LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3751(2)

 

2016-12-21  Nr. 141-P-55(8)

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Pertas Gražulis, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė Daugirdė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėjas Laurynas Bilkis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento l.e.p. patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrejus Fominas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, VĮ CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos teisininkė Rūta Babianskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė Kazlauskienė, UAB Verslo aptarnavimo centro atstovė Megana Margytė-Maksimiak.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

2

5

2

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

19

49

3

2

2

31

Projekto 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkantysis subjektas, „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkantysis subjektas, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ 

Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje.

Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos.

Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. 

Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus

Pritarti

Žr. 7 Audito komiteto pasiūlymą.

 

                                          

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

37

1

5

Projekto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

59

1

 

Projekto 59 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

64

10

 

Projekto 64 straipsnio 10 dalis rašytina iš naujos eilutės.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

96

2

 

Projekto 96 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

98

1

 

Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina.

Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. 

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos.

Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja.

Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES  2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes.

Pritarti

Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vytautas Gudjonis,

2016-12-15

8

 

 

8 straipsnis. Transporto paslaugos

1. Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu.

2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai.

Pastabos ir pasiūlymai:

8 straipsnio 2 punktas, transporto paslaugų srities tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir (arba) eksploatavimas?

Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Audito komitetas

2016-12-21

2

5

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (25 Audito komiteto pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant Projekto nuostatas patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalį.

Pasiūlymas:

„5. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:

1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;

2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų  pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo), taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienusdvejus metus;

3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus metus.“.

Pritarti

 

2.

Audito komitetas

2016-12-21

19

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad Projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšas panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat galimai iškreipia sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti Projekto 19 straipsnį.

Pasiūlymas:

1. Išbraukti projekto 19 straipsnį.

„19 straipsnis. Vidaus sandoriai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;

2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;

3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

3. Siekdamas  sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:

1) tvirtindamas  šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;

3)  per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;

4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją.

3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

3.

Audito komitetas

2016-12-21

34

3

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai subjektui kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis galiprivalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“

Pritarti

 

4.

Audito komitetas

2016-12-21

34

4

 

 

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Atsižvelgiant į tai, kad toks reglamentavimas didina perkančiojo subjekto administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai nurodytos konfidencialios informacijos neatskleisti (t.y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs) ir įvertinant tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), tikslintina Projekto 34 straipsnio 4 dalis.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge,  paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“.

Pritarti

 

5.

Audito komitetas

2016-12-21

38

2

 

 

Argumentai:

Projekto 38 straipsnio 2 dalyje perkančiajam subjektui numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkantysis subjektas pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įsivertinti perkančiojo subjekto poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis CVP IS funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkantiesiems subjektams, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą).

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, ar 5 ir 6 dalyjse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“.

Pritarti

 

6.

Audito komitetas

2016-12-21

38

3

 

N

Argumentai:

Projekte turi būti nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams viešinti savo pasitvirtintas mažos vertės pirkimų taisykles, todėl siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, papildyti Projekto 38 straipsnį nauja dalimi.

Pasiūlymas:

1.      Papildyti Projekto 38 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją.

Pritarti

 

7.

Audito komitetas

2016-12-21

49

2

 

31

 

Argumentai:

Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu.

Pasiūlymai:

1. Išbraukti Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punktą:

31) informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje;

2. Projekto 49 straipsnio 2 dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu.

3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

8.

Audito komitetas

2016-12-21

66

1

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų subjektų pirkimams skirtas lėšas, iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas.

Pasiūlymai:

Pakeisti projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų  ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.  Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“.

Pritarti

 

9.

Audito komitetas

2016-12-21

75

5

 

 

Argumentai:

Vadovaudamasi Projekto 75 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkantysis subjektas turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo.

Galutinio pasiūlymo tikslas – išvengti rizikos, kad perkantysis subjektas kitiems tiekėjams atskleis derybų rezultatą, tačiau jei tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti (riziką dėl jo pasiūlyme pateiktos informacijos atskleidimo prisiėmė pats tiekėjas).

Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 75 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti atitinkamu reglamentavimu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 75 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Perkantysis subjektas, ketindamas baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą nustato vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis.“

Pritarti

 

10.

Audito komitetas

2016-12-21

79

6

5

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Pasiūlymas:

1.  Pakeisti Projekto 79 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“.

2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

11.

