vienas kitą papildančiais, anksčiau viešai paskelbtus tekstus išplečiančiais pareiškimais. Juose nuo lokalių visuomeninių įvykių kryptingai pereinama prie Palestinos istorinių ir socialinių apibendrinimų, suvokiant kiekvienos tautos, taip pat lietuvių, prigimtinę teisę kaip galimybę savarankiškai tvarkyti savo valstybės vidaus, užsienio reikalus. Aptariamuose pasisakymuose mėginama tą teisę morališkai stiprinti, kartu Izraelį pateikiant kaip agresyvią, karo veiksmus inicijuojančią, paramos ir pasitikėjimo nevertą valstybę. Aptariamuose pasisakymuose aprašomų veiksmų iniciatorių skiriamas bruožas, kartu ir pagrindas juos vertinti, nėra priklausymas žydų tautybei apskritai. Kalbama ne apie žydų, o apie Izraelio kaip valstybės veiksmus. Tai, kas kalbama apie Izraelį, savaime nėra taikytina žydams kaip tautybei apskritai. Taigi Izraelio kaip valstybės kritika savaime nėra ir neigiama nuomonė apie bet kuriuos žydus kaip žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, apie juos kaip tautybės atstovus apskritai. Aptariamuose pasisakymuose pagal tam tikrus požymius gana nuosekliai stengiamasi išskirti aptariamos žmonių grupės arba minimus konkrečius asmenis… tokiu būdu pasakojimo turinio nesiejant su visais žydais ar rusais kaip žmonių grupėmis dėl jų tautybės. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad neigiamas kokių nors visuomenės reiškinių vertinimas, taip pat ir menkinamas ar įžeidžiantis dalies visuomenės apibūdinimas savaime nėra neapykantos būtent dėl kilmės, tautinės (…) ir kurstymo…
Aiškiai ekspertai konstatuoja, ką aš jau ne vieną kartą sakiau, niekada gyvenime neleidau ir neleisiu žeminti vienos ar kitos tautos. Niekada nežeminau vienos ar kitos tautos ir niekada jos neišskyriau. Aš aiškiai savo postuose, komentaruose aiškiai komentavau apie tam tikrus asmenis, juos įvardindamas barbarais, žmogžudžiais ir prilygindamas V. Putinui dėl to, ką jis padarė Ukrainoje. Mano pasisakymuose buvo aiškiai konstatuota, kad nenuostabu, dėl ko kyla tokie nepasitenkinimai ir tokie vertinimai.
Ir aš galiu jums pacituoti kitą dalyką. Tai yra vakar vakare Jungtinėje Karalystėje užsienio reikalų ministras D. Kameronas ką pasakė? Konstatavo tai, ką R. Žemaitaitis konkrečiai pasakė: yra pažeidžiamos žmogaus teisės, Izraelis nesilaiko jokių žmogaus teisių principų atimdamas vandenį, atimdamas galimybę palestiniečiams išsigelbėti, pažeidžiamos visos žmogaus teisės. Kartu D. Kameronas pasako, kas dar nežinote, po visų šitų įvykių Izraeliui yra atimta veto teisė ir dabar yra sprendžiamas klausimas dėl suteikimo Palestinai valstybės statuso. Izraeliui yra atimta veto teisė tol, kol Palestina bus pripažinta kaip valstybė. Tai Lietuvos parlamentas turi šiandieną imtis tų priemonių ir pradėti diskusijas ir derybas, kad Palestinai būtų suteikta būtent valstybės teisė.
Dabar, kolegos, kita, ką pabrėšiu, ką pacituosiu. Praėjusią savaitę Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą, įpareigojantį Vyriausybę neparduoti ir netiekti ginklų Izraeliui. Būtent dėl žmogaus teisių pažeidimo, apie ką aš ir kalbėjau. Jungtinėse Tautose yra septynios rezoliucijos, kurios aiškiai pasako, kad Izraelis yra asmeniškai atsakingas už daromus barbariškus veiksmus Palestinos teritorijoje. Tas pats D. Kameronas savo pasisakymuose konstatavo, kad nuo dviejų iki penkių kartų Palestinos gyventojai dėl nuolatinio Izraelio bombardavimo, dėl jų ir vaikų žudymo buvo priversti net penkis kartus keisti savo gyvenamąją vietą. Izraelis neužtikrina būtent jų saugumo ir garantijų. Tai lygiai taip pat konstatavo ir „15min“, nors ir keista. Ačiū „15min“, kad vakar viešai išdrįso šitą dalyką pasakyti.
Dabar yra kitas, ką norėčiau aš jums pacituoti. Mes kreipėmės į… Tiksliau, Konstitucinis Teismas kreipėsi į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Neįvardindamas, koks Seimo narys ką sakė, kaip pasakė, aš dabar jums pacituosiu, kaip įvertina… Sekundėlę. Žiūrėkite, kaip įvertina vieno mūsų Seimo nario pasisakymą: „Antisemitizmo logika yra siekis sukurti įmanomai didesnę distanciją tarp žydų ir ne žydų. Istoriškai šiam tikslui buvo pasitelkti patys įtaigiausi vaizdiniai. Pavyzdžiui, Viduramžių žydai…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …kaltinti krikščionių vaikų kraujo naudojimu religiniais sumetimais. Naujaisiais laikais – tvirkinimu, moralės žlugdymu, prostitucijos skatinimu ir panašiai.“ Tai buvo taikoma mūsų Seimo nariui K. Masiuliui, kuris aiškiai įvardino savo laidose ir debatuose, kad dalis prostitučių buvo žydų tautybės.
Gerbiamieji, ar mes šiandien suvokiame, ką mes darome? Ar man dabar reikia kreiptis dėl kolegos K. Masiulio, kad lygiai taip pat pažeidė Konstituciją, lygiai taip pat turi pradėti tyrimus?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Vyšniauskas kalbės diskusijoje – motyvai už. Ruošiasi M. Puidokas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien mes iš tikrųjų svarstome ganėtinai paprastą procedūrinį klausimą, kuris, mano galva, turi labai didelę moralinę ir vertybinę reikšmę. Kalbame apie Seimo narį, kuris savo aktyviais veiksmais niekino žydų tautą, skleidė antisemitines nuostatas. Aš asmeniškai neturiu abejonės, kad taip ir buvo ir kad šie faktai tikrai bus įrodyti. Todėl tikrai džiaugiuosi, kad prokuratūra ėmėsi šio tyrimo ir principingai reaguoja į Seimo nario veiksmus. Visgi šiandien kamuolys yra mūsų pusėje, nes mes turime padėti prokuratūrai tęsti šį procesą, kuris, manau, yra svarbus tiek mums kaip institucijai, tiek visai valstybei.
Tiems, kurie netikite ar abejojate R. Žemaitaičio veiksmais ir žodžiais, noriu pacituoti tai, ką sako ekspertai prokuratūros pateiktuose dokumentuose. Komisijos pirmininkas tai minėjo. Keletas trumpų citatų: „R. Žemaitaičio pasisakymuose, taip pat ir įrašuose feisbuke yra klasikinio šiuolaikinio antisemitizmo ryškių požymių. Jo teiginiuose yra propaguojamas raginimas, pateisinimas kenkti žydams. Yra nužmoginančių, įkūnijančių blogį stereotipinių teiginių apie žydus arba įsivaizduojamą žydų įtaką. Jo teiginiuose galime rasti žydų kaip tautos kaltinimą, kad ji yra atsakinga už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą ar net ne už žydų atliktus veiksmus. Taip pat apstu šiuolaikinės Izraelio politikos lyginimo su nacių politika, kas taip pat yra klasikinio šiuolaikinio antisemitizmo požymis.“
Kartu manau, kad matome, jog antisemitizmo banga ritasi per Europą. Visose šalyse tai yra labai nerimą kelianti tendencija. Ypatingą dėmesį tam skiria Vokietija. Neabejoju, kad ir mes tai turime daryti. Aš suprantu, kad šioje salėje mes turime Seimo narį, kurį galime apibūdinti kaip agresyvių ekstremistinių pažiūrų politiką. Jis mėgsta ne tik niekinti žydų tautą, bet nevengia drabstytis purvais ir užsipulti kitų kolegų Seime. Taip pat suprantu, kad galbūt kai kas iš čia esančių žmonių bijo ar nenori susilaukti R. Žemaitaičio ekstremistinio išpuolio prieš save, nes kiekvienas mygtuko paspaudimas, be abejo, tokius dalykus sukels. Ne kartą taip jau yra buvę, tačiau kviečiu turėti moralinės drąsos, nes šitas klausimas yra svarbus mums, kaip institucijai, tai yra mūsų garbės ir orumo klausimas, šitas klausimas yra svarbus mūsų tautai, nes žydų tauta taip pat yra lietuvių pilietinės tautos dalis. Jeigu šiandien nepadarysime šio žingsnio, neatimsime jo neliečiamybės ir neleisime prokuratūrai tęsti to proceso, kurį jinai yra pradėjusi, mes padarysime didelę žalą, žalą, kai sustojimo gali ir nebebūti, gali būti taip, kad mes jau nebesustabdysime tiek šito žmogaus, tiek jo pasekėjų veiklos. Dėl to kviečiu turėti drąsos ir panaikinti Seimo nario neliečiamybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Puidoką. Jis pasisakys prieš.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, šiandien Lietuvoje dažnai kalbama, kad turėtume sekti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kaip strategine mūsų valstybės partnere, bet tie dalykai, kas yra įrašyta Vašingtone Dž. Vašingtono, A. Linkolno ir kitų žmonių, kurie kūrė Jungtines Amerikos Valstijas, įtvirtindami nuostatą, kad žodžio laisvė yra pats brangiausias dalykas ir kad ne tiktai paprastas žmogus ir kiekvienas pilietis, bet, akivaizdu, ir politikas, ir parlamentaras turi turėti teisę išsakyti savo nuomonę. Negalima persekioti, turint galios poziciją, valdantiesiems opozicijos narių, bet būtent tas šios kadencijos Seime nuolat vyksta kaip dūmų uždanga pridengiant milijoninius grobstymo skandalus mūsų valstybėje, nuolatos apkaltos skandalai prieš nepatogius ir aštriausią kritiką valdantiesiems pateikiančius Seimo narius. Ta kritika gali būti nemaloni, nepatinkanti, bet ją išgirsti jūs privalote, jeigu jūs skelbiate, kad mes ir toliau gyvename demokratinėje valstybėje, o ne diktatūroje.
Jeigu kalbame apie dvejopus, trejopus standartus, mes matome, kad konservatorių atstovai ir Seimo nariai, tokie kaip tas pats K. Masiulis, gali kalbėti ką nori apie žydų tautą, įžeidinėti tos tautybės žmones, pasakyti labai negražių žodžių, bet su jais nieko neatsitinka. Nesvarbu, ar tai būtų šis valdantysis, ar kitas valdantysis, jiems yra leistina Lietuvoje daryti viską. Jeigu tiktai ta valdančiųjų kritika yra iš opozicijos narių, tada iš karto valdantieji susivienija ir puola tokį Seimo narį, atakuoja per visas įmanomas teisines ir politines institucijas. Natūralu, kai tu turi valdžią ir galią, ir vėzdą mušti kitą, kuris yra silpnesnis ir kuris yra tau nepatogus, tu tą ir darai – ateini į tribūną, kaip ponas A. Vyšniauskas ką tik darė, ir sakai: reikia sunaikinti, reikia atimti neliečiamybę tam, kad tokių Seimo narių, kurie kalba nepatogius dalykus, neliktų. Ir tas yra vykdoma labai kruopščiai ir nuosekliai.
O tokie Seimo nariai, kurie pažeidžia įstatymą, tą patvirtina ir teismas, toliau lieka Seimo nariais, nors atlieka bausmę kalėjime. Tai kaip Seimas ir Lietuvos valstybė atrodo žmonėms, mūsų piliečiams? Kaip jums atrodo? Nuvažiuokite ir pasikalbėkite su žmonėmis, jeigu jums atrodo, kad tai yra priimtinas tarpusavio nesutarimų tarp opozicijos ir valdančiųjų sprendimo būdas, kai jūs sunaikinate opozicijos narius. Pakalbėkime apie tą patį Izraelį ir Palestinos situaciją. Skirtingai negu daugelis iš jūsų, aš ten buvau, gyvai bendravau tiek su žydų politikais ir gyventojais, ir buvusiais kariais, ir esamais kariais, tiek su palestiniečių atstovais, jų politikais, jų savivaldos atstovais, paprastais žmonėmis, beduinų gentimis, kurios buvo nuvytos nuo savo žemės ir vėliau gyveno Jungtinių Tautų atstatytose palapinėse. Ten yra labai labai sudėtinga situacija ir išspręsti tą karą yra sunku ir nelengva.
Mes, kaip maža valstybė, turėtume užimti moralią poziciją siekti taikos Gazos Ruože ir kitose pasaulio vietose. O ką mes darome? Mes paremiame vieną iš pusių, dėl kurios šiandienos veiksmų yra 28 tūkst. žmonių žuvusių, apie 100 tūkst. sužeistų ir žuvusių palestiniečių. Ar tai yra teisingas sprendimas, jeigu matome, kad Jungtinių Valstijų prezidentas, taip pat Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius A. Blinkenas nepritaria išplėsti karinę operaciją į Rafą, Gazos rajoną, nes ten yra susitelkę per milijoną gyventojų? Ar jūs įsivaizduojate, kokio dydžio dar didesnės žūtys tenai bus? Ar jūs suprantate, kad šiandien nėra gero taikos sprendimo Gazoje? Bet koks sprendimas bus toks, kur turės nusileisti abi pusės. Nebus taip, kad nusileista bus tik iš vienos pusės. Mes matome, kad krizė Artimuosiuose Rytuose gilėja ir į tuos karinius veiksmus gali įsitraukti ir Egiptas, ir Iranas, ir kitos Artimųjų Rytų šalys. Ir tada kraujas liesis jau šimtams tūkstančių ir milijonams žmonių. Tai aš raginu jus visus pabusti, nustoti persekioti opozicijos Seimo narius ir dirbti tam, kad pasaulyje būtų taika, o Lietuva klestėtų.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną dėl motyvų už gerbiamą B. Matelį. Tiksliau, diskutuoti už.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau šiek tiek atkreipti dėmesį į kai kuriuos šios istorijos niuansus. Štai R. Žemaitaitis pateikė kažkokias savo ekspertų išvadas, galbūt jos yra tikros, galbūt netikros, bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Mes šiuo balsavimu iš tiesų nesprendžiame, ar R. Žemaitaitis yra kaltas, ar nekaltas – mes tik sprendžiame, ar galima leisti prokuratūrai tęsti tyrimą ir nustatyti tiesą. R. Žemaitaitis pateikė išvadas, kurias jis turi. Ko reikia, kad tos R. Žemaitaičio rodytos išvados pasiektų ir būtų galingos? Reikia vieno dalyko – reikia leisti prokuratūrai tęsti tyrimą, o R. Žemaitaitis tuo metu galės pateikti prokuratūrai savo įrodymus. Viskas – daugiau nieko nereikia. Netgi ponas R. Žemaitaitis galėjo atvykti į mūsų komisijos posėdį ir pateikti savo poziciją. Jis neatvyko. Mes turime įvertinti ir tokią situaciją.
Štai R. Žemaitaitis, galbūt norėdamas švelninti situaciją, kartais sako: štai Izraelis kaltas, galbūt žydai nekalti, galbūt kaip nors ne taip suprato jį kažkas. Kiekvienas padorus politikas, ypač tokio rango kaip Seimo narys, jeigu jis mato, kad visuomenė galbūt jį ne taip suprato, ateina ir nuoširdžiai atsiprašo. R. Žemaitaitis, kaip ir pažymėta generalinės prokurorės rašte, vykdė tęstinį galimą nusikaltimą, tęstinį. Jis vėl tęsė tą pačią temą, jis neatsiprašė. Todėl, mieli kolegos, aš manau, kad šiandien balsuojant ta takoskyra nebus tarp valdančiųjų ir opozicijos – takoskyra bus tarp tų, kurie pritaria ir skatina nesantaiką, kurie pritaria kitos tautos niekinimui, ir tarp padorumo ir demokratijos. Todėl aš labai tikiuosi, kad visuomenė, vertindama mūsų šį balsavimą, jį tikrai vertins būtent taip, o ne pagal tai, kas yra opozicija, o kas yra valdančiųjų pusėje. Kviečiu visus būti drąsius ir priimti tokį sprendimą, kokio prašė generalinė prokurorė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš diskusijoje pasisakys gerbiamas D. Kepenis. (Balsas salėje) Tai jūs jau pasisakėte. (Balsas salėje) Ne, ne, ne. Motyvai už ir prieš priėmimo stadijoje dar bus, gerbiamas Remigijau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visiškai neseniai mes prisiminėme tą politinį spektaklį, kurio rezultatas – mandato neteko Seimo narys P. Gražulis. Žiauri buvo jo nuodėmė, bet jis neteko. Ne visi Lietuvos piliečiai, ne visi rinkėjai žino tas detales, kurias čia mes matome iš arti. R. Žemaitaitis visuomenei teikia kasdien tą informaciją, kurią jisai gauna iš dokumentų, kurią gauna stebėdamas mūsų Seimo darbą, ir niekas iki šiol negalėjo paneigti ar pasakyti, kad R. Žemaitaitis meluoja. Jeigu tokių atvejų ir buvo, tai aš ne kartą girdėjau, jis atsiprašo, žmogus energingas, karštas. Bet mes dabar jį teisiame už ką? Už nuomonę. Už nuomonę, kurią grindžia komisija, kuri, buvo pasakyta, neturi mandato tam darbui. Jie paima R. Žemaitaičio nuomonę ir kur ją svarsto? Ją svarsto toje institucijoje, kuri yra jų, taip sakant, vos ne kišeninė institucija, viena ir antra taip pat. Mes matėme, kaip nuvertė Rezistencijos centro vadovą šita kompanija, kuri iki šiol neatsisakė pavadinimo šaika. Jie ramiai tą vardą priima sau. Dar niekuomet nėra buvę, kad tautoje, Seime būtų gaujos, klikos, šaikos. Dabar mūsų kadencijoje šitie pavadinimai atsirado. Ir kodėl jie atsirado? O todėl, kad žmonių akivaizdoje mes dorojame žmogų, kurį keturis kartus išrinko rinkėjai į Seimą, ir iki šiol, ir toliau jį rinks. Pažiūrėkite, kokia dabar nuomonė apie jį. Bet mes dabar, kadangi yra toks žmogus, kuris gali pakenkti, taip sakant, nebenoriu pavadinimų vartoti, ponams iš tos pusės, jį vėl turime sudoroti už nuomonę. Ir kažkodėl toje komisijoje, kuri remiasi savo šaikos, taip sakant, kišeniniais atstovais, jų nuomonė svarbiausia, o į pačios pagrindinės Lietuvos institucijos, kurios išvada yra esminė, tai yra į Lietuvių kalbos instituto išvadą net nekreipiama dėmesio. Ar gali būti akivaizdesnis dorojimas?
Bet, mieli kolegos, mes tam čia ir esame tautos išrinktieji, kad neleistume šito. Beje, jeigu apie žydus kalbama, aš niekuomet negirdėjau, kad čia kas nors apie kokį nors žydą būtų blogai pasakęs, nesu girdėjęs. Kiek aš turėjau reikalų su žydais, tai yra patys šilčiausi, nuostabiausi žmonės, kai tu bendrauji su savo kaimynu, draugu. Bet kai atvykau į Vilnių ir pamačiau, kas žydams atstovauja, tai, patikėkite, ne visuomet tie atstovai žydų yra tie tikrieji žydai, su kuriais tenka bendrauti kaimynystėje. Ir kai aš matau, kad vėl ta pati kompanija numeta tiems vadovaujantiems žydams 20 ir daugiau milijonų, sukiršina juos, ateina tie tikrieji žydai iš provincijos, sako, ką jie daro su mumis, jie pasiima tuos milijonus, mums neduoda. Kas čia yra? Ar čia tas terminas, kad gali būti tokia nuomonė? Arba kas gali paneigti? Girdėjome tokias sąvokas, kurios irgi gimė va toje pusėje.
Tai vieną kartą mes susitarkime, ar mes leidžiame toliau doroti savo kolegas tokiu būdu, kokį matome, ar vieną sykį suprasime, kad šitie skaldymai vyksta ne mūsų kaime, ne mūsų miesteliuose – čia jie vyksta. Ir kai aš girdžiu, kai jūs nuvertėte Rezistencijos centro vadovą, nuvertėte jį ir savo pastatėte, na, kišeninį, tuo metu vienas iš argumentų, kurį mes žinojome, dėl ko jūs jį verčiate, buvo tai, kad atstovai šitos tautos ateidavo ten ir sakydavo, ką reikia daryti čia jums, ko niekuomet nėra darę žydų tautos atstovai iš provincijos. Tai atskirkime, kas yra kas toje šalyje, kas iš tikrųjų kiršina ir kas pasinaudoja ta situacija sudoroti savo politinį oponentą, aš kitaip nematau. Baikime čia tuos dorojimusis vieną kartą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar einame prie priėmimo stadijos. Gal galėtume?.. Yra du straipsniai. Ar galėtume 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti dėl straipsnių? Na gerai, balsuojame. Bus motyvai paskui, priėmimo stadijoje.
