Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 428
STENOGRAMA
2024 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame lapkričio 7 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Norėčiau perduoti pirmininkavimą pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
10.01 val.
Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei įteikimas režisieriui, prodiuseriui ir scenografui Daliui Abariui
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatais, patvirtintais valdybos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu, nusprendė skirti Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą Daliui Abariui – režisieriui, prodiuseriui, scenografui. Seimo Pirmininkė tars sveikinimo žodį.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo žodis
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Mieli kolegos, džiaugiuosi, galėdama pristatyti Seimo apdovanojimą, teikiamą režisieriui D. Abariui. Gerbiamas Dalius jau ne vieną dešimtmetį yra žinomas kaip išskirtinių renginių režisierius, prodiuseris ir scenografas. Bendradarbiaudamas su mūsų valstybės institucijomis ir kultūros įstaigomis, jis sukūrė ir įgyvendino daug įsimintinų projektų, valstybinių iškilmių, oficialių ceremonijų ir minėjimų, dainų švenčių, kitų svarbių kultūros ir meno renginių. Jo idėjos tapo renginiais, kurie svarbiausiomis, reikšmingiausiomis mūsų valstybei progomis sujungia skirtingas kartas, jų žiūrovams ir dalyviams išlieka atmintyje ilgus metus. Reikšmingi režisieriaus darbai įvertinti ir valstybiniais apdovanojimais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (Riterio kryžiumi) ir „Auksiniu scenos kryžiumi“.
O šiandieną gerbiamam D. Abariui už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei bus įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas. Šis apdovanojimas yra prasmingas ženklas, liudijantis, kiek daug nuoseklumas, drąsa, atsidavimas pasitarnauja ne tik menui, kultūrai, bet ir parlamentarizmo tradicijoms, ir pačiai valstybei.
Nuoširdžiai dėkoju jums, gerbiamas Daliau, už tokią gražią tarnystę mūsų šaliai, už tai, kad stiprinate Lietuvos kaip modernios, nepriklausomos ir išdidžios valstybės įvaizdį. Taip pat norėčiau padėkoti buvusiai Seimo vicepirmininkei gerbiamai R. Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri kuravo šią sritį per savo darbą valdyboje ir kurios teikimu mes šiandien apdovanojome gerbiamą Dalių. Savo ir Seimo vardu nuoširdžiai linkiu kūrybinės sėkmės, įkvėpimo, tegul jūsų prasmingi darbai ir toliau stiprina Lietuvos dvasią ir įkvepia mus visus. Ačiū.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikia apdovanojimą režisieriui Daliui Abariui. (Plojimai)
Režisieriaus, prodiuserio ir scenografo Daliaus Abario kalba
D. ABARIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Seimo nariai, man didelė vertybė ir garbė tarnauti ir kurti Lietuvai. Šiuo apdovanojimu dalinuosi su visais savo mokytojais ir, žinoma, kolegomis, kurie sunkiai dirba užkulisiuose arba už kadro, kurdami ir fiksuodami tai, kas svarbu mūsų valstybei. Dėkoju ir jums, gerbiami politikai, kadencija po kadencijos pratęsiantiems Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Liepos 6-osios, Rugpjūčio 23-osios ir kitų mums visiems brangių datų ir įvykių paminėjimo tradicijas. Juk nėra nieko prasmingiau, kai matai besikeičiančias kartas prie Seimo Sausio 13-osios laužų, ar jaunimą, iš širdies giedančius mūsų Tautišką giesmę Liepos 6-ąją, 21 valandą.
Būtų nepakeliama, jei netektume šios galimybės. Todėl visi, kaip kas galime, sugebame, saugokime ir kurkime savo valstybę. Nuoširdžiai dėkoju jums už parodytą dėmesį. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
10.05 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pereiname prie mūsų šios dienos darbotvarkės. (Balsai salėje) Užsiregistravome jau. Darbotvarkės tvirtinimas – pirmasis klausimas. Matau, kad daug kolegų norėtų dėl darbotvarkės kalbėti. Pirmoji – L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Siūlau frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti 1-21.1 klausimą – projektą Nr. XIVP-4238 ir lydimuosius. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo visas paketas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 1-17 klausimą – Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIVP-3917(2).
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš frakcijos vardu prašau įtraukti ir svarstyti du projektus, dėl jų Seimas patvirtino skubos tvarką. Tai būtų Žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4217 ir Kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4260. Kadangi mes komitete per pietų pertrauką priimsime išvadą ir sprendimą, Seimas galėtų svarstyti popietinėje darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu noriu pasiūlyti išbraukti 2-7 klausimą – įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektą, nes čia reikia… (Šurmulys salėje) …reikia derinti su Rinkimų kodeksu ir kitais pateiktais įstatymais. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Labai svarbu paminėti meno kūrėjus, bet turbūt ne mažiau svarbu būtų Seimui ir Seimo Pirmininkei pasidžiaugti D. Trampo pergale. Juk vis dėlto Jungtinės Amerikos Valstijos yra mūsų strateginiai partneriai, NATO partneriai. (Balsai salėje) Negirdėjome net Ministrės Pirmininkės nei jokio sveikinimo, nei pareiškimo. Kuriuo keliu mes einame?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs, matyt, turėtumėte atidžiau stebėti oficialias paskyras. Aš oficialų sveikinimą, kaip ir numato…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, jūs esate Seimo vadovė, mes – Seimo nariai. Kažkada…
PIRMININKĖ. Kiekvienas Seimo narys tikrai yra laisvas dar asmeniškai pasidžiaugti. Tą ir siūlau padaryti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai ir džiaugiamės jūsų pozicija.
PIRMININKĖ. M. Skritulskas. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, Ekonomikos komiteto vardu prašau įtraukti į šios dienos darbotvarkę Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4049. Ekonomikos komitetas šiandien apsvarstė ir vienbalsiai prašo pritarti įtraukimui.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIVP-4049, atrodo, taip? J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-19 klausimą – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3481(2). Dėl reklamos. Nėra išspręstas tiek žiniasklaidos finansavimo kompensavimo klausimas, tiek sporto. Taigi čia reikėtų dar padirbėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau. R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto vardu prašyčiau įtraukti į šios dienos darbotvarkę Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4125(2). Komitetas apsvarstė ir dėl terminų nori, kad būtų priimta dar šią sesiją, kad sudarytume galimybę valstybei ir savivaldybėms dalyvauti viešosiose įstaigose, kurių vykdoma tiriamoji veikla yra reikalinga įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti. Komitete šiek tiek pavėlavome, nes buvo atliekamas antikorupcinis vertinimas. Dabar viskas sutvarkyta, parengta, todėl prašyčiau įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tokią repliką vienam kolegai. Jisai gali savo feisbuke ne tik pasveikinti išrinktą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą, bet dar ir apgailestauti dėl to, ką jo viršininkas yra pakalbėjęs apie Izraelį. Bet norėjau kalbėti ne apie tai, norėjau kalbėt apie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Iš mano turimos informacijos problema buvo ta, jog Vyriausybė, kai pateikė tą projektą, paprašė skubos tvarkos. Objektyviai aišku, kad jokios skubos bus neįmanoma įgyvendinti, ir aš atsisakau to prašymo, jeigu tai padės kolegoms apsispręsti, tačiau tikrai prašau balsuoti, kad projektas galėtų būti pateiktas ir galėtų būti pradėtas svarstyti, o baigtas svarstyti būsimajame Seime, nes tikrai to projekto laukia visa atsinaujinanti energetika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš taip pat norėčiau paprašyti kolegų įsiklausyti ir neišbraukti Azartinių lošimų įstatymo projekto, kadangi yra pasibaigusi keturis mėnesius trukusi notifikavimo Europos Komisijoje procedūra. Toliau procedūra gali tęsti Seime, likusi priėmimo stadija, o tie nuogąstavimai dėl kompensacijų žiniasklaidai, internetinei žiniasklaidai, tai jau jie yra suplanuoti ateinančių metų biudžete, kur 4 mln. iš loterijų ir reklamų, ir lošimų mokesčio pakėlimo jau papildys šį fondą ir leis tuos tam tikrus patiriamus nuostolius amortizuoti per šį kompensacinį mechanizmą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galėtume jau apsispręsti dėl darbotvarkės, bet matau, kad noras yra tęsti diskusiją. Prašau. A. Bagdonas. Paskutinis, jeigu galima.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Tai aš, reaguodamas į siūlymą išbraukti 1-19 klausimą – Azartinių lošimų įstatymo projektą, noriu dar kartelį tik atkreipti dėmesį, kad yra gauti raštai tiek sporto bendruomenės, tiek internetinės žiniasklaidos bendruomenės, tiek Lietuvos verslo konfederacijos, kad į visus klausimus… visi klausimai nėra išspręsti ir į viską nėra atsižvelgta, todėl būtų racionalu šiandien išbraukti šį įstatymo projektą iš darbotvarkės. Aš kalbu Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs, visų pirma turime apsispręsti dėl pasiūlymų. Pirmasis – L. Nagienės frakcijos vardu: išbraukti iš darbotvarkės 1-21 klausimą bei jo lydimuosius, tai yra Atsinaujinančios energetikos įstatymo pakeitimo projektą bei lydimuosius. Visą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo bloką siūlo išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 114: už – 46, prieš 51, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta. Blokas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Toliau J. Jarutis siūlo iš šios dienos darbotvarkės išbraukti 1-17 klausimą – Tautinių mažumų įstatymą, dėl kurio liko tiktai balsavimas. Jau viskas yra apsvarstyta. Apsispręskime. Kas pritariate J. Jaručio pasiūlymui… Liko tik balsavimas, bet gali būti toks prašymas išbraukti, tai apsisprendžia Seimas, ar išbraukti, ar ne. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 51, prieš – 59, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
S. Jovaiša siūlė įtraukti šiandieną du projektus, tačiau net dėl pagrindinio projekto išvados dar nėra. Mes negalime įtraukti, kol nėra. Taigi negalėsime įtraukti. Negali Seimas dėl to apsispręsti, kol dar nėra apsvarstyta.
Toliau antras. K. Vilkauskas siūlė išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-7 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 43, prieš – 56, susilaikė 10. Išbraukimui nepritarta.
Taip pat buvo pasiūlymas į šios dienos darbotvarkę įtraukti įstatymo projektą Nr. XIVP-4049, tačiau taip pat nėra pagrindinio komiteto išvados. A, atsiprašau, terminai neišlaikyti, tai mes negalime įtraukti, tiesiog neišlaikyti terminai.
Tada J. Sabatauskas frakcijos vardu siūlo išbraukti 1-19 klausimą – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą. Kas pritariate ištraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 60, prieš – 50, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta.
J. Šiugždinienė – replika po balsavimo. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu paprašyti dėl prieš tai buvusio balsavimo dėl Komunistų partijos mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju, bus įskaitytas, bet sprendimo tai nepakeis, nes nebuvo pritarta išbraukimui.
Dar R. Juška komiteto vardu siūlo į šios dienos darbotvarkę įtraukti įstatymo projektą Nr. XIVP-4125. Pabalsuojame. Kas pritariate įtraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 102, prieš – 2, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta.
Ir dėl visos darbotvarkės pabalsuokime. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei… (Balsai salėje) Bendru neišeis, manau. Balsuojame.
Balsavo 118: už – 72, prieš – 1, susilaikė 45. Darbotvarkei pritarta.
Mieli kolegos, dar atsiklausiu jūsų, ar galime svarstyti, yra sąrašas klausimų, kurie nebuvo įtraukti į Seimo rudens darbų programą: tai Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4256… 2-27 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimas, 2-29 klausimas – Statybos inžinierių konfederacijos įstatymo projektas, 2-30 klausimas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektas, rezervinis 1 klausimas – Medžioklės įstatymas, rezervinis 1.2 klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šiandieną apsvarstome šiuos klausimus? Ačiū, pritarta.
10.19 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 1, 2, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 21, 22, 23, 36, 52 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi ir nauju 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4111(2)ES (priėmimas)
Toliau pereiname jau prie darbotvarkės. 1-2.1 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4111. Pranešėjas – A. Pocius. Kviečiu į tribūną. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Balsuosime po kiekvieno?
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, kolegos.
PIRMININKĖ. Sekundėlę! Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime straipsniams nuo 1 iki 10 imtinai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario V. Rakučio pasiūlymas. Prašau. Ar galėtumėte pristatyti savo pasiūlymą? Pasiūlymas dėl 11 straipsnio.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Iš esmės yra techninis pasiūlymas – pridėti vieną straipsnį, nes tiesiog to reikalauja dokumento logika. Komitetas, kiek žinau, pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad apsvarstysime šį klausimą? Nematau prieštaraujančių, yra pritarta. Prašom komiteto pirmininko komiteto nuomonės dėl šio pasiūlymo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Paantrinsiu profesoriui V. Rakučiui. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl straipsnių numeracijos ir į Seimo nario V. Rakučio pasiūlymą, įstatymo projektas papildomas nauju 12 straipsniu, visus kitus straipsnius atitinkamai sunumeruojant nuo 13-o iki 18-o. Komiteto balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu pataisai, kuriai ir komitetas pritarė bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Tuomet dėl viso 11 straipsnio. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Atsiranda naujas 12 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Nuo 13 iki 16 straipsnių pasiūlymų… Atsiprašau, nuo 13 iki 18 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kaip ir minėjau… Dar neminėjau, bet balsuojame po kiekvieno, kadangi labai daug priėmimų. Tai apsispręskime balsuodami dėl 1-2.1 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 106, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4111) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 526, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4112(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4112, lydimasis. Priėmimo stadija.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuri yra techninio pobūdžio. Jai komitetas pritarė. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-2.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 102, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4112) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4113(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4113. Priėmimo stadija. Sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Užsirašiusių dėl motyvų ir čia nėra. Taigi apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-4113.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4113) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių ir iki 11 straipsnio imtinai nėra gauta pasiūlymų. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų irgi nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 13 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, ji yra techninio pobūdžio. Jai komitetas pritarė. Ar galėtume pritarti 13 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų užsirašęs R. Vaitkus kalbės už.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, įgyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos projektas – kuriami du nauji poligonai Šilalės ir Tauragės rajonuose. Taip formuojama poligonų kūrimo, steigimo praktika, tobulinamas pats įstatymo projektas. Turime pripažinti, kad nevyko viskas taip sklandžiai, kaip turėjo būti. Tai tikriausiai galima pasakyti, kad iš klaidų reikia mokytis. Tauragės ir Šilalės savivaldos atstovams vyko pirminis pristatymas, nepakvietus nei Seimo narių, nei Šilalės atstovų, nei Jurbarko, nei Tauragės, tai buvo šiek tiek apmaudu. Ir po to Valstybės gynimo taryba pritarė poligonų steigimui ir prasidėjo, tik po to prasidėjo, derinimas su visuomene, su bendruomenėmis. Ir, be abejo, atsirado labai daug siūlymų, į kuriuos, reikia pripažinti, buvo atsižvelgta. Faktiškai, manau, į 80 % bendruomenės siūlymų ir prašymų buvo atsižvelgta. Iš esmės galbūt apmaudžiausia vieta buvo medžių, miško iškirtimo procento vieta, kai buvo deklaruojama nuo pačios pradžios, kad šitas procentas bus ne daugiau kaip 5. Toliau per patį procesą procentas iškilo iki 15. Suprantama, bendruomenės, visuomenės nepasitenkinimas buvo didžiulis. Deja, pasiūlymui sumažinti šį procentą nebuvo pritarta.
Reikia pripažinti, kad susitarimas su medžiotojais buvo sklandus ir Medžioklės įstatymo pakeitimas įgyvendinamas, manau, sėkmingai, ir medžiotojams leista kompensuoti kitą plotą. Reikia pasakyti, kad turime pasimokyti iš dabartinių klaidų ateityje steigdami poligonus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų užuojauta Šilalės ir Tauragės gyventojams. Jie nepasimokė iš Mažeikių, Akmenės, žemaičių, kurie padarė taip, kad tokio poligono nebūtų. Žinoma, buldozeriu visada galima nustumti. Šilalė ir Tauragė buvo nustumta saldainių patrupinimu: biški nuolaidų, biški kai ko, biški kokių nors gražių pažadų, kad bus vienaip ar kitaip. Pasirodo, ir taip galima žmones apgauti. Liūdniausia turbūt šioje situacijoje yra tai, kad Lietuvoje yra išnaudojama tik 50 % buvusių poligonų teritorijų, kurias turėjom po 1990 metų. Užuot kūrę ten, kur jau jie buvo, ne, lengviausia yra paimti naują teritoriją ir nuspręsti, kad norime. Tai ką, Šilalės, Tauragės gyventojai, užuojauta. Jūs suprasite, ką turite.
PIRMININKĖ. Motyvai už V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus istorinis pokytis – žemaičių krašte atsirado poligonas. Tikrai to nebuvo, o mes sukūrėme Žemaitijos brigadą. Žemaitijos brigados batalionams iš tikrųjų reikia erdvės, kur jie galėtų mokyti savo karius, nes jeigu kariuomenė yra neapmokyta, jeigu kariai negauna per savo tarnybos laiką tam tikrų įgūdžių, tai jie tų įgūdžių niekada ir neįgis. Turime suprasti, kad tai būtinas buvo žingsnis, nes važinėti į Pabradę ar kitur į Rytų Lietuvą iš Klaipėdos yra ir nepraktiška, ir neekonomiška, ir labai kenksminga mūsų keliams. Kariai paprastuosius įgūdžius turi gauti šalia. Taip, tai nėra poligonai, kur bus galima atlikti kovinius šaudymus, bet manevravimui, tam kolektyviniam rengimui, kuris yra būtinas, atsirado vietos.
Ir man labai iš tikrųjų liūdna, kad mes į savo Lietuvos kariuomenės stiprinimą žiūrime kaip į kokios svetimos kariuomenės stiprinimą. Čia mūsų Lietuvos kariuomenė, kurioje tarnauja mūsų vaikai ir kuri, jeigu reikės, gins mūsų Tėvynę. O kam nepatinka Lietuva, tai geriau nekalbėtų Seime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Tikrai nesu prieš poligonus, prieš galimybę tobulinti savo įgūdžius, bet esu prieš sovietinį būdą nupiešti ant žemėlapio ribas, nesiteikti atvažiuoti pabendrauti su gyventojais, su bendruomene. Tiesiog toks valinis sprendimas – štai reikia ir bus, jūs gyvenote ir gyvenkite sau, o mes čia žaisime karą. Tai kam tada poligonai, jeigu ten nebus galimybės važiuoti su vikšrine technika ar atlikti kokius nors mokomuosius šaudymus?
Tokiam turistavimui turbūt poligonai nereikalingi. Jeigu poligonas planuojamas, tai jis turi būti planuojamas nuo galimybės gyventojams išsakyti savo lūkesčius, kad nebūtų pažeista jų gyvenamoji erdvė, kad nenuvertėtų jų turtas. Matome nuogąstavimų net viešojoje erdvėje, ne tik tai, ką mums čia, Seime, arba kabinete prie stalo atsisėdęs braižo vienas ar kitas ministras. Taip, kilus triukšmui atsirado tam tikra diskusija, bet ar patenkino visų gyventojų lūkesčius? Tikrai ne.
Todėl aš esu prieš tokį sovietinį būdą paimti iš gyvenamosios aplinkos teritoriją, kaip sakoma, ne kariniam poligonui, o kažkokiam kariniam turistavimui, nes neva nebus ten vykdomi jokie taktiniai ar kitokie mokymai. Šiuo atveju sutinku, kad poligonai reikalingi, bet esu prieš tokį būdą, todėl susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Jarutis. Ruošiasi A. Anušauskas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kad įgyvendintų vienokius ar kitokius visų gyventojų lūkesčius, tai turbūt nėra ko tikėtis, nes tai būtų utopija. Bet kokiu atveju šitos… Suprantu, kad galbūt kai kam kelia abejonių skuba, kuria mes šitą poligoną įteisinsime, tikiuosi, bet steigiant šitą poligoną buvo ir pasimokyta iš klaidų, kurios buvo padarytos Žemaitijoje. Komitetai iš tikrųjų važiavo, ir mūsų Nacionalinio saugumo komitetas, gal trys komitetai važiavo į vietą, derėjosi su žmonėmis.
Suprantu, kad lietuvių sąmonėje miškas yra kažkas tokio švento, galbūt taip ir yra, bet neužmirškime, kad miškas yra atsikuriantis resursas, ir jeigu kariuomenei reikia tam tikro laisvo ploto, tai natūralu, kad jie turi iškirsti tam tikrą dalį miško. Ir apskritai, jeigu mes neturėsime poligonų, neturėsime kur rengti pratybas, neturėsime kur treniruotis, tai mes matome, kiek miškų apskritai dings nuo žemės paviršiaus. Dabar Ukrainoje, jeigu kas žiūrite video jutube ar dar kur nors, matot, kas iš to miško belieka. Jeigu mes neruošime savo kariuomenės, šitoje žemėje gyvuos kita kariuomenė. Aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia aš suprantu, kad kai kurie Seimo nariai meluodami nejaučia jokios atsakomybės ir nejaus. Aš labai tikiuosi, kad jūsų valdančiojoje koalicijoje nebus melagių, ten tikrai nereikia. Su bendruomenėmis, su atskirais ūkininkais ne tik buvo deramasi, bet jie dalyvavo ir posėdyje, buvo nubrėžtos ribos, derinamos su jais, kalbėtasi tiesiogiai. Visa tai galima pamatyti įraše, kuomet NSGK svarstė būtent šį projektą. Tai, kad kariuomenei reikia poligonų, kur yra derinami taktiniai manevrai, nebūtinai šaudymas, kad reikia užimti pozicijas, tai kariuomenė žino, bet, aišku, su kariuomene nei susiję, nei besidomintys jos reikalais politikai to nežino ir niekada nežinos. Tiesą sakant, visa ta demagogija, nuo jos jau vemti verčia.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 – Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 94, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4028) priimtas. (Gongas)
L. Kasčiūnas – replika po balsavimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, labai ačiū. Aš tikrai labai noriu padėkoti, mes padarėme didžiulį darbą. Poligonų steigimas yra tikrai sudėtingas procesas. Pasikalbėkite su visomis Vakarų valstybėmis, kaip joms sekasi. Čia esame kalbėję su vienu vokiečių generolu, kuris sakė: mes pradėjome su visuomene kalbėtis 2014 metais dėl mažo aerodromo įkūrimo vienoje pietinėje žemėje. Sako, iki šiol kalbamės su visuomene. Kitaip tariant, padarėme rimtą darbą. Visąlaik galima daugiau komunikuoti, galima labiau pasistengti, bet tikrai ačiū už tai.
Bet aš noriu vieną dalyką pasakyti. Jeigu jūs girdėjote Prezidento patarėjo ir paties Prezidento nuomonę apie tai, kas bus vienas iš svarbiausių prioritetų gynybos srityje kitais metais naujai Vyriausybei, tai bus brigados dydžio poligono įsteigimas. Ne manevrinio, bet visaverčio, kad mūsų kariuomenė jau turėtų visas reikalingas sąlygas.
Ką tik girdėjau dviejų atstovų, dviejų pretendentų iš, matyt, būsimos valdančiosios koalicijos pasisakymus. Man bus labai labai įdomu pažiūrėti, kaip jums seksis su brigados dydžio poligonu ir su tais įsipareigojimais, kurie bus neišvengiamai duoti. Mes, aišku, būsime pasirengę jums padėti.
PIRMININKĖ. Replikos po balsavimo išsakytos.
10.36 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4189(2) (priėmimas)
Tęsiame. Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4189. Tai yra lydimasis. Trys straipsniai yra keičiami. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame. Kas pritariate Medžioklės įstatymo pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4189) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2) (priėmimas)
Toliau 1-4 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pranešėją K. Mažeiką ir pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Ne, atsiprašau, ne dvi, o trys. Prašau pristatyti komiteto išvadą dėl kiekvienos iš jų.
K. MAŽEIKA (DFVL). Komitetas visoms trims pastaboms pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Varkalys atsiima savo pirmąjį pasiūlymą, tačiau… J. Varkalys. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio Pirmininke. Taip, sutinku su Teisės departamento pastabomis ir su Kaimo reikalų komiteto suredaguotu tekstu ir balsuoti neprašau.
PIRMININKĖ. Supratau, dėkoju. Taigi, turime tuomet apsispręsti dėl 1 straipsnio, suredaguoto pagal Teisės departamento pastabas. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru… Atsiprašau. Dėl 2 straipsnio, teisingiau, yra gautas Seimo nario J. Varkalio kitas pasiūlymas – papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu. Prašau, gerbiamas Jonai, pristatyti savo pasiūlymą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Esmė yra ta, kad, jei mirus fiziniam asmeniui mirusiojo įpėdinis nesikreipia dėl medžioklės išteklių plotų vienetų leidimo pratęsimo arba perėmimo per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jis netenka teisės pretenduoti į tokio leidimo perėmimą ir pratęsimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų šios pataisos svarstymui? Girdžiu balsus iš visų pusių, kad yra, tai manykime, kad yra. Prašau, komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (DFVL). Komiteto nuomonė yra pritarti: 6 balsavo už, tai vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu J. Varkalio pasiūlymui, kuriam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu? Ačiū. Tuomet atsiranda naujas 2 straipsnis. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Atkreipiu dėmesį, kad kolega K. Navickas buvo registravęs pasiūlymą, tačiau jį atsiėmė, ar ne? Viskas gerai. Tada atsiranda naujas 3 straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Yra? Atsiprašau, pradžioje nematėme.
J. Varkalys – motyvai už dėl viso projekto. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Noriu paprašyti ir pasakyti, kad šiuo įstatymu siūloma sukonkretinti taikymą laiko atžvilgiu ir atsižvelgti į tai, kad leidimą turėjusiam asmeniui, jo įpėdiniui, būtų galimybė prasitęsti per tam tikrą laiką, per 3 mėnesius. Labai prašau visų palaikyti ir išspręsti šį klausimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Medžioklės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3091) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4220(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4220(2). Priėmimo stadija.
Projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-5 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4220) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 8, 13, 44, 56 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3826(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3826. Priėmimo stadija.
Projektą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 90, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3826) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 18, 22, 251, 27, 37, 39, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3827(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3827. Priėmimo stadija.
Projektą sudaro 11 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-6.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3827) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 7, 101, 103, 104, 22, 23, 271, 28, 281, 34, 42, 66, 72, 73 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 72 ir 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3828(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3828. Priėmimo stadija.
Šį projektą sudaro 21 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3828) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3829(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.4 klausimas – Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3829.
Pakeitimą sudaro aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3829) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4088(2) (priėmimas)
Toliau 1-7 klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4088(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-7 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4088(2) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821,185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3601(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3601(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro 156 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl 1-8.1 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 93, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3601) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3602(2) (priėmimas)
Toliau 1-8.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3602(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl 1-8.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3602) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3603(2) (priėmimas)
Toliau 1-8.3 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3603(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl 1-8.3 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3603) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4133(2)ES (priėmimas)
Toliau 1-9.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4133(2). Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl 1-9.1 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 94, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4133) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3 ir 17 straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4134(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4134(2). Jį sudaro trys straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galima būtų pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-9.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: už – 95, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4134) priimtas (Gongas)
10.50 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 62, 63 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3966(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – projektas Nr. XIVP-3966. Į tribūną norėčiau pakviesti komiteto pranešėją A. Ažubalį. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos. Prašau pakomentuoti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, yra gautos, kaip jau ir sakyta, trys Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos ir aš trumpai įvardinsiu pastabas dėl keičiamo 63 straipsnio. Šioms pastaboms pagrindinis komitetas pritarė bendru sutarimu ir pateikė savo siūlymą, kaip pagal jas pakeisti visą 63 straipsnio esmę. Siūloma iš 63 straipsnio nuostatų išbraukti žodžius „bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį“ (citata baigiama), nes nuostatose yra kalbama apie į Lietuvą atvykstančius sezoninius darbuotojus (tik sezonui), kurie pagal įstatymo kitų straipsnių logiką turi atvykti pas vieną konkretų darbdavį, o ne pas keletą darbdavių, kaip turi tokią teisę žmonės, kurie atvyksta ne sezoniniam darbui, o, sakykime, įgiję laikiną leidimą gyventi. Likusios dvi pastabos yra redakcinio pobūdžio, tad aš ir nenoriu prie jų apsistoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė visoms pastaboms. Ar galėtume ir mes pritarti visam 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta ir dėl 4 straipsnio taip pat. Ar galėtume abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-10 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3966) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4117(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4117. Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4117) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4094(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-4094. Norėčiau pakviesti A. Lydeką, kad pristatytų Užsienio reikalų komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pasiūlymo, kuriuo, na, formuluotė būtų keičiama ir atsirastų preambulė. Tai prašau.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, dar prieš 1 straipsnį Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti šį įstatymą preambule. Tai yra Seimo Teisės departamentas, laikydamasis besiformuojančios Tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymo pakeitimo įstatymo praktikos, pasiūlė projektą papildyti tokia preambule, kurioje būtų atspindėtas Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo pakeitimo projektas yra pateiktas Seimui. Taigi pagrindinis komitetas, Užsienio reikalų komitetas, pritarė bendru sutarimu tokiam pakeitimui papildant įstatymo projektą preambule.
Taip pat, jeigu galima, iš karto pagarsinčiau, gerbiama Pirmininke, tiesiog dėl protokolo, kad pastebėjome visiškai redakcinį netikslumą ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto numerį, kuris buvo įrašytas, ištaisėme į tinkamą, tai yra 1K-39. Tai yra tik techninė klaida įrašant skaičių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti komiteto nuomonei ir papildyti Teisės departamento siūloma formuluote? Tokiu atveju atsirastų įstatyme preambulė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir, suprantama, pritariame tai redakcinei pastabėlei, kur ištaisoma klaida. Taip pat pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-12 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 93, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4094) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161, 191 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3992(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3992. Norėčiau pakviesti M. Skritulską į tribūną, nes čia yra nemažai gautų Teisės departamento pastabų. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Komitetas spalio 16 dieną svarstė šią Teisės departamento pastabą ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Nuo 2 iki 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip pat buvo Teisės departamento pastaba ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū.
Nuo 7 straipsnio iki 16 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Šiai pastabai komitetas bendru sutarimu nepritarė.
PIRMININKĖ. O ji redakcinio pobūdžio ar kokia kitokia?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ištaisyti agentūros nurodytus trūkumus Lietuvai. Valstybė neturi įgaliojimų nustatyti darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, todėl remiantis šiuo argumentu buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime tuomet pritarti bendru sutarimu 17 straipsniui, komiteto versijai? Ačiū, nėra prieštaraujančių. Nuo 18 straipsnio iki 24 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3992) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 373 ir 377 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3993(2) (priėmimas)
Toliau 1-13.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3993. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3993) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Saugos tyrimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3967(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Saugos tyrimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3967. Norėčiau pakviesti A. Kupčinską, tačiau jo… Jis salėje yra, ateina į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Nuo 1 iki 15 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam? Dėl 16 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento trumputė pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, tai redakcinio pobūdžio patikslinimas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime ir mes pritarti 17 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Nuo 18 iki 24 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 25 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nutarė nepritarti. Argumentai būtų šie: atkreipėme dėmesį, kad analogiškas reglamentavimas šiuo metu galioja orlaivių avarijų ir incidentų saugos tyrimų srityje, pagal reglamento Nr. 996/2010 12 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į pasiūlymą, būtų skirtingos nuostatos dėl skirtingų transporto rūšių, o tai apsunkintų saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio darbą ir procedūras. Bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 25 straipsniui? Pritarta. Dėl 26 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pirmajai komitetas bendru sutarimu nepritarė. Argumentai būtų šie: apibūdinti projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų ar sudaryti baigtinį šių asmenų sąrašą nėra galimybių, nes kiekviena avarija ar incidentas yra skirtingi, asmenys gali būti susiję ne tiktai su transporto priemone, bet ir su kita transporto infrastruktūra, geležinkeliais, uostų infrastruktūra, laivų eismo tarnybos operatoriais, orlaiviais ir laivais. Asmenys, apie kuriuos renkama informacija, nurodyta vėl minėto reglamento straipsnio 2 dalies e) punkte. Bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 26 straipsniui taip, kaip jį formuluoja komitetas? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju, pritarta.
Dėl 27, 28, 29, 30…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Dėl to straipsnio buvo dar viena pastaba.
PIRMININKĖ. Ten buvo dvi Teisės departamento pastabos, taip. Dėl 27, 28, 29, 30 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 31 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas vėlgi bendru sutarimu nutarė nepritarti, nes žodis „rekomendacija“ nenurodo privalomo nurodymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 31 straipsniui taip, kaip jį formuluoja komitetas? Nėra prieštaraujančių. Dėl 32 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti? Pritarta. Dėl 33 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu nepritarė, nes 4 dalies nuostata bus taikoma tik įsigaliojus įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume 33 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir priedas, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-14.1 klausimo – Saugos tyrimų įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3967) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 376, 396, 3961, 401, 4131 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3761, 4011 ir 4132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3968(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3968. Priėmimo stadija. Projektą sudaro 10 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl 1-14.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3968) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 161 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3969(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-14.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3969(2). Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl 1-14.3 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3969(2) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 III skyriaus septintojo skirsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3970(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.4 klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3970(2). Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3970) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3971(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-14.5 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3971(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-3971.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 100, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3971) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 3, 5, 6 straipsnių ir VI skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3972(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.6 klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3972. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl 1-14.6 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3972) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 47 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3973(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.7 klausimas – Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3973(2). Pakeitimą sudaro aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galima kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3973) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3919(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-15 kausimas – Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3919(2). Kviečiu pranešėją M. Skritulską į tribūną. Tai yra priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šias pastabas ir vienbalsiai bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū. Pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip pat komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip pat komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šiai pastatai.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Nuo 6 iki 12 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra įdomesnė situacija, nes yra analogiški pasiūlymai. L. Savicko – pirmasis pagal registracijos datą. Seimo nary Lukai Savickai, prašom pristatyti savo siūlymą.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiami kolegos, kad galbūt būtų paprasčiau apsispręsti, kadangi suprantu, kad yra identiški pasiūlymai, mano pasiūlymui buvo nepritarta, bet kolegų pasiūlymui buvo pritarta, tai gal lengviau būtų apsispręsti salėje, jeigu kolegos pristatytų, ir tuomet lengviau bus balsuoti.
PIRMININKĖ. Tai ar jūs atsiimate?
L. SAVICKAS (DFVL). Aš atsiimu, kad galėtume pristatyti tą, kuriam pritarta.
PIRMININKĖ. Gerai, tuomet Seimo nariai E. Gentvilas, R. Vaitkus ir kiti. Prašau, gerbiamas Eugenijau, pristatyti pasiūlymą.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos, čia, manau, yra susidariusi kurioziška situacija. Visiškai analogiškas L. Savicko pasiūlymas buvo visiškai sukritikuotas ir komitete atmestas, o analogiškas mano ir kitų kolegų pasiūlymas buvo išgirtas ir priimtas. (Juokas salėje) Ačiū už tokį dėmesį.
Esmė šito pasiūlymo yra, kad į universaliąsias pašto paslaugas yra įtraukiamas ir prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimas, rūšiavimas, gabenimas ir pristatymas. Formuluotę mums pasiūlė Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, toks jų matymas.
Tačiau aš dabar turiu būti sąžiningas ir pasakyti: jeigu priimame mano, R. Vaitkaus ir kitų kolegų pasiūlymą, atsiranda prieštaravimas 19 straipsnio 1 daliai, kuri skamba šitaip: „Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslauga nėra priskiriama universaliajai pašto paslaugai“.
Taigi, jeigu būtų priimtas mano ir kolegų pasiūlymas dėl 13 straipsnio, kad yra universalioji pašto paslauga, mano supratimu, komitetas turėtų prašyti pertraukos ir grįžti suderinti šitą atsirandantį prieštaravimą su 19 straipsniu. Taigi aš su kolegomis neatsiimu siūlymo, siūlau už jį balsuoti, bet atkreipiu dėmesį į tokiu atveju atsirasiančius prieštaravimus su 19 straipsniu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Tai pirma apsispręsime dėl šito, o po to galbūt komiteto pirmininkas pakomentuos, ar mato prieštaravimą dėl šito. Tai visų pirma…
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš galbūt pakomentuosiu…
PIRMININKĖ. Palaukite. Ar yra 29, kurie palaiko E. Gentvilo, R. Vaitkaus ir kitų siūlymą? Pabalsuokime, ar yra 29. Primenu, kad identiškas buvo ir L. Savicko siūlymas.
Balsavo 58: už – 51, tai tikrai yra.
Tuomet prašau komiteto nuomonę dėl kolegų pasiūlymo.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš galbūt pakomentuosiu, kodėl komitetas nepritarė L. Savicko pasiūlymui. Tai esminė priežastis, kad, jeigu bus įtraukta kaip universalioji pašto paslauga, tuomet bus privalu vertinti, turėtų būti atliekamas ekonominis vertinimas. Tai atliks Ryšių reguliavimo tarnyba ir taip žymiai išaugs šitas tarifas, paslauga pabrangs kelis kartus. Tai gulsis ant pačių periodinių leidinių leidėjų pečių, dėl ko jie patys skeptiškai vertino šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. O komiteto nuomonė dėl E. Gentvilo ir R. Vaitkaus, ir kitų pasiūlymų?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Deja, turiu konstatuoti tą faktą, matyt, kad E. Gentvilo autoritetas paveikė šiandien ir buvo priimta šiek tiek kitaip. Ne šiek tiek, o radikaliai kitaip.
PIRMININKĖ. Ne šiek tiek – smarkiai kitaip, taip. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. I. Šimonytė kalba prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, kad čia yra ta klasikinė situacija, kai norisi kaip geriau, bet išeina kaip visada. Nežinau, ar kolegos, kurie palaikys šį pasiūlymą, išties iki galo supranta, kokios bus šio pasiūlymo įgyvendinimo pasekmės. Aš jau nekalbu apie konkurencijos pasekmes, nes čia seniai niekam šitie dalykai nerūpi. Miestuose yra prenumeratos pristatymo konkurencija, tikrai ta rinka yra konkurencinga, bet jūs žiūrėkite atviromis akimis į tai, kas vyksta. Kiekvienais metais ir ši, ir ankstesnės vyriausybės sulaukdavo klausimų dėl prenumeratos pristatymo įkainių. Aš noriu pabrėžti, kad tai, kas dabar Vyriausybės yra nustatyta ne kaip universalios pašto paslaugos įkainis, padengia tik labai mažą dalį kaštų, kurie kiekvienais metais labai sparčiai didėja. Didėja minimalioji mėnesinė alga, mažėja prenumeratų skaičius, todėl kaštai per vienetą auga faktiškai eksponentiškai.
Kas dabar bus padaryta? Bus padaryta taip, kad įkainiai padidės keletą kartų. Tuomet jūs turėsite užduoti sau klausimą, ar jūs norite skandinti Lietuvos paštą su nuostoliu, kuris susidarys? Tai politikai iki šiol neretai darydavo: skandindavo įmonę kaupdami tą įmonės nuostolį už paslaugą, kurią turėtų padengti iš biudžeto. Arba turės iš biudžeto rasti kartais didesnes subsidijas tam, kad kompensuotų šiuos kaštus Lietuvos paštui. Aš žinau, kol biudžeto nesudarai, tai jūra iki kelių, atrodo, kad tuos pinigus labai lengvai rasi. Bet aš tiesiog noriu visus persergėti, kad tai nėra toks paprastas, kaip atrodo, sprendimas, tiesiog įrašius į universaliųjų pašto paslaugų kategoriją. Siūlyčiau nepritarti. Juoba kad leidėjai, kaip ir buvo minėta, patys tas pasekmes gana gerai supranta, todėl tikrai nėra labai entuziastingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo narių E. Gentvilo ir kitų pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 41, prieš – 26, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime pritarti visam 13 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 14 ir 15 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 16 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Šiai pastabai vienbalsiai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar mes galime 16 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, pritarti? Pritarta.
Nuo 17 straipsnio iki 28 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tuomet grįžtame. Visas 1 straipsnis. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 2 straipsnis. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-15 klausimo – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame. Dėkoju pranešėjui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 76, prieš – 1, susilaikė 28. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3919) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas… Atsiprašau. D. Asanavičiūtė – replika po balsavimo.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Noriu pasveikinti totorių, karaimų, romų bendruomenių atstovus, taip pat Tautinių mažumų tarybos atstovus, atėjusius stebėti Tautinių mažumų įstatymo priėmimo. Būkite pasveikinti. Šis įstatymas jiems labai svarbus. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tęsiame posėdį.
11.19 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 36, 37, 40, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4116(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4116. Priėmimo stadija.
Pakeitimą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-16 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4116) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917. Čia liko tik balsavimas. Kviečiu apsispręsti balsuojant, nes visi argumentai jau buvo išsakyti dėl motyvų, dėl straipsnių. Balsuojame dėl Tautinių mažumų įstatymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-9417) priimtas. (Gongas) (Plojimai, balsai salėje: „Bravo!“)
Darbotvarkės 1-18 klausimas. Prašom. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu repliką po balsavimo dėl šio įstatymo. Iš tiesų tai įstatymas, kuris apima tik sąvoką, labai gaila, kad tas įstatymas praktiškai be turinio. Reikia pripažinti, kad naujas Seimas turės šitą įstatymą patobulinti ir pritaikyti taip, kad jis atitiktų tautinių mažumų lūkesčius. Todėl po pusės metų tikrai atsiras pasiūlymai dėl šito Tautinių mažumų įstatymo, ne tik sąvoka turi būti įstatyme, o sprendžiami ir tautinių mažumų poreikių, problemų, kalbos vartojimo, švietimo sistemos užtikrinimo ir identiteto puoselėjimo klausimai. Tai nėra čia ko džiūgauti, nes tas įstatymas tai yra tiktai aplankas, o turinio jame nėra.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš irgi apie tą įstatymą be turinio. Išties, turiu pripažinti, klaidų man retai pasitaiko. Bet aš neketinau registruotis, kas įvyko. Matyt, jau lieka tas įsipareigojimas kitą kadenciją tą įstatymą taisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos, tęsiame posėdį.
11.22 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 20, 201, 203, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21, 104, 151, 161 straipsniais ir 204, 206 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3843(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3843. Pranešėjas – M. Lingė. Kviečiu į tribūną. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė – patobulino pagal Teisės departamento pastabas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Jai komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia plačiau pakomentuotinas, kadangi komitetas nepritarė. Teisės departamentas teikė pastabą, kad dėl minimo galimo lošimų poveikio lošėjo sveikatai, viešajai tvarkai, lošėjų gyvenamajai aplinkai nėra aišku, kaip lošimai gali daryti įtaką švietimui ir kultūrai. Anot Teisės departamento, tai su lošimais visiškai nesusijusios ūkinės veiklos. Komitetas siūlo nepritarti, kadangi jau ir šiuo metu, vadovaujantis tuo pačiu įstatymu, yra numatyta savivaldybių taryboms, kad, nagrinėdamos bendrovės prašymą išduoti sutikimą atidaryti ar steigti lošimo organizavimo vietą ar tęsti veiklą, turi įvertinti ir vertina poveikį viešajai tvarkai, švietimui ir kultūrai. Todėl tiesiog siūlome laikytis nuosekliai galiojančio įstatymo. Komitetas balsavo: už – 8, prieš – 2, susilaikė, ir yra… pritarė nepritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, ką tiktai išsakytai komiteto versijai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių… Atsiprašau, dėl 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Dėl 7 straipsnio yra pateiktos trys Teisės departamento pastabos. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia viena iš Teisės departamento pastabų. Esame užfiksavę, kad reikia pritarti iš dalies, bet iš tiesų pritarėme visai jos esmei. Kadangi komitetas išbraukia siūlomus žodžius tiek „lošėjo prašymas“, tiek dėl termino „įsigaliotų“, tai visos tos sąvokos yra išbraukiamos, bet atsiranda papildomas koregavimas ir viso straipsnio šiek tiek kitoks išdėstymas. Todėl fiksuojame pritarimą iš dalies. O kitoms Teisės departamento pastaboms dėl šio straipsnio tikrai visiškai pritarėme ir suredagavome straipsnį pagal jas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti ir mes 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Visiškai redakcinio pobūdžio pastaba, kuriai pritarėme ir pakoregavome.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ar galėtume pritarti ir mes 11 straipsniui? Pritarta. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra Seimo nario M. Lingės pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Mindaugai, jūs jau kaip Seimo narys, ne kaip komiteto pirmininkas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip pat laikytina labiau techninio pobūdžio pataisymu, nes kalbama apie formą, deklaravimo, pažymos formą, kurią reikėdavo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie gautus laimėjimus. Forma buvo įtvirtinta kitame įstatyme, kuris jau dabar nebegalioja, todėl, kad būtų aiškus taikymo mechanizmas, kokią pažymą žmogus, kuris nori deklaruoti Mokesčių inspekcijai, turi gauti iš lošimų bendrovės, tiesiog pagal tai yra suredaguojamas šis pasiūlymas kaip įpareigojimas lošimo organizatoriui išduoti tokias pažymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šio pasiūlymo svarstymą? Manau, kad yra. Girdžiu balsus iš abiejų pusių. Tai prašau komiteto išvadą pasakyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas balsuodamas pritarė šiam pasiūlymui: už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, kuriam ir komitetas pritarė? Nematau prieštaravimų. Pritarta. Visam 13 straipsniui ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 14, 15, 16, 17, 18 straipsnių ir iki 25 straipsnio imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 26 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Visiškai redakcinio pobūdžio, keičiama tiesiog numeracija. O kitai Teisės departamento pastabai taip pat pritarėme, jinai išplaukia iš jau anksčiau pritartos Teisės departamento pastabos, kuriai esame pritarę.
PIRMININKĖ. Ar galėtume 26 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-18 klausimo – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3843) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 207 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4211(2), Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4212(2), Administracinių nusižengimų kodekso 1884 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4213(2) (svarstymas)
Toliau 1-19.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-4211 bei lydimieji. Tai jau yra svarstymo stadija. Azartinių lošimų įstatymo projektas bei du lydimieji. Komiteto pirmininkas. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šį Vyriausybės pateiktą įstatymų paketą dėl nelegalių lošimų užkardymo iniciatyvos apsvarstė spalio 30 dieną ir tiek pagrindiniam projektui, tiek lydimajam… pritarė pateiktiems ir komiteto patobulintiems projektams ir išvadoms. Už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl 1-19.3 klausimo.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Komitetas svarstė projektą Nr. XIVP-4213 ir komiteto sprendimas – pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 5, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-19 klausimo ir dviejų lydimųjų po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 80: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.30 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 131, 14, 141, 151, 16, 19, 20, 201, 202, 22, 221, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 391, 393, 395, 396, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11, 397, 481, 482, 581 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-4238, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 211, 22, 31, 39, 48, 481, 482, 483, 521, 732, 752 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4239, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 13, 131, 33 ir 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4240, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4241, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4242, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4243 (pateikimas)
Toliau 1-20 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-4238 ir lydimųjų pateikimas. Kviečiu ministrą D. Kreivį į tribūną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien norėčiau pristatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus. Tai daug įstatymų: Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Alternatyviųjų degalų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
Vyriausybės teikiamais įstatymų projektais siekiama į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2023 m. spalio 18 d. direktyvą dėl skatinimo naudoti atsinaujinančius energetikos išteklius, tai vadinamoji RED III direktyva, ir pagerinti energetikos srities reglamentavimą, mažinant administracinę naštą ir nustatant aiškesnį reguliavimą.
Šio projektų paketo priėmimas labai svarbus, kadangi juo prisidedama prie žaliojo kurso, projektais kuriama palanki reguliacinė aplinka ir mes kaip tik siekiame 100 % švarios elektros energijos suvartojimo iki 2030 metų. Taip pat tai užtikrins tvarų pramonės augimą, didesnis atsinaujinančios energetikos naudojimas padės kovoti su klimato kaita, taip pat sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę.
Pakeitimai. Pirmas – novatoriškų AEI technologijų diegimas. Siūloma siekti, kad ne vėliau kaip 2030 metais novatoriškos AEI technologijos sudarytų bent 5 % naujai įrengtų atsinaujinančios energetikos pajėgumų. AEI integracija pramonės sektoriuje siūloma nustatyti, kad 2030 metais iš atsinaujinančių išteklių pagaminto vandenilio ir išvestinių produktų pramonės sektoriuje būtų suvartota ne mažiau kaip 42 %, 2035 metais – 60 %, palyginti su visoje pramonėje naudojamu vandeniliu. Taip pat numatoma galimybė sumažinti šį įsipareigojimą 20 %, jei būtų pasiektas nacionalinis atsinaujinančios energetikos tikslas, tai yra 55 %, ne daugiau kaip 23 % būtų suvartojama vandenilio iš iškastinio kuro 2030 metais ir ne daugiau nei 20 % 2035 metais. Noriu pasakyti, kad visos šitos normos yra direktyvinės normos ir jos yra perkeltos tiesiogiai.
Viršesnis viešasis interesas. Saulės, vėjo elektrinių energijos kaupimo įrenginių plėtra ir jų prijungimas prie elektros tinklų, nesant kitų alternatyvių vystymo vietų, laikomas viršesniu viešuoju interesu ir atitinka visuomenės sveikatos ir saugos tikslus. Dar kartą pakartosiu, yra tiesiogiai perkelta iš direktyvos, todėl šiems įrenginiams būtų taikomos specialios išlygos, numatytos šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Nuostata nesuteikia naujų privilegijų vystytojams, tik sukuria aiškumo, kuriais atvejais taikomos aplinkosauginiuose aktuose, įstatymuose numatytos išimtys.
Paspartintos AEI plėtros zonos. Lietuva turės sudaryti AEI plėtros žemėlapį. Tai apimtų sausumos atsinaujinančius energetikos įrenginius, infrastruktūrą, tinklus, kaupimo įrenginius, atsinaujinančios energetikos prieinamumą, potencialą ir energetikos paklausą. Iki 2026 m. vasario 21 d. turėsime patvirtinti paspartintos atsinaujinančios energetikos plėtros zonų planus – vėl direktyvos reikalavimas. Tai apimtų saulės, vėjo elektrines, būtų eliminuojamos saugomos ir kultūros paveldo teritorijos, kuriose vėjo elektrinių statyba draudžiama. Tai tą, ką turime saugoti, saugome, plėtros zonos turės būti sudarytos už tiek paveldo, tiek kultūros apsaugos zonų ribų.
Leidimų išdavimo procesai. Siūloma reglamentuoti, kiek apskritai turėtų užtrukti visas leidimų vystyti atsinaujinančią energetiką išdavimo procesas nuo prašymo pateikimo iki jo gavimo ir kokius projekto vykdymo etapus reikėtų laikyti leidimais. Taigi paspartintų zonų leidimų išdavimo procedūros neturėtų trukti ilgiau kaip 12 mėnesių, o už paspartintų zonų ribų – 24 mėnesiai, jūrinėje teritorijoje – 36 mėnesiai.
Vartotojų įrenginių prijungimas prie perdavimo tinklo. Siūloma numatyti, kad vartotojai, prisijungdami prie perdavimo tinklo, pasirašytų ketinimų protokolą ir pateiktų prievolę dėl įrengimo užtikrinimo. Taip būtų užtikrinta, kad vystomi projektai bus įgyvendinti ir tinklas bus rezervuotas turint tikslą pastatyti vartojimo įrenginį. Iš esmės mes šitą reikalavimą jau turime. (Balsai salėje) Stengiuosi.
Transporto sektoriaus dekarbonizacija. Pagal RED III direktyvą siūloma padidinti degalų tiekėjų įsipareigojimus siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančiosios energijos dalis transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 29 %.
Noriu pastebėti, kad, kalbėdami apie transportą, kalbame ne tiktai apie biodegalus, bet kalbame apie elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Kalbame apie vandenilį, biometaną ir kitus. Maža to, šiems yra numatyti daugikliai. Pavyzdžiui, elektrai daugiklis yra 4 pažangiems degalams, biodegalams ir vandeniliui – 2, jūriniam ir aviaciniam transportui – 1,2. Tai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Paklausti nori keturi Seimo nariai. A. Skardžius norėtų, nors užsirašęs antruoju klausti, bet dar per šoninį nori pasisakyti. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Iki popietinio posėdžio.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Mes nieko nesupratome, nieko nesigirdėjo, ką ministras ten pristatė. Aš nežinau, kodėl taip nenuosekliai. Kur klausimai, nieko neišspręs.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kas nenuosekliai?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ministre, gal nesišpaguokime?
PIRMININKĖ. Išgirdome argumentą, kad norite pertraukos iki kito posėdžio, iki popietinio. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Galime bendru sutarimu, nes balsų užteks. Opozicija prašo, tai bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio, iki popietinio.
A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ministrui, nes nesuprato, pasakysiu ne taip diplomatiškai. Kai einate į Seimą, išmokite bent jau rišliai paskaityti savo pasirašytus tekstus, tada ir nebus pertraukų.
11.37 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4184 (pateikimas)
PIRMININKĖ. V. Mitalą kviečiu padaryti pateikimą. Klausimas 1-21 – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4184.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nedidelis pakeitimas, kurį jau bet kokiu atveju, jeigu pasiseks, svarstys ir priims naujasis Seimas. Pakeisti vieną iš nuostatų ir padaryti taip, kad bendrojo ugdymo mokyklose mokytojams, kurie turi mokslo daktaro laipsnį, būtų galima įstatyme įrašyti nuostatą mokėti 25 % didesnį atlyginimą už būtent šį mokslo laipsnį. Iš tikrųjų mes susiduriame su labai dideliu mokytojų trūkumu (visi tai žinome) Lietuvoje, ypač didmiesčiuose, ir natūralu, kad visos pastangos pakviesti, pritraukti mokytojų į mokyklą turėtų būti svarstomos ir įvertintos.
Aš gal būčiau neteikęs šito įstatymo projekto papildymo, jeigu nuoširdžiai tikėčiau, kad karjeros sistema dirbant mokyklose yra išpildyta aiškiai ir motyvuojanti žmones įsilieti, kad iš tikrųjų tos kategorijos – mokytojo, vyresnio mokytojo metodininko, mokytojo eksperto atliepia lūkesčius žmonių, kurie galvoja savo karjerą iš esmės vystyti arba derinti su kitomis karjeromis. Šita sistema, mano nuomone, veikia netobulai, jinai nebeišpildo šiuolaikinio žmogaus lūkesčių. Žmogaus, kuris, pavyzdžiui, turi mokslo daktaro laipsnį ir galvoja bent dalimi etato, bent šiek tiek pamokų, bent dalį darbo savaitės skirti bendrojo ugdymo mokyklai. Manau, toks įstatymu įtvirtintas papildomas mokėjimas žmonėms, kurie turi tą daktaro laipsnį, galėtų prisidėti prie sisteminės ir labai didelės mokytojų trūkumo problemos sprendimo ateityje. Viskas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pažiūrėkime, ar kas nors užsirašė paklausti. Niekas neužsirašė paklausti. (Balsai salėje) Palaukite, sekundę. Užsirašė.
Pirmoji klausia L. Nagienė. Ruošiasi klausti E. Pupinis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų žinome tokią koliziją, kad faktiškai atėjęs docentas ar mokslo darbuotojas į bendrojo ugdymo mokyklą prilyginamas ką tik pabaigusiam studijas, gauna patį žemiausią koeficientą. Prašom pasakyti, kodėl jūs dabar numatėte 25 %? Kas tai lemia? Kodėl, gal koeficientas?.. Kodėl iš karto priedas 25 %? Man tas klausimas kyla. Ačiū.
V. MITALAS (LF). Jeigu teisingai pamenu, aš dabar atsiprašau, jeigu netiksliai pasakysiu, bet Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme yra numatytas priedas magistro kvalifikaciją turintiems asmenims, jisai yra mažesnis. Ir būtent išlaikant proporciją, kad mokslo daktaro laipsnis yra dar viena pakopa aukščiau negu magistro, tie 25 % ir yra pasiūlyta.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kodėl jūs nebandėte eiti kitu keliu, tarkime, prilyginti prie tam tikros kvalifikacijos lygio, pavyzdžiui, galbūt eksperto ir taip toliau? Vienas iš klausimų. Ir antras dalykas, iš tikrųjų mokslininkai yra tam tikrų sričių specialistai. Tai aišku, gali būti taip, kad matematikas, neturėdamas vietos, eis dėstyti lietuvių kalbos. Arba, tarkime, iš kitos pusės, galbūt ne visi dirba pedagoginį darbą arba ne visi dirba dėstytojais. Tai ar šiuo atveju nemanote, kad reikėtų kokio pereinamojo laikotarpio, pedagoginio tam tikro minimumo, galbūt nedidelio, arba kurso? Ačiū.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas Edmundai. Aš gal pradėsiu atsakinėti nuo antro klausimo. Man atrodo, kad Lietuvos ateitis, sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, yra tas modelis, kada mes iš pradžių žiūrime į kvalifikaciją ir tiktai tada pažiūrime į, sakykime, pedagoginius gebėjimus. Nes kitaip, jeigu mes norėsime ir tikėsimės, kad visi mokykloje bedėstantys, bemokantys žmonės iš pradžių bus pedagogai, o tada specialistai, man atrodo, mes ateisime į labai sunkią padėtį. Ir tas lygiagretusis modelis Lietuvoje egzistuoja. Tai, sakykime, į jį atsižvelgiant šis įstatymas ir yra pasiūlytas.
Priminkite dar pirmą klausimą. (Balsai salėje) Dėl susiejimo su kvalifikacija. Žiūrėkite, tai čia aš iš karto išsidaviau. Aš manau, kad ta sistema, kurią jūs paminėjote, yra pasenusi. Ir aš labai norėčiau, kad jinai būtų reformuota, nes jinai yra neobjektyvi, jinai yra nemotyvuojanti žmonių siekti karjeros mokykloje. Ir būtent dėl to susiejimas su objektyvesniais kriterijais, šiuo atveju mokslo daktaro laipsnis yra labai objektyvi kategorija, man atrodo, savaime aišku, kad tai yra jau paaiškinantis dalykas, kodėl tie žmonės nusipelno geresnio atlyginimo dirbdami mokykloje, jeigu jie iš tikrųjų tą pašaukimą atranda. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl ką tik pristatyto įstatymo projekto Nr. XIVP-4184. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 55: už – 42, prieš nebuvo, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ir Vyriausybės išvados. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti komitetams, svarstymo datai bei Vyriausybės išvadai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Posėdžiui toliau pirmininkaus V. Mitalas.
11.45 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 1, 3, 4, 24 straipsnių, III skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4130(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-2 klausimas. Pradedame svarstyti iš popietinės darbotvarkės. Tai yra Seimo kontrolierių įstatymo 1, 3, 4, 24 straipsnių, III skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4130(2) priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pakeitimas yra iš 8 straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar galime priimti šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 2, bet užsiregistravo 71, tai įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4057(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimų blokas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos srityje, pakeitimo įstatymų projektai.
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymas. Du straipsniai, dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Pabandykime balsuoti. Ar galime priimti Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIVP-4057?
Balsavo, užsiregistravo 69. Šiuo atveju 71 salėje nėra. Eisime prie svarstymų. Girdžiu jūsų neramius balsus salėje. Nesijaudinkite, dėl tų įstatymų, kurie yra priėmimo stadijoje, apsispręsime vėliau.
11.47 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 3, 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4089(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4090(2), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4091(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4092(2), Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4093(2) (svarstymas)
Taigi, darbotvarkės 2-9 klausimas, tai yra Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas ir Žemės… ir susiję. Kviečiu J. Gudauską, Kaimo reikalų komiteto paskirtą pranešėją, pristatyti komiteto išvadą dėl visų šių įstatymų. Prašau, dėl visų penkių.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų spalio 23 dieną svarstė ir siūlo pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 3, 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4089(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Lydimasis – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4090. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4090(2) ir komiteto išvadomis. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Antras lydimasis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4091(2). Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4091(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Lydimasis įstatymas – Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4092. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4092 ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Lydimasis įstatymas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4093. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4093 ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū už išvados pristatymą. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Kviečiu balsuoti, kas pritaria šiam įstatymų paketui po svarstymo.
Balsavo 71: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
11.51 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3949(2), Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3950(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3951, Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4248(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimų paketas, tai yra Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji projektai. Iš pradžių kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase pristatyti išvadą dėl šių keturių įstatymų projektų. Trijų.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3949. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taip pat, gerbiamas pirmininke, aš galiu ir lydimuosius.
PIRMININKAS. Taip, ir lydimuosius.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3950. Komiteto sprendimas – taip pat pritarti komiteto patobulintam Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3950(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3951. Komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Atsižvelgta į tai, kad nukeliamas Politinių organizacijų narių registro veiklos pradžios terminas iki 2026 m. balandžio 1 d., todėl nebeaktualu keisti įstatymą Nr. XIV-1382, įsigaliosiantį 2025 m. sausio 1 d. Taip pat registruotinas Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame nustatoma analogiška įsigaliojimo data, kaip ir pagrindiniame įstatymo projekte Nr. XIVP-3949(2). Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą turėtų pristatyti B. Matelis, bet jo nematau. Gal kas nors iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto norėtų imtis šios misijos? Ai, atsiprašau, B. Matelis yra. Mes turime dokumentus. VVSK taip pat svarstė Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tai kviečiu pristatyti išvadą.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė kaip papildomas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-415 penkiolikos straipsnių pakeitimą. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš – 1, susilaikė 0. Išvada yra iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, taip pat pritarti komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuokime, ar pritariame po svarstymo 2-10 projektų paketui. Atsiprašau, taip, 2-10.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-3951 yra siūlomas atmesti, naujai įregistruotas projektas Nr. XIVP-4248 yra siūlomas priimti. Ar galime tą bendru sutarimu atmesti, kaip ir siūlo pagrindinis komitetas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Tada kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-10.1, 2-10.2 ir 2-10.4 klausimų, ar pritariame jiems po svarstymo. Maža ką.
Balsavo 66: už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo šiems projektams yra pritarta.
11.56 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4254(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4255(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, ir Viešųjų pirkimų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymų projektų paketas. Kviečiu I. Haase pristatyti TTK išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4254. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat svarstėme Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4255. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame šiems projektams po svarstymo.
Balsavo 69: už – 66, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.58 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4268(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4269(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4270(2), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4271(2), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4272(2), Bausmių vykdymo sistemos įstatymo Nr. XIV-1387 2, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4273(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4274(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4275(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 70 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4276(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4277(2), Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4278(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimų blokas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei lydimieji. Kviečiu A. Pocių pristatyti NSGK išvadas dėl šių visų įstatymų.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, NSGK dėl Vidaus reikalų ministerijos pateikto oro balionų paketo pristatymo išvadų antradienį buvome susirinkę. Buvo pateiktas paketas įstatymų projektų, kuriems taikoma skubos tvarka. Visas paketas susijęs su meteorologinių oro balionų ir kitų autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomų objektų kontrolės stiprinimu, suteikiant įvairioms ginkluotoms tarnyboms teisę juos neutralizuoti, arba, paprasčiau kalbant, numušti. Pakete iš viso dešimt įstatymų projektų. Komitetas lapkričio 6 dieną apsvarstė ir pritarė visiems projektams bendru sutarimu, kad tai yra iš esmės visoms institucijoms, visoms tarnyboms taikomas įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pristatymą. Diskutuoti nėra norinčių.
Atsiprašau, dar taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Bausmių vykdymo sistemos įstatymo projektą. Darbotvarkės 2-12.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-4273. Tai pirmininkė galėtų mums taip pat padėti. Iš šio paketo TTK svarstė Bausmių vykdymo sistemos įstatymą ir taip pat nusprendė daryti pertrauką dėl Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, čia tik pasakau, kad mes svarstome svarstymo stadijos projektus ir dėl jų balsuojame. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų už – V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, mano kalba bus labai trumpa. Yra iškilęs naujas pavojus, tai yra balionais gabenama kontrabanda. Iš tikrųjų didžiulis pliūpsnis šiais metais, ir tie balionai, nors skirti kontrabandai, bet kelia didelį pavojų skraidantiems lėktuvams, ypač tiems, kurių aerodromai yra prie pat valstybės sienos. Todėl mes turime užtikrinti tiesiog keleivių saugumą ir čia visas tas paketas skirtas tam, kad turėtume kaip atliepti tą naują iššūkį, įgalintume mūsų pareigūnus veikti. O ten visokius apribojimus nustatys jau Vidaus reikalų ministerija, nes tiesiog turime ką nors dėl to daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra, dėl to kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam įstatymų projektų paketui po svarstymo.
Balsavo 70: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
12.02 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4033(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu I. Haase į tribūną pristatyti TTK išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą įstatymo projektą Nr. XIVP-4033. Pritarta komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 67: už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
12.03 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 3, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4125(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu G. Burokienę pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl šio įstatymo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Projektą siūlo svarstyti skubos tvarka, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 72: už – 69, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo. VVSK siūlo skubos tvarką. Ar galime jai pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12.04 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3665(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektas. Pranešėja – I. Haase. Prašom pristatyti TTK išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą įstatymo projektą Nr. XIVP-3665. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 70: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
12.05 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3742(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas. Pranešėjas turėtų būti J. Sabatauskas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, bet jo nematau salėje. Matau pirmininkę, pasiruošusią mums padėti. Kviečiu taip ir padaryti.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3742. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju.
I. HAASE (TS-LKDF). Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl šio įstatymo projekto mes turime V. Fiodorovo du pasiūlymus, kuriuos komitetas svarstė, bet ir jo salėje nematau. Visi išėję derina koalicijas. Tai, matyt, mes šitą įstatymą su pasiūlymais aptarsime, kai teikėjas bus salėje.
12.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 272 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1241(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas. Kitų teikėjų. Svarstymo stadija. J. Sabatauskas turėtų pristatyti, bet jo salėje nėra. Kviečiu I. Haase į tribūną, jeigu jinai galėtų padėti pristatyti išvadą dėl šio įstatymo.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 272 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1241. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio projekto taip pat buvo ir Vyriausybės siūlymų, ir kolegos J. Sabatausko siūlymas. Šiuo atveju komitetas pritarė iš dalies ir man Sekretoriatas sako, kad teikėjas sutinka su pritarimu. Tai ar galime fiksuoti, kaip komitetas suredagavo, taip mes galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Taip ir padarome.
Dėl viso įstatymo projekto diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuokime, ar pritariame po svarstymo projektui Nr. XIVP-1241.
Balsavo 75: už – 59, prieš nebuvo, susilaikė 16. Pritarta.
12.09 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4199(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4200(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – projektų paketas, tai yra Užimtumo įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektų svarstymas. G. Paluckas yra išvadų pristatytojas, bet jo salėje nematau. Gal kas iš Ekonomikos komiteto kolegų norėtų pristatyti išvadą? A. Kupčinskas, matau, pasiruošęs tai padaryti. Du įstatymų projektai ir dėl jų abiejų išvadą parengė Ekonomikos komitetas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą. Pasiūlymų nebuvo. Komiteto narių atskirųjų nuomonių nebuvo. Pritarta bendru sutarimu dalyvaujant 7 komiteto nariams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dėl kito.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kitas – įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Atskirųjų nuomonių nebuvo ir dalyvavo 8 komiteto nariai, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių diskutuoti. Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariam šiems įstatymams po svarstymo.
Balsavo 74: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
12.11 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3960(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – E. Rudelienė. Švietimo ir mokslo komiteto projektai sujungti į vieną. Prašau pristatyti, ką komitetas nutarė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė ir sujungė… Man atrodo, ne šitą išvadą man padavėte. (Balsai salėje) Sujungė pasiūlytas atmintinas dienas į vieną įstatymo projektą ir pritarė. Ir paskui dar buvo kolegų pasiūlymai, bet, man atrodo, mes juos svarstysime atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pristatymą. Iš tikrųjų, tikra tiesa, yra du pasiūlymai. Pirmajame siūlyme… Seimo narys V. Juozapaitis jį pateikė, tai kviečiu V. Juozapaitį pristatyti savo pasiūlymą. Kultūros ir Pasaulinio meno dieną patikslinti, vieną Pasaulinio meno, kitą – Kultūros palikti. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balandžio 15 dieną, kaip ir buvo pateikimas, siūlau palikti Pasaulinio meno diena, kuri susijusi su Leonardo da Vinčio vardu. O Kultūros dieną nuo šiol minėti rugsėjo 22 dieną, tai yra M. K. Čiurlionio gimimo dieną. Taip mes išspręsime tą rebusą su buvusia Kultūros diena, kuri dabar siejama su Donecko užgrobikais, kas buvo pasakota ir aiškinta pateikimo metu. Kartu tikrai nusilenksime mūsų genijui M. K. Čiurlioniui, juolab kad tuoj pat švęsime jo 150-ąsias gimimo metines. Taigi rugsėjo 22-oji, jeigu būtų paskelbta Kultūros diena, būtų tikrai labai labai didelė dovana visiems kultūros žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime laikyti, kad yra 10 Seimo narių, pritariančių šiam pasiūlymui? Tikrai manau, kad yra. Komitetas pritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ne? Reikia balsuoti. Gerai, balsuojame, ar pritarti V. Juozapaičio siūlymui. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 72: už – 48, prieš – 2, susilaikė 22. Šiam siūlymui pritarta.
Ir kitas pasiūlymas yra pateiktas D. Labanavičiaus. Jo salėje nematau. Tas pasiūlymas yra papildyti lapkričio 12-ąją Karjeros specialisto diena. Komitetas svarstė ir pritarė šiam pasiūlymui. Ar galime laikyti, kad yra 10 Seimo narių, kurie pritaria svarstymui? Galime laikyti? Ir dabar dėl viso pasiūlymo dėl Karjeros specialisto dienos. Galime bendru sutarimu pritarti ar norite balsuoti? Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne, negalime. Kviečiu balsuoti, ar pritariame D. Labanavičiaus siūlymui lapkričio 12-ąją paskelbti Karjeros specialisto diena.
Balsavo 54: už – 41, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta šiam siūlymui.
Dėl viso įstatymo projekto diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, ar… Atsiprašau, prieš – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš labai trumpai. Aš siūlyčiau tiesiog pavadinimą keisti – ne Karjeros specialisto, o Karjeristo diena. Mano būtų toks siūlymas.
PIRMININKAS. Tai yra nuostabus siūlymas. Puiku. Jūs jį įregistruokite iki priėmimo.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 69: už – 58, prieš nebuvo, susilaikė 11. Po svarstymo yra pritarta.
Ministrė Pirmininkė, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš kolegai siūlyčiau įregistruoti Vaikštančio į Seimą per visas partijas dieną. Tikrai pritarsiu. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Tikrai neblogai.
12.16 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3494(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu A. Dumbravą pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šio įstatymo projektą, nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms: 11 – už, 1 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 73: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų Laisvės premijos paskyrimo Juliui Sasnauskui“ projektas Nr. XIVP-4237 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijos paskyrimo Juliui Sasnauskui“ projekto svarstymas. Kviečiu A. Jakavonytę, Laisvės premijos komisijos paskirtą atstovę, pristatyti išvadą dėl šio Seimo nutarimo projekto. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Laisvės premijos komisija apsvarstė ir siūlo skirti 2024 metų Laisvės premiją Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui už nuopelnus kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Antra. Prašyti Seimo Pirmininko ir Seniūnų sueigos klausimą dėl 2024 metų Laisvės premijų skyrimo įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Buvo pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame šio nutarimo projektui po svarstymo.
Balsavo 75: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4280(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas. Pranešėjas – R. Juška, bet jo nematau. Gal R. Juška galėtų pristatyti, ką dėl Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimų nusprendė VVSK? Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas vakar svarstė ir pritarė bendru sutarimu dalyvaujant 11 iš 12.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti. Kadangi diskusijoje nėra norinčių dalyvauti ir dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam nutarimo projektui po svarstymo.
Balsavo 71: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. XIV-2030 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4215(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ pakeitimo. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Pocių pristatyti išvadą dėl nutarimo „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto, ką NSGK yra nusprendęs. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). NSGK spalio 30 dieną svarstė Seimo nutarimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam nutarimo projektui po svarstymo.
Balsavo 74: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
12.21 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481, 482 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3500(3) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, iki Vyriausybės pusvalandžio dar yra šiek tiek laiko. Gal dar Diplomatinės tarnybos įstatymą Ž. Pavilionis būtų pasirengęs pateikti, jeigu galėtų? Matau, kad yra pasirengęs.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Šį Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą (čia jau yra trečia versija) dauguma Seimo narių jau matė, pasirašė. Čia yra versija, kuri visiškai nugludinta su įvairiais teisininkais, kad nebūtų jokių prieštaravimų Konstitucijai. Specialiai mes tą įstatymą norėjome pateikti po antrojo rinkimų turo, kad nebūtų jokių įtampų, kurios buvo šios kadencijos metu. Mes tas įtampas įveikėme, bet kad jų nebūtų, esmė yra vienintelė šitame įstatymo projekte.
Aukščiausi diplomatiniai atstovai buvo skiriami pagal įvairias tvarkas, kurios buvo fiksuotos faktiškai institucijų vidiniuose dokumentuose. Užsienio reikalų ministerija turėjo savo tvarką, Seimo Statutas ar Seimo Užsienio reikalų komitetas turėjo savo tvarkas. Bet tos bendros tvarkos per daug niekas nežinojo. Na, kaip… Žinojo, bet nebūtinai vadovavosi.
Baisiausia, kas įvykdavo, kad diplomatiniai atstovai nebuvo paskiriami laiku. Pavyzdžiui, į tą pačią Ameriką mūsų kadencijos pradžioje mes suradome atstovą tik po 8 ar 10 mėnesių, į Vokietiją panašiai.
Tai kad išvengtume tokių nesusipratimų, kad visi žinotų, kad turi būti laiku skiriami diplomatiniai atstovai, praktiškai įvesta vienintelė naujovė: prieš 6 mėnesius, iki naujam ambasadoriui baigiant darbą, yra įvardinamas, paskiriamas naujas atstovas. Tada per tuos šešis mėnesius žmogus gali mokytis kalbas, ieškoti vaikams mokyklų, kad šeimos neiširtų važiuojant, pasiruošti darbui. Tai yra normali tvarka. Amerikoje praktiškai prieš metus žmogus žino, kad skiriamas, išmoksta lietuvių ir kitas kalbas, kokių reikia.
Tai jeigu jūs galėtumėte pritarti tokiam pateikimui… Žinoma, tai svarstys jau naujasis Seimo Užsienio reikalų komitetas. Mes specialiai taip ir planavome, kad tai būtų sutarimas, nes tai tikrai nėra partinis reikalas ar institucinis. Visi norime, kad ambasadoriai dirbtų valstybei ir būtų skiriami laiku. Tai tokia esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau ir ilgameti diplomate, kaip ir paminėjote, esmė šio projekto yra terminų įvedimas, kad ambasadorių skyrimo procese atsirastų struktūra ir tvarka, kurios kartais pritrūkdavo dėl tam tikrų gal subjektyvių priežasčių šioje kadencijoje. Jūs minėjote, kad laikas, parinktas šiam pateikimui, irgi tikslingas. Mano klausimas labiau, kokia jūsų nuojauta: ar bus geranoriškai prieita prie svarstymo ir priėmimo stadijos, jau suformavus naują koaliciją? Ir ar nebus įžvelgiama tam tikrų politinių poteksčių šiame šiaip jau konstruktyviame projekte?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Patirtis rodo, kad daugiau negu 30 metų užsienio politikoje realiai dirbame kartu ir tai yra išskirtinis Lietuvos bruožas. Nedaug šalių taip elgiasi. Bet tam, kad galutinai išvengtume tų galimų prieštaravimų, ir įvedamas toks dalykas.
Aš pats buvau karjeros diplomatas. Nežinoti, kur esi skiriamas, ar būti paskirtam į kokią nors šalį paskutinę minutę, pranešti apie tai žmonai ir vaikams nėra paprastas dalykas, patikėkite. O dar, kai tu važiuoji į sudėtingesnę šalį, o dar kai tu net neturi, kas tau pataria, nes senas ambasadorius jau prieš kokius metus išvažiavęs, ir tu, užuot pasikliovęs trijų dešimtmečių patirtimi, bandai atrasti dviratį iš naujo. Tai nėra protinga, teisinga. Iš esmės tas mano pasiūlymas ir yra kaip buvusio profesionalaus diplomato siūlymas, kad būtų tvarka. Neįsivaizduoju įmonės, kuri paleistų vadovą ir metus ar dvejus ieškotų, kas jį pakeis. Taip ekonomikoje, versle niekas nedaro. O čia yra valstybė, kuri turi veikti kaip laikrodis.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar apgalvojote, ar turite planą B, jei per 6 mėnesius nebus paskirta, ką darysime su šiuo įstatymu?
Ir antras toks prašymas. Gal galite pasidalinti ta vieta, kur 8 mėnesius ieškojote ambasadorių? Gal ir mums prireiks 6 ar 8 mėnesius ieškoti? Gal nurodysite koordinates? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pagrindinėse valstybėse ilgai nebuvo paskirta, tai yra Vokietijoje, Amerikoje, o apie Jungtinę Karalystę nesinori net ir prisiminti. Ir dabar neturime. Būtų gerai, kad tokių dalykų nebūtų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje valdžia pasikeitė, o ambasadoriaus, kuris prie naujos valdžios prieitų, iki šiol neturime. O yra tokių valstybių, kai, pavyzdžiui, Kongrese ar Seime neprileidžia žemesnių žmonių negu ambasadorius. Tiesiog. Jeigu ne ambasadorius, tai eik su mano padėjėjais ir kalbėk. Lietuva praranda.
Ką daryti, kad tie terminai nebūtų praleisti? Prievolės nėra, bet labai gerai, kai visa sistema žino terminus, įtvirtintus įstatyme. Tai bent tuos politinius dalyvius, kurie gali turėti visokių išskaičiavimų, vers nepažeisti įstatymo. Tikėkimės, valstybei dėl to bus geriau. Visiems dalyviams: ir Seime esantiems, ir Vyriausybėje, ir prezidentūroje.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas labai trumpas. Kodėl tik dabar?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Šiaip mes tą įstatymą įregistravome su kolegomis dar pavasario sesijoje, bet matydami, kad tai gali būti panaudota tiesiog rinkiminėms kovoms, to diplomatams tikrai nereikia, tiesiog nusprendėme sąmoningai atidėti. Be to, gerai padirbėjome su teisininkais, išvalėme galimus prieštaravimus Konstitucijai. Vis tiek tai yra subtili vieta, niekas nenori jokių institucijų kompetencijų apriboti. Šis tekstas yra tikrai švarus ir pateiktas tam, kad nesukeltų specialių politinių diskusijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 64: už – 58, prieš – 3, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti kitoje Seimo kadencijoje. Ar galime pritarti tokiam sprendimui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, baigiame balsavimo langą. Kviečiu Vyriausybę į savo vietas Seimo salėje.
12.28 val.
Vyriausybės valanda
Pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Klausia tik opozicija. (Balsai salėje) Pareiškimai bus po Vyriausybės pusvalandžio. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, pirmas klausti yra užsirašęs A. Dumbrava. Kviečiu jį ir pasinaudoti šia teise. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nematau aš susisiekimo ministro. Norėjau pateikti jam klausimą, tačiau taupydamas laiką tuomet nieko ir neklausiu. Labai ačiū.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gėda.
PIRMININKAS. Supratau. Jisai dalyvauja renginyje šiuo metu, todėl negali dalyvauti.
A. Skardžius turi klausimą. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš taip pat nematau susisiekimo ministro, bet greičiausiai klausimas bus finansų ministrei. Na, kalbu apie Valstybės kontrolės ką tik atliktą ir paskelbtą auditą dėl AB „Via Baltica“, buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Tai, kad iki trejų metų vėluoja statybos darbų sutarčių įgyvendinimas, neskaidrus statybos darbų planavimas ir finansinių išteklių panaudojimas, štai kokia yra situacija ir neužtikrintas finansavimas. Tai, gerbiamoji ministre, jūs vis dėlto Kelių fondui nesuteikėte galimybės gimti, pagailėjote ten, rodos, kelių šimtų milijonų eurų ir dėl to visa kadencija nuėjo šuniui ant uodegos. Tą konstatuoja Valstybės kontrolė. Ačiū. Kodėl taip pasielgėte?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūsų klausimas apskritai toks kratinys visiškai nesusijusių faktų ir darymas išvadų, kurios neparašytos Valstybės kontrolės išvadoje. Matyt, apie šuns uodegą yra jūsų interpretacija ir paliksiu ją jums. Kelių fondas, ar jisai būtų Kelių fondas, ar jisai būtų valstybės biudžeto dalis, yra neatsiejama valstybės biudžeto dalis, daranti poveikį tiek valstybės skolai, tiek valdžios sektoriaus balansui, todėl skirtumo, ar pavadinti Kelių fondu, ar įtraukti tiesiog į Kelių priežiūros programą tuos pinigus, apskritai nėra. Tai nereikia interpretuoti, kad įdėjus papildomus pinigus galima kažkaip ten juos padauginti penkiolika kartų vien todėl, kad taip labai norisi. Tai mūsų pasiūlymas buvo padaryti dėl finansiškai atsiperkančių projektų Infrastruktūros fondą, tas yra pasiūlyta drauge su biudžetu. Manau, kad šitas įstatymas bus priimtas, Infrastruktūros fondas bus įsteigtas. Jeigu tuo tarpu norite skirti daugiau lėšų Kelių fondui, tiesiog reikia naujų pajamų šaltinių, nes valstybės biudžete turbūt visi geri norai tiesiog nebeišsitenka. Manau, kad, sudarę tą naują valdančiąją koaliciją, galėsite savo dosnius pasiūlymus pateikti ir pirmiausia turbūt pagalvojant apie naujas pajamas.
PIRMININKAS. Klausia…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš galėčiau papildyti, nes čia buvo dar visokiausių kitokių žaisliukų ant eglutės prikabinta pono A. Skardžiaus? Tai per pastaruosius dvejus metus – turbūt dveji metai? – nebuvo taip, kad lėšos, kurios yra numatytos keliams, yra nuspiriamos į kitus metus, nes yra nepaskelbti konkursai ir nepasirašytos sutartys. Tai dabar įmonė dirba taip, kad nėra tokios situacijos, visi konkursai yra paskelbiami labai anksti, sutartys yra pasirašomos ir dėl to matoma, kad lėšų trūksta. Anksčiau tos lėšos būdavo mėtomos metai iš metų, nes buvo galima taip daryti iki Konstitucinio Teismo nutarimo, ir tada, kai jūs buvote valdžioje įvairiose politinėse iteracijose, ta praktika buvo tikrai ilgametė. Turiu pasakyti, kad dabar ta praktika yra ženkliai pasikeitusi dėl kokybės. Kai Valstybės kontrolė daro auditą, ji audituoja prastai laikotarpį, kuris yra gana ilgas. Dėl kokio laikotarpio kokie priekaištai yra skirti, tą reikia labai detaliai žiūrėti. Aš kaip tik galėčiau pasakyti, kad įmonės darbas per pastarąjį laikotarpį yra ženkliai efektyvesnis.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, paskutinis Vyriausybės klausimų ir atsakymų ratas, paskutinis klausimas gerbiamai premjerei. Štai, prieš 31 metus, kada konservatoriai perdavė valdžią LDDP partijai, kuri dabar vadinasi socdemais, tuo metu buvo paskutiniai metai, kai buvo maždaug lygus gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius Lietuvoje – 46 tūkst. ir 47 tūkst. Dabar, kada jūs atiduodate savo valdžią socdemams, tokio didžiulio plyšio nėra buvę mūsų istorijoje, pats didžiausias – 20 tūkst. gimė, 37 tūkst. mirė – minus 17 tūkst. Tai ką jūs dabar perduotumėte naujajai Vyriausybei, kokius palinkėjimus, ką daryti, kad Lietuva nepražūtų, nes į pražūtį einame didžiausiu tempu, kokio dar nėra buvę Lietuvos istorijoje, ir mažiausiai apie tai mes šnekėjome per visus ketverius metus? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kiek aš prisimenu, kai jūs perdavėte valdžią šitai Vyriausybei, ne kitaip situacija atrodė, kaip jūs pats sakote, tai yra trisdešimtmetė kadencija. Tai aš žinau, kad konservatoriai šitoje šalyje yra kalti dėl visko, bent jau kai kurių prelegentų lūpose, bet vis dėlto tai yra tendencijos, kurios tęsiasi, nepaisant valdžios, ir tai yra visų postindustrinių visuomenių fenomenas. Patinka jums tas, nepatinka, tai valstybė turi daryti savo darbus, kiek tai yra susiję su viešąja infrastruktūra, kiek tai yra susiję su viešosiomis paslaugomis. Tam, be kita ko, valstybei taip pat reikia disponuoti ir didesniais pajamų šaltiniais, kad ji galėtų tai daryti. Bet vis dėlto sprendimai dėl gimstamumo, sprendimai dėl vaikų skaičiaus pirmiausia yra žmonių sprendimai. Aš nežinau nė vienos poindustrinės valstybės, išskyrus Izraelį, kurioje tendencijos yra kitokios, nepaisant to, kiek pinigų valstybė yra nusprendusi padėti ant stalo įvairiausioms finansinėms paskatoms, nes tiesiog ir moterų gyvenimo būdas, ir šeimų kūrimas nuo to, kas buvo prieš 30 metų, gal jūs nematote, bet dabar yra pasikeitęs labai radikaliai ir tai nėra koks nors Lietuvos fenomenas. Aš tiesiog linkiu žiūrėti į šitą fenomeną atviromis akimis, klausyti to, ką sako demografai, ir daryti tai, kas yra padaroma, o ne galvoti taip, kaip dabar ten, už sienos, Rytuose, draugas V. Putinas svarsto, kokiais būdais jisai gali nupirkti daugiau patrankų mėsos savo kariuomenei. Taip nevyksta.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama premjere, norėčiau jums priminti 2021 m. vasario 21 d. jūsų ištartus topinius žodžius: „Tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 metais išsirinkti tuos, kurie patiks.“ Ironiška, kad ši frazė tapo tiek jūsų, tiek koalicijos šūkiu ir veikimo principu. Ja jūs pridenginėjote savo aroganciją, panieką kitaip mąstantiems, dangstėte susikompromitavusius savo kabineto narius, savo melą apie atsistatydinimą ir daug kitų savo darbelių. Ir štai išaušo ta diena – šiandien paskutinį kartą sėdite šioje salėje kartu su visa Vyriausybe kaip žmogus, padaręs viską, kad Lietuvos žmonės išsirinktų tuos, kurie jiems patinka. Nors aš ir nežinau, už ką, bet šia proga atsiprašau visų, kurių buvau neteisingai suprastas, o jūs ar nenorėtumėte šiandien išnaudoti tos progos ir atsiprašyti Lietuvos žmonių, kurie ilgai ir kantriai laukia jūsų atsiprašymo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pone Gedvilai, bet kokia gyvenimo ironija? Jūs ketverius metus čia mane ėdėte ir kažkaip atsitiko taip, kad vis tiek nesugebėjote rinkimų laimėti, ar ne? O, nepaisant to, vis dėlto man pavyko. Tai va. Tai tiek čia apie mūsų tarpusavio skirtumą.
Vis dėlto aš labai aiškiai ir dar kartą noriu pasakyti, kad ta frazė, kurią jūs bandote priklijuoti man kaip adresuotą visiems Lietuvos žmonėms ar visai Lietuvos visuomenei, ar kažkam, buvo adresuota labai konkretiems ponams iš darinio pavadinimu Šeimų sąjūdis, kuris save tuo metu taip vadino, kuris galvojo, kad jisai turi galimybę ateiti ir pareikalauti, kad aš jų reikalavimu atšaukčiau ministrus ar komitetų pirmininkus, kurie jiems nepatinka. Ir taip, žinoma, toks reikalavimas galbūt gali būti jų įvardintas – demokratinė valstybė, daugelis žmonių kalba, ką nori, nors kartais galėtų pagalvoti prieš kalbėdami, bet vis dėlto su tokiu reikalavimu aš nesutinku. Ir taip, valdžia keičiasi per rinkimus, mes tuo ir esame puikūs ir aš dėl to ir didžiuojuosi šita šalimi jau 35 metus, kad čia žmonės gali spręsti, gali ateiti ir pasirinkti. Kokie jų motyvai, yra kitas klausimas. Būtų geriau, jeigu tai būtų pozityvūs motyvai negu kad motyvai, dėl kurių jūs visą šitą rinkiminę kampaniją skatinote, nes jūs nepasakėte nieko, kuo jūs esate geri, – jūs tiktai pasakėte, kuo bloga yra I. Šimonytė ir dabartinė koalicija. Man labai gaila dėl to, aš dėl to apgailestauju ir atsiprašau už jus.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Visko per šiuos ketverius metus būta Lietuvoje, tiek geopolitiniame pasaulyje. Daug čia mes matėme ir to purvo vieni kitiems, ir tokių negražių dalykų, kurie vyko, tačiau neužsiimdamas politika aš norėčiau jums padėkoti už tai, kad vis dėlto jūsų Vyriausybė sugebėjo išlaikyti ekonomiką. Matėme, kaip augo ir pensijos, vaiko pinigai, atlyginimai pedagogams, tai norėtųsi jums už tai padėkoti, nes be manęs užtenka tų negražių dalykų, kuriuos čia jums siunčia. Aš vis dėlto norėčiau jums padėkoti už tą visą darbą ir atsakomybę tokiu sunkiu laikotarpiu. Sėkmės jums visiems!
PIRMININKAS. Puiku. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mano klausimas ir prašymas švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Vertindama jus kaip empatišką žmogų, galvoju, kad šitoje situacijoje mes galime surasti sprendimus. O mano klausimas dėl visai netinkamai organizuoto 4 klasės pradinio ugdymo koncentro pasiekimų patikrinimo. Matematikos ir gimtosios kalbos organizavimo ir pasirengimo procesas įvyko ir švietimo bendruomenė nekelia klausimų, o ne lietuvių mokykloms lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimas atsirado spalio pabaigoje ir bendruomenė dabar suprato, kad jų vaikų 4 klasėje laukia sausio mėnesį, konkrečiai sausio 21 dieną, dar vienas patikrinimas – privalomas, būtinas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Aš galvoju, ar jūs vertinote tą procesą ir ar suprantate, kad tai, švelniai tariant, tikrai šokiravo ir mokytojus, ir mokinius, ir tėvus, kurie jau dabar labai teiraujasi dėl to patikrinimo. Ar ketinate jį atšaukti, bent šių metų, tai yra 2025 metų, bet šių mokslo metų, šitą patikrinimą padaryti bandomuoju patikrinimu, ar ketinate kažkaip kitaip? Nes ne dėl švietimo bendruomenės kaltės, o būtent dėl švietimo politiką formuojančių institucijų kaltės…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …tas procesas buvo blogas ir neužtikrina… Tiesiog reikia suprasti dabar mažų vaikų ir visos bendruomenės nuogąstavimus, kad jie neišlaikys to vadinamojo egzamino.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai girdžiu, ką jūs sakote, bet manau, kad visi ir šitoje salėje, ir apskritai Lietuvos valstybės piliečiai turbūt suprantame, kad gerai mokėti valstybinę kalbą yra privalumas kiekvienam ją gerai mokančiam. Mes matome tautinių mažumų mokyklose ne iki galo įkvepiančią situaciją dėl vaikų valstybinės kalbos mokėjimo. Taip, tam reikia ir atitinkamų specialių mokymo programų, nes vaikai yra iš mišrios kalbinės aplinkos. Tos programos paruoštos, beje, konsultuojantis ir dalyvaujant tautinių mažumų mokyklų mokytojams. Taip pat reikia imtis ir kitų priemonių ir papildomų konsultacijų tiems, kuriems labiausiai iškyla keblumų.
Dabar kalbant apie jauniausius moksleivius, dažnai matome, kad tos spragos, kurios atsiranda vėlesniame amžiuje, jos susiformuoja ankstyvame amžiuje. Tad matymas, kad lietuvių kalbos, valstybinės kalbos, mokėjimas, nepaneigiant gimtosios kalbos, kultūros, tradicijų ir visų kitų dalykų, ką tautinės mažumos puoselėja, na, tas problemas mes turime apčiuopti kuo anksčiau.
Dabar dėl jūsų minimo klausimo, dėl patikrinimo – jis niekaip nedarys įtakos tolimesniam vaikų mokymuisi. Pavyzdžiui, aš girdžiu tokį tarsi nerimą, kad jeigu 4 klasėje kažkas kažko neišlaiko, tai negalės mokytis 5 klasėje. Ne, šitas patikrinimas yra skirtas, jeigu taip galėčiau pasakyti, nuotraukai, bendram vaizdui, kokia yra situacija, gauti. Tarkime, jeigu 4 klasėje vaikui yra daug sudėtingumų ir jisai net neišlaiko lietuvių kalbos, yra tokių atvejų ir, matyt, bus, ir tai yra natūralu ir suprantama, kad 5 klasėje jam galėtų būti skirtos papildomos konsultacinės valandos. Tam ministerija skirtų resursų ir lėšų.
Aš manau, kad šita kryptis yra tinkama, ir labai prašyčiau ir švietimo bendruomenės, ir mokyklų bendruomenės atkreipti dėmesį, kad tai niekaip nedarys įtakos tolimesniam mokymuisi. Tas patikrinimas kaip tik suteiks galimybę pastiprinti ir duoti papildomų instrumentų valstybinei kalbai mokytis. Vienintelis dalykas, dėl ko galiu sutikti, kad galbūt dėl komunikacinių, dėl kitų dalykų tėvams, mokyklų bendruomenėms gali susidaryti įspūdis, kad tai yra kažką ypatingo lemiantis dalykas, kad tai galbūt papildomas stresas. Bet tikrai noriu nuraminti, kad tai, kokia situacija šiandien yra vaikų ir ypač tautinių mažumų mokyklų moksleivių, kad jie natūraliai parodytų savo gebėjimus, kad valstybė galėtų jiems padėti tinkamiau išmokti valstybinę kalbą ir taip užtikrinti sėkmingesnį tolimesnį ir mokymąsi, ir profesijos pasirinkimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nenoriu liūdinti Vyriausybės narių, bet daugiau klausimų jums nėra.
12.45 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Pirmasis – D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai, piliečiai, baigė darbą XIII Seimo kadencija. Netrukus apleis savo rūmus ir XVIII Vyriausybė. Skaičius 13, taip, kaip jisai buvo kultivuojamas tuos ketverius metus… Net didžiausi optimistai negali pasakyti, kad jisai mums laimingas buvo. Tikrai, tiek streso, kaip per šitą kadenciją, nepatyrėme turbūt dar niekados. Kaip žinia, stresas ir yra pats didžiausias žmogaus sveikatos ardytojas.
Kalbant apie priežastis, Lietuva per tą laikotarpį praranda, prarado vos ne pusę savo piliečių. Kadangi 48 % Lietuvos gyventojų visai nerūpi, jie prarado viltį, kad kas nors Lietuvoje pasikeis, jie į rinkimus nebeeina. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiais metais suskaičiavome, kad pernai Lietuvoje gimė 20 tūkst., o mirė 37 tūkst. Lietuvos piliečių. Mirė 37 tūkst., gimė 20, minus 17 tūkst. Tokio plyšio tarp gimusių ir mirusių dar Lietuvos istorija nematė. Pirmą kartą tas skirtumas atsirado maždaug prieš 31 metus. Tada Lietuvoje dar gimdavo po 46, 47, dar buvo panašus skaičius, o dabar jau kasmet didėja. Lietuva nyksta. Su nykstančia Lietuva. Piliečiai daugiausia skundėsi dėl to, kad teisingumo neranda mūsų šalyje ir didžiausi stresai buvo dėl to, kad saugumo jausmas irgi kažkur dingsta.
Dabar kaip tą viltį grąžinti ir kokie palinkėjimai būtų mūsų naujai kadencijai, ateinantiems kolegoms, Vyriausybei, ko mes nepadarėme? Manau, kad tą viltį grąžinti ir ką reikėtų padaryti. Štai – vakar įvyko Amerikoje istorinis įvykis, kada daugybei pasaulio gyventojų grįžta viltis, kad pagaliau baigiasi tas globalistinis periodas, antgamtinis pasaulio periodas, vėl grįšime į gamtą, į tai, kas vadinama D. Trampo lūpomis natūralumu. Mes čia to labai stokojome. Mes dabar prie to grįšime, ir to reikia, tam mes turime ištakas.
Štai būsimam naujajam premjerui G. Paluckui padovanojau knygą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“. Vydūnas. Toje knygoje pasakyta: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti.“ Štai jau vienas priesakas naujajam sveikatos ministrui, premjerui. O tie, kurie tos knygos neturite, štai yra QR kodas, kurį dabar matydami galite tą knygą išklausyti jutube: „Vydūno šviesa“. Paklausykite ir suprasite, kokie buvo Vydūno linkėjimai prieš 95 metus mūsų Lietuvai.
Apie tai, kaip grąžinti žmonėms tikėjimą teisingumu, davė puikų pavyzdį ir patarimus advokatė A. Meilutytė, jos knygai dar nėra penkerių metų. Knyga vadinasi „Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė“. Tai grąžinkime teismus į savo vietą. Tie žmonės, kurie čia išvardinti, pareikškite savo pasipiktinimus ir pasakykite, kodėl advokatė nutarė, kad išsigimę teismai yra sužlugdyta valstybė.
Ir apie tai, kodėl mums trūksta saugumo. Todėl, kad mes visą laiką eskalavome temą visuomenės skaldymo ir tų vadinamų globalistinių idėjų propagavimo, kurioms visi priešinosi. Dabar rinkimai parodė, atrodo, kad permainos prasidės. Ir ta viltis, kuri dabar atsiranda. Aš raginu visus prisiminti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris rūpi Seimo nariams, jisai yra ne tik pilietis, jis yra ir profesionalas, ir sveikuolis. Jeigu jis rūpinasi savo sveikata, jis kartu rūpinasi savo šeima, savo bendruomene ir savo valstybe. Ir ypač svarbu turėti energijos įgyvendinti tuos tikslus ir tuos pažadus, su kuriais čia atėjai, kitaip sakant, būti ne tik piliečiu ir profesionalu, bet ir sveikuoliu.
O sveikuolio apibrėžimas paprastas, aš jį čia ne kartą sakiau, dabar pakartosiu. Ir ypač Seimo nariams jisai svarbus, nes dauguma mūsų kolegų pavargsta, salės, kaip matote, dažnai tuščios, nes nėra energijos dirbti. Kaip tą energiją gauti, kaip tapti sveikuoliu? Sveikuolio apibrėžimas paprastas – tai trijų trejetų sistema, kuri skamba taip: kiekvieną dieną savo kūną, sielą ir dvasią giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe grūdinki, sotinki ir apvalyki dėl darnos savyje, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje, valstybėje, visatoje, dėl meilės, tiesos ir gėrio.
Sėkmės naujai kadencijai, laimės ir džiaugsmo Lietuvos piliečiams. Būkite sveiki!
PIRMININKAS. Kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mieli Lietuvos žmonės, kolegos, naudodamasis proga norėčiau iš visos širdies padėkoti už bendrą darbą Lietuvai.
Kai buvau mažas, mane auklėjo, augino, supo geri svetimi žmonės, kurie užaugino su lietuviškomis tradicijomis, pagarba, Tėvynės garsais – čiulbantys paukščiai, lietaus garsai, dūzgiančios bitės, kaimo dainos. Noriu padėkoti tiems svetimiems globėjams, žmonėms, kurie tada mane augino Obeliuose, Naujosios Kirsnos kaime, Skapiškyje, Žibartonyse, Kriaunose, Šiauliuose, Alantoje, Kaune, Lazdijuose, Molėtuose. Po 12 metų sutikau savo mamą, kuriai esu iki šiol dėkingas už suteiktą gyvybę.
Dėkoju atsitiktiniams žmonėms, tiems žmonėms už tai, kad turėjau laimės būti šalia žmonių, kurie atvedė mane iki Vilniaus širdies, iki šio prasmingo darbo Lietuvai Seime. Kelias buvo tikrai sunkus, bet jis įveikiamas, jei tuo tiki, jei neatstumi žmonių, brangių žmonių. Širdyje jaučiu didelę pagarbą jums, ypač tiems žmonėms, kuriems Lietuvos širdis yra brangi.
Mylėti savo Tėvynę, saugoti, o kartais net ir ginti lietuvišką kultūrą, savo kalbą ar mūsų iškilias asmenybes, pasirodo, nėra taip lengva net ir mūsų laikais. Bet kartu susikibę rankomis ne tik Vasario 16-osios, Kovo 11-osios dienomis įveikėme kliūtis garsiau kalbėdami, garsiau dainuodami, garsiau, stipriau mojuodami trispalvėmis. Visa širdimi trokštu, kad Lietuvos ateitis pasaulio kontekste būtų tokia, kokią sukūrė mūsų protėviai, tėvai, asmenybės, sunkiai lieję Lietuvos, jos ateities pamatus.
Turiu prašymą naujai išrinktiems Lietuvos Seimo nariams. Nepasiduokite blizgučiams – dėl modernumo iškeisti mūsų tradicijas į svetimas. Prašau budėti prie lietuviškos raidės, iš kurios susideda žodžiai „Lietuva“, „Gimtinė“, „Motina“, „Duona“. Lietuvos nepriklausomybės kelionė tęsiasi jau 35 metus. Toje kelionėje nemaža kliūčių būta ir, ko gero, bus. Linkiu naujam Seimui stiprybės, kantrybės, budrumo ir balsuojant už įstatymus neužmiršti Lietuvos žmonių, kurie ir varge gyvena, ir dainuoja Lietuvą kaip džiaugsmą, išaugusį iš pelenų, kaip savo rūpestį didžiausią, kuriuo lyg vieškeliu jie eina.
Tariu ačiū jums visiems. Telydi Lietuvą ir naują Seimą sėkmė. Pagarbiai jums – Robertas Šarknickas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Seimo narių pareiškimų nėra. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.