LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XVP-437(2)

2025-06-09  Nr. 109-P-P25sysas

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Algirdas Sysas, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Dainoras Bradauskas, Tadas Barauskas (pavaduojantis Rasą Budbergytę), Raimondas Kuodis, Lilija Vaitiekūnienė (pavaduojanti Algimantą Radvilą), Robert Puchovič, Gintarė Skaistė, Šarūnas Šukevičius, Mindaugas Lingė.

    Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Dalia Mudėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar joje išdėstytos kumuliatyvios sąlygos, kurioms visoms esant nekilnojamasis turtas laikomas apleistu ar neprižiūrimu, ar vis dėlto šioje dalyje nurodomos kelios alternatyvios sąlygos, kuriai nors vienai esant, nekilnojamasis turtas laikomas tokiu. Pažymėtina, kad įstatymo taikymo požiūriu formuluočių „naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra“ bei „turtas per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas“ turinys yra labai panašus ir iš esmės reiškia statinio naudotojo pareigos užtikrinti statinio priežiūrą nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies formuluotę siūlytina patikslinti. Jeigu vis dėlto šioje dalyje siekiama įtvirtinti kelias kumuliatyvias sąlygas, siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, dėl to, kad jis per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas“. Tuo tarpu faktines aplinkybes, kurios ir būtų pagrindas viešojo administravimo subjektui priimti atitinkamą sprendimą, kaip reguliacinio pobūdžio nuostatas siūlytina dėstyti ne sąvokos apibrėžtyje, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje.	Nepritarti.	Sąvokai pritarta, ji aprobuota Lietuvos Respublikos terminų banke
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad nuosavybės teisės perėjimas turėtų būti numatytas ne tik finansinės nuomos (lizingo), tačiau ir išperkamosios nuomos sutartyje.	Nepritarti.	Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės perėjimas yra būtinoji išperkamosios nuomos sąlyga pagal galiojančias civilinės teisės normas, įstatymo papildymas šiuo aspektu nėra  būtinas. Išperkamoji nuoma savo esme jau suponuoja, kad pasibaigus sutarties galiojimui turtas pereina nuomininkui nuosavybėn, jei jis tinkamai vykdo įsipareigojimus. Tai yra šios sutarties rūšies esminė savybė, todėl papildomas reikalavimas išperkamosios nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinti nuosavybės teisės perėjimą būtų perteklinis. Skirtingai nei lizingo atveju, kur gali būti sudaromos ir sutartys be privalomo nuosavybės perėjimo, išperkamoji nuoma pagal apibrėžimą yra orientuota į nuosavybės įgijimą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			3. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra atskira dalis dėl kituose įstatymuose apibrėžiamų sąvokų vartojimo įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, o šio straipsnio 13 dalį papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			4. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „rinkos duomenų bazėse“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų bazėse“. Jeigu turimos omenyje kažkokios kitos duomenų bazės, jos taip pat turėtų būti aiškiau identifikuojamos.	Nepritarti.	Vertinant nekilnojamąjį turtą masiniu būdu, naudojamos ne tik nekilnojamojo turto rinkos sandorių bazės, bet ir kitos duomenų bazės (nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo pasiūlos, nuomos kainų pasiūlos, nekilnojamojo turto analizės,  nekilnojamojo turto mokestinių verčių, nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių, nekilnojamojo turto rinkos verčių, nustatytų individualiu vertinimo būdu ir kt. duomenų bazės) be kurių turto vertintojas negalėtų atlikti nekilnojamojo turto masinio vertinimo.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			5.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikomas gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui (patalpoms). Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, kad pagalbinio ūkio pastatai ne esą tuo pačiu adresu, o kaip nekilnojamo turto objektai registruoti tuo pačiu adresu, nes akivaizdu, kad teisinių mokestinių santykių objektu laikoma ne bet kokia faktinė konstrukcija, o įteisintas statybinis objektas (analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotės „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas“). Antra, nėra aišku, kaip būtų nustatoma papildoma imperatyvi sąlyga – tarnavimas pagrindiniam gyvenamajam pastatui (patalpoms). Svarstytina, ar nereikėtų aiškiau atskleisti tokio tarnavimo turinį, nurodant, kad tai tuo pačiu adresu registruoti pagalbiniai ūkio paskirties pastatai (patalpos) ar inžineriniai statiniai, susiję su juo bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniam gyvenamojo pastato (patalpų) poreikių tenkinimui.	Pritarti iš dalies.	Siūloma nepritarti 4 straipsnio 1 dalies formuluotės „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas“ keitimui, nes nekilnojamasis turtas šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip  Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruojamos patalpos, pastatai ir inžineriniai statiniai.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			6.    Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagrindinio gyvenamojo būsto nustatymas siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimu kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, kai mokesčio mokestinis laikotarpis pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį yra kalendoriniai metai, o ne kalendorinis mėnuo. Kitaip sakant, keičiamo įstatymo taikymo požiūriu būtų neaišku, koks būstas būtu laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, jeigu mokestinio laikotarpio kelių kalendorinių mėnesių paskutinėmis dienomis fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą būtų deklaravęs keliuose skirtinguose būstuose. Kita vertus, svarstytina ar gyvenamosios vietos deklaravimas paskutinę kalendorinio mėnesio dieną pagrindiniame gyvenamajame būste, nesiejant jo deklaravimo su tam tikru laikotarpiu, yra pakankamai objektyvus kriterijus, leidžiantis pagrįsti pagrindinio gyvenamojo būsto statuso turėjimą, ir ar toks kriterijus nesudarys sąlygų piktnaudžiauti pagrindinio gyvenamojo būsto lengvatiniu apmokestinimo režimu.	Nepritarti.	Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas mėnesio tikslumu (pagal įstatymo 7 str. 4 d., 12 str. 6 d. nuostatas). Tokia nuostata pagrindinio būsto atveju leistų užtikrinti teisingą mokesčio paskirstymą savivaldybių biudžetams, vertinant, kurios savivaldybės paslaugomis, infrastruktūra gyventojas naudojosi metų bėgyje. Kartu numatoma, kad mokestį už fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, mokesčio deklaracijos formą užpildys ir mokesčio mokėtojams pateiks mokesčių administratorius, kas mokesčių mokėtojui leis išvengti administracinės naštos dėl šios nuostatos įgyvendinimo.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			7.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje turėtų būti aiškiau apibrėžiama „švietimo darbo“ sąvoka, nes Švietimo įstatyme (į kurį teikiama blanketinė nuoroda) sąvoka „švietimo veikla“ nėra nei apibrėžiama, nei kitaip atskleidžiamas konkretus jos turinys, kuris būtų reikšmingas ir pakankamas taikant keičiamo įstatymo nuostatas.	Nepritarti.	Ši galiojanti sąvoka naudojama nustatant mokesčio lengvatą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje yra apibrėžiamas, švietimo teikėjas – tai mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			8.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje brauktinas perteklinis žodis „norminiuose“.	Pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			9.    Siekiant teisinio aiškumo bei tikslumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti konkrečią registro informacinę sistemą, kurioje įregistruotas sandoris būtų būtina sąlyga fizinio ar juridinio asmens piniginei prievolei valstybei atsirasti.	Pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			10.          Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte neturėtų būti išbraukti pertekliniai bei klaidinantys žodžiai „Statybos įstatymo nustatyta tvarka“, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad Statybos įstatyme yra nustatyta statinių neužbaigimo tvarka. Galbūt turima omenyje atvejai, kada mokesčio objektu nėra Statybos įstatymo nustatyta tvarka pradėtas statyti Lietuvos Respublikoje, tačiau neužbaigtas nekilnojamasis turtas. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti perteklinę formuluotę „Lietuvos Respublikoje“, o po žodžio ,,statyti“ įrašyti jungtuką ,,ir“.	Pritarti.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			11.          Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktyje reikėtų patikslinti, ar Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje turėtų būti įrašyti bet kokie pasikeitę kadastro duomenys apie statomą nekilnojamąjį turtą (t. y. duomenys, kurie tiesiog patvirtintų kažkokią statybos eigą), ar vis dėlto tokie kadastriniai duomenys, kurie pagrįstų statybos neužbaigimą. Taip pat svarstytina, ar šiame papunktyje minimi kadastro duomenys neturėtų būti įrašyti būtent Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 12 punktą duomenys apie statinio statybos būklę įrašomi būtent į Nekilnojamojo turto kadastrą.	Pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			12.          Atsižvelgus į projekto 6 straipsnio turinį, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio pavadinimo nereikėtų pakeisti, pvz. „Mokesčių tarifų dydžiai bei jų nustatymo kriterijai ir tvarka“ (nes straipsnyje kalbama ir apie tarifų nustatymo sąlygas). Be to, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad mokestinių prievolių turinys, įskaitant ir mokesčių tarifus, turi būti aiškus, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio nuostatų nereikėtų išdėstyti keliais straipsniais, pirmajame numatant konkrečius tam tikram nekilnojamajam turtui taikomus mokesčių tarifus, o antrajame – mokesčių tarifų nustatymo tvarką, tam taikomus kriterijus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsniui.	Pritarti iš dalies.	Siūlytina, pritarti 6 straipsnio pavadinimo keitimui, tačiau nepritarti 6 straipsnio nuostatų išdėstymui keliais straipsniais, nes šiuose straipsniuose reglamentuojamos  susijusios nuostatos.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			13.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 5 – 7 dalyse nustatytus atvejus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 daliai.	Pritarti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			14.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad „Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas konkretus mokesčio tarifas <...>“, nėra tiksli, nes šio straipsnio 1 dalyje nenustatoma jokia mokesčio tarifo nustatymo tvarka, o tik nustatomi mokesčio tarifo ribiniai dydžiai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodžius „pagal šio straipsnio 1 dalį“ arba reikėtų braukti, arba vietoj jų įrašyti žodžius „pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus mokesčio tarifo ribinius dydžius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.	Pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			15.          Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžių „naują konkretų mokesčio tarifą“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytam nekilnojamajam turtui“. Be to, šios dalies paskutiniajame sakinyje siūlytina braukti žodį „dar“, nes jis klaidinančiai suponuoja, kad naujas tarifas bus taikomas ir dar kitą (dar vieną papildomą) mokestinį laikotarpį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.	Nepritarti.	Siūlymas nustatyti tarifus tik šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytam nekilnojamajam turtui galimai apribotų savivaldybių teisę nustatyti tarifus. Nepritarti žodžio „dar“ išbraukimui, nes siūlomomis įstatymo nuostatomis to ir siekiama, kad  tarifai įsigaliotų dar kitą mokestinį laikotarpį.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			16.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnio 3 dalį po žodžio „taryba“ įrašant formuluotę „šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.	Pritarti.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			17.          Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatant juridinio asmens kriterijus pirmiausia nurodyti jo teisinę formą, tada dydį, darbuotojų skaičių ir apyvartą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktui.	Pritarti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			18.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte atsisakyti normų dėstymo keliuose skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punktui.	Pritarti.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			19.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad minimalus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinamos vertės neapmokestinamas dydis yra 10 000 eurų. Toks siūlomo dydžio pagrįstumas abejotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje rinkos vertę, akivaizdu, kad beveik absoliuti dauguma gyvenamųjų būstų viršys tokią vertę. Taigi, nustatytas minimalus dydis dėl objektyvių priežasčių nekilnojamojo turto rinkoje paprasčiausiai būtų tik formalus kriterijus, kuris jokios praktinės reikšmės pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimui neturėtų. Antra, mokestinės logikos prasme nėra aišku, kodėl pagrindiniam gyvenamajame būstui, kuris elementariems fizinio asmens poreikiams neabejotinai yra svarbesnis nei jų valdomas nekomercinės paskirties turtas, nustatomas neapmokestinamas dydis net penkis kartus mažesnis už neapmokestinamąjį dydį, taikomą nekomercinės paskirties turto apmokestinimui. Atsižvelgus į pagrindinį gyvenamąjį būstą turinčių fizinių asmenų teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius bei į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas 50 000 eurų minimalus ribinis neapmokestinamasis dydis fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomerciniam turtui, manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje turėtų būti nustatytas ne mažesnis (o turint omenyje pagrindinio gyvenamojo būsto reikšmę užtikrinant tinkamas ir orias žmonių gyvenimo sąlygas – tikriausiai ir didesnis) pagrindinio gyvenamojo būsto minimalus ribinis neapmokestinamasis dydis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.	Nepritarti.	NTMĮ projekte numatyta, kad pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo klausimas būtų sprendžiamas ne centralizuotai, bet paliekamas pačių savivaldybių kompetencijai. savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti ne mažesnį negu 10 000 eurų neapmokestinamąjį dydį atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus Savivaldybės, būdamos arčiausiai gyventojų, gali geriausiai įvertinti mokesčio poveikį tiek mokesčių mokėtojams, tiek savo biudžetams.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			20.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „kelis“ įrašytinas žodis „abu“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.	Pritarti.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			21.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje po formuluotės „1 procento” esanti formuluotė „pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės“ brauktina kaip perteklinė. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 daliai.	Pritarti.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			22.          Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose vietoj pirmojo žodžio „viršijančiai“ įrašytina formuluotė „lygiai arba viršijančiai“.	Nepritarti.	Siūloma palikti esamą formuluotę, nes terminas „neviršijančiai“ apima ir konkrečią vertę (intervalo ribą).
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			23.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis, o taip pat ir papildomo mokesčio tarifo nustatymo bei taikymo tvarka. Nėra aišku, ar ši nuostata reiškia, kad savivaldybės tarybai nustačius atitinkamus mokesčio tarifus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytu papildomu mokesčio tarifu turėtų būti didinami jau nustatyti mokesčio tarifai, įskaitant ir apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, ar savivaldybės taryba, tvirtindama mokesčio tarifų dydį, turėtų jau įskaičiuoti papildomą 0,2 procento mokesčio tarifą nekilnojamajam turtui, kuris nėra nurodytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 bei 7 dalyse.	Nepritarti.	Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nustatomas įstatymu ir nėra susijęs su savivaldybių nustatomais tarifais.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			24.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą dėstyti taip: „Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 50 procentų mokesčio sumos“, o keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą - taip: „Fizinių asmenų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 75 procentais mokesčio sumos, jei jie augina: 1) 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų; 2) vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų; 3) vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“ Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „I ar II“ įrašytini žodžiai „arba pirmo ar antro lygio“. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti ne nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, o tik tarifų ribiniai dydžiai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „taikant“ įrašytinas žodis „pagal“.	Pritarti.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			25.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose po formuluotės „teisė į lengvatą“ įrašyti formuluotę „pirmos dienos“.	Pritarti.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			26.          Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį dėstyti atskira dalimi, kurioje visos privalomos sąlygos, kurioms esant nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, būtų išdėstytos atskirais punktais. Tuo tarpu antrasis ir trečiasis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies sakiniai galėtų būti dėstomi kaip keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			27.          Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą (kuriame nustatoma speciali taisyklė) reikėtų dėstyti iš karto po šios dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose nustatomos bendrosios šiuose punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės. Be to, šiame punkte po žodžio „įtaka“ įrašytinas žodis „naudojant“.	Pritarti.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			28.          Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašytini žodžiai „atsakingos savivaldybių institucijos“ (nes savivaldybės yra teritorijos administraciniai vienetai, kuriems tokio pobūdžio funkcija tiesiog objektyviai negali būti priskirta). Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje po žodžio „lengvatų“ įrašyti formuluotę „priimtus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“.	Pritarti.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	1			29.          Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ne tik grąžinama nekilnojamojo turto mokesčio permoka, tačiau ir išieškoma šio mokesčio nepriemoka.	Nepritarti.	Mokesčio nepriemokų išieškojimą reglamentuoja atskiras šio įstatymo projekto 14 straipsnis.
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	2			30.          Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „iki šio termino“ įrašytini žodžiai „nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), tačiau“. Atitinkamai ketvirtajame sakinyje po žodžių „iki šio termino“ įrašytini žodžiai „nustato pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus), tačiau“.	Pritarti.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	*			31.     Sistemiškai vertinant teikiamo projekto nuostatas bei jų santykį su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-438 (toliau – Projektas Nr. XVP-438), kuriuo dalis keičiamo įstatymo nuostatų keičiamos nuo 2026 m. gegužės 1 d., ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu keičiamas įstatymas jau yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina šiuos projektus sujungti. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2577 pripažinti netekusiu galios, o šio projekto 2 straipsnyje chronologine tvarka išdėstyti ir atitinkamas 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančių Projekto Nr. XVP-438 straipsnių redakcijas.	Nepritarti.	Siūloma nepritarti projektų apjungimui, atsižvelgiant į teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (patvirtintų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013.12.23 d. įsakymu Nr. 1R-298), 55 punktą ir nusistovėjusią teisėkūros praktiką tokiais atvejais, kai jau vienas iš teisės aktų jau yra priimtas, bet dar neįsigaliojęs.
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025 m. gegužės 21 d.	*			32.     Projekte numatytas nekilnojamojo turto mokestis palies visus gyventojus, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu yra teikiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 6, 13^1,16, 17, 18, 18^2,19, 20, 21, 23, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XVP-436), kuriame yra numatomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimas, įtraukiant net ir vienkartines gaunamas turto pardavimo pajamas, kas suponuoja didesnį reguliariai gaunamų pajamų apmokestinimą. Šių dviejų mokesčių įstatymų projektų kontekste svarstytina, ar siūloma mokestinė našta gyventojams, kurie turi būsto kreditus, yra proporcinga ir teisinga, lyginant su juridiniams asmenims tenkančia mokestine našta. Gyventojai, kurie turi būsto kreditus ir moka palūkanas už juos, neturi galimybes atskaityti palūkanų, kaip patiriamų išlaidų, iš bendrų apmokestinamųjų pajamų, priešingai nei juridiniai asmenys, kurie pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 12 punktą palūkanas priskiria prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų, ir dėl to sumažina pelno mokestį.	Nepritarti.	Pastaba iš esmės nesusijusi su projekto atitiktimi teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms. Įstatymo projektu kompleksiškai įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, tarp kurių pajamų mokesčių progresyvumo didinimas, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, taip užtikrinant svaresnį labiausiai pasiturinčių asmenų indėlį į viešųjų paslaugų finansavimą, teisingesnę ir kartu į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą. Progresinėje sistemoje iš esmės vertinama disponuojamų pajamų suma, o ne jų šaltiniai (šaltiniai yra įvertinami apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, pvz., darbo santykių pajamas apmokestinant „brutto“ pagrindu, o individualios veiklos – „netto“). Atitinkamai, pateiktu projektu, įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, siūloma progresinius tarifus taikyti aukštoms pajamoms, numatant tik keletą objektyviai pagrįstų išimčių. Siūlymas išplėsti pajamų, kurioms nebūtų taikomi progresiniai tarifai rūšių sąrašą, turėtų būti svarstomas kartu su galimai aukštesnio joms taikomo bendro tarifo klausimu, įvertinant tiek fiskalinį tokio sprendimo poveikį, tiek poveikį kitiems rodikliams, kuriuos siekiama gerinti (pvz., pajamų nelygybei). Nenuolatinių ar tik vienkartinio pobūdžio nenumatytų didesnių pajamų gavimas (pvz., paveldėto nekilnojamojo ar kitokio turto pardavimas) yra įvertintas Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad tokioms pajamoms iki 12 VDU per metus būtų taikomas 15 procentų tarifas. Kalbant apie palūkanų, mokamų pagal būsto kredito sutartis, atskaitymą pažymėtina, kad gyventojų asmeninio turto ir juridinių asmenų komercinėje veikloje naudojamo turto apmokestinimo situacijos iš esmės nelygintinos, jau vien dėl to, kad juridinio asmens pelnas apmokestinamas ne tik pelno mokesčiu, tačiau dar ir galutinio naudos gavėjo - gyventojo rankose mokant pajamų mokestį nuo dividendų.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Gauta virš 100 atskirų piliečių raštų (didžioji dalis identiško turinio)	*			Daugumoje raštų iš principo prieštaraujama nekilnojamojo turto apmokestinimui, o konkretūs pasiūlymai daugumoje atveju nėra teikiami. Ypač prieštaraujama pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimui, atsižvelgiant ir į 2025 m. balandžio 27 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, įvykusį daugiatūkstantinį mitingą bei jame piliečių išreikštą aiškią valią. Gauta ir atskirų pasiūlymų dėl šio mokesčio bazės – apmokestinti priklausomai nuo ploto; keliami klausimai dėl paveldėto nekilnojamojo turto apmokestinimo; siūloma pajamas iš šio mokesčio nukreipti specializuotiems fondas, pavyzdžiui, būsto draudimo; keliami klausimai dėl vienišų asmenų (tėvų), taip pat paskolas turinčių asmenų apmokestinimo.	Pritarti.
2.	Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, 2025 m. kovo 17 d.	*			Raginame didinti Nekilnojamojo turto mokestį (NTM) brangiam turtui Raginame didinti Nekilnojamojo turto mokestį (NTM) turtuoliams ir nepritariame, kad jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą už paskolą, mokėtų turto mokestį, nes iš esmės jis priklauso bankui, o jiems realiai priklausys tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta. Kartu nuogąstaujama, jog visuotinis NT mokestis gali nuskurdinti dešimtis tūkstančių šalies gyventojų.  Apmokestinant jaunų šeimų būstą jaunoms šeimoms, ypač pablogėja šeimų, kurios augina vaikus, finansinė padėtis, nes valstybės viešosios paslaugos tampa vis sunkiau prieinamos, kadangi vis dažniau tenka mokėti už vaikų papildomą ugdymą, sveikatos paslaugas, o prekių ir paslaugų kainos nuolatos auga. Taip pat pastebima, kad jauni žmonės jau dabar neįperka pirmojo būsto ir taip yra spaudžiami išvykti gyventi į užsienį, kur socialinis būstas yra nemokamas ir lengviau prieinamas. Vyriausybė turi siekti, kad jaunimui būtų patrauklu gyventi Lietuvoje, todėl turėtų jaunimui sudaryti lengvatinės sąlygos įsigyti būstą. Užsienio šalių patirtis, kad tais atvejais, kai Vyriausybės dengia jaunų šeimų būsto paskolų palūkanas, arba dengia dalį paskolos, tai skatina gimstamumą šalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad NT mokestis gali mažinti ir paskatas renovuoti namus – investicija didins ne tik turto vertę, tačiau ir nuo jo išskaičiuojamą mokestį.	Pritarti.