Dabar balsuojame, kolegos, dėl 1 straipsnio. Yra reikalavimas balsuoti dėl straipsnio. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kolegos, grįžkime į darbo vietas. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 77, kitaip balsuojančių nebuvo. Taigi 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuoti reikalaujate. Gerai, balsuojame dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 77, balsavo vėl tie patys 77 už, kitaip balsuojančių nebuvo. Taigi 2 straipsniui pritarta.
Ir dabar motyvai dėl viso. Už – gerbiamas K. Masiulis. Prašau. Tai iš vietos dėl motyvų jau dabar.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebūčiau kalbėjęs, jeigu čia nebūčiau tokioje keistoje šviesoje parodytas. R. Žemaitaitis ir dar čia vienas kolega mane bando daryti antisemitu, tai aš jau, matyt, pajuokaudamas pasakyčiau, aš į tą „Nemuno aušrą“ tikčiau ir galėčiau su R. Žemaitaičiu konkuruoti dėl lyderių. Bet jeigu ten tokie, na, taip mąstantys žmonės renkasi, aš visai nenoriu integruotis, inkorporuotis ir tomis vertybėmis dalintis.
Noriu padėkoti R. Žemaitaičiui už tai, kad šį kartą jisai truputį adekvačiau, bet tik truputį adekvačiau, pacitavo, bet vis dėlto labai neadekvačiai tai, ką aš buvau pasakęs. Vakar buvo pasakyta, kad visos žydų moterys, šiandien, kad kai kurios ar kad dalis, ar dar kaip. Tai dabar noriu… O laida buvo iš tikro apie tą situaciją, kuri buvo XIX šimtmečio pabaigoje – XX šimtmečio pradžioje carinėje Lietuvoje, kur sakiau, kad žydų tauta Lietuvoje irgi patyrė didžiulę diskriminaciją. Nors mes galėjome didžiuotis, kad čia litvakai gyveno geriau negu kitur, deja, jie turėjo labai didelių bėdų. Carinėje Lietuvoje jiems žemę dirbti buvo neįmanoma, kai visi gyventojai dirbo žemę. Aš kalbu apie statistiką, ką mokslininkai yra įrodę. 50 % žydų šeimų, mamų nežinojo, ką jų vaikai valgys rytoj per pusryčius. Jūs galite įsivaizduoti tokią situaciją? Gyveno getuose.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tie žmonės buvo patekę į skurdo pinkles ir tuose spąstuose… Iš tų spąstų kai kas išgelbėjo.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, laikas. Ačiū. Pasisakėte. Dabar prieš gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, kai ateina į tribūną konservatorius B. Matelis ir pasako, kad tai yra kažkokia takoskyra tarp moralumo ir nemoralumo, ir tą sako tas žmogus, kuris LRT eteryje atvirai meluoja, sako netiesą apie mane ir kitus žmones, akivaizdu, kad tas moralumo lakmuso popierėlis yra labai seniai pamestas daugelio konservatorių ir tikrai tos krikščioniškos vertybės, apie kurias jie melavo, kad deklaruoja, taip pat yra nustumtos į liūdnas liūdnas paraštes.
Ir jeigu kalbame apie šią situaciją, mes turime matyti, kad ne tik Lietuvoje yra skirtingų nuomonių, galbūt ne visą laiką visiems priimtinų nuomonių, bet tokių nuomonių yra net skirtingose valstybėse. Ar toje pačioje Airijoje, kur labai stipriai nepritariama dabar Izraelio veiksmams. Ar toje pačioje Ispanijoje ir kitose valstybėse. Tas poliariškumas nuomonių matomas ypač Afrikos šalyse, Artimuosiuose Rytuose, kur valstybės kreipiasi ir į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą ir kitas institucijas. Taigi, nuomonės gali būti labai skirtingos. Ir labai negerai, kai valdančiųjų pasisakymuose iš konteksto išimami keli žodžiai ir jie tampa teisuoliais pasaulio. Kai opozicijos pasisakymuose iš konteksto išėmus tuos pačius kelis sakinius, jie yra nuplakami ir apmėtomi akmenimis.
Aš manau, kad tai yra dvejopas standartas. Tai yra neteisybė. Taip elgtis parlamente valstybės, kuri Konstitucijoje yra aiškiai įvardinta demokratine, negalima. Nebent jūs galvojate, kad toliau kurdami diktatūrą suvienysite visą visuomenę ir įgysite žmonių pasitikėjimą. Aš raginu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – gerbiama L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog iš opozicijos kalbėjusiems žmonėms noriu priminti Etikos ir procedūrų komisijos šventinį palinkėjimą. Kiekvienas gavome po tokį žalią lapą, tai kartais į tą lapą užmesti akį vertėtų. Aš dabar turiu priminti klausimą iš esmės, ką mes svarstome, už ką mes balsuosime. O balsuosime už procedūrinį pritarimą, kad prokuratūra galų gale ištirtų tikrąją padėtį. Tik tiek. Tai yra mūsų, kaip Seimo narių, pareiga. Mes nevertiname šiandien R. Žemaitaičio kaltumo ar nekaltumo. Čia teisėsaugos darbas. Turime vieną sykį paisyti valdžių atskyrimo principo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ką kolegė prieš tai ir sakė – kaltumo, nekaltumo. Gerbiama kolege, čia sprendžiamas politinis dalykas, ar Seimo narys kalbėdamas viršijo savo politinį etikos kodeksą, ar ne.
Dabar atsakant B. Mateliui. Dar kartą, Broniau, aš tau atsakysiu. Vasario 1 dieną šita išvada adresuota, vasario 2 dieną yra štampas, kad yra gauta. Jau nebemeluokite. Aš nežinau, kiek jūs galite apsisukti ir meluoti.
Dar kartą pasakysiu, išvadose konstatavo visus mano tekstus, skirtingai nuo prokurorės, ką jinai parašė, ekspertai pasakė, kad visiškai nesiejama. Aš noriu jums dar kartą, kolegos, pasakyti, dėl ko mes čia ginčijamės. Mes ginčijamės, kad yra ir vienoje, ir kitoje pusėje ir teisių, ir neteisių žmonių. Seimo narys negali nereaguoti į Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusio D. Lupčico pasisakymus ir aš juos dabar paskaitysiu.
Jo klausia, kiekgi tu nužudei palestiniečių? – Ar atsiminsi ten visus mažo ūgio bjaurybes.
Antras dalykas, kad jie nėra vaikai, jie yra maži arabai, o čia yra didelis skirtumas.
Trečias dalykas. Jie nėra žmonės, nes jie yra driežai.
Kitas dalykas. Lietuvos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, F. Kukliansky, žydų bendruomenės pirmininkė, pasako, kad Lietuvos žydai nekenčia lietuvių labiau negu kad lietuviai žydų. Jūs vieną kartą įsisavinkite, ar gali tokie politikai, tokie visuomenės veikėjai elgtis mūsų Lietuvoje ir mus žeminti? Seimo narys privalo reaguoti ir pateikti savo nuomonę ir poziciją. Nejaugi jūs nesuprantate, kad šitie debatai, diskusijos ir panašiai žemina visą žydų bendruomenę. Ta neapykanta, kur prieš tai sakė, kad ritasi banga per Europą, ritasi banga ne dėl žydų, ritasi banga dėl Izraelio valdžios, ritasi banga dėl to, ką Izraelis daro Palestinoje. Ne žydas kaltas. Ko jūs kimbate prie tų žydų, aš niekaip nesuprantu. Jūs pažiūrėkite, ką šiandien Izraelio vyriausybė daro. Izraelio vyriausybė šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir šiandien kenčia dėl Izraelio Valstybės visi žydai, visa bendruomenė turi tą juodą dėmę dėl B. Netanjahu. Užuot atsiradusi pasaulio bendruomenė, žydų organizacijos ir atsiriboję nuo B. Netanjahu, aiškiai pasakę – mes nepalaikome…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …nepritariame šitiems veiksmams, ir baigtųsi šitie ginčai.
PIRMININKAS. Laikas! Gerbiamas J. Razma kalba už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai stebiuosi kolegos R. Žemaitaičio bandymais mus įklampinti į kažkokį jo bylos dalinį nagrinėjimą, lyg mes būtumėme čia ne Seimas, o teismas, ar nagrinėti kitų asmenų pasisakymus ir daryti kažkokius didelius sprendimus, kur irgi yra, matyt, ne Seimo reikalas. Dar stebiuosi, kad jis taip tvirtai jausdamasis, tokiu teisuolio tonu kalbėdamas pats nepaprašo, kad būtų duotas leidimas Generalinei prokuratūrai užbaigti darbą ir būtų galimybė jam ta visa teisuolio poza apsiginti, o aplink prašo opozicijos narių, kad nesiregistruokite, nedalyvaukite, kad nebūtų to leidimo. Turėtų būti suprantama, kad toje situacijoje tik prokuratūra ir teismas gali padaryti išteisinamąjį sprendimą, jeigu R. Žemaitaitis įsivaizduoja, kad jis yra tokio vertas. Jeigu mes Seime neleisime to padaryti, tai vis tiek šitas klausimas nebus išspręstas. Todėl aš tikrai kviečiu ir tuos, kurie nesiregistravo, registruotis ir balsuoti teigiamai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Mes puikiai žinome, kiek Lietuvoje tvyro žmonių nuotaikų apie tai, kad jie bijo ką nors pasakyti. Teisininkai bijo pasakyti apie tikrą padėtį, nors jau jie rašo knygas, kad supuvusi teisinė sistema yra mūsų griūvančios valstybės priežastis. Tą patį medikai sako: aš negaliu kalbėti. Aš suprantu, kad ten taip, taip, bet jeigu aš pasakysiu, mane ten jie sunaikins. Mes ne kartą apie tai esame girdėję. Šitie ponai, kurie dabar sėdi anoje pusėje, jie, matyt, mano, kad prokuratūra sėdi be darbo, o mes dabar jai duosime darbo, tegu pataršo čia vieną kolegą. Tarp kitko, pasaulyje labai mažai tokių parlamentų, kurie siunčia į prokuratūrą savo atstovus. Labai mažai. Lietuviai yra tokie žmonės, kurie nori tarpusavyje rodyti, kokie jie čia kieti, kaip jie draskosi ir kaip jie parodys, kad jeigu mes Seimo narį galime taip sutvarkyti, tai tu, daktarėli, arba ten tu, prokurorėli, ramiai patylėkite, nes jums bus dar blogiau. Šitai mes kasdien matome, girdime.
Aš netrukus jums pateiksiu faktų, kas darosi kai kuriose kitose srityse. Žmonės jau nebebijo kalbėti, ir aš dabar raginu žmones – nebebijokite kalbėti. Gali būti, kad sudoros R. Žemaitaitį, nes jų dauguma yra, bet jie patys supranta, kad jų dienos jau yra skaičiuojamos. Anksčiau bijojome kalbėti apie psichodemiją, dabar bijome kalbėti apie karą, bet leiskime žmonėms pasakyti savo nuomones. Mes dabar teisiame R. Žemaitaitį už nuomonę. O tai, ką sako R. Žemaitaitis kasdien per portalus, paklausykite, jisai sako tokius dalykus, už kuriuos jau rytoj būtų galima prokurorams iš karto čiupti kai kuriuos veikėjus ir tempti į teismą. Iki šiol laisvėje jūsų atstovas, vaikų prievartautojas, vaikštinėja ir nieko, laisvėje vaikštinėja, o R. Žemaitaičiui mes dabar suvaržysime laisvę. Už ką? Už nuomonę. Kolegos, galvokite, ką jūs darote. Žmonės jau jūsų nebebijo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Aš tiktai atkreipiu dėmesį, leidžiu sau pasakyti trumpą repliką. Mes neteisiame R. Žemaitaičio, teisėsauga įvertins, ar buvo pažeistas įstatymas. Mes, kaip Seimas, nieko čia neteisiame.
Toliau gerbiamas E. Gentvilas kalba už.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega D. Kepenis pavartojo sąvoką „griūvanti valstybė“. Jeigu Seimas atsižvelgė į teisėsaugos institucijų prašymą leisti apklausti ar atlikti kitus procesinius veiksmus Seimo nario atžvilgiu dėl galimos nusikalstamos veikos, tai nežinau, kaip čia galima pasakyti, kad „griūvanti valstybė“. Gerbiami kolegos, gal ta valstybė pradėjo griūti praėjusioje kadencijoje, kai D. Kepenis daugumoje buvo, nes tada irgi buvo svarstomi klausimai dėl prokuratūros prašymų panaikinti imunitetą kai kuriems Seimo nariams.
Noriu pasakyti, kad istorijoje buvo atvejų ir praėjusioje kadencijoje, kai Seimo nariai neįveldavo Seimo į tokią istoriją, patys atsisakydavo imuniteto, tas pats buvo ir šitoje kadencijoje jau atsitikę. Taigi kartais apsimetame, kad nesuprantame, o iš tikrųjų sąmoningai klaidiname Lietuvos žmones, turbūt savo rinkėjus, kurie nežino tų niuansų. Seimas arba uždraudžia prokuratūrai vykdyti Seimo nario apklausą ir kitus procesinius veiksmus, naudodamas Seimo nario mandatą kaip priedangą ir apsaugą nuo teisėsaugos teisėtų veiksmų, arba Seimas pasako: neanalizuojame paties turinio, nes tai ne mūsų funkcija, nustatome tik vieną dalyką, ką nustatė komisija, kad čia nėra politinio pamušalo, ir paliekame teisėsaugai spręsti, kaip reikia, kokius veiksmus atlikti su šituo Seimo nariu. Visada ir aš, ir liberalai pasisakydavome: teisėsaugai mes neturime teisės trukdyti dirbti savo darbą, o Seimo nario mandatas negali būti naudojamas bandymui apsisaugoti nuo teisėsaugos veiksmų. Balsuosime už.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Dabar balsuosime. Replika bus po balsavimo, yra toks žanras, po balsavimo replika. Dabar balsuosime dėl viso projekto.
Gerbiami kolegos, susikaupiame ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projekto. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 77, kitaip balsavusių nebuvo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Na, yra liaudyje tokia nuomonė: ką Dievas nori nubausti, tiems pamaišo protą. Tai čia tarp kitko. Na, o kolega E. Gentvilas šiek tiek sumaišė. Ne mano citata, tai yra pavadinimas knygos, kurią parašė advokatė A. Meilutytė. Toje knygoje jinai išvardino visą būrį Aukščiausiojo Teismo teisėjų, parodydama jų korupcinius ryšius. Dar iki šiol jie dirba (penkeri metai tai knygai), ir nė vienas teisėjas nepareiškė pretenzijos advokatei už tiesą. Jie žino, kad jeigu jie pradėtų aiškinti, jų pabaiga būtų labai liūdna, todėl tyli. Ir mes, kolegos, neturime… Ar mes nežinome, kas čia darosi? Tikrai raginu neskubėti ir suprasti, kad mes elgiamės neteisingai, o netiesa yra ta priežastis, dėl ko žmonės šiandien bėga iš Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat replika – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nuoširdžiai ačiū Valstiečių frakcijai, Mišriai grupei, Darbo frakcijai, kurie suprato, kas yra politinis susidorojimas. Tik priminsiu konservatoriams. Kai jūsų M. Adomėnui dėl politinių dalykų buvo iškelta baudžiamoji byla, tuo metu valdančioji dauguma palaikė ir M. Adomėno neleido. Iš kitos pusės, esu labai dėkingas valdančiajai daugumai, „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratams, kad labai stipriai prisidedate prie mano politinės partijos „Nemuno aušra“ kūrimo, prie mano bendro darbo. Iš tikrųjų didelis ačiū jums. Be jūsų pagalbos, be jūsų balsavimo ir be jūsų tokio savotiško žesto man, ko gero, šiandien man nepavyktų įkurti skyrių visoje Lietuvoje. Jūsų dėka jau Vilniuje mes turime virš 500 įkurtos partijos narių. Nuoširdus ačiū jums už tai, ką jūs darote dėl mano politinės jėgos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas B. Matelis per šoninį mikrofoną. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pirmiausia padėkoti tiems Seimo nariams, kurie iš tiesų suprato, kur yra šviesa, kur yra tamsa. (Balsai salėje) Taip pat norėčiau atsakyti vienam kolegai, kuris čia kaltino, kad aš melavau kažkurioje televizijoje. Galiu pasakyti, kad tas kolega neseniai buvo įsipainiojęs į vieną istoriją, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba jam suplėšė kišenes tualete ar kur. Galiu pasakyti, kad tikriausiai už gerus darbus tai buvo padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar gerbiamas D. Griškevičius per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Čia atsakau Remigijui. Vis dėlto reikėtų pasakyti, kad Seimas nėra teismo salė, mes čia to teismo jums nevykdėme, o tiesiog suteikta galimybė institucijoms jus apklausti. Taigi jūs turėsite visas teises ginti savo teises.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Klausimas baigtas.
11.37 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 721, 80, 821 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3414 ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3415 (pateikimas)
Kitas – darbotvarkės klausimų 1-4.1 ir 1-4.2 blokas. Pateikimas. Projektai Nr. XIVP-3414 ir Nr. XIVP-3415. Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Gerbiamas ministras G. Jakštas mums galėtų jį pateikti. Prašom į tribūną.
G. JAKŠTAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Teikiamame pasiūlyme dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo keičiami kai kurie straipsniai, tačiau yra keturi pagrindiniai dalykai, kas keičiasi. Pirmiausia, patikslinta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, susijusi su mokslinės veiklos rezultatų viešinimu, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo, pagal kurias valstybės narės turėtų nustatyti ir įgyvendinti aiškią geresnio mokslinės informacijos išsaugojimo ir pakartotinio naudojimo politiką. Taip pat paskirta institucija, įgaliota nustatyti atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tvarką.
Antras esminis pakeitimas. Siekiant mažinti pedagogų trūkumą Lietuvoje ir pritraukti motyvuotus specialistus, baigusius nebūtinai pedagogikos studijas, siūloma išplėsti pedagoginių profesijų studijų modelį, kai asmuo pedagoginių profesinių studijų metu galėtų įgyti ne tik profesinę pedagogo kvalifikaciją, tačiau, esant poreikiui, studijuotų ir modulius, reikalingus būsimam mokomajam dalykui. Kreditai išplečiami nuo 60, kaip yra dabar, ir maksimaliai galėtų būti skiriama 120 kreditų studijoms.
Trečia. Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, apibrėžiant asmenis, turinčius teisę į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą, patikslintos Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio nuostatos, kartu suteikiama teisė pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo pagal Lietuvos ugdymo programą. Didžioji dalis tokių piliečių yra Ukrainos piliečiai. 2023 metais matome, kad ketvirtose gimnazijos klasėse mokosi 174 Ukrainos piliečiai ir 55 kitų trečiųjų šalių piliečiai. Tai jie visi galėtų vienoje eilėje pretenduoti ir su Lietuvos piliečiais ar Europos Sąjungos piliečiais dėl studijų finansavimo.
Ketvirta nuostata, kuri įsiteisėtų, tai yra reglamentuoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir tos politikos įgyvendinimą, apibrėžiant Mokslo ir studijų įstatymo sąvoką, kas yra mokslinių tyrimų infrastruktūra, ir nustatant pagrindinius politikos įgyvendinimo aspektus, suteikiant įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui priimti sprendimus dėl narystės mokslinėse tarptautinėse infrastruktūrose, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nustatyti tvarką, pagal kurią formuluojama Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistema, nustatomos ilgalaikės plėtros kryptys, prioritetai, planuojama plėtra. Dabar Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos įgyvendinimo procesas yra nereglamentuotas įstatymais ir buvo vykdomas bendra tvarka. Tačiau matydami plėtrą, šiuo metu jau Lietuva yra septynių tarptautinių infrastruktūrų narė, matome dar tris asocijuotas nares arba stebėtojas, kai yra siekiama aktyvios narystės. Matydami šią tendenciją ir plėtrą, manome, kad svarbu yra reglamentuoti ir įstatymų lygiu.
Kiti pakeitimai yra susiję su kitų įstatymų pakeitimais, Konstitucinio Teismo išaiškinimu arba redakciniai, pavyzdžiui: siūlymas patikslinti įstatyme įtvirtintus asmens nepriekaištingos reputacijos kriterijus, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą; nustatyti, kaip apmokama Studijų kokybės vertinimo centro, kolegialaus valdymo organo, tarybos nariams už darbą; patikslinti straipsnio pavadinimus, kad atitiktų straipsnių turinį; patikslinti Mokslo ir studijų įstatymo 821 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į naujas sąvokas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą po pakeitimų ir panašiai.
Esminiai yra tie keturi, kuriuos įvardijau, kiti yra redakcinio pobūdžio arba išplaukia iš kitų įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių, taip, sakykime. Pirmasis – gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Nemažai dėmesio čia pataisose skiriama nepriekaištingai reputacijai, akademinei etikai. Ar jūs galite atsakyti, ar tai susiję su tuo, kad dabar padaugėjo tų priekaištingos reputacijos atvejų, kad čia taip akcentuojama šitose pataisose, ar čia tiesiog to nėra? Ir ar daugėja akademinės etikos pažeidimų statistiškai? Tai vienas dalykas.
