LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 376
STENOGRAMA
2020 m. sausio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, prašom užimti darbo vietas. Pradedame 2020 m. sausio 23 d., ketvirtadienio, vakarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Mes nepabaigėme rytinio posėdžio darbotvarkės. Ar galime sutarti, kad tęsiame rytinio posėdžio neapsvarstytus įstatymų projektus, o toliau dirbame, kaip numatyta? Puiku. Ačiū, bendru sutarimu.
14.01 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 871 ir 1081 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4130(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 248, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4131(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4130(2)ES. Svarstymas. V. Vingrienė. Prašom perskaityti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo pakeitimo projektą ir, atsižvelgęs į pasiūlymus, pritarė bendru sutarimu. Čia vieną ar lydimuosius taip pat?
PIRMININKĖ. Ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso. Jūsų kaip papildomas buvo komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, buvo kaip papildomas komitetas. Taip pat pritarta bendru sutarimu.
Toliau Cheminių medžiagų, atrodo, ar ne?
PIRMININKĖ. Ne, viskas. Dėkoju. Papildomas Administracinių nusižengimų kodekso buvo, tai yra kaip pagrindinis dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kaip lydimąjį… Mes tada dėl visų šių įstatymų projektų kaip paketą galėtume svarstyti. A. Širinskienė, komiteto pirmininkė. Perskaitykite Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-4131(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, mes gruodžio viduryje svarstėme minėtą įstatymo projektą ir pritarėme jam bendru sutarimu, tai yra 7 balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Buvo užsirašęs P. Saudargas. Nematau. N. Puteikio taip pat nėra. Ir T. Tomilinas. Nėra. Mielieji kolegos, pasiūlymų svarstymo metu nėra užregistruota.
Motyvai. A. Vinkus. Motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, teikiamas įstatymų pakeitimo projektų paketas siekia įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas dėl laivų perdirbimo numatant šių nuostatų pažeidimo prevenciją bei sankcijas už pažeidimus. Taip pat šiais įstatymų pakeitimais numatoma atsakomybė už draudimo prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius tam tikro svorio plastikinius pirkinių maišelius nevykdymą. Didžiulis plastiko kiekis patenka į aplinką iš šaltinių sausumoje ir jūroje ir taip sukelia nemažą ekonominę žalą ir žalą aplinkai.
Vadovaudamosi direktyva valstybės narės galės pasirinkti priemones, kuriomis sieks lengvų plastikinių pirkinių maišelių suvartojimo mažinimo. Įstatymo projekto autoriai tai ir padarė, pasiūlydami mums galimai racionaliausią, mano supratimu, griežtesnį sprendimą, nustatant draudimą prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Bet aš jį tikrai palaikau, nes turbūt ne mano vieno namų stalčiai pilni plastikinių maišelių, be kurių mes tikrai galime gyventi, o nuo jų kenčia gamta. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom, gerbiami kolegos, balsuoti dėl Aplinkos apsaugos įstatymo ir lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso po svarstymo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo abiem įstatymams pritarta.
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIIP-4413(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIIP-4413(2). Svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto išvada. A. Gedvilienė. A. Gedvilienę prašome į tribūną perskaityti išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas sausio 22 dieną svarstė nutarimo projektą, dalyvavo 11 komiteto narių, visi balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu diskutuoti. P. Urbšys. Ruošiasi N. Puteikis.
P. URBŠYS (MSNG). Visų pirma, gerbiami Seimo nariai, norėčiau padėkoti I. Šimonytei, kurios čia dabar nėra, už galimybę mums vis dėlto apsvarstyti šį nutarimą, nes ji buvo iniciatorė, ir išsakyti savo mintis.
Iš tikro nutarimas yra labai aktualus, dėl to, man atrodo, nė vienas nesiginčijame. Bet įsiklausykime į nutarimo tekstą: „Matydama aplinkos apsaugą kontroliuojančių institucijų neveiklumą ir nepasirengimą valdyti ekstremaliąsias situacijas bei organizuoti veiklą, taip pat sistemines aplinkos apsaugos teisines spragas…“ Tai šitas konstatavimas yra padarytas praėjus daugiau negu trejiems metams, kai vis dėlto Seime yra rinkėjų dėka suformuota kita dauguma ir būtent ta dauguma, kuri akcentavo savo jautrų požiūrį į gamtą. Aišku, kaip ir pasakytume, geriau vėliau negu niekad.
Bet gerbiamiems Seimo nariams norėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė savo laiku atliko valstybės auditą ir pateikė ataskaitą dėl ekstremalių situacijų valdymo organizavimo mūsų valstybėje. Tai buvo padaryta 2008 metais reaguojant į gaisrą Rokiškio rajono Degėsių durpyne ir dėl ekstremalios situacijos Juodupės seniūnijoje, o ji buvo susidariusi po to gaisro. Tada buvo išsamiai atliktas auditas ir pateiktos išvados. Tose išvadose buvo numatyta spręsti žinybiškumo problemą ir galvoti apie ekstremalių situacijų centro įkūrimą. Jeigu mes šiuo atveju nutarime rėmėmės konkrečiais atvejais dėl Alytaus ir Kuršių marių, tai dėl Alytaus mes akivaizdžiai pamatėme, kad nors ir nuo 2008 metų praėjo aštuoneri metai, bet taip ir liko neišspręsta problema. Vis dėlto ar tai yra savivaldos lygmens problema, ar tai yra valstybės lygmens problema? Mes Alytaus gaisro fone matėme stumdymąsi valstybinių institucijų ir tame stumdymesi, deja, dalyvavo ir aplinkos ministras K. Mažeika ir net bandė inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą Alytaus mero atžvilgiu už neva neatliktas pareigas.
Aš tikiuosi, kad vis dėlto šitas nutarimas, kuris bus Valstybės kontrolės įgyvendintas, netaps eiline mūsų, kaip Seimo, darbo imitavimo dalimi, bet mes iš tikrųjų įvertinsime tas audito išvadas, kurios buvo padarytos prieš aštuonerius metus ir kurios bus padarytos dabar, kad tai taptų konkrečiais įstatymų projektais ir panaikintų galimybę vis dėlto iškilus realioms grėsmėms gamtai ir žmonėms paversti šią problemą žinybinių interesų aiškinimusi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu N. Puteikį. Nematau salėje. P. Saudargas. Taip pat nėra. Yra T. Tomilinas. Kviečiu diskutuoti dėl šio Seimo nutarimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi Seimo nutarimas akivaizdžiai gimė po garsaus Klaipėdos skandalo, aš leisiu sau sujungti abi temas ir kalbėti ir Klaipėdos paketo tema, nes tokios progos neturėjau, nors kai kurie Seimo nariai ir po kelis kartus kalbėjo.
Iš tiesų mes labai dažnai demonizuojame visas ištisas mūsų viešojo sektoriaus sistemas. Pradedame kalbėti, kad Lietuvoje yra labai bloga švietimo kokybė, prasta medicina, dabar – aplinkosauga, teisėsauga. Būkime labai atsargūs, kai tai darome. Blogi yra konkretūs žmonės, blogai dirba tam tikri sistemos elementai ir mūsų užduotis yra, jeigu reikia, matyti korupciją ir taisyti sistemas.
Šiandien aš konstatuoju – dideli pinigai sprendimų priėmimo Seime nebekontroliuoja. Turbūt pats svarbiausias sprendimas, aiškiai simbolizuojantis tai, yra galiausiai gana sklandus Civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimas. Taip, galima atlikti papildomą aplinkosaugos auditą. Tai yra normalu, bet kalbėti apie tai, kad visa sistema neveikia, būtų didelis paprastinimas, nes tikrai mes šiandien po vieno skandalo matome tiesiog žiniasklaidos antraštėse tas problemas. Pagrindinėse antraštėse, pagrindinėse vietose mes matome tas problemas, kurios iškilo į paviršių. Tai nereiškia, kad prieš metus nedirbo aplinkosaugininkai ir nerado tų problemų. Tai nereiškia, kad visuomenininkai nerašė raštų ir į juos visą laiką buvo nereaguojama.
Bet aš labai dėkingas Seimui ir džiaugiuosi, kad mes šįryt priėmėme sisteminius pokyčius ir mūsų monitoringo sistema pasikeičia. Atsiranda žaibiško patikrinimo neinformuojant sistema, mokesčiai už taršą tampa artimesni realybei ir po daugybės metų pakyla. Taigi vis daugiau solidarumo mūsų sistemoje, vis daugiau skaidrumo.
Aš tiesiog kviečiu tikėti viešojo sektoriaus galimybėmis efektyviai dirbti. Mūsų pareiga yra tikrinti, žiūrėti, bet nedemonizuoti, nes būtent ar „Sodros“, ar švietimo demonizavimas dažnai veda prie privatizavimo, prie noro privatizuoti, prie noro palengvinti bet kokias taisykles, sušvelninti, liberalizuoti sistemas. Pavyzdžiui, Valstybinės darbo inspekcijos veikloje mes maksimaliai… ankstesnės valdžios, dabartinė valdžia – yra maksimaliai draugiška Valstybinė darbo inspekcija verslui. Ar visada tai pasiteisina, mane labai dažnai apima abejonės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, baigėme diskusiją.
Pasiūlymai. Pasiūlymai dėl Seimo nutarimo. Tai yra tik redakcinio pobūdžio. Komitetas pasiūlė balandžio 1 dieną pakeisti gegužės 1 diena. Ar galime tam pritarti? Niekas tam neprieštarauja.
Dabar dėl viso Seimo nutarimo po svarstymo N. Puteikis. Jo nematau salėje. P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmą kartą nepasisekė, dabar kaip tik pasisekė gauti žodį. Dėkui.
Iš tiesų mes komitete svarstydami išklausėme ir mūsų Kontrolės kaip ir pamąstymų, na, jeigu reikės, jie atliks greičiau. Pasirinkome gegužės 1 dieną, tikrai gražią, simbolišką dieną, kad jie spės atlikti auditą, nes mes norime turbūt dar šią pavasario sesiją priimti reikalingus teisės aktus dėl sistemos, kurioje, kaip matome, tikrai yra daug bėdų, užsistovėjusių problemų. Mums buvo pažadėta: jeigu bus tokia Seimo valia, tikrai atliksime auditą, pateiksime konkrečius siūlymus ir tada imsimės dar kartelį Seimo įstatymų peržiūrėjimo, kaip galėtume sustiprinti visą kontrolės sektorių.
Čia tiktai galiu perduoti, kad komitete dėl datų pasiginčijo, bet apskritai visų nuomonė tikrai buvo, kad reikalingas toks auditas, mes tada kibtume ir komitete į darbą, aš tikiu, kad registruotume naujus projektus ir Seime vėliau spėtume dar iki prasidedant jau rinkimų finišo tiesiajai priimti reikalingus teisės aktus čia, Seime. Aš daug neagituodamas, matau, kad prieš nelabai kas užsirašė kalbėti, siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“. Dėkojame iniciatoriams už šį pasiūlymą ir šį nutarimą.
Balsavo 81 Seimo narys ir vienbalsiai 81 pritarė Seimo nutarimui po svarstymo. Dėkoju.
Replika po balsavimo. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Man iš tikrųjų nuoširdžiai smagu klausyti T. Tomilino optimistiškų pasakymų, kaip čia viskas gerai keičiasi į gerąją pusę, ir tą sakau be ironijos, prisiminęs ankstesnes frazes apie džiazo festivalius, kurių aš neorganizuoju ar Seimo nariai neorganizuoja, ir panašiai.
Bet žiūrėkime, ką mes patys, kokius pavyzdžius rodome. Dabar po balkonu vidiniame kieme stovi automobilis, A. Gaidžiūno automobilis, toks juokingai mažas atrodo, lyginant su kito Seimo nario, valstiečio, „Ford T-150“. Ar jūs žalieji, ar ne žalieji? Pasižiūrėjau „Ford T-150“ aprašymą, Jėzau, Jėzau, aš ne apie kainą kalbu, kalbu apie kainą aplinkai, kiek tokie automobiliai kainuoja. Tada visas T. Tomilino perdėtas optimizmas atrodo šakėmis ant vandens parašytas, kaip žalieji rūpinasi aplinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, man atrodo, jūs turite šiandien visą teisę nuspręsti, ar mes šitą po svarstymo priėmę vienbalsiai galėtume ir priimti. Ar negalite?
PIRMININKĖ. Deja, kolegos, negalime. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo skubos nebetaikome. O antradienį mes turėsime puikią progą taip pat vienbalsiai, tikėtina, balsuoti už šį nutarimą priėmimo metu.
A. Gaidžiūnas. Replika.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš turiu atsakyti Eugenijui, nes paminėjo mano pavardę. Eugenijau, šiandien ryte mačiau jūsų automobilį, o mano automobilis tikrai yra „Euro 6“ ir neteršia aplinkos tiek, kiek jūsų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Išsiaiškinsite, vyrai, kaip kas ką teršia, kokie automobiliai ar dar kai kas kita.
14.18 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4122(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 20, 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4123(2), Administracinių nusižengimų kodekso 49, 244, 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4124(2) (svarstymas)
Vakarinio posėdžio darbotvarkės pirmasis klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4122(2). Svarstymas. V. Vingrienę prašome į tribūną perskaityti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo pakeitimo projektas yra susijęs su Europos Komisijos reglamentų nuostatų įgyvendinimu. Komitetas apsvarstė, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, o dėl lydimųjų įstatymų projektų išvadas jūs taip pat perskaitysite? Tai būtų projektai Nr. XIIIP-4123 ir Nr. XIIIP-4124, kur jūsų buvo papildomas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Projektui Nr. XIIIP-4123 taip pat pritarta bendru sutarimu. Ir projektui Nr. XIIIP-4124 taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomo komiteto… Dėl Administracinių nusižengimų kodekso, tai yra lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4124, pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu A. Širinskienę perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projekto. Tai vienas iš šio įstatymų paketo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, šią savaitę svarstėme įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarėme, už – 8 balsai. Kartu šiek tiek diferencijavome ir baudų sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. N. Puteikis. N. Puteikio nėra. Gerbiami kolegos, pasiūlymų dėl šių įstatymų projektų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. N. Puteikis, jo nėra. Balsuojame dėl Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo ir su šiuo įstatymu susijusių Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai. Vienbalsiai už 83 pritarė po svarstymo minėtiems įstatymų projektams.
14.22 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292. Pateikimas. K. Mažeika. Tai būtų paskutinis su aplinkosauga susijęs įstatymo projektas. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įgyvendinant Vyriausybės šešėlinės ekonomikos mažinimo ir koordinavimo komisijos siūlymus, Aplinkos ministerijos teikimu Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, tai yra atliekomis. Projektu siūloma nustatyti, kad transporto priemonės būtų priskiriamos eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms, tai yra pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta tokiu būdu, kad transporto priemonės eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas. Įstatymo projekte taip pat nustatoma transporto priemonės ardymo sąvoka.
Projekto nauda – būtų sustiprinta eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių, neturint leidimo vežti atliekas, ir nelegalaus transporto priemonių ardymo Lietuvoje kontrolė, užtikrintas tokių atliekų tinkamas tvarkymas ir finansavimas. Siūlome pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. N. Puteikis. Jo nėra salėje. V. Vingrienė. Prašom klausti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, čia tikrai labai svarbus ir laiku pateiktas projektas, bet norėčiau tiesiog pasiteirauti, juo labiau kad jūs pabrėžėte dėl nelegalaus ardymo tų įmonių kontrolės, kaip tai bus užtikrinta. Iš tikrųjų čia yra labai didelė problema ir šiuo metu mes tikrai turime problemų, kad nebūtinai išardyta transporto priemonė, dėl kurios išduotas pažymėjimas, yra utilizuojama. Bet kažkaip iškeliauja galbūt net į trečiąsias šalis. Kokia bus kontrolė ir ar bus įvestas registras, ir ar nereikėtų įvesti mokesčio už aplinkos teršimą tokiu aspektus – būtent už teršimą automobilių atliekomis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Iš tiesų Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi tvarką, kad po ardymo tinkamas panaudoti dalis būtų galima parduoti. Tai tos pačios Šešėlinės ekonomikos mažinimo ir koordinavimo komisijos buvo priimti siūlymai. Būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakinga už tų dalių, tinkamų eksploatuoti, žymėjimą, įtraukimą į apskaitą ir visus kitus dalykus, kad tas šešėlis būtų kuo mažesnis, kalbant apie transporto priemonių išvežimą į trečiąsias šalis.
Iš tiesų tokios turbūt atskiros apskaitos, kad tai yra teršimas, nėra. Ta dalis yra laisvas prekių judėjimas, ir pardavėjas gali parduoti ar vieną, ar kitą dalį. Pirmiausia kalbame, kad jeigu yra išduota pažyma, tai tas turi būti ir sutvarkyta, ką jūs ir pastebėjote. Tai apskaitoje turi atsispindėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, salėje jau yra N. Puteikis. Prašom, kolega. Suteikiame galimybę jums paklausti dėl Atliekų tvarkymo įstatymo, kurį ką tik ministras pateikė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mano klausimą kaip tik kolegė ir uždavė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū ministrui.
Motyvai po pateikimo. A. Vinkus. Prašom, kolega. Motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip suprantame, šiuo įstatymo projektu siūloma sureguliuoti santykius, susijusius su transporto priemonių pripažinimu netinkamomis, tai yra atliekomis. Ir, kaip gerbiamas ministras K. Mažeika pristatė, šie santykiai dabar reguliuojami aplinkos ministro įsakymu. Tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Atliekų tvarkymo įstatymas aplinkos ministrui nesuteikė įgaliojimų savo įsakymu nustatyti transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijų, kuriuos jis nustatė. Šių santykių reguliavimo perkėlimas į įstatyminį lygmenį, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, manau, padės kompetentingoms institucijoms užtikrinti tinkamesnį tokių atliekų tvarkymą ir stiprinti eksploatacijai netinkamų automobilių vežimo į Lietuvą apskaitos ir tvarkymo kontrolę. Su teikiamu projektu sutinku ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti. Gerbiami kolegos, Atliekų tvarkymo įstatymui po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir papildomas nėra numatytas.
Siūloma svarstyti pavasario sesijoje bendru sutarimu. Dėkoju.
14.28 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649(2). Svarstymas. M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šis klausimas negali būti svarstomas, nes komiteto išvada buvo priimta posėdyje, kuris buvo sušauktas tebevykstant Seimo plenariniam posėdžiui. Išėjęs tiesiai po registracijos, aš atėjau į komiteto posėdį, kai jis jau buvo pasibaigęs. Kitaip tariant, jis vyko tuo metu, kai pagal Statutą negalėjo vykti, ir aš frakcijos vardu noriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl neteisėto posėdžio. Prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiami kolegos, jau dvi pertraukos buvo paimtos, deja, taip. Dabar į Etikos ir procedūrų komisiją jūs galite kreiptis. Iš tiesų plenarinis posėdis užsitęsė gal 10 ar 12 minučių. S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šį rytą viena visuomenininkė pasakė, kad korupcija tobulėja. Tai aš niekaip kitaip negaliu įvardinti šio kolegos M. Adomėno pasisakymo, nes aš pats dalyvavau tame posėdyje. Nuvykau 13 val. 10 min. ir posėdis tik tada prasidėjo. Jis vyko per pietų pertrauką. Aš tik norėjau tokį faktą pasakyti.
PIRMININKĖ. Iš tiesų aš tą patį galiu pasakyti, kad posėdį mes užtęsėme labai trumpai. V. Juozapaitis. Prašom. Taip, būtinai suteiksiu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik pasiremsiu žiniasklaidoje jau pasklidusia informacija apie tai, kad Kultūros komiteto posėdis vyko anksčiau, negu baigėsi plenarinis posėdis. Yra fiksuota žurnalistų. Na, galima ginčytis dabar, čia yra labai nesudėtinga, yra įrašas, fiksuota, pasižiūrėti įrašą, ir viskas, ir bus labai aišku. O jeigu taip įvyko, tai yra tiesiog nelegitimus posėdis ir tiek. Tada reikėtų jį pakartoti, labai paprasta.
PIRMININKĖ. Taip, M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, prieš mane kalbėjęs daugumos atstovas viešai paskleidė kaltinimą korupcija. Aš norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija apsvarstytų šį viešai paskleistą kaltinimą. Kita vertus, noriu konstatuoti, kad jis tiesiog melavo, nes išėjęs iš posėdžio tiesiai po registracijos, dar jums skaitant frakcijų sudėties pasikeitimus, aš nuėjau į komiteto posėdžiavimo vietą ir tuo metu posėdis jau buvo pasibaigęs. Jeigu komiteto pirmininkas suponuoja, kad galima translokacijos būdu žaibiškai persikelti iš vienos vietos į kitą neužimant nė kiek laiko, tai linkiu jam sėkmės toliau praktikuoti magiją, bet šiuo atveju komiteto nariui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti komiteto posėdyje.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke!
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš iš tiesų labai prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos šiuo metu pasiaiškinti laikus, trumpas aiškinimosi laikotarpis, kada prasidėjo Kultūros reikalų komiteto posėdis ir kiek čia mes pažeidėme ar nepažeidėme šitą tvarką.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke!
PIRMININKĖ. Nuosekliai visiems suteiksiu replikuoti. G. Landsbergis – replika… dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, jūsų regėjimas tikrai matosi su metais šioje pozicijoje tik gerėja. Ne, iš tikrųjų nuoširdžiai. Aš siūlau nelaužyti taisyklių, kurios yra labai paprastos ir labai aiškios. Tikrai nešaudykime patys sau į kojas. Esame ne vieną sykį atsidūrę tokioje situacijoje šiame Seime, kuomet buvo prašoma posėdžio, leisti Seimui sušaukti komiteto posėdį, kad būtų galima įstatymą svarstyti greičiau. Taip buvo daroma. Dabar 5 minutės, 10, 15 minučių – čia nėra ką aiškintis. Jeigu vyko plenarinis posėdis, vadinasi, negalima buvo komiteto posėdžio. Tiesiog yra labai paprasta taisyklė, neverskite opozicijos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir dar kartą pripažinti, kad šita valdančioji dauguma paprasčiausiai nesilaiko elementarių žaidimo taisyklių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš čia pirmininkaudama tikrai negaliu žinoti, kada prasidėjo komiteto posėdis, aš tik žinau, kada baigėsi plenarinis posėdis. Todėl labai norėjau paprašyti gerbiamą Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką patikslinti laiką, ar komiteto posėdis prasidėjo anksčiau. (Balsai salėje)
Dabar nuosekliai. R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Kadangi aš dalyvavau komiteto posėdyje, tai jis baigėsi tikrai tuomet, bet čia posėdis vyko. Noriu pasakyti, kad komiteto posėdis tikrai vyko posėdžio metu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Supratau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, jeigu nesivadovaujame dvigubais standartais, jeigu savo laiku buvo suabejota dėl gerbiamo Seimo nario A. Nekrošiaus nedalyvavimo, nesudarymo galimybės dalyvauti valdybos posėdyje, nes jis negalėjo ištrūkti iš Seimo plenarinio posėdžio, tai, man atrodo, akivaizdu, kad Etikos ir procedūrų komisija turi išsiaiškinti šitą situaciją. Galiu pasidalinti tokiu subjektyviu pastebėjimu. Kai komiteto pirmininkas mato, kad yra įregistruotas ne vieno Seimo nario siūlymas, jų yra keliasdešimt, jis organizuoja šiandien 9 val. 45 min. komiteto posėdį, aiškiai nespėja apsvarstyti, toliau jis nukelia klausimą į 13 valandą, kai mes matome, kad plenarinis posėdis užsitęsė, akivaizdu, komiteto pirmininkas sukūrė tokią situaciją…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Mes neužtęskime ilgų diskusijų. Motyvai… replika – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, posėdžio laikas yra labai greitai nustatomas. Aš siūlau paklausti Posėdžių sekretoriato, jis mato, kur baigiasi ir prasideda. Tai mes atsakymą galime turėti tuoj pat.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau dabar pradėti svarstyti kitą darbotvarkės klausimą ir tai būtų 2-4 klausimas – Seimo rinkimų įstatymas, o per tą laiką išsiaiškinti laikus. Jeigu iš tikrųjų komiteto posėdis vyko plenarinio posėdžio metu, deja, yra tam tikras Statuto straipsnis.
