Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 129
STENOGRAMA
2021 m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame gruodžio 21 d. Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Kadangi prieš Kalėdas yra metas, kai vienas kito atsiprašome už tai, kas buvo ne taip, tai jau galime pradėti dėl rytinio posėdžio metu pasakytų ir padarytų veiksmų. Aš matau, yra norinčių kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašau, S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū. Visiems priminėte Kalėdas, tai iš tikrųjų mano pasakymas kažkada kolegos Remigijaus atžvilgiu buvo labai diplomatinis, palyginti su tuo, ką kolega Laurynas šiandien paminėjo, bet galbūt atsiprašys.
Bet aš dėl kitko noriu. Matyti, kad Seime darosi nesaugu dirbti – yra mušami Seimo nariai. Tai mes, pasitarę su kolegomis, kurie tarnavome policijoje, pasiryžę už nedidelį priedą palaikyti viešąją tvarką čia, plenariniame posėdyje, jeigu tam pritartų Seimo vadovybė. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Be abejo, apsvarstysime, bet reikėtų keisti Statutą.
Dabar, kolegos, ar tikrai dar turite noro kalbėti? K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, noriu pasakyti, kad daug ilgesnę demokratinio parlamento patirtį turi Didžioji Britanija, tai ten rimtesnių diskusijų vyksta, ir kituose parlamentuose. Čia yra smulkmenos ir nereikia dar tų tvarkdarių.
PIRMININKAS. Dėkui. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš tai irgi noriu priminti, kad kituose parlamentuose ir kėdėmis daužosi, ir suolus išlupa iš plenarinių posėdžių salės. Mes tikrai esame ganėtinai santūrus.
O dėl gerbiamo T. Tomilino – su manimi irgi taip sveikinasi V. Valkiūnas, suduodamas į krūtinę, bet aš, kaip ne iš kelmo spirtas, niekam nesiskundžiu. Aš manyčiau, kad ir T. Tomilinas negalėtų čia skųstis, būtų gėda. Taigi aukštas vyras!
PIRMININKAS. Taip. Išklausėme visas pastabas, bandymus įtikinti, kad muštis Seimo salėje yra normalu. Mano požiūriu, muštis Seimo salėje nėra normalu, bet mes, manau, čia gal ir liksime prie skirtingų pozicijų.
Dar V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Už vieną muštą dešimt nemuštų. Gal galime praplėsti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar, man atrodo, jau visi pasisakėme.
14.02 val.
Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Galime pradėti nagrinėti darbotvarkės 2-1 klausimą. Tai yra Valstybės saugumo departamento direktoriaus D. Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Kviečiu gerbiamą direktorių į tribūną. Priminsiu, kad būtų gerai, jeigu jūsų atsakymai tilptų į maždaug 15 minučių, o tada likusį laiką mes galėtume Statuto nustatyta tvarka panaudoti klausimams, jeigu tokių būtų. Prašau, žodis jums.
D. JAUNIŠKIS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Laba diena gerbiamam Seimui.
Prieš atsakydamas į Seimo narių grupės pateiktus klausimus, tiesiog jaučiu pareigą priminti žvalgybos funkcijas ir atsakomybę saugant mūsų šalį nuo grėsmių, susijusių su priešiškos žvalgybos veikla.
Valstybės saugumo departamento veikimą labai aiškiai apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žvalgybos įstatymas ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Pagal Žvalgybos įstatymą Valstybės saugumo departamento pagrindinis tikslas yra stiprinti valstybės nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes ir ją pateikiant sprendimų priėmėjams bei valstybės aukščiausioms institucijoms, kurios vadovauja užtikrinant nacionalinį saugumą.
Pagal įstatymus žvalgyba Lietuvoje vykdoma vadovaujantis Valstybės gynybos tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, pagal kuriuos formuluojamos žvalgybos užduotys. Taip iš departamento veiklos eliminuojama pašalinės saviveiklos galimybė. Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas savo veiklą, griežtai vadovaujasi teisės aktuose įtvirtintais principais – teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės ir valstybės interesų viršenybės, atskaitomybės, taip pat ir politinio neutralumo principu, kuris reiškia, kad Valstybės saugumo departamentas negali jam suteiktų įgaliojimų panaudoti taip, kad savo veiksmais savavališkai įsiterptų į demokratinius procesus ar manipuliuotų priimant politinius sprendimus.
Dabar pagal kompetenciją pateiksiu atsakymus į konkrečius grupės Seimo narių užduotus klausimus Valstybės saugumo departamentui.
1 klausimas. Ar Lietuvos Seimo valdančiosios daugumos ir Užsienio reikalų ministerijos bandymas nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą nėra panašus į analogišką planą, kuris buvo realizuotas „Mažeikių naftos“ atveju, kai ši įmonė buvo tyčia privesta prie dirbtinio bankroto ir per JAV tarpininkus parduota Rusijos kampanijai „Jukos“ ir dar primokant?
Atsakau. Vertinu tai kaip spekuliatyvią prielaidą, kurios Valstybės saugumo departamentas neturėtų vertinti ir komentuoti.
2 klausimas. Ar negresia panašus scenarijus ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ bei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai? Nes vienašališkai nutraukus kalio trąšų tranzitą kyla grėsmė, kad šioms įmonėms gali tekti sumokėti milijardines baudas, o tai privestų jas prie bankroto. Ar tokiu atveju šios dvi įmonės nebūtų parduotos už centus Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kinijai ar net Rusijai, nes jau seniai ieškoma būdų, kaip privatizuoti Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“?
Atsakau. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ bei valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patenka į Susisiekimo ministerijos reguliavimo sritį, todėl ši ministerija pagal kompetenciją vertina jų vykdomą ūkinę veiklą. Investicijas į strateginius sektorius Lietuvoje reguliuoja ir jų apsaugą užtikrina Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Lietuvos žvalgyba šiuo metu neturi duomenų apie tariamus scenarijus sukelti minėtų įmonių dirbtinį bankrotą ar parduoti jas už centus užsienio valstybėms.
3 klausimas. Gal dėl to Vyriausybė ir siekia nutraukti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą? Net JAV yra nustačiusi švelnesnes sankcijas šių trąšų eksportui iš Baltarusijos.
Atsakau. Vėlgi vertinu tai kaip prielaidą, kurią tikriausiai tik patys klausimų autoriai galėtų paaiškinti ir pagrįsti. Valstybės saugumo departamentas neturi duomenų apie kryptingą Lietuvos institucijų ar asmenų veikimą prieš valstybę ir jos nacionalinius interesus, siekiant nutraukti Baltarusijos trąšų tranzitą per Lietuvą.
4 klausimas. Ar „Belaruskalij“ trąšų eksporto sankcijos, kurias nustatė Jungtinės Amerikos Valstijos, galioja Lietuvai?
Mano atsakymas. Teisinis užsienio valstybių įvestų sankcijų aiškinimas nepatenka į žvalgybos institucijų kompetenciją.
5 klausimas. Ar trąšų tranzito nutraukimas yra žalingas Lietuvai tik ekonomiškai, ar žalingas ir nacionalinio saugumo prasme?
Atsakau. Žvalgyba neturi duomenų apie tokio veikimo žalą nacionaliniam saugumui. Ekonominį poveikį pagal kompetenciją vertina kitos valstybės institucijos.
6 klausimas. Ar prognozuojamas variantas, kad Jungtinių Amerikos Valstijų numatytos nuo 2021 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančios griežtesnės sankcijos „Belaruskalij“ bus atšauktos arba sušvelnintos? Nes jau yra toks precedentas – po Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Dž. Baideno derybų su V. Putinu Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenai demokratai atšaukė jų siūlomą sankcijų Rusijos dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir kitiems Rusijos projektams bei oligarchams sugriežtinimą.
Atsakau. Pasaulyje nieko nėra amžino, įskaitant ir sankcijas. Jų atšaukimas pirmiausia priklausys nuo politinių pokyčių demokratijos srityje tose šalyse, kurioms jos yra taikomos. Departamentas šiuo metu neturi informacijos, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ketintų atšaukti ar švelninti sankcijas „Belaruskalij“.
7 klausimas. Ar Lietuvos valdančiosios daugumos ir Užsienio reikalų ministerijos dabar vykdoma užsienio politika, kuri stumia Baltarusiją į V. Putino glėbį ir į didesnę karinę bei ekonominę integraciją su Rusija, nėra grėsmė nacionaliniam saugumui? Baltarusijos ir Rusijos karo lėktuvai ką tik pradėjo kartu patruliuoti Baltarusijos oro erdvėje. Ar Lietuvai naudingas Rusijos kariuomenės atsiradimas Baltarusijoje?
Atsakau. Valstybės saugumo departamentas savo veiklą vykdo griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų bei juose įtvirtintų pagrindinių veiklos principų. Vienas iš šių principų – politinio neutralumo principas. Žvalgyba neturi įgaliojimų vertinti ir komentuoti valdžios institucijų priimamų politinių sprendimų ar vykdomos politikos.
8 klausimas. Pasak „Ukrainskaja pravda“ ir paties Ukrainos prezidento V. Zelenskio, 2021 m. lapkričio 22 d. Vilniuje prokremliški Ukrainos oligarchai suorganizavo grupės Ukrainos politikų ir visuomenės veikėjų, rengiančių perversmą prieš Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, pasitarimą. Portalas lrytas.lt teigė, kad šis susirinkimas Vilniuje buvo staigmena mūsų slaptosioms tarnyboms. Ar Valstybės saugumo departamentas žinojo apie šį susitikimą?
Atsakau. VSD neturi žinių, kurios patvirtintų prielaidas esą Vilniuje prokremliški veikėjai būtų surengę ar būtų rengę perversmą Ukrainoje. Atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, Valstybės saugumo departamentas savo vykdomos veiklos viešai nekomentuoja.
9 klausimas. Koks yra didelę įtaką savo partijoje užsienio politikos klausimais turinčio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo nario E. Zingerio vaidmuo šiame susitikime nacionalinio saugumo prasme?
Atsakau. Seimo narys E. Zingeris jau yra viešai pateikęs atsakymus apie tai. Papildomi klausimai taip pat yra adresuotini jam pačiam. Valstybės saugumo departamentas neturi pagrindo vertinti Seimo nario E. Zingerio vaidmens šiame susitikime nacionalinio saugumo ar kitomis prasmėmis.
10 klausimas. Ar E. Zingerio dalyvavimas šiame pasitarime buvo jo improvizacija, ar tai buvo suderinta su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybe ir Seimo valdančiąja dauguma?
Vėlgi klausimas yra adresuotinas gerbiamam parlamentarui E. Zingeriui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybei ir Seimo daugumai.
11 klausimas. Ar šiame Ukrainos prezidentui oponuojančių oligarchų ir politikų pasitarime dalyvavo ir daugiau įtakingų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių bei kitų Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų? Ar tokie jų veiksmai nekenkia Lietuvos nacionaliniam interesui?
Iš mano pusės nebūtų profesionalu komentuoti jokiomis žiniomis bei įrodymais nepagrįstų prielaidų.
12 klausimas. Ar šis Ukrainos bei Lietuvos politikų ir oligarchų pasitarimas Vilniuje reiškia, kad Lietuva keičia politiką Lietuvos atžvilgiu (atsiprašau, turbūt turėtų būti Ukrainos atžvilgiu), nes kartu su V. Putinu organizuoja teisėtai išrinkto Ukrainos prezidento V. Zelenskio nuvertimą? Ar tai nekenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui?
Vėlgi kartoju, neturime žinių, kurios patvirtintų prielaidas esą Vilniuje, dalyvaujant Lietuvos politikams, būtų rengtas perversmas Ukrainoje. Jeigu klausiantieji tokių žinių turi, aš labai raginčiau jas pateikti Lietuvos žvalgybai ir Lietuvos teisėsaugai.
13 klausimas. Kaip Valstybės saugumo departamentas vertina Taivano atstovybės įkūrimą Lietuvoje, kai net Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos nekuria tokių atstovybių?
Mano atsakymas yra. Valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją negali vertinti ir nevertina Lietuvos užsienio politikos, kurią formuoja ir įgyvendina Lietuvos Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas. Kaip jau minėjau anksčiau, vienas iš principų, kurių privalo laikytis žvalgybos institucijos, yra politinis neutralumas, todėl žvalgyba neturi įgaliojimų vertinti valdžios institucijų priimamų sprendimų ar vykdomos politikos.
14 klausimas. Ar nesuderintas su Europos Sąjunga tokios atstovybės Lietuvoje įkūrimas nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes Užsienio reikalų ministerija privalėjo prognozuoti Kinijos atsaką, kuriuo trukdoma Lietuvos eksportui ne tik į Kiniją, bet ir į kitas pasaulio šalis?
Atsakau. Valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją negali vertinti ir nevertina Lietuvos užsienio politikos. Ją formuoja ir įgyvendina, vėlgi kartoju, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas.
15 klausimas. Ar Valstybės saugumo departamentas visus tris valstybės vadovus informavo apie tai, kad Seimo valdančiosios daugumos ir Užsienio reikalų ministerijos dabar vykdoma užsienio politika yra žalinga Lietuvai ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui?
Atsakau. Valstybės saugumo departamentas nuolat teikia informaciją sprendimų priėmėjams pagal savo kompetenciją. Ši informacija yra konfidenciali ir jos turinys viešai neatskleidžiamas.
16 klausimas. Ar VSD dėl tokio neinformavimo arba nepakankamo informavimo neturėtų prisiimti atsakomybės?
Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Prezidentui atskaitingas subjektas, todėl minėtos valstybės institucijos vykdo Valstybės saugumo departamento kontrolę ir atlieka veiklos vertinimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal Seimo statutą yra skiriama laiko Seimo nariams klausti. Pirmieji klausia tie, kurie užsirašė, kurie pasirašė šitą kreipimąsi. Pirmas D. Kepenis, po to P. Gražulis. Po to visi kiti pagal eilę. Prašom. Ponui D. Kepeniui žodis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas direktoriau, kaip žinome, kasmet jūs sudarote grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą. Prašom pasakyti, kiek šiais metais Lietuvos piliečių planuoja tame sąraše būti ir ar nemanote, kad į tą sąrašą taip pat turėtų patekti tie asmenys, dėl kurių veiklos Lietuva patyrė didžiulių ekonominių nuostolių tiek dėl santykių su Kinija, santykių su baltarusiškomis trąšomis?
Ir pabaigoje. Būrys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pasirašė kreipimąsi dėl A. Paleckio reabilitacijos. Nes atrodo, kad tų šnipų, kurie buvo į tą bylą įtraukti, nebeliko. Ar tai tiesa, ar ne? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Aš dar kartą pakartosiu, kad Valstybės saugumo departamentas nėra įgaliotas vertinti Lietuvos užsienio politikos ir to nedarys.
Nors viename viešame grėsmių vertinime, jūs man pasakykite, kur buvo vertinama mūsų užsienio politika ar kokie nors Vyriausybės, ar Prezidento veiksmai? Turbūt nerasite.
Dabar dėl antro klausimo. Kol kas, kiek aš žinau, byla yra užbaigta, pirma instancija yra savo vertinimus pateikusi. Dabar yra laukiama antro teismo. Man dabar komentuoti, ko gero, būtų nei moralu, nei atsakinga. Todėl aš turiu dar klausimą dėl pono A. Paleckio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas direktoriau, aš ir tikėjausi jūsų „nemačiau, negirdėjau, nežinau“. Valstybės saugumo departamentas. Jūs tik pagaunate kokį nors signatarą, kuris kelia grėsmes, kokia nors viena įmonė kelia grėsmes nacionaliniam saugumui. Jūsų nacionalinio saugumo vertinimai man kelia juoką – atvirai aš jums sakau. Didžiausia nacionalinė grėsmė ir dirbanti Maskvai – štai ta pusė, kur tuščia, – Rusijai dirba konservatoriai. Jūs to niekada nematysite, nes jūs esate buvęs apsauginis senelio V. Landsbergio. Ten jau jūs, taip sakant, gerai pamoką perėjęs. Ar išvis reikia tokios nacionalinio saugumo tarnybos su tokiu direktoriumi?
D. JAUNIŠKIS. Aš atsiprašau, čia klausimas ar teiginys? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu turite ką nors.
D. JAUNIŠKIS. Nelabai suprantu klausimą, tiesą sakant.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiamas direktoriau, aš suprantu, kad VSD nevertina aukščiausių vadovų užsienio politikos, bet jeigu atskiros įstaigos ar pareigūnai vykdo veiksmus, kurie nesuderinami su užsienio politika, tada, aišku, VSD paprastai, matyt, turi tam tikrą misiją.
Mano klausimas yra toks. Ar Valstybės saugumo departamentas teikia informaciją Užsienio reikalų komitetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, premjerei, Prezidentui, Seimo Pirmininkei apie JAV sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, derybas ir veiksmus, kurie galėtų pakenkti mūsų ir strateginės sąjungininkės JAV santykiams, ir mūsų šalies patikimumui vykdant tarptautinius įsipareigojimus saugumo srityje? Ar apskritai turite informacijos apie tai, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos arba Rusijos politikai, specialiosios tarnybos darytų poveikį Lietuvos politikams, pareigūnams dėl sankcijų įgyvendinimo Lietuvoje?
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Aš galiu tik patikinti, kad Valstybės saugumo departamentas nuolatos teikia informaciją jūsų išvardintoms institucijoms. Pateiksiu statistikos, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo pateikti šeši Valstybės saugumo departamento žvalgybos produktai apie tarptautinių ekonominių sankcijų įtaką baltarusiškų kalio trąšų eksportui dėl jo perorientavimo galimybės, dešimt žvalgybos produktų apie Kinijos keliamas grėsmes, taip pat šeši žvalgybos produktai apie situaciją Ukrainoje bei Ukrainos ir Rusijos konfliktą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas direktoriau, valstybės ekonominis saugumas – tai turbūt viena iš svarbiausių funkcijų, kurios kratosi, kratėsi, kiek aš pamenu, visi VSD vadovai ir ši institucija, nors finansavimas išaugo, turite puikiausias sąlygas. Valstybei užkariauti dabar nereikia tankų – ekonomiškai ją galima per bankus, per kitas sritis, per energetiką tiesiog užkariauti neiššovus nė vieno šūvio. Aš negirdžiu jūsų kaip institucijos veiklos šioje srityje. Ar iš tikrųjų Lietuvai dabar dėl tokių užsienio politikos veiksmų negresia ekonominis nuosmukis, ekonominiai praradimai? Norėčiau išgirsti, ar buvo toks vertinimas.
D. JAUNIŠKIS. Aš dar kartą pakartosiu. Valstybės saugumo departamentas teikia daugybę informacijos, kuri paprastai yra slapta, todėl visiškai nesistebiu, kad turbūt jūs nežinote tam tikrų dalykų. Dar kartą: vertinti Vyriausybės politiką ar mūsų atsakingų pareigūnų politiką yra ne mūsų kompetencija, ne mūsų prioritetai ir ne mūsų pareiga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi R. Šarknickas. Prašau. (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Petrai, leiskite man, Petrai! Aš turiu klausimą. Buvo tarsi spėjama, kad tarp nelegalių migrantų gali būti infiltruotų teroristų, pasisakė ir iš valdančiųjų politikų tuo metu, kai buvo tos bangos kirsti sieną. Ar turite tokios informacijos, ar galite patvirtinti? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Aš viešai negaliu kalbėti ir pateikti skaičių, bet apie visas tas grėsmes visi atsakingi pareigūnai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo įspėti. Aš tiesiog negaliu pateikti jokios informacijos, viešai negaliu pasakyti. Jeigu ta informacija jums yra reikalinga, jeigu jūs turite leidimą dirbti su slapta informacija, prašau, mes ją galime pateikti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas direktoriau, tenka apgailestauti, kad jums tenka atsakinėti į klausimus ne pagal jūsų kompetenciją. Politinis vertinimas tikrai ne jūsų kompetencija, jūs ne kartą mums, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, išsakėte savo įžvalgas, pastebėjimus, kokių rizikų ir grėsmių yra įvairiose srityse pagal jūsų kompetencijos sritis.
Aš vis dėlto norėčiau paklausti apie jūsų minėtą faktą apie Ukrainos opozicijos, sakykime taip, atstovavimą dabartinei valdančiajai daugumai ir prezidentui ir buvimą Lietuvoje, ir Vilniuje, ir Trakuose. Kai mes komitete svarstėme situaciją, VSD buvo tokia nuomonė, kad jie nežino, kas tuo metu tą operaciją įvykdė, jie sužinojo iš viešosios erdvės. Dabar praėjo pakankamai nemažai laiko, gal jūs galite pasakyti, ar yra kokių nors pokyčių, kas užsakė, kas organizavo ir kas sekė šio vizito metu?
D. JAUNIŠKIS. Aš tik galiu patikinti, kad tyrimas vyksta ir yra aiškinamasi, kokia čia yra… Kaip čia dabar pasakyti, deja, aš viešojoje erdvėje to dalyko pateikti negaliu. Bus pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kai tiktai turėsime kokios nors informacijos. Vėlgi ką aš ir minėjau, mes kol kas neturime informacijos, patvirtinančios, kad čia buvo diskutuojama apie kokį nors perversmą ar nuvertimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas vadove, ačiū už atsakymus, kad atvykote. Iš tikrųjų kai kurie klausimai tikrai turbūt ne jūsų kompetencijos, bet noriu paklausti apie tai, kad jau ir viešojoje erdvėje yra pasirodžiusi informacija, kad Latvija iki sausio 15 dienos tikrai neveš trąšų. Jūs vis tiek, aišku, bendradarbiaujate ir su Latvijos tarnybomis, galbūt teko panašias rekomendacijas, kaip ir Latvijos turbūt atsakingiems asmenims, priimantiems sprendimus, pasiūlyti ir Lietuvoje panašias galbūt. Ar teko, ar neteko? Galbūt tas sprendimas galėjo būti ir Lietuvoje laiku priimtas? Tik toks klausimas. Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Aš tik galiu atsakyti: galbūt, bet žinote, tiesiog keičiamės informacija, aš tiesiog viešai komentuoti, atsiprašau, negaliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, gerbiamas direktoriau…
D. JAUNIŠKIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. …už atsakymus. Dėkui.
Eisime prie kitų klausimų.
D. JAUNIŠKIS. Labai linkiu visiems ramių ir šiltų Kalėdų, susitaikymo ir ramybės metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų palinkėjimas šiandieninėje Seimo salėje yra prasmingas.
Dabar būtume svarstę asmenvardžių projektą, bet nesvarstome. Svarstysime kitus projektus, kurie dar liko darbotvarkėje ir nebuvo išbraukti. Aš dairausi, ar mes turime Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Gal turėsime artimiausiu metu. Gal padarome taip. Aš matau, kad yra E. Pupinis, jis galėtų galbūt…
14.27 val.
Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012(2) (svarstymas)
A, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl Vidaus tarnybos statuto galbūt galėtų pristatyti išvadą gerbiama A. Širinskienė? Ne? Darbotvarkės 2-8 klausimas. Atsiprašau, 2-2 klausimas – Vidaus tarnybos statuto keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012. Svarstymo stadija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, komitetas gruodžio 15 dieną svarstė įstatymo projektą, iš esmės atsižvelgdamas į beveik visas Teisės departamento pastabas, ir pritarė jam 7 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat Žmogaus teisių komitetas svarstė šį klausimą. Ar norėtų kas nors iš komiteto pristatyti išvadą? Jeigu ne, tai aš perskaitysiu, kad iš esmės pritarė komitetas šiam kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Motyvai. Dabar yra diskusija, bet diskusijoje nebuvo nieko dalyvaujančio. Dėl motyvų prieš kalbės V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš bandžiau atkreipti ministrės dėmesį į tai, kaip, pavyzdžiui, jie įsivaizduoja situaciją, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje galės dirbti žmogus prieš penkerius metus teistas, pavyzdžiui, už kontrabandą, arba kriminalinėje žvalgyboje organizuotus nusikaltimus tirti žmogus, teistas už plėšimą. Tai yra absurdas. Konstitucinis Teismas pasakė, kad, be abejo, negali būti tokios situacijos, kad apskritai užkertamas kelias stoti į tarnybą, bet Konstitucinis Teismas taip pat pasakė ir apie tai, kad reikia atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį.
Aš tikrai negalėčiau pritarti ir aš siūlyčiau taisyti įstatymą, atversiantį duris į teisėsaugą, policiją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ateiti dirbti asmenims, kurie yra teisti už nusikaltimus, kurie iš viso nesuderinami su tarnyba. Aš sunkiai įsivaizduoju pareigūnus, kaip jie galės dirbti, kai žinos, kad tarp jų yra žmonių, teistų už nusikaltimus nuosavybei. Aš kviečiu šiek tiek atsibusti, ypač Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl projekto apsispręsime numatytu laiku. Matau, kad grįžo į salę ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Čia yra keli įstatymai, kuriuos mes svarstome, kur jo dalyvavimas reikalingas.
14.31 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139 ir 161 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1122(2) (svarstymo tęsinys)
Gal tada padarome, kad 1-13 klausimas, kuris atkeltas iš rytinės darbotvarkės, dabar galėtų būti apsvarstytas – Seimo statuto dviejų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1122(2). Svarstymo stadija. Ir tada grįšime prie popietinės darbotvarkės kitų klausimų. Jeigu galėtų S. Šedbaras pristatyti šio įstatymo projekto svarstymo rezultatus komitete, čia mes turime protokolą, jeigu reikėtų. Prašom, gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, ši Statuto pataisa yra skirta pakeisti Statutą dėl atmestų projektų pakartotinio svarstymo Seime, atskiriant nuo šešių mėnesių taisyklės. Komitetas šį projektą svarstė 2021 m. gruodžio 1 d. ir pritarė iniciatorių pateiktam Statuto pataisų projektui tokiu būdu: už – 4, prieš nėra, susilaikė 4. Lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Kviečiame R. Žemaitaitį į tribūną ar per šoninį? Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš prieš diskusiją. Aš nenorėčiau eiti diskutuoti, bet aš siūlyčiau daryti šito svarstymo metu pertrauką, nes rytinio posėdžio metu aš prašiau pertraukos iki kito. Pagal Statutą negalime ir tuo metu pirmininkavęs J. Razma sakė, gerai, po pietų paprašykime. Iš tikrųjų keista, frakcijos vardu aš to dalyko noriu paprašyti, nes, dar kartą sakau, buldozeriu stūmimas šitų dalykų nėra gerai, tuo labiau kad keturi komiteto nariai balsavo kitaip. Mes ir toliau važiuojame. Žiūrėkite, koks svarstomas klausimas, ir Seimo salėje vėl valdančiosios daugumos, konservatorių sėdi tiktai vienas, du, trys, keturi, penki, šeši žmonės. Tai daug ką parodo, nekalbant apie kitus. Ką mes tada čia darome, aš nelabai suprantu.
PIRMININKAS. Dėkui. Viena pertrauka tiktai buvo. Siūlote pertrauką iki kito posėdžio? Ar tikrai toks siūlymas yra? (Balsai salėje) Gerai, aš suprantu, kad salėje yra tiek žmonių, kiek yra, tai, matyt, balsavimo rezultatai būtų gana aiškūs. Tai padarykime pertrauką iki kito posėdžio ir tada vis tiek grįžkime prie kitų įstatymų projektų svarstymo.
14.33 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211(2). Prašau S. Šedbarą pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šis projektas labai paprastas ir nesudėtingas. Tiesiog Respublikos Prezidentas kažkada buvo išskirtas iš subjektų pasirašančių teisės aktus, visi gali saugiai pasirašyti elektroniniu parašu, bet Prezidentui, turbūt tokia buvo jo valia, buvo pavesta pasirašyti natūraliai ant popieriaus. Prezidentas kaip tik dabar prašo, kad ir jis galėtų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu teisės aktus, čia nėra atskiriama kokius. Komitetas svarstė šį Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimą 2021 m. gruodžio 15 d. ir visiems 7 dalyvavusiems balsavus už pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje, matau, nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo metu.
14.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2). Prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti svarstymo rezultatus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų tai yra projektas, skirtas atsakomybės už transporto priemonėse įmontuotą nelegalią įrangą, kuri leidžia nuslėpti į aplinką išmetamų nuodingų dujų kiekį, numatymui ir pastiprinimui. Buvo nemažai Vyriausybės pasiūlymų, komitetas jiems visiems pritarė, šį projektą svarstė 2021 m. gruodžio 8 d. ir vėlgi visų 7 dalyvavusių balsais už jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra viena Vyriausybės pastaba, kuriai siūloma pritarti iš dalies. Ar pagal komiteto sprendimą galime tam pritarti? Galime. Manau, kad pritarta. Dėl projekto diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime numatytu laiku.
14.36 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Pilietybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3). Teisės ir teisėtvarkos komiteto rezultatus pristatys S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia, kolegos, sena problema, kaip traktuoti asmenį, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusį Lietuvos Respublikos pilietybę. Keitėsi teismų praktika, keitėsi teisės aktai. Šiuo momentu, svarstant šį projektą, yra gauta Vyriausybės išvada, kuri iš principo pritarė, tačiau siūlo tobulinti. Komitetas projektą patobulino, jį apsvarstė 2021 m. gruodžio 15 d. ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto svarstymo rezultatus kviečiu pristatyti T. V. Raskevičių.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena. Žmogaus teisių komitetas Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 17 dienos posėdyje. Komitete buvo priimtas sprendimas iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1. Tiesa, buvo formuluojamas balsavimo klausimas kiek kitaip, bet rezultatas yra toks.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra viena Vyriausybės pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Manau, galime tam pritarti bendru sutarimu. Galime. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti ir dėl motyvų taip pat nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
14.38 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2), Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 981, 124, 125, 133, 1403 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1196(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pristatyti turi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas, bet jis visus išvadino ir išėjo, tai, matyt, jo nėra. Ar kas iš NSGK nori pristatyti svarstymo rezultatus?