Antras. Kaip vertinate, kad, vadovaujantis nauju įstatymu, didesnės galios suteikiamos merui ir meras vienas gali atleisti švietimo institucijos vadovą? Kokia jūsų būtų nuomonė?
Ir trečias dalykas. Čia rašoma, kad finansuojama viena studijų vieta vienu metu, valstybė finansuoja. O kaip yra, jeigu žmogus, pavyzdžiui, iš užsienio grįžęs, užsienyje baigęs studijas, ar jam bus finansuojama tada, ar ne? Čia norėčiau, kad pakomentuotumėte tuos tris dalykus. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo pabaigos. Jeigu studijos užsienyje vyko ne Lietuvos biudžeto lėšomis, o taip ir vyko, tai galima studijuoti tokio pat lygmens, laipsnio suteikiančias studijas Lietuvoje už valstybės lėšas. Iš esmės yra, kad už biudžeto lėšas vieną laipsnį finansuoja to paties lygmens, negalima dviejų magistrų ar dviejų doktorantūrų.
Dėl merų galimybės, kad atleidžia bendrojo ugdymo – matyt, čia įstaigų vadovus? – tiesiog dėl to, kad taip nusprendė, tai šiuo metu ir vyksta diskusijos Seime. Mes esame pateikę savo nuomonę. Manau, kad turi būti kriterijai, pagal kuriuos galima atleisti. Apie tuos kriterijus darbo grupės Seime ir diskutuoja, manau, kad jau netrukus bus pateikti sprendimai, kad atleidimas vyktų pagal kriterijus ir nebūtų galima atšaukti vadovų dėl to, kad kažkuris nepatinka ar norėtų toje vietoje matyti kitą. Tai būtų vertinama pagal funkcijų įgyvendinimą.
Dėl akademinės etikos. Nepasakysiu dabar statistikos, kiek yra. Reikėtų turbūt kreiptis į akademinės etikos kontrolierių, galėtų gal ir pristatyti detaliai, kiek yra tokių pažeidimų. Šito straipsnio pakeitimai yra susiję ir su kitais įstatymais, kuriuose yra įvardijama nepriekaištinga reputacija, pavyzdžiui, biudžetinių įstaigų vadovų, tai atsižvelgiant į pokyčius, kurie yra numatyti kitų įstaigų vadovams, buvo peržiūrėta ir čia. Dėl akademinės etikos, suprantama, yra toks išskirtinis, kitų įstaigų vadovams tai nėra keliama, bet tai yra vienas iš svarbiausių dalykų akademiniame pasaulyje, pagal ką vertinamas pasitikėjimas akademiku. Dėl to šis kriterijus yra be galo svarbus ir dėl to numatoma, kad po nustatyto pažeidimo dešimt metų negalėtų užimti vadovaujamų pareigų aukštojo mokslo institucijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Iš tikrųjų tie įstatymų projektai taip labai techniškai skamba, bet yra ir tam tikrų dalykų, dėl kurių noriu pasiteirauti. Pirmas momentas dėl pedagogų trūkumo mažinimo arba naujų pedagogų įtraukimo į ugdymo sistemą. Kaip jūs manote, kaip šios pataisos atsilieps, ir kaip prognozuojate pagal turimus skaičius, kada mes turėtume tokį pozityvų lūžį, kai pritrauksime į mokyklas daugiau profesionalų, kurie išsilygins pedagogines studijas ir ateis? Mes matome didžiulį amžiaus cenzą, vadinkime taip, tarp pedagogų ir tai, aišku, visus neramina tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir mažesniuose.
Ir antras dalykas susijęs su SKVC. Ten yra numatyta, kad antrai kadencijai vadovas gali būti po gero įvertinimo paskiriamas. Tai ar taip bandoma suvienodinti su kitomis institucijomis, ar dėl kokių priežasčių tai yra daroma, gal galėtumėte paaiškinti viešai?
G. JAKŠTAS. Ačiū. Pradėsiu nuo antro klausimo. Dabar suprantame, pagal dabartinį reglamentavimą, nors buvo numatytos kadencijos ketverių metų, jos realiai būdavo penkerių metų dėl to, kad kiti įstatymai reglamentavo taip. Tai čia yra siekis suvienodinti, kaip yra kitose įstaigose, kaip numatomos kadencijos ir kokioms aplinkybėms esant į antrą kadenciją gali būti paskirta. Tai yra siekis suvienodinti, nes jeigu būdavo prieštara su kitais įstatymais, vis tiek būdavo traktuojama darbuotojo naudai ir taip, kaip buvo dabar reglamentuota Mokslo ir studijų įstatyme, nebūdavo įgyvendinama, nes kitame įstatyme buvo palankesnės sąlygos.
Dėl pedagogų pritraukimo, sakyčiau, lūžis jau yra įvykęs prieš keletą metų. Matome, kad gerokai daugiau stoja, daugiau baigia studijas. Stojančiųjų dabar tiksliai skaičiaus nepasakysiu, bet mes skaičiuojame keturženklius skaičius, kai vienu metu jau tebuvo keletas šimtų, o dabar jau yra virš tūkstančio ir gerokai daugiau. Suprantame, kad keičiasi rengimo modelis iš esmės. Labai sudėtinga pritraukti stojančiuosius į pedagogikos studijas, kai studijuojamas kokio nors dalyko pedagogikos bakalauras visus ketverius metus ir po studijų galės būti tiktai to dalyko mokytoju. Dažniau renkamasi studijuoti dalyką, o po to profesinėse pedagogikos studijose įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Šituo pakeitimu yra siekiama išspręsti kokią problemą? Matome atvejų, kai skaičiuojame dalykus, kiek turėjo kreditų. Tarkime, norint būti matematikos mokytoju, reikia turėti X kreditų ir trūksta keturių, pavyzdžiui, tai dėl to pagal dabartinį modelį turėtų studijuoti visas laipsnį suteikiančias studijas – eiti į bakalaurą nuo pradžių ketverius metus ir studijuoti. Po šito pakeitimo galėtų tuos kelis trūkstamus kreditus įgyti profesinėse pedagogikos studijose. Tai atvertų patogesnį kelią tiems, kas nori būti dalyko mokytojais, nes, suprantame, tų, kur grynai studijavo, pavyzdžiui, matematiką, nėra daug, bet gal studijavo inžineriją ir kreditų surinko pakankamai daug, trūksta kelių tų dalykinių kreditų ir galės juos patogiai įgyti profesinėse pedagogikos studijose. Manome, tai užkirs kelią tokiems nepatogiems atvejams, bet, aišku, visi keliai turi būti atviri ir matome visur vis didėjantį srautą besirenkančių pedagogiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį kitam klausėjui, atkreipiu dėmesį, kad baigiasi mūsų tiek balsavimo, tiek posėdžio laikas, tai pratęsiu balsavimo ir posėdžio laiką, kol išnagrinėsime likusius klausimus, nes jų čia nedaug liko. Dabar klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Jūs turbūt žinote, kad Lietuvos mokslo tarybos institucinė kompetencija kelia labai daug klausimų. Ir ne be reikalo yra paprašyta, kad STT tikrintų. Taip pat daug signalų gaunu iš mokslininkų, įvairių vertinimų ir taip toliau. Dabar šita institucija iš esmės yra pavaldi ŠMSM, na, Vyriausybei. Tai jūs įeinate į tą sudėtį. Taigi jūs labai didinate LMT kompetencijas ir galias, kad, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra planuojama atsižvelgiant į LMT parengtą ir patvirtintą kelrodį, ir daugelis kitų punktų rodo, kad lendate į universitetų autonomiją mažindami ją, taip pat tai palies ir mokslo institutus.
Taigi aš suprantu, kad jūsų bus abstraktus atsakymas, bet aš labai siūlau visiems svarstymo fazėje nepažiūrėti pro pirštus, o pasižiūrėti labai atidžiai, nes LMT šiandien tikrai neturi tų kompetencijų, kurių mums reikėtų. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą ir pastebėjimą. Iš esmės ir dabar dėl tarptautinių mokslinių infrastruktūrų yra pasirenkama, ar į jas stoti, ar nestoti pagal LMT išvadas ir rekomendacijas. Tiesiog tai nėra reglamentuota įstatymų lygiu – tai yra nustatyta kitomis tvarkomis. Manome, kad tikslinga perkelti į aukštesnį reglamentavimo lygį.
Dėl LMT funkcijų įgyvendinimo, ar sugeba jas tinkamai įgyvendinti, tai suprantame, kad jos plečiasi, atsakomybės auga. Matome, kaip pasikeitė ir finansavimas, naujų priemonių sukurta. Kartais tikrai kompetencijos nespėja pasivyti naujų atsakomybių, dėl to nuolat bendraujame ir su LMT pirmininku tam, kad užtikrintų, ir aš matau pasiryžimą, kad bus sėkmingai įgyvendintos tos funkcijos, kurios bus priskirtos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs labai teisingai pristatėte įstatymo pakeitimus, kurie įgalins daugiau žmonių ir lengvesniu būdu ateiti į Lietuvos mokyklą, bet bendraudamas su mokyklų direktoriais esu girdėjęs apie problemą. Sakykime, kompiuterinių mokslų specialistai jau 3–4 kurse iš tikrųjų pradeda dirbti pagal savo specializaciją įvairių dalykų, bet mūsų 3–4 kurso studentai mokykloje dirbti mokytojais negali, nes ten jie nepatenka į mokytojo kategoriją. Ar čia nereikėtų mums sudaryti sąlygas įgauti daugiau praktikos ir kad jau, sakykime, paskutiniuose bakalauro kursuose žmonės galėtų ten po kelias valandas dirbti? Čia ir mokykla pagerintų savo situaciją, ir tiems žmonėms būtų papildomas uždarbis, nereikėtų dirbti padavėjais. Dėkui.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Suprantame, kad mokytoju dirbti, kadangi tai yra reglamentuojama profesija, reglamentuojama ir europiniu lygiu, koks turi būti minimalus išsilavinimas, kad galėtų dirbti mokytoju… Tačiau gali dirbti mokytojų padėjėjais, pavyzdžiui, paskutiniame kurse ir tose programose, kur yra trūkstamų mokytojų, gauna šiais metais daugiau nei 500 eurų stipendiją, jeigu įsipareigoja po studijų dirbti. Jeigu neįsipareigoja, ta stipendija arti 350 eurų. Tai kartu su stipendija dirbant ir praktikuojant mokykloje, pavyzdžiui, dirbant padėjėju, tikrai susidarytų toks atlygis, su kuriuo galima išgyventi neprisiduriant iš šono. Bet jeigu būtų mokytoju, tai suprantame, 4 kursas yra skirtas daugiausia praktikai. Aišku, dabar yra sudėliota įvairių programų. Kartais jau praktikuojama ir 2 kurse, to išdėliojimo eigų jau atsiranda įvairesnių, bet jeigu mes pasakysime, kad mokytojas yra 4 kurso studentas, kuris dar net neturėjo kai kuriais atvejais praktikos, tai klausimas tada bus dėl kokybės. Dažniau tai būtų antruoju mokytoju, bendrąja prasme teoriškai tai bus mokytojo padėjėjas, tai tą galima daryti pagal dabartinius teisės aktus, bet tai yra kaip švietimo pagalba, kuri yra savarankiška savivaldybės funkcija. Klausimas, ar visada paskiria pakankamai lėšų, kad tokius atvejus galėtų realybėje realizuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Laikas, numatytas klausimams, baigėsi. Dėkoju jums.