3.	Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2025 m. gegužės 19 d.	1			Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl NTM įstatymo projekto. 1. Dėl pagrindinio būsto didesnio apmokestinimo nei antras būstas. Pagal šiuo metu parengtą Įstatymo projektą egzistuoja rizika, kad pagrindinis būstas gali būti apmokestintas labiau nei antras būstas. Siūlome įtvirtinti įstatyme: – minimalią neapmokestinamą NT vertę, taikytiną pagrindiniam būstui; – maksimalius NTM tarifus, kuriuos savivaldybės galėtų mažinti, tačiau neturėtų teisės jų viršyti. 2. Dėl tvarumo ir fiksuotų dydžių atsisakymo ir jų indeksavimo. Įstatymo projekte įtvirtinti fiksuoti dydžiai (20 000 Eur; 200 000 Eur; 400 000 Eur; 450 000 Eur; 600 000 Eur) nėra indeksuojami. Siūlome atsisakyti fiksuotų dydžių ir taikyti indeksavimą visiems dydžiams, nurodytiems Įstatymo projekte. Indeksavimą siūloma susieti su minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo procentu. Tokiu būdu būtų užtikrintas įstatymo nuostatų tvarumas bei atitikimas ekonominei realybei augančios infliacijos sąlygomis.	Pritarti iš dalies.	Komitetas siūlo neapmokestini pagrindinio gyvenamojo būsto.
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2025 m. gegužės 19 d., 2025 m. gegužės 27 d.	1			Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) teikia patikslintą poziciją dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) (toliau – Projektas). LSA siūlo nuo 2026 metų visas pajamas iš nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio priskirti savivaldybių biudžetams, o ne tik pajamas iš pagrindinio gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad savivaldybės faktiškai negaus papildomų pajamų, nes jų pajamos iš nekomercinio NT mokesčio bus išimtos iš savivaldybių biudžetų per GPM pajamų sumažinimą 2 procentais, nukreipiant šias lėšas gynybai finansuoti. Be to, gynybos reikmėms finansuoti numatoma apmokestinti komercinį NT papildomu 0,2 proc. tarifu. Dėl to dalis savivaldybių pajamų iš komercinio NT mokesčio faktiškai persikeltų į valstybės biudžetą, kadangi savivaldybėms gali tekti švelninti padidėsiančią mokestinę naštą šio mokesčio mokėtojams sumažinant savivaldybių taikomus tarifus komerciniam NT. Tarptautinėje praktikoje yra įprasta, kad savivaldybių biudžetams priskiriama 100 proc. pajamų tiek iš komercinio, tiek ir iš nekomercinio NT mokesčio. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rekomendacijas, centrinė valdžia jau daug metų deklaruoja, kad sieks perduoti savivaldybėms visas pajamas iš nekomercinio NT mokesčio. Savivaldai ypač svarbu disponuoti būtent NT mokesčio pajamomis, kadangi savivaldybės labai stokoja nuosavų mokestinių pajamų šaltinių, kurių tarifus, lengvatas bei kitas apmokestinimo sąlygas galėtų reguliuoti savo sprendimais ir turėtų galimybę prireikus pasididinti savo pajamas. Vyriausybė iš dalies atsižvelgė į LSA siūlymus ir suteikė teisę savivaldybėms reguliuoti pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą, tačiau viso kito nekomercinio NT apmokestinimo nustatymas bei pajamos iš šio NT iki 2030 m. pabaigos paliekama valstybei, nors savivaldai nemažiau aktualu turėti įrankius bei savarankiškumą reguliuojant situaciją kitų NT objektų (sodo namų, garažų, vasarnamių, sandėlių, pagalbinio ūkio pastatų) atžvilgiu, atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir teritorijų plėtrą. Vyriausybė pripažino, kad nėra racionalu nustatyti vienodą visoms savivaldybėms pagrindinio būsto apmokestinimą, tačiau lygiai taip pat nebūtų teisinga įstatyme įtvirtinti vieningą apmokestinimo standartą kitam nekomerciniam NT, nes jo vertė (kaip ir pagrindinio būsto vertė) yra labai skirtinga įvairiose savivaldybėse. Suteikus savivaldybėms teisę nustatyti apmokestinimo sąlygas kitam nekomerciniam NT, savivaldybės galėtų taikliau sureguliuoti mokestinės naštos dydį, nustatydamos skirtingus tarifus ar neapmokestinamuosius dydžius, taip pat turėtų galimybę amortizuoti didelį mokesčio išaugimą, kai NT yra perkainojamas. Kitas Projekto trūkumas yra tame, kad numatyta taikyti vienodą apmokestinimą visam kitam nekomerciniam NT, kurį sudaro labai skirtingi NT objektai. Jei nepagrindinius būstus (iš kurių savininkai gali gauti pajamas) galima apmokestinti daugiau, tai garažų, sodo namelių ir pan. apmokestinimas neturėtų prilygti būsto apmokestinimui. Jeigu visas kitas nekomercinis NT būtų savivaldybių reguliuojamas, jos galėtų diferencijuoti tarifus pagal skirtingas NT objektų rūšis ir paskirtis, vadovaujantis Projekto 6 straipsnio 3 dalyje išvardintais kriterijais. Be to, savivaldybės galėtų taikyti lengvatas ar išvis neapmokestinti mažos vertės pastatų (sandėliai, malkinės, tvartai, daržinės ir pan.) ar inžinerinių statinių, pvz, vandens gręžinių. O siekiant skaidrinti nuomos rinką, savivaldybės galėtų nuspręsti taikyti lengvatą savininko išnuomotam būstui, kai yra registruojama nuomos sutartis. Nors Projekte numatyta nuo 2031 m. perduoti pajamas iš kito nekomercinio NT bei reguliavimo teises savivaldai, tačiau kitam nekomerciniam NT planuojama taikyti tas pačias apmokestinimo taisykles, kaip ir komerciniam NT (mokesčio tarifas nuo 0,5 iki 3 proc.). Tai reiškia, kad sodo nameliai, garažai ir t.t. bus apmokestinti mažiausiai 0,7 proc. tarifu (0,5 proc. apatinė riba bei papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam NT). LSA nepritaria šio NT prilyginimui komerciniam NT. Kitą nekomercinį NT siūlome  apmokestinti 0,1 - 1 proc. tarifo ribose, kaip ir pagrindinį būstą. Suteikiant savivaldybėms teisę reguliuoti NT neapmokestinamąjį dydį, taip pat tikslinga suteikti teisę nustatyti ir nulinį dydį, t.y. numatyti galimybę taikyti visuotinį apmokestinimą. Projekte įtvirtinta 10000 eurų minimali neapmokestinamojo dydžio riba pagrindiniam būstui praktiškai neturi reikšmės didmiesčių ar kurortų savivaldybių gyventojams, kur reikalingas žymiai didesnis neapmokestinamasis dydis (šios savivaldybės tikriausiai nustatys gerokai didesnes ribas), tačiau kai kurių regionų savivaldybėse, kurioms būdinga maža NT vertė ir kurių gyventojai mokėtų labai mažą NT mokestį, galbūt apskritai netikslinga taikyti neapmokestinamąjį dydį. Projekte numatyta susieti pagrindinio būsto sąvoką su deklaruota gyvenamąja vieta. Tai turės neigiamą poveikį regionų savivaldybėms. Tikėtina, kad asmuo, siekdamas gauti didesnę lengvatą, deklaruos gyvenamą vietą brangesniame būste kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju šis asmuo ir toliau gyvens savo savivaldybėje ir naudosis tos savivaldybės paslaugomis ir infrastruktūra, tačiau NT mokestis atiteks kitai savivaldybei (dažniausiai didmiesčių ar kurortų savivaldybėms). Dar blogiau, kad to asmens sumokamas GPM taip pat nukeliaus kitai savivaldybei. Būtent dėl GPM netekimo ir susidarytų didžiausi regionų savivaldybių pajamų praradimai. Be to, tokia situacija gali iškraipyti deklaravimo duomenų tikslumą. LSA prašo spręsti šią problemą svarstant šį Projektą. Projekte numatyta apmokestinti 4 procentų tarifu apleistą ar neprižiūrimą komercinį NT, tačiau reikėtų numatyti galimybę didesniu tarifu apmokestinti ir apleistą nekomercinį NT. Tačiau netikslinga įstatyme įtvirtinti vienodo 4 proc. tarifo visiems atvejams, nes aplinkybės gali būti skirtingos, todėl savivaldybėms vertėtų suteikti teisę nustatyti konkretų tarifą 1-5 proc. dydžio ribose. Apleistas NT neretai būna nedidelės vertės, todėl gali būti reikalingas didelis tarifas, turintis pakankamą poveikį siekiant paskatinti savininką susitvarkyti, tačiau ne visais atvejais reikalinga taikyti maksimalų tarifą. Dar viena spręstina problema – apleistas ar neprižiūrimas NT šiuo metu apskritai negali būti apmokestintas, jeigu šiam NT yra taikoma įstatyme įtvirtinta lengvata. Projektas nenumato galimybės apmokestinti apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą, nes ji nebus mokesčio objektu, kol nėra praėję 10 metų nuo statybos leidimo išdavimo. Tačiau nebaigta statyba gali tapti neprižiūrima ar apleista net ir nesukakus 10 metų terminui. Būtina pakoreguoti Projektą, siekiant sudaryti galimybes savivaldybėms nustatyti didesnį tarifą už pernelyg užsitęsusią nebaigtą statybą, o ypač už apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą. Be to, LSA siūlo papildyti Projektą nuostata, įpareigojančia savivaldybių gautas iš nekomercinio NT mokesčio pajamas skirti konkrečiam tikslui - infrastruktūros finansavimui. Jeigu iš gyventojų surenkamos NT mokesčio lėšos būtų skiriamos tik šiai infrastruktūrai plėtoti ir išlaikyti, tikėtina, kad gyventojai geriau suprastų šio mokesčio naudą, nes dėl to pagerėtų jų gyvenamoji aplinka, o infrastruktūros plėtojimas didintų savininkų NT vertę. Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, LSA siūlo Projekte atlikti tokius pakeitimus: 1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Mokesčio objektas nėra: 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuris nėra apleistas ar nenaudojamas, kai:“ 2. Papildyti 6 straipsnio 3 dalyje išvardintų kriterijų sąrašą, išdėstant naujus punktus taip: „8) nekilnojamojo turto savininko – fizinio asmens gyvenamąją vietą; 9) fiziniam asmeniui priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų (patalpų) skaičių ir/ar jų mokestinę vertę.“ 10) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui; 11) nekilnojamojo turto statybos baigtumą.“ 3. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti nustato pagrindinio gyvenamojo būsto ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), įskaitant nulinį neapmokestinamąjį dydį ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus:„ 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“ 4. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ 5. Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį ir atitinkamai pertvarkyti kitų šio straipsnio dalių numeraciją. 6. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant nuo 1 procento iki 5  procentų 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“ 7. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“ 8. Papildyti 7 straipsnį nauja 8 dalimi išdėstant ją taip: „8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos lengvatos netaikomos apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui.“ 9. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą. 10. Papildyti IV skyrių nauju 15 straipsniu: „15 straipsnis. Mokesčio pajamų naudojimas Mokesčio pajamos, kurios yra gaunamos taikant 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, turi būti naudojamos infrastruktūrai finansuoti.“ 11. Išbraukti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 2 ir 3 dalis. 12. Papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“nauja 2 dalimi, išdėstant ją taip: „2. 2030 m. gruodžio 31 d. baigia galioti tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies redakcija: „8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“ 13. Papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nauja 3 dalimi, išdėstant ją taip: „3. 2030 m. gruodžio 31 d. baigia galioti tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“ 14. Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. turi teisę nustatyti nustato pagrindinio gyvenamojo būsto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir 6 straipsnio 5 dalyje nurodytam nekilnojamajam turtui pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje šiam nekilnojamajam turtui pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas šio nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį (dydžius) viršijančiai 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio (dydžių), 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas šio nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų.“	Pritarti iš dalies.	Iš esmės pritarti dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto apmokestinimo (atskirų tarifų). Dėl siūlymo suteikti savivaldybėms teisę priimti sprendimus ir dėl kito nei pagrindinė gyvenamoji vieta nekomercinės paskirties NT apmokestinimo. NTMĮ projektu siūlomą esminę sprendimų dėl gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo teisę suteikti savivaldybėms: pagrindinis gyvenamasis būstas  sudaro apie 80 proc. visos gyventojų valdomo nekomercinės paskirties NT vertės, o pajamas iš šio turto apmokestinimo dalies siūloma įskaityti į savivaldybių biudžetus jau nuo 2026 m.. Pagal NTMĮ projekto nuostatas pajamos iš kito (nei pagrindinis gyvenamasis būstas) nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčio iki 2030  mokestinio laikotarpio pabaigos būtų įskaitytos į valstybės biudžetą, o iš jo  – į Valstybės gynybos fondą, kuris turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Dėl siūlymo apmokestinant kitą nekomercinės paskirties NT, jau nuo 2026 m. taikyti tą pačią tvarką kaip ir pagrindiniam gyvenamajam būstui, įskaitant 0,1–1 proc. tarifų intervalą Pagal siūlomas NTMĮ projekto nuostatas nuo 2031 m. savivaldybių tarybos galės nustatyti konkretų NTM tarifą kitam nekomercinės paskirties turtui (jo mokestinei vertei) nuo 0,5 - 3 proc. intervalo ribose,  įvertinus NTMĮ nustatytus kriterijus, kurie šiuo metu taikomi apmokestinant komercinės paskirties NT. Tai užtikrins, kad gyventojo turimas skirtingų paskirčių NT, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, bus traktuojamas vienodai (pvz. gyventojo turimas administracinės paskirties ar gyvenamosios paskirties NT, naudojamas nuomai). Taip pat savivaldybės turės teisę savo biudžeto sąskaita nuo mokesčio atleisti arba jį sumažinti. Dėl siūlymo, kad pagrindinio būsto kategorija neturi būti siejama su gyvenamosios vietos deklaravimu Pagal tarptautinę praktiką pagrindinio gyvenamojo būsto lengvata taikoma būstui, kuriame asmuo gyvena. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą asmuo privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Dėl siūlymo apmokestinti apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą, netaikant 10 m. termino Pagal NTMĮ jau ir dabar mokesčio objektui priskiriamas neužbaigtas statyti NT, jei jis faktiškai naudojamas, o projekte siūloma dar labiau sugriežtinti nebaigtos statybos traktavimą NT objektui priskiriant ją ir tais atvejais, kai nesilaikoma statybos baigtumo registravimo reikalavimų. Atvejai, kai nebaigta statyba apleidžiama ir neprižiūrima, turėtų būti sprendžiami nemokestiniu reguliavimu. Dėl siūlymo NTMĮ projekte nustatyti papildomus kriterijus, kuriais remiantis būtų diferencijuojamas NT mokesčio tarifai Siūlomi kriterijai atkartoja jau dabar galiojančių kriterijų ar naujai siūlomų kriterijų esmę ar jų aiškinimą.
5.	VĮ ,,Registrų centras“, 2025 m. gegužės 21 d.	1			Registrų centras atkreipia dėmesį į esminius aspektus, susijusius su NTMĮ projektu ir keičiamu NTMĮ projektu siūlomo reguliavimo problematika ir teikia šiuos pasiūlymus: 1. NTMĮ projekto 7 straipsnio 1 dalį papildyti mokesčio lengvata fiziniams asmenims, numatant, jog sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžti inžineriniai statiniai yra neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo: 1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; 2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti); 3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; 4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui; 5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai. 7) inžineriniai statiniai, kurie yra apibrėžti pagrindinio gyvenamojo būsto sąvokoje.“ 2. atsisakyti neatlygintino Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašų rengimo ir teikimo, patikslinant NTMĮ projekto ir keičiamo NTMĮ projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto vertintojas parengia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.“. Priežastys, paskatinusios Registrų centrą teikti pasiūlymus: 1. NTMĮ projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžti inžineriniai statiniai daugiausiai apimtų kiemo statinius (tvoros, šuliniai, stoginės, pavėsinės, kiemo aikštelės ir pan.), kurių vertės, lyginant su būsto, t. y. gyvenamojo namo ar buto, verte yra labai nedidelės. 2. NTMĮ projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatoma už pagrindinį gyvenamąjį būstą apskaičiuotą mokesčio sumą mažinti 50 arba 75 procentais, todėl didelės dalies inžinerinių statinių, apibrėžtų sąvokoje, mokestinės vertės nustatymo ir NTR išrašo parengimo kaštai būtų didesni nei už šiuos objektus mokesčių mokėtojui apskaičiuota mokėtina mokesčio suma. 3. Ženkliai išaugs valstybės biudžeto lėšų poreikis didelio skaičiaus nekilnojamojo turto objektų verčių nustatymui. 4. Registrų centras neturi pakankamai darbuotojų neplanuotai išaugusio kiekio nekilnojamojo turto objektų verčių nustatymui ir NTR išrašų parengimui. Papildoma (detalizuojanti) informacija: NTR yra įregistruota apie 400 tūkst. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (tvorų, šulinių, stoginių, pavėsinių, kiemo aikštelių ir pan.), kurie turi tą patį adresą kaip gyvenamasis pastatas ar patalpa, ir atitinkamai galėtų būti priskirtini sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžtiems inžineriniams statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam gyvenamajam pastatui (patalpoms). Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – NTK) įrašytų šių objektų vidutinių rinkos verčių (toliau – VRV) vidurkis yra 488 Eur, mediana – 53 Eur, tik apie 2 tūkst. vienetų (0,5 proc.) yra objektai, kurių NTK įrašyta VRV yra didesnė nei 10 tūkst. Eur (nuo tokios sumos, pritaikius 0,1 proc. mokesčio tarifą ir 50 proc. lengvatą, numatytą NTMĮ projekto 7 straipsnio 3 dalyje, būtų apskaičiuojama 5 Eur mokėtina mokesčio suma). Dalis aukščiau nurodytų, tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamasis pastatas įregistruotų inžinerinių statinių, kurių VRV didesnė nei 10 tūkst. Eur, yra fizinių asmenų turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (mėšlidės, srutų rezervuarai ir pan.), kuriems galiotų NTMĮ projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvata ir nekilnojamojo turto mokesčiu jie nebūtų apmokestinami. Šiuo metu 85 proc. (apie 340 tūkst.) minėtų įregistruotų inžinerinių statinių VRV yra nustatytos anksčiau nei prieš 3 metus, todėl įsigaliojus NTMĮ projekte numatytiems 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimams (VRV nustatyta ne anksčiau kaip prieš 3 metus), mokesčių mokėtojai bus priversti teikti prašymus Registrų centrui atnaujinti mokestines vertes. NTMĮ projekte numatyti pakeitimai lems: · papildomą administracinę naštą mokesčių mokėtojams – išaugsiantį kreipimųsi skaičių dėl mokestinės vertės perskaičiavimo; · padidėsiančias valstybės biudžeto išlaidas verčių nustatymui – papildomai apie 2,72 mln. Eur; · žmogiškųjų resursų trūkumą Registrų centre – iš viso apskaičiuoti visų inžinerinių statinių vertes reikėtų 269 darbuotojų, iš kurių 160 – perskaičiuoti vertes NTMĮ projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžtiems inžineriniams statiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Registrų centro verčių nustatymo veiklai 2025 m. numatyta lėšų suma dengia tik 34 proc. sąnaudų.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinti.
6.	Lietuvos Advokatūra, 2025 m. kovo 21 d. 2025 m. gegužės 26 d.	*			Atsižvelgiant į tai, kad šioje teisėkūros procedūroje nebuvo tinkamai ir savalaikiai atliktas išsamus teisės aktų poveikio vertinimas, galimai yra pažeisti Konstitucijos nustatyti teisinės valstybės, teisėkūros proceso skaidrumo ir atsakingo valdymo principai, minėti mokestinės reformos įstatymų projektai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys Konstituciją pagal priėmimo tvarką. Lietuvos advokatūra kreipiasi atkreipdama dėmesį į galimus Konstitucijos pažeidimus ir ragina imtis įstatymuose ir Seimo statute numatytų procedūrų šiems pažeidimams pašalinti, grąžinus projektus rengėjams, t.y. Vyriausybei.	Nepritarti.	Dėl galimo prieštaravimo LR Konstitucijai, pastebėtina, kad Įstatymo projektų poveikio vertinimas pateikiamas šių įstatymo aiškinamuosiuose raštuose.
7.	Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, 2025 m. gegužės 23 d.	1 (4)	(2)		Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, atstovaudama NT plėtotojų interesams, siūlo papildyti galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą aiškia išimtimi dėl naujai pastatyto, dar neeksploatuojamo ir pardavimui skirto nekilnojamojo turto, kuris pagal savo esmę nėra naudojamas ar eksploatuojamas, o atlieka prekių atsargų funkciją. Pasiūlymas Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Mokesčio objektas nėra: 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai: a) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir b) per 5 metus nuo neužbaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje; 2) nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį; 3) pardavimui skirtas, naujai pastatytas (rekonstruotas) nekilnojamasis turtas, kuris nuo statybos (rekonstrukcijos) pabaigos nebuvo pradėtas naudoti, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.	Nepritarti.	Ir galiojantis įstatymas, ir projektu siūlomas teisinis reguliavimas užtikrina, kad faktiškai nenaudojama neužbaigta statyba nėra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Tuo tarpu papildomai išplėsti lengvatines sąlygas nekilnojamojo turto vystytojų naudai nebūtų pagrįsta, juolab atskiri atvejai gali būti sprendžiami realizuojant savivaldybėms suteiktą teisę savo biudžeto sąskaita nuo mokesčio atleisti arba jį sumažinti.
8.	Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija, Lietuvos turto vertintojų asociacija ir Lietuvos vertintojų rūmai, 2025 m. gegužės 28 d.	1 (8)	(2)		Siūlome 8 straipsnio, 2 punkto pirmame sakinyje išbraukti jo pabaigą “, masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonės (toliau – masinio vertinimo įmonė) nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualųjį vertinimą, ir individualusis vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus”. Aukščiau minima įstatymo 8 straipsnio 2 punkto sakinio dalis yra diskriminacinė ir prieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. VĮ Registrų centras nepajėgus masiniu būdu teisingai nustatyti mokestinės vertės, todėl būtina įteisinti sąžiningą mokestinės vertės tikslinimo procedūrą. T. y. kiekvienas turto savininkas turi turėti teisę teikti apeliaciją/prašymą dėl neteisingai nustatytos mokestinės vertės nepriklausomai nuo to kiek reali rinkos vertė skiriasi nuo mokestinės vertės nustatytos masiniu būdu, juolab, jeigu turto savininkas savo lėšomis sutinka apmokėti individualaus vertinimo kaštus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta 20 proc. verčių skirtumo / netikslinamos paklaidos riba neturi jokio pagrindimo. Masiniu būdu nustatytos vertės paklaidos gali būti tiek neigiamos, tiek teigiamos, todėl apskaičiuotas suminis mokestinės bazės skirtumas skirtingiems turto savininkams, pagal galiojančią įstatymo nuostatą, gali siekti 40 proc. Pakankamai dažnai dėl tokios paklaidos savininkams atsiranda prievolė mokėti daugiau mokesčių bei mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris yra tiesiogiai siejamas su mokestine verte. Atlikus mūsų siūlomą įstatymo projekto pakeitimą  valstybės institucijos, pagal gaunamų apeliacijų kiekį galės spręsti apie masinio vertinimo kokybę / trūkumus, nes iki šiol masinio vertinimo būdu nustatytų mokestinių verčių  teisingumo niekas neprižiūri ir nekontroliuoja.	Nepritarti.	20 procentų riba yra optimali ir pagrįsta mokesčių teisinių santykių stabilumu, kad individualiu vertinimu nustatyta nekilnojamojo turto vertė galėtų būti pripažinta kaip mokestinė vertė, tik objektyviai pagrįstais atvejais, t.y. kai nagrinėjamos vertės reikšmingai skiriasi.
9.	Nacionalinės šeimos taryba, 2025 m. birželio 2 d.	*			Siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto nepriklausomai nuo jo vertės. Nepritarus tokiam siūlymui - neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto, kurio savininkai turi nepilnamečių vaikų arba turtą įsigijo su valstybės subsidija, arba dar yra mokama paskola kredito įstaigai.	Pritarti.
10.	Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, 2025 m. birželio 3 d.	1 (7)	(4)		Siūlome 7 straipsnio 4 dalies mokesčio lengvatų gavėjų ratą papildyti: vienišais asmenimis, kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis. Taip prašome ne mažinti mokestį 75 procentais nuo apskaičiuotos nekilnojamojo turto mokesčio sumos, o neapmokestinti turto iki  450 000 eurų. Siūlome 7 straipsnio 4 dalį išdėstyti sekančiai: Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, vienišiems asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis, mokesčiu neapmokestinamas turtas neviršijantis 450 000 eurų.	Pritarti iš dalies.	Komitetas siūlo neapmokestini pagrindinio gyvenamojo būsto.
11.	Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, 2025 m. birželio 3 d.				Iš esmės nepritariama nekilnojamojo turto mokesčiui ir prašoma jį atmesti, nes toks apmokestinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.	Pritarti iš dalies.	Komitetas siūlo neapmokestini pagrindinio gyvenamojo būsto.
12.	Lietuvos mokslų akademija, 2025 m. birželio 5 d.	*			Lietuvos mokslų akademijos paskirtas akademikas parengė numatomo mokesčių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą, kurioje be kita ko įvertintas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto poveikis ekonomikai (pridedama).	Pritarti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė		Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Šilutės rajono savivaldybės meras, 2025 m. gegužės 29 d.	1 (6)	(5, 6)	Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – NTMĮ projektas) projekto 6 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Atsižvelgiant į tai, kad apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra maža, Savivaldybės įsitikinimu NTMĮ projekte numatytas 4 procentų mokesčio tarifas yra nepakankamas ir toliau neskatintų apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto valdytojus tokį turtą prižiūrėti. Todėl Šilutės rajono savivaldybė siūlo NTMĮ projekte numatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę pačios nustatyti mokesčio tarifo dydį apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, neatsižvelgiant į jo paskirtį. Prašytume atsižvelgti į Šilutės rajono savivaldybės teikiamą siūlymą ir pateikti jį Seimui svarstant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą.	Iš dalies pritarti.	Numatoma siūlyti nustatyti atskiras tarifų ribas apleistam ir nenaudojamam nekilnojamajam turtui.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (6)	(4)		Siekdami pagerinti nekilnojamojo turto subjektų sąlygas šiuo Pasiūlymu siūlome keletą pakeitimų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Projektui. Siūloma įvesti pagrindinę nuostatą, kad pirmasis ir vienintelis žmogaus turtas yra neapmokestinamas. Teisė į būstą turi kiekvienas žmogus, kad galėtų tinkamai patenkinti savo būtinuosius poreikius ir kurti orų gyvenimą sau ir savo šeimos nariams. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalis skelbia, kad „Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas“. Todėl yra būtina užtikrinti šias žmogaus teises ne apkraunant papildomais mokesčiais, o užtikrinant, kad pagrindinis būstas yra neapmokestinamas. Taip valstybė ne trukdys pasinaudoti teise į būstą, o kaip tik užtikrins tokios teisės įgyvendinimą. Projekte siūloma nuostata kad apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas nuo 40 000 tūkstančių eurų sumos sukurtų Lietuvoje situaciją, kai daugelis gyventojų turėtų persvarstyti savo gyvenamąją vietą, ieškoti mažesnių, pigesnių būstų, nes dabartinėmis rinkos sąlygomis daugelis gyvena būstuose, kurių rinkos vertė gerokai viršija numatytą 40 000 tūkstančių ribą. Ir tai būtų ne prabangiuose būstuose gyvenančių žmonių problema, labiausiai  ši nuostata paliestų vyresnio amžiaus žmones, kurie nuo seno gyvena savo vieninteliame name ar daugiavaikes šeimas, kurios dėl asmenų skaičiaus turi rinktis didesnį būstą. Sukurdami situaciją, kai silpnesnioji socialinio sluoksnio grandis tūrėtų keisti savo gyvenimo sąlygas dėl papildomų mokesčių, kurie jiems taptų našta, mes pažeidžiame ir žmogaus prigimtines teises į orumą, orią senatvę, o kalbant apie daugiavaikes šeimas, sukuriame sąlygas joms ieškotis mažesnio būsto, kas galimai pažeistų jų teises į pakankamą erdvę kiekvienam šeimos nariui ar priverstų juos keltis už miesto ribų, taip atribojant vaikus nuo didesnio mokyklų, būrelio pasirinkimo bei mokslo kokybės užtikrinimo. Taip pat siūlome apmokestinti kiekvieną papildomą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į turto vertę. Netaikyti 40 000 tūkstančių eurų ribos ir papildomą turtą laikyti apmokestinimo objektu. Papildomas turtas nėra būtinybė, nėra būtinas būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kadangi siūlome pagrindinio nekilnojamo turto neapmokestinti, atsisakome ir visų papildomų lengvatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje. Tačiau norime papildyti nauju punktu ir įtvirtinti kad mokesčių neapmokestinamas nekilnojamas turtas, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuo paveldėjimo momento nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių. Turtas, įgytas paveldėjimo būdu nėra nuo žmogaus valios priklausantis pasirinkimas, to turto jis neplanavo įsigyti, o teisė į jį suteikta paveldėjimo būdu. Todėl būtų teisinga nustatyti protingą 12 mėnesių laikotarpį per kurį būtų galima apsispręsti ką su nauju įgytu turtu norima daryti. Kalbant apie apmokestinamojo nekilnojamo turto procentines išraiškas, siūlome atsižvelgti į skirtingų regionų rinkos vertes ir nekilnojamojo turto paklausą atitinkamuose regionuose. Tad norime išskirti ir diferencijuoti didmiesčius bei kurortines savivaldybes ir atitinkamai taikyti procentines išraiškas. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai: 1) neviršijančiai 40 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 40 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas; 3) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 4) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas. 1) neviršijančiai 100 000 eurų, taikomas 0.1 procento mokesčio tarifas; 2) neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0.2 – 0.4 procento mokesčio tarifas; 3) neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0.3 – 0.6 procento mokesčio tarifas; 4) neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0.4 – 0.8 procento mokesčio tarifas; 5) neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0.5 - 1 procento mokesčio tarifas; 6) neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0.6 – 1.2 procento mokesčio tarifas; 7) viršijant 1 000 000 eurų, taikomas 1 – 2 procento mokesčio tarifas.	Nepritarti.	Pasiūlymas teisiškai ydingas ir neįgyvendinimas, tokio turto atžvilgiu (fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai) turi būti nustatytas konkretus tarifas, o ne kaip siūloma jų ribos, kadangi šiam turtui tarifus tvirtina ne savivaldybių tarybos.
2.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (6)	(5)		Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį: „5. Fiziniams asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai 1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 250 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 250 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas; 3) viršijančiai 500 000 eurų, tačiau neviršijančiai 750 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 4) viršijančiai 750 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.“  „5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus rajono,  Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Palangos, Druskininkų, Birštono, Neringos savivaldybėse, bendros mokestinės vertės daliai:  1) neviršijančiai 100 000 eurų, taikomas 0.1 procento mokesčio tarifas; 2) neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0.2 procento mokesčio tarifas; 3) neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0.3 procento mokesčio tarifas; 4) neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0.4 procento mokesčio tarifas; 5) neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0.5 procento mokesčio tarifas; 6) neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0.6 procento mokesčio tarifas; 7) viršijant 1 000 000 eurų, taikomas 1  procento mokesčio tarifas.“	Nepritari.	Siūlomas savivaldybių diferencijavimas turėtų būti papildomai pagrįstas.
3.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (7)	(1)		Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą: „1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurie yra pirmas ir vienintelis asmens gyvenamasis turtas. Esant daugiau nekilnojamo turto objektų, neapmokestinamas, tas nekilnojamas turtas, kuriame yra registruota gyvenamoji vieta, nesant registracijos – brangiausias, kaip pagrindinė gyvenamoji vieta. Pasinaudoti lengvata gali tik fizinis asmuo, kurio registracijos vieta  - Lietuvos Respublika. už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo: 1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; 2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti); 3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui; 4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai; 6) fizinio asmens, turinčio teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pagrindinis gyvenamasis būstas.	Pritarti iš dalies.	Pritarti dėl pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo. Visiškas lengvatų atsisakymas turi būti papildomai išdiskutuotas, įvertintas fiskalinis poveikis. Dalis lengvatų yra ypač socialiai jautrios.
4.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (7)	(2)		Naikiname 7 straipsnio 2 dalį: „2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo: 1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas; 2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas; 3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje; 4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas; 5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; 6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; 7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas; 9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Pelno mokesčio įstatyme, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti); 10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 12) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas; 13) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas; 14) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas; 15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai; 16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas; 18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas; 19) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.“	Nepritarti.	Visiškas lengvatų atsisakymas turi būti papildomai išdiskutuotas, įvertintas fiskalinis poveikis. Pavyzdžiui, lengvatos diplomatinėms atstovybėms pagrįstos tarptautiniais įsipareigojimais.
5.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (7)	(3)		Naikiname 7 straipsnio 3 dalį: „3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“	Pritarti.
6.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (7)	(4)		Naikiname 7 straipsnio 4 dalį: „4. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“	Pritarti.
7.	Seimo narys, K.Neimantas, 2025 m. gegužės 21 d.	1 (7)	(2)		Papildome 7 straipsnį 2 dalimi: Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamas turtas, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuo paveldėjimo momento nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių.	Nepritarti.	Nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti taikomas nepriklausomai, t.y. vienodai, neatsižvelgiant į turto įsigijimo būdą.
8.	Seimo nariai Martynas Gedvilas, Remigijus Žemaitaitis,  Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius, 2025 m. gegužės 22 d.	1 (6)	(4)		Neapmokestinamojo dydžio didinimas yra būtinas siekiant apsaugoti gyventojus nuo per didelės mokestinės naštos. Tai ypač svarbu pagrindinio gyvenamojo būsto atveju, nes būstas – tai žmogaus pagrindinis poreikis, o ne prabanga. Didinant neapmokestinamąją vertę, apsaugomi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pensininkai ir socialiai pažeidžiamos grupės, kuriems papildomas mokestis galėtų reikšti realų pavojų išlaikyti savo būstą. Šis žingsnis rodo, kad valstybė atsižvelgia į visuomenės lūkesčius ir realijas, o mokesčių politika nėra nukreipta prieš vidutines pajamas gaunančius žmones.   Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ”4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 40 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
9.	Seimo nariai Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica, 2025 m. gegužės 22 d.	1 (6)			Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą. Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas. 2. 3. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio. 3. 4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) nekilnojamojo turto paskirtį; 2) nekilnojamojo turto naudojimą; 3) nekilnojamojo turto teisinį statusą; 4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą; 6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį; 7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). 4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:  1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. 5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 6. 5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai: 1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas; 3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas; 4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas. 7. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. 8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.	Pritarti.
10.	Seimo nariai Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica, 2025 m. gegužės 22 d.	1 (7)			Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą. Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo: 1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; 2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti); 3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; 4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui; 5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai. 2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo: 1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas; 2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas; 3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje; 4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas; 5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; 6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; 7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 8) asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas; 9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti); 10) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklosgauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; 11) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;  12) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 13) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas; 14) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas; 15) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas; 16) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai; 17) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 18) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas; 19) juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas; 20) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.  3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 5. 3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka: 1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą; 2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą. 6. 4. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. 7. 5. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.	Pritarti.
11.	Seimo nariai Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica, 2025 m. gegužės 22 d.	1 (7)	(3, 4)		Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą. Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: 3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 100 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 100 procentais procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto keičiant projektą kitu būdu.
12.	Seimo narė G.Skaistė, 2025 m. gegužės 23 d.	1 (6)	(4)		Argumentai: šiuo metu siūloma, kad minimali neapmokestinama kartelė pirmam būstui būtų ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų, kai savivaldybės gali nustatyti ir didesnę neapmokestinamą kartelę. Visgi, savivaldybių sprendimai gali būti labai įvairūs, NT vertės atskirose savivaldybėse skiriasi kartais ar net dešimtimis kartų, todėl reikalingi papildomi saugikliai, prisiderinantys prie konkrečios savivaldybės situacijos. Siūlau, kad minimali neapmokestinama kartelė būtų nustatoma kaip vidutinė tos savivaldybės nekilnojamo turto vertė pagal Registrų centro vertes, o savivaldybėms išliktų teisė nustatyti ir didesnes neapmokestinamas karteles. Jeigu neapmokestinamas dydis bus mažesnis nei vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje, dauguma gyventojų bus priversti mokėti mokestį net už tipišką, neišskirtinį būstą. Tai prieštarauja įstatymo idėjai. NTMĮ projekte jau pripažįstama, kad egzistuoja dideli nekilnojamojo turto vertės skirtumai tarp savivaldybių. Todėl ta pati nominali neapmokestinamoji riba (pvz., 10 000 €) Vilniuje ar Neringoje reiškia daug mažesnę realią apsaugą nei, tarkime, Raseiniuose ar Biržuose. Neatsižvelgiant į šiuos skirtumus, būtų neproporcingai baudžiami miestų gyventojai. Įstatymo aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas prisidėti prie būsto įperkamumo. Jei apmokestinimas apimtų būstus, kurių vertė neviršija konkrečios savivaldybės vidurkio, tai prieštarautų šiam tikslui – mokestis didintų gyvenimo kaštus vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Siūlymas nustatyti neapmokestinamąją ribą ne mažesnę nei savivaldybės vidutinė būsto vertė atitinka įstatymo projekto logiką – skatinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir sprendimų artumą vietos kontekstui. Taip būtų užtikrintas nuoseklumas ir mažesnė nelygybė tarp gyventojų skirtingose vietovėse. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkis, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;         2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
13.	Seimo narė G.Skaistė, 2025 m. gegužės 23 d.	2	2		Pasiūlymas: pakeisti IV skyriaus baigiamųjų nuostatų 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio redakcija: „6 straipsnis. Mokesčio tarifai 1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio. 3. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) nekilnojamojo turto paskirtį; 2) nekilnojamojo turto naudojimą; 3) nekilnojamojo turto teisinį statusą; 4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą; 6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį; 7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). 4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkis,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. 5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“ 3. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“ 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkį. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkį. 6. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.                   7. Nekilnojamojo turto mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
14.	Seimo nariai Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis, 2025 m. gegužės 26 d.	1 (4)	(2)		Daugybės žmonių siekis yra turėti nuosavą gyvenamąjį būstą. Tam žmonės ilgą laiką taupo, ima paskolas bei siekdami didesnių pajamų daug dirba ir ne tik viename darbe. Todėl siekis įstatymo nuostatomis apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą nekilnojamo turto mokesčiu, traktuotinas kaip dalinai neteisingas: šio būsto įsigijimui gyventojai daug dirbo, taupė ir jį įsigijus vėl reikia mokėti mokesčius, t. y. nuosavas būstas „atneša“ papildomas, anksčiau neplanuotas išlaidas. O juk gyventojų siekis ir buvo, kad įsigijus būstą nebereikėtų jo nuomotis ir dėl to turėti išlaidas, kuriuos gali būti neprognozuotinos. Be to, būstas brangsta ir dėl to mokestis tik didės. Pažymėtina, kad įsigijus nuosavą būstą ir tam išleidus daug lėšų, jo priežiūrai ir išlaikymui taip pat patiriamos būtinos išlaidos. Be to, įstatymo projektas sudaro sąlygas skirtingose savivaldybėse nustatyti skirtingus minėto mokesčio dydžius ir lengvatas, kas lems skirtingas mokesčio taikymo ir dydžio sąlygas vienoje valstybėje gyvenantiems pagrindinio būsto savininkams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavo būsto turėjimas sulaiko asmenis išvykti iš Lietuvos, kas yra svarbus veiksnys vertinant demografinę situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus tikslinga nustatyti, kad pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestintas ir todėl neturėtų būti nekilnojamojo turto mokesčio objektu. 1. Pasiūlymas: 1.1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mokesčio objektas nėra: 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai: a) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir b) per 5 metus nuo neužbaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje; 2) nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį. 3) pagrindinis gyvenamasis būstas.“.	Pritarti iš dalies.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto keičiant projektą kitu būdu, t.y. keičiant kitą straipsnį.
15.	Seimo nariai Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis, 2025 m. gegužės 26 d.	1 (6)	(4, 5)		1.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekį nustatyti, kad pagrindinis gyvenamasis būstas nėra mokesčio objektas, siūlytina įstatymo projekte išbraukti nuostatas susijusias su pagrindiniu gyvenamuoju būstu: 1.2.1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnį ir išbraukti jo 4 ir 5 dalis; „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. 5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.	Pritarti.
16.	Seimo nariai Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis, 2025 m. gegužės 26 d.	1 (7)	(3, 4)		1.2.2. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnį ir išbraukti jo 3 ir 4 dalis: „3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“.	Pritarti.
17.	Seimo nariai Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis, 2025 m. gegužės 26 d.	2 (6)	2 (4, 5)		1.2.3. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnį ir išbraukti jo 4 ir 5 dalis: „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. 5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.	Pritarti.
18.	Seimo nariai Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis, 2025 m. gegužės 26 d.	2 (6)	2 (5)		1.2.4. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnį ir išbraukti jo 5 dalį: „5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų.“.	Pritarti.
19.	Seimo nariai Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis, 2025 m. gegužės 26 d.	1 (6)	(6)	(1, 2)	Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra nustatyta, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų yra neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Pateiktu įstatymo projektu siūloma neapmokestinama turto vertės riba yra 50 000 eurų, t. y. net 3 kartus mažesnė nei dabar galiojanti. Tai yra labai didelis skirtumas ir dar nuo 2026 m. labai didės mokestinė vertė, todėl šis mokestis paliestų labai daug gyventojų. Todėl tikslinga pakeisti šią ribą ir nustatyti, kad fiziniams asmenis vietoje įstatymo projekte siūlomoms 50 000 eurų ribos, 0 procento mokesčio tarifas būtų taikomas iki 100 000 eurų jų nekilnojamojo turto bendrosios mokestinės vertės.      2. Pasiūlymas: Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) neviršijančiai 50 000 100 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 50 000 100 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;“.	Nepritarti.	Įvertinant pagrindiniam gyvenamajam būstui siūlomą nustatyti lengvatinį apmokestinimą dar labiau išplėsti antrinio ir kito nekomercinio naudojimo nekilnojamojo apmokestinimą nebūtų pagrįsta.
20.	Seimo narys Algirdas Sysas, 2025 m. gegužės 28 d.	1 (6)	(6)		Įsigaliojus naujam Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymui didžiausių NT mokėtojų mokestis už NT sumažėtų beveik 3 kartus. Todėl net įvedus 2% tarifą bendros mokestinės vertės daliai viršijančiai 1000 000 eurų, NT mokestis (lyginant su šiandien mokamu) vis tiek būtų mažesnis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6 straipsnis. Mokesčio tarifai „6. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai: 1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas; 3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas; 4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 5) viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.; 6) viršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“	Pritarti.
21.	Seimo nariai Artūras Skardžius, Kęstutis Bilius, Tomas Domarkas, Daiva Žebelienė ir kt., 2025 m. gegužės 30 d.	1 (6)			Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės lūkesčius, kad pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestinamas, siūlome atitinkamus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) pakeitimus, visiškai atsisakant pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo. Taip pat siūlome keisti aukščiau minėto Įstatymo projekto nuostatas dėl mokesčių tarifų bendros mokestinės vertės daliai dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas. 2. 3. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio. 3. 4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) nekilnojamojo turto paskirtį; 2) nekilnojamojo turto naudojimą; 3) nekilnojamojo turto teisinį statusą; 4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą; 6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį; 7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). 4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:  1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. 5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 6. 5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai: 1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,10,2 procento mokesčio tarifas; 3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,20,4 procento mokesčio tarifas; 4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,50,6 procento mokesčio tarifas; 5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas. 7. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. 8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.	Pritarti.
22.	Seimo nariai Artūras Skardžius, Kęstutis Bilius, Tomas Domarkas, Daiva Žebelienė ir kt., 2025 m. gegužės 30 d.	1 (7)			Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo: 1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; 2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti); 3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; 4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui; 5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai. 2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo: 1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas; 2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas; 3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje; 4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas; 5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; 6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; 7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje; 8) asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas; 9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti); 10) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; 11) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;  12) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 13) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas; 14) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas; 15) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas; 16) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai; 17) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 18) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas; 19) juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas; 20) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.  3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 5. 3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka: 1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą; 2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą. 6. 4. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. 7. 5. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.	Pritarti.
23.	Seimo nariai Tomas Tomilinas, Linas Urmanavičius, Linas Kukuraitis,  Kęstutis Mažeika ir kt., 2025 m. gegužės 30 d.	1 (2)	(9)		Kai kurių Lietuvos savivaldybių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentus didžiąją dalį sudaro rekreacinės paskirties teritorijos ir tik mažoji dalis tenka gyvenamajai paskirčiai. Tokių savivaldybių gyventojai dėl riboto gyvenamųjų pastatų (patalpų) skaičiaus yra priversti, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, deklaruoti gyvenamąją vietą kitose patalpose (pvz. poilsio patalpose). Priėmus siūlomą teisės akto projekto pakeitimą tokių savivaldybių gyventojai bus diskriminuojami, nes gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą pvz. poilsio paskirties patalpoje, negalės pasinaudoti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XVP-437(2) (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta lengvata, nors tai bus jo pagrindinis gyvenamasis būstas, jis augins 3 ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir/ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, nes savivaldybės taryba tokiam būstui neturės teisės nustatyti mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, konkretų mokesčio tarifą (tarifus), nors tai numato Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys. Be to tik už pagrindinį gyvenamąjį būstą sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis numatomas įskaityti į savivaldybės biudžetą, todėl savivaldybės taryba prarastų teisę papildyti savivaldybės biudžetą surinktu nekilnojamojo turto mokesčiu už tokį būstą. Pasiūlymas: 1.    1. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti jį taip: „9. Pagrindinis gyvenamasis būstas – gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja  pagrindiniam pastatui (patalpoms).“	Nepritarti.	Toks reguliavimas galėtų sudaryti paskatas deklaruoti gyvenamąją vietą didžiausios vertės nekilnojamojo turto objektuose, kurie galėtų būti ir komercinės paskirties.
24.	Seimo narys Bronis Ropė, 2025 m. birželio 3 d.	1 (6)	(4)		Daugybės žmonių siekis yra turėti nuosavą gyvenamąjį būstą. Tam žmonės ilgą laiką taupo, ima paskolas bei siekdami didesnių pajamų daug dirba ir ne tik viename darbe. Todėl siekis įstatymo nuostatomis apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą nekilnojamo turto mokesčiu, traktuotinas kaip dalinai neteisingas: šio būsto įsigijimui gyventojai daug dirbo, taupė ir jį įsigijus vėl reikia mokėti mokesčius, t. y. nuosavas būstas „atneša“ papildomas, anksčiau neplanuotas išlaidas. O juk gyventojų siekis ir buvo, kad įsigijus būstą nebereikėtų jo nuomotis ir dėl to turėti išlaidas, kuriuos gali būti neprognozuotinos. Be to, būstas brangsta ir dėl to mokestis tik didės. Pažymėtina, kad įsigijus nuosavą būstą ir išleidus daug lėšų, jo priežiūrai ir išlaikymui taip pat patiriamos būtinos išlaidos. Be to, įstatymo projektas sudaro sąlygas skirtingose savivaldybėse nustatyti skirtingus minėto mokesčio dydžius ir lengvatas, kas lems skirtingas mokesčio taikymo ir dydžio sąlygas vienoje valstybėje gyvenantiems pagrindinio būsto savininkams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavo būsto turėjimas sulaiko asmenis išvykti iš Lietuvos, kas yra svarbus veiksnys vertinant demografinę situaciją.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikslinga nustatyti, daug daugeliui gyventojų pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestintas. Kad tą įteisinti, būtina nekilnojamojo turto mokestį taikyti tik žymiai brangesniam pagrindiniam būstui. Todėl tikslinga, kad pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų nustatytas žymiai didesnis būsto mokestinės vertės neapmokestinamasis dydis ir nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas tik už labai brangų pagrindinį gyvenamąjį būstą. 1. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 450 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
25.	Seimo narys Bronis Ropė, 2025 m. birželio 3 d.	1 (8)	(3)		Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas kelia daug nerimo, nes nekilnojamojo turto mokestinės vertės ateityje kils (gali kilti). Daug mokesčio mokėtojų (nekilnojamojo turto savininkų) tik dėl šios priežasties nepritaria visuotinam šio mokesčio įvedimui. Jie negali prognozuoti, kokio dydžio mokestį už savo nekilnojamąjį turtą reikės mokėti ateityje. Jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė, kuri reikalinga apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, būtų pastovi kasmet, šio mokesčio įvedimas daugeliui žmonių būtų priimtinesnis ir suprantamesnis. Pasiūlymas: Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 8 straipsnį ir jį papildyti 3 dalimi: „3. Pagal šį įstatymą apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, turto mokestinė vertė kasmet yra nekeičiama ir neindeksuojama ir esamam turtui taikoma tokia, kuri yra nustatyta įstatymo įsigaliojimo dieną, o naujam turtui – atlikus pirmąjį individualų arba masinį nekilnojamojo turto vertinimą.“.	Nepritarti.	Pateiktu projektu yra siekiama, kad mokesčio bazė (nekilnojamojo turto mokestinė vertė) taptų artimesnė rinkos kainai ir būtų išvengiama didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, tuo tikslu siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto vertinimas mokestinei vertei nustatyti atliekamas ne rečiau kaip kas 3 metus. Dažnesnis masinis nekilnojamojo turto vertinimas, kaip minėta, padėtų išvengti didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų artimesnė mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei, kas užtikrintų teisingesnį mokesčio apskaičiavimą, bet kartu vis tiek leistų išlaikyti pakankamą mokesčio bazės stabilumą.
26.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	1 (6)	(4)		Šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektu Nr.  XVP-437(2) (toliau – Įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad savivaldybės gali nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamą dydį, kuris būtų ne mažesnis nei 10 tūkst. Eurų. Siūlytina įstatymo projektu nustatyti 100 tūkst. Eurų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamą dydį, kadangi   dabartinė 10 tūkst. Eurų neapmokestinamoji riba yra nepakankama, siekiant apsaugoti gyventojus, ypač tuos, kurie turi kuklesnį būstą ir ribotas pajamas, nuo nekilnojamojo turto mokesčio naštos. Toks siūlymas neprieštarautų pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui – socialiai teisingesnės mokesčių sistemos kūrimui. Šis siūlymas padėtų sumažinti regioninius skirtumus ir pagerinti gyvenimo kokybę mažiau išvystytuose regionuose, kur būsto vertė dažnai yra mažesnė. Padidinus neapmokestinamąją ribą, regionų gyventojai turėtų geresnes finansines sąlygas ir mažesnę mokesčių naštą. Daugelis Europos šalių taiko žymiai aukštesnes nekilnojamojo turto mokesčio neapmokestinamąsias ribas arba išvis atleidžia nuo mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą, suprasdamos, kad tai yra pagrindinis žmonių poreikis. Neprotingai žema mokesčių riba, kuri apmokestina net ir kuklų būstą, sukelia visuomenės nepasitenkinimą ir mažina pasitikėjimą mokesčių sistema. Didesnė neapmokestinamoji riba būtų teisingesnė ir skaidresnė, o tai didintų visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Siūlymas nustatyti neapmokestinamąją ribą ne mažesnę nei 100 tūkst. Eurų  yra būtinas žingsnis, siekiant socialinio teisingumo. Šis pakeitimas palengvins finansinę naštą tūkstančiams Lietuvos gyventojų, ypač toms grupėms, kurioms ši pagalba yra ypač svarbi. Tai investicija į stipresnę ir teisingesnę visuomenę. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 100 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.
27.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	1 (6)	(6)		Šiuo metu Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų įsigyjamiems, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučiams, dvibučiams, daugiabučiams, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatams (patalpoms) ir inžineriniams statiniams (įskaitant žuvininkystės statinius) taikomi diferencijuoti mokesčio tarifai, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės dalies. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte siūlomo nekilnojamo turto mokesčio tarifo diferencijavimo, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės dalies ir suteikti teisę pačioms savivaldybėms reguliuoti šio nekilnojamo turto apmokestinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Fiziniams Savivaldybės taryba fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai: 1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas; 2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas; 3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas; 4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; 5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas. nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento šio nekilnojamo turto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo antrinį gyvenamąjį būstą apmokestinti įstatymo projekte nustatytais tarifais, o mokestį įskaityti Į Gynybos fondą.
28.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	1 (13)	(3)		Gynybos fondo įstatymo projekte numatyta gynybos reikmėms skirti 2 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio – dėl to reikšmingai sumažėtų savivaldybių pajamų augimas. Savivaldybėms būtinas santykinai didesnis (lyginant su valstybės biudžetu) jų biudžetų pajamų augimas, nes augant darbo užmokesčiui, ženkliai didėja ir savivaldybių išlaidų poreikis.  Išlaidos darbo užmokesčiui savivaldybių biudžetų struktūroje  sudaro apie 50 proc. Be to, savivaldybių išlaidos padidės panaikinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šilumos energijai bei padidinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą keleivių vežimo paslaugoms. Taip pat savivaldybių išlaidas padidins ir draudimo įmokų apmokestinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, kad savivaldybių biudžetams būtų priskirtos visos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, kas leistų bent iš dalies kompensuoti savivaldybių pajamų netektis iš gyventojų pajamų mokesčio. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.	Nepritarti.	Komitetas siūlo antrinį gyvenamąjį būstą apmokestinti įstatymo projekte nustatytais tarifais, o mokestį įskaityti Į Gynybos fondą.
29.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	1 (7)	(3)		Įstatymo projekto 7 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. Siūlytina Įstatymo projektu atsisakyti nuostatos, sudarančios galimybę pagrindinio gyvenamojo būsto, neviršijančio 450 000 eurų mokesčio sumą mažinti 50 procentų, tačiau tokį mokesčio mažinimą pritaikyti socialiais jautresnių asmenų grupėms. Tai neprieštarautų pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui – socialiai teisingesnės mokesčių sistemos kūrimui. Pasiūlymas: Išbraukti 7 straipsnio 3 dalį: „3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“	Pritarti.
30.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	1 (7)	(4)		Įstatymo projekto 7 str. 4 d. siūloma nustatyti, kad fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. Siūlytina Įstatymo projektu išplėsti asmenų, kuriems mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas ir nustatyti visoms šioms asmenų grupėms 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos mažinimą. Siūlytina  nustatyti, kad ir asmenims su negalia, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, jaunoms šeimoms, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, bei asmenims, kurie patys ir (ar) su jais bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. Šis siūlymas padėtų užtikrinti socialinį teisingumą, sumažintų pažeidžiamumą, paskatintų demografinę plėtrą ir prisidėtų prie stabilesnės bei stipresnės visuomenės kūrimo. Nekilnojamojo turto mokestis, net ir už vienintelį būstą, gali tapti papildoma ir sunkiai pakeliama našta. Mokesčių palengvinimas šiems asmenims padėtų išsaugoti jų finansinį stabilumą ir užtikrintų orų gyvenimą, nekeliant grėsmės baziniams poreikiams. Mokesčių palengvinimas prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir padės išlaikytų šias grupes visuomenės ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Tai yra investicija į bendruomenės sanglaudą ir mažesnę priklausomybę nuo socialinės paramos ateityje. Lengvata nekilnojamojo turto mokesčiui leistų jaunoms šeimoms sutaupyti lėšų ir jas nukreipti į kitus būtinus poreikius, tokius kaip vaikų ugdymas, sveikatos priežiūra ar investicijos į savo profesinę ateitį. Tai yra svarbi paskata jaunimui kurti šeimas Lietuvoje ir stiprinti šalies demografinį potencialą. Tai būtų aiškus valstybės signalas, kad šios šeimos yra vertinamos ir remiamos. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, asmenims su negalia, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, jaunoms šeimoms, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, bei asmenims, kurie patys ir (ar) su jais bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 50 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“	Nepritarti.	Nėra tikslinga, nes komitetas siūlo pagrindinio gyvenamojo turto neapmokestinti.
31.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	2			Analogiški kaip dėl 6 str. 4 d. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 100 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.	Nepritarti.	Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių.
32.	Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Linas Urmanavičius, Rima Baškienė ir kt., 2025 m. birželio 3 d.	2	5		Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.  Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam nekilnojamajam turtui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 100 000 eurų, o 6 straipsnio 6 dalyje nurodytam nekilnojamo turto mokestinei vertei galioja 0,1 procento mokesčio tarifas. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 100 000 eurų.“	Nepritarti.	Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių.
33.	Seimo narys A.Zuokas, 2025 m. birželio 3 d.	1 (6)			Siūloma patikslinti 6 straipsnio nuostatas, susijusias su mokesčio tarifų nustatymu ir taikymo sąlygomis, siekiant sumažinti mokesčių naštą gyventojams bei stiprinti vietos savivaldos vaidmenį formuojant mokesčių politiką. Šie pakeitimai reaguoja į gyventojų lūkesčius dėl sąžiningesnio mokesčio paskirstymo. Numatoma suteikti savivaldybėms daugiau galimybių diferencijuoti tarifus pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, atsižvelgiant į savivaldybių patvirtintus bendruosius, detaliuosius ir strateginio planavimo dokumentus. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas. Savivaldybių tarybos gali nuspręsti dėl papildomo apmokestinimo prabangaus gyvenamojo turto savininkams, diferencijuodamos pagal turto vertę ar plotą ir kitus įstatymo projekte teikiamus kriterijus. Mokesčio tarifai kitiems nekilnojamojo turto objektams, kurie nėra pagrindinis gyvenamasis būstas, yra sumažinti, siekiant sumažinti gyventojams tenkančią mokesčių naštą. Tikslas: Sumažinti gyventojams tenkančią nekilnojamojo turto mokesčio naštą ir sustiprinti savivaldybių vaidmenį formuojant mokesčių politiką. Esmė: Numatoma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto, suteikiant savivaldybėms galimybę diferencijuoti apmokestinimą prabangiam turtui pagal jo vertę ar plotą bei sumažinti tarifus kitiems nekilnojamojo turto objektams. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą: ,,4) nekilnojamojo turto plotą (kvadratūrą), mokestinę vertę“. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, taip pat konkrečią miesto ar miestelio teritoriją pagal savivaldybės bendruosius ir detaliuosius planus, patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar savivaldybės strateginio planavimo dokumentus (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)“. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. „4. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais, gali nustatyti brangaus turto gydį ir apmokestinimą, taikydama nuo 0,1 iki 0,5 procento nuo turto vertės tarifą“. Panaikinti 6 straipsnio 5 dalį: 5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį į 5 dalį: ,,6. 5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:“. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,1) neviršijančiai 50 000 100 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas“. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,2) viršijančiai 50 000 100 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas“. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą: ,,4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 0,3 procento mokesčio tarifas“. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą: ,,5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 0,5 procento mokesčio tarifas“. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį į 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 4 ir 6 5 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba“. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį į 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 4 ir 6 5 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei“.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pagrindinio gyvenamojo turto neapmokestinti. Dėl antro ir paskesnio nekomercinio turto, Komitetas siūlo pritarti Seimo nario A.Skardžiaus siūlymui.
35.	Seimo narys A.Zuokas, 2025 m. birželio 3 d.	1 (7)			Argumentai: Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas. Naikinama 6 straipsnio 5 dalis. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Panaikinti 7 straipsnio 3 dalį: 3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. Panaikinti 7 straipsnio 4 dalį: 4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį į 3 dalį: ,,5. 3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:“. Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį į 4 dalį: ,,6. 4. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti“. Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį į 5 dalį: ,,7. 5. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas“.	Pritarti.
36.	Seimo narys A.Zuokas, 2025 m. birželio 3 d.	1 (9)	(4)		Pakeitus 9 straipsnio 4 dalį, siūloma nustatyti aiškų nekilnojamojo turto vertinimo periodiškumą – vertinimas atliekamas kas penkerius metus. Toks sprendimas užtikrina nuoseklų vertinimo sistemos funkcionavimą, didina teisinį aiškumą ir mažina administracinę naštą tiek vertintojams, tiek suinteresuotoms šalims. Be to, aiškus periodiškumas leidžia geriau planuoti biudžetą ir vertinimo darbus, taip pat užtikrina skaidresnę rinkos stebėseną. Tikslas: Užtikrinti, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazė būtų pagrįsta aktualia ir rinkos sąlygas atitinkančia verte. Esmė: Vertinimo tvarka tampa reguliari ir pritaikoma pagal ekonominę realybę, o tai leidžia tiksliau apskaičiuoti mokestinę vertę ir išvengti reikšmingų nukrypimų nuo tikrosios rinkos vertės. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 3 metai. ne dažniau kaip kas 5 metus. Vyriausybė gali nustatyti trumpesnį intervalą teritorijose, kuriose rinkos vertės pokyčiai viršija nustatytą ribą“.	Nepritarti.	Pateiktu projektu yra siekiama, kad mokesčio bazė (nekilnojamojo turto mokestinė vertė) taptų artimesnė rinkos kainai ir būtų išvengiama didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, tuo tikslu siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto vertinimas mokestinei vertei nustatyti atliekamas ne rečiau kaip kas 3 metus. Dažnesnis masinis nekilnojamojo turto vertinimas, kaip minėta, padėtų išvengti didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų artimesnė mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei, kas užtikrintų teisingesnį mokesčio apskaičiavimą, bet kartu vis tiek leistų išlaikyti pakankamą mokesčio bazės stabilumą.
37.	Seimo narys A.Zuokas, 2025 m. birželio 3 d.	1 (13)	(3)		Pakeitus 13 straipsnio 3 dalį, siūloma numatyti, kad iki 2031 m. nekilnojamojo turto mokestis, apskaičiuotas pagal aukštesniuosius tarifus, būtų nukreipiamas į Valstybės gynybos fondą. Tokiu būdu stiprinamas mokesčio ryšys su valstybės saugumo ir gynybos finansavimu. Nuo 2031 metų mokestis vėl būtų įskaitomas į valstybės biudžetą, kaip ir įprasta. Šis laikinas nukreipimas atspindi siekį prisidėti prie ilgalaikių nacionalinių prioritetų įgyvendinimo per solidarumo ir atsakomybės principus. Tikslas: Laikinai nukreipti dalį mokesčio pajamų į Valstybės gynybos fondą, siekiant stiprinti šalies saugumą ir finansuoti strateginius gynybos tikslus. Esmė: Iki 2031 m. nekilnojamojo turto mokesčio dalis būtų skiriama gynybos reikmėms, o vėliau – grąžinama į valstybės biudžetą, užtikrinant subalansuotą ir tikslingą mokesčio paskirstymą pagal valstybės prioritetus. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą. iki 2031 m. sausio 1 d. įskaitomas į Valstybės gynybos fondą, po šios datos – į valstybės biudžetą“.	Nepritarti.	Pagal susijusį Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-432 4 straipsnį būtent ir yra siūloma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas be kita ko sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto mokesčio pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį.
38.	Seimo nariai Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė, Ruslanas Baranovas, Inga Ruginienė Andrius Busila, 2025 m. birželio 5 d.	1 (6)	(4)		Lietuvoje nuosavo būsto savininkų dalis yra viena didžiausių Europoje, 2024 m. duomenimis, apie 87,4 % gyventojų gyveno jiems priklausančiame būste (Europos Sąjungos vidurkis apie 69 procentus), todėl didinant neapmokestinamąją ribą iki 200 000 eurų būtų užtikrinama, kad pagrindinis gyvenamasis būstas – būtiniausias žmogaus gyvenimo turtas – nebūtų apmokestinamas didžiosios daugumos gyventojų atveju. Gyventojų turinčių 200 000 eurų vertę viršijantį pagrindinį gyvenamąjį būstą yra virš 28 tūkst. ir, jei savivaldybės šią vertę viršijančiai daliai taikytų 0,1 procento mokesčio tarifą, į savivaldybių biudžetus galėtų būti surinkta apie 2 milijonus eurų pajamų, o vidutinė gyventojo mokama įmoka siektų apie 68 eurus per metus. Tai pat pažymėtina, kad turto vertės ženkliai skiriasi tarp savivaldybių, todėl palikus ribą ties 10 000 eurų, net ir labai kuklus būstas Vilniuje ar Palangoje galėtų būti apmokestinamas, kai tuo tarpu analogiškas būstas mažesnėse savivaldybėse – ne. Didinant ribą iki 200 000 eurų savivaldybėms paliekama galimybė papildomai apmokestinti aukštos mokestinės vertės nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus savivaldos finansavimo šaltinis, prisidedantis prie naudos, kurią gyventojas gauna gyvendamas tam tikroje savivaldybėje, t. y. geresnė gatvių būklė, apšvietimas, viešasis transportas, švietimo įstaigos ir pan., todėl nekilnojamojo turto turėtojų prisidėjimas prie infrastruktūros, kuria jie patys naudojasi, finansavimo yra pagrįstas. Pasiūlymas: Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 200 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo turto.
39.	Seimo nariai Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė, Ruslanas Baranovas, Inga Ruginienė Andrius Busila, 2025 m. birželio 5 d.	2	2		Atsižvelgiant į 1 pasiūlyme išvardintus argumentus, siūlome analogiškai keisti įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatas, kurios bus taikomos nuo 2031 m. (techninis pakeitimas). Pasiūlymas: Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 200 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo turto.
40.	Seimo nariai Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė, Ruslanas Baranovas, Inga Ruginienė Andrius Busila, 2025 m. birželio 5 d.	2	5		Atsižvelgiant į 1 pasiūlyme išvardintus argumentus, siūlome analogiškai keisti įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatas dėl įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo (techninis pakeitimas). Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:  Pasiūlymas: „5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 200 000 10 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 200 000 10 000 eurų.“	Nepritarti.	Komitetas siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo turto.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2025 m. gegužės 28 d.	*			Sprendimas: atmesti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-437(2) atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte numatomu reglamentavimu nebus pasiektas įstatymo projekto tikslas – užtikrinti papildomą gynybos finansavimo pajamų šaltinį.	Nepritarti.	Kadangi siūloma pritarti iniciatorių pateiktam ir Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
2.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2025 m. birželio 2 d.	1 (11)	(3)		Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XVP-437(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei LSA pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Argumentai: savivaldybės yra teritorijos administraciniai vienetai. Savivaldybė funkcijas atlieka per savivaldybės institucijas – tarybą ir merą, savivaldybės įstaigas ir įmones, taip pat per savivaldybės administraciją, kuri įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų sprendimų pateikimas centriniam mokesčių administratoriui vertintinas kaip techninio pobūdžio veikla, nereikalaujanti savivaldybės institucijų sprendimo, siūloma sietoje žodžio „savivaldybės“ įrašyti žodžius „savivaldybių administracijos“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės Savivaldybių administracijos savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų, neapmokestinamojo dydžio nustatymo, mokesčio lengvatų, priimtus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir duomenis, kurių reikia mokesčiui apskaičiuoti, pateikia centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos.“	Iš dalies pritarti.	Sprendimui pritarti ta dalimi, kiek ji atitinka šiame (Biudžeto ir finansų komitete) priimtiems sprendimams ir šioms komiteto išvadoms (iš esmės dėl atskirų tarifų apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui). Pasiūlymas dėl 11 straipsnio 3 dalies įgyvendintas atsižvelgus į Seimo Teisės departamento 28 pastabą vietoje žodžio „savivaldybės“ įrašant „atsakingos savivaldybių institucijos“.
3.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2025 m. birželio 2 d.	1 (6)	(6)		Argumentai: įstatyme netikslinga įtvirtinti visais atvejais vienodo 4 proc. tarifo apleistam ar neprižiūrimam turtui, nes aplinkybės gali būti skirtingos. Savivaldybės gali tiksliau įvertinti konkrečius atvejus, todėl siūloma savivaldybėms nuo 2031 m. suteikti teisę apleistam ar neprižiūrimam turtui nustatyti tarifą 1-5 proc. dydžio ribose. [i] Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant  4  nuo 1 iki 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“	Pritarti.	Siūloma atskirą tarifų intervalą nuo 1 procento iki 5 procentų siūloma taikyti ne nuo 2031 m., o jau nuo 2026 m.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: [Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.]

7.2. Pasiūlymai: Nėra.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Sysas, M.Lingė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XVP-437(2), jo lyginamasis variantas, Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. birželio 5 d. Numatomo mokesčių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Algirdas Sysas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Evaldas Putrimas

---