Gal galiu perskaityti, nes jokių pataisų nėra? Dėl visų trijų kaip pagrindinis buvo vienas komitetas. Pritarta kartu Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Pritarta, dėl vienos pastabos, matau, atsižvelgta. Ir visam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Tokia buvo šio įstatymo svarstymo eiga. Tas pats ir su lydimaisiais.
Dėl viso projekto diskusijoje, matau, nėra norinčių kalbėti. Ir dėl motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra, viskas buvo išsakyta rytiniame Seimo posėdyje. Apsispręsime numatytu laiku.
14.39 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2). Pranešėja turėtų būti A. Gedvilienė iš Aplinkos apsaugos komiteto, bet jos nėra salėje. Ar galėtų kas nors iš Aplinkos apsaugos komiteto pristatyti svarstymo rezultatus? Galėtų K. Mažeika? Lyg ir eina, ne? Supratau. Niekas nenori šio darbo atlikti. Kadangi čia buvo ir Teisės departamento pastabų, kurioms nepritarė komitetas, būtų gerai, kad pakomentuotų. (Balsai salėje) Gerai, tada galiu pasakyti, kad komiteto sprendimas dėl šio įstatymo projekto yra pritarti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu. Ir yra pritarta iš dalies Vyriausybės pasiūlymui. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu, kaip komitetas suformulavo? Manau, kad galime, ačiū.
Dėl motyvų už kalbės K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų kolegos pasiūlymas dėl to, kad nereikėtų būtent poveikio aplinkai vertinimo atlikti užsodinant miškais didesnį negu 1 hektaro plotą. Turbūt tai būtų tam tikra pagalba tam sektoriui ir tiems žmonėms, kurie nori įveisti mišką. Turbūt tie sprendimai, tai, kas vyko, ir paskutinė diskusija komitete, kai norima iš žemdirbių atimti 70 mln. ir perduoti būtent Aplinkos ministerijai, kur iš tiesų jokio racionalumo nėra… Manau, kad tikrai yra geresnių būdų, nes tikrai didelė dalis pinigų tokiais atvejais nueina ne tiesioginiam tikslui, o būtent dokumentų rengimui, svarstymui, persvarstymui, perdarymui, visokiems kitokiems dalykams, todėl tikrai nepasiekia to tikslo, kurio norime.
Jeigu ši Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki kadencijos pabaigos pasiekti, kad miškingumas būtų 35 %, tai iš tikrųjų yra didžiulis iššūkis, be tokių projektų, manau, tai tikrai bus labai sunkiai įmanoma, juolab kad tikrai yra žmonių iniciatyvų, jie galėtų prie to prisidėti, kad tokie projektai galėtų padėti pasiekti tą tikslą.
Tikrai manau, kad verta palaikyti, o tų sprendimų, kurie tikrai pykdo atskirus sektorius, manau, reikėtų nesvarstyti taip viešai ir nepykdyti žmonių. Ypač atkreipiu dėmesį žemės ūkio ministro ir turbūt Aplinkos apsaugos komiteto, kuris, manau, neetiškai pasielgė, kai šį klausimą vienašališkai svarstė ir būtent tokius sprendimus priėmė. Todėl tikrai siūlau pritarti ir nekiršinti sektorių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš neįsivaizduoju: gruodžio mėnuo, konservatorių ir kai kurių kitų valdančiosios daugumos atstovų…
PIRMININKAS. Ar čia dėl vedimo tvarkos?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Dėl vedimo tvarkos. Na, paspauskite gongą pakvieskite konservatorius, kiek jie tą aguonpienį gali ten savo kabinetuose traukti? Tegul susirenka bent jau į salę.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Ačiū, gerbiamas Žemaitaiti, jūs jau savo tiktokui pakankamai materiolo turite, aš manau, iš rytinio posėdžio. Galima ir mažiau šnekėti.
14.43 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1200(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Švietimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau E. Pupinį pristatyti svarstymo Švietimo ir mokslo komiteto rezultatus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir balsavo: 6 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Apsvarstė visus pasiūlymus ir nepritarė tik Teisės departamento išvadai, nes terminai numatyti tikslingi, o pasiūlymas buvo derintas su Švietimo ir mokslo ministerija.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti.
Dėl balsavimo motyvų irgi nėra norinčių kalbėti, apsispręsime numatytu laiku.
14.44 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Švietimo įstatymo 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(3). Pranešėja D. Asanavičiūtė, taip pat gali E. Pupinis iš Švietimo ir mokslo komiteto pristatyti Švietimo įstatymo 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Apsvarstė visus siūlymus. Nepritarimo siūlymams nebuvo, buvo tik pritarta iš dalies. Komitetas priėmė sprendimą: už – 8, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nori kalbėti V. Targamadzė, bet jos salėje nematau. Yra įvairių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto, bet komitetas jiems arba pritaria, arba pritaria iš dalies. Du Vyriausybės pasiūlymai, taip pat Seimo narių D. Asanavičiūtės ir I. Kačinskaitės-Urbonienės ir kiti, čia yra įvairiausių pasiūlymų, bet komitetas jiems pritarė arba pritarė iš dalies. Ar galime bendru sutarimu fiksuoti tokią komiteto išvadą su tais integruotais pasiūlymais? Galime? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto. Už nori kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų komitetas gana ilgai svarstė minėtą įstatymo projektą, buvo daug diskusijų dėl pedagogų kvalifikacijos kėlimo programų, taip pat buvo spręsta, kas vis dėlto tas programas įgyvendins. Buvo nutarta, kad vis dėlto tas programas įgyvendins tiek pedagogų rengimo centrai, tiek akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, dėl to ir buvo pagrindinės diskusijos. Manyčiau, kad ta sistema tikrai gyvuos, nes daug ką poįstatyminiais aktais įgyvendins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš tiesų tas periodinis kvalifikacijos kėlimas turbūt duos tam tikros naudos. Tikrai džiaugiuosi, kad vis dėlto dalyvaus ne tik pedagogų rengimo centrai, jie vykdys tokį bazinį kvalifikacijos kėlimą, galbūt nemažai mokytojų taps pedagogikos srities magistrais, bet iš tikrųjų svarbu, kad ir akredituoti centrai, esantys savivaldybėse šiuo metu, taip pat dalyvaus šiame procese. Jie yra arčiau mokytojų, todėl galbūt tos mažesnės programos, svarbios keičiantis teisės aktams arba atsirandant naujiems mokymo programų dalykams, pakels mokytojų, kuriems reikia vienų ar kitų žinių, kvalifikaciją. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. L. Nagienė – prieš. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Galbūt ne tiek prieš, bet labai neteisingai gerbiamas kolega pasakė, kad viskam labai gražiai pritarta komitete. Didžiausias ginčas ir konfliktas vyko dėl kvalifikacijos tam tikrose srityse nustatymo. Vien dėl to, kodėl išskirta kvalifikacija socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo ir kitose srityse, net keturi mūsų komiteto nariai balsuodami dėl šio siūlymo susilaikė. Reikalavimus kvalifikacijai tobulinti galėtų nustatyti taip, kaip ir buvo anksčiau, švietimo, sporto ir mokslo ministras savo įsakymu. Dabar mes įstatyme įrašome kelti kvalifikaciją būtent dėl šios kompetencijos. Mes vis niekaip negalime suprasti, kodėl buvo išskirta viena sritis ir paskui parašyta – ir kitos sritys. Tai galėjo būti – kvalifikaciją kelti visose srityse. Kokias kompetencijas, būtų nustatęs pats ministras savo įsakymu. Tikrai nenoriu pritarti vien dėl šio punkto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime ir balsuosime kiek vėliau.
14.49 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1216(3), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas, įstatymų projektų paketas. Tai yra Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Diplomatinės tarnybos ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymų projektai. Kviečiu R. Jušką pristatyti šio projekto svarstymo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete rezultatus. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Gruodžio 16 dieną komitetas apsvarstė Vyriausybės inicijuotą Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir 6 komiteto nariams balsavus už, 4 – prieš ir 1 susilaikius pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Šiandien, gruodžio 21 dieną, komitetas papildomai apsvarstė Seimo narių D. Griškevičiaus, A. Syso pasiūlymus dėl bandomojo laikotarpio išbraukimo iš projekto ir jam pritarė bendru sutarimu. Pritaręs šiam pasiūlymui komitetas bendru sutarimu siūlo projektą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo keleto Seimo narių siūlymai, jiems visiems komitetas siūlė pritarti. D. Griškevičiaus ir A. Syso siūlymai. Suprantu, kad komiteto nuomonė yra pritarti visiems siūlymams? Jeigu galėtumėte, gerbiamas pirmininke, pasakyti dar ir savo verdiktą, kad komitetas pritarė visiems Seimo narių teiktiems siūlymams. Teisingai?
R. JUŠKA (LSF). Diplomatinės tarnybos lydimajam… Esminis pasiūlymas, kad išbrauktų projekto 4 straipsnį. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tvarka. Labai ačiū jums. Galime… Ar būtų norinčių dėl motyvų, ar išsiskiria nuomonės, ar galime pritarti tiems, kuriems komitetas pritarė? Manau, kad galime.
Dabar dėl motyvų. Atsiprašau, diskusija, ten nebuvo dalyvaujančių. Dėl motyvų – A. Petrošius nori kalbėti už. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės šitas klausimas ir šitie pataisymai yra tarsi pasirengimas platesnės apimties valstybės tarnybos pertvarkymui, jo tikimasi sulaukti jau pavasario sesijoje. Dabar turime pokyčius, nukreiptus į vadovų grandį, nes tas klausimas bus aktualus jau iškart po Naujųjų metų. Čia yra numatomi vadovo karjeros valdymo pokyčiai. Siūloma supaprastinti įstaigų vadovo atrankos tvarką tada, kai po konkurso atrenkamas tik vienas pretendentas, taip pat įstaigų vadovų paskyrimo antrai kadencijai tvarką ir sudaryti galimybę kompetentingus įstaigų vadovus išlaikyti valstybės tarnyboje. Tai yra, pasibaigus kadencijai ar pareigybę panaikinus, siūlyti įstaigų vadovams eiti kitas valstybės tarnautojo pareigas.
Taip pat yra įvedamas reikalavimo gauti leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atsisakymas, karjeros galimybė valstybės tarnautojus perkelti į kitas politinio pasitikėjimo valstybės tarnybos pareigas ir supaprastintas priemokų skyrimas. Tai yra labai svarbu, nes visi žinome, kad valstybės tarnyba yra gana statiška, šiuo atveju to lankstumo stingame. Man gal kiek asmeniškai gaila, kad nepavyko išlaikyti nuo pradinio varianto to išbandymo laikotarpio ieškant bendro sutarimo su kolegomis, tačiau manau, kad iki pavasario turime laiko ir vis dėlto gal tie argumentai visų pasikeis. Šiandien tikrai kviečiu palaikyti šitą sprendimą, nes tai yra reikalinga valstybės tarnybai, nes visi pokyčiai prasideda nuo vadovų. Turėsime puikią progą išbandyti, kaip veikia sistema dar iki to didesnio masto pertvarkymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
14.53 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1242 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1242. Pranešėjas – Prezidento patarėjas V. Augustinavičius. Prašom.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų gruodžio 15 dienos dekretu esu įpareigotas pateikti ir pristatyti jums Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektą. Regionų stiprinimas, kova su klimato kaita, skaitmeninimas – tai valstybės kryptys, dėl kurių reikalingi neatidėliotini sprendimai siekiant pažangos, gerovės šalies gyventojams. Apie tai yra ši, gerbiami Seimo nariai, jums pristatoma konstitucinio įstatymo pataisa. Kova su klimato kaita yra vienas iš pagrindinių prioritetų tiek globaliu, tiek nacionaliniu, tiek ir vietiniu lygmeniu. Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis pasirašiusi Paryžiaus susitarimą, įsipareigojo prisidėti prie jo tikslų įgyvendinimo. Nacionaliniu lygiu Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę ir įsipareigojimą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 %, palyginti su 1990 metais, o iki 2050 metų pasiekti, kad ES ekonomika taptų neutrali klimatui.
Savivaldybių vaidmens stiprinimas sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus yra įtvirtintas minėtoje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje. Tarptautiniai ekspertai pabrėžia ir išskiria neeilinį vietos valdžios vaidmenį, švelninant klimato kaitos poveikį ir stiprinant prisitaikymą prie klimato kaitos pokyčių. Vietos valdžios institucijos turi tiesioginę galią sumažinti iki trečdalio išmetamų emisijų savo miestuose, o likusieji 2/3 išmetamų teršalų mažinimo priklauso nuo nacionalinio lygio valdžios arba tarpusavio bendradarbiavimo. Tokį skaičiavimą pateikia EBPO ekspertai.
Europos Sąjungoje pagrindinė savivaldybių investicijų stoka yra susijusi būtent su klimato kaita, skaitmeninimu ir miesto transportu. Tai konstatuojama Europos investicijų banko pernai paskelbtoje savivaldybių apklausoje. Ateityje Europos Sąjungos savivaldybės daugiausia ketina investuoti į skaitmeninę žaliąją transformaciją, todėl labai svarbu pasiekti, kad Lietuva šiame kelyje taip pat neatsiliktų. Remiantis mokslininkais, skaitmeninimas ir klimato kaita yra du glaudžiai susiję procesai, kurie nulems, kaip miestai ir miesteliai vystysis per ateinančius dešimtmečius.
Viešojo sektoriaus skaitmeninimo srityje aktualu atliepti globalią išmanių miestų ir regionų vystymosi kryptį. Ypač svarbu pastebėti: vietos valdžia yra arčiausiai žmonių esantis valdžios lygis, geriausiai suvokiantis tam tikros teritorijos gyventojų poreikius, todėl savivalda yra geriausiai pasirengusi įtraukti piliečius ir kitas suinteresuotas šalis į susijusius klimato kaitos ir skaitmenizacijos iššūkius. Savivaldą reikia finansiškai įgalinti.
Vienas esminių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuva, – tai netolygus ekonomikos augimas. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kuriame gyvena 71 % Lietuvos gyventojų, pagal išsivystymo lygį iki šiol stipriai atsilieka nuo daugumos Europos Sąjungos regionų, o sostinės regionas taip pat stokoja investicijų, lyginant išsivystymo lygį su kitų Rytų Europos šalių sostinėmis.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, šiuo metu Lietuvoje dėl griežtos subalansuoto biudžeto taisyklės savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijų pasiskolintomis lėšomis. Svarbu pažymėti, kad dauguma savivaldybių investicinių projektų yra finansuojami ne tik nuosavomis lėšomis – jiems finansuoti naudojamos įvairių paramos fondų lėšos. Per artimiausius šešerius metus Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos regionuose sieks apie 1,6 mlrd. eurų ir savivaldybių nuosavų lėšų poreikis investicijoms vien tik šiems projektams sudarys iki 400 mln. eurų. Dėl to įstatymo projektu siūlomi pakeitimai suteiktų savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą, sukurtų galimybę investuoti anksčiau sukauptas ir nepanaudotas lėšas arba skolintis. Kitaip tariant, sukurtų tikslinę ir fiskališkai saugią galimybę savivaldybių biudžeto išlaidoms viršyti pajamas, siejant tai su investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis, ir būtent tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ir ekonomiką. Investicijų kryptys atitinka pasaulinę, Europos Sąjungos ir Lietuvos daugiametę politinę darbotvarkę.
Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2023 metai.
Svarbu pabrėžti kelis kontrolės aspektus.
Pirma, kadangi investicijos bus tvirtai susietos su projektais, prie kurių bus taip pat prisidėta Europos Sąjungos lėšomis, tai užtikrins adekvačių kontrolės, audito ir investicijų kokybės tikslų pasiekimą. Europos Sąjungos projektuose jau yra identifikuota, kokios lėšos yra skirtos žaliajai ekonomikai ir kokios skaitmenizacijai.
Antra. Įstatymo projektu niekaip nesiūloma keisti fiskalinės drausmės normų. Valdžios sektoriaus lygmeniu jos išliktų nepakitusios. Taip pat nesiūloma keisti jokių teisės aktų normų, kurios susijusios su tarptautine fiskaline sutartimi.
Trečia. Savivaldybių skolos limitai pagal galiojančią tvarką ir toliau kasmet būtų nustatomi metiniame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Taip pat svarbu: savivaldybės, mažindamos socialinę atskirtį, turi poreikių ir socialiniams, švietimo projektams, kurie nėra susiję su klimato kaita ar skaitmenizacija ir kurių tiesioginė finansinė ir ekonominė grąža yra mažiau apibrėžta. Būtent ši konstitucinio įstatymo pataisa ir išlyga dėl klimato kaitos ir skaitmenizacijos tam tikru mastu atlaisvintų galimybes savivaldybėms atlikti kitas investicijas minėtose srityse. Be to, kitiems savivaldos poreikiams tenkinti yra aktualu didinti savivaldybių nuolatines biudžeto pajamas, dėl to paraleliai yra ieškoma sprendimų mokesčių ekspertų grupėje, suburtoje prie Finansų ministerijos.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, kurią sudaro visi 60 merų, gruodžio 1 dieną pritarė šiam konstitucinio įstatymo projektui. Savivaldybių investicijų poreikis žaliojo kurso ir skaitmeninimo srityse yra didelis ir daugiakryptis. Čia galima išvardinti daug pavyzdžių.
Gerbiami Seimo nariai, praėjo daugiau nei metai po Seimo atstovaujamų politinių partijų lyderių pasirašyto memorandumo, kuriuo įsipareigota siekti stiprinti Lietuvos savivaldos finansinį savarankiškumą. Kviečiu jus pritarti šiam konstitucinio įstatymo projektui pateikimo stadijoje. Investicijos į šalies regionus artimiausiais metais, įvertinus neeilinio dydžio ES investicijų apimtį, bus kertinės svarbos, siekiant sumažinti regionų atotrūkį. Labai svarbu įgalinti savivaldybes investuoti, tai yra atlikti tai, ko jos šiuo metu negali padaryti. Neabejojame, kad diskusija dėl šio projekto Seimo komitetuose būtų įdomios ir produktyvios. Taip pat labai svarbi būtų Vyriausybės išvada dėl šio finansinio įstatymo projekto, ką taip pat pastebėjo Respublikos Seimo Teisės departamentas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš turėčiau jums keletą klausimų, bet gal nuo paskutinės tokios informacijos Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos apie valstybės finansinių įsipareigojimų augimą, lyginant su vidutiniu bendrojo vidaus produkto augimu. Ar jums žinoma, kad Lietuvoje tarp visų euro zonos šalių šis rodiklis yra labiausiai nesuderintas? Tai reiškia, kad jau finansiniai įsipareigojimai kitiems metams nėra padengti tvariomis ilgalaikėmis pajamomis. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Kiek padidės fiskalinis deficitas, jeigu savivaldybėms bus galima skolintis? Antras dalykas. Kiek padidės valstybės skola? Tikriausiai žinote, kad aš esu labai griežtas, kalbėdamas apie fiskalinį deficito augimą, nes pačiam 2015 metais teko jį panaikinti, faktiškai ir mažinti valstybės skolą. Ar neturėjote ir kokių nors kitų šaltinių? Aš pritariu…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). …finansinio, kaip sakyti, savivaldybių savarankiškumo didinimui. Atsiprašau, kad nespėjau laiku.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Labai ačiū už klausimus. Atsakant į pirmą klausimą dėl įsipareigojimų, kaip ir Respublikos Prezidentas yra minėjęs, kitų metų biudžete iš esmės yra mažinami du deficitai (vienas yra fiskalinis, kitas – vadinamasis socialinis), palyginti su šiais metais. Kitų metų deficitas, kuris yra apie 3,3 %, aišku, yra jau ribinis ir tikrai nebūtų vietos didinti jo. Bet labai svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį ne tik į fiskalinį deficitą, bet ir į socialinį, nes Lietuvoje vis dar yra labai didelis skurdas, labai didelė pajamų nelygybė ir Lietuva iš esmės turi kovoti su dviem deficitais. Tai vienas yra fiskalinis, kitas yra socialinis. Ir tam tikras pozityvus balansas šiuo atveju, matome, kitų metų biudžete yra, bet viskas, be abejo, pritariame, yra ant ribos.
Antras dalykas dėl bendros skolos lygio. Kaip ir pažymėjau, fiskalinės disciplinos valdžios sektoriaus mastu yra nesiūloma keisti ir išlaikyti valdžios sektoriuje taisykles, kurios yra susijusios net ir su tarptautine sutartimi. Šiuo atveju mes siūlome tik keisti subsektorių, tai yra vietos valdžios, skolos taisykles, ir tik siejant su tais projektais, kurie susiję su investicijomis į klimato kaitą, skaitmenizaciją. Tai yra ir Europos Sąjungos labai didelis tikslas, ir nekvestionuojamas šių projektų atsipirkimas.
Taip pat, kaip ir minėjau, labai svarbus yra trečias dalykas, kuris vyksta ir mokesčių grupėje, tai yra svarstyti nuolatinius, papildomus pajamų šaltinius savivaldybėms. Vienas iš jų galėtų būti ir nekilnojamojo turto mokesčio perkėlimas iš valstybės biudžeto į savivaldybių, taip pat ir kiti sprendimai, tai yra trys kryptys. Bet šiuo aspektu labai svarbu nepraleisti galimybės savivaldybėms ir regionams sustiprinti savo ekonominį gerbūvį, nes dabar yra tas kritinis momentas, kai Lietuva turi Europos Sąjungos paramos lėšų, o savivaldybėms, kad paimtų Europos Sąjungos investicijas, būtina prisidėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Džiugelis. Jo salėje nematau. Tada klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų svarbus tas savivaldybių savarankiškumas, bet, kaip jūs ir minėjote, galbūt jį reikėtų didinti kitais būdais, ne skolinimosi didinimu arba fiskalinės drausmės rizika, bet, tarkim, suteikiant daugiau savarankiškumo, kaip perduodant turto mokestį, kitus mokesčius, galbūt ieškant dar kitų galimybių. Tačiau klausimas mano apie tai, ar bus koks nors priežiūros mechanizmas. Suprantu, skaitmeniniame galbūt sunku ką nors pakeisti ir kažkaip pavadinti kitus dalykus, tačiau priešrinkiminiu laikotarpiu gali atsirasti daug projektų, kurie bus pritempti prie klimato kaitos ir bus įgyvendinami kažkokie gražūs, populiarūs dalykai. Ar bus koks nors priežiūros mechanizmas, kad vis dėlto neišsiūbuotume to fiskalinio Lietuvos laivelio ir paskui po kiek laiko pasakytume, na, taip įvyko, kad vis dėlto skolinimosi iš bankų reitingai krenta ir taip toliau. Ar bus koks nors priežiūros mechanizmas, ar tai vėl nekontroliuojamas procesas bus? Ačiū.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, vienas dalykas, kad kiekvienų metų Biudžeto rodiklių įstatyme ir toliau savivaldybėms bus nustatomi skolų limitai, tai skolų limitai yra viena iš priemonių valdyti skolų riziką.
Antras dalykas, tai būtų projektai, kurie susiję tik su Europos Sąjungos lėšomis, o kai yra Europos Sąjungos projektai, ten yra jau tvirta kontrolė, ar tos lėšos patenka po klimato kaita, ar nepatenka, ir yra įtvirtinti visi audito, kontrolės mechanizmai. Ta sąsaja su tarptautiniais projektais yra turbūt kertinė sąlyga, kuri ir užtikrintų, kad lėšos tikrai bus panaudotos tam galutiniam siekiamam tikslui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų prasminga iniciatyva stiprintų savivaldą, pritrauktų naujas investicijas, kurtų darbo vietas regionuose. Tačiau niekaip negalėčiau sutikti, kad šis sprendimas didintų savivaldybių savarankiškumą. Galimybė skolintis nėra savarankiškumas. Savarankiškos pajamos, kas nėra skola, savarankiškos pajamos galėtų būti savarankiškumo šaltinis. Tačiau mano klausimas apie savivaldybių prisiimtus įsipareigojimus ir pagal šiuo metu galiojančius skolos limitus toks sprendimas sudarytų galimybes savivaldybėms pasiskolinti apie 800 mln. eurų. Išaugus palūkanų normoms mažesnės savivaldybės, turinčios mažiau savarankiškų pajamų, gali susidurti ir su tam tikromis mokumo problemomis, jeigu iš tikrųjų palūkanų normos išaugtų ganėtinai sparčiai. Todėl ar neturėtume leisdami skolintis…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …sudėlioti ir iš to išplaukiančią atsakomybę, kaip, kad, tarkime, ir sudaryti galimybę savivaldybei bankrutuoti?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiuo atveju norėčiau akcentuoti, kad skolos limitai bus nustatomi Respublikos Seimo Biudžeto rodiklių įstatyme ir tas skolų augimas galės būti nustatomas toks, koks būtų saugus tiek valstybei, tiek savivaldai.
Antras dalykas, kadangi tai yra skolinamasi labai pažangiems projektams kaip klimato kaita, skaitmenizacija, tai yra projektai, kurie užprogramuoja išlaidų mažėjimą arba pajamų didinimą. Tai yra tam tikra prasme ekonominę grąžą generuojantys projektai ir jie taip pat prisidėtų, tos investicijos prisidėtų prie savivaldybės gerovės ir tos ekonominės aplinkos ir pajamų surinkimo. Tai šiuo atveju pažangios investicijos, valdomo dydžio, siejant su Europos Sąjungos lėšomis, būtent ir užtikrintų, kad tas tvarumas išliktų šiuo atveju savivaldos pusėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū.
Dabar dėl motyvų už kalbės M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū gerbiamam pranešėjui.
Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, tai prasminga iniciatyva, Tėvynės sąjunga palaikys Prezidento teiktą įstatymo projektą, tačiau kreipsimės Vyriausybės išvados. Mes taip pat lauksime ir Vyriausybės, matyt, rengiamo projekto, kuriuo Vyriausybė taip pat ieškos sprendimų, kaip sudaryti galimybių daugiau savivaldybėms prisidėti prie investicinių projektų regionuose.
Tačiau vėlgi turiu pabrėžti, kad norėdami užtikrinti savivaldybių savarankiškumą turime kalbėti ne apie galimybę savarankiškai skolintis, bet apie galimybę turėti savarankiškas pajamas, pavyzdžiui, kaip nekilnojamojo turto mokesčio pajamas.
Taip pat labai svarbu, kad apibrėždami sritis, į kurias investuoja, turėtume kalbėti ne tik apie vietos poreikius, bet apie nacionalinius pažangos kriterijus, nacionalines strategijas. Taip pat kalbėdami apie apsaugos lygius mes tam tikrus saugiklius privalome sudėti ne į Biudžeto rodiklių įstatymą, bet pakelti juos į konstitucinio lygio įstatymus taip, kad jie nebūtų kaitaliojami kiekvienais metais kartu su biudžetu. Ir, be jokios abejonės, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra konstitucinis įstatymas, kuriam pakeisti reikia 85 Seimo narių, balsuojančių už. Tai reiškia, kad reikalingas platus Seimo sutarimas. Matome platų savivaldybių sutarimą, aš labai tikiuosi, kad turėsime platų ir Seimo sutarimą. Ir tai bus dar vienas gražus pavyzdys, kai bendradarbiauja ir prezidentūra, ir Seimas, ir Vyriausybė, rasdami išmintingą sprendimą. Tai to ir linkiu visiems kolegoms. Ačiū.
15.10 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661, 1311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1227 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
Iš vėlesnių projektų, aš matau, yra ministrė E. Dobrovolska salėje. Kviečiu pateikti 2-15 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-1227. Prašau.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Įstatymo projektas yra parengtas konsolidavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijų parengtus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus ir taip pat pritarus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktiems pasiūlymams.
Labai trumpai apie siūlymus. Siūloma sudaryti galimybę nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, kai padaromas metrologijos srities teisės aktų pažeidimas. Kitas pasiūlymas yra sudaryti galimybę už žaidimų automatais organizavimo tvarkos, loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus ir konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Trečia. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintame reglamente nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti sankcijas už reglamento pažeidimą. Atitinkamai yra siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už klinikinių vaistų, preparatų, tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, vykdantiems asmens ir turto apsaugą, neturint išduotos licencijos. Siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už kario garbės ir orumo pažeminimą. Siekiama didinti informacijos apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas teikimo kontrolę, siūloma nustatyti galimybes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pradėti administracinių nusižengimų teiseną.
Taip pat siūloma nustatyti galimybę Lietuvos transporto saugos administracijai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti protokolus už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimus. Siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvią valstybės ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnų veiklą, siūloma nustatyti galimybę tarnybos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti protokolus už kliudymą įgyvendinti jiems suteiktas teises.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Deja, bloga naujiena, kad klausimų nėra. Ačiū jums, ministre. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
Toliau žiūriu į popietinės darbotvarkės pranešėjus. Aš matau, kad yra K. Adomaitis.
15.13 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1155, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo 981 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1156 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimai bei kitas įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pristatyti iš pradžių Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo bei susijusį Aplinkos apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatau Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai pristatysiu jo esmę.
Įstatymo pakeitimas yra susijęs su biologiškai skaidriu plastiku. Tai reiškia, kad tas plastikas teoriškai turėtų suskilti į kompostuojamą masę, tačiau bėda yra ta, kad egzistuoja be galo daug standartų ir variantų, kaip jis į tą kompostuojamą masę skyla, ir tai sukelia daug naujų problemų ir iššūkių. Būtų galima klaidingai patikėti, kad tai yra naujas išgelbėjimas nuo visokių sudėtingų plastiko situacijų ir jo atsidūrimo gamtoje, tačiau gali būti, kad šis naujas išgelbėjimas sudarys dar daugiau naujų problemų, negu kad jų išspręs.
Tos problemos, kaip jau minėjau, atsiranda dėl to, kad biologiškai skaidrus plastikas susikompostuoja tik idealiomis sąlygomis, tai yra turi būti palaikoma tam tikra temperatūra – ar 50 laipsnių, ar 25 laipsnių, turi būti tam tikra drėgmė ir tam tikra situacija, kad jis iš tiesų susikompostuotų. Šiuo metu nėra labai aiškių standartų, kaip tai turi vykti, yra tik tam tikras industrinis standartas, irgi turintis savų niuansų.
Taigi dėl visų šitų priežasčių įstatymo esmė yra labai trumpas pakeitimas, kuris sako, kad visas biologiškai skaidrus plastikas turi būti paženklintas ir sertifikuotas, o paženklinimo ir sertifikavimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Tai yra svarbu dėl trijų priežasčių. Jeigu mes nesugebėsime atskirti šio biologiškai skaidraus plastiko, visų pirma, žmonės gali jį surūšiuoti kartu su įprastu plastiku, o jis galimai besikompostuodamas jį užterš ir padarys sunkiau perdirbamą, nes jo dalelės, patekusios tarp įprasto plastiko, gali pabloginti perdirbamo plastiko kokybę. Čia pirma dalis, kad mes jo negalime kartu maišyti su įprastu plastiku ir taip pakenkti jo perdirbimui.
Antra priežastis yra ta, kad, kaip jau minėjau, yra industrinio kompostavimo metodas biologiškai skaidraus plastiko arba tam tikras biologiškai skaidrus plastikas tinkamas tik namų sąlygomis kompostuoti. Tai yra labai svarbu atskirti, nes jeigu mes industriniam kompostavimui, jis yra šiuo metu Lietuvos rinkoje, skirtą biologiškai skaidrų plastiką bandysime kompostuoti namų sąlygomis (aš netgi pats esu jį bandęs kompostuoti pas save), jis nesusikompostuos, nes namų sąlygomis bus netinkama drėgmė, netinkama temperatūra, galų gale žiemą net ir šalta. O jis nesusikompostuodamas galų gale tiktai suirs į plastiko daleles ir taip užterš mūsų dirvą.
Trečia, iš tiesų netgi gal ir svarbiausia, šis įstatymo projektas rengiamas turint omeny ir atskirą maisto surinkimą, kuris Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje numatomas įgyvendinti 2024 metų pradžioje. Labai svarbu, kad jeigu mes, įgyvendindami atskirą maisto surinkimą, naudosime kokį nors biologiškai skaidrų plastiką, o jis teoriškai galėtų būti naudojamas ir kompostuojamas kartu su maistu, mums bus labai svarbu būtent sertifikuotas plastikas, kad būtų aišku, pagal kokius standartus, pagal kokius principus jis kompostuojamas, kad tiktai toks plastikas būtų naudojamas maisto atliekoms surinkti.
Dėl visų šių priežasčių teikiu šį projektą. Noriu pasakyti, kad šią situaciją stebi ir Europos Komisija. Jie irgi ieško sprendimų. Lietuvoje tikrai turime neatsilikti pasirengdami savo tvarkas, koks plastikas ir kaip turi būti naudojamas Lietuvoje. O susijęs projektas tiesiog numato atsakomybę už tvarkos nesilaikymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte projektus. Turėjo klausimą R. Šarknickas, bet jo nėra salėje. Daugiau klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkui, kolega Kasparai, už pristatymą ir gerą iniciatyvą. Tikiuosi, kad priėmus šį įstatymo projektą bus padarytas teigiamas poveikis atliekų sektoriuje. Manau, kad įstatymo projekte įtvirtintas biologiškai skaidraus plastiko pakuočių ženklinimas padės vartotojams tinkamai jas rūšiuoti ir pagerins antrinių plastiko dirbinių kokybę, kartu pagerins maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir kompostavimo kokybę. Kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
15.18 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1115, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1116, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1117 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju skirsniu įstatymo projektas ir susijęs Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Taip pat pranešėjas K. Adomaitis. Prašau pristatyti.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Antrasis įstatymų paketas susijęs su mikroplastiko ribojimais. Mikroplastikas būna dviejų tipų, su juo mes susiduriame visuomenėje. Vienas tipas yra tas, kuris atsiduria neplaningai ir neplanuotai, pavyzdžiui, nuo sintetinių drabužių, nuo padangų, o tai sudaro didelę problemą.
Antroji dalis yra sąmoningai naudojamos smulkios mikroplastiko dalelės – jų dedama į kosmetikos pramonės gaminius paprastai dėl kokių nors funkcijų, pavyzdžiui, abrazyviosios funkcijos arba kokios nors estetinės funkcijos. Bet, tiesą sakant, kartais jos neatlieka ir net kokios nors realios labai naudingos funkcijos, be kurios negalėtų gaminiai egzistuoti. Dažnai tai būna tiktai marketingo tikslais. Bėda dėl kosmetikos gaminiuose naudojamo mikroplastiko yra ta, kad jis nusiplauna. Paprastai jeigu šampūnui ar kokiam dušo geliui panaudotas mikroplastikas, jis nusiplauna kartu su vandeniu po dušu ir patenka į nuotekas. Kitais atvejais jis tiesiog nuvalomas nuo veido ir anksčiau ar vėliau vis tiek, tas procesas gal yra ilgesnis, per mūsų atliekas, per šiukšles patenka į aplinką. Vandenvalos įrenginiuose jo beveik neįmanoma išvalyti, tai labai didžiulė problema. Yra nustatyta, kad tikrai ženklūs mikroplastiko kiekiai yra randami nuotekų dumble. Vadinasi, jeigu tas nuotekų dumblas naudojamas, pavyzdžiui, dirvai tręšti, tai užteršia ir mūsų dirvas, arba kitu atveju, jeigu tas mikroplastikas yra labai lengvas, jis kartais tiesiog net nenusėda vandenvalos įrenginiuose, o išplaunamas į vandenis ir užteršia mūsų upes. Mikroplastiko jau šiandien aptinkama jūros, gėlo vandens ir sausumos ekosistemose.
Vienas iš būdų tai sustabdyti yra apriboti jo dėjimą į kosmetikos gaminius. Būtent apie tai yra šitas įstatymo projektas. Jis apibrėžia, kas tai yra mikroplastikas, kas tai yra natūraliai aplinkoje atsirandantys polimerai, ir taip pat įvardija, kad dėti mikroplastiko į kosmetinius gaminius yra draudžiama. Tai yra naudojamus ant odos, plaukų, gleivinių, dantų, nuskalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastiko, į rinką draudžiama tiekti. Yra numatyta ir tam tikrų išimčių.
Šita mikroplastiko problema yra pripažinta tarptautiniu mastu. Tokios šalys kaip Švedija, Italija, Airija, Prancūzija, besirūpinančios savo aplinka ir žmonių sveikata, jau yra priėmusios vienokius ar kitokius draudimus mikroplastiką naudoti kosmetikos gaminiuose. Ne tik Europoje šie ribojimai yra priimti, bet jau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Tiek trumpai apie mikroplastiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs tikriausiai susipažinote, kad Teisės departamentas yra pateikęs labai daug pastabų, net šešias ar septynias pastabas. Jūs akcentuojate, sakote, Europos Sąjungoje, tačiau projektą teikiate vidaus rinkai, labiau akcentuojate, kad mikroplastikas nebūtų naudojamas būtent kosmetikoje. Kaip jūs įsivaizduojate suderinti su Europos Sąjunga? Net Teisės departamentas sako, kad reikėtų pagal Europos Sąjungos direktyvas notifikuoti šį teisės aktą. Kaip jūs galvojate tai padaryti? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Kaip jau minėjau, vidaus rinkai apribojimai yra, tačiau jie netaikomi aplinkos apsaugai, jeigu tai susiję su aplinkos apsauga. Ne viena Europos Sąjungos šalis jau turi analogiškus ribojimus, jie neleidžia dėti mikroplastiko į kosmetikos gaminius, vadinasi, jie jau yra suderinę su Europos Komisija. Taip, iš tiesų, jeigu mes tokį sprendimą priimsime, labai tikiuosi, kad mes jį priimsime, tai reikės notifikuoti Europos Sąjungoje. Aš kalbėjau su aplinkos ministru, jisai teigiamai vertino ir sakė, kad ministerija tą notifikavimą atliks. Aš manau, kad šiuo atveju neturės kilti problemų, nes kitose šalyse toks su aplinkos apsauga susijęs draudimas jau galioja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, man kartais keista, ar Aplinkos apsaugos komitetas, jame aš irgi dirbu, mato prioritetus. Taip, kad mikroplastikas nebūtų naudojamas kosmetikos preparatuose, gal ir yra problema. Taip pat pateiktas įstatymo projektas, kad reikia apmokestinti tuos plastikinius vienkartinius maišelius, kad neduotų veltui, bet aš nemanau, kad žmonės griebtų maišais tuos plastikinius maišelius. Yra kita milžiniška problema, su kuria susiduriame. Nusipirk skutimosi peiliukų. Skutimosi peiliukai mažiukai, o pakuotės tūris 10 kartų didesnis. Lygiai taip pat dabar nuėjau į kioską, nusipirkau bateriją. Ten ji yra visiškai mikroskopinio dydžio, o pakuotė 20 kartų didesnė. Kodėl neriboja ten, kur tikrai į pakuotę išmetamas milžiniškas kiekis plastiko…
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (LRF). …ir kitų medžiagų, kodėl šios problemos nemato Aplinkos apsaugos komitetas, ministerija ir Europos Komisija?
K. ADOMAITIS (LF). Tai iš tiesų ačiū už klausimą iš Aplinkos apsaugos komiteto kolegos. Jis yra šiek tiek kitoks negu su mikroplastiku, negu tiesiogiai susijęs su įstatymo projektu, tačiau galiu pasakyti, kad problema tikrai matoma ir pakuočių reglamentavimas yra vis sudėtingesnis, vis plečiamas, nes ieškoma jūsų nupasakotų problemų sprendimo. Galbūt yra problema ne ta, kad pakuotė yra labai didelė arba labai maža, problema yra labiau ta, koks jos pobūdis, ar ji perdirbama, ar neperdirbama, ar ji daugkartinė, ar nedaugkartinė. Ir galų gale ar ji būtina – irgi klausimas, atliekų prevencijos klausimas.
Visais šiais klausimais, pavyzdžiui, ar pakuotė perdirbama, ar neperdirbama, yra nustatytas skirtingas aplinkos mokestis mūsų priimtu įstatymu dar pavasarį. Pagal tai tos pakuotės, tikėsimės, kad bus pamažu keičiamos ir jos bus vis labiau pritaikytos perdirbti, pavyzdžiui. Tokia linkme einame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas: ar toks reikalavimas būtų tik Lietuvoje gaminamoms plastiko pakuotėms, ar ir iš užsienio importuotoms? Ir kiek tai kainuotų verslui, toks reikalavimas?
K. ADOMAITIS (LF). Aš tik noriu patikslinti, ar apie mikroplastiką, ar apie bioskaidraus…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Apie plastiką.
K. ADOMAITIS (LF). Apie bioplastiką. Bet kuriuo atveju tai būtų taikoma tikrai ne Lietuvoje pagamintiems. Jeigu kalbame apie mikroplastiko pridėjimą į kosmetikos gaminius, tai lietuviškuose gaminiuose, tiesą sakant, jo ir nėra labai daug pridedama. Čia labiausiai yra visokiose importinėse prekėse, ir nebūtinai iš pažangių šalių, o būtent iš tokių, kur aplinkosauginis reglamentavimas yra paprastesnis ir mažiau reiklus.
Jeigu kalbame apie bioskaidraus plastiko sertifikavimą, jūs buvote užsirašęs prie ankstesnio klausimo, ta iš tiesų jis būtų taikomas visiems importuojamiems gaminiams vienodai. Čia esmė yra, kad mes nepridarytume problemų, leisdami importuoti kokį nori plastiką visiems importuotojams. Prisiminkime, kad kažkada buvo labai tikimasi, kad tas anaerobiškai skaidrus plastikas, kurio yra maišelyje iš anaerobiškai skaidraus plastiko, kad jis suirs gamtoje, bet iš tiesų paaiškėjo, kad jis suyra tik į mažus gabalėlius. Ir mes gal prieš mėnesį, įgyvendindami Europos Sąjungos direktyvą, jau susipratę, apskritai uždraudėme gaminti tokio tipo maišelius ar pakuotes. Dabar yra naujo tipo bioskaidrus plastikas, kuris kompostuojamas. Taip, bus papildomų apribojimų verslui, bus iššūkių, bet mes neturime susikurti, leisti susikurti naujoms problemoms, tai yra kad tas bioskaidrus plastikas, netinkamai kompostuojamas, užterštų mūsų dirvą, neleistų mums perdirbti kito plastiko, kuris yra perdirbamas, arba tiesiog sugadintų mūsų maisto atliekų rūšiavimo sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kasparai, jūs įsigilinote į šį klausimą. Kodėl leidžiamas mikroplastikas, perdirbtas į maisto produktus, ir ar bus specialiai žymima? Pagal mane turi būti atvirkščiai – pažymėti maisto produktai, kur susiję, kaip jūs sakėte, parfumerija ar kiti, kad perdirbtas plastikas nepanaudotas toje pakuotėje, kuri susijusi su maisto produktais. Turi būti žymima atvirkščiai, nes nanodalelių lygiu nėra ištyrinėta dėl mikroplastiko, plastiko kenksmingumo organizmui, kad ten gali būti vėžys ar kas? Todėl pagal mane, kaip jūs žiūrite, kad turi būti atvirkščiai, kad nepanaudotas maisto produktas ar susijęs, kaip mes čia kalbėjome?
K. ADOMAITIS (LF). Atsakingi gamintojai jau dabar pažymi savo gaminius taip, kad be jokio pridėtinio mikroplastiko. Jeigu šis teisės aktas būtų priimtas, mes uždraustume sudėtyje jį naudoti. Būtų ramu, kai pirktum bet kurį produktą, ir neturėtum specialiai ieškoti to produkto lentynose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų už kalbės R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamam kolegai P. Gražuliui norėčiau pasakyti, kad mikroplastiko daroma žala yra tikrai labai didžiulė ir gyvūnams, ir žmogui. Galbūt nėra taip matoma, kaip skutimosi peiliukų pakuotė. Šiuo metu Aplinkos apsaugos įstatymas nereguliuoja kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastiko, tiekimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. Mikroplastikas, patekęs į aplinką, biologiškai nesuyra. Išvalyti valymo įrenginiuose faktiškai neįmanoma, tai jis nusėda dumble ir jį užteršia.
Europos Sąjungos šalys, kaip pranešėjas minėjo, jau yra uždraudusios mikroplastiką kosmetikos pramonėje. Tai Švedija, Italija, Airija, Prancūzija. Tikiuosi, kad įstatymo projektas sureguliuos mikroplastiko perteklinį panaudojimą ir taip sumažins daromą neigiamą poveikį aplinkai. Kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nesu prieš, kad sumažintume mikroplastiko. Matome „Vilniaus vandenų“ atliktus tyrimus ir kiek deda pastangų vadovybė, kad būtų padarytas tas pokytis. Bet man kyla daug abejonių dėl kitų aspektų. Tai kalbant apie baudas.
Suprantu, kad, pavyzdžiui, tiek Vilniaus Gariūnuose, tiek Kauno „Urme“ ar bet kurios savivaldybės turguje prekiauja asmuo. Jo iš trečiųjų šalių arba iš Lenkijos atsivežtuose kosmetikos gaminiuose galimai esant mikroplastikams bus nubausta būtent to turgaus administracija. Čia yra klausimas, ar iš tikrųjų nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. ar 3 tūkst. eurų siekiančios baudos iš tikrųjų yra adekvatu ir pamatuota.
Tikrai reikia diskutuoti dėl proporcingumo šiuo atveju, nes manau, kad didžiuosiuose prekybos centruose esančios vardinės parduotuvės jau dabar tų mikroplastikų vengia ir jų savo gaminiuose nenaudoja. Tačiau turbūt kalbame apie kitą sektorių, turbūt mažesnę perkamąją galią turinčių žmonių sektorių. Iš tikrųjų reikėtų arba patikslinimo, arba kokių kitokių motyvų.
Kitas dalykas, kad mes esame Europos Sąjungoje turbūt vieni iš pirmųjų. Manau, kad irgi yra tam tikrų dvejonių. Juolab kad verslui prisitaikymas iki 2022 metų, likus pusmečiui, iš tikrųjų yra didžiulis iššūkis. Aš prisimenu, kaip mes priėmėme dėl plastikinių maišelių panaikinimo. Prisiminkite, koks buvo ažiotažas ir kiek buvo problemų, bet, ačiū Dievui, su jomis susitvarkėme. Iš tikrųjų norėtųsi palinkėti, bet galbūt dėl to skubėjimo šiuo atveju reikėtų padiskutuoti su verslu, ar jis tikrai spės prisitaikyti…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …prie šio įstatymo įsigaliojimo termino. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime numatytu laiku. Ar dėl vedimo tvarkos? Jeigu dėl vedimo tvarkos, prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Trumpa replika dėl baudų, numatytų įstatyme. Jos buvo derintos prie analogiškų projektų, pavyzdžiui, prie vienkartinio plastiko tiekimo rinkai. Tai kokios baudos buvo numatytos kituose įstatymuose, tokios ir čia yra numatytos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime numatytu laiku.
Dabar, matau, ir ministrų salėje yra. Gal mes visus klausimus spėsime pateikti.
15.34 val.
Baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1220, Baudžiamojo proceso kodekso 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221 (pateikimas)
Tai 2-14.1 klausimas. A. Anušauską kviečiu. Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektus prašom pristatyti. Pirmininkavimą perduodu P. Saudargui. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia iš tikrųjų sujungti Teisingumo ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos projektai. Vienas yra europinis, kitas yra siūlymas, kuriuo griežtinama baudžiamoji atsakomybė už pagalbą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, šnipinėjimą, tai yra keliama apatinė riba. Bet kas yra svarbiausia šiame projekte, mano supratimu. Žmonėms, kurie pateiktų informaciją apie vykdomą prieš Lietuvą veiklą ar šnipinėjimą, siūloma nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Šios sąlygos iki šiol pas mus tiesiog nebuvo, todėl paprastai, jeigu ir būtų gauta informacijos, būtų baudžiamasis procesas ir teismas numatytų atitinkamą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą (čia dėl to straipsnio kitos dalies, dėl Europos Sąjungos arešto orderio vykdymo ir ekstradicijos), svarbu, kad tie projektai būtų priimti kaip galima greičiau. Tiek.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų kažkodėl niekas nenori paklausti, tai mes jums dėkojame už pristatymą. Dėl motyvų taip pat nėra niekas užsirašęs kalbėti. Vadinasi, balsavimas bus numatytu laiku.
15.37 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, Įstatymo 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 711 ir 901 straipsniais ir Įstatymo 3 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1229, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1230, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1231, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1232, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1233, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 375 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1234, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1235 (pateikimas)
Tada keliaujame prie kito darbotvarkės klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso… Šitas jau buvo, kaip aš suprantu, ar aš neteisus… Atsiprašau, 2-15 jau pereitas. 2-16.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1229. Gerbiamas ministras G. Landsbergis gal galėtų mums pateikti šį įstatymą? Prašom į tribūną. Čia iš karto yra šeši lydimieji: 2-16.2 ir taip toliau iki 2-16.7. Turbūt visą paketą, gerbiamas Gabrieliau. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu leisite, pristatysiu visą įstatymų paketą vienu ypu. Truputėlį apie principą ir keletas svarbių detalių iš pristatomo įstatymo.
Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimais siekiame įgyvendinti Vyriausybės programoje prisiimtą įsipareigojimą grąžinti pagarbą ir prestižą diplomatinei tarnybai. Vyriausybė siekia, kad diplomatinė tarnyba būtų pagrįsta profesionalumo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo principais. Joje turi būti sukurtos patrauklios ir konkurencingos darbo sąlygos ir tuo pat metu panaikintas politiniais ryšiais grįstų diplomatinių paskyrimų ir karjeros galimybės. Lietuvai reikalinga stipri diplomatinė tarnyba, gebanti efektyviai spręsti sudėtingus besikeičiančios tarptautinės aplinkos iššūkius ir ginti šalies interesus.
Deja, tikrovėje Lietuvos diplomatinė tarnyba išgyveno ne pačius geriausius laikus. Ji tapo nekonkurencinga atlygio ir darbo krūvio prasme, nors darbuotojams keliami pareiginiai reikalavimai išlieka vieni aukščiausių viešajame sektoriuje. Neužtikrinta diplomatų teisė į karjerą, diplomatų įsitraukimo į darbą indeksas mažiausias iš visų ministerijų ir įstaigų. Praktikoje tai pasireiškia sumažėjusia diplomatų motyvacija, vangiu diplomatų dalyvavimu atrankose į vadovaujamas pareigybes ir diplomatines atstovybes, diplomatų trūkumu, taip pat sumažėjusiu susidomėjimu konkursais į diplomatinę tarnybą.
Įstatymo projekte numatėme daug priemonių, jos sudarys sąlygas spręsti minėtus iššūkius ir problemas. Paminėsiu keletą svarbiausių iš jų. Pirmoji grupė priemonių yra skirta užtikrinti diplomatų teisę į karjerą ir teisingą pareiginę algą. Mes didintume žemiausių ir vidutinių diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficientus, trumpintume žemesniųjų diplomatinių rangų suteikimo terminą, atsisakytume nepagrįstai pareiginę algą ir skyrimą į pareigas ribojančių nuostatų.
Taip pat įstatymo projektu nustatomos papildomos skatinimo priemonės ir garantijos diplomatams, dirbantiems diplomatinėse atstovybėse, veikiančiose aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje. Numatytume įtvirtinti galimybę suteikti diplomatinį rangą pirma laiko, nustatytume galimybes suteikti iki dešimties papildomų mokamų laisvų dienų, nustatytume patrauklesnį bendro nuoseklaus paskyrimo į dvi diplomatines atstovybes terminą iki septynerių metų.
Trečioji priemonių grupė yra nukreipta į socialinio paketo diplomatinėse atstovybėse dirbantiems diplomatams ir kitiems Lietuvos atstovams, jų šeimų nariams gerinimą. Įstatyme numatoma, kad su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientų dydžius nustatytų Vyriausybė. Šie koeficientai yra neperžiūrėti nuo įstatymo priėmimo – 1998 metų. Užsienio reikalų ministerija šiuo metu vykdo šių kompensacijų, taip pat ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvenimo lygio, vietos ir gyvenamosios patalpos nuomos lygio koeficientų peržiūrą. Siūlymai bus pateikti Vyriausybei netrukus po to, kai bus priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimas. Įstatymu būtų didinamos pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už sutuoktinius, nustatoma galimybė kompensacijas sutuoktiniui išlaikyti mokėti tiesiogiai sutuoktiniui, didinamos kompensacijos kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenantiems vaikams iki šešerių metų išlaikyti.
Įstatymo projekto nuostatomis tęsiamas diplomatinės tarnybos depolitizavimas, sudaromos sąlygos diplomatų savanoriškai veiklai, atsisakoma neribotos užsienio reikalų ministro diskrecijos nustatyti diplomatų atestacijos komisijos sudėtį. Panaikinamos paskutinės likusios įdiplomatinimo be konkurso galimybės, kaip kenkiančios tarnybos profesionalumui, demotyvuojančios karjeros diplomatus ir mažinančios pasitikėjimą diplomatine tarnyba. Atsisakoma nepagrįstos išimties valstybės politikams ir politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojams netaikyti penkerių metų termino atkurti diplomato statusui.
Įstatymo projekte numatyti ir kiti pakeitimai, užtikrinantys įstatymo nuoseklumą, jo atitiktį Konstitucinio Teismo doktrinai, kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams. Informaciją apie juos pateikiame aiškinamajame rašte. Būčiau pasiruošęs atsakyti į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Čia kažkas… Negirdite manęs ar girdite? Tai reikia garsiau kalbėti, kažkas su mikrofonais. Kažkas sulaužė, kas prieš tai pirmininkavo.
Gerbiami kolegos, yra norinčių paklausti. Pirmas klausia G. Surplys. Prašau. Nematyti salėje. Tada klausia M. Matijošaitis. Prašau. Irgi nėra. Tada T. V. Raskevičius tikrai, matau, yra. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiamas ministre, vienas iš to projekto tikslų yra užtikrinti teisines prielaidas veikti šiuolaikiškai, veiksmingai, konkurencingai ir karjerai patraukliai diplomatinei tarnybai. Projektu yra siūloma diplomatinėje tarnyboje dirbančių asmenų garantijas plėsti ne tik jiems patiems, bet ir jų šeimos nariams. Diplomatinės tarnybos įstatymas šeimos narius visų pirmiausia apibrėžia per santuokos institutą. Ar nemanote, kad būtų tikslinga Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyti, kad tokios garantijos būtų teikiamos, pavyzdžiui, registruotiems diplomatų partneriams tokiu būdu atliepiant šiuolaikines garantijas? Žinau, kad Lietuvoje diskutuojame daug šiuo klausimu, bet diplomatinė tarnyba daugelyje šalių buvo pirmoji ta, kuri pripažino diplomatinio korpuso įvairovę. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Tomai, turbūt nenustebinsiu jūsų ir visų kitų klausančių pasakydamas, kad jūs mano nuomonę šiuo klausimu žinote. Tiesiog kartu galiu priminti, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas numatytose savo nuostatose remiasi kitais civilinės teisės aktais, kuriems, kaip žinote, palaikymo Seime kol kas dar neatsirado, bet nepaisant to, išsprendus pamatines problemas, galbūt bus galima išspręsti ir tas, apie kurias jūs kalbate. Ir aš tai palaikyčiau.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kadangi dėl diplomatinės tarnybos teikiau ne vieną pataisą, o jos buvo atmestos, tai aš specialiai pasižiūrėjęs į aiškinamąjį raštą nematau, kad būtų derinta su profesinėmis sąjungomis, kurios yra Užsienio reikalų ministerijoje. Man čia pirmiausia klausimas, kodėl kalbame apie skaidrumą, viešumą ir labai gerų dalykų siūlote. Aš visiškai pritariu dėl šitos tarnybos depolitizavimo. Deja, kai mes žiūrime jau į konkretesnius dalykus, tai aš pasigendu tam tikrų dalykų. Pirmiausia, jeigu mes kalbame apie socialines garantijas, ar nenutiks taip, kaip buvo iki šiol (dabar lyg ir tokia teisė bus ministrui), pavyzdžiui, dėl vaikų išlaikymo, kai mokyklinės įstaigos, darželiai buvo derinama nuo atlyginimo. Kuo aukštesnis rangas, tuo didesnis atlyginimas, tuo vaikui daugiau, nors mokyklai nesvarbu, koks vaikas eina, ar atašė, ar ten pirmo sekretoriaus, ar antro, kaina tokia pati. Kaip su tomis socialinėmis garantijomis, kad visgi nebūtų diferencijuojama nuo darbo užmokesčio? Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jis daugialypis. Pradėsiu galbūt nuo profesinės sąjungos. Užsienio reikalų ministerijoje profesinė sąjunga yra įkurta, kurį laiką susidūrė su tam tikrais teisiniais iššūkiais. Įstatymas buvo derintas su Darbo taryba. Ir netgi įstatyme mes taip pat numatome platesnes teises veikiančiai Darbo tarybai juos įtraukti. Iš tikrųjų matome čia didelę prasmę ir, na, tvarumo užtikrinimą, kitaip tariant, kad tie sprendimai, kurie yra priimti, būtų tvarūs ir ilgaamžiai. Į jūsų pastabą stengėmės atsižvelgti iš anksto, manau, kad profesinei sąjungai susitvarkius su iššūkiais tikrai bus galima tą derinimą ir derinamąjį darbą išplėsti.
Dėl socialinių garantijų dirbantiems užsienyje noriu tiktai patikslinti, kad išsilavinimo išlaidos užsienyje nėra priskirtos prie atlyginimo, jos nepriklauso nuo rango arba nuo užimamų pareigų. Būstas yra ir ta diskusija yra, na, jau ganėtinai ilga dėl to, kad, viena vertus, mes galime pritarti, kad, sakykim, yra keliami tam tikri reprezentaciniai reikalavimai aukštas diplomatines pareigas užimantiems atstovybių vadovams galbūt, bet ar tikrai yra tokie dideli skirtumai žemesnes pareigas užimantiems, ko gero, aš pritarčiau, kad nebūtinai. Kadangi esate ranką pridėjęs prie buvusios Diplomatinės tarnybos įstatymo versijos, tai aš tikiuosi, kad jūsų patirtis dirbant su senesne versija iš tikrųjų pasitarnaus rengiant ir dabartinę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tiesų jūs čia turite ambicingų tikslų ir planų. Aš tikiuosi, kad tie tikslai ir planai išplaukia ne iš buvusios… nepakankamai sprendė tuos klausimus. Aš manau, kad tie klausimai buvo ir anksčiau keliami, bet dabar iš tiesų keičiasi sąlygos ir aktualija, ir kaip, sakykim, užtikrinti teisingą kompetencija grįstą diplomatų skyrimą į pareigas? Rotacija, diplomatinio rango suteikimas, pareiginės algos nustatymai ir taip toliau, ypač išplėsti garantijas šeimos nariams.
