LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3368

2024-04-17 Nr. 109-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Mindaugas Lingė, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	2 7			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Paramos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios inter alia įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvokos „metropolitinis centras“ bei „žiedinės savivaldybės teritorija“ nėra apibrėžtos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sąvokų turinys turi esminę reikšmę jaunų šeimų teisės į valstybės subsidiją įgyvendinimui bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtis, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų įstatymų, kuriose minėtos sąvokos yra vartojamos, sąrašą. Pažymėtina ir tai, kad sąvoka „kurortas“ taip pat nėra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose, todėl svarstytina, ar minėto įstatymo sąrašo nereikėtų papildyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymu. Kartu svarstytina ir tai, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos teritorijos, kuriose įsigyjamam būstui neskiriama valstybės subsidija, neturėtų apimti ir kurortinių teritorijų. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui.	Pritarti iš dalies.	Siūloma tikslinti Projekto 2 straipsnį ir Projekto 7 straipsniu keičiamo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – FP įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį ir juos išdėstyti taip: „4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“ Siūloma neatsižvelgti į siūlymą dėl sąvokų „metropolinis centras“, „žiedinės savivaldybės“ įtvirtinimo keičiamame įstatyme dėl šių priežasčių: 1. Valstybės politiką teritorijų planavimo srityje formuoja Vyriausybė ir, be kita ko, tvirtina valstybės teritorijos ar jos dalies bendruosius planus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 28 straipsnio 1 ir 4 dalimis, yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“) (toliau – Bendrasis planas). Minėtas teisinis reguliavimas numato, kad teritorijų planavimo ir plėtros klausimai yra reguliuojami kitu Teritorijų planavimo įstatymu. Be to, valstybės teritorijų planavimas yra kintantis procesas ir yra priskirtas Vyriausybės kompetencijai. Manytina, kad siekiant Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – FP) įstatymo tikslų (regionų stiprinimo, jų skirtumų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijos skatinimo), finansinės paskatos teikimas turėtų būti vykdomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų ypatumus ir struktūros pokyčius, todėl, laikantis teisėkūros efektyvumo principo, metropolinio centro sąvoka neturėtų būti įtvirtinta FP įstatyme. 2. Pažymėtina, kad sąvokų „metropolinis centras“, „žiedinės savivaldybės“ apibrėžtis nebūtų būdinga tik FP įstatyme reguliuojamai teisinių santykių sričiai, todėl tai neturėtų būti FP įstatymo teisinio reguliavimo dalykas. 3. Sąvokos „metropolinis centras“, „žiedinės savivaldybės“ yra vartojamos Bendrajame plane. Projekte dėl šių sąvokų yra teikiama nuoroda į Bendrąjį planą, todėl, manytina, kad teisinio reguliavimo aiškumo pakanka. 4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu galiojantis FP įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat yra lankstus, finansuojamos teritorijos gali kisti kasmet, priklausomai nuo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės Lietuvos Respublikos regionuose pokyčių. Siūlytina šį FP įstatyme įtvirtintą lankstumą išlaikyti. · Dėl kurortinių teritorijų: 1. FP įstatymo paskirtis – prisidėti prie regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo, taip pat siekis prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo. Manytina, kad jaunų šeimų kūrimasis kurortinėse teritorijose (t. y. Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose), atsižvelgiant į demografinę padėtį, natūralią gyventojų kaitą minėtuose rajonuose, išlieka svarbus ir reikalingas. 2. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis apie finansinės paskatos teikimą nuo FP įstatymo įsigaliojimo pradžios iki 2022 m. pab., Anykščių r. sav., Trakų r. sav., Zarasų r. sav. ir Ignalinos r. sav. finansinę paskatą gavusios šeimos sudarė nedidelę dalį subsidijos gavėjų nuo visų finansinės paskatos gavėjų skaičiaus (apie 2,5 proc.). 3. Atlikus teisinio reguliavimo stebėseną, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimą „Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumo vertinimas“ ir įvertinus šio tyrimo rekomendacijas bei siūlymus finansinės paskatos veiksmingumo didinimui, poreikis panaikinti kurortines teritorijas iš finansuojamų teritorijų nebuvo nustatytas.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	6 7			2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje pripažinti netekusia galios nuostatoje yra nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kiekvienais metais paskelbti informaciją apie regionus, kuriuose įsigijus pirmąjį būstą, gali būti teikiamos subsidijos pagal keičiamą įstatymą, t. y. skelbiama informacija apie keičiamame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkančius regionus tokiu būdu užtikrinant potencialių subsidijų gavėjų informuotumą ir tuo pačiu jų lygybės principą. Pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti kitus reikalavimus teritorijai, kurioje įsigijus pirmąjį būstą gali būti teikiamos subsidijos, todėl siekiant nustatyti, ar teritorija atitinka keliamus reikalavimus, būtina nagrinėti papildomą informaciją, vertinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skelbti atitinkamą informaciją. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsniui.	Pritarti.	Siūloma tikslinti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ~~Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį.~~ Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“ Taip pat siūloma papildyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, siekiant aiškumo, kad kredito dalis, kurios dydis lygus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam dydžiui ir kredito dalis, didesnė už šį dydį, turi būti išdėstomos ir administruojamos atskirais kredito įmokų grafikais, po žodžių „įsigyti dalies“ įrašyti žodžius „lygios šiai sumai“.	