Dabar motyvai už, prieš. Prieš – gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Žiūrėkite, šito įstatymo 3 straipsnyje štai kas rašoma: „Pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti savo pareigų.“ Tai yra mes iš karto užprogramuojame mintį, kad jeigu tu, pone, būsi mums neparankus, tai mes tau tuoj pat komisiją suradę pažymą parašysime ir tu nebeisi tų pareigų daugiau niekados.
Į mane ne kartą kreipėsi profesoriai, aukšto rango mokslininkai, kuriuos varo iš darbo todėl, kad jie, matai, jau pensinio amžiaus, o tas žmogus – sveikuolis, kasdien rūpinasi sveikata, niekuomet nesirgęs jokiomis širdies ir KS ligomis. Jis turi užleisti vietą tam 20 metų jaunesniam kolegai, kuris pragėrė savo sveikatą, prarūkė, bet jo amžius, matai, yra kitoks ir jis dar plius yra labai parankus šefui ir sėdės čia.
Tą klausimą mes ne kartą kėlėme, bet atsimušėme kaip į kuolą. Atėjo laikas kalbėti apie tai, kad reikia matuoti žmogaus biologinį amžių, o ne ten kažkokių draugelių komisijų išvadų susidoroti su savo neparankiu kolega… Todėl kategoriškai dėl šio sakinio nesutinku. Jeigu jis čia lieka, kategoriškai reikalauju balsuoti prieš. Taip negalima. Čia yra gryna žmonių diskriminacija, palanki tiems, kurie nesirūpina savo sveikata. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Taigi balsuosime iš karto po pateikimo. Darbotvarkės 1-4.1 ir 1-4.2 klausimai – projektai Nr. XIVP-3414 ir Nr. XIVP-3415. Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektai. Prašau balsuoti po įvykusio pateikimo.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 83, prieš – 2, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Dabar apsispręskime dėl komitetų. Siūlomi komitetai: dėl abiejų projektų pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas, o dėl pirmojo projekto papildomas dar Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Gerbiamas S. Tumėnas nori per šoninį mikrofoną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mano – už, nes įstrigo sistema.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas už dėl protokolo. Ar dėl komitetų tinka? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta. Siūloma svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Ar tinka? Dėkoju. Taigi klausimą išsprendėme.
11.57 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 ir 115 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(2) (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo projektas. Gerbiamas J. Razma mums pateiks šį projektą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ne paslaptis, kad šis projektas atsirado dėl situacijos, kuri susiklostė po to, kai V. Gapšys sulaukė įsigalėjusio teismo nuosprendžio ir yra atsidūręs įkalinimo įstaigoje, bet išlaikė Seimo nario mandatą. Kaip žinote, buvo slaptas balsavimas dėl to mandato naikinimo. Jis nebuvo rezultatyvus. Tada iškilo diskusija, kas čia kaip balsavo, visokios sąmokslo teorijos. Bet šalia to keliamas svarbus klausimas dėl visuomenės teisės žinoti, kaip balsuoja jų išrinktieji tautos atstovai svarbiais klausimais.
Deja, kai yra slaptas balsavimas, na, to niekaip nesužinosime. Tai aš ir siūlau atsisakyti privalomo slapto balsavimo, kai yra tas lemiamas balsavimas dėl mandato naikinimo perėjus apkaltos procedūrą. Aš neįrašau, kad būtų privalomai atviras balsavimas. Teoriškai lieka galimybė Seimui spręsti. Jeigu būtų kokių nors argumentų, Seimas galėtų nutarti ir slapta balsuoti, bet nebebūtų privalomo slapto balsavimo.
Antra nuostata, kuri vėlgi susijusi su tuo pačiu asmeniu, tai yra dėl išeitinės kompensacijos mokėjimo Seimo nariui, kuris yra sulaukęs įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Aš siūlau, kad tokiu atveju visgi išeitinė kompensacija nebūtų mokama. Net nebūtinai, kad Seimo narys sulauktų įkalinimo bausmės, bet jeigu jis būtų nuteistas baudžiamojoje byloje, tai vis dėlto yra Seimo nario vardo diskreditavimas ir tikrai tokiu atveju aš manau, kad pamaloninimas išeitine kompensacija, pasibaigus kadencijai, jeigu jis vėl neišrenkamas, yra nepateisinamas dalykas.
PIRMININKAS. Jau pristatėte? Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Klausia gerbiamas A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas Jurgi, kas, jeigu ne jūs, taip sugeba gerą klausimą sumaišyti, suplakti ir nori nenori, esi priverstas sukti galvą, kaip elgtis: ar taip, kaip reikia konservatoriams, ar pagal sąžinę ir logiką. Atsisakyti slapto balsavimo – tai reiškia palengvinti jums galimybę ateityje susidoroti su opozicijos atstovais, nes teikdami tą projektą, suprantu, kad prisidengiate nesenu precedentu. Jūs taip pat bandote nekaltai įvesti kontrolę galimai ir savo frakcijos nariams. Kita vertus, vieša paslaptis, jums nereikės vykdyti mainų su kitomis partijomis, kurios kartais dedasi opozicinės, bet, kaip žinome pagal balsavimus, jus dažnai palaiko. Kaip jūs tikitės nepažeisti teisės į laisvą Seimo nario mandatą? Ar nemanote, kad čia kertasi su Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis ir reikėtų pradėti būtent nuo jos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai čia jūs keletą priekaištų išsakėte. Pirmiausia jūs keliate klausimą, kaip balsuoti, ar kaip reikia konservatoriams, ar ten pagal sąžinę? Tikrai balsuokite pagal sąžinę. O Konservatorių frakcijoje aš savo projekto nepristačiau ir kokio nors mūsų frakcijos palaiminimo tam projektui nėra. Aš net nežinau, ar mūsų frakcijos nariai čia vieningai balsuos. Čia nėra kažkoks politinis dalykas, o daugiau mano, kaip Seimo valdybos nario, atsakingo už visas parlamentines procedūras, iniciatyva.
Kaip minėjau, aš nenustatau privalomo atviro balsavimo. Tai jeigu jau bus Seimui kažkokių baimių, kad čia gali būti kažkokie politizuoti, labai įtakojami balsavimai, tai prašau – Seimas galės pasirinkti ir slaptą balsavimą. Bet nesutinku su jumis, kad būtent atviras balsavimas sukelia kažką labai neigiamo. Kaip tik nebus tokių sąmokslo teorijų, kurias jūs dabar vėl dėstote, kad konservatoriai susitaria su kažkokiomis netikromis opozicinėmis frakcijomis ir atitinkamai gauna balsavimo rezultatą. Atvirame balsavime viskas aišku, viskas matoma. Ir manau, kad atviras balsavimas ir atsakomybė prieš visuomenę kaip tik ir suteikia galimybę Seimo nariui realizuoti tą laisvą mandatą, nes laisvas mandatas ir yra per santykį su visuomene.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, jau tiesiog nespėju konspektuotis jūsų minčių, kurios man iš tiesų atrodo veidmainiškai. Viena vertus, jūs aiškinate, kad visuomenės teisė žinoti, bet kažkodėl balsavimo slaptumą naikinate tik vienintelėje vietoje, tai yra balsavime dėl apkaltos, kur ir patys nuogąstavote, kad galbūt nesuvaldysite savo frakcijos narių. Nors apkalta – vieno Seimo nario buvimas ar nebuvimas – kitą kartą Seime yra mažiau reikšmingas negu, tarkime, Konstitucinio Teismo teisėjo buvimas ar nebuvimas, kokio nors kito Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas ar nepaskyrimas. Tai jeigu jūs, kaip sakote, iš tiesų esate už skaidrumą, tai man kyla klausimas, kodėl jūs dėl tos visuomenės teisės žinoti tuomet iš viso nenaikinate slaptų balsavimų, nes tada tikrai visi žinotų, kokiais balsais buvo paskirtas, tarkime, teisėjas S. Šedbaras į Konstitucinį Teismą. Arba visi žinotų, koks kitas teisėjas kieno balsais tapo. Iš tikrųjų, kada atsiranda tas selektyvumas, tai jisai atrodo labai dviprasmiškai.
Ir kitas klausimas. Ar jūs neplanuojate atsiimti savo projekto ir jį perskirti į dvi dalis? Nes daug Seimo narių, kurie nepritaria balsavimo išviešinimui, tikrai pritartų, manau, dėl kito klausimo – dėl išmokos panaikinimo teistiems Seimo nariams.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai du klausimai čia jūsų dėl atviro balsavimo dėl teisėjų. Kiek žinau, pačioje teisėjų bendruomenėje tokia mintis yra diskutuojama, ir aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete gal jūs ir pasvarstysite, gerbiamoji Agne, tą klausimą. Jis yra, aš manau, sudėtingesnis, kai paliečiame teisėjus, nes mes patys galime būti teisėjų nagrinėjimo klientais, ir ten gali būti pasižiūrima, kaip mes balsuojame dėl jų paskyrimo. Tuo tarpu dėl santykio su Seimo nariu aš nematau čia kažkokių tokių momentų. Klausimas yra svarstytinas, tik aš tikrai nedrįsčiau jo teikti taip skubiai, nes jis reikalauja gilesnių diskusijų.
