image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,

mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

Lietuvos Respublikos Seimui                                        2023-05-     Nr.

                                                                                     Į 2023-05-08 Nr. S-2023-2098-XIVP-2696

 

 

Dėl Lietuvos respublikos RINKIMŲ KODEKSO 76, 81, 85, 176, 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO projekto Nr. XIVP-2696 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696 (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Remiantis projekto nuostatomis, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse siūloma numatyti imperatyvią pareigą kandidatui į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius, merus savo anketose nurodyti, ar jis yra priklausęs Komunistų partijoms (Komunistų partijos: SSKP – Sovietų sąjungos komunistų partija, LKP (SSKP) – Lietuvos komunistų partija (Sovietų sąjungos komunistų partija), LKP – Lietuvos komunistų partija) (toliau – Komunistų partijos)) arba ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose. Jeigu kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodomas jų pavadinimas. Projekto nuostatomis taip pat siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nurodytą informaciją apie kandidatą savo interneto svetainėje paskelbtų viešai.

Pažymėtina, kad kaip ne kartą yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą.[1] Tačiau šios teisės ribojimas yra galimas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau  –  Chartija) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys „turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“. Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679[2] 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Europos Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu, o laikantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio, duomenų tvarkymas turi atitikti vieną iš duomenų teisėtumo pagrindų.

Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).

Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta ir vadovaujantis nurodytu Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto projekto aiškinamajame rašte, tiek ir projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose).

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                                       Ewelina Dobrowolska

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indrė Gaisrytė, 8 (671) 85510, el. p. [email protected]

 



[1] Žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert,  C-92/09 ir C-93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir nurodytą teismų praktiką.

[2] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.