Ir pagrindinis mano toks klausimas. Kai jūs atėjote, buvo tiesiog labai malonu, pradėjote dirbti, ir aš tikėjau, kad jūs būsite tas ministras, kuris panaikins diskriminaciją diplomatinėje tarnyboje pagal amžių. Diplomatas dirba užsienyje, tik suėjo 65 metai, pirmas…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
A. VINKUS (LVŽSF). …skambutis ir jį sugrąžina. Aukso fondas tai yra! Būkite malonus, spręskite tą klausimą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas ambasadoriau, esame turėję šią diskusiją Užsienio reikalų komitete. Savo nuomonę išsakiau tuomet ir galiu ją pakartoti dabar, nes matau šios diskusijos prasmę ir tiesiog, man atrodo, teisingiau, kad šita diskusija vyktų Seime. Žinau, kad tikrai yra ir stiprių, ir išmanančių reikalą buvusių diplomatų, be abejonės, politikų tiek Užsienio reikalų komitete, tiek ir kituose (kaip tik su gerbiamu Algirdu ką tik kalbėjome), kurie yra dirbę ir prie ankstesnių įstatymo versijų. Taigi, jeigu tokia pataisa atsirastų Seime, gimtų iš Seimo, manau, jinai tikrai rastų platų sutarimą ir platų palaikymą. Šiuo atveju mes šito klausimo iš ministerijos neatidarinėjome, bet, jeigu reikės, galėsime ar pakonsultuoti, ar politiškai palaikyti, ar bent jau sudalyvauti diskusijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, kad gerbiate. Kolega, turiu du trumpus klausimus. Pirmas, ar ši reforma iš tikrųjų padės daugiau sutaupyti, ar reikės didesnio finansavimo šiai reformai? Kitas klausimas, kaip ši reforma yra susijusi su nepasisekusia užsienio politika per paskutinius metus arba kai jūs pradėjote vadovauti? Dėl to depolitizavimo, apie kurį jūs užsiminėte, ar tai ir yra galbūt tų visų nesėkmių pasekmė, ar yra kitos priežastys? Labai ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Turbūt nuo pirmo klausimo pradėsiu, atsispiriant, kad Užsienio reikalų ministerija ilgą laiką susidūrė su ganėtinai klaidingu vertinimu. Įsivaizduodami, kas yra diplomatas, kas yra diplomato profesija, darbas, mes labai dažnai galvodavome apie prabangą, ištaigą ir įvairius dalykus, kurie turbūt daugiau yra atpažįstami iš filmų ar knygų. Tiesą sakant, tai ir uždėjo tam tikras lubas tarnybai dėl to, kad kiekvieną kartą, kai būdavo grįžtama prie klausimo, kad galbūt reiktų peržiūrėti koeficientus, kurie neperžiūrėti nuo 1998 metų, kad galbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kodėl į konkursus neateina jauni žmonės, ir taip toliau, atrodydavo visą laiką, atsakymas būdavo: diplomatai, esame vaizduotėje susikūrę tą įvaizdį, jie gerai gyvena.
Šiandien ta situacija, kurią mes mėginame taisyti, yra tikrai prasta ir jai reikia neatidėliotino dėmesio ir pagalbos, jeigu mes norime turėti gyvybingą, stiprią, veikiančią, save gerbiančią ir kitų gerbiamą diplomatinę tarnybą. Toks yra pagrindinis siekis.
Antras klausimas, aš suprantu, yra politinio pobūdžio, aš manau, kad geriausiai jūs pats į jį atsakysite žiniasklaidai, jūsų lauks, turėsite, neabejoju, komentarų ir savo nuomonę galėsite pristatyti ir apginti. Aš šiandien tik norėčiau kukliai pristatyti įstatymą ir tikėtis jūsų palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas baigiasi, tad paskutinis klausimas, labai trumpas. Dovile Šakaliene, prašom, jeigu pavyktų. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad teikiamas šitas įstatymų pataisų paketas. Iš tikrųjų diplomatinė tarnyba ir diplomatų motyvavimas ir pagarba jų darbui yra apverktinoje situacijoje. Tačiau kartu noriu atkreipti dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra įsteigta profsąjunga, jos nariai moka mokesčius, išrinkta nauja vadovė, tai aš labai tikiuosi, kad jūsų bendradarbiavimas su ja bus kokybiškesnis, negu buvo praeito ministro.
Antras dalykas, šalia įstatymo taip pat reikalingos ir praktinės priemonės, nes ar žinote, kad yra diplomatų, kuriems 15 ar 20 metų nekeliamos pareigos, kad, šalia įstatymo, taip pat depolitizavimas, sąžiningas elgesys, skaidrus procedūrų peržiūrėjimas yra svarbūs visų diplomatų atžvilgiu, o politiniai favoritizmai, tikrai būtų smagu, kad baigtųsi.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Dėl profesinės sąjungos tikrai žinau, tik norėjau pabrėžti, kad ji susidūrė su tam tikromis teisinėmis problemomis dėl vadovo, dėl kitų niuansų. Aš tikiuosi, kad tai jau yra išspręsta ir jau dabar viskas bus stabilu.
Dėl tų procesų, apie kuriuos jūs kalbate, tikrai yra žinoma. Dalį mes siekiame ištaisyti, išspręsti jau šiais metais. Turint įstatymą ir turint skaidresnę teisinę bazę tai galima daryti geriau ir tas galės trukti ilgiau, negu sprendimai bus priimti, bet jų pasekmės, gerosios pasekmės, galbūt nesibaigs su viena kadencija, tiesiog tai bus ilgalaikis procesas, kuris užtikrins visiems diplomatams, kurie šiandien dirba arba kurie įsidarbins artimiausiu metu, skaidrią karjeros galimybę. To aš labai siekiu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Laikas klausti baigėsi. Dabar pasisakymai už ir prieš. Už kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, kiek aš supratau, gerbiamojo ministro žmona gal jau ruošiasi darželius steigti ir užsienio atstovybėse, tai kodėl mes… Turime pritarti, kad verslas plėstųsi, klestėtų, tad aš už.
PIRMININKAS. Ne iki galo supratau motyvų, bet tiek to, tarkime, jūs už. Prieš kalbės gerbiamas G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų norėjau paklausti. Atleiskite, nebuvau salėje. Mano pasisakymas prieš yra susijęs su klausimu, kurį norėjau užduoti, ir būtent dėl to, kad greičiausiai projektas dar nėra iki galo suderintas. Su profsąjungomis, mano žiniomis, tikrai nėra derintas ar bent jau profsąjungos atstovai taip galvoja.
Ir taip pat jau asmeniškai noriu pasakyti, kad lyg ir buvome sutarę, kad projektas, prieš pateikiant posėdžių salėje, bus neformaliai aptartas Užsienio reikalų komitete. Tai, kiek pamenu, irgi nebuvo padaryta.
Taigi tikrai siūlyčiau prieš Kalėdas neaitrinti aistrų, kurių ir taip daug Užsienio reikalų ministerijoje ir Užsienio reikalų komitete, tiesiog ramiai suderinti toliau su visais, kurie suinteresuoti, ir tada atnešti ir pateikti įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet pasakysiu, nors ne mano reikalas atsakinėti, kad, deja, įstatymo projektas jau pateiktas, tad faktas jau yra įvykęs. Dabar balsuosime dėl jo, matyt.
Gerbiami kolegos, norėjau pasitarti dėl mūsų tolesnio posėdžio darbo eigos, nes liko neapsvarstyti tik du klausimai, neilgi. Rezervinis. Apsvarstome tuos du klausimus, paleidžiame visą balsavimo mašiną ir galėsime baigti posėdį. Tinka? (Balsai salėje) Labai ačiū, gerbiami kolegos, dėkui už supratimą.
15.54 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239 (pateikimas)
Likęs 2-19 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. A. Ažubalis norėtų pateikti. Prašom, Audroni. Ir paskui liks 1 rezervinis, ir viskas – galėsime balsuoti. Prašom, gerbiamas Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, šiuo metu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 9 skyriuje yra nustatytos Strateginių tyrimų ir analizės centro funkcijos ir statusas. Centras analizuoja išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką nacionaliniam saugumui, jo gynybos politikai. Teikia siūlymus dėl regioninio ir transatlantinio santykio ir priemonių, užtikrinant saugumą. Viešai skelbia savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais. Centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra ir valstybė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Šiuo metu galiojančiame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyta, kad Strateginių tyrimų ir analizės centro funkcijoms yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
Kolegos, siekiant visapusiškai sustiprinti centro veiklą, siūloma papildomai įtvirtinti, kad centrui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo pasitikėjimo teise. Šiuo siūlymu siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti ilgalaikei veiklai vykdyti reikiamų patalpų klausimo sprendimą. Santykinai trumpalaikės patalpų nuomos kompensavimas biudžeto lėšomis nėra tvarus sprendimas. Kai kuriais atvejais, keičiantis Vyriausybėms, jis iš tikrųjų gali sudaryti problemų mūsų analitiniams pajėgumams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Nepabėkite iš tribūnos, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū jums už iniciatyvą spręsti Strateginių tyrimų ir analizės centro problemas. Norėčiau jūsų paklausti. Kadangi mūsų Nacionalinio saugumo strategijoje įrašytas naujas punktas apie tai, kad būtent analitinių gebėjimų skatinimas daug labiau negu anksčiau turėtų prisidėti prie mūsų nacionalinio saugumo įtvirtinimo. Apskritai mokslas turi būti labiau įtrauktas į šį reikalą.
Mano klausimas būtų. Ar ši jūsų siūloma pataisa padėtų mums gerokai išauginti šį pajėgumą, ar reikėtų vis dėlto didesnio priemonių komplekso šio centro pajėgumui sustiprinti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmiausia, tai yra labai praktiška pataisa. Jeigu priimtume, ji tiesiog, sakyčiau, panaikintų tokią vieną vieniškumo galimybę ir centro mokslininkams, analitikams leistų ramiai dirbti savo darbą, nepriklausytų, kokia valdžia kada ateitų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas nori paklausti gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, mane šiek tiek jūs prajuokinote, kad ateis kokia nors valdžia. Taigi žinote, ateina valdžia ir sako, kad iki tol valdžios nedirbo. Pakeičia nutarimus, įstatymus. Nieko amžino mūsų šalelėje nėra ir nebus, viskas yra kintama. Bet aš ne dėl to klausiu. Aš noriu paklausti, kodėl (galbūt tai yra labai svarbus dalykas ir svarbus reikalas) tokie įstatymai atnešami paskutinę sesijos savaitę? Ar čia norima, taip sakant, ant greičio prastumti, nesigilinant? Kodėl? Jeigu visi žinome, kad problema dėl patalpų, jų reikia, tai kodėl to nedarome rugsėjį, spalį, lapkritį, bet visada gruodžio 21 dieną ateiname su naujais pasiūlymais? Labai ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmiausia, gerbiamas kolega, pasakysiu tai, kad šiuo atveju (tai reikia pripažinti) centro finansinius gebėjimus padėjo stiprinti praėjusi Vyriausybė. Už tai mes esame dėkingi ir pripažįstame, kad centrui, sakyčiau, buvo suteiktos tam tikros galios vykdyti veiklą. Skirtingai, negu jūs manote, mes objektyviai stengiamės vertinti visas vyriausybes.
O kodėl paskutinę dieną? Pasakysiu irgi labai paprastai, atvirai. Buvo neapsižiūrėta, tiesiog buvo praleista tai, kas praleista.
PIRMININKAS. Ačiū už atvirumą. Toliau klausia gerbiamas J. Urbanavičius. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Į mano klausimą jau iš dalies atsakė, tai aš atsisakau klausti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Ažubaliui už pristatymą. Motyvai už, prieš. Yra tik prieš – gerbiamas P. Gražulis. Tai gal nekalbėsite, jeigu tik prieš? Labai ačiū, matau, kad nekalbėsite.
16.00 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-639 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1254 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dabar rezervinis 1 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1254. Pateikimas. L. Kasčiūnas. Neskubėkite, jūsų nebuvo darbo vietoje, gerbiamas Petrai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kad būtų tiksliau, aš perskaitysiu. Iš tikrųjų būna taip, kad mes priimame sudėtingesnių įstatymų projektų paketą ir po to lieka koks nors netikslumas, kuris kartais atrodo labai paradoksaliai. Noriu iš karto atsiriboti, kad mano komitetas ir aš pats tame nedalyvavau, bet dabar tiesiog inicijuoju tokį nedidelį projekto pakeitimą, kad ištaisytume situaciją, nes laikas bėga.
Dabar apie esmę. Lapkričio mėnesį priimant Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimą įsivėlė klaida lydimajame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje, tiksliau, jo pakeitimo įsigaliojimo datoje, ją reikia ištaisyti – sveikas protas diktuoja. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimą nuo gegužės 1 dienos įsteigiama Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, taip pat jame nustatoma tarybos narių ir jos vadovų darbo apmokėjimo tvarka. Atitinkamai RRT išbraukiama iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio, tačiau čia įsivėlė klaida, kadangi Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įsigaliojimo data buvo pakoreguota ir nukelta iš sausio 1 dienos į gegužės 1 dieną, o Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio įsigaliojimas paliktas sausio 1 dieną. Dėl šios klaidos neliko RRT vadovo darbo apmokėjimo teisinio pagrindo, todėl turime suvienodinti įsigaliojimo datas. Tai ir siūlau padaryti, teikdamas šį projektą. Jeigu leisime sausio 1 dieną įsigalioti jau mano minėtam Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimui, pažeisime asmens teisę į darbo užmokestį ir, aišku, teisėtus jo lūkesčius. Todėl manau, kad tai tikrai pakankamas pagrindas, mielieji, prašyti svarstyti šį projektą ypatingos skubos tvarka, kitaip sakant, kad gerai savo pareigas atliekantis direktorius galėtų gauti atlyginimą bent jau už sausio mėnesį. Ačiū, esmė tokia. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Laurynai. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Sysas nori klausti pirmas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, džiaugiuosi, kad jūs pripažinote, kad padarėte klaidą. Dažnai, bent jau šioje kadencijoje, komitetai, kuriems nepriklauso, pradeda spręsti klausimus. Yra specializuoti komitetai, jie pasižiūri ir mažiau klaidų padaro. Darbo užmokesčio klausimus mūsų Seime visada spręsdavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes būtent ten yra specialistų, jie pasižiūri visas lenteles, sužiūri viską. Ar po šitos padarytos klaidos jūs ir toliau teigsite, kad darbo užmokestį gali reguliuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir kiti komitetai, ar vis dėlto specializuoti komitetai turi dirbti dėl tokių klausimų ir būti pagrindiniai komitetai? Labai ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Algirdai, Kalėdų dvasios pilnas jūs neišgirdote, ką pasakiau. Ne aš teikiau ir ne mūsų komitetas dirbo prie to lapkričio mėnesio paketo. Tiesiog kai kurie pastebėjo šitą netikslumą ir dabar prašo jūsų skubos tvarka šitą netikslumą ištaisyti. Štai ir viskas.
Taip, visiškai sutinku, kad jūsų patirtis, išmintis ir komiteto svarba yra tokia, kad jūs turite būti pagrindiniai, kai svarstomi darbo užmokesčio klausimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis pranešėjau, šiandien žurnalistai mūsų klausinėjo, kodėl tokie dideli Seimo narių atlyginimai. Aš galvoju, jeigu mes sumažintume apie 50 %, gal konkurencija mažesnė būtų, dabar apie 12 kandidatų į vieną vietą. Jeigu atlyginimas būtų koks 1 tūkst., gal kokie penki kandidatai būtų į vieną vietą. Kaip jūs manote, ar negalėtų šito klausimo apsvarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Manau, Petrai, kad mes visi kartu su šiomis idėjomis išeikime į ramų Kalėdinį laikotarpį. Kai sugrįšime sausio mėnesį, galėsime pasikalbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tiesiog pratęsdama kolegų klausimus irgi esu nustebusi, kodėl būtent jūs tas klaidas taisote. Apskritai buvo žadėta, kad teisėkūros kokybė pakils. Dabar matome tą teisėkūros kokybę, kai po kelių mėnesių reikia ateiti ir taisyti elementarius dalykus. Klausimas ir būtų, kada teisėkūros kokybė pakils ir kada baigsite su skubos tvarkomis, nes irgi buvo pažadėta Seimo ir įstatymais neapkrauti, ir kartu neskubinti procesų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela Agne, tikrai visi turime stengtis, kad būtų geriau ir kokybė pakiltų. Tikrai jūsų įdirbis, jūsų išmintis, kuri nukreipta konstruktyvia kryptimi, gali mums tai padėti padaryti. Man atrodo, mes visi kartu šiandien tas klaidas ištaisysime.
Šiaip baigdamas, nes, kaip suprantu, klausimų nėra, aš tikrai noriu dar kartą atsiprašyti visų, kad čia užkaito šiandien tos emocijos, ir jeigu nepaspausiu kiekvienam rankos, tikrai noriu palinkėti jaukių šventų Kalėdų. Tikrai atleiskite, kad truputėlį šiandien visi užkaitome. Tiesiog svarbiausia, kad visi būtume kartu ir kai ateis laikas, kad ir išsiskirs kur nors likimai, paspaustume ranką susitikę, drąsiai vieni kitiems žiūrėdami į akis. Net ir Remigijui galėčiau paspausti ranką.
PIRMININKAS. Labai ačiū už tokią tikrai taikinančią pabaigos prakalbą. Tikiuosi, dėl to bus ir balsavimo rezultatas.
Gerbiami kolegos, taigi perėjome darbotvarkę. Dabar keliaukime į vakarinio posėdžio darbotvarkės pradžią ir pradėsime balsavimą. Linkiu visiems užimti savo vietas ir susikaupti balsuoti. Dabar balsuosime dėl projektų iš eilės pradėdami nuo 2-1 klausimo, tiksliau, nuo 2-2 klausimo, nes 2-1 klausimas buvo atsakymai į klausimus.
16.07 val.
Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi 2-2 klausimas – Vidaus tarnybos statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012(2). Po svarstymo balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo.
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Gerbiami kolegos, aš jus dar šiandien pykdysiu. Bendru sutarimu būtų labai gerai dėl skubos. Labai ačiū.
16.08 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl 2-3 klausimo – Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1211(2). Balsuojame. Balsuojame dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 124, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 1. Taigi pritarta po svarstymo. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu skubos tvarka.
16.09 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2). Balsuojame po svarstymo. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 115, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
16.10 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-5 klausimas – Pilietybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 100, prieš niekas, susilaikė 20. Po svarstymo yra pritarta.
16.11 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2), Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 981, 124, 125, 133, 1403 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1196(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-6.1 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2). Kartu su lydimaisiais 2-6.2, 2-6.3 klausimais – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ paketas. Balsuojame po svarstymo dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 122, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
16.11 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2). Prašom. Balsuojame po svarstymo. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 122, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Norėtų gerbiamas K. Mažeika kažką mums pasakyti per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pirmininke, atsiprašau, paspaudžiau ne tą mygtuką. Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Už, labai džiaugiuosi.
16.12 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1200(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi darbotvarkės 2-8 klausimas – Švietimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1200(2). Balsuojame po svarstymo. Švietimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1200(2).
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 111, prieš – 1, susilaikė 15. Po svarstymo yra pritarta.
16.13 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(3) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Švietimo įstatymo 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(3). Balsuojame po svarstymo. Taip pat Švietimo įstatymas, bet šį kartą 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 75, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 50. Yra pritarta po svarstymo.
16.14 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1216(3), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-10.1 klausimas ir galime kartu lydimąjį 2-10.2 – tai Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1216(2) ir Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218 (2). Balsuojame dėl šių projektų – Valstybės tarnybos įstatymo ir pirmo lydimojo.
Dėl kito lydimojo apsispręsime atskirai.
Užsiregistravo 124, balsavo 123 Seimo nariai: už – 114, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.15 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217 (svarstymo tęsinys)
Dabar antrasis lydimasis 2-10.3 klausimas yra Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217. Dėl jo taip pat… Trumpai įjunkime komiteto pranešėjui pristatyti. Gerbiamas R. Juška gal galėtų mums šitą dėl atmetimo. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas bendru sutarimu siūlo įstatymo projektą atmesti, nes pagal suformuotą konstitucinę doktriną esminiai darbo užmokesčio dydžio kriterijai turi būti nustatyti įstatymu. Kalbama apie komitetus, kurių įstatyme iš viso nėra. Komitetas bendru sutarimu pasiūlė įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes dėl pirmųjų apsisprendėme, o šį lydimąjį komitetas siūlo atmesti bendru sutarimu. Gal galėtume bendru sutarimu tiesiog atmesti? Gerai, dėkui. 2-10.3 klausimas yra atmestas.
16.16 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1242 (pateikimo tęsinys)
2-11 klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1242. Pateikimas. Balsuojame. Jau paleidome balsavimą, tai balsuojame.
Užsiregistravo 128, balsavo 128 Seimo nariai: už – 128, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Taip pat yra siūloma Vyriausybės išvada. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Dėkoju, pritarta.
Dabar gerbiamas A. Vyšniauskas nori kažką pasakyti. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti, kad kaip pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o TTK būtų kaip papildomas, nes čia grynai finansinis klausimas.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime Seimas apsispręsti bendru sutarimu, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas? O papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Dėkoju. Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje.
Gerbiami kolegos, Sekretoriatas indikuoja, kad… Gerai, gerbiami kolegos, svarstysime pavasario sesijoje.
Toliau 2-13 klausimas, mes jau balsavome dėl nevyriausybinių organizacijų, apsisprendėme ir pritarėme.
16.19 val.
Baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1220, Baudžiamojo proceso kodekso 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221 (pateikimo tęsinys)
2-14.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1220. Balsuojame po pateikimo, gerbiami kolegos, dėl Baudžiamojo kodekso.
Užsiregistravo 126, balsavo 126 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi, yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti taip pat Seimo pavasario sesijoje. Turbūt pritarti galime.
Ir dabar 2-14.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221. Balsuojame po pateikimo. Prašom. (Balsai salėje) Aš pasakiau tik vieną, tai balsavome dėl vieno. Balsuojame, gerbiami kolegos, blogiau nebus, jei eilinį kartą pabalsuosime, nes aš pristačiau tik vieną. Dabar – antras lydimasis.
Gerai. Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 124, prieš – 0, susilaikė 3. Taigi pritarta ir šiam projektui po pateikimo.
Tiesa, dar norėčiau grįžti prie darbotvarkės 2-11 klausimo – dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo dar norėtų Audito komitetas būti kaip papildomas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas. Ar čia gerai? Turbūt gerai. Dėkui. Tik informavau, nes nebuvau pasakęs. Labai atsiprašau.
Dabar 2-14.2 klausimas, taip pat paskirkime komitetą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – tas pats turbūt tinka? Ir Seimo pavasario sesijoje – taip pat turbūt tinka?
16.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508,589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661, 1311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1227 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1227. Pateikimas. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso.
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 122, prieš – 0, susilaikė 4. Taigi yra pritarta po pateikimo. Siūlomas komitetas – vėlgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Turbūt galime pritarti? Dėkoju. (Balsai salėje) Kitoje IV (pavasario).
16.23 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, Įstatymo 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 711 ir 901 straipsniais ir Įstatymo 3 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1229, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1230, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1231, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1232, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1233, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 375 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1234, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1235 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4, 2-16.5, 2-16.6 ir 2-16.7 klausimai – tai Diplomatinės tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo, Asmenų delegavimo, Krašto apsaugos sistemos, Žvalgybos įstatymo, Prokuratūros įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo projektų paketas, kurį pristatė užsienio reikalų ministras. Balsuojame dėl viso paketo, kaip jis ir buvo pristatytas.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 79, prieš – 1, susilaikė 44. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlome svarstyti IV (pavasario) sesijoje. Ar galime pritarti? Dėkoju. Dėl komitetų. Jie yra skirtingi dėl skirtingų lydimųjų projektų, bet galbūt tada paprastumo dėlei – taip, kaip parašyta darbotvarkėje. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
Toliau. Gerbiamas A. Sysas norėtų per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nemačiau, jūs išvardinkite. Vis dėlto pagrindinis įstatymas yra ne tik Diplomatinės tarnybos, ten yra socialinės garantijos, darbo užmokestis, tai papildomas komitetas turi būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes ne vieną kartą jau svarstė šitą įstatymą ir Socialinio draudimo įstatymą. Ar taip yra?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, tada aš išvardinsiu visus komitetus, jeigu jūs nematote darbotvarkėje, aš pagarsinsiu. Dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Galime. Dėl Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas įstatymo pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Galime. Dėl Krašto apsaugos sistemos įstatymo pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Galime. Dėl Žvalgybos įstatymo pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Galime. Dėl Prokuratūros įstatymo pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Dėkoju, galime. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas. Galime pritarti? Galime, dėkoju.
Dabar jau pritarta viskam iš eilės, kaip ir pageidavo gerbiamas A. Sysas. Manau, jis atrado, kad tikrai Socialinių reikalų ir darbo komitetas nemažai šioje srityje galės pasireikšti.
16.26 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1155, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo 981 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1156 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra 2-17.1 ir 2-17.2 klausimai – Pakuočių ir pakuočių atliekų ir Aplinkos apsaugos įstatymų projektai. Balsuosime po pateikimo. Balsuojame dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekto Nr. XIVP-1155 ir Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIVP-1156.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 125, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu? Galime.
Ir gerbiamas ministras nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu galėčiau, kaip pasiūlyta Teisės departamento, paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Vyriausybės išvada bendru sutarimu. Dėkoju.
16.27 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1115, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1116 ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1117 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra 2-18.1, 2-18.2, 2-18.3 klausimai. Taigi apsispręsime kartu. Atliekų tvarkymo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektų paketas. Balsuojame. Projektai Nr. XIVP-1115, Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117. Atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų paketas. Balsuojame.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 112, prieš nėra, susilaikė 9.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas ministras S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Taip pat noriu Vyriausybės išvados paprašyti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu Vyriausybės išvados? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl komitetų. Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIVP-1115 kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. O dėl Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIVP-1116 kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime pritarti? Galime. Tačiau dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-1117 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Turbūt neprieštarausime. Dėkoju.
16.28 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239. Balsuojame po pateikimo dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta.
Čia kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Ir dar per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Teisės departamentas siūlo Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Papildomai galime pritarti? Dėkoju. Tuomet siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Galime. Dėkoju.
16.30 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-639 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1254 (pateikimo tęsinys)
Liko vienintelis rezervinis klausimas, dėl jo dar neapsispręsta. Rezervinis 1 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1254. Balsuojame. Prašom.
Gerbiami kolegos, neišsilakstykime iš salės. Dar vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys: už – 120, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Gerbiama Seimo Pirmininkė per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau dėl šio klausimo paprašyti ypatingos skubos, nes privalome ištaisyti klaidą, ji buvo padaryta Seimo redagavimo metu. Labai prašyčiau pritarti, nes buvo padaryta Seimo klaida.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išgirdę argumentus, galbūt galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame dėl ypatingos skubos dėl šio klausimo. Balsuokime, nes motyvai tikrai buvo išsakyti, jie rimti. Kitaip mes nespėsime.
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: už – 83, prieš – 4, susilaikė 26. Taigi dėl šio klausimo bus taikoma ypatinga skuba. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti 2021 m. gruodžio 23 d. (Balsas salėje) Galime pritarti? Galime.
Dabar gerbiamas kolega A. Sysas per šoninį mikrofoną pasakys savo nuomonę šiuo klausimu. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kai gerbiamas L. Kasčiūnas pristatinėjo, aš ir pasakiau – tokios klaidos kyla todėl, kad nespecializuotas komitetas užsiima tokių klausimų sprendimu. Čia yra darbo apmokėjimas, ne nacionalinis saugumas! Nesvarbu, kam tas atlyginimas bus mokamas, tam yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kuo daugiau tokių klausimų mes atiduosime spręsti kitam komitetui…
PIRMININKAS. Supratome, gerbiamas kolega. Atrodo, rasime sutarimą.
A. SYSAS (LSDPF). …skubos tvarkos bus tik daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Atrodo, L. Kasčiūnas dar pasakys per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tikrai pritariu. Gerai, Algirdai, tikrai pritariame jums. Jeigu galima, gal tuomet, gerbiamas pirmininke, Mindaugai, čia į jus kreipiuosi, kaip nors rytoj būtų galima tai padaryti. Gerai? Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetų pirmininkai sutinka ir mes galime pakeisti – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar tinka? Galime bendru sutarimu? Dėkoju, gerbiami kolegos. Taigi visi klausimai yra apvarstyti.
Pareiškimų lyg ir niekas nenori padaryti. (Triukšmas salėje) Nematau, nėra norinčių, taip? Tuomet skelbiu vakarinį plenarinį posėdį… (Triukšmas salėje) Registruojamės, registruojamės. Kol registruosimės, aš jau galėsiu paskelbti. Dėkoju, gerbiami kolegos, už sutelktą darbą. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Gero vakaro visiems!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.