Dabar antras jūsų klausimas, kad yra dvi dalys. Tai jūs puikiai žinote, kad priėmimo stadijoje jūs puikiausiai galėsite realizuoti savo skirtingą požiūrį į tą projektą, į dvi jo dalis, – už vieną straipsnį nebalsuosite, už kitą pabalsuosite. Bet aš linkiu priėmimo stadijoje balsuoti už visą projektą, kad galėtumėte būtent balsuoti už tą dalį, kuri jus tenkina, ir balsuoti prieš tą dalį, kuri jūsų netenkina. Tai tiesiog aš nenorėjau čia daug projektų priregistruoti. Be abejo, galėjau siūlyti ir du atskirus projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Aš iš tiesų turiu tam tikrų abejonių dėl šito projekto. Man atrodo, kad aš suprantu, kodėl jūs jį teikiate, nes buvo tam tikras rezonansas visuomenėje, ir tas viskas gerai. Bet mes gal neturėtume rašyti įstatymų projektų pagal vieną atvejį, nes kyla klausimas, o kodėl iki šiol buvo slaptas balsavimas. Man atrodo, buvo slaptas, nes tai yra toks jautrus dalykas, gali būti įvairių situacijų, dėl ko ta apkalta, ir vis dėlto slaptas balsavimas pašalina tam tikrą politinį krūvį bet kurio balsavimo. Mano klausimas būtų, ar vis dėlto negalvojate, kaip čia A. Gedvilas nerimavo, kad kaip tik gali atsirasti kokie nors politiniai susitarimai, kaip balsuoti, nebalsuoti, ir po to atviru balsavimu bus galima įsitikinti, kad vieni balsavo taip, kaip žadėjo, arba ne. O kai yra slaptas balsavimas, tai mes tikrai žinome, kad nėra jokių politinių susitarimų, nes jų neįmanoma įgyvendinti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet, žiūrėkite, kaip tik kaltinimai dėl politinių susitarimų pasipylė esant slaptam balsavimui. Yra įsivaizduojama, kad, kažką sutarus, per slaptą balsavimą, matyt, frakcijų nariai pavyzdingai laikosi tų susitarimų. Čia mes nuo to, yra ar nėra susitarimai, kaip nors neapsidrausime, bet atviras balsavimas visuomenei parodo, kaip iš tikrųjų kas balsuoja, ir kiekvienas gali pasiaiškinti. Aš nemanau, kad demokratinės frakcijos priimtų kažkokius įpareigojančius sprendimus, kai yra balsavimai būtent tokiais klausimais. Aš tokių nuogąstavimų neturiu. Bet, kaip minėjau, aš nesiūlau privalomo atviro balsavimo, kadangi yra Seime bendra nuostata, kad dėl personalijų klausimų Seimas gali priimti sprendimą balsuoti ir slaptai. Taigi ir slapto balsavimo galimybė išlieka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Jurgi, prašom pasakyti, ar nematote kitokio varianto, sakysime, kai jis yra pripažintas kaltu ir kad netektų mandato, ar galėtume galbūt galvoti apie Konstitucijos keitimą? Nes iš tikrųjų kitose šalyse, aš domėjausi, iš karto netenka mandato. Kaip būtų? Aš taip galvočiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žiūrėkite, yra įvairių baudžiamųjų bylų ir, taip sakant, įvairių bausmių. Ar mes tikrai turime sakyti, kad už nedidelę bausmę Seimo narys automatiškai turi netekti mandato? Aš gal nebūčiau toks radikalus. O jeigu bandytume nubrėžti kokį nors brūkšnį, už kokį nusikaltimą čia jau reikia atimti mandatą, už kokį nebūtinai, čia būtų labai sunku pasakyti. Aš manau, jeigu bus tas mano siūlomas atviras balsavimas, mes pagal sąžinę atsakingai spręsdami padarysime teisingus sprendimus pagal konkrečią situaciją. Vienu atveju gali būti Seimo narys gavęs nedidelę baudą už baudžiamąjį nusižengimą, o kitu atveju tai yra įkalinimo bausmė daugeliui metų už rimtą korupcinį nusikaltimą. Na, tai nėra tas pats.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, numatytas klausti, baigėsi. Dar turime palikti laiko motyvams. Prieš kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tikrai labai veidmainiškai atrodo pasakymai kolegos Jurgio, ką mes čia vėl ką tik išgirdome, kada jisai sako, jog labai abejoju, ar demokratinės frakcijos priimtų sprendimą dėl bendro balsavimo. Aš tik primenu kolegoms, kaip baigėsi bendras balsavimas ponui M. Majauskui praėjusiais metais, kuomet jis tiesiog buvo priverstas pasitraukti iš tų pačių konservatorių. Būtų buvęs slaptas balsavimas, greičiausiai jūs M. Majauską iki šiol savo gretose turėtumėte, nebūtumėte jo nuteisę įvairiose vidinėse komisijose, nebūtumėte persekioję kitais būdais. Tai yra labai geras iliustravimas, ką reiškia viešas balsavimas. Aš jau nekalbu apie tai, kad Seimo narys, dėl kurio balsuojama, turi gerbėjų būrį. Jie gali būti gana agresyvūs ir vėlgi ieškoti būdų susidoroti su tais, kurie jų Seimo narį pašalino iš Seimo, tarkime, už korupcines veiklas. Tokie dalykai yra galimi. Todėl visose valstybėse, bent jau kiek teko žiūrėti, balsavimai apkaltose yra slapti. Arba tas pats mano klausimas dėl teisėjų. Kolega Jurgis labai jautriai dėl teisėjų pastebėjo, kad paskui teisėjas gali bandyti susidoroti. Tai toks pats susidorojimas gali būti ir kitais atvejais, ne tik balsavus dėl teisėjų.
Aš manau, kad iš tikrųjų racionaliausia būtų atskirti šiuos du klausimus, tai yra išeitinės kompensacijos nemokėjimą Seimo nariui ir garantijų nebuvimą tuomet, kai jis yra nuteisiamas, ir šį klausimą… na, kai viešai yra balsuojama dėl personalijų, jokia demokratija nekvepia. M. Majauskas, matyt, yra geriausia to iliustracija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tai norėčiau paklausti, o ko mes bijome? Ar mes bijome rinkėjų, ar mes bijome, kad koks nors Seimo narys ims susidoroti, užsiundys savo aktyvistus rinkėjus? Ko mes šiuo atveju bijome? Man atrodo, tie, kurie pasisako prieš šitą klausimą, labiausiai bijo rinkėjų. Jeigu balsuoji atvirai, turi deklaruoti, kad tau netinka toks Seimo nario elgesys, tu pripažįsti, kad jis pažeidė kažką, o dabar bandome kažkaip slapstytis, neateiti ar panašiai.
Man atrodo, kad šitas pasiūlymas yra logiškas. Yra ir kitų valstybėje pareigybių, tvirtinamų atviru balsavimu. Pavyzdžiui, VSD vadovas lyg ir yra tvirtinamas atviru balsavimu. Niekam nekyla dėl to jokių klausimų. Aš tikrai labai raginčiau turėti drąsos, nebijoti ir pritarti šiam pasiūlymui. (Balsai salėje) Ypač žiūriu į opoziciją. Kiekviename Seime turime tokių situacijų. Kiekvieną kartą tie, kas yra valdžioje, atsakomybė esą tenka valdžiai, kankinasi su ta pačia problema. Praeitoje kadencijoje irgi turėta tokių situacijų. Jeigu gerbiama opozicija turi drąsos, gerbia save ir dar planuoja ką nors nuveikti Seimo rinkimuose, tai jums patiems bus geriau ateityje. Aš kviečiu jus drąsiai eiti į priekį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl viso projekto, dėl ką tik pateikto projekto Nr. XIVP-3441.
Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 47, prieš – 19, susilaikė 30. Jeigu mano aritmetikos žinios manęs neapgauna, tai šiam projektui nėra pritarta.
Ar V. Ąžuolas nori per šoninį mikrofoną repliką? Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų konservatoriai geriausi veidmainiai. Aš atsimenu, kaip praeitoje kadencijoje būdavo slaptas balsavimas: stovi konservatorius ir draudžia eiti į slaptą balsavimą. Kai ateidavo kažkas per klaidą, tai net išgindavo ir nė vienam neleisdavo ateiti. Jūs idealūs veidmainiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Gedvilas – per centrinį mikrofoną. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Na, man iš tikrųjų smalsu, ką veikia frakcijos seniūnas, nes paprastai tokiais atvejais jis sugeba paimti pertrauką tam, kad visi susirinktų. Šiuo atveju dar kartą prašovė.
PIRMININKAS. D. Kepenis – per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Na, mes kartais šnekame apie tai, kad vienam ar kitam Seimo nariui pritaikome kokį specialų įstatymą, bet tai mes dabar šiandien paskaičiuokime, kiek mes specialių žingsnių padarėme dėl Seimo nario R. Žemaitaičio pradėdami, kad jau prasidėjo turbūt trečias šimtas tūkstančių eurų, išmestų dorojimui P. Gražulio ir R. Žemaitaičio pagal mūsų Seimo darbo laiką, tai vienas dalykas. Po to, kiek dabar turime čia dirbti, vadinasi, prakaituoti, kad specialaus darbo duotume prokuratūrai, ir galų gale dar Seimo statutą pakeisime vardan Stašaičio, atsiprašau, R. Žemaitaičio sudorojimo. Tai galvokime, ką darome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Šiaip problema yra ta, kad slaptu balsavimu Seimas ne vienkartiniu atveju, o sistemiškai (turiu minty, Seimo nariai) piktnaudžiauja. Čia yra problema. Kada mes ištraukiame, tai nėra pavienis atvejis. Prisiminkite M. Bastį, prisiminkite V. Gapšį. Po ta slaptumo, pasitikėjimo skraiste, bijodami visuomenei pasakyti, kad mes vis dėlto stojame į tų nusikaltusių Seimo narių pusę arba bendradarbiavusių, tarkime, ten su Rusijos atstovais, mes pasislepiame, balsuojame slaptai ir juos ištraukiame. Iš esmės tai tempia Seimą į dugną.
Dabar dėl persekiojimo. Aš taip pasakysiu: ponas V. Ąžuolas yra ištobulinęs persekiojimo techniką net ir slapto balsavimo metu. Kada, pavyzdžiui, tie, kurie nori ištraukti, neina balsuoti, o ponas Valius atsisėda šalia ir filmuoja tuos, kurie eina, tai apie kokį persekiojimą galima kalbėti? Kalba žmonės, kurie patys organizuoja tas schemas. Man atrodo, mes padarėme klaidą. Reikia teikti dar kartą šį projektą ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet kol kas mes turime apsispręsti, ar grąžinti projektą tobulinti, ar atmesti. Balsuojame alternatyviai. Kas už grąžinimą tobulinti – už, o kas už atmetimą – prieš, kaip paprastai.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 41, prieš – 29. Projektas grąžinamas tobulinti.