Gerbiami kolegos, skelbiu darbotvarkės 2-4 klausimą ir prašau išsiaiškinti per tą laiką. (Balsas salėje) Atsiprašau, gerbiamas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš jūsų nepastebėjau. Atsiprašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, Etikos ir procedūrų komisijos yra ne vienas sprendimas, kad be leidimo, be Seimo sutikimo negali vykti komiteto posėdžiai ir jie yra neteisėti. Šiuo atveju nėra ką aiškintis. Sekretoriatas patvirtino – posėdis baigėsi 13 val. 5 min., o komiteto posėdis prasidėjo 13 valandą. Vadinasi, kolega M. Adomėnas ir kai kurie kiti galbūt nespėjo. Aš rekomenduoju šitą klausimą atidėti. Etikos ir procedūrų komisijai nėra čia ką aiškintis ir prašyti Seimo leidimo sušaukti komisijos posėdį. Tada, atidėjus šitą klausimą, svarstyti toliau. Šiuo atveju, kiek aš matau ir kiek Sekretoriatas informavo, Etikos ir procedūrų komisija…
PIRMININKĖ. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …neturi kitos išeities kaip pripažinti tą posėdį neteisėtu.
14.36 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(3) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi aš jau paskelbiau darbotvarkės 2-4 klausimą ir per tą laiką mes tikrai sudėsime visus taškus, Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(3). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3897(3) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. N. Puteikis. Nėra. Yra N. Puteikis? Kviečiamas diskutuoti dėl Seimo rinkimų įstatymo. Diskutuoti į pagrindinę tribūną. Atsisakote. J. Razma. Ruošiasi A. Mazuronis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš matau, kad mes toliau esame nusiteikę (žinoma, ne visi) tęsti tą ydingą praktiką, nes vis labiau artėjant Seimo rinkimams, kai iki jų beliko pusmetis, vėl keičiame Seimo rinkimų įstatymą. Šiuo atveju tie pakeitimai yra gana reikšmingi, nes nusistovėjusį rinkimų komisijų formavimo principą norima išardyti ir praplėsti deleguojant į apylinkių, apygardų komisijas narius nuo tų partijų, kurios kažkaip turi suformavusios frakcijas Seime. Tarkim, kuri nors partija sugebėjo laimėti vieną vietą vienmandatėje apygardoje, labai mažai balsų tegavo, rinkėjai menkai ją tepalaiko, bet čia, Seime, iš kažkur susirinko papildomų narių ir štai yra partija, turinti frakciją Seime, ir ji atseit jau įgyja teisę deleguoti komisijų narius visos Lietuvos visose apygardose, apylinkėse. Ar logiška nustatyti tokį principą?
Dar kitas atvejis, kai tas delegavimas siejamas su biudžetinio finansavimo gavimu. Jeigu mes gana demokratiškai elgiamės dėl biudžetinio finansavimo, fiksuojame kiekvieną laimėjimą savivaldos rinkimuose ir kiek nors to biudžetinio finansavimo gauna didesnis skaičius partijų, tai ar vien dėl to reikia numatyti, kad jau jie turi deleguoti ir narius visoje Lietuvoje į apylinkių, apygardų komisijas? Manau, pirmiausia dėl delegavimo turėtų lemti rinkėjų balsas, kiek jie paremia tą ar kitą partiją. Jeigu ta parama yra pakankamai matoma ir yra pasiekti atitinkami rinkėjų palaikymo procentai, kaip buvo iki šiol, tai partija ir turi teisę deleguoti savo atstovus į apylinkių, apygardų komisijas ir atitinkamai į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Taigi kviečiu nekeisti įstatymo pagal šiandien susiklosčiusią politinę konjunktūrą, pagal G. Kirkilo ir J. Bernatonio poreikius. Tikrai tai būtų ydinga praktika ir neverskime Prezidento dar kartą vetuoti tokias užmačias.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis. Ruošiasi K. Masiulis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, na, aš pasistengsiu sutaupyti šiek tiek laiko. Prieš tai šnekėjęs ponas J. Razma bandė argumentais išdėstyti, kodėl šiam įstatymo projektui nereikėtų pritarti, bet aš esu šventai įsitikinęs, kad argumentai ir elementari logika čia jau niekam neįdomi, niekam negalioja, bent jau šioje posėdžių salės pusėje sėdintiems parlamento nariams, todėl tų argumentų paprasčiausiai nebandysiu dėstyti. Tik labai trumpai pasakysiu, kad šis įstatymas yra vienas iš to bloko įstatymų, kuriuos galima turbūt pavadinti: įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips. Žinote, kai kiaulę įleido į bažnyčią ir suteikė jai valstybinį finansavimą, ta kiaulė pradėjo galvoti, kad gali ir toliau panašiai elgtis, pradėjo lipti iš pradžių link šventoriaus, paskui į kitas šventas vietas eiti, kol galų gale visą bažnyčią, panašu, nori sutrypti ir nieko iš jos nepalikusi išeiti.
Žinote, gerbiami kolegos, tikriausiai jau nebekartosiu klausimų, kiek dar jūs galite leisti įstatymus kažkokiai vienai politinei grupei, kiek dar jūs galite naudoti teisėkūros procesą išskirtinai savo koalicijos partnerių poreikiams tenkinti. Neklausiu Valstiečių frakcijos atstovų, kiek dar jūs leisitės prievartaujami savo koalicijos partnerių, neaišku, dėl ko, ir kiek dar jūs deginsite savo politinius reitingus ant laužo, kuris kiekvieną dieną dega vis kaitriau ir liepsna vis aukštesnė. Nors Joninės dar tolokai, laužai po jūsų populiarumo reitingais, panašu, sukurti ir gana intensyvūs.
Gerbiami kolegos, aš neklausiu visų šių klausimų, aš paklausiu vieno paskutinio klausimo, kada jums bus gana, kada įsiklausysite į Prezidentą, kuris labai aiškiai pasakė, kad teisėkūros procesas atskiriems individualiems politikoje veikiantiems subjektams negali būti taikomas. Kada? Atsakymo galite ir nepateikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Masiulį diskutuoti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausimas labai paprastas. Iš tikrųjų bandoma surasti formulę, kaip pagausinti komisijas. Aš suprasčiau tokį poreikį, jeigu mes turėtume abejonę dėl komisijos darbo efektyvumo arba skaidrumo. Abejonių nėra. Jeigu reikėtų skaidrinti rinkimų procesus, mes galėtume galvoti apie tai, kaip stebėtojus gausinti. Galbūt reikėtų leisti stebėti visiems, kas nori, ar panašiai, yra ir tokių galimybių. Tačiau rinkimai ir taip brangiai kainuoja, dabar tai kainuos papildomus pinigus. Darbas komisijoje yra apmokamas, negausiai, bet šiek tiek apmokamas, o tai kainuoja biudžeto pinigus. Aš nematau poreikio taip elgtis, todėl kviesčiau balsuoti prieš. O naudodamasis proga aš noriu frakcijos vardu paprašyti dar vienos pertraukos šiuo klausimu. Tai frakcijos požiūris.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Nuskambėjo frakcijos vardu prašymas pertraukos iki kito posėdžio. Aš privalau suteikti galimybę balsuoti ir apsispręsti dėl frakcijos prašymo. Gerbiami kolegos, buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Prašome balsuoti šio Seimo rinkimų įstatymo svarstymo metu.
Balsavo 93 Seimo nariai: už pertrauką – 44, prieš – 27, susilaikė 22. Vienas penktadalis yra. Pertrauka iki kito posėdžio. Svarstymą tęsime kitą dieną.
Dar nėra atsakymo dėl valandų. Skelbiu kitą darbotvarkės 2-5 klausimą – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167. Svarstymas. Ir visa… Atsiprašau, R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mūsų komiteto posėdis prasidėjo kelias minutes anksčiau, negu baigėsi plenarinio posėdžio laikas. Jūs teisūs, mūsų sekretoriatas to nesužiūrėjo, nes visi kolegos atėjo, mes net nepradėjome domėtis, baigėsi posėdis ar ne. Išėjo taip. Ačiū jums už pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš matau, kad gerbiamas Stasys jau stovi prie mikrofono, tai aš tiesiog labai paprašyčiau jo atsiprašyti M. Adomėno.
PIRMININKĖ. Minutėlę, tuoj suteiksiu galimybę. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Šiaip tai aš norėčiau tai padaryti savarankiškai. Noriu atsiprašyti kolegos M. Adomėno, kad aš pasakiau per griežtus du žodžių junginius. Pasirodo, buvau per greitas dviem minutėmis, netikėjau, kad taip greitai nueisiu į anuos rūmus. Atsiprašau M. Adomėno.
PIRMININKĖ. Labai gražu, kad mes surandame teisingus sprendimus. V. Juozapaitis – replika.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau paklausti gerbiamojo Kultūros komiteto pirmininko R. Karbauskio, o kodėl jis išėjo dar nesibaigus posėdžiui pirmininkauti Kultūros komitetui. Šiaip tai reikėtų palaukti, kol baigiasi posėdis, ir tada eiti ir spręsti kitus dalykus. (Balsai salėje) Va, šito aš ir norėjau sulaukti. Galite pakartoti? Ne, tai nepakartojama.
PIRMININKĖ. Matote. Gerbiami kolegos, po ką tik apsikeistų replikų aš grįžtu prie 2-3 klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimojo Etninės kultūros ir skelbiu, kad šito įstatymo svarstymo šiame posėdyje nebus.
14.47 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(2), Įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960(2), Administracinių nusižengimų kodekso 506, 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966(2), Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973(2), Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974(2), Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio, IX skyriaus pavadinimo, IX skyriaus pirmojo skirsnio ir 142 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979(2), Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3985(2), Vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53 ir 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986(2) (svarstymas)
Kaip ir sakiau, 2-2 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167. Kviečiu išvadą perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad šis Vadovybės apsaugos įstatymo projektas turi net 28 lydimuosius teisės aktus. Noriu paklausti gerbiamosios komiteto pirmininkės, jūs perskaitysite ir pagrindinio, ir lydimųjų teisės aktų išvadas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl paketo buvo gauta ir ekspertinio vertinimo išvada, kurią komitetas įvardino, ir labai tikiuosi, kad tie, kurie ją užsakė, taip pat susipažino, nes be galo išsami. Mes dėl pagrindinio įstatymo turėjome posėdį gruodžio 4 dieną. Pagrindinė išvada – buvo pritarta 7 balsais už, prieš nebuvo, susilaikė 4. Papildoma išvada – dėl ekspertinio vertinimo ir Seimo narių pasiūlymų šiandien buvo pritarta, ryte vyko posėdis, bendru posėdyje dalyvaujančių sutarimu. Turime pagrindinio komiteto išvadas dėl visų kitų lydimųjų teisės aktų, jiems taip pat yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji komiteto pirmininke. Kviečiu, dėl Vadovybės apsaugos įstatymo, kaip pagrindinio įstatymo, papildomu komitetu buvo skirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, V. Alekną. Prašom perskaityti išvadą.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ir jūs buvote papildomu komitetu dėl papildomų, tai yra lydimųjų, teisės aktų, tai kartu.
V. ALEKNA (LSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir lydimasis – Civilinės saugos – taip pat jūsų komitete buvo svarstyta ir tam pritarta. Ginkluotos gynybos – taip pat jūsų komiteto išvada pritarti, ir Ginklų ir šaudmenų, ir Karo padėties, ir Karo prievolės, ir Krašto apsaugos sistemos, ir viskas. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Kviečiu dar vieno papildomo komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto – pranešėją A. Dumbravą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas komitetas.
A. DUMBRAVA (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė pagal Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus pasiūlymus ir pagal komiteto pasiūlymą.
Siūlymas būtų toks: siūlyti pagrindiniam komitetui butpinigius ir važiavimo išlaidų kompensavimą, kurie įstatymo projekte yra įskaičiuoti į pareiginę algą, išskirti atskirai kartu peržiūrint visų atlyginimų koeficientų lentelę. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Taip pat ir lydimiesiems buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Urbšį perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
P. URBŠYS (MSNG). Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto bei Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus siūlymus, jiems pritaria komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar Užsienio reikalų komitetas svarstė Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo projektą. Tad paprašysime išvadą perskaityti Užsienio reikalų komiteto… Nematau E. Vareikio. Kokį Užsienio reikalų komiteto pranešėją galime pakviesti? Gerbiamas komiteto pirmininke Broniau Bradauskai! Atsiprašau. Gerbiamas Bernatoni, ar galiu paprašyti jūsų, kad perskaitytumėte, nes pranešėjo, kurį paskyrėte, nėra. Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964(2). Jūsų komiteto išvada. Maloniai dėkoju.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos Seimo nariai, komitetas apsvarstė, pritarė ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (jai pritarė komitetas) dėl patobulinto projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visos išvados perskaitytos. Diskusija. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, kolegos. Tęsiame posėdį. Diskutuoti kviečiamas gerbiamas P. Urbšys. Bet jūs išsibraukėte. Ar netyčia? Nedalyvausite diskusijoje? Ne. Ačiū, tvarka.
Tada gerbiama A. Širinskienė. Galime tartis apie tai, kad turime dešimt remiančių Seimo narių? Bendru sutarimu. Ačiū. Sutarta. Gerai, dėl pasiūlymų. Prašom, gerbiama pranešėja.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymas registruotas dėl 2 straipsnio 1 dalies. Gal pirma reikėtų priimti 1 straipsnį, nes mes pastraipsniui einame…
PIRMININKAS. Čia pastraipsniui nereikia, svarstymas. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Toliau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra mano pasiūlymas dėl 2 straipsnio 2 dalies, jis yra iš esmės techninio pobūdžio ir komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pasiūlymas dėl 2 straipsnio 5 dalies, vėlgi pareigybės keičiamos į pareigas, yra techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kitas jūsų pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Techninio pobūdžio pasiūlymas dėl 7 dalies, kur vėlgi keičiama į jo paties iš pareigūno kaltės.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kitas jūsų pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pasiūlymas dėl 9 dalies apibrėžiant prievartą, vėlgi Vadovybės apsaugos tarnyba… keičiama į savo funkcijas vietoj tarnybos funkcijos.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Turime pasiūlymą dėl 2 straipsnio 13 dalies, jis vėl yra techninis, tiesiog vietoj specialus režimas konkretinama – specialus apsaugos režimas. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 14 dalies pasiūlymas yra techninis – dėl pareigūno kaltės, tikslinama dėl paties pareigūno kaltės. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kitas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 15 dalies pasiūlymas yra vėlgi techninio pobūdžio. Tarnybos pakopa – yra išdėstomas tas pats turinys, bet kita formuluotė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kitas pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Turime dėl 16 dalies pasiūlymą, tikslinama vadovybės sąvoka. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kitas jūsų pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Turime dėl 17 dalies pasiūlymą, vėl tikslinama formuluotė, papildoma – šios tarnybos pareigūnams ir komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria iš dalies performuluodamas vadovybės diskreditavimo sąvoką.
PIRMININKAS. Ar komitetas patenkintas, pritaria tam? Ačiū. Bendru sutarimu galime ir mes pritarti. Dėkoju, pritarta. Toliau verčiame pasiūlymus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). O straipsnio nereikėtų priimti?
PIRMININKAS. Jeigu yra iki trečiojo skirsnio „Pareigūnų darbo laikas“, čia būtų 21 puslapis, atsiverskite 21 puslapį.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). O mes pastraipsniui nepriimame? Oi, svarstymas, atsiprašau.
PIRMININKAS. Čia svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Turime pasiūlymą dėl 42 straipsnio 2 dalies. Čia ekspertinio vertinimo metu buvo suformuluota pastaba, jai komitetas pritarė ir vietoj 12 mėnesių pasiūlė 6 mėnesius.
PIRMININKAS. Galime pritarti ir mes bendru sutarimu, taip? Ačiū, pritarta. Toliau verčiame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 49 straipsnio yra pasiūlymų. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui…
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nekonkretus, nereikia. Mes kalbėkime dabar apie jūsų pasiūlymą. Dėl laiko…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas, jis buvo pateiktas atsižvelgus į Vadovybės apsaugos departamento pasiūlymus. Konkretinama, kaip yra mokamos priemokos už tarnybinės veiklos specifiką. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kitas jūsų pasiūlymas dėl 49 straipsnio 6 dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pasiūlymas dėl 6 dalies, kur yra, kam mes pritarėme, priemoka už tarnybinės veiklos specifiką konkretinama, kad ji gali būti iki vieno bazinio dydžio, ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dabar verčiame toliau. Einame į 34 puslapį asmens saugumo…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 65. Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kam komitetas pritaria tik iš dalies.
PIRMININKAS. Ar komitetas neprieštarauja? Ne, nėra. O mes galime pritarti bendru sutarimu?
Neprieštaraujate? (Balsas salėje: „Neprieštaraujame.“) Gerai, ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Toliau.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada kitas pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 41 puslapyje yra priedo papildymas. Komitetas nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, kartu vertino eksperto pastabas ir joms pritarė iš dalies. Vėliau pritarė Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymui, kuriuo buvo tikslinami, iš esmės mažinami koeficientai. Tam pritarta.
PIRMININKAS. Čia buvo nekonkretūs. Dabar dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? Tai būtų priedas. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Komiteto nuomonė – pritarti. Perverčiame dar kartelį. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nekonkretūs, tai gal nereikia.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo atsižvelgta į eksperto pastabas. Pritarta.
PIRMININKAS. Nereikia žiūrėti čia. Norėčiau, kad jūs dar… Čia taip pat nekonkretūs 54-ame, taip pat 56 puslapyje. Taip pat 57, 58 ir 59 puslapiuose nekonkretūs. Dėkojame pranešėjai.
Dėl viso. Gerbiami kolegos, dėl viso už – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, gerbiami Seimo nariai, Vadovybės apsaugos tarnyba yra ta tarnyba, kuria mes galime didžiuotis. Gaila, kad ji buvo tapusi tam tikrų politinių interesų įkaite. Mes visi prisimename, kad Vadovybės apsaugos tarnyba formavosi čia, šituose rūmuose, ir iš esmės buvo vienintelė institucija, kuri atliko labai svarbias funkcijas tuometinėje mūsų atsikuriančioje valstybėje. Pasikeitus politinei daugumai, šita tarnyba iš esmės buvo persekiojama politikų. Tai, kad ji buvo nublokšta į VRM, buvo to persekiojimo pasekmė.
Aš matau, kai kurie kolegos iš dešinės galbūt abejojate. Jie buvo persekiojami todėl, kad juos vadino landsbergininkais, kad čia yra V. Landsbergio gvardija, o iš tikro jie visus tuos metus parodė, kad jie netarnauja asmeniui – jie tarnauja valstybei. Tokiu atveju tai, kad jų statusas turi keistis, akivaizdu, nes jų funkcijos tikrai yra tokios, kokios reikalauja išskirtinio statuso. Jeigu mes norime šitai tarnybai vis dėlto suteikti tam tikras galimybes atlikti savo pareigas kaip dera, tai šitas įstatymas yra būtent mums šita galimybė. Už ją aš kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu visų pirma paprašyti frakcijos vardu pertraukos ir dabar netrukus paaiškinsiu kodėl. Ką tik gavau Vadovybės apsaugos departamento eilines pareigas užimančių pareigūnų kreipimąsi ir jį pabandysiu trumpai perskaityti.
„Gerbiami Seimo nariai, mes, Vadovybės apsaugos departamento nevadovaujančias pareigas užimantys pareigūnai, esame labai susirūpinę dėl procesų, susijusių su mėginimu žūtbūt prastumti šį įstatymą, į kurį labai aktyviai įsitraukusi esama VAD’o vadovybė ir jos aktyvi pagalbininkė A. Širinskienė. 22 dienos teikiamas A. Širinskienės pasiūlymas su koeficientų pakoregavimais yra ne kas kita kaip dūmų uždanga, ciniškas mėginimas apgauti tiek Seimo narius, tiek eilinius pareigūnus, tiek visą Lietuvą. Tai yra desperatiškas mėginimas prastumti gyvulių ūkio tradicijas.“
Atkreipkite dėmesį į dabar galiojančių Vidaus tarnybos statuto koeficientų lentelę ir palyginkite ją su A. Širinskienės pasiūlymu. Įgudusi akis pastebės, jog žemiausioms pareigybių grupėms, tai yra jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui ir vyriausiajam agentui, startiniai koeficientai išlieka tokie patys. Taigi jeigu pasižiūrėtume, pavyzdžiui, kažkodėl pareigūnams, užimantiems žemesnes pareigas, lieka tokie patys, o vadovaujantiems kyla: direktoriaus – nuo 15 iki 18, pavaduotojo – nuo 13 iki 17, valdybos viršininko – nuo 12 iki 14, o, pavyzdžiui, vyresniojo agento lieka toks pats, vyriausiojo agento – taip pat, skyriaus viršininko šiek tiek didėja. Agento pareigybės apskritai šiuo metu nėra ir, tikėtina, bus siūlomos nelygiavertės jaunesniojo agento pareigybės. Taigi yra prašymas daryti pertrauką frakcijos vardu atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos departamento eilines pareigas einančių pareigūnų kreipimąsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašymas yra teisėtas, prašyti pertraukos iki kito posėdžio. Prašysiu jūsų nuomonės. Balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už pertrauką – 47, prieš – 25, susilaikė 21. Pertraukai pritarta. Ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimųjų taip pat skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
15.06 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274. Pranešėjas – gerbiamas P. Čimbaras. Prašom į tribūną. (Balsai salėje) Nespėja kompiuteris rašyti taip, kaip mes kalbame.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Pristatau projektą, kurio tikslas įstatymu nustatyti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimo atvejus, tvarką ir sąlygas, taip pat valstybinės žemės sklypų nuomininkų teisės statyti ar rekonstruoti statinius nuomojamuose žemės sklypuose įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
Įstatymo projektu siekiame atskirai reglamentuoti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimą ir teisę statyti statinius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose: nustatyti atvejus, kai gali būti keičiama išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas, paskirties ir naudojimo būdo keitimo tvarką ir sąlygas, taip pat atlyginimo už paskirties ir naudojimo būdo keitimą dydį, mokėjimo tvarką; nustatyti teisės statyti statinius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose suteikimo tvarką ir įgyvendinimo sąlygas, atlyginimo už teisę statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius dydžius ir mokėjimo tvarką.
Tai tiek trumpai pristačiau. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašom klausti. N. Puteikis. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų pagal jūsų paaiškinimą logiška, kad visas turtas, kurį valstybė išnuomoja asmenims, turėtų būti naudingai naudojamas. Turbūt turėtų būti investuojama. Bet kaip šiuo atveju bus su tais, kurie nenorėjo nuomoti šio turto vien todėl, kad ten nebuvo galima nieko daryti. Ar nemanote, kad vis dėlto bus pažeista kai kurių teisė galbūt irgi konkuruoti rinkoje, nes bus pažeistas netiesiogiai jų interesas. Jie galvojo, kad ten nebus galima nieko daryti, o šiuo atveju, pasistengus Seimo nariams, kažkas atsitinka ir bus leidžiama statyti statinius, eksploatuoti.
Ir taip pat kitas klausimas, kaip šiuo atveju iš tikrųjų bus su saugomomis teritorijomis. Ar ten nebus kokių nors klaustukų, ypač saugomose teritorijose, kur apribotos yra statybos, ar nebus šiuo atveju korupcijos židinių? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Edmundai, jūs puikiai suprantate, pagal buvusią tvarką, jeigu statinys yra privataus asmens, o žemė yra valstybės, yra pasirašyta sutartis ir ten yra sąlygos, žemės… kaip sakant, pastato savininkas negali pažeisti sutarties. Bet gyvenimas eina į priekį ir kartais reikia koreguoti. Tokiu atveju, jeigu yra pažeidimas, Žemės tarnyba automatiškai nutraukia sutartį, automatiškai kenčia verslas. Šiuo pasiūlymu yra noras rasti tam tikrą kompromisą, kad ir valstybė gautų pinigėlių, ir pats statinio savininkas galėtų rekonstruoti, sumokėjęs mokesčius. Dėl saugumų teritorijų, ten yra atskiras įstatymas ir tikrai šitas nepalies. Saugomose teritorijose ir toliau bus draudžiama, nes tai yra viskas numatoma bendruose planuose.
PIRMININKAS. Dėkojame. I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, savo įstatymo projektu jūs siūlote, pirma, kad valstybės žemės nuomininkui, kuris nepradeda naudoti žemės sklypo, per dvejus metus nustatomas 5 % dydžio žemės nuomos mokesčio priedas. Ir kita sąlyga, jeigu nepradeda naudoti žemės pagal paskirtį ilgiau negu penkerius metus, tai nuomos sutartis nutraukiama. Klausimas būtų toks. Nustatant tokį ilgą terminą, penkeri metai, tai faktiškai siūlomu projektu leidžiama neteisėtai naudotis žeme ne pagal paskirtį, ne pagal pradinę paskirtį. Ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja valstybės interesams ir Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo? Tai yra valstybei priklausantis turtas negali tarnauti vieno subjekto interesams, jis turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei. Tarp kitko, jūs aiškinamajame rašte tuo irgi motyvuojate, savo įstatymo projektu, bet man atrodo, kad jūsų motyvai kertasi su siūlomu projektu. Klausimas būtų tiesiog vienas, ar neprieštarauja toks teisinis reguliavimas valstybės interesams? Taip pat pagal ką ir kokiais kriterijais nustatytas būtent to priedo dydis 5 %?
PIRMININKAS. Dėkojame, laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). Ir kokia institucija turi nustatyti tą priedą?
PIRMININKAS. Laikas. Prašom atsakyti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Žiūrėkite, dėl tų 5 % čia yra pateikimas. Galima diskutuoti. Bet jeigu jūs aiškiai skaitėte įstatymą, jeigu nesikeičia pastato tūris, tai galima ir nemokėti. Bet jeigu per dvejus metus pakeitė būdą, jeigu per dvejus metus jis daugiau nieko nedaro, jis turėtų sumokėti 5 %. Jeigu jis vykdo, nereikia. Bet jeigu per penkerius metus pakeitė būdą ir paskirtį, automatiškai, vadinasi, verslas nevykdomas. Tai automatiškai nutraukiama sutartis tokiu atveju. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū kolegai už pateiktą bandymą spręsti šį klausimą. Visą šią kadenciją, dar ir praėjusios pusę, iškilus Žalgirio stadiono statomų objektų teisiniam pagrindui, žemės nuomos pagrindui, apie tai diskutuojama. Dabartiniu metu verslininkai, pastatų nuomotojai ir kartu žemės nuomotojai sprendžia šį klausimą, kaip žinome, įvairiai, teismų keliu ir niekaip mūsų Vyriausybė negali priimti sprendimo. Čia aš traktuoju kaip bandymą, aš tikrai siūlau pritarti po pateikimo. Jį tobulinti tai tikrai reikia, bet čia yra signalas Vyriausybei, kuri niekaip neranda sprendimo būdų.
PIRMININKAS. Reikia komentaro.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamasis, tikrai jums pritariu. Jūs puikiai prisimenate, kaip mes Kaimo reikalų komitete bandėme spręsti tą problemą, bet ten, ko gero, daugiau naudos turėjo verslas. Bet iš tikrųjų, jeigu jūs pritarsite po šio pateikimo, tai tikrai yra signalas Vyriausybei. Yra signalas ir verslui, ir Vyriausybei, nes tokiu atveju pralaimėjusių nebus. Jeigu Žemės tarnyba sutinka, verslas sutinka, verslas sumoka, yra pasirašoma sutartis, yra plėtojamas verslas.
PIRMININKAS. Ir S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Petrai, prisidedu prie K. Starkevičiaus pagyrimo žodžių už iniciatyvą. Paskutinį kartą, kai panašus įstatymas buvo svarstomas čia, Seime, tada buvo aktualizuota melioracijos problema ir kalbėta apie tai, kad surinktas 5 %, 20 % mokestis nueitų melioracijai. Tada verslas jau kalbėjo, klausykite, atpalaiduokite ir leiskite mums statyti ir mokesčių bus pakankamai. Kada mes… Kiek, gal, jūsų žiniomis, yra skaičius įstrigusių bylų, kur valstybiniai žemės sklypai yra išnuomoti prie pastatų, kurie negali pakeisti paskirties, yra nutraukiamos žemės nuomos sutartys? Kiek yra maždaug įstrigusių projektų dėl to, kad penketą metų iš esmės nėra taisoma šita problema?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai negaliu pasakyti, kiek čia ji įstrigusi, bet kad stringa – tai faktas. Ir jūs pripažįstate, ir, ko gero, visi čia sėdintys, kad stringa. Tai čia yra paprasčiausiai paskata, kad nestrigtų, kad verslas nesibylinėtų su Žemės tarnyba ir bylinėtųsi, kas teisus, kas neteisus. Ir pati Žemės tarnyba pripažįsta, kad šio postūmio reikia. Todėl mano tas pateikimas, kad išspręstume ir išeitume iš tos aklavietės.
PIRMININKAS. Dėkojame klausiantiems, dėkojame ir pateikėjui, ir už atsakymus. Dabar dėl viso – N. Puteikis, vėl nėra. A. Palionis ar norėtų sakyti žodį?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prisidedu prie klausiančiųjų ir K. Starkevičiaus, ir S. Gentvilo, kad problema yra jau penkeri metai ir dar praeitoje kadencijoje aš pats registravau projektą, bet gaila, kad mes jam nepritarėme. Galiu atsakyti iš dalies ir S. Gentvilui. Tokių projektų tikrai yra daug. Ir pagrindinis klausimas, ar mūsų Nacionalinė žemės tarnyba, kuri pasirašo taikos sutartis, tikrai yra teisinga valstybės atžvilgiu? Nes kiekvienu atveju yra derybos, sėdama prie derybų stalo ir nėra jokių patvirtintų kriterijų.
Jeigu prisimintume praeitos kadencijos Vyriausybės 262 nutarimą, kur Vyriausybė bandė savo nutarime įteisinti tuos kriterijus, tai buvo aiškiai pasakyta, kad tokie kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme, kai prokuratūra gynė viešąjį interesą. Aš siūlau palaikyti šio projekto iniciatorių iniciatyvą ir kartu paprašyti ir Vyriausybės išvados, ir antikorupcinio vertinimo išvados, kad mes svarstymo metu galėtume būti tikri, kad tie kriterijai ir tos procentinės sumos atitinka ir viešąjį interesą, ir rastas bendras balansas tarp valstybės ir verslo.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta. Dabar buvo pasiūlymas dėl išvadų. Galime pritarti bendru sutarimu, kad sulauktume išvadų? Ačiū, pritarta. Siūloma šį klausimą svarstyti VIII pavasario sesijoje. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Tinka? Tinka. Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje) Taip, aš sakiau, Vyriausybės ir antikorupcinis vertinimas. Dėkoju.
15.17 val.
2020 m. sausio 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas mūsų rezervinis klausimas Nr. 2 – Seimo savaitės, prasidedančios sausio 27 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom, gerbiama pranešėja. Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, šiandien svarstyti įstatymų projektai, jiems svarstymo stadijoje pavyko pritarti, planuojama, kad jie būtų pateikiami, tai visi aplinkosaugos įstatymai. Taip pat yra siūloma grįžti prie Europos Tarybos ratifikavimo, prie Seimo nuotolinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymų priėmimo. Iniciatoriai siūlo taip pat dėl atidėtų balsavimų sugrįžti, nes darbotvarkėje, tai yra jų pasiūlyme buvo įrašyti įstatymų projektai. Tuos įstatymus, dėl kurių šiandien padarėme pertrauką iki kito posėdžio, privalome įrašyti, tad svarstymo tęsinys dėl Seimo rinkimų, Visuomenės informavimo ir Vadovybės apsaugos įstatymų.
Taip pat yra prašymas, Vyriausybės prašymas, kad Saugaus eismo automobilių keliais ir Investicijų įstatymų projektai… kad galėtume paprašyti ir Vyriausybės išvadų. Labai reikalingas ir laukiamas – Azartinių lošimų įstatymo projektas, jo pateikimas.
Gerbiami kolegos, noriu tiesiog dar pasakyti, kad dėl tų įstatymų, kurie įtraukti į darbotvarkę, yra Seimo Pirmininko sausio 23–30 dienų potvarkis. Mes svarstome 28 dieną. Kai kurių įstatymų priėmimo vykdyti jau negalėsime, tad bus išsekusi mūsų darbotvarkė, tad galimai galėtų būti mūsų darbotvarkės pabaigoje įrašytas ir žodis „Himnas“.
PIRMININKAS. Dėkojame. Geras paskutinis teksto sakinys. Bet jūsų vis dėlto nori klausti K. Starkevičius. Atsisakote?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, ne, neatsisakau. Čia vyksta diskusija.
PIRMININKAS. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip žinote, gavome ekspertų atsakymus dėl mūsų rengiamo Pluoštinių kanapių įstatymo. Mes, komitetas, vakar svarstėme ir jau pasirengę pateikti plenariniam posėdžiui. Kada rekomenduosite mums šį klausimą svarstyti jau plenarinių posėdžių salėje?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties su didžiausiu džiaugsmu būčiau prašiusi iniciatorių įtraukti į šios neeilinės sesijos darbų programą, deja, mes nežinojome anksčiau šito sprendimo. Dabar tai galėtų būti tik pavasario sesijoje arba dar vienoje neeilinėje sesijoje, o jos galbūt ir nereikės.
PIRMININKAS. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiama vicepirmininke, posėdžių darbotvarkių kuratore, iš tiesų per neapsižiūrėjimą praeitų metų pabaigoje Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl socialinių stipendijų didinimo po daugelio metų pertraukos pakeitimai nebuvo priimti. Pinigai valstybės biudžete yra suplanuoti nuo metų pradžios. Aš suprantu, ne neeilinės sesijos specifika, bet tą neapsižiūrėjimą gal būtų galima ištaisyti atrandant teisinį kelią papildyti šiuo klausimu, kad mes jį priimtume, pavyzdžiui, surinkdami dar kartą 47 Seimo narių parašais iniciatyvą, kad tas klausimas atsidurtų. Priešingu atveju keliems tūkstančiams studentų socialinės stipendijos didės tik nuo balandžio 1 dienos ar panašiai. Kitaip sakant, kliurką, ar kaip ją pavadintume, buitiškai šnekant, gal mes galėtume anksčiau ištaisyti, nei laukti eilinės sesijos pradžios.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų šis klausimas yra svarbus ir apie tai gerbiamas V. Juozapaitis užsiminė posėdžio pradžioje. Galimybės nepažeidžiant Statuto yra tik tokios, kad tie patys Seimo nariai, kurie inicijavo neeilinę sesiją, galėtų, tie patys, pabrėžiu, paprašyti papildyti sesijos programą būtent tokiu, bet vargu ar tiksliai tuos pačius mes šiandien galėtume surinkti. Tad vienu iš pirmųjų pavasario sesijos darbotvarkės klausimų iš tikrųjų galėtų būti Mokslo ir studijų įstatymas ir tik reikėtų spręsti, kaip grąžinti tas nedamokas, ar kaip jas pavadinsime, kad išspręstume problemą nepažeisdami teisėtų studentų lūkesčių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti jūsų. Trūkstamo ministro klausimas bus sprendžiamas tik eilinėje sesijoje?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, labai geras jūsų klausimas. Aš nepastebėjau, kad tikrai yra įrašyta ekonomikos ir inovacijų ministro priesaika. Tikėtina, jeigu bus dekretas, bus, iniciatoriai šį klausimą įrašė į sesijos darbų programą. Tad laukiame Prezidento dekreto. Jeigu jis bus, tai antradienį 14 valandą priesaika yra numatyta.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pavaduotoja, aš jau ryte sakiau, kad labai prašau iniciatorių įtraukti Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų projektus, kad būtų išspręstas Vyriausiojo administracinio teismo nutarimas, kad jis būtų įvykdytas, nes įsigalioja nuo vasario 28 dienos, vadinasi, prieš pavasario sesiją. Liko tik balsavimas. Nežinau, kodėl dauguma neleido parlamentui išreikšti valios. Kadangi buvo priimta pataisa, kuri nepatinka jūsų vienam ministrui, nors parlamentas apsisprendė, tai labai prašau iniciatorių įtraukti ir išspręsti šitą problemą, vienaip ar kitaip išspręsti arba gal galite paaiškinti, kaip iki vasario 28 dienos ta problema bus išspręsta. Na, toliau taip tyčiotis iš pacientų ir iš medikų mes negalime leisti vienam A. Verygai. Matėme, kad prieš kelias dienas buvo patvirtinta tvarka, kai jau gydytojai buvo įpareigoti skaičiuoti kainą, – atšaukė, atsiprašė. Aš suprantu, kad blogai, kad aš siūlau, nes esu opozicijos atstovas ir turiu giminių, dirbančių medicinoje, nes dabar jau, pasirodo, Seimo narių artimieji negali reikšti savo nuomonės, nes jau tada ji bus tendencinga. Tai kada, kolege, tą problemą jūs ruošiatės spręsti ir kaip?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Prisimenu, kad tada pritrūko balsų. Na, atsitiko, kaip atsitiko, matyt, vieni iš kitų išmokstame ištraukti korteles. (Balsai salėje) Šis įstatymas nėra įrašytas į sesijos darbų programą, nebuvo siūlytas iniciatorių. Koks kitas kelias? Tai yra pavasario sesija – vienas, arba šaukti kitą neeilinę sesiją ir tikėtis, kad Seimo valia bus išreikšta būtent tokia, arba keisti, kadangi pavasario sesija jau kovo 10-ąją, tai keisti įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, ar galėtume dabar patvirtinti, kokia tikimybė, kad 28 dieną ir bus neeilinės sesijos pabaiga, ar yra kažkokių esamų ar būsimų kliūčių, dėl kurių galėtų būti dar pratęsta?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Šita sesija negali būti pratęsta. Seimo Pirmininko potvarkis – 23–30 dienos. Vadinasi, pratęsimo būti negali. Kita neeilinė sesija gali būti tik už dešimties dienų, kaip numatyta Statute. Posėdis 30 dieną gali būti, jeigu Seimas nuspręs. Bet aš kalbėdama ką tik ir paminėjau, kad kitų įstatymų projektų įrašyti mes negalime, vykdyti priėmimo, nepraėjus atitinkamam valandų skaičiui, mes negalime. Vadinasi, darbotvarkė tiesiog bus baigta ir nieko daugiau daryti negalėsime. Todėl pritaikysime Statuto 261 straipsnį kaip nenumatytą atvejį ir 28 dieną, nebesant darbotvarkėje klausimų, kuriuos galėtume svarstyti nepažeisdami Statuto pagal numatytą laiką, baigsime sesiją.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšys dar norėjo per šoninį mikrofoną. Prašom. Sekundėlę! Taip, prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos norėjau paklausti. Siūlomoje tvirtinti darbotvarkėje yra nurodyti Vadovybės apsaugos įstatymai ir nurodyta priėmimo stadija. Man atrodo, mes nebaigėme…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Pataisėme. Ačiū, gerbiamas Povilai, kad jūs atkreipėte dėmesį. Iš tikrųjų kalbėdama minėjau, kad tų įstatymų projektų, dėl kurių yra padaryta pertrauka, tikrai negali būti vykdomas priėmimas. Tai bus svarstymo tęsinys arba tik svarstymas, kaip Visuomenės informavimo, Vadovybės apsaugos svarstymo tęsinys ir taip toliau. Pakoreguojame.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime, kolegos…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. …šiai savaitės darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame. Norite balsuoti. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 88. Balsavo 86: už – 75, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo darbotvarkei yra pritarta. Dėkojame.
15.27 val.
Seimo narių pareiškimai
Kitas darbotvarkės klausimas – pareiškimai. N. Puteikis. Nėra. A. Gaidžiūnas. Prašom į tribūną.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką konservatorių ir taip pat į Seimo narį konservatorių J. Džiugelį. Praeitų metų lapkričio 6 dieną Kaimo reikalų komitete buvo padarytas įrašas ir aš buvau apkaltintas, kad buvo pasakyta frazė J. Džiugelio atžvilgiu, bet tai buvo pasakyta ne mano. Mano kolega A. S. Nausėda atsiprašė.
Aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, jūs jai vadovaujate. Komisija pripažino, kad turėtų pašalinti šitą įrašą, klaidinantį visuomenę. Buvo pasakyta, kad reikia atsiprašyti, bet praėjo jau daugiau negu du mėnesiai. Aš nežinau, ar jis turi kokią nors galią, ar jūs kontroliuojate savo tuos sprendimus, ar gal neapsimoka kreiptis, nes viskas (…). Iki šios dienos įrašas yra nepašalintas, visuomenė klaidinama, kad tai padariau aš. Man tai, aišku, labai nepatinka, nes aš to nepadariau. Galiu pasakyti, nežinau, ar tai būdinga jums – jeigu aš taip būčiau padaręs, būčiau seniai atsiprašęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, daugiau nei pareiškimų, nei prašymų neturime.
Registruojamės. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, šios dienos popietinio posėdžio darbotvarkę baigėme ir posėdį taip pat. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.