LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO nr. i-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-06-26 Nr. XIIP-4804(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose skirtingai nei ankstesniame šio įstatymo projekto variante siūloma pakeisti savivaldybių vykdomųjų institucijų statusą, t.y., siūloma nustatyti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos būtų poveikio aplinkai vertinimo subjektais (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjančiais poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikiančiais išvadas ir dalyvaujančiais atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad su savivaldybių vykdomųjų institucijų statuso pakeitimu susiję siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai nėra tarpusavyje suderinti, todėl keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos bei tikslintinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą poveikio aplinkai vertinimo subjektu yra savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba (t.y., savivaldybės atstovaujamoji institucija) gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuris sustabdo poveikio aplinkai vertinimo procedūras iki tol, kol galioja šis savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Taigi, iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės taryba yra laikoma poveikio aplinkai vertinimo subjektu; kaip savivaldybių institucijos (atstovaujamoji ir vykdomoji) bendradarbiauja tarpusavyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, kokia jų kompetencija šioje srityje ir pan.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805(2)) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą vietos savivaldos institucijos „dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose“ (pabraukimas - mūsų). Taigi, pagal šio projekto nuostatas savivaldybių institucijos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja teikdamos išvadas ir pasiūlymus, o ne priimdamos sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „poveikio aplinkai vertinimo subjektas“. Pagal šios sąvokos turinį minėtais subjektais yra laikomos valstybės institucijos. Taigi, pagal šias keičiamo įstatymo nuostatas nei savivaldybių vykdomosios institucijos, nei savivaldybių atstovaujamosios institucijos nėra laikomos poveikio aplinkai vertinimo subjektais.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijos yra poveikio aplinkai vertinimo subjektais, tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies formuluotė „funkcijos padalijamos tarp valstybės institucijos padalinių“ (pabraukimas – mūsų), nes kitu atveju nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijos būtų padalijamos tarp savivaldybės padalinių tuo atveju, kai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) būtų pati savivaldybė (jos institucijos).
Ketvirta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose tikslintina formuluotė „savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija“ vietoj žodžio „savivaldybė“ įrašant žodį „savivaldybės“.
2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)“, bei siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, siūlytume šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „užsakovo“. Taip pat keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje po žodžio „organizatoriaus“ reikėtų įrašyti žodį „(užsakovo)“.
3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnis, kuriame įvardijami poveikio aplinkai vertinimo tikslai, tikslintinas, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą „sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“ sąvoką bei į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatą, kurioje yra reglamentuojamas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai - kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų.
4. Iš keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo nėra aiškūs terminai, per kuriuos poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo programą ir pateikti išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kaip tai numatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.
5. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinimo tarpusavyje, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ įrašytina formuluotė „sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“, vietoj žodžių „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra pateikiama klaidinga nuoroda į keičiamo įstatymo 4 dalį, nes pastarojoje nėra nurodyti terminai, per kuriuos poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi pateikti išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos.
7. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 5 dalyse vietoj žodžio „šalies“ įrašytinas žodis „valstybės“.
8. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą vidaus reikalų ministro įgaliotų institucijų kompetenciją, po žodžio „gaisrinės“ įrašytini žodžiai „ir civilinės“.
9. Iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra pakankamai aišku, per kokį terminą - 25 darbo dienų ar 40 darbo dienų – nuo ataskaitos gavimo dienos atsakingoji institucija turi pateikti motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kai poveikio aplinkai vertinimo procese pasitelkiami konsultantai. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos tikslintinos.
10. Reikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, kadangi jos jau yra praėję. Nustatant naujas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, <...> kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“
11. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad iš Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. kovo 29 d. išvados būtų galima suprasti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (turimas minty projektas XIIP-4804), kurioje buvo siūloma nustatyti, kad „atsakingoji institucija iki leidimo <...> išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo“, buvo išbraukta, atsižvelgiant į Teisės departamento 2016 m. lapkričio 10 d. išvados 4 pastabą projektui Nr. XIIP-4804. Pastebėtina, kad savo išvadoje Teisės departamentas nesiūlė šių nuostatų išbraukti, o tik nurodė, kad nėra aiškus šių projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]