Gerbiamas V. Ąžuolas nori dar kartą per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėjau sureaguoti. Pasirodo, mano žvilgsnis padaro tokią didelę įtaką, kad net V. Bakas bijo balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis – per šoninį mikrofoną. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš niekaip nesuprantu. Pone Bakai, jūs gal užpildykite prašymą įstoti į Konservatorių frakciją? Visa jūsų frakcija jus pasiuntė velniop. Visi iki vieno frakcijos nariai, kurie dalyvavo, balsavo prieš. Ar jūs ten frakcijoje nesusišnekate, ar kaip čia yra, aš nesuprantu. Kaip tu gali dirbti toje frakcijoje, jeigu tavęs frakcija nepalaiko? Kaip tu gali būti rinkimuose ir eiti jų sąraše, jeigu iš tavęs šaiposi, tyčiojasi? Viens vargšas žmogus rodai teisingumą, o anie visi tau rodo špygą. Tikrai permąstyk, ar tikrai toje frakcijoje esi.
PIRMININKAS. Gerbiama A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai norėčiau padėkoti Laisvės frakcijai. Jūs šiandien įrodėte, kad valdote Seimą – ne konservatoriai, bet jūs, nes, išties reikia pripažinti, tiek mažesnis akcizas be jūsų pagalbos nebūtų perėjęs, tiek ir šitas balsavimas be jūsų pagalbos nebūtų buvęs sėkmingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Be reikalo kolegė Agnė nuvertino Liberalų sąjūdžio frakciją, nes du susilaikę balsai buvo reikšmingesni turbūt negu vienas susilaikęs Laisvės frakcijos. Bet aš į šitą situaciją žiūriu konstruktyviai. Kadangi yra grąžinta tobulinti, aš pateiksiu du atskirus Statuto projektus dėl tų atskirų nuostatų, nes dėl vienos aš ypatingų priekaištų negirdėjau, dėl kitos dar kartą pabalsuosime, manau, pamąstę ir išgirdę šiandienos visas replikas, ir judėsime į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas D. Kepenis – lyg paskutinė replika. Ar dar?..
D. KEPENIS (LVŽSF). Dabar kas įvyks po to, kai mes svarstysime ir tobulinsime šitą pasiūlymą J. Razmos? Visi puikiai žino, kad prieš slaptą balsavimą mes iš anksto žinome jo rezultatą. Faktiškai visuomet aš žinodavau, kaip čia bus, nes tariasi, tariasi ir susitaria, ką nors paaukoja, ką nors pažada, o dabar jau neužteks vieno tarimosi – dabar reikės du sykius tartis: bus ilgai tariamasi ir aiškinamasi už atvirą ar už slaptą, o po to dar sykį tarsimės, kai jau slaptas bus. Taigi Seimo darbo laikas dar labiau pailgės ir pinigų rinkėjams dar daugiau kainuos. Sėkmės!
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal jūs ir teisus. Kalbės gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Bloga žinia čia liaudies keršytojams, nes kitą kadenciją, kai „Nemuno aušra“ taps „Nemuno diena“ ir sudarinės darbotvarkę, ir Darbo partija bus žaizdas užsigydžiusi, bus gera proga atkeršyti visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, klausimą apsvarstėme.
12.22 val.
Seimo 2024 m. vasario 15 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – rezervinis klausimas. Dar, tiesa, bus Seimo narių pareiškimai. Gerbiamas J. Razma pristatys mums vasario 15 dienos darbotvarkę. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Darbotvarkė, kaip ji buvo pateikta iniciatorių, nesikeičia. Rytoj siūlomas trumpas posėdis – tik trys projektai. Žinoma, svarbiausias yra Akcizų įstatymo pataisų projekto priėmimas, taip pat rezoliucija dėl Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ųjų metinių minėjimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turite klausimų? K. Mažeika turi klausimą, bet gal atsisakote?
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip. Neatsisakau, pirmininke, čia galbūt labiau klausimas jums. Vis dėlto pagal darbotvarkę, mes su kolege profesore Vilija ir kitu kolega profesoriumi, žodžiu, kalbame, nebuvo šiandien pristatytas darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymas. Tai ar čia įvyko kokia nors klaida, ar procedūriškai buvo paimta pertrauka, ko lyg nepastebėjau, ar kaip, bet šitas klausimas nebuvo pristatytas. Galbūt čia kas nors pražiūrėjo ar čia išsiblaškymas, ar dėl tų akcizų čia ta emocija sudarė tokią situaciją, bet gal galite paaiškinti, kodėl nebuvo pristatytas?
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia klausimas man, kaip supratau, visiškai ne kolegai. Tai dėkoju J. Razmai už pateikimą. Aš trumpai atsakysiu. Aiškiai pasakiau, kaip dabar prisimenu, kad kviečiu į tribūną pristatyti darbotvarkės 1-4.1 ir 1-4.2 klausimus. Ką ministras kalbėjo, jeigu jis neplačiai pristatė, tai čia galbūt ir aš nepastebėjau to, tai už tai labai atsiprašau. Bet galėjote kalbėdami dėl motyvų tą išsakyti arba klausdami savo klausimų galėjote paklausti, nes aš aiškiai pristačiau, kad pristatomas kompleksinis klausimas.
Gerbiama V. Targamadzė per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Visų pirma reikia sekti, kur galima užsiregistruoti. Mes užsiregistravome ir prie antro ir mums nesuteikėte teisės kalbėti, jūs suvaržėte mūsų galimybes.
PIRMININKAS. Ai, dėl antro. Matote, sistema sudeda į vieną paskui, kai mes kalbame. Tokios techninės procedūros. Gerai, dėkoju.
Kolegos, dabar turime apsispręsti dėl rezervinio 1 klausimo. Gal galime bendru sutarimu pritarti 15 dienos darbotvarkei? Dėkoju, pritariame.
12.24 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar pareiškimai – paskutinis klausimas. Dar kolegos gal užsirašė kalbėti, atrodo, kad buvo. Gerbiamas V. Ąžuolas, prašau. Kviečiame į tribūną. Pareiškimai, prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šį kartą norėčiau kalbėti apie švietimą. Mokytojai streikavo, profsąjungos derėjosi dėl atlyginimų ir išsiderėjo. Sausio 1 dieną švietimo įstaigų vadovams atlyginimai padidėjo 30 %. Džiugi žinia, džiaugiamės. Mokytojams tuo tarpu padidėjo tik 10 %. Bet kas, žinote, atsitiks iš šio padidėjimo? Kai kurios savivaldybės vadovus pradės vertinti labai blogai, kad jų alga nedidėtų, nes ministerija padidino 30 %, per vertinimus tą padidėjimą gali nupjauti. Ką dabar reikia daryti, nes vadovai jau patyrė tą kabinėjimąsi, problemų ieškojimą ir kaip nuvertinti jų darbą. Ką padaryti, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika? Tai šiuo atveju, kad vadovas galėtų gauti gerą vertinimą, o savivaldybė būtų laiminga nupjovusi jam algą.
Aš siūlyčiau vadovams padaryti tokį dalyką: nueiti į savivaldybę, paklausti, kiek ji nori jiems sumažinti algą per vertinimus, susitarti, kad vadovai savanoriškai sumažina sau tas algas, ir tada vadovai galėtų gauti normalius vertinimus, kad jie vis dėlto gerai dirbo, o ne blogai. Nes žinote, kas dabar atsitiks? (Balsai salėje) Įvyks vertinimai, tada gausime šūsnį straipsnių – padidinome vadovams atlyginimus net 30 %, o jie visi pradėjo blogai dirbti. Nes savivaldybė juos nuvertino. Kad taip neatsitiktų, vadovai, nesipykite su savo darbuotojais, nesipykite su savo komandomis, kad prie jūsų kabinėjasi, kad suranda kabliukų ir jus nuvertina, o eikite iš karto tartis su savivaldybių administracijomis – susimažinkite algą savanoriškai, tada būsite gerai įvertinti. Deja, bet švietimo realybė dabar tokia. O kuo baigsis, pamatysime pagal kiekvieną savivaldybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis perskaityti pareiškimą kviečiamas R. Šarknickas. Prašom į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami Lietuvos žmonės, kolegos. Vakar turėjome labai gražų renginį Valdovų rūmuose – buvo pristatyti poeto, laisvės šauklio J. Marcinkevičiaus „Rinktiniai raštai“. Didžiojoje salėje netilpo žmonės, ir būtent tie J. Marcinkevičiaus žodžiai atspindi, kad tuose rūmuose telpa visa Lietuva: praeitis ir dabartis. Tačiau šioje salėje ne vienam Lietuvos žmogui kyla klausimas: Lietuva, ką tu darai su manimi? Lietuvių kalba yra iškraipyta, tradicinės vertybės pamintos. Tai yra skaudu, be abejo.
Mes vakar matėme daug iškilių pasisakančių asmenybių ir pamatėme, kad būtent jie yra Lietuvos paminklas, jie yra J. Marcinkevičiaus žodžių nešėjai, kad Lietuva yra svarbi kiekvienam lietuviui. V. Daujotytės citata apie M. Daukšą, kuris buvo taip pasisakęs: „Kurgi pasaulyje yra tokia tauta, kuri nesaugotų savo poetų?“ Panašu, kad dabar yra Lietuvoje. Deja, liūdna, kad tokie dalykai klostosi mūsų šalyje. Jeigu J. Marcinkevičius būtų gyvas, mes paklaustume, kas vyksta Lietuvoje ir kodėl? J. Marcinkevičius savo žodžiais atsakytų: nežinau, bet žino, bet žino kelias; nežinau, bet žino upės; negirdžiu, bet girdi miškas. Turbūt būtų geriausi tokie atsakymai.
Šis Seimas virto teismų sale, bet ne tarnyste, darbu Lietuvai. Norėtųsi visiems, nedaug liko šioje kadencijoje dirbti, kol dar visiškai nesunaikinote, nesuardėte Lietuvos žemės, kultūros, kalbos, tradicijų, palinkėti šiais žodžiais:
Laukai gražiai sugulę,
miškai žaliai sužėlę,
baltoji mano gulbe,
juodų arimų gėle!
Kiek rovė – neišrovė.
Kiek skynė – nenuskynė.
Todėl, kad tu – šventovė.
Todėl, kad tu – tėvynė.
Vienų namie mylėta,
kitų svetur vadinta –
mamos skara gėlėta,
muziejuj pakabinta.
Atrodo, kad lig šiolei
per lietų, vėją, sniegą
visi mes, tartum broliai,
po ta skara užmiegam.
Užmik ir tu, motule,
juodų arimų gėle!
Vaikai gražiai sugulę.
Rugiai žaliai sužėlę.
Ačiū, Justinai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Iš tiesų būtų gražu, jei iš Seimo tribūnos dažniau skambėtų poezija, o ne kandžios replikos vieni kitiems, ar ne? Dėkoju.
Dabar visi darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti. Registracija. Maloniai prašome registruotis ištvermingiausius kolegas. Nors posėdis ir nebuvo ilgas, bet ištvermingųjų liko nedaug.
Užsiregistravo net 11 Seimo narių. Visiems linkiu geros dienos. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.