Pritarti.	Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei būsto kredito suma viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalies lygios šiai sumai ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, inter alia kai jų įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl įsigyjamo pirmojo būsto vertei nustatyti visais atvejais yra taikomi abu būsto vertės kriterijai – nepriklausomo turto vertinime ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos būsto vertės. Neginčytina, kad individualus įgyjamo būsto vertinimas yra svarbus siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai dėl mažesnės vertės būsto (jei nebūtų atliekamas jo individualus vertinimas) būtų sudaroma gerokai didesnės vertės notarinė būsto pirkimo – pardavimo sutartis, sąlygojanti didesnį valstybės teikiamos subsidijos poreikį, tačiau svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė yra tinkama minėtai problemai spręsti. Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu abi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos įgyjamo būsto vertės negali viršyti tik maksimalios turto vertės – 120 tūkstančių eurų, tuo tarpu jų santykis nėra vertinamas. Taigi, net ir dėl labai mažos individualiu turto vertinimu nustatytos vertės būsto būtų galima sudaryti gerokai didesnės vertės notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį ir gauti subsidiją iš valstybės. Ir priešingai, atlikus individualų turto vertinimą ir būstą įkainavus daugiau nei 120 tūkstančių eurų, tačiau po derybų notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašius dėl mažesnės nei 120 tūkstančių eurų sumos, jaunos šeimos netektų teisės į finansinę paskatą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina redakciniu požiūriu, kadangi 1 dalyje nustatomi reikalavimai jaunai šeimai, o ne būstui.	Pritarti iš dalies.	Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įsigyja pirmąjį būstą, kurio ~~įsigyjamo pirmojo būsto~~ vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;“. · Dėl dviejų kriterijų taikymo: Projekto tikslas – apriboti subsidijų teikimą tais atvejais, kad įsigyjamas prabangus būstas, kurį, tikėtina, tam tikrais atvejais jaunos šeimos gali įsigyti savarankiškai ir be valstybės paramos. Siūloma pasirinkti tokį teisinį reguliavimą, kuomet vertinama ne tik turto vertė, bet ir kaina, kuri leistų įgyvendinti FP įstatymo tikslus ir išvengti piktnaudžiavimo, dirbtinio nekilnojamojo turto vertės mažinimo, norint įgyti teisę į subsidiją. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paramos skyrimo sąlygas įstatyme, turi teisę apsispręsti dėl taikytinų sąlygų ar kitų kriterijų. Manytina, kad siūlomi kriterijai būtų pakankami piktnaudžiavimui išvengti, ir turto vertės ir kainos santykio vertinimas neturėtų būti FP įstatymo reguliavimo dalykas.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			5. Tuo atveju, jeigu projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje turimos omenyje juridinio asmens akcijos, jaunos šeimos nariui ar jo artimajam giminaičiui priklausančios nuosavybės teise, tai projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „turi“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“. Be to, siekiant teisinio aiškumo prieš žodį „akcijų“ įrašytini žodžiai „to juridinio asmens“. Atitinkamai, siekiant aiškumo, žodžiai „nuosavybės teise“ įrašytini ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte.	Pritarti.	Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę to juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“ Taip pat siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jei būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, – iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gautus duomenis apie to juridinio asmens dalyvius bei jų nuosavybės teise turimą akcijų (pajų, įnašų) skaičių, ir, jeigu vienas iš juridinio asmens dalyvių fizinių asmenų turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), kartu pateikia iš Gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su juridinio asmens dalyviu fiziniu asmeniu, turinčiu nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų).“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad finansinė paskata būstui įsigyti negali būti suteikiama jaunoms šeimoms, kai būstas įsigyjamas iš inter alia jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma jokių argumentų, pagrindžiančių minėtą ribojimą. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant gauti valstybės subsidiją yra nustatoma prievolė atlikti individualų perkamo būsto vertinimą bei nustatoma maksimali pirkimo – pardavimo sandorio suma, todėl svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatomas ribojimas yra proporcingas ir tikslingas.	Nepritarti.	Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato draudimą įsigyti būstą iš artimųjų giminaičių. Kadangi nustatyto ir galiojančio apribojimo – draudimo įsigyti būstą iš artimųjų giminaičių, atsisakyti nesiūloma, nėra poreikio apie tai, kas nėra keičiama, nurodyti aiškinamajame rašte. Manytina, kad FP įstatymo tikslai, kurie buvo užsibrėžti naujo teisinio reguliavimo rengimo metu (t. y. užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kuomet paskata galėtų netiesiogiai pasinaudoti jaunų šeimų artimieji giminaičiai), yra aktualūs ir šiuo metu, nepaisant siūlomų įtvirtinti papildomų apribojimų, įsigyjant būstą.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			7. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl jaunoms šeimoms kreipiantis į savivaldybę dėl pažymos, nėra vertinamas jaunos šeimos atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą siūlytina tikslinti. Tuo atveju, jeigu atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams vertinamas vėliau, pavyzdžiui, susiradus konkretų būstą, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti atskleistas tokio mechanizmo modelis.	Nepritarti.	Įsigyjamo pirmojo būsto vertė ir kaina paaiškėja vėliau, todėl objektyviai nėra galimybių tai įvertinti, prieš kreipiantis dėl finansinės paskatos. Finansinė paskata gali būti teikiama, tik sudarant būsto kredito sutartis su kredito įstaigomis. Įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas, vykstant deryboms tarp kredito davėjų ir kredito gavėjų, prieš sudarant būsto kreditavimo sutartį. Be to, galutinė įsigyjamo pirmojo būsto kaina gali paaiškėti, tik pasirašius notarinės formos būsto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl siūloma nustatyti, kad atitikties keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams vertinimas yra atliekamas vėliau, prieš išmokant subsidiją (FP įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.). Manytina, kad teisinis reguliavimas yra aiškus, logiškas ir jo tikslinti nereikia.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			8. Tikslintinas projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, detalizuojant nuostatos „Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta“ turinį – ar ji apima tuos atvejus, kai jaunos šeimos turi prievolę, bet negrąžina subsidijų, ar kokius kitus atvejus bei kokią konkrečiai jaunų šeimų pareigą negrąžintos subsidijos kontekste turėtų prižiūrėti savivaldybės administracija.	Pritarti.	Siūloma Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą patikslinti taip: „3) per šešis mėnesius nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui. ~~Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta, savivaldybės~~ Savivaldybės, kurioje įsigytas pirmasis būstas, administracija prižiūri, kaip jaunos šeimos laikosi šiame punkte nustatytos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai įsigytas pirmasis būstas yra perleistas kito asmens nuosavybėn per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, ir teikia su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas tuo aspektu, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatomi reikalavimai būstui (jo vertei), o ne jaunai šeimai.	Nepritarti.	Patikslinus Projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pasiūlymą, t. y. atitinkamai patikslinus FP įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numatytų reikalavimus jaunai šeimai, šis pasiūlymas nebėra aktualus.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	8	2		10. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikros projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytus teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar siūlomas terminas yra realus.	Pritarti.	Siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 1–6 straipsniai, šio straipsnio 9 ir 12 dalys įsigalioja 2024 m. ~~sausio 1 d.~~ birželio 1 d.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	8			11. Siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“, „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo“, „šio straipsnio 7 straipsniui įsigaliojus“ tikslintinos nustatant konkretų terminą. Pastebėtina, jog pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį projekto 7 straipsnis įsigalios 2024 m. liepos 1 d., o šio įstatymo 1-6 straipsniai įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi terminas, iki kurio gali būti sudarytos sutartys ar atlikti tam tikri veiksmai galiojant senajam teisiniam reguliavimui, yra 2024 m. birželio 30 d. arba 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnis atitinkamai tobulintinas, pavyzdžiui, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“ įrašant formuluotę „iki 2024 m. birželio 30 d. ir vėliau“, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo dienos“ – „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“	Pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	7			12. Pagal projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teikiamo projekto 7 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. liepos 1 d., 9 straipsnio, išskyrus pastarojo straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos būtų taikomos kredito gavėjų su kredito davėjais sudarytoms būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartims, sudarytoms iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymo nuostatos būtų taikomos santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nustatyta subsidijų finansavimo tvarka ir nurodyti kredito davėjo įsipareigojimai. Tokiu būdu, iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo sudarytose būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartyse nurodytiems kredito davėjams būtų taikomi nauji įsipareigojimai, kurie galimai nėra nustatyti sutartyse, sudarytose iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Atsižvelgiant tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, o naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo nuostatos, kurios numato atitinkamas aukščiau minėtų sutarties šalių pareigas, neturėtų būti taikomos sutartims, sudarytoms po naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo.	Nepritarti.	Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės visos Projektu dėstomo FP įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, išskyrus pastarojo straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos yra šiuo metu galiojančios ir taikomos būsto kreditavimo sutartims, todėl įtakos iki FP įstatymo pakeitimo sudarytoms būsto kreditavimo sutartims neturės.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. gruodžio 14 d.	8	1 14		13. Projekto 8 straipsnio 14 dalis pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į projekto 8 straipsnio 14 dalies turinį („turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d.“), ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau negu 2024 m. liepos 1 d.	Pritarti.	Siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1–6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4, 9, 12 ir 14 dalis, įsigalioja ~~2024 m. liepos 1 d.~~ 2025 m. sausio 1 d.“ Atitinkamai siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Šeimos, gavusios subsidiją iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~ 2024 m. gegužės 31 d., turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. ~~birželio 30 d.~~ gruodžio 31 d.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narė Rūta Miliūtė,

2024 m. kovo 28 d.

Argumentai:

Projektu siekiama įtvirtinti maksimalią įsigyjamo pirmojo būsto vertę – 120 tūkst. eur. Nuo pat Įstatymo priėmimo 2018 m. įsigyjamo pirmojo būsto vertę nebuvo reguliuojama. Anot Projekto rengėjų, praktikoje pastebėta, kad dalis (apie 5 proc.) būstų įsigyta brangesnių (t. y. virš 150 000 eurų), kas leidžia manyti, kad tokie būstai galėjo būti įsigyti ir be valstybės paramos.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojami rekordiniai infliacijos dydžiai (2021 m. – 10,6 proc., 2022 m. – 21,7 proc., 2023 m. – 1,2 proc.) Neabejotinai tai turėjo įtakos žaliavų įsigijimo, statybos ir būsto kainų augimui tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje. Vadovaujantis Eurostato duomenimis, būsto kainų augimas Lietuvoje 2023 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. 2023 m. trečiąjį ketvirtį būsto kainos augo 2,4 proc., o liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 m., būstas Lietuvoje pabrango net 8,7 proc. Visoje euro zonoje būsto kainos per keletą metų augo apie 16 proc., o Lietuvoje - net 33 proc. Taigi, atsižvelgiant į pakilusias nekilnojamo turto rinkos kainas, ką ankščiau buvo galima vadinti prabangiu įsigyjamu būstu, šiuo metu yra vidutinės rinkos vertės būstas.

Šiuo pasiūlymu siekiama didinti siūlomą įsigyjamo pirmojo būsto vertę iki 150 tūkst. eur. bei atitinkamai proporcingai didinti subsidijos dydį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 108,75 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“

Nepritarti.

Remiantis VĮ Registrų centro sudarytų lyginamųjų verčių žemėlapių duomenimis (butų paskirčių grupės verčių pasiskirstymas), pagal Įstatymą finansuojamose teritorijose paprastai vyrauja iki 800 eurų už 1 kv. metrą butų kainos, kas reiškia, kad būstą, kurio plotas pvz. 100 kv. m., galima įsigyti vidutiniškai už 80 000 eurų.

Taip pat remiantis Lietuvos banko pateikta nuomone dėl siūlomų Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimų, paskolos, pagal kurias regionuose įsigyjamas būstas, kurio vertė neviršija 120 tūkst. Eur ribos, sudaro virš 90 proc. paskolų.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad didinti įsigyjamo pirmojo būsto maksimalią vertę ir būsto kredito sumos dydį, nuo kurio apskaičiuojama subsidija, nėra prasmės.

Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 5.

Seimo narė Rūta Miliūtė,

2024 m. kovo 28 d.

Argumentai:

Žr. argumentus aukščiau.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija ~~120~~ 150 tūkstančių eurų;“.

Nepritarti.

Žr. argumentus aukščiau.

Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 5.

Seimo nariai L.Kukuraitis ir T.Tomilinas, 2024 m. balandžio 16 d.

Argumentai:

Įstatymo projektu ženkliai mažinama subsidija įsigyjantiems pirmąjį būstą regionuose. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, subsidija būstui įsigyti yra ir kur kas didesnė ir diferencijuojama pagal šeimos sudėtį:

1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos (iki 13,05 tūkst. Eur);

2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką, dydis – 20 procentų (iki 17,4 tūkst.);

3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, dydis – 25 procentai (iki 21,75 tūkst.);

4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, dydis – 30 procentų (iki 26,1 tūkst.).

Svarstomu įstatymu nustatoma kur kas žemesnė suma, kurią maksimalią gali gauti šeimos - 6,525 tūkst. Eur.

Reikia aiškiai įvardinti, kad toks ženklus subsidijos mažinimas niekaip nėra susijęs su būsto kainų Lietuvoje realijomis, kadangi nuo programos pradžios (2018 m.) būsto įsigijimo kaina kai kuriuose regionuose kilo kartais, o būsto įperkamumas šiuo metu yra žemiausias per keliolika metų, siekiantis krizinį 2009 m. lygį. Tai patvirtina ir EBPO vertinimas, kad jau ilgą laiką būsto kainos Lietuvoje auga labiausiai tarp EBPO narių (1 grafikas) bei Aruodas.lt informacija apie kvadratinio metro parduodamo būsto kainų pokyčius visoje Lietuvoje nekaitant Vilniaus (2 grafikas), ar konkrečių nuo didmiesčių nutolusių rajonų duomenys (3 grafikas).

Grafikas Nr.1, OECD

Grafikas Nr.2, Aruodas.lt

Grafikas Nr.3, Aruodas.lt

Dar daugiau, tai ženkliai blogina šeimų, auginančių vaikus, situaciją, kadangi ne tik ženkliai mažinama maksimali dotacija, bet ir nustatoma vienoda visoms šeimoms, nepaisant jos dydžio. Kadangi dotacijos dydis skaičiuojamas nuo turto vertės, o maksimali riba nustatoma nuo 87 tūkst., - šis dydis nekeičiamas nuo pat programos pradžios (2018 m.) -, tikėtina, kad didžioji šeimų dalis prašys maksimalios – 6,5 tūkst. sumos. Tokiu atveju šeimoms, kurios neturi vaikų, paramos intensyvumas mažinamas 2 kartais, o toms, kurios turi tris ir daugiau vaikų – 4 kartais.

Tai niekaip neatitinka nei šeimos politikos (didesnieji šeimai reikia didesnio, taigi ir brangesnio būsto; valstybė konstituciškai, Šeimos stiprinimo įstatymu bei Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija yra įsipareigojusi padėti šeimoms auginti vaikus tinkamame būste), nei regioninės politikos (šeimos atsikeliančios su vaikais, yra kur kas sėslesnės, lojalesnės, vartojimą ir paslaugų plėtrą skatinančios) principų.

Dėl to teikiame siūlymą ir toliau diferencijuoti paramos intensyvumą, kaip kad Seimas pritarė analogiškam siūlymui 2023 m. gruodžio mėn. svarstytam būsto nuomos kompensacijos maksimalios išmokos diferenciacijai pagal šeimos sudėtį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis: ~~– 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.~~

1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 7,5 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;

2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 9 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;

3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 10,5 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;

4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 12 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“

Nepritarti.

Pagal Projektu siūlomus keitimus subsidijos diferencijavimas pagal šeimos sudėtį iš esmės išliktų. Subsidijos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo būsto kredito sumos (perkamo turto vertės). Didesnė šeima paprastai įsigyja didesnio ploto būstą, kuris, tikėtina, yra ir didesnės vertės. Siūlomas subsidijos dydis, kuris priklausytų nuo būsto kredito sumos, sudaro prielaidas didesnei šeimai gauti ir didesnę subsidiją.

Įstatymo projektu siūloma skatinti savivaldybes teikti papildomą paramą, kuri taip pat galėtų būti diferencijuojama atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Tokia diskrecija paliekama savivaldai, kuri gali nuspręsti didesnę finansinę paramą teikti pagal vaikų skaičių šeimoje.

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms būtų teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal tam tikrus prioritetus, be kita ko, pagal savivaldybių paramos dydį, kuris galėtų būti diferencijuojamas pagal šeimos dydį.

Taip pat esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms ir pakeitus šiuo metu esamą reguliavimą, būtų sudarytos prielaidos prisidėti prie pirmojo būsto įsigijimo didesniam jaunų šeimų skaičiui (galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų, pvz., skyrus 1 mln. eurų – būtų patenkinti 153 šeimų prašymai, vietoje 66 šeimų prašymų).

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5.

Seimo nariai L.Kukuraitis ir T.Tomilinas, 2024 m. balandžio 16 d.

Argumentai:

Žr. argumentus aukščiau.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 7 straipsniu keičiamą įstatymo 3 straipsnį 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip:

5. Jeigu jauna šeima, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio subsidiją, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą subsidiją, jai suteikiama šių subsidijų skirtumo dydžio papildoma subsidija. Kai įgyjama teisė į didesnę šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nustatyto dydžio subsidiją, kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu jauna šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą. Kai įgyjama teisė į didesnę šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio subsidiją, kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką (vaikus) ar vaiką (vaikus), kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), turi būti iki 40 metų (įskaitytinai).

6. Papildoma subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti likučio sumos, buvusios tą dieną, kurią jauna šeima, gavusi būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti (toliau – kredito gavėjas), kreipėsi į kredito davėją, įrašytą į viešąjį kredito davėjų sąrašą (toliau – kredito davėjas), su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau – kreditavimo sutartis). Kredito gavėjas, norintis gauti papildomą subsidiją, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį.