Audito komitetas

2016-12-21

79

6

9

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Pasiūlymas:

1.  Papildyti Projekto 79 straipsnio 6 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“.

2.    Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

12.

Audito komitetas

2016-12-21

95

1

12

N

Argumentai:

Projekte numatytas teisinis reguliavimas numato, kad perkančiojo subjekto vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau nenustato prievolės paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – sutartis) vykdymą. Nustačius, kad perkantysis subjektas netinkamai vykdė sutartis ar nepaskelbė CVP IS sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, ir juos traukti administracinėn atsakomybėn.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 95 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip:

„12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“

Pritarti

 

13.

Audito komitetas

2016-12-21

97

1

2

b

Argumentai:

Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė  – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“

Pritarti

 

14.

Audito komitetas

2016-12-21

97

2

2

 

Argumentai:

Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 97 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“

Pritarti

 

15.

Audito komitetas

2016-12-21

98

 

 

 

 

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas

1. Perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:

1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 97 straipsnį;

2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma kartu su šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi;

3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/25/ES.

2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:

1) apie sutarties nutraukimą perkantysis subjektas privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;

2) sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;

3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;

4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajam subjektui vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajam subjektui visa tai, ką buvo iš pastarojo gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

23. Pirkimo sutartis, ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais, ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.“

2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

16.

Audito komitetas

2016-12-21

100

 

9

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 100 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“.

Pritarti

 

17.

Audito komitetas

2016-12-21

101

 

1

 

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“.

Pritarti

 

18.

Audito komitetas

2016-12-21

101

2

6

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

Pasiūlymas:

1.  Išbraukti Projekto 101 straipsnio 2 dalies 6 punktą:

„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorius;“

2.  Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją.

3.  Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

19.

Audito komitetas

2016-12-21

101

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

Pasiūlymas:

1.  Išbraukti Projekto 101 straipsnio 3 dalį:

„3. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiojo subjekto kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkantysis subjektas kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkantysis subjektas turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajam subjektui pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiojo subjekto nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajam subjektui vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šiame punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų sutikimų tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“

2.  Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją.

3.  Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

20.

Audito komitetas

2016-12-21

101

5

 

N

Argumentai:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų.

Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiojo subjekto, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Tarnybai viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos.

Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir siekiant teisinio aiškumo, siūlome Projekte įtvirtinti, kad Tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja.

Nors dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 101 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“

Pritarti

 

21.

Audito komitetas

2016-12-21

106

3

 

 

Argumentai:

Nors perkantysis subjektas siekdamas pagreitinti sutarties sudarymą tam tikrais Projekte nustatytais atvejais gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkantysis subjektas taikytų atidėjimo terminą.

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kad kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“.

Pritarti

 

22.

Audito komitetas

2016-12-21

113

1

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 23 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 113 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. “

Pritarti

 

23.

Audito komitetas

2016-12-21

113

8

 

N

Argumentai:

Audito komitetui pritariant reikalavimui į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus jų įsigaliojimą numatant nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina pakeisti Projekto 113 straipsnį.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“

Pritarti

 

24.

Audito komitetas

2016-12-21

113

9

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui. Siekiant užtikrinti perkančiųjų subjektų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turėtų būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

Pritarti

 

25.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

VII

 

 

N

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiojo subjekto pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip:

 

„Vii SKYRIUS

ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS

106 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiojo subjekto atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 107 straipsnį.

 

107 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas

1. Už šio įstatymo pažeidimus ir (arba) Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) baudą nuo dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 20 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta.

2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;

2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);

3) kiekvieno asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;

4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;

5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:

1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;

2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;

3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;

4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;

5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;

6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra šios:

1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;

2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;

3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;

5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;

6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų.

 

108 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės

1. Šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;

2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;

3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos.

 

109 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas

1. Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo.

 

110 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas

1. Šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

2. Jeigu asmuo sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.

3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių.

4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.

 

111 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas

Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

2. Atitinkamai Projekto VII skyrių laikyti VIII skyriumi, suderinti Projekte esančią numeraciją ir nuorodas.

Pritarti

 

26.

Audito komitetas

2016-12-21

 

 

 

*

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pasiūlymas:

Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIP-3750(2).

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: N. Puteikis.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Ingrida Šimonytė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Audito komiteto biuro patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė