|
|
|
|
|
Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų
visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir
kultūriniais saitais. Jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos
laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais visų Lietuvoje gyvenančių
tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą
dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje,
gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo
metu.
Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio
gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810
tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai. Tai
sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos
valstybių narių (pvz., Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje,
Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rumunijoje ir kt.) veikia platus
valstybinių mokyklų, kuriose ugdoma tautinių mažumų kalba tinklas. Jos
ženkliai prisideda prie tautinių mažumų atstovų tautinės ir kultūrinės
tapatybės išsaugojimo bei leidžia tautinių bendrijų mokiniams puoselėti savo tautinį,
etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros,
kartu ugdydamos ir Lietuvai lojalius piliečius. Neabejotinai, kaip ir
mokyklose, kuriose ugdoma lietuvių kalba, šiose mokyklose egzistuoja ir tam
tikros problemos, tame tarpe ir su lietuvių kalbos mokymu, kurias reikia
spręsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir iš esmės pritariant
nagrinėjamu Seimo nutarimo projekto pateiktų Valstybinės kalbos politikos
2023–2030 metų gairių (toliau – Gairės) Antrojo skirsnio idėjai įtraukti
mokyklų ne lietuvių ugdomąja kalba spręstinas problemas į Gaires, siūlome
daryti tai maksimaliai korektiškai bei išsaugojant tokių mokyklų tinklą. Todėl
teikiame šiuos pasiūlymus dėl Gairių projekto 97 ir 98 punktų patikslinimo.
|
|
|
|
|
97
p.
|
Argumentai: Gairių projekto 97 punkte pateikta
klaidinanti ir Švietimo įstatymo neatitinkančia nuostata, jog Švietimo
įstatyme numatyta sąlyga tautinių mažumų mokyklose valstybinės kalbos mokyti
ne daugiau nei gimtosios. Skirtingai nei teigiama Gairių projekte, Švietimo
įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tautinių mažumų mokyklose
lietuvių kalbos mokymui "skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos
mokymui". Be to, Įstatymas nustato tik minimalų (o ne maksimalų)
lietuvių kalbos pamokų valandų skaičių, jei egzistuoja realus poreikis - jis
gali būti didinamas. Taigi nėra poreikio taisyti Švietimo įstatymą, o tik
pasinaudoti jo suteikiamomis galimybėmis stiprinant lietuvių kalbos mokymą.
Pasiūlymas: Pakeisti Gairių projekto 97 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„Valstybinės kalbos (ir lietuvių
literatūros) mokoma visose ne lietuvių ugdomąja kalba bendrojo lavinimo
mokyklose, tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo sąlyga (30
str., 2) valstybinės kalbos mokyti ne daugiau mažiau nei
gimtosios yra keistina, nes nepakankamai leidžia stiprinti
valstybinės kalbos mokymą šiose mokyklose, kad būtų išmokstama lietuvių
kalbos.“
|
|
|
|
|
98
p.
|
Argumentai: Gairių projekto 98 punkto teiginys, kad
neva dėl to, kad ugdymas vykdomas ne lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų
mokiniai neišmoksta lietuviškos terminijos nėra paremtas jokiais tyrimais (ta
Gairių projekto 96 punkte netiesiogiai pripažįsta ir Gairių rengėjai). Taip
pat pažymėtina, kad teiginys, jog mokymas vykdomas ne iš lietuviškų
vadovėlių, neatitinka realybės.
Pasiūlymai: Pakeisti Gairių projekto 97 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„98. Mokyklose tautinių mažumų (lenkų,
rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas
vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl
neišmokstama arba nepakankamai, todėl turi būti skirtas papildomas
dėmesys bei ištekliai, kad būtų išmokstama lietuviškos terminijos.“
|