Nepritarti.

Siūlymas nėra aktualus, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė ankstesniam Seimo narių L.Kukuraičio ir T.Tomilino siūlymui.

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024 m. balandžio 10 d.	*				Sprendimas: pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį patobultini, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus, taip pat šį projektą sujungti su Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 pakeitimo įstatymo projektu.	Pritarti.
2.	Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024 m. balandžio 10 d.	4				Argumentai: Teikiamu siūlymu siekiama sudaryti sąlygas būstą įsigyti ir žiedinėse didžiųjų miestų savivaldybėse (Vilniaus rajono, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono), apibrėžiant finansuojamas teritorijas, kuriose būsto vertė neviršija vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės. Toks pasiūlymas, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, leistų įsigyti būstą ir jaunoms šeimoms kurtis atokesnėse minėtų savivaldybių teritorijose, kurios ribojasi su kitų savivaldybių finansuojamomis teritorijomis. 1. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, ~~nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios~~ ~~valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos~~ ~~žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją;~~ išskyrus: a) savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, teritoriją; b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytą žiedinės savivaldybės teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes, viršija vidutinę daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje; c) kurorto teritoriją;“.	Pritarti.
3.	Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024 m. balandžio 10 d.	7				Argumentai: Žr. lentelėje aukščiau (prie Komiteto pasiūlymo Nr. 1). 2. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją; išskyrus: a) savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, teritoriją; b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytą žiedinės savivaldybės teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes, viršija vidutinę daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje; c) kurorto teritoriją;“.	Pritarti.
4.	Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024 m. balandžio 10 d.	8				Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu Projektu siūlytos įsigaliojimo datos praėję, siekiant nustatyti realius įstatymo įsigaliojimo terminus, siūlome atitinkamai patikslinti Projekto 8 straipsnį. 3. Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1–6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4, 9 ir 12 dalis, įsigalioja ~~2024 m. liepos 1 d.~~ 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1–6 straipsniai, šio straipsnio 9 ir 12 dalys įsigalioja 2024 m. ~~sausio 1 d.~~ birželio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2024 m. ~~birželio 30 d.~~ gruodžio 31 d.: 1) socialinės apsaugos ir darbo ministras priima šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; 2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija inicijuoja sutarčių dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos pakeitimą. 5. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, išskyrus minėto straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos taikomos iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus kredito gavėjų sudarytoms sutartims dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti su kredito davėjais (toliau šiame straipsnyje – kreditavimo sutartys). 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos kredito gavėjams sudarant kreditavimo sutartis pagal prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymai), pateiktus šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 7. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas šeimoms, kurių prašymai pateikti šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 8. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 2–4 dalys taikomos šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus. 9. Iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis ir pagal iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos. 10. Iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus atvejus. 11. Šeimos, kurios iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~ 2024 m. gegužės 31 d. pateikė prašymus ir, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – sąrašas), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju jos išbraukiamos iš sąrašo ir šie šeimų prašymai (pagal jų užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką) nagrinėjami pirmiausia. 12. Įsigaliojus šio įstatymo 1–6 straipsniams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo: 1) šeimoms, kurios pateikė prašymus iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~ 2024 m. gegužės 31 d.; 2) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. ~~sausio 1 d.~~ birželio 1 d. ar vėliau. 13. Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo: 1) šeimoms, nurodytoms šio straipsnio 11 dalyje; 2) šeimoms, kurios pateikė prašymus iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~ 2024 m. gegužės 31 d.; 3) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. ~~sausio 1 d.~~ birželio 1 d. ar vėliau, išskyrus šeimas, nurodytas šio straipsnio 11 dalyje. 14. Šeimos, gavusios subsidiją iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~ 2024 m. gegužės 31 d., turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. ~~birželio 30 d.~~ gruodžio 31 d.“	Pritarti.	Taip pat žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 ir 13 pasiūlymus.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritaria. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3368 sujungti su Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1837 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3368(2).

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3368(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė