LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO XIVP-1899(2)

 

2023-05-17  Nr. 111-P-15

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai P. Kuzmickienė, O. Leiputė, D. Morgana, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, A. Veryga.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai R. Juršaitė, A. Sabaitienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, T. Golubajeva, T. Ragauskas.

 

 

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1.              Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami ir tų darbuotojų atžvilgiu, kurie patenka į ligų ankstyvosios diagnostikos programas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF lėšomis apmokamų ligų ankstyvosios diagnostikos programų sąrašą – sveikatos įstaigos nurodytu laiku. Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti. Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas yra savanoriškas; jis  nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei. Pabrėžtina, kad pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje. Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu. Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas). Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos prevencijos programas, kaip jau minėta aukščiau, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad siūlomas reguliavimas, nedera nei su Konstitucinio Teismo formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31

1

 

 

2.              Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir nuspręsta palikti projekto iniciatorių siūlomą nuostatą, ją reikėtų taisyti,  kad neaišku, kaip darbdavys, kuriam yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, turėtų užtikrinti, kad darbuotojas pasitikrintų sveikatą ,,sveikatos įstaigos nurodytu laiku“. Be to, reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos – kad programos priemonės finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis, kadangi tai numatoma sveikatos apsaugos ministro tvirtinamose programose.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31

 

 

 

3.              Atsižvelgiant į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du tris ar penkis metus), svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą tikrinimai (galbūt tikslinga nustatyti, kad pirmieji sveikatos patikrinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip programoje nustatytas maksimalus terminas, per kurį gali būti atlikta ši sveikatos tikrinimo paslauga).

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31

 

 

 

4.              Tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“; 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį; 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „parengia įstatymą įgyvendinančius teisės aktus“ įrašytini žodžiai „priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31

 

 

 

5.              Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos taip: ,,Respublikos Prezidentas“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31

 

 

 

6.               Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti

 

9.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2022-11-08

 

 

 


Įvertinę Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Trišalė taryba, 2023-03-21

 

 

 

SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2) (po svarstymo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos bei Darbo santykių komisijos posėdžiuose).

NUTARTA:

1. Bendru sutarimu nepritarti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1899(2), tačiau pritarti šio įstatymo projekto idėjai.

2. Profesinių sąjungų pusė siūlo papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą nuostata (nuostatomis) dėl darbdavio darbuotojui suteikiamo darbo laiko pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas ir apmokėjimo už šį darbo laiką.

3. Darbdavių pusė siūlo už darbo laiką pasitikrinti sveikatai pagal prevencines programas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Pritarti iš dalies

Sveikatos draudimo  įstatyme įtvirtinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis gali būti apmokama tik sveikatos priežiūra, todėl iš PSDF biudžeto lėšų apmokėti  už darbdavio darbuotojams suteikiamą laiką sveikatai pasitikrinti, galimybių nėra.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: nepritarti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1899(2) ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projekto iniciatoriams patobulinti, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuomonę.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai:  M. Navickienė, Z. Streikus.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

 

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė