 |
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai E. pristatymo informacinė sistema |
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS PATIKRINIMO TVARKOS APRAŠO
|
|
2020 m. sausio 6 d. Nr. 4-01-58
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atlikome Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-1493 redakcija) (toliau – Aprašas), antikorupcinį vertinimą.
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Aprašu nustatomas sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos (kvalifikacijos) vertinimas: ar ji atitinka specialisto įgytos ir (ar) licencijoje nurodytos specialybės reikalavimus, ar specialisto profesinės veiklos trūkumai vertintini kaip praktikos klaida arba kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos, ar specialistas dėl sveikatos būklės gali atlikti savo pareigas, jei buvo nustatyta: specialisto profesinės veiklos trūkumų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai, kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo profesinių pareigų, ar kad specialisto profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų.
Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme tiesioginių sąlygų korupcijai pasireikšti, tačiau siekdami sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo proceso efektyvumo, objektyvumo, teisinio aiškumo ir kartu skaidrumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Specialisto profesinės kompetencijos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) sudėtį bei Komisijos pirmininką, sekretorių tvirtina sveikatos apsaugos ministras, gavęs Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) teikimą sudaryti Komisiją. Iš paminėtų ir kitų Aprašo nuostatų nėra aišku, kokių institucijų (profesijų) atstovai galėtų būti teikiami skirti Komisijos nariais, kokie patirties ar specialieji reikalavimai turėtų būti taikomi Komisijos nariams, ar Komisijos nariams nustatomos kadencijos ir pan. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo, kuris įsigalios 2020 m. gegužės mėn. 1 d., 13 str. 2 d., kuriame nustatyta Komisijos sudėtis, jos sudarymas ir kad ji sudaroma tik konkrečiam atvejui[1]. Tačiau panašių nuostatų, susijusių su Komisijos sudėtimi, jos sudarymu ir pan. nėra kituose įstatymuose, reguliuojančiuose kitų sveikatos priežiūros specialistų veiklą, pvz., Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme. Siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkirsti kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, teisinio aiškumo ir kartu skaidrumo, taip pat teisės aktų suderinamumo, siūlytina sveikatos priežiūros specialistų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose ir (ar) Apraše nustatyti, kokių institucijų (profesijų) atstovai galėtų būti siūlomi skirti Komisijos nariais, kokie patirties ar specialieji reikalavimai turėtų būti taikomi Komisijos nariams, nustatyti kadencijas Komisijos nariams arba kad Komisija sudaroma tik kiekvienam konkrečiam atvejui išnagrinėti.
2. Aprašo 10.1 papunktyje nustatyta, kad jei dokumentai neatitinka Aprašo 4–7 punktuose nustatytų reikalavimų, Tarnyba parengia informacinį raštą reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją pateikusiai institucijai apie nustatytus trūkumus ir nurodo terminą, per kurį jie turi būti pašalinti. Iš paminėtos nuostatos nėra aišku, per kokį laikotarpį Tarnyba turi parengti informacinį raštą reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją pateikusiai institucijai apie nustatytus trūkumus. Siekiant teisinio aiškumo ir sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo proceso efektyvumo, siūlytina svarstyti galimybę nustatyti terminą, per kurį Tarnyba parengia informacinį raštą reikalavimą.
Analogiška pastaba ir pasiūlymas taikytinas ir Aprašo 10.2 papunkčiui dėl teikimo sudaryti Komisiją.
3. Pagal Aprašo 12 punktą ir 12.1 papunktį, Komisija per dvidešimt darbo dienų nuo jos sudarymo privalo įvertinti ir priimti sprendimą dėl specialisto profesinės kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos (teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai) atitikties įgytos ir (ar) licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimams. Aprašo 18.1 papunktyje nustatyta, kad specialisto profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai yra vertinami pagal tos profesinės kvalifikacijos specialisto rengimo programą, baigiamojo egzamino programą, standartą, medicinos normą ar kitus dokumentus, reglamentuojančius specialisto profesines žinias, praktinius įgūdžius, profesinę veiklą. Iš paminėtų Aprašo nuostatų nėra aišku, kokiu būdu Komisija organizuos specialistų profesinių žinių ir praktinių įgūdžių vertinimą: ar tik iš dokumentų (pvz., diplomo, profesinės kvalifikacijos kėlimą įrodančių pažymų ir kt.), ar bus organizuojami pokalbiai, testai ar pan. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo proceso efektyvumo, siūlytina svarstyti galimybę tikslinti Aprašo nuostatas ir aiškiai nustatyti, kokiu būdu Komisija vertins specialistų profesines žinias ir praktinius įgūdžius, taip pat sukonkretinti tokio vertinimo procesą, pvz., pokalbio su vertinamuoju eigą ar pan.
3. Aprašo 3, 15 ir 19 punktuose nustatyta, kad Komisiją sudaro ne mažiau kaip trys nariai, Komisijos posėdis laikomas teisėtu ir gali vykti, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Kadangi Komisiją gali sudaryti tik 3 nariai, todėl gali susiklostyti tokių praktinių situacijų, kai negalint dalyvauti bent vienam Komisijos nariui, Komisijos sprendimus gali nulemti tik Komisijos pirmininko balsas (likusiam Komisijos nariui nesutinkant su Komisijos pirmininku). Taigi, siekiant išvengti situacijų, kai sprendimus gali nulemti tik vieno asmens balsas, siūlome svarstyti galimybę nustatyti, kad Komisiją sudaro ne mažiau kaip penki nariai, arba kad Komisijos posėdis laikomas teisėtu ir gali vykti, jei jame dalyvauja visi 3 Komisijos nariai.
4. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad posėdžio protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Iš šios ir kitų Aprašo nuostatų galima daryti išvadą, kad vertinant sveikatos priežiūros specialistų profesinę kompetenciją nėra taikoma korupcijos prevencijos požiūriu teigiama laikytina praktika, kai užtikrinamas posėdžių garso įrašymas, ypač tais atvejais, kai atsiranda papildomų klausimų ar pateikiami skundai. Siekiant sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo proceso efektyvumo ir atsparumo korupcijai, siūlytina svarstyti galimybę nustatyti, kad Komisijos posėdžiai yra įrašomi.
5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2019 m. gruodžio 20 d. Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, tačiau Teisės aktų informacinėje sistemoje nebuvo paviešintas ir (ar) atliktas Aprašo projekto antikorupcinis vertinimas. Siūlome Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kaip teisės aktų projektų rengėjai, užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 patvirtintų Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių laikymąsi.
Prašome Sveikatos apsaugos ministerijos per 2 mėnesius nuo šios antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[2]). Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Giedrius Būdvytis, tel. (8 706) 63 354, el. p. [email protected]