LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-21 Nr. XIIIP-1554(2)

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) tarifą taip pat šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų gyvenamoms patalpoms naudojamoms medienos pjuvenos ir kitoms smulkintoms biomedžiagoms. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą malkoms skirtos medienos tiekimui (ar anglų k. versijoje – „medienos, skirtos kūrenimui“).

Atkreiptinas dėmesys, kad smulkintos biomedžiagos gali būti suprantamos ne tik kaip medienos pjuvenos, bet ir kaip smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir pan. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas smulkintoms biomedžiagoms.

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ir karštas vanduo gali būti ruošiamas ne tik medienos pjuvenomis, smulkintomis biomedžiagomis, bet ir malkine mediena, anglimi, dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik medžio pjuvenoms ir kitoms smulkintoms biomedžiagoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo ar karšto vandens ruošimo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį kitomis energijos rūšimis.

Trečia, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų medienos pjuvenų, kitų smulkintų biomedžiagų būtų naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o kokia - kitoms buitinėms ir nebuitinėms ūkio reikmėms (pvz. maisto ruošimui, ūkio, garažų, sandėlių šildymui ir pan.).

Ketvirta, siekiant įstatymo nuostatų teksto nuoseklumo, projekto 1 straipsniu keičiamame 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos“ įrašytini žodžiai „pjuvenoms ir kitoms smulkintoms biomedžiagoms“.

2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

3. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, tačiau nustačius naują PVM lengvatą akivaizdžiai sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. Todėl atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

4. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl projekto 2 straipsnis pildytinas atskira struktūrine dalimi, kurio būtų numatytas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Šiuo atveju atitinkamai tobulintinas ir 2 straipsnio pavadinimas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]