LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44,  441, 50, 53, 57, 571, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 IR 14026 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 611 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3635

 

2024-05-15 Nr. 103-P-19

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Viktorija Minkevičiūtė – vyriausioji patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Rūta Jasulaitienė – Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja, Danutė Petrauskienė – Migracijos politikos grupės patarėja; Audrius Cuzanauskas – Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas, Povilas Drižas – Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius, Ričardas Garuolis – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas, Tomas Garuolis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Kristina Krupavičienė – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Aurelija Maldutytė – Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Ernesta Varnaitė – Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja, Lucija Voišnis – Migracijos departamento prie VRM direktorės pavaduotoja.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

1

(211)

 

(1)

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 211 straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 211 straipsnyje „Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“.

 

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

2

(26)

 

(2)

 

2. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ (kai jis pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais.

 

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

2

(26)

 

(2)

 

3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ siūlytume vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo  53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus.

 

Pritarti.

 

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

4

(35)

 

(1)

 

(11)

 

 

4. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą užsieniečiui leidimas gyventi galėtų būti neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“. Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar  nuostatoje „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį „kitų“.

 

Pritarti.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

4

(35)

 

(1)

 

(11)

 

5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis, 63 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 1405 straipsnio 1 dalies 8 punktas.

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

5

(36)

 

(3)

 

6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“.

 

Pritarti.

 

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

6

(40)

 

(21)

 

7. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 40 straipsnio 21 dalyje nėra aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis.

Pritarti.

 

 

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

7

(44)

 

(1)

 

(2) a

 

8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės – „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą darbo laiko normą“ bei  „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama.

 

Pritarti.

 

 

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

8

(44)

 

(1)

 

(2) c

 

9. Tikslintina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“ -  turėtų būti teikiama nuoroda tik į šio punkto a ir b papunkčius.

 

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

8

(44)

 

5

(22)

 

10. Atsižvelgiant į tai, kad kvotos nustatymo ir naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 571 straipsnyje, projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 22 dalyje minint „kvotos išnaudojimą“ bei „papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į atitinkamas keičiamo įstatymo 571 straipsnio dalis.

 

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

10

(50)

6

(21)

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 21 dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles.

 

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

11

(53)

 

(2)

 

 

(6)

12. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis „pritaikė“.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

19

(62)

 

(2)

 

13. Nėra aišku, kodėl pagal projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

 

Nepritarti.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44,  441, 50, 53, 57, 571, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 14026 straipsnių pakeitimo ir 611 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas, o ne 10 ir 13 punktuose nustatytas sąlygas kaip nurodoma pastaboje. Aiškinamajame rašte būtent ir nurodytos tos užsieniečių kategorijos, kurios turės teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

19

(62)

3

(5)

 

14. Projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalis tikslintina, po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašant žodį „kito“.

 

Pritarti.

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

29

2

 

15. Projekto 29 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“.

 

Pritarti.

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

29

3

1

16. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte pateikta nuoroda į išvardintus straipsnius turėtų būti derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų.

Pritarti.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

29

3

2

17. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“.

 

Pritarti.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

29

4

 

18. Projekto 29 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“.

 

Pritarti.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

 

 

 

19. Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo  5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 1401 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14025 straipsnio 1 dalį, 14026 straipsnio  2 dalį, 14027 straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Lietuvos darbdavių konfederacija

2024-05-13

7

(44)

 

 

 

Nei aiškinamajame rašte, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“.

 

Nepritarti.

Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę.

1.2.

Lietuvos darbdavių konfederacija

2024-05-13

 

 

 

 

 

 

 

Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik 6.7 tūkst. dirba nekvalifikuotą darbą. 73.1 tūkst. dirba transporto sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidedami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti?

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėje rinkoje. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus, o neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs.

Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių.

Nepritarti.

Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybę nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius. Be to, 1,2 BDU nėra vienintelė išimtis, nustatomos dar dvi, kai nustatyta kvota nėra taikoma:

a)             mokama 1 BDU+ (1 789 Eur) aukštos pridėtinės vertės profesijoms;

b)             galima pridėti šakai iki 20 % narių skaičiaus, kur sudaryta kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys).

 

Toks reglamentavimas leis nustatyti maksimalų šiuo metu galiojantį kvotos dydį ir taip pat skatins aukštos kvalifikacijos darbuotojų atsivežimą ir atvykimą dirbti į Lietuvą.

 

 

2.1.

Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas

2024-05-14

 

 

 

 

Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį

 

UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m. Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams.

Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl  keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių  apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje.

Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas.

 

Nepritarti.

Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę.

2.2.

Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas

2024-05-14

 

 

 

 

Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės  ir išimties taikymo pasibaigus kvotai

 

Siūloma UTPĮ 571 straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme.

Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 22 dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”.

Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę  aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 22 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„22. Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį mažiau negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalend

Pritarti iš dalies.

Pirmam pasiūlymui nepritarta (argumentai kaip išvados 3 dalies 1.2. punkte), kadangi nustatant kvotos dydį buvo vertinta bendra užsieniečių įdarbinimo situacija. Esamą kvotos sistemą kritikavo tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Pasirinktas nuolatinių gyventojų skaičius, nes darbingas amžius keičiasi. Be to, dirbti gali (o ir skatinami) ir vyresnio amžiaus asmenys.

Pasirinktas procento dydis nustatytas įvertinus Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičių užsieniečiams, kurie pirmą kartą atvyksta dirbti – 39 537. Pagal praėjusių metų nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičių, siūlomas maksimalus kvotos dydis toks pats, koks galioja šiuo metu (~40 tūkst.). Be to, į naują kvotą skaičiuojami tik pirmą kartą atvykstantys.

 

Pasiūlymui į 1,2 BDU įtraukti dienpinigius pritarta.

Siūlome dėl konkrečios šios pataisos formuluotės apsispręsti pagrindiniam komitetui, vertinant viso įstatymo projekto pakeitimų kontekste.

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Nacionalinė Teismų administracija

2024-05-13

6

(40),

 

11

(53),

 

26

(138)

 

 

(2),

 

1

(2),

 

UTPĮ projekto 6 straipsniu siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu ir nustatyti naują leidimo laikinai gyventi įforminimo užsieniečio prašymu pagrindą: leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – RUP). Analogiškai UTPĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir teismui pritaikius RUP.

Nėra aišku, kokios RUP turėtų būti taikomos ir būtų tinkamos ir pakankamos UTPĮ projektu siūlomų pakeitimų kontekste, t. y. tais atvejais, kai asmuo skųstų sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RUP gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Sistemiškai aiškinant aptartas UTPĮ projekto nuostatas, tokiu atveju turėtų būti taikomas skundžiamo sprendimo panaikinti leidimą nuolat ar laikinai gyventi vykdymo sustabdymas. Tačiau tokios RUP taikymas nėra aiškus aukščiau patartų UTPĮ projekto nuostatų kontekste: apskundus sprendimą ir teismui pritaikius RUP, sprendimo vykdymas būtų sustabdomas, tačiau tuo pačiu asmuo įgytų pagrindą kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūlytina įtvirtinti ne tik konkrečią RUP, bet ir sistemiškai įvertinti siūlomų nuostatų taikymo ir iš jų kylančių teisinių pasekmių aspektus. Taip pat UTPĮ projekto 27 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo nuostatą, numatančią, kad, apskundus sprendimą dėl užsieniečio leidimo gyventi (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenei ar žmonių sveikatai), jo vykdymas sustabdomas. UTPĮ projekto 26 straipsniu siūloma Įstatymo 138 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatant, kad, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme kausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui).

Kritiškai vertinas UTPĮ projekto 138 straipsnio pakeitimas, kuriuo praktiškai visais atvejais naikinamas suspensyvinis apskundimo efektas, ypač dėl leidimų nuolat gyventi. Tokiu pakeitimu faktiškai problemos sprendimas perkeliamas teismams, jiems kiekvienu atveju paliekant spręsti dėl RUP taikymo. Labai realu, kad tokie prašymai būtų teikiami kiekvienu atveju teikiant skundą dėl sprendimo panaikinti leidimą gyventi.

Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl RUP taikymo, paduodamas kartu su skundu, išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo priėmimo. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai kuriais atvejais taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti. Prireikus, teismas kreipiasi dėl atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonės gavimo RUP taikymo klausimu. Tuomet RUP klausimas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų. Be to, dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 70 str. 7 d.). Šiomis aplinkybėmis vertiname, jog siūlomų pakeitimų formuluotė nepakankamai atsižvelgia į procesines taisykles, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje ir 33 straipsnyje. Taip pat nekorektiška sprendimo vykdymo sustabdomą sieti su skundo teisme priėmimo klausimo sprendimu, nes, priėmus skundą, skundas iš esmės turi būti nagrinėjamas ir dėl jo priimamas procesinis sprendimas, kurio pagrindu kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymas turi būti stabdomas ne iki skundo priėmimo, bet iki skundo išnagrinėjimo (priimto sprendimo įsiteisėjimo).

    Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad skundams dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti skundo padavimo terminai. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Turint omenyje, kad siūlomi pakeitimai įtvirtintų taisyklę, pagal kurią administracinis sprendimas nėra vykdomas, kol nėra suėję nustatyti apskundimo ir RUP pritaikymo terminai, galėtų susiklostyti situacijos, kuomet skundas būtų teikiamas itin skubiai, siekiant faktiškai pagreitinti RUP taikymo klausimo išsprendimą. Tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą veiksmingo užtikrinimo užsieniečių teisinės padėties bylose.

    Atsižvelgiant į paminėtąsias ABTĮ nuostatas, dėl siūlomų pakeitimų gali susidaryti teisinio neaiškumo laikotarpiai, susiję su užsieniečio teisiniu statusu, kuomet baigiasi skundo padavimo terminas ir nėra suėję įstatyme nustatyti terminai RUP taikymo klausimui išspręsti.

Aptartų nuostatų taikymas nagrinėjant RUP taikymo klausimus teisme, akivaizdu, pareikalautų papildomų resursų, o aiškinamojo rašto 13 punkte apie papildomas lėšas teismams nenurodoma. Preliminariai, lėšų poreikis teismams sudarytų: 0,5 darbo dienos teisėjo atlyginimo x migrantų bylų skaičius, tačiau detalesnei lėšų poreikio analizei būtų reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus.

    Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujo tiek leidimo laikinai gyventi įforminimo atveju, tiek leidimo nuolat gyventi pakeitimo atveju, asmuo turi vykti į Migracijos departamento (toliau – MD) padalinį, pateikti prašymą, sumokėti rinkliavą. Jeigu teismas vėliau panaikintų MD sprendimą, užsienietis įgytų teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, gal net už skubos tvarka (kad užsieniečiui nereikėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos) įformintą leidimą laikinai gyventi ar pakeistą leidimą nuolat gyventi. Tokios schemos sukūrimas, kai net ir teismui pritaikius RUP, ir dėl to sustojus ginčijamo MD sprendimo dėl leidimo panaikinimo vykdymui, asmuo privalėtų kreiptis į MD dėl leidimo įforminimo iš naujo, akivaizdu, lemtų bylų teismuose skaičiaus augimą. Siūlomas reguliavimas, Administracijos nuomone, nėra proporcingas ir reikalauja kritiško įvertinimo ir šiuo aspektu.

   

Spręsti pagrindiniame komitete

 

1.2.

Nacionalinė Teismų administracija

2024-05-13

7

(44)

 

(9)

 

UTPĮ projektu siūlomo keisti Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos“. Administracijos vertinimu, tam, kad darbdavys galėtų teikti naują įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, 44 straipsnio 8 dalyje minimos aplinkybės (ar bent viena iš jų) turi būti išnykusios, todėl terminas įsipareigojimui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių paaiškėjimo, bet jų išnykimo momento.

Spręsti pagrindiniame Komitete

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3635 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Paulė Kuzmickienė

 

 

 

 

 

 

 

 

SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė