LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 246
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami susirinkusieji, gerbiami kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, turiu garbę ir progą paminėti, kad šiandien sukanka dveji metai, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė gavo įgaliojimus. Kviečiu premjerą. Būkite pasveikintas visos Vyriausybės vardu. (Plojimai)
S. SKVERNELIS (LVŽSF*). Gerbiami kolegos, tikrai dveji metai nebuvo lengvi, tačiau drauge dirbdami su Seimo nariais, pasiginčydami su opozicija, bet girdėdami konstruktyvią kritiką ir darydami išvadas, manau, pasiekėme tų bendrų tikslų, kurių siekėme. Tikrai noriu pirmiausia padėkoti už bendrą darbą, pasakyti, kad nebuvome tie, kurie nedarė klaidų. Klydome, taisėme klaidas. Kas nedirba, tas neklysta. Jeigu ką užgavome asmeniškai, atsiprašau kiekvieno iš jūsų, čia esančio. Ne iš blogos valios, tik dėl to, kad norėjome padaryti kaip galima geriau. Taip pat tikiuosi dar dvejus metus konstruktyvaus, produktyvaus darbo. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime ir dar vieną progą, tik nematau kaltininko. Turėtume visi pasveikinti mūsų kolegą A. Gelūną pusinio jubiliejaus proga. Gėlės paruoštos, kai tik atsiras, mes jam ir atiduosime.
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Kitas skelbimas yra apie tai, kad yra įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupė. Pirmininkas. Ar išsirinkote pirmininką? Tomai Tomilinai, jūsų iniciatyva. Grupė rinksis ir išsirinksite pirmininką. Taip? Ačiū.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti į šios dienos darbotvarkę įtraukti Atliekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3001. Jis yra numatytas kitą antradienį, bet vakar komitetas apsvarstė. Tai yra aktualus klausimas. Seimo Pirmininkas yra davęs skubą dėl šio klausimo. Frakcijos vardu prašau įtraukti nors į rezervą. (Balsai salėje) Atliekų tvarkymo. Čia dėl sąvartynų vartų mokesčio.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seniūnų sueigoje tokios informacijos neturėjome. Darbotvarkės 1-6 klausimą – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2645 reikėtų išbraukti, nes jeigu pastebėjote, papildomas reikalavimas iš biudžeto pinigų – visko. Ir mes Seniūnų sueigoje… frakcijoje šį dalyką tik realiai pamatėme.
PIRMININKAS. Taip, neapsvarstyta Teisės departamente, jis negali būti darbotvarkėje.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ai, bet net dėl to, aš siūlau valdybai pasižiūrėti, nes Seimui tai…
PIRMININKAS. Gerai. Iškart galime pritarti bendru sutarimu, kad šito klausimo nebeteikiame. Kęstuti Mažeika, norite kalbėti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš frakcijos vardu prašau 2-4.1 klausimą – projektą Nr. XIIIP-2370 ir lydimąjį Nr. XIIIP-2371 išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Pakartokite, ką siūlote.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Atsinaujinančių išteklių ir lydimąjį – klausimą 2-4.2. Gerai.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau keletą projektų išbraukti iš darbotvarkės ir po vieną sakinį pasakau dėl motyvų. Pirmiausia 1-10 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2805(2). Tai Laikinosios tyrimo komisijos dėl parlamentinio tyrimo ir taip toliau. Manome, kad nereikėtų štai tokiais siūlymais naudoti Laikinosios tyrimo komisijos svarbaus instrumento kaip primityvios politinės kovos įrankio, ir siūlome atsisakyti tokių užmačių.
Kitą projektą dėl Radijo ir televizijos komisijos tyrimo išvadų tvirtinimo – darbotvarkės 1-11 klausimą taip pat siūlome išbraukti. Dar kartą mes pabrėžiame, kad tą klausimą derėtų spręsti, kai bus Konstitucinio Teismo išvada, ar neprieštarauja Konstitucijai komisijos sudarymas ir veikla.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2771. Dar vienas parlamentinis tyrimas dėl žemės ūkio teisės aktų archeologinio tyrimo. Jau kelintą kartą komitetas atmeta, ir niekas čia nevyksta. Tai nėra būtina tą atmetimą šiandien svarstyti, kai yra daug svarbių klausimų.
Taip pat siūlome išbraukti 1-17 klausimą – Seimo rezoliuciją dėl socialinio dialogo, nes ta rezoliucija buvo kaip atsvara J. Džiugelio rezoliucijai ir galbūt prieš biudžetą čia buvo norima kažką pasakyti. Dabar, patvirtinus biudžetą, aš siūlau nebeerzinti streikuojančių žmonių tokiomis rezoliucijomis, grįstomis savigyra, ir tiesiog jos nebesvarstyti.
Toliau siūlome išbraukti Referendumo įstatymo naująją redakciją, nes jau pradėtas referendumo procesas pagal galiojantį įstatymą, manau, vidury proceso nereikia keisti žaidimo taisyklių.
PIRMININKAS. Numerį pakartokite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Referendumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2), čia mums buvo pažymėta kaip 1-16 klausimas, jeigu nepasikeitė.
Toliau. Klausimas 2-2.4 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2893(3). Tai projektas, kuris tiesia kelius į rajonų ligoninių uždarymą, tad pačių valdančiųjų labui siūlau tą projektą svarstyti po rinkimų. Tai tiek siūlymų.
PIRMININKAS. Numerį pakartokite. (Balsai salėje) 2-2.4. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau, kad Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas bent argumentus pasakytų, kodėl išbraukiamas tas projektas, nes pasakyti – siūlau išbraukti, tai mums reikės balsuoti, o kodėl išbraukti? Tai galbūt tegul… ar komitetas neapsvarstė, ar dar kas nors. Be argumentų kažkaip keistoka.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas K. Navickas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, ačiū už rūpestį. Tik pasakysiu, kad laukiame tikrai svarbios informacijos iš pačių biodegalų… jūsų kolegų, kurių dėka jūs užregistravote tą pataisą, pagrindimo tam tikrais klausimais, nes buvo kilę abejonių, taip pat laukiame Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėjau paklausti. Jeigu Seniūnų sueiga nusprendė išbraukti iš darbotvarkės klausimus nuo 1-9 iki 1-12, tai yra dėl visų komisijų, kodėl dabar yra likę darbotvarkėje, sistemoje ir kolega vėl iš naujo siūlo išbraukti?
PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje, aš sakiau, papilkinti nuo 1-9 iki 1-12. Papilkinti, uždažyti. Apie tuos buvo kalbama…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atidėti antradieniui buvo sakoma. (Balsai salėje) Ne papilkinti, jūs siūlėte atidėti antradieniui šiuos projektus. Kodėl jie šiandien tebėra sistemoje?
PIRMININKAS. Tai buvo civilinių, apylinkių teismų ir taip toliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, 1-9–1-12.
PIRMININKAS. Taip, tie, kurie patamsinti, jeigu neaišku, kas yra papilkinti. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau gerbiamų konservatorių, jeigu mano ir kolegų siūloma rezoliucija jus suerzino. Aš tikrai atsiprašau, siūlysiu rezoliuciją taisyti pagal Statutą redakcijos būdu. Kviečiu jus į redakcinę komisiją, bet mes, kaip šitos pusės atstovai, turime teisę pateikti savo matymą, o paskui vėliau kartu taisysime. Siūlau neišbraukti rezoliucijos, nes mokytojams reikia taikos plano. Jeigu tai erzina jus, nebūtinai erzina mokytojus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau eiti per darbotvarkę nuosekliai, ne pagal pasiūlymų tvarką, nes labai išsibarstysime. A. Palionio pasiūlymas buvo, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę projektas Nr. XIIIP-3001. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Galima. Ačiū, pritarta.
1-6 klausimą, projektą Nr. XIIIP-2648, jau sutarėme, kad išbraukiame. Dėl 1-10 – J. Razmos siūlymas frakcijos vardu dėl Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos, poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams išbraukimo. Balsuojame, nuomonės yra išsiskiriančios. Tie, kurie pritaria J. Razmos siūlymui išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 51, prieš – 48, susilaikė 20 Seimo narių. Klausimas darbotvarkėje lieka.
Toliau dėl 1-11 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo dėl radijo ir televizijos valdymo išbraukimo. Taip pat J. Razmos siūlymas. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai, Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Šįryt Seniūnų sueigoje buvo pasakyta, kad nuo 1-9 iki 1-12 visi klausimai išbraukti. Dabar jūs kalbėjote apie kažkokį papilkinimą, kompiuteryje nepapilkinta. J. Razma siūlo išbraukti. Bet juk Seniūnų sueigoje sutarėme išbraukti.
PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje, aš aiškiai pasakiau, tie, kurie papilkinti, nuo 1-9 iki 1-12. Paaiškinau, kodėl jie yra išbraukti. Apie komisiją nebuvo kalbos.
1-11 klausimas. J. Razmos siūlymas frakcijos vardu dėl radijo ir televizijos valdymo. Balsuojame. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti J. Razmos siūlymui frakcijos vardu, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 47, prieš – 45, susilaikė 19. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimas dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje ir taip toliau. J. Razma siūlė frakcijos vardu išbraukti šį klausimą. Tie, kurie pritaria J. Razmai, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 47, prieš – 43, susilaikė 23 Seimo nariai. Darbotvarkėje 1-12 klausimas lieka.
A. Veryga dėl darbotvarkės ar dėl vedimo tvarkos? Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį ir paprašyti išbraukti iš darbotvarkės. Greta reforminių paketų yra įsivėlusi klaida. Sekretoriate yra įrašytas vienas iš lydimųjų dokumentų, kuris nebėra jau perregistruotas. Teikiant yra 2-24.7 klausimas – tas, kuris čia greičiausiai ir kelia didžiausių nuogąstavimų dėl ligoninių. Jo neturėtų būti tarp lydimųjų. Prašyčiau jį išbraukti. 2-24.7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2899. Šito neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu A. Verygos pasiūlymui pritarti, kad būtų išbrauktas šitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2899? Gerai. Pritarė jau. Taip.
Dabar kitas pasiūlymas (taip pat J. Razmos frakcijos vardu) dėl 1-17 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projekto Nr. XIIIP-3066. Kviečiu balsuoti ir nuspręsti, ar lieka, ar išbraukiamas. Tie, kurie pritaria J. Razmos siūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 52, prieš – 49, susilaikė 19 Seimo narių. Darbotvarkėje klausimas lieka.
2-5 kompleksinis klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653 ir projektas Nr. XIIIP-2654. K. Mažeika frakcijos vardu siūlė išbraukti šiuos projektus iš darbotvarkės. Balsuojame. Gal galime šiaip pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje)
K. Mažeiką paprašysiu patikslinti, ar projektas Nr. XIIIP-2370, ar projektas Nr. XIIIP-2653? (Balsai salėje) Tada mūsų klaida. Projektas Nr. XIIIP-2370 ir projektas Nr. XIIIP-2371, taip? Dėl šitų projektų gal galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų išbraukta? (Balsai salėje) Negalime. Gerai, balsuojame. K. Mažeika frakcijos vardu siūlė išbraukti, pritariantieji balsuoja už.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 104, prieš – 10, susilaikė 8. Du projektai išbraukti iš darbotvarkės.
Toliau J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu. Darbotvarkės 2-16 klausimas – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2). Frakcijos vardu buvo siūloma išbraukti. Tie, kurie mano, kad turi būti išbrauktas, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 48, prieš – 48, susilaikė 25. Darbotvarkėje lieka. (Balsai salėje)
Aurelijau Veryga, norėčiau patikslinti. Kurį projektą – Nr. XIIIP-2894? (Balsas salėje: „…2894. 94 – šitą.“) 2894.
A. VERYGA (LVŽSF). 2899.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl šito jau pritarėme bendru sutarimu, kad būtų išbrauktas. (Balsai salėje) O jūs siūlėte? J. Razma visą paketą siūlė išbraukti. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš patikslinsiu, kad aš siūliau visą paketą išbraukti, o ne tik tą vieną paskutinį paketo projektą, kaip ministras čia pasiūlė ir kaip sutarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pasiūlymas lieka išbraukti visą paketą, nes mes matome, kad ne tik paskutinis projektas sukelia tas mano minėtas grėsmes.
PIRMININKAS. Gerai. Tada turime apsispręsti balsuodami dėl viso paketo, dėl viso bendro pasiūlymo. Tie, kurie pritaria J. Razmai, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 52, prieš – 44, susilaikė 24. Darbotvarkėje lieka. (Balsai salėje)
Dėl darbotvarkės daugiau norinčių kalbėti nematau. Dėl visos darbotvarkės… Dar norite dėl darbotvarkės kalbėti? A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai gaila, kad visą sveikatos paketą, kuris buvo pažadėtas svarstyti kitoje sesijoje, po rinkimų, vis tiek teikiate. Iš esmės neteikiate tik vieno straipsnio, o daugiau paleidžiate buldozerį. Optimizacija įstaigų tinklo pagal tuos kriterijus, kurie dabar numatyti, tai iš esmės rajonų ligoninių laukia liūdnas likimas. Tuo labiau kad į darbotvarkę įtraukta 19 valandą. Tai ar tokie rimti dalykai yra svarstomi 19 valandą, kai nemažai Seimo narių nebus? Aš išties tada siūlau įtraukti į rytinę darbotvarkę. Labai gaila, kad kai kurių frakcijų balsais, vieni meluoja, o kitų frakcijų balsais yra pritarta toliau tęsti šitą negražų, juodą darbą, visiškai nesuderintą su daugybe organizacijų, apie ką vakar minėjo ir Prezidentė.
PIRMININKAS. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš prašau neklaidinti čia kolegų Seime ir pasiskaityti, kokie projektai yra teikiami. Ten nėra nieko apie jokias rajonų ligonines ir apie jokio tinklo formavimą. Ten yra teikiami siūlymai dėl vadovų kadencijų, dėl nepriekaištingos reputacijos, valdybų, regionų tarybų. Prašom skaityti atidžiai ir neklaidinti viso Seimo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Pritariantys darbotvarkei balsuoja už.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 74, prieš – 21, susilaikė 26 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta. J. Olekas nori intarpo. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, kovos vyksta ne tik Seime dėl biudžeto priėmimo, bet ir futbolo aikštelėse. Praeitą savaitgalį Seimo futbolo komanda dešimtajame pasieniečių senjorų mažojo futbolo turnyre laimėjo pirmą vietą. Dėkoju komandai. (Plojimai) Sveikinu ir jums palieku atminimui. Tikiuosi, kad Seimas bent kelias dengtas futbolo aikštes 2020 metais palaimins.
PIRMININKAS. Sveikiname su tokiu laimėjimu komandą.
10.28 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1006(2) (priėmimas)
Kviečiu grįžti prie darbotvarkės. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1006. Pranešėja – L. Matkevičienė. Priėmimas. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas…
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Toliau kita pastaba taip pat yra Teisės departamento.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Trečia pastaba taip pat Teisės departamento.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ketvirta Teisės departamento pastaba.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Penkta Teisės departamento pastaba.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – irgi pritarti.
PIRMININKAS. Toliau yra Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. A. Veryga, prašom. Kviečiu pristatyti iš vietos. Jūs dar likite.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, kolegos, minėto siūlymo tikslas yra nustatyti, kokiu būdu naujų įsteigtų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams būtų nustatomas atlyginimo dydis. Yra siūloma nustatyti pagal praėjusių metų nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų grupes. Tiesiog tai yra tokia pakankamai techninė pataisa tam, kad būtų galima nustatyti atlyginimus naujų įstaigų vadovams. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Turbūt galime dėl 29 pritariančių asmenų neabejoti, jie yra, pritariame. Ačiū. Svarstome komiteto nuomonę, taip.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje pateikiama nuoroda į 15 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią valdančių darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo tvarką, tačiau įstatymo projekte šią nuostatą siūloma įtvirtinti įstatymo 151 straipsnio 10 dalyje. Atsižvelgiant į tai, reikia tikslinti 152 straipsnio 3 dalį. Taigi komiteto pasiūlymas – papildyti projektą 2 straipsniu ir išdėstyti taip: pakeisti 152 straipsnio 3 dalį išdėstant, kad sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojamos LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 10 dalyje nurodytu pagrindu…
PIRMININKAS. Pataisos autorius A. Veryga sutinka su bendru tekstu. Ačiū, pritarta.
Dėl komiteto pasiūlymų dėl motyvų nėra užsirašiusių Seimo narių. Ar galime šitam bendram projektui pritarti? Pasiūlymui bendru sutarimu? Galime pritarti.
Ir tada visam 1 straipsniui galime pritarti taip pat bendru sutarimu.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ir jis tampa 3 straipsniu.
Yra kitas Teisės departamento pasiūlymas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Tada galime pritarti visam 3 straipsniui su šiomis pataisomis bendru sutarimu. Pritarta. Ačiū pranešėjai.
Dėl viso įstatymo. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad tai yra geras įstatymas susieti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimus su jose dirbančių gydytojų ir slaugytojų atlyginimais. Tai yra vienas iš motyvų vadovams kelti ten dirbančių darbuotojų atlyginimus ir tai yra sveikintina. Tokie pasiūlymai brovėsi iki čia, Seimo plenarinių posėdžių salės, jau gal kokius trejus ar ketverius metus, tačiau nerasdavome sutarimo. Geriau turbūt vėliau negu niekad šiandien tokį įstatymą priimti.
Tiesa, man atrodo, yra ir tam tikrų minusų, kuriuos reikėtų ateityje tobulinti. Tai labai aiškus susiejimas ne tik su darbuotojų atlyginimais, bet ir su darbuotojų skaičiumi. Aš manau, kad kai kuriais atvejais ir mažesnis darbuotojų skaičius gali dirbti labai efektyviai ir suteikti pagalbą pacientams, to rajono gyventojams. Ankstesnis siūlymas atsižvelgti ne į darbuotojų skaičių, o į įstaigos pajamas, kiek ji suteikia paslaugų, kiek ji vykdo prevencinį darbą, būtų buvęs tikslesnis. Bet, kaip sakiau, šis žingsnis yra teigiamas ir todėl aš kviesčiau balsuoti už jį.
Taip pat turbūt reikėtų ateityje atsižvelgti ir į tai, kad kai kurių įstaigų yra kur kas didesnių, negu šiandien mes pateikiame 50 mln. eurų apyvartą. Aš manau, kad yra ir 100 mln. uždirbančių, čia galbūt galėtų būti ir dar koks nors vienas laiptelis. Bet kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą, kuri sako, kad svarstytina, ar tokiu reguliavimu nebus iškreipta šiuo metu galiojanti kitų viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistema, pagal kurią jų mėnesinės algos pastoviosios dalies dydis yra siejamas su Seimo nustatytu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir kitų pareigūnų algos baziniu dydžiu. Manyčiau, tai yra gana rimta pastaba, todėl kviesčiau nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Norėdamas padaryti pliusinį opozicijos balsų balansą, aš dar užsirašiau, nes vienos opozicinės frakcijos atstovas teigiamai, kitas kritiškai kalbėjo. Aš manau, kad gydymo įstaigų vadovų ir pavaduotojų atlyginimams apskaičiuoti yra surastas pažangus ir socialiai geras modelis. Teisingai, ką sako kolegė, nes jis yra išsiskiriantis, palyginti su kitomis sritimis. Bet aš manau, kad jis gali tapti geru pavyzdžiu pakeisti ir kitų sričių įstatymus – panašiais principais nustatyti biudžetinių įstaigų vadovų atlyginimus, kad jie būtų susieti su darbuotojų skaičiumi, su tos įstaigos vidutiniu kitų darbuotojų atlyginimu. Kitaip sakant, kad vadovui būtų užprogramuotas aiškus interesas: nori pats daugiau uždirbti, būk geras, rūpinkis, kad ir tavo darbuotojai uždirbtų. Manau, kad čia yra geras principas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Balsuojame. Projektas Nr. XIIIP-1006. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 104, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1006) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-903 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2769(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-903 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2769. Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys A. Vinkus, tačiau pasiūlymų nėra. Prašom – pranešėjas nori.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, vakar, tai yra gruodžio 12 dieną, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar 45 straipsnį galėtume matyti projekte? Ar keičiate, ar ne, nes projekto pavadinime parašyta: 2 ir 45 straipsnių pakeitimo.
A. VINKUS (LSDDF). Negalėčiau pakomentuoti, gal ponia A. Kubilienė gali pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Išsiaiškinsime. Dėkoju pranešėjui, viskas gerai.
A. VINKUS (LSDDF). Mes vakar komitete pritarėme visiems straipsniams.
PIRMININKAS. Gerai.
A. VINKUS (LSDDF). Jūsų pakartotinis klausimas man šiek tiek neaiškus ir į tai atsakau – pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Motyvai dėl viso. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Priminsiu šio įstatymo siūlymo istoriją. Prieš metus, praeitų metų rudenį, aš siūliau nuobaudas atidėti bent dvejiems metams ir pasiruošti tam tikram skatinamajam pasiūlymui, kuo galėtų būti skatinamos įstaigos už eilių mažinimą teikiant paslaugas pacientams. Tuo metu tam buvo nepritarta, dabar yra siūloma iš viso panaikinti baudžiamąsias nuobaudas už eiles įstaigose. Manau, kad toks panaikinimas yra teisingas, tačiau būtų gerai, kad kartu su šituo baudų panaikinimu būtų ir paskatinamos tos įstaigos, kurios dirba taip, kad jose eilių nėra. Bet šiandieną kviečiu pritarti ir ateityje tobulinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kas belieka? Išties Vyriausybė ir ministerija turėjo dvejus metus tam, kad būtų galima pasiruošti įgyvendinti šitą įstatymą. Žmonės dėjo dideles viltis, nes įstatyme yra surašyta, per kiek laiko žmogus turi patekti pas šeimos gydytoją, gauti kitas konsultacijas. Deja, buvo užsiimama viskuo, bet ne šito įstatymo įgyvendinimu. Ir kas yra keista, kaip ir minėjo kolega J. Olekas, mes, matydami ministerijos neveiklumą, siūlėme atidėti šito įstatymo įgyvendinimą bent dvejiems metams. Dar prieš tris mėnesius komitete svarstant šitą projektą, pasirengimą įgyvendinti šitą įstatymą, visi ministerijos žmonės sakė, vadovybė sakė, kad pasiruošta šitą įstatymą įgyvendinti. Tik po to, kai uždavėme klausimą Registrų centrui ir patvirtino, kad elektroninė registravimo sistema nuo Naujųjų metų neveiks, tik po to, kai Ligonių kasa patvirtino, kad taip, jie taikys baudas, nors iš esmės nėra pasiruošta…
Man labai gaila, kad yra niekinami teisėti žmonių lūkesčiai, nes žmonės tikėjosi, kad įsigaliojus šitam įstatymui kas nors pasikeis. Deja, per tuos dvejus metus eilės tik padidėjo. Regionai iš esmės yra žlugdomi, medikai iš regionų bėga, nes ministras juos vadina nekompetentingais. Todėl šiuo metu nieko nelieka tiktai pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš norėčiau pasakyti, kad dažnai, nuolat kartojant, kad medikai bėga, medikai nepatenkinti, medikai bėga, yra tarsi netiesioginė agitacijos forma. Mes patys norime kalbėti, bet matome, kad tas nesiseka taip, kaip norėtųsi. O tai, kad mes metus svarstėme, tai svarstėme atsakingai. Gal ir klydome, bet niekada nėra vėlu pasitaisyti. Aš manau, kad šiandien reikia ištiesti rankas ir suspausti visiems, kaip sakiau ir pereitą kartą, ir pasidžiaugti, kad ligoniams ir mūsų Lietuvos gyventojams bus geriau.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2769) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2367(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2367. Pranešėjas – D. Kaminskas. Priimame pastraipsniui. Nėra pasiūlymų, tai jums nebūtina. (Balsas salėje) Prašau. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnį norite pakomentuoti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia yra daugiau techninis. Siekiant teisės taikymo aiškumo, siūlytina redakciniu požiūriu patikslinti 2 straipsnio papildymo įstatymo 92 straipsniu 2 dalį, pridedant ir (ar).
PIRMININKAS. Komiteto siūlymo negalime teikti. Tai turėtų būti Seimo nario siūlymas, todėl šitas pasiūlymas nesvarstomas. Be to pasiūlymo 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už – Seimo narys A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kviečiu palaikyti ir pritarti teikiamiems siūlymams ir pataisoms, nes gana ilgą laiką sulaukdavome daug diskusijų, kokias vis dėlto paslaugas įtraukti ar neįtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamas paslaugas, ir vis dėlto neretai pristigdavome argumentacijos, kas yra tinkamos paslaugos, ar jos prisideda iš tikrųjų prie mūsų gyventojų išgyvenamumo, reikšmingai gali sumažinti galbūt ir tas pačias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, naudojant kokias nors modernesnes, naujesnes technologijas, kurios yra labiau sveikatą tausojančios.
Šios pataisos ir leistų aiškiau reglamentuoti taisykles, tvarkas ir tikrai Lietuvą priartintų prie tų vakarietiškų standartų, kurių mes norime, ir naujų paslaugų įtraukimas taptų labiau argumentuotas, pagrįstas. Prašyčiau pritarti siūlomoms pataisoms ir jas palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, sunku patikėti ministro teikiamais argumentais: jeigu koks nors gydytojų organizacijos atstovas ar ligoninės atstovas Privalomojo draudimo taryboje teikia blogus pasiūlymus, kaip ministras sako, o kažkodėl dabar komisijoje ar apeliacinėje komisijoje jau teiks gerus. Čia vietoj vienos buvusios tarybos įsteigiamos dar papildomai dvi komisijos.
Iš tikrųjų manau, kad papildomas krūvis ir toms pačioms medikų ir pacientų organizacijoms, skaidomos pajėgos ir galbūt kokia nors priedanga ar mažesnis girdėjimas sudaromas siauresniame komitete. Juo labiau kad ypač apeliacinėje komisijoje dalies tų organizacijų atstovų, kurie yra komitete, jau nėra. Vadinasi, sudaroma tam tikra šališkumo galimybė: jeigu nepakako persvaros viename komitete, tai kitoje komisijoje ta persvara gali atsirasti.
Aš manau, kad jeigu ministras turi kokių nors pasiūlymų dėl gilesnės analizės, tą viską buvo galima padaryti Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, tiesiog iškeliant tarybai tuos uždavinius, kuriuos, kaip dabar ministras sako, jis kels komiteto ar apeliacinės komisijos nariams. Nemanau, kad čia bus pridėtinė vertė, o tam tikras laiko sugaišimas ir, kaip sakiau, pajėgų išskaidymas iš tikrųjų atsiranda, todėl siūlau nepritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ilgą laiką paslaugos į apmokamų paslaugų sąrašą buvo įtraukiamos be aiškių kriterijų. Šiame projekte yra nurodyti aiškūs kriterijai ir, kaip čia paminėjo kolega J. Olekas, iš tikrųjų nebus taip, kad komisija vienaip ar kitaip nusprendžia. Ji turės laikytis išvardintų kriterijų. Taigi bus objektyviai ir vienodais standartais paslaugos įtraukiamos į apmokamų paslaugų sąrašą. Iš tikrųjų mes turėsime mažiau korupcijos ir turėsime labai aiškius standartus, kodėl ta paslauga įtraukiama į apmokamų paslaugų sąrašą, todėl kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, matyt, čia tokia sistema pasidarė: teikiame viena, o kalbame kita. Reikalaujame iš įstaigų vadovų nepriekaištingos reputacijos, o vakar po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo ministras pats, atrodo, negali eiti tų pareigų, nes jau prarado nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Panašiai ir dabar. Kalbama, kad buvo be aiškių kriterijų, dabar bus aiškūs kriterijai. Pažiūrėkite, kokie kriterijai buvo: mokslu pagrįstos paslaugos ir ne mažiau kaip vienas atvejis 200 tūkst., dar buvo įrašyta, kad paslauga bus apmokama, jeigu tokia paslauga apmokama ne mažiau kaip 1/3 Europos Sąjungos valstybių. Gerai, kad tą išbraukėme, nes taip būtų žlugdoma mokslo pažanga, nes Lietuva labai dažnai pirma Europoje arba pasaulyje atlieka kai kurias paslaugas. Iš esmės dabar tą daro, PSDF pritaria, o ministras tvirtina, tai daug plačiau atstovaujanti institucija.
Dabar žiūrėkite, ką mes darome. Ministras sudarys komisiją, į komisiją įeis siauro rato žmonės, daugiausiai ministerijos arba ministerijai pavaldūs žmonės, ministerija siūlys komitetui svarstyti paslaugas, komitetas apsvarstys ir grąžins ministrui rekomendaciją, kokias paslaugas įtraukti, o ministras tada tvirtins. Uždaras ratas – centralizuojama valdžia, mažinama demokratija, ir tai mes vadiname vakarietišku keliu, kai iš esmės eliminuojame didžiąją dalį visuomenės. Tai uždaras ratas – ministras pats viską daro, pats tvirtina komitetą ir pats tvirtins, ką jis pats pasiūlys komitetui. Jokiu būdu negalime balsuoti, nes yra mažinama, siaurinama demokratija.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti šitą įstatymo projektą. Esmė ta, kad nustatomi aiškūs kriterijai, vertinimas vyksta dviem etapais. Dėl to, kad komitetai sudaromi, tai, aš manau, yra išplėstos ir atstovavimo komitetams ribos, ten įeina ir pacientai, ir gydytojai, ir mokslo bendruomenė. Vis dėlto dėl kriterijų, tai dirbant, aišku, bus galima, jeigu matysime kokių problemų dėl kriterijų tikslingumo ar atsiras naujų, juos keisti, tobulinti. Iš principo aš dabar norėčiau pasisakyti už tai, kad tai vis tiek daug aiškesni kriterijai, komisijos narių atstovavimas irgi tikrai išplėstas. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 73, prieš – 10, susilaikė 27 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2367) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2693(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2693. Pranešėja – Seimo narė L. Matkevičienė. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. I skyrius – „Bendrosios nuostatos“. Pasiūlymų nėra. II skyrius. Yra Seimo nario R. Martinėlio pasiūlymas. Pristato Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mano pasiūlymas, kad praplėstume 7.3 punktą, kur rašoma, kad „…žalos mažinimo, kuris suprantamas kaip sveikatos rizikos valdymo ir pagalbos priemonės ir psichotropines medžiagas, alkoholį, tabaką, tabako produktus vartojantiems žmonėms“. Aš siūlau, kad reikia praplėsti ir įrašyti „alkoholio ir tabako“, nes programos tikslas – tai narkotikų, alkoholio ir tabako gaminių pasiūlos mažinimo srityje programa. Tik išplečiamas spektras, kad būtų kalbama ne tik apie narkotikus, bet ir apie alkoholį, ir apie tabaką. Tokie būtų argumentai.
PIRMININKAS. Turbūt galime manyti, kad 29 pritaria, kad būtų svarstoma. Svarstome. Komiteto nuomonė?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai tokie. Programoje aprašoma žalos mažinimo koncepcija skirta tik narkotikų vartotojams, kaip nurodoma programos 7.3 punkte. Tokia žalos mažinimo koncepcija pasirinkta vadovaujantis tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, Jungtinės Tautos, rekomendacijomis. Žalos mažinimas yra neatsiejama 2013–2020 metų Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos narkotikų politikos dalis, kurioje įtvirtinama nuostatos dėl žalos mažinimo, kaip veiksmingos kovos su narkotikais priemonės, svarba. Priemonės ir būdai, kurie didina žalos mažinimo paslaugų prieinamumą ir įvairovę asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio ir tabako vartojimo, yra numatyti programos pirmojo skirsnio „Paklausos mažinimas“ dalyse, taip pat yra trečiasis skirsnis „Žalos mažinimas“. Todėl viskas yra nurodyta ir komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo nuomonei už nesuteiksime žodžio. Tai yra jūsų pasiūlymas.
O nuomonė prieš – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia yra perteklinis ir iš esmės klaidinantis būdas įtraukti šį skirsnį, nes tas skirsnis, kaip jau buvo paminėta, ne apie tai kalba. Iš tikro mes tikriausiai turėtume vadovautis tarptautinėmis sąvokomis ir tikrai siūlyčiau nepalaikyti šitos pataisos, o vadovautis Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijoje įtvirtintomis sąvokomis. Todėl kviečiu nepalaikyti šitos pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš kaip tik manau, čia juk tose rekomendacijose nedraudžiama to naudoti, tą įtraukti. Tai kodėl mes negalime, jeigu turime programą kovai su visomis išvardintomis blogybėmis, tai mes galime prijungti šiame projekte ir tas, kurios nerekomenduojamos, bet neprieštaraujama joms. Aš už.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Programoje yra įvardinti konkretūs uždaviniai ir kryptys, ir įvertinimo rodikliai. Tai kaip jau ir yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl šios pataisos. Pritariantieji balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei nepritarti balsuoja prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 28, prieš – 27, susilaikė 45 Seimo nariai, pasiūlymui nepritarta.
Pereikime prie 120.4.2. Dėl jo programoje taip pat yra Seimo nario R. Martinėlio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlau papildyti programą nauju papunkčiu 120.5, kur būtų parašyta, kad atsiradus daugiau nepriklausomų mokslinių tyrimų ir studijų, rodančių, kad žalos mažinimo koncepcijos, derinamos su įrodymais pagrįstomis rūkymo prevencijos ir metimo tabako kontrolės priemonėmis, gali duoti daugiau esminės naudos visuomenei ir sveikatai ir įgyvendinti skirtingą tabako gaminių reglamentavimą, atsižvelgiant į jų keliamą riziką. Tai čia vėl yra pasiūlymas, kad per tą programą, kuri yra siūloma dešimčiai metų, būtų įtraukta galimybė naudoti mokslo įrodymais pagrįstas priemones ateityje, jeigu atsirastų, kad būtų mažinama žala sveikatai. Be to, dėl mažinimo sveikatai yra alternatyvių priemonių, jau yra metadono programa, narkotikų, kur pati valstybė perka ir dalina narkotines medžiagas priklausomiems žmonėms. Nikotino pleistrai, jie gal daugiau farmakologine prasme, bet irgi mažina, kaip tik mažina galimybes po to rūkyti. Manau, kad nereiktų palikti to tikro tabako kaip vienintelės alternatyvos, o ieškoti daugiau galimybių, daugiau alternatyvų ateityje, nes programa dešimčiai metų. Aš siūlyčiau įtraukti tokią galimybę mokslo pagrindu, mokslo įrodymais pagrįstų priemonių naudojimą ateityje.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu manyti, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstoma, yra. Komiteto nuomonė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Komiteto argumentai. Siūlymo argumentai neatitinka pasiūlymo papildyti programą nuostatomis dėl skirtingo tabako gaminių reglamentavimo turinio. Elektroninės nikotino perdavimo sistemos, arba kitaip vadinamos elektroninės cigaretės, iš tikrųjų nėra tabako gaminiai, nes jose nėra tabako. Šiuo metu dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kad bedūmiai naujoviški tabako, vadinkime, tie gaminiai galėtų būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės. Akcentuoju, nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų.
Dar daugiau. 2018 metų Pasaulio sveikatos organizacijos šalių konferencijos metu priimtuose sprendimuose kaip tik nurodoma, kad bedūmiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinų, mutagenų, kancerogenų ir kitų cheminių medžiagų, kurios sukelia tokias neinfekcines ligas kaip vėžį, diabetą, širdies ar kitas ligas. Taip pat buvo akcentuota, kad dėl tokiuose gaminiuose aptinkamo didelio kiekio toksinų šių produktų reguliavimas neturi remtis produkcijos saugumu. Ir aiškiai nurodyta, kad… Priminimas šalims naujoviškiems tabako gaminiams taikyti tokias pat reklamos pardavimo, skatinimo, rėmimo priemones, kaip ir tabako produktams… drausti teiginius apie naujoviškų tabako gaminių mažesnį kenksmingumą. Taigi komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlau įsiklausyti į argumentus, kurie buvo ką tik išsakyti. Tikrai nederėtų painioti keleto dalykų. Pirmiausia metadono programa yra taikoma nelegalias medžiagas vartojantiems asmenims, nes valstybė neturi jokių galimybių kitaip reguliuoti nelegalių narkotikų vartojimą. Tuo tarpu alkoholio ir tabako atveju valstybė turi visus reguliavimo svertus – ir akcizus, ir pardavimo reguliavimą. Kaip teisingai buvo paminėta, Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai sako, kad nėra įrodymų, kurie leistų tas medžiagas laikyti mažiau pavojingomis. Tie tyrimai, kurie yra pristatomi, paprastai yra finansuoti arba vienaip ar kitaip susiję su pačių gamintojų interesais ir iš tikrųjų neturėtų būti laikomi pagrindu ir argumentacija. Tikrai kviesčiau nepalaikyti teikiamų kolegos siūlymų ir pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo. Pritariantieji R. Martinėlio pasiūlymui balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 10, prieš – 25, susilaikė 69 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
III skyriuje 123 programos punktas. Seimo nario R. Martinėlio pasiūlymas. Pristatykite.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pasiūlymo esmė, kad programos įgyvendinimas būtų Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva, o ne Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, nes ir Sveikatos sistemos įstatyme yra parašyta, kad tik rengia programas, be to, ir Vyriausybės nutarime yra nurodyta, kad tik rengia, tai, aš sakyčiau, vis dėlto… Be to, dar yra Vyriausybės nutarimas, kad departamentas gali būti reorganizuotas, gali net ir pavadinimas keistis, o mes jį įrašome. Sveikatos apsaugos ministerija tokia kaip įgyvendinanti institucija, manau, turėtų būti. Pasiūlymo esmė yra, kad įgyvendinimą vykdytų ministerija.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu manome, kad 29 pritariantys, kad pataisa būtų svarstoma, yra. Komiteto nuomonė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, ir štai kokie yra komiteto argumentai. Pasiūlymas prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo 701 straipsnio 2 dalies 4 punktui, kuriame nurodyta, kad Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamentas rengia valstybines alkoholio, tabako, narkotikų kontrolės ir jų vartojimo prevencijos programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plane, patvirtintame Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“, departamentas nurodytas kaip institucija, atsakinga už programos parengimą, o Sveikatos apsaugos ministerija – kaip viena iš programą įgyvendinančių institucijų. Taigi komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, jeigu norime, kad kontrolė susilpnėtų, tikriausiai reikia pasiūlyti tokią instituciją, kuri iš tikrųjų kuruoja visą sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje. Mes turime tikrai puikiai dirbantį Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentą, jis tikrai išsiskiria tuo, kad jame labai aktyviai dirba labai atsidavę žmonės. Taigi atkreipkite dėmesį dar į tai, kad ta nuostata prieštarautų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui, tai jau buvo ir paminėta mūsų komiteto nutarime. Taigi siūlau tikrai nepritarti. Turime puikiai dirbančią instituciją ir toliau palikime jai kuruoti šitą klausimą. Siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Balsuojame dėl pasiūlymo. Pritariantieji R. Martinėlio pasiūlymui balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 7, prieš – 29, susilaikė 68. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu be pasiūlymų? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už – Seimo narys A. Navickas. Seimo nary Andriau Navickai, gal jūs norite kalbėti? Jūsų mikrofonas įjungtas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju aš tiktai norėjau pasidžiaugti, kad strategija ir projektas parengti, tikrai siūlau balsuoti už. Jis galėtų būti, mano supratimu, galbūt šiek tiek kaip visada geresnis, bet šiuo atveju tai, kas yra, yra tikrai pakankamai kokybiška ir tikrai suteikia tvarumą žiūrint į ateitį. Man atrodo, tikrai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai taip pat už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Tikrai negaišinsiu visų laiko. Dar kartą tikrai raginu balsuoti už, nes tai yra kompleksinė, svarbi programa, ir tikrai kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra strategija. Tai nėra konkretūs dalykai, bet, aš manau, tai, ką ir siūlė kolega, jeigu atsiranda naujų tyrimų ir visų kitų dalykų, tai jau yra mūsų gyvenimo detalės, kurias mes turėsime įstatymu įgyvendinti. Strategijai reikia pritarti, nes, manau, reikia skirti dėmesį psichotropinėms medžiagoms, jų naudojimui, jų užkardymui. Yra labai svarbu ir sveikatos aspektu, ir žmonių gyvybės aspektu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, tai yra strateginis ilgalaikis ir kompleksinis dokumentas, įgaliojantis ir sudarantis sąlygas mažinti priklausomybę mūsų šalyje, kur iš tikrųjų priklausomybės dalykai daro didžiulę žalą visuomenėje šeimoms, apskritai ekonomikai. Džiugu, kad apima ne tik pasekmių šalinimą, bet taip pat ir poreikio paklausos mažinimą. Labai svarbu, kad yra numatyti netgi mokymo įstaigose ankstyvosios intervencijos dalykai, – darželiuose, mokyklose ir kitose mokymo įstaigose. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. (Šurmulys salėje) Dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 101, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2693) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 8, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2412(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 8, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2412(2). Pranešėjas – V. Bakas. Tačiau pasiūlymų, pataisų priėmimo stadijoje nėra.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra redakcinė Teisės departamento pataisa, kuriai pritariame, ir pritariame visam straipsniui bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas. Juozai Olekai, kalbėkite per mikrofoną, o ne į telefoną.
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiprašau, Pirmininke. Iš tikrųjų noriu paremti pateiktą įstatymo projektą. Tai irgi yra viena iš tų jau anksčiau teiktų projekto krypčių, kad mobilizacijos sistemai daugiau įtakos turėtų Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos departamentas, kad savivaldybėse dirbtų kvalifikuotesni specialistai šios srities, kad būtume labiau pasirengę vykdyti tiek nacionalinės, tiek priimančios šalies funkcijas, todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti, kad būtų priimtas projektas Nr. XIIIP-2412.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2412) priimtas. (Gongas)
A. Širinskienė, replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog su didžiausiu apgailestavimu, bet norėčiau bent jau dėl protokolo grįžti prie ankstesnio klausimo, dėl Tabako kontrolės programos. Labai neatidžiai balsavau – mano balsas buvo prieš, tikrai norėjau balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Širinskienė balsavo už projektą Nr. XIIIP-2693.
V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Irgi įskaitykite už.
PIRMININKAS. Už kurį projektą?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Už šitą.
PIRMININKAS. Už paskutinį projektą V. Kamblevičius balsavo už. (Balsai salėje)
Atrodo, jau visi pasakė, kaip balsavo.
11.15 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2541(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2541(2). Pranešėjas – J. Jarutis. Tačiau priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra, todėl nekviečiame į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš iš tikrųjų noriu pasakyti dėl šitos grafos. Kad regionuose naikinamos priešgaisrinės apsaugos valdybos, gal šiek tiek ta centralizacija turi teigiamų dalykų, bet vėlgi mes kalbame apie tai, kad ne stipriname regionus, ne daugiau sutelkiame pajėgų, o centralizuojame ir tam tikros galios iš regionų atimame.
Antras dalykas, ką kalbėjau svarstymo metu, tai yra ne dėmesys savivaldybių priešgaisrinės apsaugos padaliniams. Mes žinome, kad būtent ten yra sudėtingiausia situacija, nors jie pirmieji atvyksta į gaisro ar kitos nelaimės vietą. Tačiau pagalba jiems, net ir šiuo įstatymu, iš dalies sumažėja. Anksčiau buvo labai tiesiogiai numatytos departamento konsultacijos ir pagalba, o dabar teikiama tik bendrais pagrindais. Todėl, balsuojant už šį įstatymą, aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš trumpai. Iš tikrųjų ne tiek svarbu, koks pavaldumas, juridinis ar savivaldybės, ar centralizuota, ar tiesiogiai, svarbu, kaip reaguoja. Iš įstatymo projekto aš matau, kad reagavimas į gaisrus, įvykius turėtų ženkliai pagerėti, todėl kviečiu balsuoti už šitą (…).
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes turėtume suprasti ir atskirti, kur yra savivaldybių arba savanorių priešgaisrinės tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statusas ir funkcijos. Šiuo atveju yra centralizuojamas iš esmės biudžeto svarstymas. Tai yra vieno biudžeto arba išteklių valdytojo klausimas. Turbūt geriau, kad centras galėtų paskirstyti lėšas ten, kur reikia, o visi kiti dalykai tai yra jau papildomi. Svarstymo metu domėjomės, santykiai su savanoriškomis savivaldybių tarnybomis išlieka, tas metodinis vadovavimas. Aš manau, nėra kliūčių balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Kviečiu balsuoti dėl Priešgaisrinės saugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2541 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2541) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2542(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Civilinės saugos įstatymo 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2542. Pranešėjas – J. Jarutis. Pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2542) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2543(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2543. Pranešėjas – L. Stacevičius. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, todėl priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2543) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2544(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2544(2). Priėmimas. Pranešėjas – J. Jarutis, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiame.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 4 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas“ pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2544) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550(2). Pranešėjas – R. Šarknickas. Priėmimas. Yra pasiūlymų, kviečiu pranešėją į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento… R. Šarknickas yra, ateis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pakomentuoti šį pasiūlymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas – bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas teikia pasiūlymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). „Taiko administracinę atsakomybę už komisijos nario, komisijos administracijos, valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį ir gaunančio darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą per radijo ir televizijos programas ar atskiras programas.“
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento dėl to paties straipsnio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar norite pasakyti argumentų?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarėme. Nuostatų paskirtis yra reglamentuoti tik bendruosius institucijos veiklos organizavimo principus, todėl juose įtvirtinti detalių viešųjų konsultacijų valdymo tvarką, skirtą viešųjų konsultacijų subjektams, nėra tikslinga. Vis dėlto, atsižvelgdami į praktikoje iškylančią būtinybę turėti nustatytą viešųjų konsultacijų tvarką, rekomenduojame Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šiuo klausimu aktualią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą parengti kartu su kitais reikalingais šio įstatymo pakeitimais, taip pat parengti ir patvirtinti viešųjų konsultacijų vykdymo tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiais pritarimais galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento techninis pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ačiū. Ar galima 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad pataisos ir siūlymai yra gana objektyvūs ir reikia juos patvirtinti. Manau, kad tikrai ir patyčių… ir ta veikla bus šiek tiek skaidresnė, sąžiningesnė ir tikrai duos, aš manau, tam tikrų teigiamų pozityvų Lietuvos žiniasklaidai, kuri, akivaizdžiai matome, turi ne tik šitas problemas, bet turi ir daugiau problemų. Žiniasklaida yra užvaldyta, ypač pagrindinė žiniasklaida. Sovietmečiu mes žinojome, kas ją yra užvaldęs, tai buvo saugumas, Glavlitas, kitos institucijos. Šiandien žiniasklaida lyg ir bando vaizduoti, kad ji yra laisva, bet Nacionalinio saugumo komiteto tyrimas parodė, kad žiniasklaida nėra laisva, kad ji užvaldyta verslo, politinių partijų, politinių interesų. Šiandien aš matau, ypač matyti, kad ne tie atėjo į valdžią, atėjo į valdžią valstiečiai ir, be abejonės, žiniasklaida juos nuolatos kritikuoja, gali susidaryti įspūdį, kad nė vieno gero darbo, nė vieno gero sprendimo dabartinė valdančioji dauguma nepriėmė. Ypač tai matėsi tvirtinant biudžetą, nors biudžetas visoms šakoms, visoms sritims didėja, bet vis dėlto sugebėjo konservatoriai, kad kartu su valdančiąja dauguma… parodyti, kad tikrai reikia streikuoti, piketuoti, reikia viską daryti, nes biudžetas yra labai blogas. Čia yra jau fenomenas, kaip tai reikia sugebėti padaryti, bet kai tavo rankose yra beveik visa žiniasklaida, žinoma, galima bet ką padaryti. Todėl aš balsuoju už ir raginu kitus balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, gal kai kurias redakcines pataisas ir kai kuriuos dalykus dera padaryti, tačiau pažiūrėkite į 11.7 punktą: mokytojus, gydytojus, ūkininkus galima pažeminti ir panašiai, bet jau politiko, valstybės pareigūno jokiu būdu. Ką mes čia įvedame? Ar tikrai mūsų tikslas ginti savo mundurą ir tokiomis cenzūrinėmis priemonėmis? Ar mes norime, kad mūsų žiniasklaida būtų laisva ir galėtų iš tikrųjų pateikti informaciją, kuri kartais mums ir nepatinka? Turbūt kiekvienas čia galime pasakyti, kad ne visa informacija, kuri pateikiama, yra mums tikrai maloni, bet yra kitų institucijų, kitų galimybių apginti savo garbę ir orumą ir nedaryti tokių išskirtinių sąlygų politikams ir valstybės pareigūnams. Aš manau, kad mes tikrai negalime priimti tokių dalykų, netgi sakyčiau, kad tai siejasi su mūsų pačių pozicija ir todėl balsuotume tik dėl savęs. Todėl aš jokiu būdu negaliu pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui ir kviečiu visus Seimo narius taip pat nepritarti. Galbūt taisyti, pažiūrėti, kas ten gali būti, bet palikti tokią nuostatą tikrai būtų neprotinga ir nesolidu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėčiau pasakyti, kad nesusipainiotumėte dėl kelių klausimų, kurie bus už kelių minučių svarstomi. Šitas klausimas yra būtent dėl pačios komisijos nuostatų keitimo, LRT pačios komisijos, kuri pati siūlė tuos nuostatus šiek tiek pakeisti. Tai nesupainiokime šitų dalykų ir palaikykime LRT komisijos narių teikiamus siūlymus, kurie yra jau priėmimo stadijos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen. (Balsai salėje) Kortelę įdėkite.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Įdėta, ačiū. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas slypi už siūlomų komisijos nuostatų pakeitimo, ypač į 14 punkto 7 papunktį. Čia kalbama apie atskiras programas, platinamas internete, ir apie tai, jeigu komisija nustatys, jog nebuvo kreiptasi nustatyta tvarka į ją, tos programos galėtų būti pašalinamos iš interneto. Mano galva, čia yra siūlomas labai rimtas pakeitimas, kuris atveria duris tam tikrai švelniai cenzūrai internete. Todėl aš siūlyčiau labai atsakingai pažvelgti į šiuos pakeitimus ir jų nepalaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasisakysiu taip pat dėl tų pačių punktų. 11.6. Mano supratimu, akivaizdus kišimasis į teismų darbą. Taip, teismuose sureguliuojama, kaip techninės priemonės naudojamos. Šiuo atveju ir teismas yra atsakingas, kad būtų laikomasi įstatymo. Aš manau, kad tokios funkcijos suteikimas komisijai yra perteklinis.
Antras dalykas, dėl administracinės atsakomybės už politikų garbės, orumo pažeidimą laidose, programose. Žinote, jeigu kas nors mano, kad jo garbė, orumas pažeistas, tam yra vėlgi teisminiai įrankiai, tegul kreipiasi ir aiškinasi teismuose. Tam yra visos galimybės, reikia tiktai noro. Bet, kiek žinoma, politikai dažniausiai to noro nerodo. Aš manau, kad užkrauti valstybės pareigūnams tokią funkciją būtų tiesioginis Konstitucijos pažeidimas.
Kitas dalykas – dėl licencijų ir leidimų. Aš suprantu, kad jeigu būtų tas sprendimas priimamas ką nors iš interneto išimti, remiantis teismo sprendimu, ar tos programos būtų nukreiptos tiesiogiai prieš Lietuvos Konstituciją, teritorinį integralumą ir panašius dalykus, tada būtų galima kalbėtis. O dabar gi tokiomis abstrakčiomis frazėmis… Aš manau, kad tai ne švelni cenzūra, o tiesioginė cenzūra.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad mes, priimdami įstatymus, turime plėtoti demokratiją, o ne ją siaurinti. Vėlgi mes grįžtame prie tų pačių punktų, ką kalbėjo mano kolega J. Olekas dėl politikų. Po svarstymo, po Teisės departamento aiškios kritikos vis tiek paliekama, kad komisijos nariai už jų įžeidimą gali skirti administracinę nuobaudą. Na, tam yra teismai. Visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymus ir turi naudotis tomis pačiomis teisėmis, o ne atskira institucija išrašinėti baudas, kam patinka. Va, man nepatiko, kaip į mane pažiūrėjo. Tai vienas dalykas.
Antras. Manau, kad kiti ribojimai yra tam tikra reakcija į tai, kas vyko, kritikos lavina valdančiųjų daugumos atžvilgiu ir jų lyderio, kai buvo išstumiamos vienos ar kitos laidos, vieni ar kiti laidų vedėjai. Šitomis pataisomis būtent to ir siekiate. Iki tol nė viena valdžia nesikišo į šituos reikalus ir nematė reikalo taisyti šitų straipsnių. Todėl tikrai negaliu pritarti tokioms invazijoms, kurias siūlo ponas R. Karbauskis.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 58, prieš – 26, susilaikė 24. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2550) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę. Priėmimo stadija. Yra gauta pasiūlymų.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? (Balsas salėje: „Konsoliduotą gal turite?“) Girdžiu pritariamuosius balsus. (Balsai salėje) Ne, nepritariate. Gerai, tada balsuojame dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Tuoj pradėsime motyvus. Dėl motyvų – A. Kubilius. Motyvai prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, 1 straipsnis, kur dabar iš naujo apibrėžiami komisijos tikslai preambulėje, man kelia didelį susirūpinimą, ką yra suplanavusi A. Širinskienė. Ji siūlo tirti tokį faktą, kad spaudoje pasigirdo pensijų fondų įtaka kokiems nors politikams, o aš noriu priminti, kad priėmus mokesčių reformą ir priėmus pensijų sistemos reformą pagal S. Jakeliūno pasiūlymus dabar tie asmenys, kurie nesulaukė 40 metų, bus privalomai per tris kartus įkalinti pensiniuose fonduose, kas sistemiškai gal ir nėra blogai, bet tai duoda didžiausią naudą pensijų fondams. Tai aš keliu klausimą, ar A. Širinskienė nenori čia tirti S. Jakeliūno veiklos? Aš labai gerbiu S. Jakeliūną, nepaisant jo visų kartais pasitaikančių netikslių pasisakymų, ir man kelia nerimą, kad gerbiamoji A. Širinskienė gali sukelti sumaištį visoje finansų sistemoje ir pasikėsinti į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko autoritetą. Aš raginu balsuoti prieš tokius pataisymus.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami konservatoriai, jūs galite turėti kokią norite nuomonę ir čia jūsų laisva valia, bet kai už jūsų nuomonę… Kai jums kreipimąsi į Konstitucinį Teismą parašo advokatė, o advokatės sesuo, Konstitucinio Teismo teisėja, rengia Konstitucinio Teismo išvadą ir už tai atsidėkodami pensiniai fondai, nes jiems naudingas kreipimasis į Konstitucinį Teismą… jūsų partijos lyderio verslas gauna 11 mln. eurų. Investuoja iš privačių fondų. Ar nėra čia korupcijos? Aš manau, čia akivaizdi korupcija. Kitai partijai prokuratūra, jeigu būtų laisva, neužvaldyta jūsų kartu su Prezidente, būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Šiandien prokuratūra tyli, nes ji nėra laisva, yra kišeninis prokuroras. Todėl aš manau, kad šitas tyrimas yra labai svarbus ir jau jūs bent šiuo klausimu turėtumėte patylėti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 60, prieš – 35, susilaikė 10. 1 straipsnis patvirtintas.
2 straipsnis. Yra Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas. Eugenijau Gentvilai, pristatykite savo pasiūlymą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Platesnį pasiūlymą teikiau rugsėjo mėnesį, sudarant šitą komisiją. Nebuvo priimtas, buvo sakoma, kad komisija ką norės, tą galės tirti. Šįryt teikiau komisijos posėdyje jau konkrečiai šituos dalykus, irgi pasakė: mes galėsime tai tirti, tačiau akivaizdu, kad nebus tiriama jau vien dėl laiko stokos. Tai aš vis dėlto noriu, kad Seimas įvertintų tas grėsmes, kurios galimai egzistuoja iš išorės, pirmiausia Rusijos, ir komisijai suformuluotų du tokius klausimus: kokia Rusijos verslo ir politinė įtaka Lietuvos verslui ir politikai, siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. Tą patį siūliau rugsėjo mėnesį. Ir kitas: kokia Rusijos verslo ir politinių struktūrų įtaka, organizuojant 2012 metų referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Esu įsitikinęs, kad tai yra aktualūs klausimai, ir tai nėra vien tik mano išsigalvojimas.
Noriu pasakyti, kad apie tai, apie galimas Rusijos įtakas, kalbėjo ir premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę ir kreipėsi į visas Lietuvos specialiąsias tarnybas, keldamas problemą dėl galimos užsienio ir, galima suprasti iš konteksto, pirmiausia Rusijos verslo ir politinių struktūrų įtakos Lietuvos politiniams procesams. Štai premjeras pasako tai, ką aš noriu įrašyti į šitos komisijos tyrimo užduotis. Jeigu jūs prieštaraujate man, man tai yra įprasta, bet jūs supraskite, kad jūs prieštaraujate savo premjerui, kuris tą patį daro savo rankomis. Tačiau štai A. Širinskienės komisijai neleisime tirti dėl to, kad tai pasiūlė E. Gentvilas. Atleiskite, tokią logiką aš esu daug kartų matęs, su ja nesutinku ir dėl to siūlau papildyti užduotis šitais klausimais.
PIRMININKĖ. Turime 29 pritariančius? Prašom balsuoti, kad būtų svarstoma pataisa.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 46, prieš – 12, susilaikė 20 Seimo narių. Pasiūlymą svarstome. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo prieš. Mes atkreipėme dėmesį, kad iš esmės tuos klausimus, kuriuos Seimo narys siūlo, tik konkretindamas su Rusija, apima antras ir trečias klausimai, kurie jau yra suformuluoti. Šiandien ryte dar ir laikinojoje komisijoje labai diskutavome, kad ne tik Rusija, bet galbūt ir kitos ne visai draugiškos valstybės gali turėti įtakos ir interesų. Komisija tikrai neturėtų būti apribota dėl kažkokios priežasties tik Rusija, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nelabai supratau dabar gerbiamosios Agnės paaiškinimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gal Šiaurės Korėja, jeigu klausiate…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ai, gal jūs Šiaurės Korėją norite tirti. Manyčiau, kad reiktų kartais tikrai susivaldyti ir apsiriboti, nes nuosaikumas yra viena iš dorybių, apsiriboti ir netirti Šiaurės Korėjos šioje komisijoje. Apsiriboti, galbūt tirti vien Rusiją, jeigu (…) taip. Aš nelabai suprantu, jeigu siūlomas normalus konkretizavimas ir iš tikrųjų jį pasiūlo ne tos frakcijos narys… Visgi man atrodo, kad komisija yra viso Seimo, o ne vienos frakcijos komisija.
Antras dalykas, kad tikrai argumentai, kuriuos pasakė E. Gentvilas, man atrodo, yra… Niekas nepasako nieko prieš, pasako tik, kad savaime viskas aišku. Jeigu savaime aišku, įrašykime ir tvarka, viskas gerai. Aš nelabai matau kažkokio kito dalyko.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Rusija seniai čia yra aktuali tema, kuria galima daug spekuliuoti, kalbėti pagrįstai, nepagrįstai, įvairiai. Aš manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tiria ir tirs tuos reikalus. Dėl kreipimosi pastarųjų dienų, jis irgi turbūt nagrinėjamas gali būti, bus ar nebus, pasikvietus tam tikrus specialistus. Aš manau, reikėtų labiau apsiriboti ir susitelkti į tai, kas jau yra suformuota, į vidinius procesus, atkreipti dėmesį į verslo įtaką politikams. Todėl šitos dimensijos siūlyčiau neliesti ir pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo. Tie, kurie pritaria E. Gentvilo pasiūlymui, balsuoja už, kurie mano kitaip ir pritaria komitetui, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 49, prieš – 34, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario P. Gražulio. Prašom pristatyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, kiek prisimenu, aš siūliau, kad būtų ištirta žiniasklaidos įtaka. Kokiu klausimu, priminkite. (Juokas salėje) Na, pamiršau.
PIRMININKAS. Papildyti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: įpareigoti komisiją ištirti 2008–2018 metų laikotarpiu“ ir taip toliau, penki, šeši punktai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vienu žodžiu, mano gal konkretaus nėra pasiūlymo, todėl aš siūlau pritarti mano siūlymui. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma tas? Turime, bendru sutarimu. Gerai. Toliau. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). (…) gerbiamo Seimo nario P. Gražulio pasiūlymui ir nematė būtinybės būtent tokiu aspektu išplėsti komisijos veiklą.
PIRMININKAS. Pakartokite: pritarė ar nepritarė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau. Nuomonė už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Klausykite, jūs visiems pasiūlymams nepritariate. Kažkam pritarkite. Aš manau, va, Petras neklauso, kad aš pritariu, tikrai reikia ir D. Trampą ištirti, kodėl apie jį taip rašo, ir apie visus kitus politikus. Gal ir kokį V. Putiną įrašykime, kodėl apie jį Lietuvoje taip rašo.
Siūlau vis dėlto rimčiau žiūrėti į komisijos darbą ir pritarti bent kokiam nors siūlymui. O dabar komisija užsisklendusi ir iš tikrųjų nežiūri plačiai. Reikia įtraukti ir tarptautinių klausimų. Štai Petras pasiūlė ir pats už savo siūlymą, matyti, nebalsuos. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl šio pasiūlymo. Tie, kurie pritaria P. Gražulio pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto…
P. Gražulis nori?
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai atsiprašau, tikrai, man atrodo, labai aktualus klausimas. Aš truputėlį susipainiojau, galvojau, kad teikiau dėl kitos komisijos siūlymo šį klausimą…
PIRMININKAS. Jūs gal norite atsiimti pasiūlymą?
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsiimti nenoriu, bet argumentuoti, jeigu galima. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Balsavimas vyksta, prašom balsuoti. Tada replikos po balsavimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 11, prieš – 38, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo. Vis tiek jūs reikalaujate?
P. GRAŽULIS (MSNG). Vis tiek noriu paaiškinti, atsiprašau, aš galvojau, kad dėl kitos komisijos nuostatų pasiūliau šį sprendimą, nes eina du klausimai, šiek tiek tapatūs, dėl žiniasklaidos išvadų tvirtinimo komisijos. Aš manau, kad yra labai svarbus klausimas, vis dėlto suskaičiavau, kad per metus laiko 2 tūkst. 600 straipsnių yra parašyta prieš Amerikos prezidentą D. Trampą. Kas tai užsako, kas tai finansuoja, man atrodo, yra labai svarbu. Juk Amerika yra NATO strateginis partneris, o Amerikos prezidentas priima pagrindinius sprendimus – ginti ar neginti valstybę. Man atrodo, yra provokuojamas karas prieš Lietuvą ir norima, jeigu taip atsitiktų, kad Amerika negintų. Čia yra labai svarbus klausimas…
PIRMININKAS. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). …bet, deja, apsisprendė kitaip, aš irgi šiek tiek kaltas, bet gal bus galima dar šiuo klausimu pakalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario J. Džiugelio. J. Džiugelis pristato savo pasiūlymą. Prašom.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš iškart pristatysiu antrą pasiūlymą, ten buvo du. Aš suprantu, kad valdantieji turi tokią teisę, apsisprendę kapstytis praeityje, tokia jau jų teisė, jeigu jie kitų darbų Seime nemato. Bet iš tiesų, gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes visi susitelkę turėtume užkirsti kelią galimai neteisėtam kišimuisi į Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampaniją, nes akivaizdu, kad valdantieji šią tyrimo komisiją naudos kaip politinį įrankį susidoroti su oponentų kandidatais į Prezidentus. Tai iš tiesų liečia, gerbiami socialdemokratai, Gediminai Kirkilai, ir jus, tai liečia taip pat ir konservatorius, ir visus kitus kolegas, kurie galvoja kelti savo kandidatus į Prezidentus. Aš siūlau iš tiesų pratęsti šio tyrimo išvadų pateikimą parlamente iki kitų metų birželio 1 dienos, taip išsklaidyti abejones, kad ši tyrimo komisija susitelks tik į darbą dėl įtakos politikams, o nebus naudojama kaip politinis įrankis susidoroti su oponentais.
PIRMININKAS. Ar jūsų pristatymas reiškia, kad jūs pasirenkate antrąjį savo variantą, antrąjį pasiūlymą?
J. DŽIUGELIS (MSNG). Aš pasirenku tą variantą, kurį vakar komitete svarstė…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia antrasis variantas.
PIRMININKAS. Čia antrasis, tai dėl pirmojo tada nekalbame.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Pirmąjį atsiimu, antrąjį…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dėl vedimo tvarkos – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, aš labai norėčiau, kad jūs paprašytumėte valstiečių strateginio partnerio P. Gražulio, kad jis pataisytų savo kalbą, nes JAV nėra NATO strateginis partneris, JAV yra NATO narė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis priėmė jūsų pastabą. (Balsai salėje) E. Zingeris – dėl vedimo tvarkos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai trumpa mano pastaba. Prašyčiau įskaityti mano balsą prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Zingeris balsavo prieš. Toliau svarstome antrąjį Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kurį teikiate kartu su J. Sabatausku. Dabar klausiu, ar turime 29, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas?
Už balsavo 45. Svarstome. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Šiandien komisija taip pat svarstė šį pasiūlymą ir priėjo prie tos pačios išvados. Iš tiesų mes tik atkreiptume dėmesį, kad birželio 1 dieną būtų jau keletas dienų po Prezidento rinkimų, realiai, pritarus Seimo narių pasiūlymui, būtų taip, kad pačių Prezidento rinkimų įkarštyje komisija formuotų savo išvadą. Aš manau, būtų pasiektas priešingas tikslas, negu Seimo nariai siekia, nes iš tikrųjų būtent tada komisijai svarstant išvadą būtų pavojus politizuoti. Komisija tiesiog anksčiau baigtų darbą ir būtų viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Komisijai pavedamos naujos užduotys. Iš tiesų laikotarpis… iniciatoriai nepasiūlė naujo laikotarpio, negana to, kad iš principo turėjo formuoti naują Seimo nutarimą, naujos komisijos sukūrimą. Dar taip nėra buvę, kad komisijai dirbant būtų naujos užduotys formuojamos. Tai tiek to, tam pritarėte, bet šiandien akivaizdu, kad tam reikia daugiau laiko. Todėl tas pasiūlymas, manau, yra logiškas, kad birželio 1 dieną būtų skelbiamos išvados.
Kita vertus, jeigu kalbėtume apskritai apie tokios komisijos formavimą, tai didelis klausimas, ar ši komisija pajėgs apskritai iki birželio 1 dienos susitvarkyti su šiuo darbu, nes nėra konkretaus laikotarpio, yra iš esmės plačios ribos, nėra konkrečių pavedimų, nes visiems atsiranda tik gale. Va, dabar papildomi du konkretūs pavedimai, iš kurių vienas jau atkrito, nes Konstitucinis Teismas išnagrinėjo tą Seimo narių kreipimąsi ir dabar kerštas Seimo nariams už tai, kad jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą? Kas čia per žanras? Mano manymu, net toks siūlymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo narys laisvas siūlyti bet kokius pasiūlymus ir inicijuoti savo konstitucinę teisę. Tuo labiau už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą patikrinti, ar tas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja. Manau, tik sveikinti reikia tokius Seimo narių kreipimusis…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …o ne bausti ir jiems keršyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Negalvojau kalbėti, bet kai išgirdau J. Sabatausko kalbėjimą, tai niekaip negaliu su juo sutikti. Jis sako, kad komisija nespės. Aš manau, kad tikrai komisijai nėra ko nespėti, nes komisija pradėjo nuo išvadų, o paskui komisija susiformavo. Aš manau, kad tikrai išvados jau yra ir, kaip suprantame iš visų atmetimų visų pasiūlymų, jau yra visos tos išvados, tiktai reikia pagalvoti, kada jas paskelbti. Aš manau, tikrai niekaip nesutinku su J. Sabatausku, kad A. Širinskienės komisija gali ko nors nespėti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J. Džiugelio ir J. Sabatausko pasiūlymo pratęsti iki birželio 1 dienos. Pritariantieji J. Džiugeliui ir J. Sabatauskui balsuoja už, kitaip mąstantys balsuoja kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 48, prieš – 34, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 2 straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Dėl viso nutarimo. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmiausia tenka apgailestauti, kad šiek tiek aš pats pasimečiau. Mano siūlymas tikrai buvo gana rimtas, bet gal galima buvo prie kitos komisijos – prie LRT tą klausimą įrašyti, pasiūliau šitai komisijai, bet ne tiek yra svarbu. Bet noriu replikuoti gerbiamam J. Sabatauskui. Taip, Juliau, ne kartą tu kreipeisi, ne kartą aš kreipiausi į Konstitucinį Teismą, taip, kiekvieno Seimo nario yra valia kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar vienas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, bet nei jūs, nei aš negavome 11 mln. eurų už tai, kad kreipėmės į Konstitucinį Teismą. Tai yra papirkimas privačių fondų, akivaizdus papirkimas politinės partijos, ir manau, kad labai akivaizdžiai tai matyti ir kokios visos sąsajos yra. Kreipėsi privačiuose fonduose dirbanti advokatė. Jos sesuo dirba Konstitucinio Teismo teisėja. Tai seseriai iš Konstitucinio Teismo pavedama ruošti Konstitucinio Teismo sprendimą. Schema akivaizdi. Man atrodo, akivaizdu, jeigu tai būtų padaręs kitos politinės partijos atstovas arba kita politinė partija, tai būtų šiandien, be abejonės, prieš ją iškelta baudžiamoji byla. Prieš konservatorius ne vieną galima iškelti baudžiamąją bylą. Štai už mūsų nugaros stovi bankas „Barclays“. 150 mln. eurų, kad ateitų „Barclays“. Kažin, koks buvo atkatas? Čia man būtų labai įdomu. O po to dar skolina beveik 8 mlrd. eurų, tiek, kiek Lietuva nepaskolino per visą nepriklausomybės laikotarpį, beveik po 10 % metinių palūkanų, kas sudaro žalą, ir pasirašo sutartį dešimčiai metų, kurios perrašyti negalima, kas atneša žalą daugiau kaip 2 mlrd. eurų per 10 metų. O jeigu tie pinigai būtų įlieti į ekonomiką, tai tie pinigai būtų padvigubėję, kėlę ekonomiką, tai mažiausiai 4 mlrd. eurų žalos valstybei.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Kur bylos? Kur ikiteisminis persekiojimas? Nėra. Nes tai yra partija, užvaldžiusi prokuratūrą ir ikiteisminius tyrimus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, pasisakau prieš šitą nutarimo papildymą. Duodamos naujos užduotys, paliekamas tas pats terminas. Dabar aš pasakysiu kaip šitos komisijos narys. Kol kas vyko keturi posėdžiai nuo rugsėjo mėnesio, kai sudaryta šita komisija. Pirmame posėdyje svarstėme, ką tirsime, antrame posėdyje svarstėme, ką galėtume gauti iš Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos arba vadinamosios V. Bako komisijos, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Trečiame posėdyje svarstėme, tiksliau, mokėmės (gaila, nedalyvavau tame posėdyje), kaip elgtis su paslaptį sudarančia medžiaga. Ir šiandien ketvirtas posėdis, aptarinėjame, kaip papildyti šitą nutarimą.
Suprantate, ką aš noriu pasakyti? Komisijai Seimas nustatė septynių mėnesių darbo terminą. Praėjo trys mėnesiai nuo komisijos sudarymo, komisija dar nepradėjo savo darbo. Šiandien teikiamos naujos užduotys ir sakoma, kad komisija su viskuo susitvarkys. Man akivaizdu, kaip susitvarkys, kai nenorima tirti konkrečių klausimų. Pavyzdžiui, mano pasiūlymai dėl Rusijos įtakos buvo palydėti komisijoje šįryt replikomis – o tai galima tirti ir Japonijos įtaką, kaip „Hitachi“ darė įtaką referendumui. Galima, gerbiamieji, bet mano konkretus siūlymas – Rusija. Man atrodo, ne dėl japonų šiandien geopolitiniai klausimai ir pavojai Lietuvai yra, o dėl Rusijos.
Akivaizdu, kad tai yra šališkas tyrimas, todėl aš manau, kad išvaikyti, išgainioti šitą komisiją reikia, nutraukti jos veiklą ir bet kuriuo atveju šiandien nepritarti komisijos veiklos papildymui, koks yra siūlomas projektas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jau antrą kartą prie mikrofono prasiveržęs P. Gražulis įvardija, jog Lietuva turi užvaldytą prokuratūrą, kišeninius prokurorus ir taip toliau, ir taip toliau. Jūs į tai visiškai nereaguojate. Tada kyla klausimas, ar tai reiškia, kad jūs pritariate P. Gražuliui ir Lietuva turi užvaldytą prokuratūrą ir kišeninį prokurorą? Jeigu jūs su tuo nesutinkate, tokiu atveju arba turite pareikalauti, kad P. Gražulis atsiimtų savo žodžius, arba imtis teisinių veiksmų, kaip numato Konstitucija, nes Seimo nariai už savo žodžius, pasakytus Seimo salėje, neatsako, bet už šmeižtą atsako, arba jūs turite kreiptis į Prezidentę ir kitas institucijas, kad kišeniniai prokurorai Lietuvoje toliau negalėtų veikti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamas Kubiliau, aš turiu savo nuomonę ir aš savo nuomonės laikausi. Praeitą kartą Seimas kreipėsi dėl jūsų veiklos, kada buvo sudaryta komisija energetikos klausimais, kokia padaryta žala Lietuvai. Pats Seimas kreipėsi į prokuratūrą, kad pradėtų tyrimus, deja, nė vienas tyrimas nepradėtas. Ar neakivaizdu? (Balsai salėje) Akivaizdu, kad šiandien yra tokia situacija ir kad šiandien Lietuvoje valdoma demokratija, o tą demokratiją jūs valdote kartu. Ir aš savo žodžių neatsiimu! (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nurimti ir tęsiame nuomonių išklausymą. Kalba P. Urbšys. Nuomonė už.
P. URBŠYS (MSNG). Kalbu apie nutarimo punktą, kuriame paminėtas galimai neteisėtas poveikis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Akivaizdu, po biudžeto balsavimo vėl iš užanties A. Širinskienė su R. Karbauskiu skuba ištraukti man pažadėtą apkaltos kirvį. Nebijau. Keršto aistra – tai šių dviejų politikų varomoji jėga. Seimas jiems yra šios aistros patenkinimo vieta. Netrukdykime jiems patenkinti save. (Balsai salėje) Galiu tik pakartoti: kuo greičiau prasidės šis farsas, tuo greičiau visi pamatysime šio farso veikėjų keršto aistros iškreiptus veidus. (Šurmulys salėje) Kaip pasakyti – balius prasideda!
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasisakau prieš šį nutarimą ir pasakysiu kodėl. Parlamentinė kontrolė yra svarbi mūsų visų pareiga. Aš tik labai apgailestauju, kad per visas komisijas, per visus tyrimus nebelieka laiko įstatymų leidybai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė šiandien atkreipė dėmesį, kad šitas Seimas dirbdamas nedaro jokių reformų. Man atrodo, kad viena iš priežasčių – tai, kad didžiąją dalį laiko skiriame tyrimams, komisijoms, santykių aiškinimuisi ir neskiriame realiems įstatymams, kurie kaip nors pakeistų žmonių gyvenimą, padarytų jį geresnį. Vietoje reformų imatės elementarios pykčio politikos, ieškote kaltų. Man atrodo, mokesčių mokėtojai ne už tai mums moka atlyginimą.
Man atrodo, jūs galite geriau. Susiimkite, skirkite laiko įstatymų projektams, kurie duotų kokią nors realią naudą gyventojams, ir nenuodykite žmonių savo paranoja.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš manau, yra tirtinų dalykų, galima diskutuoti dėl kai kurių iš jų. Bet, pavyzdžiui, dėl pensijų verslo įtakos politikai ir per žiniasklaidą įtakos politikams turiu savo nuomonę. Ir ne tik nuomonę, bet ir faktus, argumentus: jeigu būčiau pakviestas, galėčiau juos išdėstyti ir komisijoje, ir viešai, nes su ta tema tenka susidurti ir darbuotis nuo 2013 metų. Aš manau, tie dalykai tikrai vertintini, tačiau ne visos institucijos pajėgios tai daryti, bet matyti bendrą vaizdą, aš manau, yra šitos komisijos užduotis ir darbas. Todėl pritariu, galbūt su tam tikromis išlygomis, bet iš esmės palaikau šitą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties tikiu, kad parlamentinių komisijų tikslas ir paskirtis yra visai ne ta. Jų paskirtis yra atrasti tam tikrų įstatyminių spragų ir jas taisyti. Tuo tarpu šiuo atveju jūs imatės tarnybų vaidmens, ypač įtraukdami dabartinės kadencijos laikotarpį, kai iš principo tai bus politinis vertinimas – jūsų valdančiosios daugumos vertinimas, kaip jūs vertinate savo oponentus ir opoziciją.
Ir kitas – tiesiog retorinis klausimas: ar iš tikrųjų, įtraukus analizę, apie tai, kaip buvo veikiama pensijų fondų labui, bus analizuojama ir S. Jakeliūno veikla, kai jis nuėjo į Konstitucinį Teismą ginti savo pozicijos? Ačiū Dievui, kad Konstitucinis Teismas vis dėlto nusprendė analizuoti būtent tą vietą, kuri labiausiai naudinga pensijų fondams, tai yra automatinį įtraukimą. Tai dabar pensijų fondams nereikės investuoti į reklamą, nereikės įtikinti klientų ateiti, būti ir kaupti pas juos. Jie tiesiog automatiškai bus įtraukiami, ir tai yra būtent jūsų priimtos mokesčių reformos pasekmė.
Naudingiausias dalykas, kuris buvo priimtas pensijų fondams, yra būtent jūsų darbo vaisius. Tiesiog siūlyčiau komisijai, jeigu jau apsispręsite analizuoti oponentus, nepamiršti analizuoti ir savo pačių indėlio į šitą sistemą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man tas mūsų oponentų iš dešinės dvilypumas tikrai nesuprantamas: kai juos paliečia, tada viskas tampa blogai. Bet krislą svetimo akyje jie vis dėlto bando išpūsti iki rąsto. Kalbama ne apie archeologiją, o apie mūsų tautos uždėtą didelę naštą tautai, uždėtą… Mes matome, kad šiandien priiminėsime vieną įstatymą net iki 2044 metų. Pasiskolintos lėšos iki 2024 metų.
Statė Visagino elektrinę. Pažiūrėkime, iššvaistyta 180 mln. Aš nesutikčiau su P. Gražuliu ir kitais, prokuratūros tyrimai buvo pradėti, nutraukti ir vėl pradėti, nes, matyt, įtaka buvo padaryta prokuratūros vadovybei – keitėsi generalinis prokuroras ir visa kita.
Kokia dabartinė situacija, parlamentinės kontrolės nėra, bet konservatoriai pasidarė rinkimus per Visagino atominę elektrinę. Buvo finansuojama jų rinkimų kampanija, būtent per vieną viešųjų ryšių kompaniją, kuri išvadoje yra minima, buvo išplauti milijonai. Pažiūrėkime, kiek rusams per „Nukem“ sukišo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo lėšų – tai didžiulės lėšos. Būtent A. Kubiliui ir A. Sekmokui vadovaujant sprendimai buvo priimti tuo metu, išpumpuoti „Nukem“ pinigai. Pažiūrėkime, ar to nereikia tirti. Atominę uždarinėsime iš nacionalinio biudžeto, tai iš mokesčių mokėtojų pinigų reikės uždarinėti, o tuo džiaugiasi „Nukem“, ponas Kubiliau.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcija nedalyvaus balsuojant dėl nutarimo projekto. Jeigu kiti čia dalyvaujantys Seimo nariai nori toliau diskredituoti tą svarbų parlamentinės demokratijos instrumentą, tokį kaip laikinosios tyrimo komisijos, ką gi – tai jūsų valia.
Bet iš tikrųjų ne tokiems tikslams, ne tokiems primityviems politiniams sumanymams buvo kažkada įvestas laikinųjų tyrimo komisijų instrumentas. Išties būna valstybei svarbių įvykių, kai reikia reaguoti panaudojant tokio tyrimo galimybes, bet matome, kad pastaruoju metu, deja, tai išvirsta į tų komisijų panaudojimą tokiam primityviausiam politikavimui bandant įkąsti politiniams konkurentams. Žinoma, turint daugumą Seime, turint daugumą komisijoje, galima pabalsuoti už bet ką. Čia jau pagal preambulės patikslinimus galima numatyti, kas bus balsuojama. Tikriausiai mano kolegė G. Skaistė, kuri nepadėjo kabučių viename kreipimesi, bus labai smarkiai pasmerkta. Nors čia A. Kubilius šmaikštavo, kad S. Jakeliūnas gali būti įtartas pensinių fondų protegavimu, manau, kad to neįvyks, šitas, matyt, bus kažkaip apeita tame tyrinėjime.
O P. Urbšiui taip pat siūlyčiau nenuogąstauti, nes kai balsavote už biudžetą, turbūt jau jums bus atleista dėl tų VTEKʼo reikalų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Skelbiu balsavimą dėl nutarimo priėmimo. Nuomonės išsakytos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 64, prieš – 41, susilaikė 4 Seimo nariai. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2805) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko… Atsiprašau. Replikos po balsavimo. A. Kubilius. Prašom, pirmas atsistojote.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mano replika labai trumpa. Artūrai Skardžiau, esi profesionalus melagis ir man gaila ir gėda, kad esi šitoje salėje.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Mano replika truputėlį išsamesnė, bet kadangi ta pavardė vis minima ir Konstitucinis Teismas minimas, tai aš tikrai prašysiu, kad būčiau pakviestas į šitą komisiją, apklaustas, pasirašęs liudyti teisingai ir sąžiningai. Taip pat siūlysiu pakviesti ir Konstitucinio Teismo pirmininką į šią komisiją, pakviesti ir G. Landsbergį, kuris apkaltino mane viešai grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams, nors susitikau su vienu. Visa tai galėsime aptarti, galėsime fiksuoti ir galėsime apibendrinę nebesiginčyti, nes vieną kartą reikia išsiaiškinti, kas su kuo susitiko, apie ką kalbėjo ir kas kuo apkaltino.
PIRMININKAS. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Manęs nestebina, kad A. Širinskienė ir R. Karbauskis kuria juodąsias technologijas, bet mane labai stebina, kad jūs taip nepasitikite savo būsimu kandidatu į prezidentus, nepaisant to, kas jis bus.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš dėl „Nukemo“ norėčiau pasakyti, kad ponas A. Kubilius meluoja. Galite pasižiūrėti Seimo nutarimu patvirtintas… yra komisijos išvados. Tai, kad 55 mln. eurai plius 17,5 neatšaukiamu nutarimu buvo įpareigota Lietuva, vadovaujama A. Sekmoko, jo valdybos pirmininko A. Darulio ir Ž. Jurkšaus parašais užtvirtinta, ir tie pinigai atiteko „Nukemui“ iš mūsų uždarymo nacionalinių lėšų. Tai yra tokia pinigų suma iškeliavo vadovaujant pono A. Kubiliaus Vyriausybei į „Nukemą“ .
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamo S. Jakeliūno… Pasielgė pilietiškai, labai sąžiningai. Jeigu ne gerbiamas S. Jakeliūnas, tada nebūtų išaiškėję ir šią išvadą būtų rengusi sesuo advokatės, kuri dirba privačiuose fonduose, o sesuo – Konstitucinio Teismo teisėja, ir būtų akivaizdus, labai naudingas Konstitucinio Teismo sprendimas privatiems fondams. Tai reikia tik padėkoti S. Jakeliūnui už pilietinę jo poziciją, kad jis išdrįso pasakyti Konstitucinio Teismo teisėjui, o Konstitucinio Teismo pirmininkas nušalino šią teisėją, žinoma, nusišalino pati, bet vis tiek nemanau, kad be Konstitucinio Teismo pirmininko įtakos. Tai yra labai pilietiškas sprendimas.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Jurgi Razma, dar kartą jums kartoju asmeniškai: aš nebijau šitos komisijos, todėl balsavau už ją, skirtingai nuo jūsų, nes jūs bijote atsakymų į tuos klausimus. Kita vertus, jūs kalbate apie tam tikrą politinį turgų, kur galima save pardavinėti už biudžetą. Tai aš pagal tokius jūsų principus čia, Seime, nedirbu.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ką tik per šoninį mikrofoną buvo paskelbtas faktas apie nusikaltimo padarymą, ir jeigu jis nėra paneigtas, tai jis liks kabėti ore.
P. Gražulis, kalbėdamas apie S. Jakeliūną, pasakė, kad pilietiškas veiksmas buvo padarytas, susitikta su Konstitucinio Teismo teisėju ir Konstitucinio Teismo teisėjas paragintas nušalinti teisėją. Tai yra spaudimo darymas teismui. Buvo pripažinta Konstitucinio Teismo išvadose anksčiau, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas. Normalioje valstybėje už tokius dalykus grėstų apkalta. Jeigu S. Jakeliūnas nepaneigia dabar P. Gražulio žodžių, iš esmės tai reiškia, kad informacija, kuri buvo paviešinta žiniasklaidoje apie darytą spaudimą Konstituciniam Teismui, yra teisinga.
Mieli kolegos, šiandien mes turime beprecedentį faktą Seime, kai Seimo narys, komiteto pirmininkas, suinteresuotas asmuo eina į Konstitucinį Teismą, daro spaudimą Konstitucinio Teismo pirmininkui, džiaugiasi tuo ir dar gauna P. Gražulio paramą. Tai yra gėdinga. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū, kad konservatoriai mane pradėjo taip dažnai minėti, dažniau negu aš juos, ačiū už dėmesį. Aš manyčiau, už Lietuvą galima bet ką padaryti, partizanai miškuose dešimtis metų sėdėjo. Jeigu S. Jakeliūnas nuėjo ir pasakė faktą Konstitucinio Teismo pirmininkui, tai, ko jis nežinojo, o paskui, kai išaiškėjo, pati Konstitucinio Teismo teisėja nusišalino, reikia sveikinti. Man atrodo, poną Seimo narį S. Jakeliūną reikia teikti apdovanoti už pilietiškumą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Replikas nutraukiu, dirbame toliau, nes vėluojame 45 minutes. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, išties vėluojame 45 minutes, bet manau, kad sutelktai dirbsime kitais darbotvarkės klausimais.
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656(3) (svarstymas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656(3). Kultūros komitetas buvo paskirtas kitu komitetu. Prašome Kultūros reikalų komiteto pirmininką perskaityti išvadą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros reikalų komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 5, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. Diskutuoti yra užsirašę dešimt Seimo narių. Gerbiami kolegos, apsispręskime dėl laiko, kurį skiriame diskusijai. Kokių būtų pasiūlymų? (Balsai salėje) Pusė valandos? Bendru sutarimu – pusė valandos. (Balsai salėje) Yra kokių nors pasiūlymų? Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gal tiesiog apsiribokime frakcijos vardu, nes aš primenu, kad jau buvo viena bendra diskusija, po kurios mes tiesiog grįžome prie svarstymo stadijos. Nuomonės jau yra išsakytos.
PIRMININKĖ. Noriu priminti Statutą: paskelbus kitą komitetą, svarstymo stadija pradedama iš pradžios ir vėl rengiama bendroji diskusija. Čia tiesiog kad žinotume. Dėl laiko, kurio mums reikia. Aš siūliau pusę valandos, išgirdusi jūsų pasiūlymą. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Sveiki. Ačiū už žodį. Aš siūlau nebijoti diskusijų, dešimt Seimo narių užsirašė, leiskime visiems pasisakyti. Toks alternatyvus pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, balsuojame. Ar skirti pusę valandos diskutuoti – mygtukas „už“, ar leisti visiems pasisakyti – mygtukas „prieš“.
Balsavo 93 Seimo nariai: už pusės valandos trukmę – 57, o kad leistume visiems pasisakyti – 36.
E. Gentvilas. Pagal užsirašymo eilę, kiek spėsime per pusę valandos.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, nors šiandien mano, kaip opozicionieriaus, balsas silpnokas, bet aš tikiuosi, kad jis eina ne tik į dangų, bet ir į jūsų ausis ir į politinę sąžinę. Kai kas čia pasakė, kad nereikia bijoti šių laikinųjų tyrimo komisijų. Tai aš irgi šiaip siūlyčiau nebijoti, tačiau kai jos yra nukreiptos prieš demokratinius Lietuvos valstybės institutus, tokius kaip laisva nepriklausoma žiniasklaida, tada aš sakau – reikia bijoti tokių išpuolių prieš demokratiją. Štai dėl ko Liberalų sąjūdžio frakcija net nedalyvavo šitos komisijos darbe. Mes iš pradžių matėme išpuolius prieš atskirus žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus – E. Jakilaitį, poną A. Matonį, A. Siaurusevičių, tačiau paskui pamatėme, kad tai yra bandymas pakeisti patį Lietuvos radijo ir televizijos valdymą ir pačią valdymo struktūrą. Tai komisijai suformuluotuose klausimuose net pirmuoju ir antruoju klausimu jau yra užprogramuota – ar tinkama yra valdymo struktūra?
Buvo galima iš karto nuspėti, kad bus kėsinamasi į valdymo struktūrą ne dėl kokių nors vadybinių principų ir suvokimų, tačiau galvojant apie tai, kad šiandieninė valdžia, valstiečiai ir žalieji, neturi jokios įtakos formuojant ir paskiriant asmenis į esamas valdymo struktūras. Pirmiausia turiu omeny LRT tarybą, kadangi kita valdymo struktūra yra Administracinė komisija, į kurios formavimą Seimas apskritai nesikiša. Štai reikėjo pakeisti valdymo struktūrą taip, kad dabartinės kadencijos Seimas galėtų kaip nors dalyvauti.
Ir štai atsiranda tarpinė valdymo grandis – valdyba. Tos valdybos formavimo procese valstiečiai ir žalieji jau gali tarti savo vienokį ar kitokį žodį. Žinoma, jie vengia tai vadinti politizavimu ir sako, kad valdyboje, taryboje negali būti politikų. Tiesą sakant, šiandieninėje taryboje yra tik vienas socialdemokratų atstovas signataras V. P. Plečkaitis, kuris priklauso politinėms partijoms. Mano manymu, yra paprasčiau pakeisti poną V. P. Plečkaitį, o ne visą valdymo struktūrą, bet visi suprantame, kad valdymo struktūra yra keičiama tam, kad būtų rasti reikalingi šiandieninei valdžiai žmonės ir galėtų kištis į kitų valdymo struktūrų – LRT tarybos ar Administracinės komisijos formavimą, kartu ir turinio kontrolė atsirastų iš dabartinių valdančiųjų. Su tuo niekaip negalima sutikti, kaip mes iš karto matėme ir pasakėme – tai bus LRT politizavimas.
Aišku, niekam nerūpi Europos transliuotojų sąjungos pastabos, niekam nerūpi kaimyninių Latvijos ir Estijos nacionalinių transliuotojų pastabos ir perspėjimai. Akivaizdu, kad valdantieji yra užsimoję daryti įtaką nacionaliniam transliuotojui. Tokią įtaką bandė nepriklausomybės pradžioje daryti viena ar kita valdžia. Tokią įtaką 1991 m. sausio 12 d. vakare bandė daryti šmėklos su sovietinėmis karinėmis uniformomis. Man panašu, kad labai simboliškai bus pasistengta 2019 m. sausio 12 d. irgi priimti galutinį sprendimą dėl LRT valdymo. Nepavyko vieniems, bandys perversmą Lietuvos nacionalinio transliuotojo viduje padaryti kiti.
Niekaip negalėdamas pritarti šitiems dalykams, aš noriu, gerbiamieji, perspėti – nekiškite nagų prie laisvos žiniasklaidos, nekiškite nagų prie laisvo žodžio. Žiūriu į P. Gražulį, kuris labai džiaugiasi, kad jį vis dažniau pradeda minėti. Susimąstykite, Petrai, kodėl tamsta vis dažniau ir dažniau minimas. Ta pati laisva nepriklausoma žiniasklaida turi teisę rašyti apie tą patį D. Trampą tai, ką nori, nors tai jums ir nepatinka. Jeigu mes kėsinamės į tokią žiniasklaidos laisvę, tai mes esame degraduojančios demokratijos bendruomenė. Nenorėčiau, kad Seimas taptų įvaizdžiu šitos degraduojančios demokratijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi P. Urbšys. (Balsai salėje) Kalbėsime pagal užsirašymo eilę.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis kolega, jeigu būtų laisva ir demokratinė žiniasklaida, aš tikrai šypsočiausi ir džiaugčiausi. Jeigu per dešimt nepriklausomybės metų vien tik oficialiai žiniasklaidos laisvės indeksas nukrito nuo 9 vietos iki 38 vietos, tai tokia laisva ir nepriklausoma žiniasklaida? Ar jūs neskaitėte VSD tyrimų, kai komisija atliko? Ar jūs nematėte, kad yra užvaldyta žiniasklaida? Man atrodo, kad ne viskas yra atskleista. Atskleista tik tiek, kiek davė medžiagos VSD. O man atrodo, VSD turi tos medžiagos daug daugiau. Akivaizdu, kad šiandien žiniasklaida tarnauja vienai politinei partijai, tai yra konservatoriams. Ir ne tik visuomeninis transliuotojas, tarnauja ir kiti komerciniai transliuotojai. Žiūriu į J. Oleką, aš jam priminiau, man tai net… Aš dabar nepamirštu tų auksinių šaukštų skandalo. Tai toks buvo menkniekis – 4 tūkst. eurų, pats gerbiamasis krašto apsaugos ministras J. Olekas kreipėsi, kad būtų atliktas tyrimas, į prokuratūrą ir vis tiek visa žiniasklaida apkaltino jį. Prokuratūra atmetė, netyrė, dar kartą kreipėsi ir vis tiek žiniasklaida jį padarė korumpuotą. Jis dabar remia tą žiniasklaidą, jis patenkintas tokia žiniasklaida. Aš ne, aš nepatenkintas tokia žiniasklaida. Pažiūrėkime, kaip nušviečiama? Štai ir aš matau per visuomeninį transliuotoją: svarstomas biudžetas, premjero S. Skvernelio pasisakymų nėra. Beveik nėra, ten vienas sakinys. O tai esminis dalykas, esminis dokumentas priimamas Seime. Sako, kad nevaldoma. Tai aš sovietmečiu žinojau, kas valdo žiniasklaidą. Aš žinojau, kad valdo KGB, buvo Glavlitas ir viskas buvo aišku. Žinojai, kad buvo cenzūra, o dabar lyg ir demokratinė spauda, o valdoma labiau nei sovietmečiu, reguliuojama. Jūs to nematote? Jeigu reikia, vieną Seimo narį arba tą, kuris neparankus, kuris nesisteminis, ne klaninis, ne konservatorius, už mažiausią menkniekį sudirbs, apšmeiš, apjuodins, padarys tave idiotu. Sovietmečiu, žinoma, jeigu tu ėjai prieš sovietinę sistemą, tave į lagerį sodino arba į psichiatrinę ligoninę. Dabar visuomeniniai transliuotojai padaro tave durną ir kam tave sodinti dar į psichiatrinę ligoninę! Tie patys tikslai, tik metodai kiti.
Bet šiandien mes kalbame truputį apie kita. Komisija nelietė žiniasklaidos turinio, bet palietė sudaryta komisija, kaip ir ar skaidriai naudojamos lėšos, ar tikrai efektyviai yra administruojama. Čia nustatė tikrai nemažai trūkumų. Ką jie siūlo? Siūlo paprasčiausiai, kad reikėtų sudaryti valdybą, kad būtų efektyvesnis valdymas, kad nebūtų taip, kad vienas direktorius priimtų sprendimus. Vėliau iš tos komisijos gal netiesioginių siūlymų pateikia įstatymo projektą depolitizuoti, išlaisvinti žiniasklaidą. LRT taryboje yra 12 narių, kad iš 12 narių vietoj aštuonių, kuriuos skiria politinės organizacijos, institucijos, skirtų tik keturis, kad tikrai politinių partijų įtaka būtų mažesnė arba politinių institucijų įtaka būtų mažesnė. Sveikinti reikia šitą dalyką.
Man labai nuostabu, aš taip pat stebiu tą vadinamąją „laisvą“, „demokratinę“ žiniasklaidą. Visur jie sako, kai depolitizuoja, jie šaukia, kad politizuoja. Viską kalba atvirkščiai, tai akivaizdus depolitizavimas. Ką daro šita mūsų „demokratinė“ žiniasklaida? Pažiūrėkite, kai pateikia kažkokią rezoliuciją ar ką konservatoriai, visus čia suvaro į šitą balkoną, net netelpa jie. O kada jau jiems koks nors klausimas neparankus, na, žiniasklaidos gal vienas, dabar, matau, viena kažkokia kamera stovi, gal dar viena neužvaldyta žiniasklaida, bet ir tai dar neaišku, ką parodys. Kai aš repliką pasakiau dėl biudžeto, sako, aš buvau, aš buvau, sakau, ko jūs buvote, sakau, tik G. Landsbergio kalbai įrašyti ir viskas, ir po to išėjote. Paskui transliuojate viską. Tai štai mūsų demokratinė žiniasklaida! Apsaugok, Viešpatie, nuo tokios demokratijos. Tai yra užvaldyta žiniasklaida, tarnauja neaiškiems merkantiliniams interesams, ir ačiū valstiečiams, kad jie pradėjo šitą reformą. Tai buvo tabu, niekas negalėjo nė išsižioti, visi drebėjo prieš žiniasklaidą, o dabar drąsiai kalbame, kad yra serganti žiniasklaida ir ją reikia gydyti, ją reikia išlaisvinti, padaryti laisvą, o ne priklausomą nuo tam tikros politinės konservatoriškos jėgos.
PIRMININKĖ. P. Urbšys. Pagal eilę ruošiasi G. Skaistė.
P. URBŠYS (MSNG). Ar buvo galima nepradėti šito tyrimo, aš abejoju. Prisimename tuometinio LRT vadovo aroganciją, kai neteikė informacijos, kaip yra panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o suma nemaža, apie 40 mln. eurų. Be abejo, Seimas turėjo reaguoti. Bet LRT tyrimo įkvėpėjai, užuot pasirengę nuodugniam tyrimui, pradėjo užsiimti viešųjų ryšių akcijomis, kurios tik sutvirtino įspūdį, kad šį tyrimą siekia paversti grynai politinio susidorojimo ir tam tikro politinio spaudimo žiniasklaidai įrankiu. Vien tik ką reiškia vieno valdančiosios frakcijos nario suorganizuota spaudos konferencija, tarp kitko, jis nebuvo komisijos nariu, bet jisai manė, kad galima pagarsinti duomenis, būtent tuos faktus ar tuos dokumentus, kuriuos turi nagrinėti komisija.
Priminsiu, toje spaudos konferencijoje buvo pagarsintos abejonės dėl LRT pirktos kilnojamos televizijos stoties už daugiau negu 3,7 mln. eurų, suabejota darbo užmokesčio bei autorinių sutarčių LRT santykiu. Politikui buvo įtartina, kad 60 % darbuotojų gauna atlygį abiem būdais. Buvo minimos konkrečių sutarčių sumos, kurios galėjo būti išmokėtos neteisėtai. Ir ką mes matome? Tyrimo metu pagal išvadas nėra nustatyta, kad tie pagarsinti faktai būtų susiję su įstatymų pažeidimais.
Dar daugiau, tyrimas buvo pradėtas taip, kad dar labiau būtų sujauktas, ir, sakyčiau, labai neprofesionaliai. Tai rodė, kad tie tyrėjai iniciatoriai nelabai įsivaizduoja, su kuo jie susiduria. Vien ką reiškia, kad jie pradėjo komentuoti dokumentus, gautus viešai, dar nepasitikrinę, ar tie dokumentai yra tikri, ar iš tikrųjų visi dokumentai yra pateikti. Tai, be abejo, sudarė galimybių tiems, kurie galimai nesąžiningai kažką tvarkė, pasitaisyti ir kai kuriuos dalykus pakoreguoti. Tuo labiau kad matėsi, kad norima vis dėlto šitą tyrimą įgramzdinti į tam tikrą politinį padažą ir paskui pateikti kaip neišvengiamybę tam, kad galėtume kontroliuoti LRT veiklą.
Aš sutinku, kad gali kilti abejonių, ar LRT nušviečia objektyvią informaciją, ar jos pagrindinė misija yra informuoti, ar formuoti nuomonę? Bet yra daug pavyzdžių, ypač Skandinavijos valstybėse, kaip yra kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas. Pradžioje aš asmeniškai siūliau eiti tuo keliu, bet ne, buvo nueita tuo primityviu baudžiamuoju keliu. Ir dabar valdantieji turi srėbti savo išvirtą košę. Jeigu kalbame apie objektyvumą, kurio siekėte, tai šituo tyrimu tikrai jūs nepatvirtinote, kad siekėte šito tikslo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Skaistę. Ruošiasi J. Olekas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties visos tyrimų komisijos, parlamentinių tyrimų komisijos, turėtų būti steigiamos ypatingais atvejais ir ypatingais tikslais. Šiuo atveju buvo nueita tam tikru lengvu keliu, kai kažkuo nepatinka turinys, tai sukuriame parlamentinę tyrimo komisiją, išanalizuosime, pasmerksime ir priimsime rezultatą, kokio norisi. Buvo Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuris turėtų pasakyti, ar šitos komisijos egzistavimas, kaip ir kitų komisijų egzistavimas, yra realiai pagrindžiamas ir turi ypatingą reikšmę valstybės gyvenime. Tačiau buvo apsispręsta nelaukti Konstitucinio Teismo išvados, tai yra tikrai keista, ir nuspręsta, kad patvirtinsime tyrimų komisijos rezultatus, nepaisant to, ką vėliau pasakys Konstitucinis Teismas.
Analizuojant tyrimo komisijos išvadas ir valdančiosios daugumos atstovų kalbose labiausiai buvo akcentuojama ne tai, kokie pažeidimai jiems buvo nustatyti, bet programų turinys, kuris akivaizdžiai nepatinka vienam ar kitam politikui, ar yra per mažai rodomas, ar rodomas nepalankia šviesa, ir akivaizdu, kad norima daryti poveikį turiniui, o ne ištaisyti tas klaidas, kurios galbūt buvo nustatytos.
Mano asmenine nuomone, tokios išvados tik parodo visų šitų Seimo tyrimo komisijų prasmę. Kaip ir kitų komisijų atvejais, realiai rezultatai ir išvados yra suplanuotos iš anksto, o tyrimo objektas neturi nieko bendro su išvadomis, kurios buvo priimtos.
Jeigu buvo tyrinėjama ūkinė veikla, o rezultatai iš principo sako, kaip turėtų keistis valdymas, man atrodo, ne visai turi ryšį vienas dalykas su kitu.
Keista, kad Europos transliuotojų sąjunga ir kitos autoritetingos institucijos daugelį metų sakė, kad mūsų nacionalinio transliuotojo modelis yra ypač geras ir kaip pavyzdys visiems kitiems Europos nacionaliniams transliuotojams. O mums atrodo, kad tas modelis yra blogas ir jį turėtume keisti. Kai pažiūrime, kokie yra siūlymai, kaip turėtų keistis nacionalinio transliuotojo valdymo modelis: įvedama valdyba, panaikinami persidengiančių kadencijų principai, matyti, kad norima ne depolitizuoti, bet galbūt tam tikru pokiliminiu būdu atrinkti nacionalinį transliuotoją valdančius žmones, tam tikru pokiliminiu susitarimų būdu. Jeigu valdyba nurodoma kaip tam tikras nepriklausomas valdymo organas, vis dėlto matome, kad taip, kaip siūloma ją formuoti, kad kandidatus į valdybą atrinktų tam tikra administracinė komisija, iš tikrųjų akivaizdu, kad norima suformuoti pasirinkimą, iš kurio bus formuojama valdyba, būtent palankų valdančiajai daugumai.
Man asmeniškai žiūrint į šios komisijos darbo išvadas akivaizdu, kad norima ne užkardyti tam tikrus ūkinius nusižengimus, kuriuos tikrai galima išspręsti, kreipiantis į tam tikras institucijas – tiek į Mokesčių inspekciją, tiek į prokuratūrą, jeigu nustatyti pažeidimai, taip pat koreguojant tam tikrus viešųjų pirkimų įstatymus, tai irgi būtų galima padaryti, vis dėlto akivaizdu, kad yra noras kištis į turinį, kad žurnalistai neturėtų nepriklausomos nuomonės, o valdantieji galėtų daryti įtaką nacionalinio transliuotojo turiniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką. Ruošiasi B. Matelis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų noriu išdėstyti kai kuriuos dalykus. Man atrodo, kad mes visi turėtume sutikti, kad laisva, nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš principinių mūsų demokratijos pagrindų. Šis tyrimas buvo atliktas galbūt įtariant kai kuriuos finansinius nusižengimus ar kitus dalykus, dėl kurių nei Lietuvos nacionalinis transliuotojas, nei jos taryba neturi priekaištų. Jie kalba apie tai, kad yra atviri kritikai ir kad galima tuos tyrimus dar labiau pagilinti. Mes turime labai aiškius instrumentus – auditą, kitus, kurie gali įvertinti tą pačią finansinę veiklą. Bet į kur krypsta žvilgsnis? Į tai, kad reikia kreipti valdymą. Ir čia sutikti mes jau nebegalime, nes jeigu vertintume pačią susiformavusią Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdymo sistemą, ji būtų net tam tikras pavyzdys ir kitų Europos valstybių visuomeniniam transliuotojui. Ji yra vertinama, ja yra pasitikima. Taip, galbūt mes turime kai kurių pretenzijų dėl paties turinio, kaip čia minėjo mano kolega, dėl vieno ar kito žurnalisto pasisakymo, bet tai yra vėlgi laisvos spaudos ir laisvo žodžio galimybė. Mes galime nesutikti, galime ginčytis. Pažiūrėkite, per patį tyrimą kiek priekaištų buvo mesta kai kuriems žurnalistams, kai kuriems žmonėms. Mes girdėjome apie kažkokią galbūt neskaidrią „Tūkstantmečio vaikų“ programą, kai kuriuos konkrečius žurnalistus su pavardėmis, dėl jų buvo kreiptasi į įvairias tarnybas ir pasirodo, kad iš visų tarnybų gauti atsakymai paneigė tas abejones.
Tai negi mes tuo abejonių pagrindu galime taip toliau trinti žmones ir sakyti, kad jūs esate vagys, jūs esate nusižengėliai ir jūs neturite teisės dalyvauti visuomeninio transliuotojo veikloje. Aš manau, mums reikia kalbėti ir priiminėti sprendimus remiantis labai objektyviais faktais. Šiandien mums kiekvienam ant stalo ar kompiuteryje yra išdėstytos nuomonės, yra išdėstytos nuomonės ir Estijos, ir Latvijos visuomeninio transliuotojo, žurnalistų, yra išdėstyta nuomonė mūsų visuomeninio transliuotojo tarybos žmonių, kurie labai aiškiai pagrindžia, kad tokie dalykai kaip tarybos narių ar valdybos narių formavimas sutapatinant su naujomis politinėmis jėgomis, su kadencijomis nėra priimtini.
Iš tikrųjų galime kalbėti apie tai, kad negali dalyvauti partijų atstovai, nors irgi yra abejonių, ar dalyvaujantis partijos žmogus turi netekti savo pilietinės teisės dalyvauti visuomeniniame transliuotojuje. Bet kad taryba ar valdyba būtų formuojama pasikeitus Seimo valdančiajai daugumai, aš manau, tikrai negali būti priimtina, nes čia jokiu būdu neatsiplausite nuo to, kad tai nėra politizavimas. Tokių bandymų norėti turėti savo transliuotoją, atitinkantį, tarnaujantį visuomeninį transliuotoją, būta praeityje. Ir aš manau, teisingai, kad praeitose kadencijose tokiems sprendimams nebuvo pritarta, nepaisant kokios nors asmeninės patirties.
Todėl tikrai labai kviečiu, kad mes įsiklausytume į profesionalų pateiktą objektyvią informaciją, kas yra naudinga ir gerai. Jeigu mes matome kokių nors vienų ar kitų tobulintinų dalykų, tai mes turime puikių instrumentų. Teikime įstatymo pataisas, dėl jų diskutuokime, tarkimės, kvieskime tuos visuomeninius ekspertus, atsižvelkime į jų nuomonę, nes kitu atveju mes tiesiog pilame alyvą į tą įtampos laužą, kuris dabar mus supa, – ar tai būtų mokytojų streikai, ar tai būtų žurnalistų nepritarimas, ar kitų visuomenės grupių nusistatymas, kuris labai aiškiai pasako, kad mes einame į labai stiprią konfrontaciją. Ar tikrai mums to reikia, kai premjeras kreipiasi į specialiąsias tarnybas dėl galimų išorės įtakų, kad Lietuvos viduje būtų kurstomos tokios įtampos, kurios neužtikrina valstybės stabilumo?
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš kviečiu atsikvošėti ir nepritarti šioms išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu B. Matelį – frakcijos vardu. Prašau. Septynios minutės, bet jeigu kalbėsite trumpiau, būsime dėkingi, daugiau galės pasisakyti.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Žinote, keista žiūrėti į šią pusę salės, kur, kai mes kalbame apie iš tiesų kilusį pavojų žodžio laisvei, nuomonių įvairovei, nematau nei Seimo Pirmininko, nei premjero. Vis dėlto valstybės vadovai, manyčiau, turėtų demonstruoti dėmesį žiniasklaidai šiek tiek didesnį. Tačiau norėčiau pradėti kalbėti nuo iš tikrųjų svarbesnių dalykų, nuo moralinių, nuo mūsų požiūrio į šį tyrimą.
Prisimenu tas dienas, kai rinko parašus dar tuometei vadovybei LRT ir prašė pasirašyti klausimus, kurie buvo iš tiesų svarbūs. Tikrai prisipažinsiu, buvau iš tų, kuris tuos pirmuosius klausimus pasirašė ir nuoširdžiai tikėjosi tų atsakymų. Dirbau šioje srityje daug metų, išmanau, žinau ir man iš tiesų ir tuo metu trūko kai kurių atsakymų. Mačiau bėdų. Mačiau bėdų ir LRT Administracinės komisijos darbe ir tikėjausi atsakymų. Jų sulaukėme. Vieniems galbūt jie tiko, kitiems galbūt nepatiko, bet dabar praėjo nemažai laiko ir galime pasižiūrėti į rezultatą. Aš kalbėsiu apie labai aiškius faktus.
Dabar mes žinome, kad komisija pati kreipėsi ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ištirti kai kuriuos faktus. Taip pat buvo tiriama ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko antikorupcinį vertinimą, rizikas.
Ką mes matome? Specialiųjų tyrimų tarnyba, nuodugniai atlikusi tyrimą, jokių rizikų korupcijos prasme LRT darbe nenustatė. Aš noriu pabrėžti – dirbu Antikorupcijos komisijoje ir žinau, kai paprastai Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka tokius tyrimus, ji nuodugniai ištiria kiekvieną ir prisikabina prie kiekvieno kabliuko. Šiuo atveju tokio nėra. Taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad iš tiesų vykdant kai kurią veiklą: perkant, nustatant įkainius programų įsigijimo, jokių pažeidimų nebuvo atlikta.
Dar norėčiau pasakyti kai ką. LRT šiuo metu yra kuriamas vidaus etikos kodeksas, kuriuo iš tiesų bus privaloma vadovautis savo darbe. Mes daug ką matėme ir daug abejonių buvo keliama, kolega N. Puteikis kėlė. Štai yra instrumentai, kurie yra jau taikomi ir atliekami. Taip pat yra kuriama korupcijos prevencijos programa. Administracinė komisija yra įgalinta daugiau dirbti ir principingiau žiūrėti į darbą.
Dabar man pasakykite. Štai vėliau kalbės mano kolega V. Poderys. Pasakykite man, kuris protingas vadybininkas siūlytų draskyti organizacijos struktūrą, kai viskas sudaryta gerai ir dirba, darbas yra vykdomas gerai? Manyčiau, kad tokį vadybininką, kuris siūlytų keisti vėl struktūrą, vėl vartyti, reikėtų atleisti iš darbo.
Taip pat norėčiau paminėti ir tokį faktą. Čia ir komisija kėlė klausimų, kad galbūt per daug perkama programų iš šalies. Šiuo metu tokios programos kaip „Dienos tema“, „Forumas“, „Kultūros diena“ ar netgi „Eurovizija“ bus daromos jau pačios LRT pajėgomis. Yra taupymas, yra racionalus mąstymas.
Ką aš norėčiau pasiūlyti? Pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kad yra atliktas visuomenės sociologinis tyrimas – pasitikėjimas LRT yra pakilęs. Suprantu, kad Valstiečių frakcijos lyderiai stengiasi manipuliuoti savo frakcijos nariais, jų nuomone. Štai dabar, manyčiau, neleido jiems dalyvauti ir klausytis nuomonių, bet siūlyčiau… (Balsas salėje) Taip, aš taip manau. Bet siūlyčiau jums vadovautis savo protu. Iš tiesų esu įsitikinęs, kad jūsų frakcijos vadovai siekia vieno dalyko – kad visi klausimai, pateikiami šios televizijos, būtų patogūs valdančiajai daugumai. Tikrai tikiu, kad jie sapnuoja tai ir tikisi, kad televizija rodys labai gerus reportažus apie vis mažėjančias maisto produktų kainas, apie tai, kad Lietuvoje iš tikrųjų perversmas gresia. Tikrai bus ir jie to tikisi. Bet siūlyčiau jums nepasikabinti ant to kabliuko. Balsuokite prieš tas išvadas. O tie, kurie nedalyvaus balsavime, aš manau, taip pat pasisako už išvadas. Todėl būkime principingi! Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską. Taip, buvo sutarta, kad mes pusę valandos – tai būtų iki 12 val. 52 min. Po kolegos kalbos pasitarsime dėl tolesnio darbo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome išvadą dėl mūsų nacionalinio transliuotojo, nacionalinio transliuotojo veiklos. Ir svarbiausia yra pasiūlymai – kokie gi ten pasiūlymai atsiranda? Įdomiausi, žinoma, pasiūlymai, susiję su valdymu. Čia buvo, mano manymu, tik pretekstas atlikti finansinės veiklos ir kitos veiklos tyrimą tam, kad būtų galima užvaldyti LRT. Užvaldyti LRT, pakeičiant tarybos formavimo principą, atsiranda pasiūlymas formuoti valdybą.
Konstitucinis Teismas iš esmės savo nutarime aiškiai pasakė, kad Lietuvos radijo ir televizijos tarybos formavimo principas iš tikrųjų užtikrina demokratiją, užtikrina būtent tai, kad laisvas žodis būtų nekvestionuojamas, tai, kad taryba dėl savo kadencijų nesutapimo su politikų kadencijomis būtų kaip tik nepriklausoma, nes čia yra svarbiausias dalykas. Svarbiausias dalykas – užtikrinti žodžio laisvę, svarbiausias dalykas – užtikrinti saviraiškos laisvę. Ir šiuo atveju Konstitucinis Teismas pasakė, kad vis dėlto taryba su savo tuo tarybos kadencijų nesutapimu kaip tik yra dar vienas garantas, nes nesvarbu, kad nacionalinis transliuotojas finansuojamas iš valstybės biudžeto, bet būtent tam iš valstybės biudžeto ir yra, kad būtų kreipiamas didesnis dėmesys į tokius dalykus kaip kultūros puoselėjimas, žiūrovų ugdymas. Neinama pigiausiu keliu, kad eitų bulvarinės laidos, kad būtų žemiausi instinktai žiūrovų ugdomi, o atvirkščiai, kad būtų pateikiamos būtent mūsų kultūros vertybės, būtų pateikiamos tradicijos.
Aš dar kartą noriu pateikti apklausos duomenis, kuriuos, aišku, jūs žinote. Kaip Lietuvos žiūrovai vertina LRT? 69 % labai teigiamai vertina dėl kultūros puoselėjimo, 61 % žiūrovų labai teigiamai vertina LRT dėl žiūrovų ugdymo, 45 % vertina kaip patikimą žiniasklaidos priemonę, kitaip sakant, kad ta informacija, kurią pateikia LRT, yra patikima ir ja galima pasitikėti. (Balsai salėje) Gaila, žinoma, kad P. Gražulį ne taip dažnai leidžia LRT, nes jisai tada mažiau burnotų čia, salėje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Iš esmės, nes diskusijai skirtas laikas baigėsi. Suprantu, kad jūs…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jis man trukdo kalbėti, todėl aš reagavau. Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad šitos išvados tikrai, mano manymu, gali prieštarauti Konstitucijai. Kodėl? Yra Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl šios komisijos sudarymo. Buvo siūlymas palaukti, kol Konstitucinis Teismas pateiks savo nutarimą. Dauguma nepaisė to prašymo.
Kas atsitiks, jeigu Konstitucinis Teismas, Seimui nubalsavus už išvadą, pasakys, kad sudarymas prieštaravo Konstitucijai? Ar nebus taip, kad?.. (Balsai salėje) O bus taip, kad šita išvada bus niekinė. Todėl mūsų frakcija balsuos prieš šią išvadą ir siūlau kitiems kolegoms tą patį daryti, kaip jau vieną kartą buvo padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, diskutuoti skirta pusė valandos baigėsi. Noriu su jumis pasitarti. (Balsai salėje) Noriu su jumis pasitarti. Ar galime visus pasiūlymus, o jų yra 19, dabar matome, kad 13 valanda, jau bus Vyriausybės valanda, dar mūsų laukia nemažai įstatymų projektų ir pateikimai, ir taip toliau, tai būtų siūlymas pasiūlymus svarstyti vakariniame posėdyje. Aš maždaug siūlyčiau numatyti kokią 16 valandą pradėti. Pirmą valandą pradėsime Vyriausybės valandą. Galime, jeigu taip sutarėme? Sutarėme. Ačiū, bendru sutarimu.
Kitas darbotvarkės klausimas būtų ir dar, manau, spėtume – Seimo nutarimo dėl parlamentinio tyrimo projektas Nr. XIIIP-2771. Ten yra siūloma komiteto išvada atmesti, tai mes per penkias minutes išties spėtume pasitarti. Dėl vedimo tvarkos A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip jūs buvote informuota frakcijos seniūno G. Landsbergio, aš buvau paskirtas kalbėti šiuo klausimu, prieš tai svarstomu…
PIRMININKĖ. Nebuvau informuota.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …frakcijos vardu. Frakcijai, taip suprantame, nesuteiktas žodis.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū jums už demokratijos (…).
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, pagal Statuto numatytą 105 straipsnį dėl diskusijų tvarkos aš pasielgiau kaip posėdžio pirmininkė teisingai, apsisprendėme kartu dėl pusės valandos laiko ir pagal užsirašymo eiliškumą. Jūsų pretenzijų nepriimu. (Balsai salėje) A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiama Seimo vicepirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ryte buvo patvirtinta darbotvarkė ir, jeigu mes norime sekti patvirtintą darbotvarkę, vadinasi, LRT klausimas, dėl kurio ką tik buvo padaryta pertrauka, jeigu norime turėti…
PIRMININKĖ. Ne pertrauka, bet mes nespėjame laiku.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Prašau, aš noriu paprašyti, kad jis būtų nuo vakarinio posėdžio pradžios, nes mes sustojome jį svarstydami, ir tada labai logiška…
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (MSNG). …kad rytinį klausimą mes tęsime…
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pasiūlymą.
A. ARMONAITĖ (MSNG). …iš karto vakarinio posėdžio…
PIRMININKĖ. Aš pasiūliau 16 valandą vien dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą norėtume prašyti leisti, kad pateiktų ministras. Tai viena. Antra, valstybės ir savivaldybių dėl etatinio mokytojų apmokėjimo pagal Prezidentės teiktą pasiūlymą. Todėl ir buvo siūloma 16 valanda. Jeigu jūs nereplikuotumėte per šoninį mikrofoną, mes padarytume daugiau darbų, bet jūsų valioje. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pavaduotoja, bet klausimas toks, o kodėl mes negalime pradėti 15 valandą? Tuos kitus klausimus pradėsime 16 valandą.
PIRMININKĖ. Susirinko ministrai. Gerbiamieji kolegos…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai, po Vyriausybės valandos. Gal galime…
PIRMININKĖ. Vakariniame posėdyje priimsime sprendimą, kaip dirbame toliau, nes yra kitokių iniciatyvų.
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektas Nr. XIIIP-2771 (svarstymas)
Dar turime tris minutes. A. Stančikas. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2771.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kaip ir posėdžio pirmininkė užsiminė, Kaimo reikalų komitetas šitą projektą atmetė. Balsavimo rezultatai: prieš – 7, susilaikiusių ir už nebuvo. Noriu priminti, kad šitą iniciatyvą komitetas jau svarstė trečią sykį ir ta pati pozicija buvo išlaikyta. Noriu dar šiek tiek priminti, kad kartu buvo pateiktas kitas mano pasiūlymas, kad vis dėlto netirtų Kaimo reikalų komitetas, o būtų sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija parlamentinį tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikti. Komisija būtų sudaryta iš 12 asmenų, iš kiekvienos frakcijos būtų deleguota. Tačiau tenka apgailestauti, mano iniciatyva buvo atmesta, vadovaujantis tais pačiais principais, kad vis dėlto nėra tikslinga žemės ūkyje atlikti šito tyrimo. Komitetas orientuojasi į ateities darbus, o ne ieško praeities.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, komitetas siūlo atmesti. Motyvai po vieną už ir prieš. Diskusija nerengiama. P. Urbšys – už komiteto pasiūlymą atmesti. Įdėkite kortelę. Įdėta. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, Kaimo reikalų komitetas, man atrodo, padaro logišką išvadą, nes teisėjas savo byloje negali būti teisėju. Tie iniciatoriai, kurie rengė šitą projektą, būtent šitą tiesą ignoravo. Man atrodo, ta komisija turėtų būti sudaryta ir tikrai, kaip sakė komiteto pirmininkas, ne iš suinteresuotų komiteto narių, o iš visų frakcijų atstovų. Pats faktas, kad šių metų vasarą paaiškėjo, kad muitinė nustatė, kad galimai buvo nesumokėti muito mokesčiai už rusiškas trąšas, kur buvo įžiūrėta, kad gali būti apeitas antidempinginis mokestis ir biudžetui galėjo šiais metais būti nesumokėta 8 mln. eurų, ir tai, kad sutapimas, kad muitinės direktorius turėjo palikti savo užimamas pareigas, tikrai yra pagrindas rimtam tyrimui.
Man keista, kad tie tyrėjai, kurie dabar inicijuoja tyrimus po tyrimų, šito dalyko nemato. Viena iš pagrindinių iniciatorių yra A. Širinskienė. Aš norėčiau asmeniškai R. Karbauskiui pasakyti: aš nebijau, kad jūs mane ištirtumėte, ar aš pažeidžiau Konstituciją, ar aš sulaužiau priesaiką. Bet kodėl jūs, Ramūnai Karbauski, kuris deklaravote rinkimų metu ir man žiūrėdamas į akis sakėte, kad su jūsų verslu viskas skaidru, bijote tą skaidrumą pademonstruoti? Kodėl jūs norite traukti tik kitus į dienos šviesą, o pats tos dienos šviesos bijote? Išeitų taip, kad pas mus geras koncernas yra tas, kuris turi Seime stogą, o blogu koncernu tampa tas, kuris tą stogą praranda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš susilaikysiu ar nedalyvausiu balsavime ir pabrėšiu, man atrodo, kad čia yra dviveidiškas valdančiosios daugumos elgesys, nes nenorima tirti, kodėl buvo pasiūlyta nudėvėti žemę ir tokiu būdu suteikti labai reikšmingą mokestinę lengvatą stambiems žemvaldžiams. Kodėl nenorima aiškintis, kodėl valdančioji dauguma balsavo prieš nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos atsisakymą stambiems žemvaldžiams? Kodėl valdančioji dauguma nenorėjo įvesti lubų tiesioginėms žemės ūkio išmokoms?
Tie dalykai nėra nagrinėjami, o bandoma žiūrėti labai selektyviai ir, kaip ir minėjau anksčiau, imtis pykčio ir keršto politikos. Man atrodo, jeigu jau nuosekliai tiriame žemės ūkį, reikėtų tirti visus sprendimus, tarp jų ir šios valdančiosios daugumos. Jie buvo susiję su žemės nusidėvėjimu, su nekilnojamojo turto mokesčio lengvata stambiems žemvaldžiams bei lubų neįvedimu tiesioginėms žemės išmokoms.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio. Motyvai išsakyti. Balsuojame už pasiūlymą komiteto, kuris siūlė atmesti Seimo nutarimą „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Seimo Kaimo reikalų komitetui“. Pasiūlymas atmesti. Balsuojantys už balsuojate pritardami atmetimui. Balsuojantys prieš arba susilaikantys išreiškiate kitą poziciją.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 86, prieš – 3, susilaikė 9. Seimo nutarimą skelbiu atmestą.
13.03 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, 13 val. ir beveik 4 min. Pradedame Vyriausybės valandą. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, šiandien ypatinga diena – dveji metai jūsų aktyvios veiklos. Sveikiname, linkime sėkmės ir toliau atsakingai tarnauti Lietuvos žmonėms ir spręsti jų problemas.
Vyriausybės valandai pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pagal Statutą pirmas klausia opozicijos atstovas G. Landsbergis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas premjerui. Gerbiamas premjere, padėkite suvokti jūsų motyvus. Nuskambėjo informacija, kad jums buvo pasiūlyta pagalba, Prezidentės pagalba, išspręsti susidariusią krizę švietimo sektoriuje, susitarti su profsąjungomis, tačiau jūs atsisakėte. Ne tik atsisakėte, bet įsivėlėte ir įvėlėte Vyriausybę į dar didesnes bėdas, atleisdamas ne vieną, o tris ministrus, nepradėdamas derybų, tiesą sakant, net pameluodamas Seimo nariams dar kartą, kad derybos vyksta, nors tokios nevyko, pažadėdamas, kad atsiųsite derybininko pavardę raštu, ir neatsiųsdamas. Na, mažai jau kas stebina, bet padėkite suvokti, premjere, kas jums šovė į galvą, kad jūs atsisakėte geranoriškos valstybės vadovės paramos ir pagalbos, kai pats nesusitvarkote savo srityje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai susitvarkau savo srityje, geranoriška pagalba visą laiką priimama, jeigu tai yra pagalba. Jeigu manoma, kad pagalba pažadėti bet ką, rasti bet kiek ir tokiu būdu bus padedama, tai nėra pagalba. Derybos tuo metu vyko ir dabar jos vyksta, ir laikinas ministras derasi, tad tai nėra pagalba ir nebuvo siūloma pagalba.
Dėl derybininkų. Aš galiu paminėti, kad neatitinka Darbo kodekso reikalavimų tai, kas vyksta, ir derybininkai nesikreipė į Vyriausybę, nėra jokio teisinio pagrindo, kad būtų sudaryta Vyriausybės derybų grupė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklausti dėl gana prieštaringos situacijos, kuri susidarė jums teikiant, jūsų ministerijai parengus Vaiko teisių pagrindų įstatymo projekto pakeitimus. Reikalas tas, kad antradienį valdančiųjų balsais jūsų projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės, nors puikiai žinome, kad visoje šioje situacijoje tikrai laukiama ministerijos pakeitimų, siūlymų. Šioje situacijoje būtent opozicija, atrodo, norėtų pagreitinti ministerijos darbą. Kaip jūs tai vertinate ir kaip vertinate kolegų M. Puidoko ir kitų Seimo kolegų dėl to paties įstatymo projekto pateiktus siūlymus, kurie iš esmės gana stipriai skiriasi nuo ministerijos pateiktų siūlymų? Galbūt jūs matote kokį nors variantą, kad būtų galima suderinti ir ministerijos poziciją, ir Seimo narių siūlymus? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų visa, kas daroma, turbūt daroma tam, kad pakeistume teisės aktus ten, kur yra tam tikras neapibrėžtumas, kuris sukuria nesaugumą šeimoms dėl neadekvačių priemonių, kurios taikomos tarnybų, kai yra nustatomi vaikų teisių pažeidimai. Turbūt tiek Seimo narių projektu, tiek mūsų stengiamasi atrasti tuos teisinius užkardymus, tačiau skirtingais būdais. Tas skirtingumas, kurį mes ir viešai esame įvardinę, ir mūsų teisės aktu… Mes stengiamės sukurti pagalvę tam, kad vaikai nebūtų paimami iš šeimų, ir taip užtikrinti šeimas, kad jos nesijaustų nesaugiai. Visas tas teisės aktas taip ir suformuotas, kitaip sakant, kad padarytų tai, kas įmanoma pagal Vaiko teisių įstatymą, kad šeimos jaustųsi saugios, kad vaikai nebūtų paimami lengva ranka.
Dabar dėl paties proceso, kaip jis vyksta. Jis vyksta, kaip vyksta šiame Seime, turbūt yra skirtingi požiūriai. Greičiausiai, kaip aš suprantu, valdančiųjų valia yra, kad abu teisės aktai eitų kartu, kad būtų raminama visuomenė, tos skirtingos grupės, ir ieškomas sutarimas čia, Seime. Ir tai yra Seimo apsisprendimo valia. Šiuo atveju tai, kad dabar teisės aktai bus teikiami atskirai, irgi nesudaro prielaidos, kad jie bus svarstomi atskirai, nes dėl teisės akto bet kada galima pateikti siūlymus ir tie siūlymai bet kuriuo atveju turėtų būti svarstomi. Todėl pati procedūra, man atrodo, ne tiek svarbi, kiek yra svarbu, kad tai būtų daroma kaip galima greičiau, tie sprendimai būtų sutariami greičiau ir visuomenė būtų nuraminta greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu – A. Sysas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Čia turbūt klausimas Vyriausybei, nes neseniai mes atšventėme Tarptautinę žmogaus teisių dieną, teko dalyvauti ne viename renginyje ir buvo vėl prisiminta Stambulo konvencija, kurios mes neratifikavome ir užstrigę… Vyriausybėje, žinau, sėdi L. Linkevičius, kuris pritaria, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja tuo dokumentu ir nevyriausybininkai vėl šneka, kad mes užimame labai keistą poziciją.
Mano klausimas būtų (aš nežinau, kuris iš ministrų atsakinės), ką darysime toliau ir ką darys Vyriausybė? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jums didžiai gerbiamas užsienio reikalų ministras atsakys.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Atsakymas toks, kad Prezidentė pateikė Seimui šią konvenciją ratifikuoti, ir tikiuosi, kad Seimas įtrauks į darbų programą ir jinai bus pateikta ir apsvarstyta, ir labai tikiuosi, kad ir priimta, tačiau matysime, kaip bus diskusijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi A. Dambrava. Atsiprašau, Dumbrava.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro. Šiandien teiksite pataisas dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekto. Prašom pasakyti, kodėl dabar galiojančiame įstatyme, priešingai negu iki šiol, 1996 metų redakcijos įstatyme, nieko nekalbama apie vaikų pareigas, yra kalbama tik apie vaikų teises? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šiame įstatyme, kuris dabar galioja, yra apibrėžiamos ir vaikų pareigos, bet per tėvų pareigas, kad jie išugdytų šias vaikų pareigas, nes negalima tikėtis, ypač iš mažamečių vaikų, kad jie jau ką tik gimę turėtų šias pareigas ir jas išpildytų. Vadinasi, yra tėvų ir visuomenės atsakomybė padėti vaikams užtikrinti šias pareigas ir jos yra įvardintos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi L. Staniuvienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Savo ruožtu taip pat norėčiau pasveikinti ministrų kabinetą su mediumu, palinkėti jums sėkmės, padėkoti už darbą. Gražių, prasmingų švenčių jums, jūsų šeimų nariams.
Vėlgi norėčiau paklausti socialinės apsaugos ministro. Populiarus jūs šiandien esate, ko gero. Gerbiamas ministre, neseniai buvo paskelbta tokia informacija, kad, tarkim, Lietuva labai atsilieka pagal bendrojo vidaus produkto dalį socialinei sričiai. Mes vykdome krašto apsaugą, net švietimo sistema atitinka Europos Sąjungos vidurkį, socialinėje srityje mes stipriai atsiliekame – esame treti nuo galo Europos Sąjungoje ir tai truputį, man atrodo, gėda. Dėl to, kas vyksta, tarkim, Lietuvoje dėl vaikų, man atrodo, kad tai yra dalis ir socialinio nejautrumo pasekmė. Kaip jūs manote, ar mes galėtume visi drauge pabandyti išreikšti politinę valią, kad vis dėlto ne 15 %, kaip dabar yra skiriama, o būtų skiriama gerokai virš 20–22 %, kaip ir dabar yra Europos Sąjungos vidurkis, arba kaip Skandinavijos šalys pasiekusios 30 % ir daugiau? Ką jūs apie tai manote? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą ir dėkui už Vyriausybės pasveikinimą.
Dėl BVP dalies. Iš tiesų šita problema žinoma buvo ir prieš porą metų, Vyriausybės programoje yra numatyta augimo tendencija. Nepaisant to, kad iš tiesų socialinė sritis yra faktiškai trečdaliu nefinansuojama, lyginant su Europos vidurkiu, bendrasis kasmetinis augimas nuo BVP dalies stebimas tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais, tiek 2019 metais augimas yra, lyginant su praėjusiais metais. Bendra tendencija yra gera. Jeigu mes norime tokio ženklaus pokyčio, kad bent 5 % ar 7 % nuo bendrojo vidaus produkto, iš tiesų tam reikalingos rimtos arba mokestinės reformos, arba perskirstymas tarp sektorių, kurie yra daugiau perfinansuojami. Tai reikštų, kad jiems reikalingos rimtos reformos tam, kad naudotų tinkamai lėšas tinkamiems tikslams pasiekti.
Šitie sisteminiai pokyčiai yra numatyti. Tiek sveikatos, tiek švietimo reformos yra orientuotos į tai, kad būtų optimizuojamos sistemos ir kad mūsų viešieji pinigai kiek galima būtų labiau pritaikomi pagal pagrindinius poreikius, o socialinėje srityje iš tiesų tų poreikių yra daug. Deja, mes jų visų patenkinti šiuo metu pagal turimas lėšas negalime.
PIRMININKAS. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi A. Vinkus.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas susisiekimo ministrui. Tikriausiai aš jau pabodau ministrui dėl sodininkų bendrijų kelių inventorizavimo, perdavimo savivaldybėms. Ačiū, ministre, kad jūs išgirdote. Žinau, kad žingsniai jau yra daromi, biudžetas yra patvirtintas. Aš pirmadienį susitinku su savo apygardos gyventojais, sodininkais, pranešiu džiugią žinią, bet nelabai žinau dėl tolimesnės metodikos įgyvendinimo to biudžeto, kurį jūs numatėte. Ačiū. Jeigu jūs atsakysite, būsiu labai dėkinga.
R. MASIULIS. Labai ačiū. Iš tiesų sodininkų klausimas daugybę metų buvo nesprendžiamas. Pirmą kartą pajudame bent kažkur. Sodininkams yra numatyta dalis rezervo ir tai yra numatyta su savivaldybių prisidėjimu, tai yra „50 ir 50“ programa, bet savivaldybės labai suinteresuotos tuo. Toms vietoms, kur įmanoma tuos kelius sutvarkyti taip, kad jie atitiktų reikalavimus, ir taip pat tų pačių kelių registravimui tos sumos bus skirtos. Savivaldybės turi kuo greičiau inventorizuoti tas vietas, tas sodų bendrijas ir tuos kelius, kurie gali būti taip sutvarkyti, ir aplikuoti į šią programą. Tai, aišku, savivaldybių pagrindinis klausimas, bet labai viliuosi, kad jos aktyviai imsis, nes tikrai didelė dalis – 50 % yra kompensuojama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Kernagis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis sveikatos apsaugos ministre, vadovaudamasis ta nuostata, kad sveikatos politika visose žinybose, noriu paklausti. Jūs vadovaujate Valstybinei sveikatos reikalų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jos sudėtyje yra beveik visų ministerijų, Vyriausybės, Nacionalinio radijo ir televizijos atstovai. Ji buvo sumanyta kaip įrankis, padėsiantis spręsti tarpžinybines sveikatos apsaugos sistemos problemas, kurios šiandien… jums labai reikia. Jeigu neklystu, paskutinį kartą šios komisijos sudėtis buvo atnaujinta šių metų birželio 22 dieną. Dirbant įvairiems sveikatos ministrams šios komisijos veiklos efektyvumas, suprantama, buvo labai skirtingas ir tai, matyt, smarkiai lemia komisijos vadovo iniciatyva.
Jūsų iniciatyva aš labai tikiu. Todėl leiskite paklausti ir būkite malonus, informuokite, kaip dažnai jūs renkatės, kokias problemas aptariate, kokius sprendimus esate priėmę ir ką numatote svarstyti artimiausioje ateityje? Kitaip sakant, ar šios komisijos veikla yra efektyvi ir ar duoda rezultatą jums ir Lietuvos visuomenei?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs labai teisingai pasakėte, tai yra svarbi komisija, nes ten atvyksta ir dalyvauja faktiškai visų ministerijų atstovai. Tikrai jinai labai padeda įgyvendinti sveikatos visose politikose principą ir keletas dalykų, kurie ten buvo svarstyti, jau įgauna tam tikrą pagreitį.
Vienas iš posėdžių buvo skirtas gyventojų mitybai, mitybai gerinti, ir čia vėlgi labai svarbu, kad sutartų žemės ūkis, sutartų kitos institucijos. Ten daugelis iniciatyvų jau yra įgyvendinama. Kiekviena ministerija savo darbus pasiskirsčiusi dirba. Kitas svarbus posėdis buvo skirtas įvairioms institucijoms pasirengti reaguoti į, sakykim, ekstremalius iššūkius sveikatai, į tam tikras terorizmo grėsmes, į kitus iššūkius ir vėlgi yra svarbios bendradarbiavimo sritys su krašto apsauga, su Vidaus reikalų ministerija.
Mes stengiamės bent porą kartų per metus susitikti ir iš tikrųjų dėliojame, nes pati komisija ir apsisprendžia dėl prioritetų, juos siūlo. Dabar kito posėdžio prioriteto nepasakysiu atmintinai, bet darbas ten vyksta reguliariai ir tikrai konstruktyviai. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Kernagis. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, aš norėčiau premjero paklausti. Pasirodė tokia žinia, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo neatšaukti ekstremalios padėties dėl Gedimino kalno. Pasirodo, kad vakarinis šlaitas yra nestabilus, pietinio šlaito būklė iš viso yra kritinė, o visos tos stabilizavimo priemonės yra trumpalaikės. Viceministras R. Augustinavičius užsiėmė tuo klausimu, bet jisai buvo atleistas. Mūsų dabar čia sėdinti kultūros ministrė per dvi savaites bando padaryti tai, ką jinai turėjo padaryti per dvejus metus.
Mano klausimas toks. Gal, premjere, galėtumėte prisiimti asmeninę atsakomybę dėl vieno iš valstybės simbolių – Gedimino kalno, kad, iki ateis naujas kultūros ministras, tas kalnas nesugriūtų ir nenuslinktų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kas belieka, prisiimti atsakomybę, kol ateis naujas ministras, kad kalnas nenugriūtų. Vyriausybė kaip tik trečiadienį posėdyje svarstys, kokios priemonės buvo padarytos, vertinsime jų efektyvumą. Matyt, irgi kalbėsime apie tai, kaip tos lėšos buvo panaudotos, matyt, svarstysime dėl nepriklausomos ekspertizės.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia E. Gentvilas. Ruošiasi J. Olekas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, pastaruoju metu jūs akivaizdžiai tapote toks aštresnio profilio politikas. Gal ryžtingesniais, gal kategoriškesniais veiksmais pasižymintis, turiu omeny ir trijų ministrų atleidimą vietoj vieno ministro, turiu omenyje augančią konfrontacinę gaidą su Prezidente, tam tikrą pasisakymą apie opozicijos rengiamus sąmokslus. Klausimas galėtų būti paprastas: ar jūs tokią taktiką esate pasirinkęs, ar tiesiog nervai nelaiko, atsiprašau už tokį žmogišką pasakymą? Esminis klausimas – ar ši Vyriausybė pajėgi dirbti, tuo labiau kad tris naujus ministrus planuojama įvardinti tik po mėnesio? Tai kokia čia situacija su Vyriausybe apskritai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai ačiū už sveikinimus. Dveji metai rodo, kad mes sėkmingai galime dirbti ir dirbsime toliau. Tikrai nervai laiko, manau, kad dar bent dvejus metus laikys. O santykis su Prezidente yra labai konstruktyvus, tą pabrėžia abi pusės. Ir ministrai bus paskirti ne po mėnesio, o manau, kad dar šiais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia J. Olekas. Ruošiasi klausti E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš prisidedu prie kolegų sveikinimų to mediumo proga, linkiu, kad ir kita dalis, jau nuokalnė, būtų ne tokia sunki. Atėjus iki pusės, paskui reikia grįžti. Mano senas klausimas dėl Valstybinės miškų urėdijos ir nevykdomo Vyriausybės nutarimo. Kol kas negavau atsakymo, kaip jūs žadėjote, premjere. Jeigu perduosite, ar kaip nors bus, tai tvarka.
Kita dalis klausimo būtų, premjere, dėl tos mistinės pažymos ir situacijos dėl saugumo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto žmonės šiek tiek sunerimo. Ar jūs manote, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas negalėtų susipažinti su ta medžiaga, kuri čia dabar dienraščiuose ir žiniasklaidoje gana daug eskaluojama su įvairiomis abejonėmis dėl esamos situacijos? Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mačiau atsiųstą išeinančio ministro prisegtą ir jūsų, ir mano kopiją, kad į jūsų klausimą atsakyta. Dar kartą pakartoti? Nežinau, gal elektroninis paštas kaip nors sutrikęs, bet atsakymas yra atsiųstas ir pakartotas, net ir datos buvo surašytos. Gal dar iki valandos suspėsiu paminėti?
O dėl informacijos, tai keista, kad kažkas, nematęs turinio, pradeda interpretuoti. Tą informaciją, kurią privalo gauti Ministras Pirmininkas, aš manau, gausiu. Dalis atsakymų jau yra, aišku, stebina kai kurių aukštų pareigūnų pareiškimai, kad aš jau žinau, ko aš dar nežinau, nors aš esu iniciatorius šių paklausimų. O principas labai paprastas, tai būtina žinoti. Jeigu iš tos gautos informacijos aš matau, kad reikia supažindinti dar ir kitas institucijas, tai tikrai ir padarau, ir ateityje tai padarysiu. Nereikia nieko baimintis, tai yra įprasta praktika gauti informaciją, kaip priklauso Vyriausybės vadovui ir Vyriausybei, kuri atsakinga už krašto viešąją tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas premjere, jūs kažkaip netiksliai atsakėte į G. Landsbergio klausimą dėl bendradarbiavimo su Prezidente. Turbūt visi matėme laidoje, kad ji tiesiai ir šviesiai pasakė, kad, užuot bendravusi su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, Vyriausybė arogantiškai, buldozeriu stumia reformas. Iš tikrųjų kodėl jūs nebendravote? Ir kaip suprasti šiandien didžiosios frakcijos pirmininko R. Karbauskio pasakymą, kad jis dabar, atvirkščiai, kaltina Prezidentę, kad, anot jo, ji taip pat kalta dėl tos reformos, neva kad pasirašė. Iš tikrųjų, ar tai suprantama kaip tam tikra siūloma Vyriausybės, didžiausios frakcijos vadovo konfrontacija, pasirinkti tokį kelią? Priešingu atveju, jeigu taip, tai Prezidentė turėtų grąžinti ir kitus įstatymus, taip pat ir biudžetą. Kaip jūs elgsitės? Kodėl neklausėte Prezidentės? Kodėl Prezidentė buvo atstumta, nors sakoma, kad norėjo dalyvauti?
Ir antras dalykas, ar jūs tikrai raginate Prezidentę aktyviau dalyvauti rengiant įstatymų projektus ir kitus teisės aktus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Daug tokių klausimų. Tai, kas skirta didžiosios frakcijos vadovui, tai jis, matyt, pats atsakys. Kalbant apie tai, kad mes nekalbame… Dar kartą, nežinau, jau kažkelioliktą turbūt kalbu, ne tik kad kalbame, deramės, pasirašome susitarimus su visomis profesinėmis sąjungomis. Net ir tomis, kurios šiandien yra paskelbusios streiką.
Dėl noro padėti, be abejo, mes geranoriškai žiūrime į bet kokią pagalbą, bet pagalba turi būti tokia, kurios tikisi bent jau tos pusės, kurios galbūt negirdi viena kitos, ir taip būna. Šiuo atveju manau, kad Vyriausybė yra pajėgi spręsti, tą ir daro, nenoriu sakyti, konflikto, bet tos derybos, kurios yra ganėtinai sunkios tų streikuojančių profesinių sąjungų, nebuvo nutrūkusios nė trupučio. Galime įvardinti kaip derybas, pokalbius, kaip norite, nes neatitinka pagal Darbo kodeksą, jeigu žiūrėsime grynai įstatymo raidę, kas ten vyksta. Tačiau tiesiog nuolatos vyksta.
Yra valdžių atskyrimo principas, kur kiekviena valdžia žino savo kompetenciją, nustatytą Konstitucijoje ir įstatymuose, ir mes to laikomės. Tikrai skatiname bendradarbiavimą visų valdžios šakų, tarp jų Vyriausybės ir prezidentūros.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiamas teisingumo ministre, norisi jus pagirti už labai gerą dar kitų metų dovaną Lietuvai, tai yra už Lukiškių kalėjimo iškėlimą iš centro, iš sostinės centro. Tačiau norisi jūsų paklausti, kur gyvens, kur kalės baisiausios kalinių kategorijos, tai yra banditų gaujų vadai, serijiniai žudikai ir maniakai?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Mes kitais metais rengiamės suremontuoti kamerinio tipo patalpas skirtinguose pataisos namuose. Jos bus izoliuotos Pravieniškėse, Marijampolėje, Vilniaus pataisos namuose ir Alytuje taip pat. Į tą izoliacinį atskirą korpusą įkelsime ir pačius pavojingiausius kalinius.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Baura.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos ministrai, norėčiau užduoti klausimą V. Šapokai, finansų ministrui. Mes esame šitoje valstybėje susitarę dėl tam tikrų algų ir išmokų indeksavimo. Pavyzdžiui, pensijos indeksuojamos pagal sėkmingą praeitos Vyriausybės socialinio modelio reformą. Socialinės įvairiausios pašalpos nuo 2019 metų bus indeksuojamos pagal minimalių poreikių krepšelį, kaip jūs žinote, čia dalyvauja ir Sveikatos ministerija formuojant tą poreikį. Mes turėsime labai aiškų augimą. Mes esame pasirašę susitarimą prieš metus dėl minimalios algos indeksavimo. Dabar atėjo metas indeksuoti bazinį dydį, tai yra viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Kaip jūs žiūrite į indeksavimo modelio rimtą svarstymą kuo skubiau, nes mus spaudžia taip pat ir streikuojantys mokytojai? Norėtųsi jūsų nuomonę išgirsti.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dabartinis modelis labiau priklauso ne tiek nuo paties sektoriaus dydžio, ne tiek nuo pačių žmonių pastangų, o priklauso iš esmės, ar tais metais pakliūna į prioritetus, ar ne formuojant biudžetą. Mes aiškiai tą matome.
Kalbant apie visą viešąjį sektorių, reikia turėti omeny, kad darbo užmokesčio fondas viešojo sektoriaus santykiu su BVP atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Tai yra labai svarbus faktas. Kalbėdami apie indeksavimus, kalbėdami apie kitokius būdus užtikrinti tvarų paties sektoriaus vystymąsi, tvarų atlyginimų augimą, mes turime kalbėti ne tik vien apie atlyginimų didinimo formules, bet ir turime kalbėti apie priemones, kaip tas sektorius turi tapti efektyvesnis. Pavyzdžiui, tokia šalis kaip Suomija išskiriama kaip pavyzdys. Jeigu pažiūrėtume ir palygintume, kiek tam tikroje srityje dirba viešojo sektoriaus tarnautojų, galėtume pamatyti, jog Lietuvoje tiems valstybės tikslams yra skiriama kur kas daugiau žmogiškųjų resursų.
Taigi, pakartosiu svarbiausią dalyką, kad turime žiūrėti abi puses: kur reikia optimizuoti ir kaip numatyti tvarų augimą, kad dėl Lietuvos ateities ir tikslų dirbtų tikrai gabiausi, tikrai labiausiai atsidavę tarnautojai; bet vėlgi kita pusė – turime ieškoti ten, kur yra galimybė susitraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Baura. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. BAURA (LVŽSF). Mano klausimas būtų gerbiamam L. Kukuraičiui. Jūs popiet pristatysite pataisas dėl vaiko teisių apsaugos, bet lygiagrečiai būtų laukiamas ir visoms savivaldybėms privalomas socialinių ir kompleksinių paslaugų vaikui ir šeimai teisės aktų paketas. Kada būtų galima tikėtis?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų labai svarbu, kad šitas paketas kuo greičiau būtų patvirtintas Vyriausybės. Jis yra pateiktas Vyriausybei paskutiniams derinimams. Su visuomene, savivaldybėmis jau esame jį suderinę, apderinę ir teikėme svarstyti Vyriausybei. Tikiuosi, kad per artimiausius Vyriausybės posėdžius jis bus patvirtintas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi J. Razma.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai dėkoju. Mano klausimas yra skirtas sveikatos apsaugos ministrui. Klausimas yra apie pinigus, skirtus kovai su korupcija. Jų panaudojimas tikrai kelia daug abejonių dėl skaidrumo.
Kaip žinome, Sveikatos apsaugos ministerija iš Europos Sąjungos gavo apie 1,7 mln. eurų kovos su korupcija priemonėms įgyvendinti sveikatos sektoriuje. Tuo tikslu yra organizuojami mokymai, ir gavome informaciją, kad jaunieji gydytojai, dalyvavę tokiuose mokymuose, kurių lektorė buvo A. Pabedinskienė, tikrai pakraupo nuo tų mokymų turinio ir pateikimo būdų.
Ministre, kaip jūs vertinate tokį mokymų turinį, tokį lektorių tinkamumą toliau vykdyti mokymus? Kas apskritai atsakys už to projekto tinkamą įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą? Panašu, kad tie mokymai yra tikrai ne aukščiausio lygio, sakyčiau, netgi žemo lygio. Tai yra pinigų švaistymas, na, galima taip įvardinti. Jaunieji gydytojai, kurie dalyvavo tuose mokymuose, labai…
PIRMININKAS. Trumpinkite klausimą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …išgyvena, kad turi ne savo tiesioginį darbą dirbti, o dalyvauti tokiuose nelabai vertinguose mokymuose.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai vertinu labai neigiamai tokius dalykus. Aš taip pat mačiau jaunųjų gydytojų pasisakymus ir jie man taip pat kelia didelį nerimą. Korupcijos prevencijos mokymai turėtų turbūt sutelkti bendruomenę ir įkvėpti, kaip jie sako, skaidresnei sistemai, bet ne kiršinti ir priešinti.
Mes jau esame paklausę tų, kurie yra laimėję, dėl turinio ir aiškinamės, kas ten iš tikrųjų vyksta. Aišku, žiūrėsime, kiek yra galimybių koreguoti tą turinį ir geriau atliepti bendruomenės poreikius, kad jisai tikrai būtų kokybiškas. Kritiniu atveju aš, aišku, negaliu dabar teisiškai pasakyti, ar tokia galimybė apskritai yra, bet aš manau, kad jeigu tikrai nėra galimybių taisyti, tvarkyti, netgi svarstytume galimybę galbūt nutraukti ir iš naujo organizuoti. Sakau, kol neturiu teisinio atsakymo, ar tai apskritai yra įmanoma, aš negaliu ir jums atsakyti, bet tikrai mes rūpinamės ir mums rūpi, ir tikrai norime, kad tie mokymai būtų kokybiški.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi V. Juozapaitis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, vakar interviu Respublikos Prezidentė jūsų politinę laikyseną, jūsų viešą kalbėjimą gąsdinant kažkokia Kremliaus įtaka, slaptomis pažymomis pavadino kaip nesolidų ir nederantį su jūsų einamomis pareigomis. Ar, atsižvelgęs į Prezidentės kritiką, jūs ką nors planuojate koreguoti dėl savo politinės laikysenos, viešo kalbėjimo, ar ketinate apgailestavimą viešai pasakyti dėl buvusio minėto veikimo?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, kaip ir sakė Prezidentė, kad ji mokosi, aš taip pat irgi mokausi, girdžiu, ką sako. Tai bandysiu išmokti tas pamokas, kurių reikia. Tikiuosi, kad per kitus dvejus metus bus geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi V. Ąžuolas. Nematau. Tai gerbiamas A. Kupčinskas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas kultūros ministrei poniai L. Ruokytei-Jonsson. Prezidentūroje būdama jūs visai Lietuvai paskelbėte, kad jūs pateiksite informaciją apie tai, kaip jus premjeras spaudė ir visokiais neleistinais būdais trukdė jums dirbti. Gal jūs galėtumėte šiandien, dar eidama šias pareigas, pasakyti Lietuvai, kaip vis dėlto buvo spaudžiama kultūros ministrė ir kodėl jūs įgijote tokį nepasitikėjimą? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju seimūnui už klausimą. Šitas tekstas buvo skirtas žiniasklaidai, tai ir lieka žiniasklaidai.
Antras. Dėl pasitikėjimo turbūt ne mano adresu reikia klausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Klausimas būtų gerbiamam žemės ūkio ministrui. Priminsiu, spalio mėnesį aš jūsų teiravausi dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. Minėjote, kad jau gruodžio mėnesį (šiandien jau beveik vidurys) bus atlikta galimybių studija. Aš tikiuosi, jau galimybių studija tikrai yra atlikta, yra paaiškėjusios turbūt ir konkrečios datos, nes jūs, pristatydamas žiniasklaidai vieną ar kitą informaciją tuo klausimu, paminite, kad išsikėlus bus galima dešimt metų finansuoti pastatą, kuris bus parduotas. Tiesiog norėtųsi išgirsti, gal jau konkretesnės datos yra, kaip procesai judės?
Dar vienas klausimas arba jums, arba premjerui. Minėjote, kad važinėjantiems iš Vilniaus į Kauną bus kompensuojamos išlaidos. Mane pasiekė kauniečiai, kurie važinėja iš Kauno į Vilnių – į Vyriausybės kanceliariją, į ministerijas: jiems nėra kompensuojama. Gal vis dėlto visos Vyriausybės mastu bus kompensuojama į abi puses – tiek važinėjantiems iš Vilniaus į Kauną ir iš Kauno važiuojantiems į Vilnių, dabar besidarbuojantiems Vyriausybės kanceliarijoje? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju jums už klausimą, pone Andriau. Kas žadėta, tas yra ir daroma, bet kol kas dar negaliu jums pateikti, nes gruodis dar nesibaigė. Bet dar ir šįryt kalbėjome su projektų vadove, su viceministru, kuris už tai atsakingas. Tikrai labai detaliai skaičiuojame ir išlaidas, ir naudą. Taigi gruodžio pabaigoje tikrai tą informaciją turėsime ir bus galima pateikti.
Dėl kelionės išlaidų. Tai yra organizacijos vidinis reikalas ir dėl to mes tikrai pasirūpinsime. Tiksliau sakant, dabar ieškome galimybių pasirūpinti savo darbuotojais. Dėl kitų ministerijų aš negalėčiau atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Varkalys. Ruošiasi M. Majauskas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti žemės ūkio ministro. Melioracija. Tai melioruotos žemės, melioruotų žemių fondas. Šiais metais 2019 metams yra planuojama skirti, kiek žinau, 17 mln. iš Solidarumo fondo ir apie 14–15 mln. iš Vyriausybės investicijų programos. Čia yra labai neblogas pasiekimas, turint galvoje, kad metams reikia apie 80 mln., bet vis tiek tai yra gerai. Bet kaip numatote toliau spręsti klausimus 2020–2021 metais? Kaip numatote, kokiais būdais finansuoti melioracijos įrenginius, kurių susidėvėjimas yra apie 80 %? Mūsų ūkininkai kiekvienais lietingais metais patiria šimtamilijoninius nuostolius. Tai Lietuvai nėra naudinga – visai valstybei. Ačiū.
G. SURPLYS. Ačiū jums. Iš tikrųjų ir apie tai šiandien kaip tik turėjome susitikimą. Norėčiau patikslinti, kad ne 80 mln. mes skaičiuojame, o 60 mln. reikėtų norint iš principo atnaujinti visą sovietinę melioracijos įrangą, ir dėliojamės žingsnius, kaip tą padaryti. Taip, 17 mln. eurų, kurie atėjo iš Solidarumo fondo, jau yra paskirstyti, jau savivaldybės pasidariusios viešuosius pirkimus ir jau kitąmet pradės darbus, ir šiokį tokį proveržį turėsime.
2020 metams, panašu, pinigų irgi turėsime pakankamai, kad padarytume užtektinai darbų, o toliau labai tikimės iš naujo finansinio periodo. Tik reikia suprasti vieną dalyką, kad tiek ūkininkai, tiek savivaldybės turi įvertinti, kad tam tikrų lėšų turbūt reikės melioracijai renovuoti, bet tai, kaip jūs ir sakote, didins žemės vertę ir didins atsparumą visokioms klimato rizikoms ir visoms kitoms rizikoms. Tai čia tikrai reikės sprendimų, kur ir savivaldybėms, ir ūkininkams reikės solidarumo parodyti šiek tiek daugiau. Bet artimiausiu metu mes ketiname atnešti tą pasiūlymą svarstyti ir tada bus galima detaliau padiskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mes vakar čia diskutavome apie jūsų atlyginimą ir jūs taip skambiai teigėte, kad Ministro Pirmininko atlyginimas dėl mokesčių reformos nesikeis nė vienu euru, gali būti svyravimas vienu ar dviem eurais dėl suapvalinimo, ir dar apkaltinote mane melu. Jūsų atstovas spaudai paneigė jūsų pateiktą informaciją ir sakė, kad jūsų atlyginimas kitais metais didės 127 eurais, jeigu nedalyvausite kaupime, o jeigu dalyvausite – 27 eurais. Gal galite patikslinti ar prisipažinti, jog žmogiška klaida, matyt, emocingai reagavote ir suklydote, ir atsiprašysite manęs, ar vis dėlto laikysitės tos nuostatos, kad jūsų atlyginimas nedidėja?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Džiugu, kad svetimas atlyginimas labai rūpi kitiems, bet laikausi tos pačios pozicijos, ką teikia mūsų finansų specialistai. Dėl mokesčių, pabrėžiu, reformos, bent jau aš pagal pateiktą informaciją nematau, kad man atlyginimas didėtų dėl mokesčių reformos. Taip, paskui prasideda išvedžiojimai – kaups, nekaups. Tai mano apsisprendimas bus, ką aš toliau darysiu. Tikrai ir nuo to priklausys atlyginimo svyravimas. Toliau, noriu priminti, kad aš gaunu priedą už stažą valstybei, tas taip pat turi įtakos, bet tai nieko bendro neturi su mokesčių reforma. Jeigu tik gausiu kitokią informaciją, kad dėl mokesčių reformos mano atlyginimas padidėjo daugiau negu 5 eurais, tikrai pasakysiu, kad atsiprašau, suklydau, kol kas, kokią turiu informaciją, tos ir laikausi.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš irgi noriu pasakyti tokią informaciją, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis… Gerbiami Vyriausybės nariai, Ministre Pirmininke, jūs, kolegos, šiandien, gruodžio 13 dieną, kviečiami prisijungti prie gerumo akcijos „Maltiečių sriuba“. 14–15 val. prie spaudos konferencijų salės galėsite pasivaišinti sriuba ir pinigine auka paremti skurstančius vienišus senolius.
Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Laba diena. Iš tikrųjų klausimas būtų finansų ministrui. Mūsų valstybės gyvenime labai didelį vaidmenį vaidina Europos Sąjungos lėšos, bet atvykę, sakykim, iš Europos Sąjungos audito žmonės parveža tokias žinias, kad Lietuva šiandien yra nepanaudojusi 40 % lėšų iš skirto (…)–2020 metų biudžeto… finansų, taip sakant, tiek yra kol kas nepanaudota mūsų šalies. Kai planuojame biudžetą, taip pat planuojame, kad tam tikrą dalį biudžeto sudarys Europos Sąjungos lėšos, bet kai gauname ataskaitą, kiek pavyko panaudoti, tai tas skaičius sukasi apie 60–65 %. Klausimas būtų toks, aš suprantu, kad daug sparčiau naudojamos tos lėšos, bet kokių planuojate dar imtis priemonių, nes tarp ministerijų yra labai didelių netolygumų, vienoms, taip sakant, sėkmingiau pavyksta tas lėšas įlieti į mūsų valstybę, kitoms sunkiau, kokių priemonių žadate imtis?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jeigu trumpai – bausime. Žinoma, juokauju, bet yra imtasi tikrai daugelio priemonių. Yra papildomos konsultacijos ministerijoms tais atvejais, kai yra užstringama dėl techninių priežasčių, procedūrinių priežasčių, vykdomas monitoringas Vyriausybėje, aptarimai vyksta periodiškai kartą per ketvirtį, išskiriant rizikingas sritis, ten, kur per maža pažanga. Taip pat tikrai yra lengvinama administracinė našta tam, kad procesas vyktų greičiau. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tai esame… Bet kuriuo atveju Lietuva yra prie lyderiaujančių šalių pagal spartą, ir čia manau, kad reikia kalbėti apie tinkamą greičio ir kokybės balansą. Matėme, kad praėjusioje perspektyvoje didžioji dalis lėšų nukeliavo į infrastruktūrą, galbūt kai kuriais atvejais tikrai į perteklinę infrastruktūrą, kuri reikalauja per didelių išlaikymo kaštų. Šituo laikotarpiu yra žymiai mažesnė dalis infrastruktūros, todėl pačioje pradžioje reikėjo laiko, kad tas procesas įsivažiuotų. Į ką teisingai atkreipėte dėmesį, kad ta sparta yra žymiai didesnė negu praėjusiais metais, beveik dvigubai. Ir pagal tuos skaičius, kokie yra naujausi, aš matau, kad per tą laikotarpį iki 2023 metų, nes investuoti lėšas reikia iki 2023 metų, tikrai visos lėšos bus investuotos.
PIRMININKAS. Visi klausimai ir visi atsakymai gauti. Aš dar kartą sveikinu Vyriausybę, gerbiamuosius ministrus ir linkiu jums toliau geros kloties nelengvame darbe.
Mieli kolegos, mes rytinį posėdį baigiame. (Gongas) Kantriausių liko 13.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.